{"id":1021,"date":"2016-06-08T05:56:21","date_gmt":"2016-06-08T02:56:21","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=1021"},"modified":"2016-06-08T06:10:36","modified_gmt":"2016-06-08T03:10:36","slug":"katalikai-pokomunistineje-lietuvoje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=1021","title":{"rendered":"Katalikai pokomunistin\u0117je Lietuvoje"},"content":{"rendered":"

Sociologiniai eskizai<\/strong><\/p>\n

Au\u0161ra Maslauskait\u0117
\nAndrius Navickas<\/em><\/p>\n

I<\/strong>
\nPirmaisiais Nepriklausomyb\u0117s metais \u2013 1990-aisiais \u2013 atlikti sociologiniai tyrimai parod\u0117, kad Lietuva ir po sovietin\u0117s okupacijos, bent formaliai, lieka kataliki\u0161kas kra\u0161tas. Tiesa, oficialus katalik\u0173 nuo\u0161imtis Lietuvoje pasirod\u0117 ma\u017eesnis, nei sp\u0117jo sovietinio re\u017eimo kritikai, ta\u010diau kartu bent kelis kartus didesnis nei skelb\u0117 ateistin\u0117s propagandos vykdytojai. 1990 m. \u012f klausim\u0105 \u201ekuri\u0105 tikyb\u0105 i\u0161pa\u017e\u012fstate?\u201c<\/em> 57 nuo\u0161im\u010diai Lietuvos \u017emoni\u0173 atsak\u0117 nurod\u0119 katalikyb\u0119. 1995 m. toki\u0173 \u017emoni\u0173 jau buvo 75 nuo\u0161im\u010diai, o 1997 m. \u2013 77.
\nTaigi sociologijos duomenys leid\u017eia tvirtinti, kad katalikais save vadinan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 skai\u010dius per vis\u0105 pokomunistin\u012f de\u0161imtmet\u012f palaipsniui augo. \u012esp\u016bdingiausia nauj\u0173j\u0173 katalik\u0173 banga u\u017efiksuota 1990\u20131994 m. laikotarpiu, kai katalik\u0173 Lietuvoje padaug\u0117jo net pusantro karto. Taip pat akivaizdu, jog nuo Nepriklausomyb\u0117s atgavimo \u012fvyko reik\u0161ming\u0173 poky\u010di\u0173 ir Lietuvos formali\u0173 katalik\u0173 grup\u0117s viduje. 1990 m. duomenimis, \u0161ioje grup\u0117je ry\u0161kiai vyravo senyvo am\u017eiaus kaimo gyventojai, kataliki\u0173 moter\u0173 skai\u010dius pranoko vyr\u0173 skai\u010di\u0173, egzistavo neabejotinas ry\u0161ys tarp \u017emoni\u0173 i\u0161silavinimo bei j\u0173 religin\u0117s priklausomyb\u0117s. Pavyzd\u017eiui, 1990 m. tik 4 i\u0161 10 jaunesni nei 40 met\u0173 \u017emon\u0117s vadino save katalikais, tuo tarpu tarp pensinio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 formali\u0173 katalik\u0173 b\u016bta net dvigubai daugiau. 1990 m. \u201ekataliki\u0161kiausia\u201c buvo vidurinio i\u0161silavinimo neturin\u010di\u0173 Lietuvos \u017emoni\u0173 grup\u0117. \u010cia katalikais save vadino net 93 nuo\u0161im\u010diai \u017emoni\u0173. Tarp auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105 turin\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 formali\u0173 katalik\u0173 buvo kur kas ma\u017eiau \u2013 41 nuo\u0161imtis. Nuo to laiko situacija gerokai keit\u0117si. \u0160iandien Lietuvoje prakti\u0161kai nebeliko didesn\u0117s priklausomyb\u0117s tarp \u017emogaus i\u0161silavinimo ir formalios religin\u0117s priklausomyb\u0117s. 1997 met\u0173 duomenimis, katalikais save vadinantys \u017emon\u0117s sudaro daugum\u0105 visose i\u0161silavinimo grup\u0117se. Galima tvirtinti, kad Lietuvos katalikai palaipsniui \u201ejaun\u0117ja\u201c. 1997 m. formali\u0173 katalik\u0173 dalis kiekvienoje am\u017eiaus grup\u0117je prakti\u0161kai i\u0161silygino, katalikais save \u012fvardijo 4 i\u0161 5 kiekvienos am\u017eiaus grup\u0117s atstovai. Ypa\u010d verta atkreipti d\u0117mes\u012f, jog pokomunistiniu laikotarpiu labai i\u0161augo jaunesni\u0173 nei 20 met\u0173 \u017emoni\u0173 formali religin\u0117 priklausomyb\u0117. Tai veikiausiai liudija realius did\u017eiulius poky\u010dius religin\u0117s socializacijos sistemoje<\/em>. \u0160ie duomenys \u2013 akivaizdus kontrargumentas prie\u0161 tvirtinimus, kad religinis aktyvumas \u0161i\u0173 dien\u0173 Lietuvoje yra senyvo am\u017eiaus \u017emoni\u0173 laisvalaikio praleidimo forma.
\nNor\u0117tume atkreipti d\u0117mes\u012f, kad 1990 m. duomenimis, Lietuvos katalikai vyravo tik kaime. \u010cia jie sudar\u0117 72 nuo\u0161im\u010dius gyventoj\u0173. Miesteliuose ir miestuose katalik\u0173 ir netikin\u010di\u0173j\u0173 skai\u010dius prakti\u0161kai buvo vienodas. 1997 m. duomenimis, katalik\u0173 padaug\u0117jo visoje Lietuvos teritorijoje, ta\u010diau miestuose \u0161i did\u0117jimo tendencija buvo ry\u0161kesn\u0117 nei kaime ir anks\u010diau egzistav\u0119s atotr\u016bkis tarp miesto ir kaimo religingumo gerokai suma\u017e\u0117jo.<\/p>\n

II<\/strong>
\nAi\u0161ku, per pastaruosius trejus metus \u2013 paskutinis i\u0161samesnis Lietuvos \u017emoni\u0173 religini\u0173 nuostat\u0173 tyrimas atliktas 1997 m. pabaigoje \u2013 1998 m. prad\u017eioje \u2013 \u012fvyko nauj\u0173 poky\u010di\u0173 ir kartu su Lietuvos gyventoj\u0173 sura\u0161ymu \u017eadami atlikti \u012fvair\u016bs sociologiniai tyrimai patikslins \u010dia i\u0161d\u0117stytus teiginius. Kita vertus, galima gana dr\u0105siai sp\u0117ti, kad nauji duomenys i\u0161ry\u0161kins atskiras tendencijas, bet vargu ar prane\u0161 apie kokias nors radikalias Lietuvos \u017emoni\u0173 religini\u0173 nuostat\u0173 permainas. Veikiausiai sulauksime patvirtinimo, jog Lietuvos visuomen\u0117 tarytum s\u0117kmingai i\u0161sikuopia ateistinio re\u017eimo u\u017ekrat\u0105<\/em>. Juolab kad turimi sociologijos duomenys rodo, jog Lietuvoje per pirm\u0105j\u012f pokomunistin\u012f de\u0161imtmet\u012f nuosekliai daug\u0117jo ne tik formali\u0173 katalik\u0173, bet apskritai tikin\u010di\u0173 \u017emoni\u0173. 1990 m. 38 nuo\u0161im\u010diai Lietuvos \u017emoni\u0173 teig\u0117 nei\u0161pa\u017e\u012fstantys jokio tik\u0117jimo, 1997 m. toki\u0173 \u017emoni\u0173 teliko tik 14 nuo\u0161im\u010di\u0173.
\nJei apsiribotume tik auk\u0161\u010diau i\u0161d\u0117stytais duomenimis apie formali\u0105 religin\u0119 priklausomyb\u0119<\/em>, straipsn\u012f gal\u0117tume baigti triumfuojan\u010dia gaidele \u2013 Lietuva buvo, yra ir i\u0161liks krik\u0161\u010dioni\u0161kas kra\u0161tas, kuriame vyrauja katalikyb\u0117, religin\u0117 tradicija yra vertinama, puosel\u0117jama, perduodama per kartas<\/em>. Ta\u010diau egzistuoja ir kita medalio pus\u0117. Sav\u0119s priskyrimas konkre\u010diai religinei tradicijai gali b\u016bti s\u0105lygotas pa\u010di\u0173 \u012fvairiausi\u0173 veiksni\u0173. Sekimas Kristumi, egzistencini\u0173 klausim\u0173 sprendimas, \u0161eimynin\u0117 tradicija ar papras\u010diausia konjunkt\u016bra \u2013 tik dalis galim\u0173 motyv\u0173, d\u0117l kuri\u0173 \u017emogus gali pavadinti save tikin\u010diu. Ma\u017ea to, \u012fd\u0117mesn\u0117 Lietuvos formali\u0173 katalik\u0173 grup\u0117s nuostat\u0173 sociologin\u0117 analiz\u0117 leid\u017eia sp\u0117ti, kad nema\u017eai daliai \u017emoni\u0173 religin\u0117s priklausomyb\u0117s pasirinkimas yra ne tiek autenti\u0161kas egzistencinis apsisprendimas, kiek pastanga \u201e\u012fsipatoginti\u201c dabartin\u0117je situacijoje, kurioje jau\u010diamas sociokult\u016brinis spaudimas<\/em> prisiimti formalius priklausomyb\u0117s kataliki\u0161kai tradicijai \u017eenklus.
\n\u0160iame straipsnyje vengiame bet koki\u0173 bandym\u0173 \u201ei\u0161matuoti\u201c<\/em> Lietuvos \u017emoni\u0173 kataliki\u0161kum\u0105. Vartojame formali\u0173 Lietuvos katalik\u0173<\/em> termin\u0105 ne nor\u0117dami sumenkinti \u017emones, kurie teigia priklaus\u0105 katalik\u0173 bendrijai, bet veikiau akcentuodami, jog sociologiniuose eskizuose<\/em> svarstome \u017emoni\u0173 vaizdinius, o ne \u201eteisiame\u201c tikrov\u0119. Nevalia pamir\u0161ti, jog sociologijos duomenys t\u0117ra sietas, pagaunantis tik kai kuriuos tikrov\u0117s aspektus. Suabsoliutin\u0119 juos rizikuojame susikurti sav\u0105j\u012f<\/em> \u201emoksli\u0161k\u0105\u201c pasaulio vaizd\u0105, kuris bus naudingas nebent kaip ideologinis konstruktas, o apie real\u0173 \u017emogaus gyvenim\u0105 bylos ne daugiau kaip kreiv\u0173 veidrod\u017ei\u0173 atrakcionas. Kita vertus, jei i\u0161 sociologijos nesitik\u0117sime daugiau, nei ji gali mums duoti, ji bus svarbi pakeleiv\u0117 painioje kasdienyb\u0117je. Ne tiek savo pamokymais, kiek sveika ironija, kritin\u0117mis pastabomis bei daugiabalsi\u0161kumu. Visa tai gali kiek nuskaidrinti esminius m\u016bs\u0173 pasirinkimus, pad\u0117ti kovoti su nuolatiniu palinkimu \u012f \u012fvairius stabmeldyst\u0117s pavidalus.<\/p>\n

III<\/strong>
\nJei \u012fd\u0117miau pa\u017evelgsime \u012f formali\u0173 Lietuvos katalik\u0173 nuostatas bei religin\u012f elges\u012f, \u012fsitikinimas Lietuvos kataliki\u0161kumu veikiausiai gerokai susvyruos. Pirmiausia nor\u0117tume atkreipti d\u0117mes\u012f, kad tiek pokomunistin\u0117s epochos au\u0161roje, tiek \u0161iandienin\u0117je situacijoje tik truput\u012f daugiau nei kas de\u0161imtas Lietuvos gyventojas religines pamaldas lanko bent kart\u0105 per savait\u0119. 1997 m. duomenimis, kas penktas Lietuvos formalus katalikas pamaldose dalyvauja kart\u0105 per m\u0117nes\u012f. Akivaizd\u017eiai vyrauja \u201eproginio kataliko\u201c<\/em> modelis, kai \u012f ba\u017eny\u010di\u0105 einama tik per did\u017ei\u0105sias religines \u0161ventes, daugiausia \u2013 kelis kartus per metus. Tokie duomenys tarytum patvirtina prielaid\u0105, kad pokomunistin\u0117je Lietuvos visuomen\u0117je \u017emoni\u0173 santykis su religine tradicija da\u017eniau turi sociokult\u016brin\u012f<\/em>, o ne egzistencin\u012f<\/em> pamat\u0105. Juolab, kad, pavyzd\u017eiui, tik kas antras \u201eproginis\u201c Lietuvos katalikas teigia tikintis Kristumi. Kitiems pamald\u0173 lankymas ir religin\u0117 priklausomyb\u0117, ko gero, t\u0117ra socialinis gestas arba kult\u016brin\u0117 inercija. Tok\u012f vertinim\u0105 sutvirtina ir tas faktas, jog palygin\u0119 \u201eprogini\u0173\u201c katalik\u0173 ir netikin\u010di\u0173 Lietuvos gyventoj\u0173 nuostatas svarbiausiais gyvenimo klausimais, prakti\u0161kai nerasime jokio skirtumo. Pana\u0161u, jog formali religin\u0117 priklausomyb\u0117 daugeliui Lietuvos gyventoj\u0173 t\u0117ra specifiniam gyvenimo b\u016bdui ne\u012fpareigojantis predikatas, paprastai suvokiamas ne kaip i\u0161\u0161\u016bkis, bet kaip galimyb\u0117 nei\u0161siskirti krik\u0161\u010dioni\u0161kas \u0161aknis turin\u010di\u0173 kult\u016brini\u0173 simboli\u0173 organizuojamoje sociokult\u016brin\u0117je erdv\u0117je.
\nApie tai, kuo tiki formal\u016bs Lietuvos katalikai, verta pakalb\u0117ti kiek pla\u010diau. Tik 4 i\u0161 5 katalikais save vadinan\u010di\u0173 Lietuvos gyventoj\u0173 tiki Dievu, 2 i\u0161 3 \u2013 pomirtiniu gyvenimu, o dangumi ar \u0161v\u010d. Trejyb\u0117s dogma tiki tik kiek daugiau nei kas antras formalus katalikas. Ver\u010dian\u010di\u0173 susim\u0105styti skai\u010di\u0173 virtin\u0119 galime t\u0119sti toliau. Tik ketvirtadalis formali\u0173 Lietuvos katalik\u0173 i\u0161pa\u017e\u012fsta Diev\u0105 K\u016br\u0117j\u0105, asmeniniu ry\u0161iu susijus\u012f su kiekvienu savo k\u016briniu. Kitiems Dievas yra arba dvasia, ka\u017ekokia gyvybin\u0117 galia, arba abstrakt\u016bs am\u017eini d\u0117sniai. Taip pat tik pus\u0117 Lietuvos katalik\u0173 suvokia J\u0117z\u0173 kaip dievi\u0161k\u0105 asmen\u012f, tuo tarpu 14 nuo\u0161. apskritai n\u0117ra tikri jo realumu. Pa\u017eym\u0117tina ir tai, kad d\u0117l Kristaus egzistavimo n\u0117ra tikras net ir kas a\u0161tuntas kiekvien\u0105 savait\u0119 pamaldose dalyvaujantis katalikas.<\/p>\n

IV<\/strong>
\nKad religija dabartin\u0117je Lietuvos visuomen\u0117je suvokiama pirmiausia kaip kult\u016brinis paveldas, si\u016blantis \u012fvairiomis normatyvin\u0117mis i\u0161tarm\u0117mis suvar\u017eyt\u0105 buvimo pasaulyje b\u016bd\u0105, m\u016bs\u0173 \u012fsitikinimu, labai apsunkina autenti\u0161k\u0105 \u017emogaus dievoie\u0161k\u0105. Kita vertus, visus penkis sovietin\u0117s Lietuvos de\u0161imtme\u010dius vie\u0161a religin\u0117s patirties artikuliacija buvo grie\u017etai draud\u017eiama, daugeliui religija asocijavosi pirmiausia su kantriai poteri\u0173 bei atskir\u0173 ba\u017enytini\u0173 priesak\u0173 mokan\u010dia mo\u010diute, bet ne su aktyviu savojo tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einimu bei liudijimu. Visa tai neabejotinai labai veikia \u0161iandienin\u0119 situacij\u0105. Sugriuvus sovietin\u0117s cenz\u016bros mechanizmams, visuomen\u0119 u\u017epl\u016bdo \u201edvasinga\u201c retorika, pavojingai laviruojanti tarp krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0173 vaizdini\u0173, bioenergetikos bei karikat\u016bri\u0161kos rytieti\u0161k\u0173 motyv\u0173 recepcijos. \u0160i retorika, neretai pristatoma kaip tariama krik\u0161\u010dioni\u0161kojo paveldo dalis, gerokai i\u0161kraip\u0117 ne vieno dvasin\u012f \u201ealk\u012f\u201c jau\u010dian\u010dio \u017emogaus dievoie\u0161kos keli\u0105. Pavyzd\u017eiui, prakti\u0161kai kas ketvirtas formalus katalikas Lietuvoje tiki reinkarnacija. \u0160i su krik\u0161\u010dionybe nieko bendro neturinti pa\u017ei\u016bra, atrodo, puikiai dera su sinkreti\u0161ku, pseudokrik\u0161\u010dioni\u0161ku pokomunistin\u0117je Lietuvoje i\u0161plitusiu \u201edvasingumu\u201c.
\nVerta atkreipti d\u0117mes\u012f ir \u012f tai, kad daugiau nei pus\u0117 Lietuvos formali\u0173 katalik\u0173 \u012fsitikin\u0119, jog religija yra visi\u0161kai asmeninis dalykas, kuriam nereikalingi nei maldos namai, nei bendruomen\u0117. Religinio gyvenimo \u201eprivatizacija\u201c, perk\u0117limas i\u0161 institucinio \u012f individual\u0173 lygmen\u012f n\u0117ra specifi\u0161kai lietuvi\u0161kas rei\u0161kinys. Pana\u0161ias tendencijas galima pasteb\u0117ti daugelyje vakarieti\u0161kos kult\u016bros \u0161ali\u0173. Ta\u010diau \u012fsi\u017ei\u016br\u0117kime \u012f kai kuriuos Lietuvos \u017emoni\u0173 puosel\u0117jamos \u201easmenin\u0117s religijos\u201c bruo\u017eus. Pirmiausia tik beveik 3\/4 kart\u0105 per savait\u0119 ar bent kas m\u0117nes\u012f pamaldas lankan\u010di\u0173 formali\u0173 Lietuvos katalik\u0173 tvirtina, jog j\u0173 religin\u0117s nuostatos dera su Ba\u017eny\u010dios tradicija. Savo ruo\u017etu tik ma\u017euma \u201eprogini\u0173\u201c katalik\u0173 mano, kad j\u0173 tik\u0117jimas sutampa su oficialia doktrina, tuo tarpu net 60 nuo\u0161im\u010di\u0173 tvirtina turintys savit\u0105 tik\u0117jim\u0105. Tegalima sp\u0117lioti, kas yra \u0161io tik\u0117jimo \u0161altinis. Dauguma formali\u0173 Lietuvos katalik\u0173 ne tik kad retai apsilanko religin\u0117se pamaldose, bet ir asmenin\u0117s \u0160ventojo Ra\u0161to studijos vargu turi kokios reik\u0161m\u0117s j\u0173 pasaul\u0117vaizd\u017eiui. Sociologijos duomenys byloja, kad tik kas penktas Lietuvos gyventojas turi namuose vis\u0105 \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105. Tiesa, \u0161ie duomenys buvo renkami prie\u0161 viso \u0160ventojo Ra\u0161to lietuvi\u0173 kalba pasirodym\u0105, \u2013 tai veikiausiai kiek pakeit\u0117 situacij\u0105. Kita vertus, 1997 m. pabaigoje lietuvi\u0161kas Naujojo Testamento vertimas buvo lengvai pasiekiamas. Tuo tarpu j\u012f tetur\u0117jo kas ketvirtas Lietuvos gyventojas. \u0160\u012f paveiksl\u0105 galima papildyti dar viena detale \u2013 aktyvus maldos gyvenimas atrodo svarbus tik kas penktam formaliam Lietuvos katalikui. Taigi labai pana\u0161u, kad savitas tik\u0117jimas, apie kur\u012f kalba nema\u017ea dalis Lietuvos \u017emoni\u0173, t\u0117ra ne\u012fpareigojanti kult\u016brin\u0117 forma, pripildoma atsitiktiniais fragmentais, atrinktais pagal kiekvieno skon\u012f.<\/p>\n

V<\/strong>
\nReligijos \u201eprivatizacija\u201c pokomunistin\u0117je Lietuvoje veikiausiai glaud\u017eiai susijusi su tuo, kad sovietme\u010dio patirtis ry\u0161kiai su\u017ealojo bendruomeni\u0161kumo jausm\u0105. Bendruomen\u0117, bendrasis g\u0117ris, solidarumas didelei visuomen\u0117s daliai vis dar teb\u0117ra sovietinio kolektyvizmo grimasos. Gal d\u0117l to, gal d\u0117l sovietme\u010diu merd\u0117jusio parapinio gyvenimo tik 7 nuo\u0161im\u010diai formali\u0173 Lietuvos katalik\u0173 teigia dalyvaujantys ba\u017enytin\u0117s bendruomen\u0117s veikloje. Dar 39 nuo\u0161im\u010diai 1997 m. apklausoje tvirtino, jog \u201eyra tikintys, bet apsiriboja tik dalyvavimu religin\u0117se pamaldose\u201c. Tuo tarpu net 36 nuo\u0161im\u010diai formali\u0173 katalik\u0173 prisipa\u017eino, kad nejau\u010dia b\u016btinyb\u0117s lankyti ba\u017eny\u010dios, o dar 11 parei\u0161k\u0117, kad j\u0173 tik\u0117jimui Ba\u017eny\u010dia apskritai n\u0117ra reikalinga. Tokias nuostatas, m\u016bs\u0173 nuomone, didele dalimi galima ai\u0161kinti ir tuo, kad Ba\u017eny\u010dia \u0161iandienin\u0117je Lietuvos visuomen\u0117je paprastai suvokiama kaip konkre\u010dias funkcijas atliekanti institucija, veikianti \u0161alia kit\u0173 \u2013 besir\u016bpinan\u010di\u0173 kitais visuomen\u0117s poreikiais, o ne kaip Kristaus surinkta tikin\u010di\u0173j\u0173 bendruomen\u0117. Sav\u0119s susiejimas su Ba\u017eny\u010dia savo ruo\u017etu suvokiamas kaip tam tikras sav\u0119s apribojimas vardan tam tikr\u0173 dvasini\u0173 g\u0117rybi\u0173 garantijos, o ne kaip savirealizacijos judesys.
\nVyraujant tokiai nuostatai, nenuostabu, kad Ba\u017eny\u010dia pradeda reik\u0161ti ne kasdieninio gyvenimo horizont\u0105, bet pirmiausia kunigo tvarkom\u0105 pastat\u0105, kuriame galima tik\u0117tis konkre\u010di\u0173 \u201epaslaug\u0173\u201c. Taigi net jei sekmadien\u012f kelias \u012f \u0161\u012f pastat\u0105 ir prisimenamas, Ba\u017eny\u010dia tampa prakti\u0161kai nereikalingu dariniu likusias savait\u0117s dienas. Tod\u0117l nenuostabu, kad beveik kas tre\u010dias formalus Lietuvos katalikas (27 nuo\u0161im\u010diai) mano, kad Ba\u017eny\u010dia vaidina per didel\u012f vaidmen\u012f \u0161iandienin\u0117je Lietuvos visuomen\u0117je. Tarp formali\u0173 katalik\u0173 tokia pozicija yra dvigubai populiaresn\u0117 nei \u012fsitikinimas, kad Ba\u017eny\u010dios vaidmuo visuomen\u0117je turi b\u016bti didesnis (13 nuo\u0161.).
\nKas, pasak formali\u0173 Lietuvos katalik\u0173, dera Ba\u017eny\u010diai? 66 nuo\u0161im\u010diai teigia, kad Ba\u017eny\u010dia, \u0161alia \u201ereligini\u0173 paslaug\u0173\u201c teikimo bei dvasinio ugdymo, tur\u0117t\u0173 svarstyti bei reik\u0161ti pozicij\u0105 svarbiausiais dorov\u0117s klausimais. Kita vertus, tik ma\u017eiau nei pus\u0117 (47 nuo\u0161.) \u012fsitikin\u0119, kad Ba\u017eny\u010diai der\u0117t\u0173 kokiu nors b\u016bdu reik\u0161ti nuomon\u0119 apie visuomen\u0117s socialines problemas. Tik 15 nuo\u0161. formali\u0173 katalik\u0173 sutinka, kad Ba\u017eny\u010dia gali reik\u0161ti savo pozicij\u0105 politikos klausimais. Taigi remiantis sociologijos duomenimis, galima sp\u0117ti, kad Lietuvos katalikai pasaul\u012f yra gana ry\u0161kiai padalij\u0119 \u012f \u201edvasin\u0119\u201c (tvirtinama, jog tik ji tur\u0117t\u0173 r\u016bp\u0117ti Ba\u017eny\u010diai) bei \u201ematerialin\u0119\u201c (ja privalo r\u016bpintis sekuliarios institucijos) sferas. Praktinis tokio padalijimo padarinys \u2013 religin\u0117s sferos i\u0161k\u0117limas anapus kasdieninio gyvenimo horizonto, vis did\u0117jantis \u201etik\u0117jimo\u201c ir \u201egyvenimo\u201c atskyrimas.<\/p>\n

VI<\/strong>
\nTrumpai aptarus \u012fvairius Lietuvos formali\u0173 katalik\u0173 bruo\u017eus, nat\u016bralu u\u017eduoti klausim\u0105 \u2013 kaip katalikais save laikantys Lietuvos gyventojai apskritai suvokia, k\u0105 rei\u0161kia b\u016bti tikin\u010diuoju, kas privalu katalikui? 1997 m. pabaigoje atliktame sociologiniame tyrime \u0161iam klausimui buvo skirtas visas klausim\u0173 blokas. Svarbiausiomis kataliko savyb\u0117mis buvo \u012fvardytas tik\u0117jimas Dievu bei dekalogo laikymasis. Kita vertus, \u012fdomu tai, kad net 4\/5 formali\u0173 Lietuvos katalik\u0173 \u012fsitikin\u0119, kad katalikui privalu r\u016bpintis pagyvenusiais \u017emon\u0117mis. Pastarajai veiklai teikiama dvigubai didesn\u0117 svarba nei dalyvavimui sekmadienin\u0117se pamaldose ar aktyviam maldos gyvenimui. Pastarieji faktai tarsi leist\u0173 sp\u0117ti, jog Lietuvoje vertinama socialin\u0117 katalik\u0173 veikla, daugiau nei dalyvavimas religin\u0117se praktikose. Ta\u010diau kiti duomenys nepatvirtina \u0161io sp\u0117jimo \u2013 ma\u017eiau nei pus\u0117 (46 nuo\u0161.) formali\u0173 Lietuvos katalik\u0173 \u012fsitikin\u0119, kad tikin\u010diajam privalu krik\u0161\u010dioni\u0161kos pozicijos laikytis visose gyvenimo srityse, dar dvigubai ma\u017eiau katalik\u0173 mano, jog j\u0173 pareiga aktyviai dalyvauti visuomen\u0117s gyvenime. Taigi \u201er\u016bpestis pagyvenusiais \u017emon\u0117mis\u201c \u0161iuo atveju veikiausiai rei\u0161kia ne tiek aktyv\u0173 socialin\u012f anga\u017eavim\u0105si, kiek yra aidas visuomen\u0117je paplitusio Ba\u017eny\u010dios kaip pirmiausia pagyvenusius \u017emones \u201eaptarnaujan\u010dios\u201c institucijos, vaizdinio atspindys.
\nNor\u0117tume taip pat atkreipti d\u0117mes\u012f dar \u012f kelet\u0105 Lietuvoje puosel\u0117jamo kataliko vaizdinio bruo\u017e\u0173. Tik kas antras formalus Lietuvos katalikas mano prival\u0105s reguliariai skaityti \u0160v. Ra\u0161t\u0105 ar bent koki\u0105 religin\u0119 literat\u016br\u0105, kas ketvirtas yra pasiruo\u0161\u0119s paisyti religini\u0173 priesak\u0173 bei pagrindiniais klausimais sutikti su Ba\u017eny\u010dia. Oficialus Ba\u017eny\u010dios mokymas ir tikin\u010di\u0173j\u0173 supratimas labiausiai skiriasi seksualin\u0117s etikos srityje. Nesiimame spr\u0119sti, kod\u0117l taip yra. Gal krik\u0161\u010dioni\u0161kosios seksualin\u0117s etikos principai n\u0117ra pakankamai gerai \u017einomi ar suprantami Lietuvoje; gal \u0161i Ba\u017eny\u010dios mokymo dalis yra nukonkuruota sovietme\u010dio patirties bei Nepriklausomyb\u0117s laikotarpiu Lietuv\u0105 u\u017epl\u016bdusios bulvarin\u0117s vakarieti\u0161kos kult\u016bros s\u0105veikos konstruojam\u0173 laisv\u0117s, lyti\u0161kumo, \u0161eimyninio gyvenimo vaizdini\u0173? Bet kuriuo atveju sociologijos duomenys leid\u017eia tvirtinti, kad tik kas tre\u010dias katalikas nepateisina aborto, tik 37 nuo\u0161im\u010diai mano, kad katalikai tur\u0117t\u0173 vengti nesantuokini\u0173 lytini\u0173 santyki\u0173, kas penktas tvirtina, jog dirbtini\u0173 n\u0117\u0161tumo reguliavimo priemoni\u0173 naudojimas nesuderinamas su kataliki\u0161ku gyvenimo b\u016bdu.<\/p>\n

VII<\/strong>
\nAr pateikti trumpi sociologiniai eskizai pakankamas pagrindas vertinti Lietuvos kataliki\u0161kum\u0105? Kai \u0161iame straipsnyje pateikiamus duomenis su komentarais parod\u0117me keliems bi\u010diuliams, jie susidom\u0117jo, bet paskui primygtinai reikalavo ai\u0161kesnio atsakymo \u2013 kataliki\u0161ka Lietuva ar ne? M\u016bs\u0173 \u012ftikin\u0117jimai, kad sociologija ne vertina, bet apra\u0161o ir tik tam tikrais aspektais, bi\u010diulius, atrodo, nuvyl\u0117. Veikiausiai ir \u0161io straipsnio skaitytojams norisi ne vien fakt\u0173, klausim\u0173, abejoni\u0173, bet ir ai\u0161kaus mokslinio \u012fvertinimo bei atsakym\u0173. Juk, atrodo, n\u0117ra ne\u012fmanoma suskai\u010diuoti \u201etikr\u0173j\u0173\u201c Lietuvos katalik\u0173. Tereikia nurodyti visus reikalavimus, kuriuos turi atitikti idealus katalikas, paskui kruop\u0161\u010diai i\u0161nagrin\u0117ti sociologinius duomenis ir… ko gero, rastume labai nedaug \u201etikr\u0173\u201c katalik\u0173. Tokio tyrimo duomenys veikiausiai sukelt\u0173 tam tikr\u0105 rezonans\u0105, bet i\u0161 esm\u0117s tai teb\u016bt\u0173 dar vienos ideologijos konstravimas. Juk tikrasis katalikas ne tas, kuris \u201eteisingai\u201c atsako \u012f sociologini\u0173 tyrim\u0173 klausimus, bet tas, kuris vykdo Vie\u0161paties vali\u0105. Ji savo ruo\u017etu nepakl\u016bsta sociologijos magijai.
\nJau min\u0117jome, kad religin\u0117s priklausomyb\u0117s pasirinkimas gali b\u016bti s\u0105lygotas pa\u010di\u0173 \u012fvairiausi\u0173 motyv\u0173. Kita vertus, apsisprendimas paprastai susij\u0119s ne su vienu, bet su keliais, kartais prie\u0161taringais motyvais. \u201eAutenti\u0161k\u0173\u201c, \u201eneautenti\u0161k\u0173\u201c motyv\u0173 i\u0161k\u0117limas lieka anapus sociologin\u0117s skai\u010di\u0173 \u017eaism\u0117s. Prie\u0161ingu atveju sociologijos duomenys tapt\u0173 ne veidrod\u017eiais, \u012fkyriai skelbian\u010diais apie bruo\u017eus, kuri\u0173 nor\u0117tume nepasteb\u0117ti, bet ideologiniais ginklais, skirtais \u012ftvirtinti i\u0161 anksto suformuotiems vaizdiniams.<\/p>\n

Au\u0161ra Maslauskait\u0117, Andrius Navickas<\/strong>, dirba VU Religij\u0173 studij\u0173 ir tyrim\u0173 centre. A. Navickas yra Krik\u0161\u010dioni\u0173 pilietinio veikimo centro bendradarbis<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Sociologiniai eskizai Au\u0161ra Maslauskait\u0117 Andrius Navickas I Pirmaisiais Nepriklausomyb\u0117s metais \u2013 1990-aisiais \u2013 atlikti sociologiniai tyrimai parod\u0117, kad Lietuva ir po sovietin\u0117s okupacijos, bent formaliai, lieka kataliki\u0161kas kra\u0161tas. Tiesa, oficialus katalik\u0173 nuo\u0161imtis Lietuvoje pasirod\u0117 ma\u017eesnis, nei sp\u0117jo sovietinio re\u017eimo kritikai, ta\u010diau kartu bent kelis kartus didesnis nei skelb\u0117 ateistin\u0117s propagandos vykdytojai. 1990 m. \u012f klausim\u0105 […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":1007,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[25],"tags":[396,395,397,130,398,379],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1021"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=1021"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1021\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1023,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1021\/revisions\/1023"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/1007"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=1021"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=1021"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=1021"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}