{"id":1018,"date":"2016-06-08T05:53:50","date_gmt":"2016-06-08T02:53:50","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=1018"},"modified":"2016-06-13T09:53:34","modified_gmt":"2016-06-13T06:53:34","slug":"lietuviai-ir-ju-religijos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=1018","title":{"rendered":"Lietuviai ir j\u0173 religijos"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Religinio kra\u0161tovaizd\u017eio apmatai<\/strong><br \/>\n<em><br \/>\nHolger Lahayne<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Ar Lietuva kataliki\u0161kas kra\u0161tas?<\/strong><br \/>\n\u201eTurb\u016bt niekas tiksliai ne\u017eino, kiek Lietuvoje yra praktikuojan\u010di\u0173 katalik\u0173\u201c [1], ra\u0161\u0117 Tomas Venclova prie\u0161 ma\u017edaug dvide\u0161imt met\u0173. Tiesa, dabar, pra\u0117jus de\u0161im\u010diai nepriklausomyb\u0117s ir religijos laisv\u0117s met\u0173, tam tikr\u0173 tyrim\u0173 ir statistikos duomen\u0173 apie religin\u0119 Lietuvos gyventoj\u0173 orientacij\u0105 jau turime, ta\u010diau Venclovos pasisakymo vis dar negal\u0117tume paneigti. D\u0117l vieno dalyko visgi netur\u0117t\u0173 kilti abejoni\u0173: i\u0161 t\u0173 2,6\u20133 milijon\u0173 Lietuvos katalik\u0173 tik ma\u017euma kas savait\u0119 dalyvauja mi\u0161iose \u2013 did\u017eioji dalis katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dios nari\u0173 nevykdo savo \u201epareig\u0173\u201c(!) [2].<br \/>\nKiti indikatoriai irgi rodo, kad did\u017eioji dalis katalik\u0173 tikin\u010di\u0173j\u0173 n\u0117ra labai jau tikintys ir neb\u0117ra \u012fsitikin\u0119 vis\u0173 <em>krik\u0161\u010dioni\u0161ko<\/em> tik\u0117jimo pagrind\u0173 teisingumu. [3] Po penkias de\u0161imtis met\u0173 trukusios valstybin\u0117s antireligin\u0117s politikos toks supasaul\u0117jimas lyg ir netur\u0117t\u0173 stebinti. Tradici\u0161kai protestanti\u0161kose \u0161alyse, tokiose kaip Ryt\u0173 Vokietija, Latvija ir Estija, komunistinio vie\u0161patavimo laikais nuba\u017enytinimas buvo dar smarkesnis \u2013 jis atved\u0117 prie to, kad liuteronai tose \u0161alyse tapo ma\u017euma. Antra vertus, lietuviai irgi jau nebegali did\u017eiuotis esantys ypa\u010d pamaldi tauta, nes, pavyzd\u017eiui, Airijoje du i\u0161 trij\u0173 katalik\u0173 kiekvien\u0105 savait\u0119 dalyvauja mi\u0161iose (lenk\u0173 statistika blogesn\u0117, ta\u010diau vis d\u0117lto smarkiai lenkia lietuvi\u0173).<br \/>\nTaigi Lietuva religiniu po\u017ei\u016briu pana\u0161\u0117ja \u012f \u201enormali\u0105\u201c \u0161al\u012f \u2013 \u0161i\u0173 dien\u0173 demokratin\u0117se rinkos ekonomikos Vakar\u0173 valstyb\u0117se \u201enormalu\u201c rei\u0161kia, kad religija nebevaidina dominuojan\u010dio vaidmens. Tik kas a\u0161tuntas lietuvis apib\u016bdina religij\u0105 (nesvarbu koki\u0105) kaip labai svarbi\u0105 jo gyvenime. [4] Tai niekuo nekei\u010dia kataliki\u0161ko Lietuvos kult\u016bros pob\u016bd\u017eio. Tikima ar netikima prisik\u0117limu, dangumi ir pragaru \u2013 vis viena jaunaved\u017ei\u0173 pora Kry\u017ei\u0173 kalne palieka kry\u017eel\u012f, o per Visus \u0160ventuosius visa tauta skuba \u012f kapines, net daugelis protestant\u0173 tikin\u010di\u0173j\u0173 pasijunta tur\u012f \u201ekataliko \u0161ird\u012f\u201c.<br \/>\nSpaudoje bei visuomen\u0117s gyvenime \u0161i \u012ftampa taip pat atsispindi. Viena vertus, katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dia negali sk\u0173stis menku atstovavimu \u017einiasklaidoje. Katalik\u0173 mi\u0161ios ir procesijos transliuojamos per televizij\u0105, laid\u0173 ved\u0117jai kvie\u010dia dalyvauti katalik\u0173 renginiuose, ir dabar netgi LRT ima vadovauti aktyvus katalikas \u2013 tad prane\u0161imai apie Lietuvos Ba\u017eny\u010dios hierarchus atsiduria \u201ePanoramos\u201c prad\u017eioje. Kita vertus, visuomen\u0117s raidai religijos daro menk\u0105 \u012ftak\u0105. Pavyzd\u017eiui, abort\u0173 koeficientas ir skyryb\u0173 skai\u010dius teb\u0117ra i\u0161 tikr\u0173j\u0173 auk\u0161tas, ir atrodyt\u0173, jog katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dia su tokiais skai\u010diais daugiau ar ma\u017eiau susitaik\u0117.<br \/>\nIstorija liudija, kad Lietuva kadaise <em>buvo<\/em> protestanti\u0161kas kra\u0161tas: \u201eApie 1555 m. etnin\u0117 Lietuva tapo protestanti\u0161ku kra\u0161tu\u201c [5] Po Kontrreformacijos situacija v\u0117l radikaliai pasikeit\u0117 \u2013 protestant\u0173 ir katalik\u0173 santykis iki dabar i\u0161lieka ma\u017edaug 1 ir 50. Carizmo laikais neb\u016bta ry\u0161kaus konfesinio susiprie\u0161inimo, kuris u\u017eleido viet\u0105 bendrai kovai prie\u0161 rusinim\u0105 bei spaudos draudim\u0105. Nepriklausomyb\u0117s metu santykiai tarp katalik\u0173 ir protestant\u0173 pasikeit\u0117. Maria G. Slav\u0117nas reziumuoja: \u201e\u0160iame veik grynai kataliki\u0161kame kra\u0161te katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dia band\u0117 laim\u0117ti absoliut\u0173 vie\u0161patavim\u0105 ir padaryti valstyb\u0119 kataliki\u0161ka, kas jai ir pavyko. 1927 m. Vatikano ir Lietuvos konkordatas katalik\u0173 Ba\u017eny\u010diai suteik\u0117 vie\u0161pataujan\u010di\u0105 viet\u0105 valstyb\u0117je ir taip sustiprino jos pozicij\u0105 evangelini\u0173 Ba\u017eny\u010di\u0173 at\u017evilgiu\u201c. [6] Laimei, laikai pasikeit\u0117. N\u0117 vienas pamaldus katalikas, \u0161aukdamas \u201eLietuva yra (ir liks) kataliki\u0161ka!\u201c, nebepuola savo tik\u0117jimo broli\u0173.<br \/>\nGeografiniu po\u017ei\u016briu atsakymas \u012f antra\u0161t\u0117je suformuluot\u0105 klausim\u0105 irgi b\u016bt\u0173 \u2013 ir taip, ir ne. Lygum\u0173 kra\u0161te daugelyje miesteli\u0173 bei kaim\u0173 pamatysime tik katalik\u0173 ba\u017eny\u010dias. Katalikai iki \u0161iol dominuoja \u017demaitijoje, rytin\u0117je Auk\u0161taitijoje ir Suvalkijoje; Lietuvos viduryje tarp Raseini\u0173, Krekenavos, Ramygalos, Anyk\u0161\u010di\u0173; Dz\u016bkijoje. Ruo\u017eas, kuriame buvo ir teb\u0117ra did\u017eioji dalis nekatalik\u0173 gyventoj\u0173 \u2013 Klaip\u0117dos kra\u0161tas (liuteronai) ir aplink Bir\u017eus (reformatai). Be to, po vis\u0105 Auk\u0161taitij\u0105 i\u0161sibarst\u0119 nema\u017eai miest\u0173 ir kaim\u0173 su sta\u010diatiki\u0173 bei sentiki\u0173 bendruomen\u0117mis.<br \/>\nDidmies\u010diuose vaizdas visai kitoks. \u010cia jau nebegali b\u016bti n\u0117 kalbos apie kok\u012f nors katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dios dominavim\u0105. Vilniuje greta 23 katalik\u0173 parapij\u0173 yra dvigubai daugiau, per 50, nekataliki\u0161k\u0173 religini\u0173 bendrij\u0173 bei grupi\u0173. Kaune santykis 18 ir ma\u017edaug 30, Klaip\u0117doje \u2013 4 ir ma\u017edaug 25, \u0160iauliuose \u2013 4 ir ma\u017edaug 15, Panev\u0117\u017eyje \u2013 4 ir ma\u017edaug 13 [7]. Absoliut\u016bs tikin\u010di\u0173j\u0173 skai\u010diai, \u017einoma, vaizd\u0105 \u0161iek tiek pakoreguot\u0173 (viena katalik\u0173 parapija, turinti t\u016bkstant\u012f nari\u0173, turi b\u016bti vertinama svariau nei kokia nors ma\u017ea grupel\u0117). Vis d\u0117lto reikia pa\u017eym\u0117ti, jog didesniuose Lietuvos miestuose religin\u0117 \u012fvairov\u0117 ir pasirinkimo galimyb\u0117 pilie\u010diams yra akivaizdi.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Ar Lietuv\u0105 u\u017epl\u016bdo sektos?<\/strong><br \/>\nJau ger\u0105 de\u0161imtmet\u012f kiekviena religin\u0117 bendrija Lietuvoje gali reklamuoti savo religij\u0105. Tradicin\u0117s religijos \u0161i\u0105 galimyb\u0119 vis\u0173 pirma naudoja tam, kad i\u0161 naujo susirinkt\u0173 visas aveles \u2013 katalikai v\u0117l ima i\u0161pa\u017einti katalikyb\u0119, liuteronai v\u0117l suranda savo liuteroni\u0161kas \u0161aknis. Kitos, netradicin\u0117s krik\u0161\u010dioni\u0173 bendrijos, tokios kaip baptistai, sekminininkai, metodistai ir adventistai irgi bando prisi\u0161lieti prie savo \u201eprie\u0161karinio potencialo\u201c. Kai kurie i\u0161 j\u0173, siekdami pritraukti nauj\u0173 nari\u0173 ir \u012fkurti bendruomeni\u0173, i\u0161k\u0117l\u0117 dar ir labai ai\u0161kius misionieri\u0161kus tikslus.<br \/>\nGreta \u0161i\u0173 jau de\u0161imtme\u010dius ar \u0161imtme\u010dius Lietuvoje \u012fsik\u016brusi\u0173 bendrij\u0173, \u0161iandien \u012f religin\u0119 rink\u0105 ver\u017eiasi ir kitos grup\u0117s. Nors Jehovos liudytojai ir turi daugiau kaip 70-ies met\u0173 istorij\u0105 Lietuvoje, d\u0117l j\u0173 puolamosios misin\u0117s praktikos ir atsiskyrimo apskritai \u012f juos \u017ei\u016brima neigiamai \u2013 spauda apie juos paprastai kalba vienareik\u0161mi\u0161kai neigiamai. Kad j\u0173 misionieri\u0161kas stropumas duoda vaisi\u0173, n\u0117 kiek nestebina, ta\u010diau Jehovos liudytoj\u0173 augimo nereikt\u0173 pervertinti: jis n\u0117ra jau toks smarkus, o 2,5 t\u016bkstan\u010dio jehovinink\u0173 nekelia visuotin\u0117s gr\u0117sm\u0117s Lietuvai.<br \/>\nPer pastaruosius metus spauda atakavo naujas, \u201esvetimas\u201c, agresyvias ir egzoti\u0161kas religines grupes \u2013 tai nei\u0161vengiamai pad\u0117jo suformuoti i\u0161kreipt\u0105 vaizd\u0105. Skai\u010diai kalba patys u\u017e save: jeigu sud\u0117sime <em>visus<\/em> netradicinius jud\u0117jimus, susidarys 16 t\u016bkst. sek\u0117j\u0173 \u2013 n\u0117 pus\u0117s procento Lietuvos gyventoj\u0173. Taigi apie sekt\u0173 antpl\u016bd\u012f nereikt\u0173 \u0161nek\u0117ti. \u0160is skai\u010dius ateinan\u010diais metais, ai\u0161ku, did\u0117s, ta\u010diau nedramati\u0161kais \u0161uoliais. \u201eTik\u0117jimo \u017eodis\u201c jau suma\u017e\u0117jo ir veikiau sustingo, pana\u0161iai b\u016bt\u0173 galima pasakyti ir apie kai kurias naujas krik\u0161\u010dioni\u0161kas Ba\u017eny\u010dias. O vis\u0173 Ryt\u0173 religij\u0173 \u2013 nuo Har\u0117 Kri\u0161nos, O\u0161o iki budist\u0173 \u2013 sek\u0117jus sutalpintume ir \u012f did\u0117lesn\u0119 katedr\u0105.<br \/>\nPotencialo augti, be abejon\u0117s, dar turi Naujoji apa\u0161tal\u0173 Ba\u017eny\u010dia, kuriai per kelet\u0105 met\u0173 pavyko i\u0161kilti \u012f vien\u0105 i\u0161 pirm\u0173j\u0173 Lietuvos religij\u0173 reitingo viet\u0173. Jos pavyzdys rodo, kad \u017einiasklaidos \u012fvaizdis smarkiai priklauso nuo vie\u0161o bendruomen\u0117s pasirodymo. Vakar\u0173 Europoje \u0161i Ba\u017eny\u010dia (vis\u0173 pirma d\u0117l vyriausiojo apa\u0161talo tarnyst\u0117s bei i\u0161ganymo i\u0161skirtinumo) priskiriama prie \u201eklasikini\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0173 sekt\u0173\u201c. Lietuvoje taip negalvoja net patys ekspertai \u2013 gal\u0173 gale bendrija atrodo visai ba\u017enyti\u0161ka, neagresyvi ir \u0161iaip elgiasi sant\u016briai. Jei jau kalbama apie \u201epiktas sektas\u201c, NAB niekuomet neminima, nors ji turi daug daugiau sektos po\u017eymi\u0173 nei, pavyzd\u017eiui, \u201eTik\u0117jimo \u017eodis\u201c, ant kurio iki \u0161iol kybo sektos etiket\u0117.<br \/>\nBe abejon\u0117s, nauja religin\u0117 \u012fvairov\u0117 ir ypa\u010d sekt\u0173 aktyvumas kelia problem\u0173 \u2013 \u010dia labiausiai pamin\u0117tini \u0161eimyniniai konfliktai. Ta\u010diau ie\u0161kant i\u0161eities i\u0161 tokios situacijos nereik\u0117t\u0173 paraly\u017eiuoti tam tikr\u0173 grupi\u0173 veiklos arba dar labiau sugrie\u017etinti esam\u0173 \u012fstatym\u0173. [8] Turime i\u0161mokti normaliai reaguoti \u012f konfliktus ir taikiai juos spr\u0119sti. Juk ateityje sek\u0117j\u0173 ie\u0161kos dar daugiau religini\u0173 grupi\u0173 \u2013 ir ne ma\u017eiau. U\u017etat svarbi yra ne mintis, kad tik ribotas religij\u0173 skai\u010dius \u201etinka Lietuvai\u201c ar kad viena religija yra \u201elietuvi\u0161kesn\u0117\u201c u\u017e kit\u0105. Reikt\u0173 paklausti, kokia religija yra \u201etikrai lietuvi\u0161ka\u201c: katalikyb\u0117? liuteronizmas? pagonyb\u0117? o gal judaizmas?<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Ar religin\u0117s bendrijos Lietuvoje skriaud\u017eiamos?<\/strong><br \/>\n\u201eKai valstyb\u0117 savo \u012fstatymuose privilegijuoja tam tikras tradicines religijas ir ba\u017eny\u010dias, tai rei\u0161kia, kad kitos, kurios n\u0117ra tradicin\u0117s, yra apribojamos. Tuo valstyb\u0117s \u012fstatymai nusi\u017eengia min\u0117tos Europos konvencijos 9 straipsniui [religijos laisv\u0117 gali b\u016bti ribojama tik toki\u0173 \u012fstatym\u0173, kurie b\u016btini vie\u0161ajai tvarkai palaikyti]. Ir a\u0161 bijau, kad Vakar\u0173 Europoje Lietuva yra vienintelis tokios laikysenos pavyzdys\u201c \u2013 teigia katalik\u0173 (!) teologijos profesorius Manfredas Spiekeris interviu \u201eSandorai\u201c (99\/12). Kai Lietuvoje pastaraisiais m\u0117nesiais pasigirsdavo bals\u0173, raginan\u010di\u0173 prie\u0161intis sektoms grie\u017etesniais \u012fstatymais, M. Spiekeris atstovauja liberaliajam antipoliui: 1995 m. Lietuvos religij\u0173 \u012fstatymas jau yra diskriminuojantis. \u201eTik\u0117jimo \u017eodis\u201c pademonstravo did\u017eiausi\u0105 entuziazm\u0105 siekdamas sutrukdyti tradicini\u0173 ir netradicini\u0173 (arba nepripa\u017eint\u0173) religij\u0173 atskyrimo \u012fstatymui. [9]<br \/>\nTaigi kas teisus? Ar Religij\u0173 \u012fstatymas neteisingas? Ar jis skriaud\u017eia religines bendrijas? Ar jis prie\u0161tarauja Konstitucijos straipsniui, kad Lietuvoje n\u0117ra valstybin\u0117s religijos? Ar \u012fstatymu pa\u017eeistas lygyb\u0117s principas?<br \/>\nVienas dalykas pabr\u0117\u017etinas i\u0161 anksto: 1995 m. spalio m\u0117n. priimtas Religij\u0173 \u012fstatymas, ai\u0161ku, n\u0117ra tobulas ir kai kuriose vietose taisytinas. Antra vertus, prof. M. Spiekerio vertinimo pavir\u0161utini\u0161kumas i\u0161 ties\u0173 stebina. Toliau jis netgi stato Lietuv\u0105 \u012f vien\u0105 gret\u0105 su tokiomis valstyb\u0117mis kaip Bulgarija, Makedonija ir Rusija, kur \u0161iandien kai kurios religin\u0117s bendrijos i\u0161 tikr\u0173j\u0173 patiria suvar\u017eym\u0173. [10] Lietuvoje gal ir pasitaiko atvej\u0173, kad katalik\u0173 tikintieji persp\u0117jami neiti \u012f \u201esektant\u0173\u201c renginius arba kad grupelei baptist\u0173 sunkiai pavyksta i\u0161sinuomoti patalpas pamaldoms. Ta\u010diau iki tiksling\u0173, s\u0105moning\u0173 ir sisteming\u0173 valstyb\u0117s trukdym\u0173 Lietuvai, d\u0117kui Dievui, dar labai toli.<br \/>\nApskritai \u0161iuose debatuose tr\u016bksta istorinio bei juridinio kompetentingumo. Visi\u0161kos vis\u0173 religij\u0173 lygyb\u0117s be joki\u0173 \u012fmanom\u0173 privilegij\u0173 \u0161alininkai paprastai orientuojasi \u2013 s\u0105moningai ar nes\u0105moningai \u2013 \u012f amerikieti\u0161k\u0105 model\u012f. Ten i\u0161 tikr\u0173j\u0173 n\u0117ra jokio skirtumo tarp mormon\u0173 ir katalik\u0173, tarp fanati\u0161kos sektos ir tradicin\u0117s Ba\u017eny\u010dios status\u0173 \u2013 visi visi\u0161kai lyg\u016bs. Ta\u010diau neder\u0117t\u0173 pamir\u0161ti, kad \u0161is modelis sukurtas b\u016btent JAV kartu su ypatinga \u0161ios \u0161alies istorija (remiamasi absoliu\u010dios religijos bei nuomon\u0117s laisv\u0117s principais, taip pat Ba\u017eny\u010dios ir valstyb\u0117s atskyrimu).<br \/>\nEuropoje vaizdas \u017eymiai margesnis ir kompleksi\u0161kesnis. \u010cia beveik visur tam tikroms Ba\u017eny\u010dioms suteikiamos pirmenyb\u0117s ar privilegijos. Skandinavijoje liuteron\u0173 Ba\u017eny\u010dios paprastai yra valstybin\u0117s (Islandijoje, Danijoje; Norvegijoje \u201eoficialioji\u201c religija; \u0160vedijoje tik 1999 m. panaikinta valstybin\u0117 Ba\u017eny\u010dia; Suomijoje glaudus ry\u0161ys su vyriausybe). Anglijoje, kur religinis toleranti\u0161kumas siekia XVII am\u017ei\u0173, ir \u0160kotijoje iki \u0161iol egzistuoja valstybin\u0117 Ba\u017eny\u010dia. Katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dia Liuksemburge (de facto) ir Lichten\u0161teine teb\u0117ra valstybin\u0117. Italijoje katalikyb\u0117 \u0161io statuso neteko tik 1984 m. Ispanijoje 1978 m. Konstitucija garantuoja religijoms vienodas teises, ta\u010diau tik 1992 m. panaikintas papildomas apribojantis \u012fstatymas. Austrijoje katalik\u0173, liuteron\u0173 ir reformat\u0173 Ba\u017eny\u010dios ai\u0161kiai privilegijuotos. Dominuojan\u010di\u0105 pozicij\u0105 Graikijoje vis dar u\u017eima sta\u010diatiki\u0173 Ba\u017eny\u010dia, \u010dia \u012fkurti evangelines Ba\u017eny\u010dias yra be galo sud\u0117tinga. Tik Pranc\u016bzijoje visos religijos turi vienod\u0105 status\u0105 (nuo 1789 m. revoliucijos).<br \/>\n\u0160i ap\u017evalga tur\u0117t\u0173 parodyti, jog valstybin\u0117 Ba\u017eny\u010dia ir religin\u0117 tolerancija patys savaime n\u0117ra prie\u0161taraujantys dalykai. Vis d\u0117lto yra kra\u0161t\u0173 be valstybin\u0117s religijos, toki\u0173 kaip Airija, tiesa, \u010dia viena vienintel\u0117 Ba\u017eny\u010dia turi did\u017eiul\u0119 \u012ftak\u0105. Nei\u0161leid\u017eiant i\u0161 aki\u0173 europieti\u0161ko konteksto, reikia pripa\u017einti, kad tam tikros privilegijos yra normalu. Tai neturi sietis su kit\u0173 religij\u0173 skriaudimu ir ribojimu. Pavyzd\u017eiui, Vokietijoje gyvenantiems 2 milijonams musulmon\u0173 valstybin\u0117se mokyklose neleista vesti tikybos pamok\u0173, prie\u0161ingai nei krik\u0161\u010dioni\u0173 Ba\u017eny\u010dioms. Ta\u010diau musulmonams suteiktos visos religin\u0117s laisv\u0117s \u2013 net pa\u010diuose miest\u0173 centruose statyti me\u010detes.<br \/>\nTeikiant privilegijas, ai\u0161ku, atsiranda diskriminacijos ir priespaudos pavojus. Tad budrumo neder\u0117t\u0173 prarasti. Lietuvoje toks pavojus n\u0117ra ypa\u010d didelis, nes \u010dia privilegijuotos ne viena ar dvi, bet i\u0161kart devynios religijos, ir i\u0161 dalies labai skirtingos. Palyginti su Smetonos laik\u0173 situacija, tai did\u017eiul\u0117 pa\u017eanga, kad \u0161tai katalikai, liuteronai, reformatai, \u017eydai ir musulmonai gali b\u016bti viename lygmeny ir tur\u0117ti tas pa\u010dias pretenzijas.<br \/>\nLemiami klausimai yra, ar religin\u0117s bendrijos veiklai trukdoma ir ar ji patiria priespaud\u0105; ar asmenims leid\u017eiama pasinaudoti religijos pasirinkimo laisv\u0117s teise; ar asmenims suteikiama pirmenyb\u0117, jeigu jie priklauso tam tikrai religijai. \u010cia tur\u0117t\u0173 b\u016bti \u012fvardyti konkret\u016bs pa\u017eeidimai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">G. Beresnevi\u010dius teisus sakydamas, kad \u201ereligija \u2013 nepaprastai sud\u0117tingas rei\u0161kinys\u201c [11]. U\u017etat \u2013 \u0161iuose keliuose puslapiuose gal\u0117jome nupie\u0161ti tik Lietuvos religij\u0173 eskiz\u0105, kuris v\u0117liau gaus ma\u017eum\u0117l\u0119 spalv\u0173. Ta\u010diau jau dabar leisime sau apibendrinti: d\u017eiugina tai, jog Lietuvoje vis labiau pritariama religinei ir konfesinei \u012fvairovei. Be to, pabr\u0117\u017etinas ir dar vienas teigiamas dalykas: ekumeniniai pokalbiai ir susitikimai tampa vis normalesni. Laimei, beveik n\u0117 viena <em>i\u0161 tikr\u0173j\u0173<\/em> pavojinga grup\u0117 ne\u012fk\u0117l\u0117 kojos \u012f Lietuv\u0105. Scientologija, tiesa, turi savo \u201e\u016bgli\u0173\u201c, ta\u010diau pavojingo potencialo i\u0161auginti jai kol kas nepavyko.<br \/>\nSusir\u016bpinim\u0105 kelia pasaul\u0117jimo tendencijos. Nepaisant ger\u0173 (katalik\u0173) Ba\u017eny\u010dios vertinim\u0173, jos bei kit\u0173 religij\u0173 \u012ftaka ma\u017e\u0117ja. Kyla klausimas, ar Lietuva pasuks \u0160vedijos keliu, kur jokios religijos nei\u0161pa\u017e\u012fstantieji su savo pasaul\u0117\u017ei\u016bromis greit sudarys du penktadalius gyventoj\u0173 (dar 1900 m. net 99 proc. \u0161ved\u0173 buvo liuteronai!); ar ji orientuosis \u012f kitos skandinav\u0173 kaimyn\u0117s Norvegijos pavyzd\u012f, kur 95 proc. gyventoj\u0173 tebepriklauso kokiai nors Ba\u017eny\u010diai, kur ir toliau skleid\u017eiamas gyvas tik\u0117jimas ir kur netgi pats vyriausyb\u0117s vadovas ir keli ministrai atvirai i\u0161pa\u017e\u012fsta krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105 tik\u0117jim\u0105. [12]<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Holger Lahayne<\/strong>, \u017eurnalistas, studijavo grafik\u0105 ir teologij\u0105<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Vilija Adomavi\u010di\u016bt\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Religinio kra\u0161tovaizd\u017eio apmatai Holger Lahayne Ar Lietuva kataliki\u0161kas kra\u0161tas? \u201eTurb\u016bt niekas tiksliai ne\u017eino, kiek Lietuvoje yra praktikuojan\u010di\u0173 katalik\u0173\u201c [1], ra\u0161\u0117 Tomas Venclova prie\u0161 ma\u017edaug dvide\u0161imt met\u0173. Tiesa, dabar, pra\u0117jus de\u0161im\u010diai nepriklausomyb\u0117s ir religijos laisv\u0117s met\u0173, tam tikr\u0173 tyrim\u0173 ir statistikos duomen\u0173 apie religin\u0119 Lietuvos gyventoj\u0173 orientacij\u0105 jau turime, ta\u010diau Venclovos pasisakymo vis dar negal\u0117tume paneigti. [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":1007,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[25],"tags":[32,130,379,64],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1018"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=1018"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1018\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1020,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1018\/revisions\/1020"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/1007"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=1018"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=1018"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=1018"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}