{"id":1045,"date":"2016-06-08T06:23:39","date_gmt":"2016-06-08T03:23:39","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=1045"},"modified":"2016-06-08T06:24:24","modified_gmt":"2016-06-08T03:24:24","slug":"technologija-ir-visuomenes-morale","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=1045","title":{"rendered":"Technologija ir visuomen\u0117s moral\u0117"},"content":{"rendered":"

Linas Andronovas<\/em><\/p>\n

\u0160iuolaikin\u0117 technologija tapo neatsiejama m\u016bs\u0173 gyvenimo dalimi. Nors ekonomika ir patiria kriz\u0119, lietuvi\u0173 namai taip pat prisipildo \u012fvairiausi\u0173 technikos \u201estebukl\u0173\u201c: kompiuteri\u0173, automatini\u0173 skalbimo ma\u0161in\u0173, mikrobang\u0173 krosneli\u0173. Vis modernesn\u0117s \u012frangos galime rasti ir ligonin\u0117se, \u012fvairi\u0173 \u012fstaig\u0173 biuruose. Tod\u0117l ir \u0161io straipsnio tikslas yra ap\u017evelgti bei \u012fvertinti technologijos vaidmen\u012f visuomen\u0117s gyvenime, jos teikiam\u0105 naud\u0105 bei potenciali\u0105 \u017eal\u0105. Viena i\u0161 aktualesni\u0173, bet da\u017enai apeinam\u0173 tem\u0173 yra technologijos panaudojimas medicinoje ne tik \u017emon\u0117ms gydyti, bet ir marinti. Bandysime patyrin\u0117ti tokias \u0161iuolaikinio mokslo pritaikymo sritis kaip abortai ir eutanazija.
\nPat\u012f \u017eod\u012f \u201etechnologija\u201c \u0161io straipsnio kontekste reik\u0117t\u0173 suprasti kaip praktin\u012f mokslo pasiekim\u0173 pritaikym\u0105 \u012fvairiose gyvenimo srityse. Nepaisydami stiprios s\u0105moningai ar nes\u0105moningai priimtos technologijos \u012ftakos \u017emon\u0117ms, turime i\u0161likti objektyv\u016bs vertindami. Po\u017ei\u016bri\u0173 \u012f mokslo pasiekim\u0173 svarb\u0105 \u017emonijos gyvenime \u012fvairov\u0117 yra plati, vieni moksle mato blogio \u012fsik\u016bnijim\u0105, kiti technologij\u0105 link\u0119 laikyti \u0161iuolaikinio \u017emogaus diev\u0173 panteone. \u0160i diskusija atsispindi ry\u0161kioje abort\u0105 bei eutanazij\u0105 palaikan\u010di\u0173 bei siekian\u010di\u0173 juos u\u017edrausti grupi\u0173 kovoje.
\nInternete Alano Gutmacherio instituto teikiama abort\u0173 statistika rodo, kad per metus pasaulyje atliekama apie 46 milijonai abort\u0173 arba 126 t\u016bkstan\u010diai per dien\u0105. [1] Nyderlanduose, kur eutanazija legalizuota, \u0161iuo b\u016bdu mir\u0161ta nuo 5 iki 20 proc. ligoni\u0173. [2] \u0160ie skai\u010diai rodo m\u016bs\u0173 modernios medicinos paradoks\u0105, kai veiksmai, kuriais naikinama \u017emogaus gyvyb\u0117, vadinami r\u016bpinimusi ja. \u0160iandien Hipokrato priesaika, deja, yra tik atgyvena, neberodanti t\u0173 nematom\u0173, ta\u010diau be galo prasming\u0173 ir gyvybi\u0161kai svarbi\u0173 gydytojo etikos r\u0117m\u0173. Ar galime technologijos progres\u0105 kaltinti u\u017e \u0161\u012f did\u017eiul\u012f pos\u016bk\u012f medicinos praktikoje?
\nEutanazijos problema Lietuvai n\u0117ra labai aktuali. I\u0161skyrus vien\u0105 palyginti neseniai nuskamb\u0117jus\u012f \u012fvyk\u012f, kai motina smarkiai su\u017ealotam ir baisius skausmus ken\u010dian\u010diam s\u016bnui i\u0161 gailes\u010dio suleido mirtin\u0105 vaist\u0173 doz\u0119, da\u017eniau toki\u0173 problem\u0173 nepasitaiko. M\u016bs\u0173 kataliki\u0161kame kra\u0161te, su vis dar stipriomis \u0161eimos ir vyresni\u0173j\u0173 pagarbos tradicijomis, mintis, kad galima numarinti savo nebeprotaujan\u010di\u0105 ar nebepajudan\u010di\u0105 motin\u0105 ar t\u0117v\u0105 skamba groteski\u0161kai. Be to, ir m\u016bs\u0173 gana silpnai modernizuota medicinos sistema nesuteikia progos tokioms problemoms masi\u0161kai pasireik\u0161ti.
\nDiskusija tarp eutanazijos prie\u0161inink\u0173 ir \u0161alinink\u0173 pasaulyje iki \u0161iol koncentravosi ties \u201eaktyvios\u201c ir \u201epasyvios\u201c eutanazijos s\u0105vokomis. Kitaip sakant, buvo bandoma nubr\u0117\u017eti ai\u0161ki\u0105 linij\u0105 tarp dviej\u0173 visi\u0161kai prie\u0161ing\u0173 koncepcij\u0173: gyvyb\u0119 palaikan\u010di\u0173 sistem\u0173 i\u0161jungimo, konstatavus paciento smegen\u0173 mirt\u012f ar jo gimin\u0117ms pra\u0161ant, ir s\u0105moningo mirtinos injekcijos suleidimo. Dauguma diskusijos subjekt\u0173 sutinka, kad konstatavus smegen\u0173 mirt\u012f arba ex consilio<\/em> nusprendus, kad pacientas nebegali gyventi be stacionari\u0173 aktyviai gyvyb\u0119 palaikan\u010di\u0173 sistem\u0173, bei esant i\u0161 anksto sura\u0161ytam paciento testamentui, apibr\u0117\u017eian\u010diam gydytoj\u0173 veiksmus tokioje situacijoje ir\/ arba paliudytam jo artim\u0173 gimini\u0173, gydytojas gali teis\u0117tai nuspr\u0119sti i\u0161jungti \u012frang\u0105 ir leisti pacientui mirti nat\u016bralia mirtimi (dar vadinama nesavanore eutanazija<\/em>). Ta\u010diau visai kitokio pob\u016bd\u017eio klausimai i\u0161kyla, kai gydytojas s\u0105moningai ir\/arba i\u0161 gailes\u010dio suleid\u017eia mirtin\u0105 vaist\u0173 doz\u0119, tuo teigdamas nor\u0117j\u0119s i\u0161vaduoti pacient\u0105 i\u0161 begalinio skausmo, bei remdamasis \u017eodiniu arba ra\u0161ytiniu paciento leidimu tai daryti (vadinama savanore eutanazija<\/em>). Gerai \u017einomas Kevorkiano atvejis iliustruoja toki\u0105 dalies medik\u0173 (ir ne tik) nuostat\u0105.
\n\u00a0\u00a0\u00a0 Savanor\u0117s eutanazijos<\/em> koncepcija ir yra n\u016bdienos diskusij\u0173 objektas. Nema\u017ea dalis krik\u0161\u010dioni\u0173 ir tiesiog humanist\u0173 gydytoj\u0173, psicholog\u0173 bei sociolog\u0173 teigia, kad tokios s\u0105vokos kaip savanor\u0117 eutanazija<\/em> n\u0117ra ir negali b\u016bti. Vienas \u0161ios pozicijos atstovas Neilas Campbellas teigia, kad pacientas, paveiktas nepakeliamo skausmo ir grup\u0117s kit\u0173 sociologini\u0173 ir emocini\u0173 faktori\u0173, n\u0117ra paj\u0117gus atlikti ai\u0161kios valios akt\u0105. Veikiamas baisaus skausmo, vienatv\u0117s bei nereikalingumo jausmo \u017emogus patiria per didel\u012f stres\u0105, kad sugeb\u0117t\u0173 ai\u0161kiu protu, ra\u0161ti\u0161kai arba \u017eod\u017eiu i\u0161reik\u0161ti savo tro\u0161kim\u0105 mirti. [3] \u0160is argumentas grind\u017eiamas ne tik filosofiniais ar religiniais \u017emogaus gyvyb\u0117s \u0161ventumo ir jos vert\u0117s principais, bet ir grynai praktinio pob\u016bd\u017eio eksperimentais. \u0160ie eksperimentai liudija, kad technologija gali puikiai tarnauti \u017emogaus gyvyb\u0117s i\u0161saugojimui.
\nGana i\u0161samiai tokio pob\u016bd\u017eio eksperimentus apra\u0161o Larsonas ir Amundsenas knygoje \u201eKitokia mirtis. Eutanazija ir krik\u0161\u010dioni\u0161ka tradicija\u201c. Jie gana vienareik\u0161mi\u0161kai teigia, kad po to, kai pacientas imamas profesionaliai ir efektyviai nuskausminamai gydyti ir jo \u0161eima susitelkia bei apglobia ligon\u012f meile ir r\u016bpes\u010diu, noras mirti, o drauge ir eutanazijos akto savanori\u0161kumas<\/em> i\u0161garuoja kaip kamparas. [4] \u0160iuo atveju nuskausminimo efektyvumas gr\u012fstas galimybe kompiuterizuotos sistemos d\u0117ka pacientui pa\u010diam gauti tiek nuskausminam\u0173j\u0173 preparat\u0173, kiek jam reikia, kartu apsidraud\u017eiant nuo rizikos s\u0105moningai ar nety\u010dia gauti per didel\u0119 vaist\u0173 doz\u0119. Taip jis gali jaustis nebepriklausomas nuo skausmo \u012ftakos ir tod\u0117l nebetrok\u0161ti mirties. Tokio eksperimento metu psichologas ir socialinis tarnautojas dirba su paciento \u0161eima, bandydami \u012ftikinti, kad jau nura\u0161ytas giminaitis turi galimyb\u0119 gyventi, turi galimyb\u0119 v\u0117l trok\u0161ti <\/em>gyvenimo, trok\u0161ti b\u016bti kartu su savo artimaisiais ar net ka\u017ekuo minimaliai u\u017esiimti.
\nParadoksalu, kad kai kurios ligonin\u0117s ir slaugos namai Vakaruose ima naudoti auk\u0161\u010diau pamin\u0117tas kompiuterizuotas sistemas, kuriose vietoj nuskausminam\u0173j\u0173 vaist\u0173 yra mirtinos doz\u0117s orfenaldrino ir pentobarbitalio. Laimei, tokie \u201ei\u0161radimai\u201c dar netapo standartine ligonini\u0173 \u012franga nei Lietuvoje, nei kur kitur.<\/p>\n

Etin\u0117s technologijos implikacijos kiek labiau jau\u010diamos medicinini\u0173 abort\u0173 srityje. \u0160iandienos kova d\u0117l abort\u0173 u\u017edraudimo yra glaud\u017eiai susijusi su palyginti neseniai i\u0161rasto preparato RU-486, kol kas legalizuoto tik Did\u017eiojoje Britanijoje, \u0160vedijoje, Pranc\u016bzijoje bei Kinijoje, vartojimu. 1999 m. lapkrit\u012f preparatas tur\u0117jo b\u016bti prad\u0117tas vartoti ir Vokietijoje.
\nPrie\u0161 de\u0161imt\u012f met\u0173 Vokietijos koncerno \u201eHoechst\u201c u\u017esakymu sukurtas preparatas veikia per dvi fazes. Pirmoje faz\u0117je (\u012fvairiais duomenimis, iki 49 n\u0117\u0161tumo dien\u0173) moteris i\u0161geria 600 miligram\u0173 mifepristono (RU-486), kuris pa\u017eeid\u017eia placentos formavim\u0105si ir nebemaitinamas vaisius mir\u0161ta. Po dviej\u0173 dien\u0173 geriamas prostaglandinas, kuris sukelia s\u0105r\u0117mius, ir vaisius pa\u0161alinamas i\u0161 gimdos. Antrajai fazei d\u0117l koki\u0173 nors prie\u017eas\u010di\u0173 nepavykus, reikalingas chirurginis \u012fsiki\u0161imas. [5] I\u0161 esm\u0117s visa proced\u016bra primena persileidim\u0105. \u012evairi\u0173 \u0161altini\u0173 duomenimis, \u0161io preparato efektyvumas yra 90\u201395 proc.
\nArgumentai, ginantys teis\u0119 vartoti \u0161\u012f preparat\u0105, grind\u017eiami keletu dalyk\u0173. Vis\u0173 pirma saugumu, nes absoliu\u010dia dauguma atvej\u0173 nereikalinga chirurgin\u0117 intervencija. Antra, pakankamai paprasta proced\u016bra, reikalaujan\u010dia praryti kelet\u0105 table\u010di\u0173 ir kelis kartus apsilankyti pas gydytoj\u0105. Tre\u010dia, privatumu, nes vis\u0105 proced\u016br\u0105 galima atlikti kone namie, o pasinaudojus juodosios rinkos paslaugomis, tai tampa visi\u0161kai \u012fmanoma ir nekontroliuojama. Vartojant RU-486 b\u016bna, be abejo, ir \u0161alutini\u0173 poveiki\u0173. Vartodamos \u0161\u012f preparat\u0105, jau kelios moterys mir\u0117. Komplikacij\u0173 metu galima nukraujuoti taip stipriai, kad prireikt\u0173 keli\u0173 kraujo perpylimo operacij\u0173. Kelet\u0105 kart\u0173 pacient\u0117ms reik\u0117jo ir psichologo pagalbos, nes vaisius i\u0161metamas nevalingai, ir tai gali atsitikti bet kur: darbe, namuose ar sve\u010diuose. Ta\u010diau nepaisant \u0161i\u0173 tr\u016bkum\u0173, \u0161is metodas (preparatas) yra vienas efektyviausi\u0173 ir lengviausi\u0173 aborto technikos b\u016bd\u0173, leid\u017eiantis moteriai pakankamai lengvai ir neskausmingai atsikratyti nepageidaujamo k\u016bdikio.
\nEsant tokiai technologijai, pagunda yra didel\u0117, tod\u0117l tie, kas neabejingi \u017emogaus gyvyb\u0117s \u0161ventumui, negali tyl\u0117ti. B\u016btent \u0161io metodo efektyvumas ir paprastumas pasaulyje paskatino t\u016bkstan\u010dius \u017emoni\u0173 boikotuoti ne tik \u0161\u012f preparat\u0105, bet ir vis\u0105 jo gamintojo produkcij\u0105. Neatlaik\u0119s tokio spaudimo, koncernas \u201eHoechst\u201c nutrauk\u0117 jo gamyb\u0105, atidav\u0119s patent\u0105 ilgame\u010diam \u0161io projekto vadovui Eduardui Sakizui. Dar 1999 m. Sakizas intensyviai ie\u0161kojo galimo \u0161io preparato gamintojo JAV, kurio pavadinimas, siekiant i\u0161vengti \u201eHoechst\u201c likimo, bus grei\u010diausiai \u012fslaptintas. Pasaulio opinijos spaudimas toks stiprus, kad net svarstoma galimyb\u0117 u\u017edrausti \u0161io preparato vartojim\u0105 \u0161alyse, kuriose jis iki \u0161iol buvo parduodamas.
\nTechnologija negali b\u016bti atsakinga u\u017e \u017emogaus prigimt\u012f. Protestuojantys prie\u0161 pana\u0161ius i\u0161radimus daro tai, k\u0105 mano esant reikalinga, ir j\u0173 pastangos tikrai n\u0117ra bevais\u0117s. Ta\u010diau problemos esm\u0119 slepia ne vieno ar kito \u017eudan\u010dio preparato suk\u016brimas, bet \u201ereikm\u0117\u201c <\/em>tok\u012f preparat\u0105 kurti ir \u201epageidavimas\u201c <\/em>tok\u012f preparat\u0105 vartoti. \u017dvilgtelkime \u012f dar truput\u012f statistikos. Tas pats Alano Gutmacherio institutas teigia, kad dauguma siekian\u010di\u0173 abort\u0173 moter\u0173 yra netek\u0117jusios, ir nema\u017eas skai\u010dius j\u0173 yra nepilname\u010di\u0173. Taigi klausimas, ko gero, yra ne \u201ekaip\u201c, bet \u201ekod\u0117l\u201c reikalingi abortai.
\nAugantis eutanazijos skai\u010dius parodo m\u016bs\u0173 technokrati\u0161k\u0173 valstybi\u0173 ir visuomeni\u0173 m\u0105stysen\u0105, kai \u017emon\u0117s vertinami ne pagal tai, kas jie yra, bet pagal tai, kiek jie naudingi<\/em> visuomenei ar konkre\u010diai \u0161eimai. Nebenaudingi darbininkai, t\u0117vai ar vaikai atiduodami \u012f \u012fvairias prieglaudas. O \u0161iandien net j\u0173 gyvybei kyla pavojus, nes prisidengiant gailestingumo v\u0117liava, jie yra tyliai naikinami. Nuskausminimo terapija ir gera prie\u017ei\u016bra yra per brangios priemon\u0117s pri\u017ei\u016br\u0117ti visuomenei nebenauding\u0105 \u017emog\u0173. Prie\u017ei\u016bra gali t\u0119stis ir 10 ar 20 met\u0173. \u0160is \u017eiaurus pragmatizmas yra tiesiogin\u0117 m\u016bs\u0173 nat\u016bralistinio ir technokrati\u0161ko po\u017ei\u016brio \u012f gyvenim\u0105 i\u0161dava.
\nTos pa\u010dios prie\u017eastys s\u0105lygoja ir abort\u0173 paplitim\u0105 bei toleravim\u0105. Beskaitin\u0117jant abort\u0173 \u0161alinink\u0173 lai\u0161kus internete, teko aptikti kelet\u0105 toki\u0105 pozicij\u0105 ginan\u010di\u0173 autori\u0173. Viena moteris, ai\u0161kiai apgailestaudama d\u0117l jai nuo vaikyst\u0117s \u012fdiegt\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0161ko fundamentalizmo dogm\u0173, kurias jai suformavo Jehovos liudytoj\u0173 denominacija (?!), teig\u0117, kad reikia pa\u0161alinti \u201es\u0117jospj\u016bties\u201c stigm\u0105, \u017eymin\u010di\u0105 seksualiai aktyvias moteris, ir tvirtinan\u010di\u0105, kad nepageidaujamas n\u0117\u0161tumas yra nuod\u0117mingo gyvenimo padarinys. Jos nuomone, visas \u0161is gin\u010das yra ne d\u0117l \u201evaisiaus teisi\u0173\u201c, bet d\u0117l noro kontroliuoti moter\u012f, paversti j\u0105 gimdymo ma\u0161ina bei apkaltinti palaidumu, jeigu ji turi tiek vyr\u0173, kiek jai atrodo reikalinga.
\nVisgi \u0161ios diskusijos aktualumas slypi b\u016btent \u201evaisiaus teis\u0117je\u201c gyventi. Abort\u0173 \u0161alininkai negali logi\u0161kai paai\u0161kinti skirtumo tarp ma\u017eo \u017emogaus motinos \u012fs\u010diose (patogiai vadinamo \u201evaisiumi\u201c arba \u201egemalu\u201c), tarp ma\u017ey\u010dio ir bej\u0117gio naujagimio, mai\u0161tingo paauglio, suaugusio \u017emogaus ar senu\u010diuko. Vienas i\u0161 toki\u0173 argument\u0173 yra toks, kad bandymas sulyginti \u017emog\u0173 su \u201evaisiumi\u201c yra tas pats, kas lyginti vi\u0161t\u0105 ir kiau\u0161in\u012f. Ta\u010diau ar kas nors yra kada mat\u0119s i\u0161 kiau\u0161inio i\u0161siritant\u012f k\u016bdik\u012f, arba moteriai gimstant vi\u0161\u010diuk\u0105? Kiau\u0161inis niekad nevirs \u017emogumi, o \u201egemalas\u201c u\u017eaugs ir taps vienu i\u0161 m\u016bs\u0173, \u017emoni\u0173, taps dabar jo mirt\u012f laiminan\u010dios visuomen\u0117s nariu. Jeigu kas nors pam\u0117gint\u0173 surinkti visus tuos \u017emones, kurie gydytojo nurodymu arba motinos\/t\u0117vo noru tur\u0117jo b\u016bti i\u0161pilti \u012f ligonin\u0117s atliek\u0173 kriaukl\u0119 kaip niekam nereikalinga rausva mas\u0117, ta\u010diau d\u0117l koki\u0173 nors prie\u017eas\u010di\u0173 liko gyvi, ir dabar yra mylintys \u0161eimos t\u0117vas, motina, vaikas, gerbtinas visuomen\u0117s narys, ir pa\u017evelgt\u0173 jiems \u012f akis, vargu ar jis arba ji gal\u0117t\u0173 remti technologin\u0117s ir kiekybin\u0117s abort\u0173 liberalizacijos \u0161alininkus ir j\u0173 transcendentalaus etinio pagrindo stokojan\u010dias id\u0117jas.
\n\u0160i nuostata dar labiau stipr\u0117ja pla\u010diau pasidom\u0117jus kitais pasaulyje naudojamais abort\u0173 technikos b\u016bdais. Vienas i\u0161 toki\u0173 giliai sujaudinan\u010di\u0173 yra vadinamasis dalinio gimdymo abortas (angl. Partial Birth Abortion<\/em>). Teori\u0161kai \u0161is metodas taikomas tik tada, kai i\u0161kyla gr\u0117sm\u0117 motinos gyvybei. 4\u20136 m\u0117nesi\u0173 k\u016bdikis yra i\u0161traukiamas kojomis \u012f priek\u012f iki pasirodo jo galvut\u0117 ir tada specialiu prietaisu i\u0161siurbiamos jo smegenys. Supliu\u0161kus kaukolei, jis yra visai pa\u0161alinamas. \u0160io metodo problema yra dvejopa. Vis\u0173 pirma sulyginus nenormali\u0173 n\u0117\u0161tum\u0173 statistik\u0105 su faktiniu dalinio gimdymo abort\u0173 skai\u010diumi, pamatysime, kad \u0161ie skai\u010diai nema\u017eai skiriasi, parodydami, kad toki\u0173 abort\u0173 kiekis gerokai vir\u0161ija b\u016btinyb\u0119 juos naudoti. Antra, \u0161iuolaikin\u0117s medicinos d\u0117ka jau gali i\u0161gyventi 27\u201328 savai\u010di\u0173 ir dar ma\u017eesni k\u016bdikiai, t.y. abortuojamas jau nebe \u201egemalas\u201c ar \u201evaisius\u201c, bet dar negim\u0119s \u201enaujagimis\u201c. Tod\u0117l galime daryti i\u0161vad\u0105, kad darvinistinio modernizmo \u012ftakoje visuomen\u0117 pati nustato \u201e\u017emogaus\u201c laikymo \u201e\u017emogumi\u201c normas, kurios, retrospektyviai vertinant, tampa labai neapibr\u0117\u017etos ir remiasi tik medicinos \u012frangos tobul\u0117jimo kanonais.
\nAbortus ir eutanazij\u0105 sieja keletas bendr\u0173 dalyk\u0173, kuri\u0173 vienas yra savanaudi\u0161kumas. Naikinami silpniausi ir negalintys patys apsiginti jau\/dar nenaudingi visuomen\u0117s nariai. Nyderlanduose, d\u0117l eutanazijos legalizavimo ir paplitimo, pagyven\u0119 \u017emon\u0117s jau baiminasi b\u016bti hospitalizuoti ar i\u0161ve\u017eti \u012f prieglaudas. Jie bijo, kad gimin\u0117s net nepasiklaus\u0119 j\u0173 pa\u010di\u0173 gali susitarti su gydytoju d\u0117l eutanazijos. Kitas bendras dalykas \u2013 nat\u016bralistin\u0117 filosofija, \u017emogaus vert\u0119 apibr\u0117\u017eianti grynai materialistine prasme, sulyginan\u010dia \u017emog\u0173, pavyzd\u017eiui, su arkliu, kur\u012f nuvarius reikia nu\u0161auti. \u0160ioje filosofijoje n\u0117ra vietos biblinio Dievo \u017eod\u017eiui, jo \u012fstatymams ir priesakams. Ji nevykdo netgi savo pa\u010dios deklaruojam\u0173 princip\u0173, nes originalioje Hipokrato priesaikoje, \u0161alia \u012fvairi\u0173 pa\u017ead\u0173 r\u016bpintis ligoniais, yra ir \u0161ios priesaikos: \u201e… A\u0161 neduosiu nuod\u0173 tam, kuris man\u0119s j\u0173 papra\u0161ys, ir niekada nepasi\u016blysiu j\u0173 pats. Taip pat neduosiu moteriai pesaro abortui \u012fvykdyti\u201c [6].
\nAbi m\u016bs\u0173 ap\u017evelgtos technologijos pritaikymo sritys, sukeldamos nema\u017eai etinio pob\u016bd\u017eio dilem\u0173, be jokios abejon\u0117s, duoda peno plataus masto religin\u0117ms ir filosofin\u0117ms diskusijoms. Kita vertus, \u0161itoks mokslo panaudojimas yra s\u0105lygotas dvasin\u0117s, moralin\u0117s ir intelektin\u0117s m\u016bs\u0173 visuomen\u0117s b\u016bkl\u0117s. Negalima technologijos kaltinti d\u0117l medicinos ar kompiuterijos moralumo ar nemoralumo. Ne\u012fmanoma \u012frodyti, kad technologija yra prigimtinis blogis, nes daugyb\u0117 puiki\u0173 dalyk\u0173, palengvinan\u010di\u0173 m\u016bs\u0173 buit\u012f ar sveikatos prie\u017ei\u016br\u0105, neleist\u0173 to tvirtinti. Ko gero, vienintelis teisingas kelias suprasti ir \u012fvertinti \u0161i\u0105 situacij\u0105, yra matyti j\u0105 kaip \u017emogi\u0161kosios prigimties, turin\u010dios ir g\u0117rio, ir blogio pradus bei nuostabaus \u017emogaus sugeb\u0117jimo kurti sintez\u0117s rezultat\u0105.
\nVisada bus Franken\u0161tein\u0173, atliekan\u010di\u0173 \u012fvairius eksperimentus ir naudojan\u010di\u0173 mokslo pasiekimus blogiui kurti. M\u016bs\u0173 u\u017eduotis yra nustatyti ai\u0161kius technologijos taikymo standartus, kurie turi remtis ne tik visuotinai priimtomis normomis, bet ir transcendentaliais moral\u0117s principais, kuriuos mums nurodo \u0160ventasis Ra\u0161tas. Visuomen\u0117je be absoliut\u0173 ilgainiui viskas tampa leistina. Reikia viltis, kad Lietuvos visuomen\u0117 sugeb\u0117s sustiprinti ir i\u0161laikyti taip garsiai ir i\u0161did\u017eiai deklaruojam\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0173 princip\u0173 autoritet\u0105, net jeigu jie b\u016bt\u0173 labai nepopuliar\u016bs. Krik\u0161\u010dioni\u0161kas tik\u0117jimas pateikia labai ai\u0161kius gyvenimo principus, kurie \u0161iuolaikin\u0117je pliuralistin\u0117je visuomen\u0117je tampa pasirinkimo reikalu. \u017dmon\u0117s turi galimyb\u0119 pasirinkti tiek nekurti blog\u012f ne\u0161an\u010dios technologijos, tiek nenaudoti ir taip neskatinti jos k\u016br\u0117j\u0173, nes nepalau\u017eiamas rinkos d\u0117snis teigia, kad nesant paklausai, nebus ir pasi\u016blos.<\/p>\n

Linas Andronovas<\/strong>, studijuoja evangelin\u0119 teologij\u0105 Lietuvos krik\u0161\u010dioni\u0161ko fondo kolegijoje<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Linas Andronovas \u0160iuolaikin\u0117 technologija tapo neatsiejama m\u016bs\u0173 gyvenimo dalimi. Nors ekonomika ir patiria kriz\u0119, lietuvi\u0173 namai taip pat prisipildo \u012fvairiausi\u0173 technikos \u201estebukl\u0173\u201c: kompiuteri\u0173, automatini\u0173 skalbimo ma\u0161in\u0173, mikrobang\u0173 krosneli\u0173. Vis modernesn\u0117s \u012frangos galime rasti ir ligonin\u0117se, \u012fvairi\u0173 \u012fstaig\u0173 biuruose. Tod\u0117l ir \u0161io straipsnio tikslas yra ap\u017evelgti bei \u012fvertinti technologijos vaidmen\u012f visuomen\u0117s gyvenime, jos teikiam\u0105 naud\u0105 bei […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":1008,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[27],"tags":[422,315,421,123],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1045"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=1045"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1045\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1047,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1045\/revisions\/1047"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/1008"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=1045"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=1045"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=1045"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}