{"id":1027,"date":"2016-06-08T06:00:08","date_gmt":"2016-06-08T03:00:08","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=1027"},"modified":"2016-06-08T06:09:39","modified_gmt":"2016-06-08T03:09:39","slug":"suvienijimo-baznycia","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=1027","title":{"rendered":"Suvienijimo Ba\u017eny\u010dia"},"content":{"rendered":"

Josh McDowell<\/em><\/p>\n

Nors Suvienijimo Ba\u017eny\u010dia turi Ryt\u0173 religijoms ir \u201eNew Age\u201c jud\u0117jimui b\u016bding\u0173 bruo\u017e\u0173, d\u0117l jos pretendavimo \u012f tikr\u0105 krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105 Ba\u017eny\u010di\u0105 j\u0105 priskiriame vakarieti\u0161kiems kultams. Biblija ir J\u0117zus Kristus jos teologijoje atlieka svarbiausi\u0105 vaidmen\u012f, o rytieti\u0161kos religijos bei \u201eNew Age\u201c jud\u0117jimas \u0161i\u0105 svarb\u0105 neigia.<\/p>\n

Istorija<\/strong>
\nSuvienijimo Ba\u017eny\u010dios \u012fk\u016br\u0117jas ir vadovas yra Sun Myung Moonas, gim\u0119s 1920 m. sausio 6 d. \u0160iaur\u0117s Kor\u0117joje. Kai berniukas buvo de\u0161imties met\u0173, jo \u0161eima atsivert\u0117 \u012f krik\u0161\u010dionyb\u0119 ir tapo presbiterijon\u0173 Ba\u017eny\u010dios nare.
\n\u0160e\u0161iolikmetis Moonas, melsdamasis Kor\u0117joje ant vieno kalno, patyr\u0117 reg\u0117jim\u0105. Moonas tvirtino, jog mat\u0119s J\u0117z\u0173 Krist\u0173, \u012fpareigojus\u012f j\u012f \u012fvykdyti u\u017eduot\u012f, kurios pa\u010diam Vie\u0161pa\u010diui nepavyk\u0119 u\u017ebaigti. J\u0117zus pasak\u0119s Moonui, kad \u0161is es\u0105s vienintelis, kuris gali tai atlikti. J\u0117zaus labai pra\u0161omas, Moonas pagaliau pri\u0117m\u0117 i\u0161\u0161\u016bk\u012f. \u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Po to Moonas kelis metus ruo\u0161\u0117si laukian\u010diai did\u017eiajai dvasinei kovai. Laikotarp\u012f tarp jo \u201eatsivertimo\u201c ir atvykimo \u012f Amerik\u0105 gaubia ne\u017einia ir lydi prie\u0161taringi vertinimai.<\/p>\n

Moonas atvyksta \u012f Amerik\u0105<\/strong><\/em>
\nNaujajai Moono religijai s\u0117kmingai \u012fsigal\u0117jus Tolimuosiuose Rytuose, ypa\u010d Piet\u0173 Kor\u0117joje, 1971 m. pabaigoje jis atvyko \u012f Amerik\u0105, ir jo kultas suklest\u0117jo. \u0160iandien munist\u0173 visame pasaulyje yra apie du milijonus (tiesa, tai Suvienijimo Ba\u017eny\u010dios duomenys).<\/p>\n

Sun Myung Moono mokymas
\nSun Myung Moonas ai\u0161kiai leido suprasti, kad laiko save \u0161io am\u017eiaus mesiju. Savo tvirtinimu, jog antrasis Kristaus at\u0117jimas tur\u0117t\u0173 \u012fvykti Kor\u0117joje laikotarpiu nuo 1917 iki 1930 met\u0173, jis suk\u0117l\u0117 daug prie\u0161taring\u0173 nuomoni\u0173 tarp konservatyvi\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173 ir evangelikal\u0173. \u0160iame laikotarpyje yra ir jo gimimo data \u2013 1920 m. sausio 6 d.
\nMoonas retai tiesiogiai ir atvirai tvirtino, jog yra mesijas. Suvienijimo Ba\u017eny\u010dios surengtoje konferencijoje San Franciske, Kalifornijoje, apie savo mesiani\u0161kum\u0105 jis pasak\u0117 kalb\u0105, kuri buvo \u012fra\u0161yta.
\n\u201ePagal Evangelical Press<\/em> naujien\u0173 tarnyb\u0105, Moonas teig\u0117, jog pasaulis, nor\u0117damas i\u0161sivaduoti i\u0161 \u0160\u0117tono vald\u017eios, turi surasti \u2018tikr\u0105j\u012f t\u0117v\u0105\u2019. \u2018Tas \u017emogus turi b\u016bti mesijas, \u2013 kalb\u0117jo jis. \u2013 \u0160iam tikslui a\u0161 ir buvau pa\u0161auktas Dievo\u2026 kad gyven\u010diau su tikro t\u0117vo \u0161irdimi ir myl\u0117\u010diau visas \u017emonijos rases\u2019\u201c. [1]
\nSun Myung Moono sek\u0117jai ilgai tvirtino, kad jis yra j\u0173 mesijas.
\n\u201eDvasininkas Moonas yra Mesijas, antrojo at\u0117jimo Vie\u0161pats\u2026 Jeigu tik \u012fmanoma suprasti \u017emogaus nuopuol\u012f, \u012fmanoma suprasti ir tai, jog T\u0117vas yra Mesijas\u2026 Dvasininkas Moonas suprato tai. \u017dmogus, kuris tai suprato, turi b\u016bti be nuod\u0117m\u0117s. Vadinasi, jis yra Mesijas.\u201c [2]
\nBe to, Moonas pasak\u0117: \u201eM\u016bs\u0173 nepranoko joks praeities didvyris ar \u0161ventasis kaip J\u0117zus ar Konfucijus\u201c. [3]
\nNors Moono doktrina prie\u0161tarauja krik\u0161\u010dionybei, jis tvirtina, kad tok\u012f mokym\u0105 per\u0117m\u0117 i\u0161 paties J\u0117zaus aprei\u0161kimo:
\n\u201eGalb\u016bt j\u016bs norite man\u0119s paklausti: \u2018Koki\u0105 teis\u0119 turi taip spr\u0119sti?\u2019 A\u0161 kalb\u0117jausi dvasiniame pasaulyje su J\u0117zumi Kristumi. Kalb\u0117jau ir su Jonu Krik\u0161tytoju. Tai \u012frodo mano gali\u0105. Nors dabar pat negalite patikrinti, ar mano \u017eod\u017eiai teisingi, tuo neabejotinai ilgainiui \u012fsitikinsite. Tai pasl\u0117ptos tiesos, kurios jums perduodamos kaip naujas aprei\u0161kimas. J\u016bs gird\u0117jote mane kalbant apie Biblij\u0105. Jeigu tikite Biblija, turite tik\u0117ti ir tuo, k\u0105 a\u0161 sakau\u201c (Moon \u201eChristianity in Crisis\u201c, p. 98).
\nKaip visi religiniai lyderiai, Moonas tvirtina tur\u012fs i\u0161skirtin\u012f pa\u017einim\u0105: \u201eMes \u2013 vieninteliai \u017emon\u0117s, tikrai suprantantys J\u0117zaus \u0161ird\u012f ir J\u0117zaus vilt\u012f\u201c (\u201eThe Way of the World\u201c, p. 20).
\nMoono sek\u0117jams \u0161iuo klausimu nekilo joki\u0173 abejoni\u0173 \u2013 Moonas es\u0105s mesijas. Jie tvirtino, jog baigdami maldas \u201etikr\u0173j\u0173 T\u0117v\u0173\u201c vardu, mato j\u012f dvasiniu pavidalu. Moonas yra pasak\u0119s: \u201eDabar Dievas atmeta krik\u0161\u010dionyb\u0119 ir \u012ftvirtina nauj\u0105 religij\u0105, ir toji nauja religija yra Suvienijimo Ba\u017eny\u010dia\u2026 Mes paminame krik\u0161\u010dionyb\u0119 ir pavergiame j\u0105\u201c [4].<\/p>\n

Biblin\u0117 Moono reg\u0117jimo analiz\u0117<\/strong><\/em>
\nReg\u0117jimai Biblijoje reprezentuoja vien\u0105 i\u0161 \u201e\u012fvairi\u0173 b\u016bd\u0173\u201c, kuriais \u201epraeityje Dievas yra kalb\u0117j\u0119s m\u016bs\u0173 prot\u0117viams per prana\u0161us\u201c (Hbr 1,1). Mes to neneigiame. Ta\u010diau i\u0161kyla pavojus priimti reg\u0117jim\u0105 kaip si\u0173st\u0105 Dievo ir nepatikrinti jo svariu u\u017era\u0161ytu \u017eod\u017eiu. Senajame Testamente reg\u0117jimai buvo tikrinami \u0160ventuoju Ra\u0161tu (\u012est 13,1\u20134).
\nJeremijo knygos 23,16 Dievas r\u016bs\u010diai bara tuos, kurie lengvab\u016bdi\u0161kai patiki savo reg\u0117jimais: \u201eSavo pa\u010di\u0173 vaizduot\u0117s reg\u0117jimus jie skelbia, o ne \u017eod\u017eius i\u0161 Vie\u0161paties l\u016bp\u0173\u201c. Tai rodo, jog Dievas visada i\u0161tiria tuos, kurie tvirtina ka\u017ek\u0105 sapnav\u0119 ar patyr\u0119 reg\u0117jim\u0105. Sun Myung Moonas \u0160ventojo Ra\u0161to i\u0161bandymo nei\u0161laik\u0117, kadangi jo reg\u0117jimas, kuriame jis mat\u0117 J\u0117z\u0173, prie\u0161tarauja tam, k\u0105 J\u0117zus kalb\u0117jo Naujajame Testamente.<\/p>\n

Vald\u017eios \u0161altinis<\/strong>
\nSuvienijimo Ba\u017eny\u010dioje Moono ra\u0161tai ir mokymas laikomi svarbesniais u\u017e Biblij\u0105:
\n\u201eTikintiesiems, ypa\u010d krik\u0161\u010dionims, gali b\u016bti nemalonu i\u0161girsti, kad turi pasirodyti nauja tiesos i\u0161rai\u0161ka. Jie \u012fsitikin\u0119, jog Biblija, kuri\u0105 jie dabar turi, yra tobula ir absoliuti pati savaime\u201c (\u201eDivine Principle\u201c, p. 9).
\nToliau Moonas teig\u0117: \u201eJ\u0117zaus ir \u0160ventosios Dvasios \u017eod\u017eiai Naujajame Testamente praras savo reik\u0161mingum\u0105\u2026 [tai] rei\u0161kia, kad su naujojo am\u017eiaus at\u0117jimu baig\u0117si j\u0173 misijos periodas\u201c (ten pat, p. 118).
\nPagrindinis veikalas, kuriame apra\u0161yti aprei\u0161kimai Moonui, vadinasi \u201eDievi\u0161kasis principas\u201c (\u201eDivine Principle\u201c).
\nSuvienijimo Ba\u017eny\u010dia Biblija remiasi \u2013 ir Moono pamoksluose (\u017einomuose pavadinimu \u201eMokytojas kalba\u201c (Master speaks)<\/em>), ir savo leid\u017eiamose knygose. Ta\u010diau viename i\u0161 pamoksl\u0173 Moonas atskleid\u0117 savo plan\u0105 ilgainiui atsisakyti Biblijos, kai ji jau bus \u201eatitarnavusi\u201c: \u201eKol m\u016bs\u0173 misija krik\u0161\u010dioni\u0173 Ba\u017eny\u010dioje nesibaig\u0117, mes turime cituoti Biblij\u0105 ir, remdamiesi ja, ai\u0161kinti Dievi\u0161k\u0105j\u012f princip\u0105. Kai mums atiteks krik\u0161\u010dioni\u0173 Ba\u017eny\u010dios paveldas, b\u016bsime laisvi mokyti be Biblijos\u201c [5].<\/p>\n

\u201eDievi\u0161kasis principas\u201c<\/strong><\/em>
\nSuvienijimo Ba\u017eny\u010dios nariams \u201eDievi\u0161kasis principas\u201c yra negin\u010dytinas autoritetingas veikalas, pranokstantis net Biblij\u0105. \u201eDievi\u0161kasis principas\u201c laikomas \u201eu\u017ebaigtu testamentu\u201c, nes jame neva slypi \u0161io am\u017eiaus tiesa, kuri iki \u0161iol dar nebuvo atskleista. Jis n\u0117ra para\u0161ytas paties Moono, ta\u010diau tai jo mokymai, jo mokini\u0173 i\u0161versti \u012f angl\u0173 kalb\u0105.
\n\u201eDievi\u0161kasis principas\u201c \u2013 tai i\u0161sami Biblijos interpretacija, remiantis rytieti\u0161ka daosizmo filosofija. Pagal \u0161i\u0105 teorij\u0105, viskas pagr\u012fsta jang ir in pradais (pozityviu ir negatyviu, vyri\u0161ku ir moteri\u0161ku). \u0160is dualizmas visatoje prasideda nuo Dievo ir persmelkia vis\u0105 k\u016brinij\u0105. Viskas, k\u0105 daro Dievas, laikoma jang ir in \u201eduok\u2013imk\u201c santykiais. Taigi paties Dievo prigimtyje slypi harmoningas davimas ir \u0117mimas su to pozityviu ir negatyviu aspektu (T\u0117vas ir \u0160ventoji Dvasia).
\nK\u016brinijos santykis su Dievu bei kitais sukurtais dalykais taip pat yra davimo\u2013\u0117mimo santykis. Kai k\u016brinijoje sutrikdoma harmonija, nebelieka ir davimo\u2013\u0117mimo ry\u0161io tarp Dievo ir kit\u0173 k\u016brinijos objekt\u0173. B\u016btent tai \u201eDievi\u0161kasis principas\u201c vadina m\u016bs\u0173 sugedusio pasaulio problema. Munist\u0173 misija \u2013 atnaujinti harmoning\u0105 Dievo dualizm\u0105 su k\u016brinija.
\nSvarbiausia \u0161ios sistemos problema, i\u0161ry\u0161k\u0117janti dar prie\u0161 analizuojant j\u0105 bibli\u0161kai, yra ta, kad munist\u0173 turima Dievo koncepcija palieka j\u012f su netobulumo potencialu. Dievas nebus absoliu\u010diai tobulas, kol nebus atkurtas harmoningas k\u016brinijos ry\u0161ys su juo ir tarp pa\u010di\u0173 k\u016brini\u0173. Nors kai kuriose Suvienijimo Ba\u017eny\u010dios knygose atsispindi tik\u0117jimas, kad Dievas turi \u201etobul\u0105 intelekt\u0105, emocijas ir vali\u0105\u201c [6], Moonas vis d\u0117lto tvirtina, jog Dieve esama nei\u0161baigtumo. Jis moko, jog Dievui, kad pasiekt\u0173 savo pilnatv\u0119, reikalinga k\u016brinija (\u201eOutline of the Principle\u201c, p. 22). Pasak Moono, Diev\u0105 reikia \u201egelb\u0117ti\u201c ir jis be \u017emogaus neturi meil\u0117s:
\n\u201eAr mes \u010dia esame d\u0117l kosmoso, ar d\u0117l Dievo? Kaip j\u016bs galite i\u0161gelb\u0117ti Diev\u0105, jei jis jau yra visa \u017einantis, visagalis, nesikei\u010diantis ir unikalus? Tai d\u0117l meil\u0117s, kurios Dievas neturi, j\u012f i\u0161gelb\u0117ti galite netgi j\u016bs. Dievas negali myl\u0117ti pats savaime, nes jam reikalingas objektas; jam reikia j\u016bs\u0173.\u201c [7]
\nNeigdamas tobul\u0105 Dievo visagalyb\u0119, Moonas tvirtina:
\n\u201eTaip gerai pa\u017einodami Diev\u0105, j\u016bs galite sakyti: \u201eDieve, tu visagalis ir visur esantis, bet kad ir koks didis b\u016btum, tau reikia man\u0119s, nes be savo objekto tu negali b\u016bti subjektu [\u2018duok ir imk\u2019]. A\u0161 \u2013 tavo partneris, be kurio tu negali b\u016bti tobulas\u201c\u2026Sujaudintas j\u016bs\u0173 tikros meil\u0117s, Dievas tampa bej\u0117gis\u2026 Dievo egzistavimo be \u017emogaus ne\u012fmanoma net \u012fsivaizduoti. Subjektas ir objektas negali egzistuoti vienas be kito. Jei n\u0117ra \u017emogaus, i\u0161nyks ir Dievas.\u201c [8]<\/p>\n

Biblin\u0117 \u201eDievi\u0161kojo principo\u201c analiz\u0117<\/strong><\/em>
\n\u201eDievi\u0161kasis principas\u201c \u012f Diev\u0105 ir Biblij\u0105 \u017ei\u016bri per daosizmo \u201eduok\u2013 imk\u201c santyki\u0173 prizm\u0119. Pagal Biblij\u0105, Moonas savo sek\u0117jus veda paskui kit\u0105 diev\u0105 (\u012est 13,1\u2013 4). Pirmas dalykas, \u012f kur\u012f turime atkreipti d\u0117mes\u012f, neigdami Moono dualistin\u012f diev\u0105, yra tai, jog Izraelio Dievas yra am\u017einas ir nesikei\u010diantis (\u012est 33,27; Ps 90,2; Mal 3,6; Apd 17,25; Jok 1,17).
\nKadangi tikrasis Dievas nesikei\u010dia, jo pilnatvei nereikalingas \u017emogus ar koks kitas k\u016brinys. Jeigu Dievui reikia pasiekti pilnatv\u0119, vadinasi, jis kei\u010diasi, o tai prie\u0161tarauja \u0160ventajam Ra\u0161tui. Jeigu Dievas gali i\u0161nykti, kaip tvirtina Moonas, jis turi b\u016bti besikei\u010diantis. Pagal Biblij\u0105, Dievas tobulas ir jam nieko netr\u016bksta. Moono dievas n\u0117ra tobulas, nes jam reikia \u017emogaus, kuris apsaugot\u0173 j\u012f nuo i\u0161nykimo.
\nMoono teiginiai visi\u0161kai prie\u0161tarauja Biblijai. Pagal Ra\u0161t\u0105, Dievo \u017eodis nepraeis, nes yra am\u017einas: \u201e\u017dol\u0117 nud\u017ei\u016bsta, g\u0117l\u0117 nuvysta, bet Dievo \u017eodis tveria am\u017einai\u201c (Iz 40,8). J\u0117zus pasak\u0117: \u201eDangus ir \u017eem\u0117 praeis, o mano \u017eod\u017eiai nepraeis\u201c (Mt 24,35). Id\u0117ja, jog J\u0117zaus \u017eod\u017eiai ka\u017ekaip praras savo reik\u0161mingum\u0105, visi\u0161kai svetima Biblijos mokymui.
\nBe to, Biblija kalba apie grie\u017et\u0105 bausm\u0119 tiems, kurie k\u0105 nors prid\u0117s prie \u0160ventojo Ra\u0161to aprei\u0161kimo: \u201eNieko prie jo \u017eod\u017ei\u0173 neprid\u0117k, kad jis tav\u0119s nepapeikt\u0173 ir nepalaikyt\u0173 melagiu\u201c (Pat 30,6). \u0160ventasis Ra\u0161tas ai\u0161kiai sako, jog tik\u0117jimas buvo \u201evien\u0105 kart\u0105 visiems laikams\u201c duotas \u0161ventiesiems (Jud 3). Bet koks taip vadinamas aprei\u0161kimas, prie\u0161taraujantis tam, kas buvo apreik\u0161ta anks\u010diau, pa\u017eeid\u017eia draudim\u0105 prie Dievo \u017eod\u017eio k\u0105 nors prid\u0117ti ir turi b\u016bti atmestas. \u0160iai kategorijai priskirtinas ir \u201eDievi\u0161kasis principas\u201c.<\/p>\n

Suvienijimo doktrina<\/strong>
\nMoonui sunku pateisinti savo dualistin\u0119 intepretacij\u0105, kuri taip daugeliu at\u017evilgi\u0173 prie\u0161tarauja Biblijai.<\/p>\n

Dievas suvienijimo teorijoje<\/strong><\/em>
\nMoonas atvirai puola biblin\u0119 Trejyb\u0117s doktrin\u0105, pagal kuri\u0105 Dievas yra vienas trijuose Asmenyse. Moonas moko, jog yra kelios \u201etrejyb\u0117s\u201c ir T\u0117vo, S\u016bnaus bei \u0160ventosios Dvasios Trejyb\u0117 atsirado ka\u017ekuriuo metu po Kristaus nukry\u017eiavimo. Pagal j\u012f, pirmoji trejyb\u0117 buvo Adomas, Ieva ir Dievas. Po nuopuolio trejyb\u0117 pasikeit\u0117 \u2013 Adomas, Ieva ir \u0160\u0117tonas.
\nBe to, Moonas kalba apie nauj\u0105 trejyb\u0119, kuri greitai bus apreik\u0161ta \u2013 Dievas, tre\u010diasis Adomas ir tre\u010dioji Ieva. Tre\u010diasis Adomas ir tre\u010dioji Ieva, laikomi \u201eTikraisiais T\u0117vais\u201c, yra ne kas kita kaip ponas ir ponia Sun Myung Moonai. [9] \u0160i naujoji trejyb\u0117 vadinama dvasine ir fizine trejybe. O kol kas munistai turi tenkintis \u017eemesnio lygio, tik dvasine, T\u0117vo, S\u016bnaus ir \u0160ventosios Dvasios trejybe.
\nDualistinis Moono dievas apib\u016bdinamas taip: \u201eDievo esminis pozityvumas ir esminis negatyvumas yra jo esminio charakterio ir esmin\u0117s formos atributai\u2026 Taigi mes turime Dievo pozityvum\u0105 ir negatyvum\u0105, atitinkamai \u2018vyri\u0161kum\u0105\u2019 ir \u2018moteri\u0161kum\u0105\u2019\u201c (\u201eDivine Principle\u201c, p. 24).
\nDievo pavidal\u0105 Moonas apib\u016bdina ne\u012fprastais terminais: \u201eDievas, geros dvasios \u017emogus, \u0161alia jo ir angelai vadinami bendru \u2018ger\u0173j\u0173 dvasi\u0173\u2019 vardu\u201c (ten pat, p. 87). Pasak jo, \u201eDievo pavidalas yra toks pat kaip \u017emogaus\u201c (\u201eMaster Speaks\u201c, 5,5). Moonas teigia: \u201eDievas arba projektuoja vis\u0105 savo vert\u0119 \u012f savo objekt\u0105, arba jis nieko nesukuria\u2026 Taigi \u017emogus yra regima Dievo forma, o Dievas \u2013 neregima \u017emogaus forma. Subjektas ir objektas savo esme yra viena. Dievas ir \u017emogus yra viena. \u017dmogus yra \u012fsik\u016bnij\u0119s Dievas\u201c (\u201eNew Hope\u201c, p. 5).<\/p>\n

J\u0117zus Kristus suvienijimo teologijoje<\/strong><\/em>
\nMoonas, neigdamas unikal\u0173 J\u0117zaus Kristaus dievi\u0161kum\u0105, \u012f J\u0117zaus asmen\u012f \u017ei\u016bri nebibli\u0161kai:
\n\u201eJ\u0117zus, savaime suprantama, pats n\u0117ra Dievas\u201c (\u201eDivine Principle\u201c, p. 258). \u201eKrik\u0161\u010dionyb\u0117 pavert\u0117 J\u0117z\u0173 Dievu po jo nukry\u017eiavimo. \u0160tai kod\u0117l tarp Dievo ir \u017emogaus atsiv\u0117r\u0117 praraja. J\u0117zus yra \u017emogus, kuriame \u012fsik\u016bnijo Dievas, ta\u010diau pats savaime jis n\u0117ra Dievas\u201c (\u201eNew Hope\u201c, p. 12\u201313).
\nMoonas kalba savo sek\u0117jams, kad jie gali ne tik prisilyginti Dievui, bet ir pranokti j\u012f: \u201eJ\u016bs galite lygintis su J\u0117zumi Kristumi ir jausti, jog galite b\u016bti didesni u\u017e pat\u012f J\u0117z\u0173\u201c. [10]
\nPasak Moono, J\u0117zus buvo nevyk\u0117lis: \u201eAbraomas buvo tik\u0117jimo t\u0117vas, Moz\u0117 buvo tik\u0117jimo \u017emogus, J\u0117zus buvo \u017emogaus s\u016bnus, bandantis \u012fvykdyti savo misij\u0105 gyvyb\u0117s kaina. Ta\u010diau tam tikra prasme jie visi \u2013 nevyk\u0117liai\u201c. [11] Es\u0105 tokia buvusi Dievo valia, kad J\u0117zaus misija b\u016bt\u0173 nes\u0117kminga: \u201ePagal jo vali\u0105 \u017emones d\u0117l netik\u0117jimo v\u0117l tur\u0117jo i\u0161tikti nes\u0117km\u0117\u201c (\u201eDivine Principle\u201c, p. 196).<\/p>\n

Kristaus mirtis ir prisik\u0117limas<\/strong><\/em>
\nMoonas neigia kry\u017eiaus j\u0117g\u0105: \u201eTaigi mes turime suprasti, jog J\u0117zus at\u0117jo ne tam, kad mirt\u0173 ant kry\u017eiaus\u201c (ten pat, p. 144).
\n\u0160ventasis Ra\u0161tas moko, kad \u201eDievas Kristuje sutaikino su savimi pasaul\u012f\u201c <\/em>(2 Kor 5,19). O Moonas skelbia: \u201e\u012e fizin\u012f J\u0117zaus k\u016bn\u0105 per kry\u017eiaus kan\u010dias buvo \u012flind\u0119s \u0160\u0117tonas\u201c (ten pat, p. 148).
\nJis visi\u0161kai neigia i\u0161gelb\u0117jim\u0105 per atpirkim\u0105:
\n\u201eMes turime suprasti, jog per nukry\u017eiavim\u0105 Dievas ir J\u0117zus prarado visk\u0105\u2026 Atpirkimo nebuvo; i\u0161gelb\u0117jimo nebuvo; ir krik\u0161\u010dionyb\u0117 neprasid\u0117jo. Taigi mirdamas ant kry\u017eiaus Kristus nieko nei\u0161gelb\u0117jo\u201c (\u201eThe Way of the World\u201c, p.13).
\nMoonas sudvasino k\u016bni\u0161k\u0105 Kristaus prisik\u0117lim\u0105: \u201ePrisik\u0117l\u0119s J\u0117zus jau buvo nebe tas, kuris gyveno su savo mokiniais prie\u0161 nukry\u017eiavim\u0105. Tai nebebuvo fizin\u0117mis akimis regimas \u017emogus, nes jis per\u017eeng\u0117 erdv\u0119 ir laik\u0105\u201c (\u201eDivine Principle\u201c, p. 360).<\/p>\n

\u017dmogaus nuopuolis ir naujasis Adomas<\/strong><\/em>
\nPagal \u201eDievi\u0161k\u0105j\u012f princip\u0105\u201c, lig\u0161iol dar niekas teisingai nesuprato Prad\u017eios knygoje apra\u0161yto \u017emogaus nuopuolio. \u201eDievi\u0161kasis principas\u201c moko, kad buvo du nuopuoliai (dualizmas) \u2013 fizinis ir dvasinis. Abu nuopuoliai savo pob\u016bd\u017eiu buv\u0119 seksualiniai. Ieva tur\u0117jo neleistinus seksualinius santykius su Liuciferiu, ir tai suk\u0117l\u0117 dvasin\u012f nuopuol\u012f. Po to jos seksualiniai santykiai su dvasi\u0161kai nebrand\u017eiu Adomu l\u0117m\u0117 fizin\u012f nuopuol\u012f (ten pat, p. 72).
\nKadangi yra dualistinis po\u017ei\u016bris \u012f nuopuol\u012f, turi b\u016bti dualistinis po\u017ei\u016bris ir \u012f atpirkim\u0105, siejam\u0105 ir su fiziniu, ir su dvasiniu i\u0161gelb\u0117jimu. J\u0117zus \u012fk\u016bnijo antr\u0105j\u012f Adom\u0105, o \u0160ventoji Dvasia \u2013 antr\u0105j\u0105 Iev\u0105. J\u0117zus tur\u0117jo susirasti tobul\u0105 nuotak\u0105 ir vesti j\u0105, kad gimt\u0173 nenuod\u0117mingos at\u017ealos ir taip atsirast\u0173 nenuod\u0117minga ras\u0117, kuri i\u0161gelb\u0117t\u0173 \u017emog\u0173 dvejopai \u2013 fizi\u0161kai ir dvasi\u0161kai.
\nJonas Krik\u0161tytojas prarado tik\u0117jim\u0105, ir jam nepavyko paruo\u0161ti J\u0117zui kelio. D\u0117l to \u017eydai i\u0161si\u017ead\u0117jo J\u0117zaus ir nukry\u017eiavo j\u012f. Nukry\u017eiavimas nebuvo svarbiausia Dievo valia, kadangi tai i\u0161gelb\u0117jo \u017emonij\u0105 tik i\u0161 dalies (dvasi\u0161kai).
\nKad \u017emonija b\u016bt\u0173 i\u0161gelb\u0117ta fizi\u0161kai ir atsirast\u0173 nenuod\u0117minga karta, turi b\u016bti inicijuotas naujas planas su tre\u010diuoju Adomu ir tre\u010di\u0105ja Ieva. Moonas moko, kad J\u0117zus kalb\u0117jo ne apie savo antr\u0105j\u012f at\u0117jim\u0105, o apie kito \u201evie\u0161paties\u201c, tre\u010diojo Adomo, at\u0117jim\u0105: \u201eJ\u0117zus pa\u017ead\u0117jo, jog ateis Vie\u0161pats ir nepriekai\u0161tingai i\u0161pildys Dievo vali\u0105\u201c (ten pat, p. 196).<\/p>\n

\u0160ventoji Dvasia suvienijimo teologijoje<\/em><\/strong>
\nPasak Moono, \u0160ventoji Dvasia yra moteri\u0161kasis Dievo aspektas: \u201eDaugelis \u017emoni\u0173 gauna aprei\u0161kimus, jog \u0160ventoji Dvasia yra moteri\u0161ka Dvasia; mat ji at\u0117jo kaip Tikroji Motina, tai yra antroji Ieva\u201c (ten pat, p. 215). \u0160i laikina antroji Ieva i\u0161eis, kai \u012fsitvirtins nauja trejyb\u0117 ir \u0160vent\u0105j\u0105 Dvasi\u0105 pakeis ponia Moon, tre\u010dioji Ieva. [12]
\n
\nI\u0161gelb\u0117jimas suvienijimo teologijoje<\/strong><\/em>
\nDualistinis \u017emogaus nuopuolis reikalauja dualistinio i\u0161gelb\u0117jimo: \u201eKas b\u016bt\u0173 \u012fvyk\u0119, jeigu J\u0117zus neb\u016bt\u0173 buv\u0119s nukry\u017eiuotas? Jis b\u016bt\u0173 \u012fvykd\u0119s ir dvasin\u012f, ir fizin\u012f i\u0161gelb\u0117jim\u0105\u201c (\u201eDivine Principle\u201c, p. 147). Moonas \u0161i\u0105 mint\u012f paai\u0161kina taip: \u201eDievi\u0161kasis \u017emogaus i\u0161gelb\u0117jimo planas papras\u010diausiai rei\u0161kia \u017emogaus pradin\u0117s g\u0117rio b\u016bsenos atk\u016brim\u0105\u2026 Joks i\u0161gelb\u0117jimas neprilygsta tam atk\u016brimui. Dievas ruo\u0161iasi i\u0161 Pragaro karalyst\u0117s atkurti Dangaus karalyst\u0119\u201c (\u201eNew Future\u201c, p. 77).<\/p>\n

Biblin\u0117 suvienijimo teologijos analiz\u0117<\/strong><\/em>
\nBiblija nekalba apie kiekvien\u0105 klaiding\u0105 \u017emogaus sukurt\u0105 doktrin\u0105 atskirai. Dievo \u017eodis atmeta visus klaidamokslius, kurie neatitinka jo tiesos. Kadangi Moono dualistinis dievas (jang ir in)<\/em> n\u0117ra biblin\u0117 Trejyb\u0117 (T\u0117vas, S\u016bnus ir \u0160ventoji Dvasia), atmesdami Moono po\u017ei\u016br\u012f, turime remtis bibline traktuote. Dievo \u017eodyje randame tris am\u017einus Asmenis kaip Diev\u0105, Trejyb\u0119. Moono dualistin\u012f diev\u0105 paneigia ai\u0161kus Trejyb\u0117s i\u0161k\u0117limas.
\nI\u0161 \u010dia nurodyt\u0173 Ra\u0161to viet\u0173 matome, jog unikal\u016bs Dievo atributai vienodai, be apribojim\u0173, taikomi visiems trims Asmenims \u2013 T\u0117vui, S\u016bnui ir \u0160ventajai Dvasiai. Visi trys Asmenys am\u017eini (\u012est 33,27; Jn 1,1\u201314; Hbr 13,8; 9,14). Visi trys Asmenys visagaliai (Jer 32,17; Mt 28,18; 1 Kor 1,24; Lk 1,35\u201337). Visi trys Asmenys visa \u017einantys (Ps 139,1\u20136; Jn 16,30; 1 Kor 1,24; Iz 40,13). Visi trys Asmenys visur esantys (Jer 23,24; Mt 18,20; Ps 139,7\u201310).
\nKalb\u0117damas apie Kristaus atlikt\u0105 darb\u0105, Lai\u0161ko hebrajams autorius pasak\u0117: \u201eVienintele atna\u0161a jis \u0161ventinamuosius padar\u0117 tobulus am\u017eiams\u201c (Hbr 10,14). \u0160ventasis Ra\u0161tas liudija, jog Kristaus ant kry\u017eiaus atliktas darbas yra u\u017ebaigtas ir pakankamas i\u0161gelb\u0117ti individ\u0105. J\u0117zus padar\u0117 visk\u0105, kas b\u016btina visi\u0161kam \u017emonijos i\u0161gelb\u0117jimui. Jo darbas atliktas s\u0117kmingai.
\nBiblija ai\u0161kiai sako, kad J\u0117zus Kristus at\u0117jo \u012f \u0161i\u0105 \u017eem\u0119 su ypatingu tikslu \u2013 numirti u\u017e pasaulio nuod\u0117mes: \u201e\u017dmogaus S\u016bnus irgi at\u0117jo ne kad jam tarnaut\u0173, bet pats tarnauti ir savo gyvyb\u0117s atiduoti kaip i\u0161pirkos u\u017e daugel\u012f\u201c (Mt 20,28).
\nBiblija vaizduoja du vieno Mesijo, J\u0117zaus, at\u0117jimus! Pirmasis \u012fvyko, kai J\u0117zus Nazarietis gim\u0117 i\u0161 mergel\u0117s Marijos: \u201eJ\u0117zui gimus Jud\u0117jos Betliejuje karaliaus Erodo dienomis, \u0161tai atkeliavo \u012f Jeruzal\u0119 i\u0161min\u010diai i\u0161 Ryt\u0173 \u0161alies ir klausin\u0117jo: \u2018Kur yra gimusis \u017eyd\u0173 karalius?\u2019\u201c (Mt 2,1\u20132).
\nBiblija daugelyje viet\u0173 kalba apie antr\u0105j\u012f Kristaus at\u0117jim\u0105, kuris bus regimas, k\u016bni\u0161kas sugr\u012f\u017eimas i\u0161 dangaus: \u201eVyrai galil\u0117jie\u010diai, ko stovite, \u017ei\u016br\u0117dami \u012f dang\u0173? Tasai J\u0117zus, paimtas nuo j\u016bs\u0173 \u012f dang\u0173, sugr\u012f\u0161 taip pat, kaip esate j\u012f mat\u0119 \u017eengiant \u012f dang\u0173\u201c (Apd 1,11); ir \u201e\u0160tai jis ateina su debesimis, ir i\u0161vys j\u012f kiekviena akis\u201c (Apr 1,7).
\nN\u0117ra tokio biblinio mokymo, kad mesijas antr\u0105 kart\u0105 gims fizi\u0161kai, kad \u012fvykdyt\u0173 neu\u017ebaigt\u0105 i\u0161gelb\u0117jimo dal\u012f \u2013 i\u0161gelb\u0117t\u0173 \u017emonij\u0105 fizi\u0161kai. J\u0117zus i\u0161gelb\u0117jo \u017emonij\u0105 ir fizi\u0161kai, ir dvasi\u0161kai savo pirmuoju at\u0117jimu, mirdamas ant kry\u017eiaus ir fizi\u0161kai prisikeldamas. Jis \u2013 vienintelis gelb\u0117tojas. Nereikia kito mesijo, nes J\u0117zus \u201ei\u0161gelb\u0117jo mus fizi\u0161kai\u201c savo prisik\u0117limu (Rom 8,23). Kadangi jis buvo prikeltas i\u0161 numirusi\u0173, b\u016bsime ir mes (1 Kor 15,21\u201322). M\u016bs\u0173 laukiantis prisik\u0117limas i\u0161 numirusi\u0173 rodo tobul\u0105 fizin\u012f atpirkim\u0105 (Jn 5, 28\u201329; Fil 3,21; 2 Kor 3,18).
\nTai, ko laukia munistai, J\u0117zus jau \u012fvykd\u0117: \u201eIr n\u0117ra niekame kitame i\u0161gelb\u0117jimo, nes neduota \u017emon\u0117ms po dangumi kito vardo, kuriuo gal\u0117tume b\u016bti i\u0161gelb\u0117ti\u201c (Apd 4,12). Kitas mesijas ir nebiblinis, ir nereikalingas.<\/p>\n

Pabaiga<\/strong>
\nNors Suvienijimo Ba\u017eny\u010dios pretenzijos stulbinan\u010dios, faktai kalba k\u0105 kita. \u201eDievi\u0161kojo principo\u201c mokymas visais pagrindiniais klausimais prie\u0161tarauja Biblijai, tod\u0117l negali b\u016bti laikomas Dievo aprei\u0161kimo u\u017ebaigimu.
\nMoonas negali pateikti jo mesiani\u0161kum\u0105 \u012frodan\u010di\u0173 fakt\u0173, ir turi b\u016bti laikomas netikru prana\u0161u, apie kuriuos J\u0117zus \u012fsp\u0117jo: \u201eSerg\u0117kit\u0117s netikr\u0173 prana\u0161\u0173, kurie ateina pas jus avi\u0173 kailyje, o viduje yra pl\u0117\u0161r\u016bs vilkai. J\u016bs pa\u017einsite juos i\u0161 vaisi\u0173\u201c (Mt 7,15\u201316).<\/p>\n

Liudijimo b\u016bdai<\/strong><\/em>
\nPrie\u0161ingai tam, kas atvirai skelbiama, a\u0161tuntame XX a. de\u0161imtmetyje keletas munist\u0173 \u201eprareg\u0117jo\u201c. Jeigu \u017emogus i\u0161si\u017eada religijos, \u012f\u017evelg\u0119s jos viduje prie\u0161taravimus, vadinasi, jis m\u0105sto \u2013 bent jau tiek, kad atsiribot\u0173 nuo to tik\u0117jimo. Tarp munist\u0173 per kelis de\u0161imtme\u010dius toki\u0173 atsirado nema\u017eai.
\nAr \u201eprareg\u0117jimo\u201c istorijos teisingos, ar ne \u2013 m\u016bs\u0173 liudijim\u0105 lemia ne jos. Mes tikime, jog apkaltinti ir \u012ftikinti netikint\u012f gali \u0160ventoji Dvasia (Jn 16,8\u201313). Daugelis munist\u0173 buvo laim\u0117ti Vie\u0161pa\u010diui, skelbiant jiems Evangelij\u0105 kaip ir kitiems \u017emon\u0117ms. \u201eTasai, kuris yra jumyse, didesnis u\u017e t\u0105, kuris pasaulyje\u201c (1 Jn 4,4).
\nSusitikus su munistu, reikia akcentuoti, kad tai, ko jie laukia, mes jau turime. Mes esame visi\u0161kai i\u0161gelb\u0117ti per J\u0117z\u0173 Krist\u0173 \u2013 ir dvasi\u0161kai, ir fizi\u0161kai. Galima pasiremti eilut\u0117mis apie k\u016bno prisik\u0117lim\u0105 i\u0161 numirusi\u0173 (1 Kor 15). \u012e \u017eem\u0119 sugr\u012f\u0161 tas pats Mesijas, kuris \u012f\u017eeng\u0117 \u012f dang\u0173. Jie kitaip interpretuoja visas eilutes apie Kristaus sugr\u012f\u017eim\u0105, nes nelabai supranta, k\u0105 rei\u0161kia \u017eodis \u201eKristus\u201c. Svarbu pamin\u0117ti eilutes, kuriose gr\u012f\u017etantis J\u0117zus pavadintas savo vardu. Tai i\u0161sklaidys bet kokius nesusipratimus, nes munistas sav\u0119s nevadina J\u0117zumi (Jn 14,3; Apd 1,11; Fil 3,20\u201321; 1 Tes 4,14; Tit 2,13; Apr 22,20).<\/p>\n

Josh McDowell,<\/strong> teologas, apologetas ir evangelistas, daugelio knyg\u0173 autorius<\/p>\n

Vert\u0117 Jolanta Kri\u016bnien\u0117<\/p>\n

Versta i\u0161: McDowell J., Stewart D. The Deceivers. \u2013 San Bernardino, 1992 \u00a9 Here\u2019s Life Publ.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Josh McDowell Nors Suvienijimo Ba\u017eny\u010dia turi Ryt\u0173 religijoms ir \u201eNew Age\u201c jud\u0117jimui b\u016bding\u0173 bruo\u017e\u0173, d\u0117l jos pretendavimo \u012f tikr\u0105 krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105 Ba\u017eny\u010di\u0105 j\u0105 priskiriame vakarieti\u0161kiems kultams. Biblija ir J\u0117zus Kristus jos teologijoje atlieka svarbiausi\u0105 vaidmen\u012f, o rytieti\u0161kos religijos bei \u201eNew Age\u201c jud\u0117jimas \u0161i\u0105 svarb\u0105 neigia. Istorija Suvienijimo Ba\u017eny\u010dios \u012fk\u016br\u0117jas ir vadovas yra Sun Myung Moonas, gim\u0119s […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":1007,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[25],"tags":[188,403,405,404],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1027"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=1027"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1027\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1029,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1027\/revisions\/1029"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/1007"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=1027"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=1027"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=1027"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}