{"id":1048,"date":"2016-06-08T06:26:35","date_gmt":"2016-06-08T03:26:35","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=1048"},"modified":"2016-06-13T09:58:30","modified_gmt":"2016-06-13T06:58:30","slug":"turiu-vilties-kad-kartu-galime-daug-nuveikti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=1048","title":{"rendered":"Turiu vilties, kad kartu galime daug nuveikti"},"content":{"rendered":"

Jolanta Trink\u016bnien\u0117<\/em><\/p>\n

A\u0161 tikiu Tavimi.
\nA\u0161 myliu Tave tok\u012f, koks esi.<\/em><\/p>\n

Svarbiausias r\u016bpestis, kad visi mes, kurie susiduriame su proti\u0161kai atsilikusiais (toliau PA) vaikais \u2013 t\u0117vai, gydytojai, aukl\u0117tojai \u2013 kuo geriau vaikus pa\u017eintume ir pad\u0117tume jiems tapti savaranki\u0161kesniems.
\nMes, vaik\u0173 ir paaugli\u0173 psichiatrai, dar \u0161iandien mokom\u0117s \u012f proti\u0161kai atsilikus\u012f vaik\u0105 \u017ei\u016br\u0117ti kaip \u012f dvasing\u0105 b\u016btyb\u0119, o ne vien kaip \u012f biologin\u0119 mas\u0119. Reik\u0117t\u0173 ir m\u016bs\u0173 visuomenei pa\u017evelgti \u012f tok\u012f \u017emog\u0173 taip, kaip \u017evelgiame \u012f save pa\u010dius. Supraskime, kad mes visi vienodi ir jau rytoj galime atsidurti \u0161alia t\u0173, kuriuos \u0161iandien paniekiname kaip nevisaver\u010dius vien d\u0117l to, kad jie yra PA. Jie yra tokie kaip mes, o kai kurie net geresni u\u017e mus.
\nNor\u0117\u010diau priminti \u017eymaus angl\u0173 psichiatro Rolando Laingo mintis. Jis band\u0117 apm\u0105styti, kas yra psichikos ligoniai ir kas esame mes, sveikieji. Jo darbai buvo pagrindas teorijos, kuri teig\u0117, kad psichikos lig\u0173 apskritai n\u0117ra. \u017dmonijos suskirstymas \u012f sveikuosius ir sergan\u010dius \u012fvyksta daugumos valia. Mes, kuri\u0173 yra daugiau, esame nutar\u0119, kad m\u016bs\u0173 m\u0105stymas yra teisingas ir sveikas. O tie, kuriuos vadiname sergan\u010diais psichikos ligomis, m\u0105sto kitaip nei mes. Tod\u0117l b\u016bdami stipresni, mes (nes m\u016bs\u0173 daugiau) sutar\u0117me, kad jie yra ligoniai \u2013 nenormalios psichikos \u017emon\u0117s. \u012edomu yra tai, kad lig\u0161iol i\u0161lik\u0119s psichiatrijos terminas \u201eneteisingas m\u0105stymas\u201c.
\nNor\u0117t\u0173si i\u0161kelti gana filosofin\u012f klausim\u0105: kur gl\u016bdi tiesa? Ar apskritai yra neklystan\u010di\u0173? Ir kas tai yra proti\u0161kai atsilik\u0119s vaikas? I\u0161gydoma liga ar sutrikimas visam gyvenimui? K\u0105 tai rei\u0161kia protinis atsilikimas? Kod\u0117l taip atsitiko? Kas laukia tokio vaiko? Kaip jam pad\u0117ti?
\nTarptautin\u0117 lig\u0173 klasifikacija protin\u012f atsilikim\u0105 apib\u016bdina kaip protini\u0173 sugeb\u0117jim\u0173 nukrypim\u0105 nuo normos, sukeliant\u012f elgesio, emocij\u0173 bei socialinio prisitaikymo sutrikim\u0173.
\nProtinis atsilikimas, t.y. sustabdytas arba dalinis protinis vystymasis, apib\u016bdinamas sutrikusiais \u012fvairiais sugeb\u0117jimais: 1) pa\u017eintiniais (ypa\u010d m\u0105stymo proceso); 2) kalbiniais; 3) motoriniais ir 4) socialiniais, rodan\u010diais bendr\u0105 intelekto lyg\u012f tam tikru raidos periodu.
\nAtsilikimas gali b\u016bti kartu su bet kokia kita protine ar fizine b\u016bsena arba be jos. Ta\u010diau jokiu b\u016bdu negalima teigti, kad PA yra psichikos liga, kaip, pavyzd\u017eiui, \u0161izofrenija, kuria susergama. Pagal pasaulyje \u012fsigal\u0117jus\u012f po\u017ei\u016br\u012f, jie n\u0117ra ligoniai, nes neserga jokia liga. \u012e PA reikia \u017ei\u016br\u0117ti kaip \u012f tam tikr\u0105 b\u016bkl\u0119, o ne lig\u0105. Ta\u010diau PA asmenys gali tur\u0117ti vis\u0105 psichikos sutrikim\u0173 spektr\u0105, ir \u0161ie psichikos sutrikimai tarp j\u0173 yra paplit\u0119 ma\u017eiausiai 3\u20134 kartus daugiau negu bendrai. Be to, \u0161ie \u017emon\u0117s turi didesn\u0119 i\u0161naudojimo ir fizin\u0117s\/ seksualin\u0117s prievartos galimyb\u0119. Adaptacinis elgesys beveik visada b\u016bna pa\u017eeistas, bet globojan\u010dioje ir palaikan\u010dioje socialin\u0117je aplinkoje asmen\u0173, turin\u010di\u0173 lengv\u0105 PA, \u0161is pa\u017eeidimas gali b\u016bti ir nepasteb\u0117tas.
\nProtinis atsilikimas tradici\u0161kai \u012fvertinamas standartizuotais intelekto tyrimo testais. \u0160is \u012fvertinimas papildomas socialin\u0117s adaptacijos (sugeb\u0117jimas prisitaikyti) skali\u0173 rezultatais. \u0160iais tyrimais nustatomas apytikslis protinio atsilikimo lygis.<\/p>\n

Lengvas protinis atsilikimas<\/em>
\nIQ 50\u201369 (suaugusi\u0173j\u0173 protinis am\u017eius nuo 9 iki 12 met\u0173).
\nTik\u0117tina, kad tai gali sukelti kai kuri\u0173 mokymosi sunkum\u0173 mokykloje: dauguma asmen\u0173 turi tam tikr\u0173 skaitymo ir ra\u0161ymo problem\u0173. Daugelis suaugusi\u0173j\u0173 gali dirbti ir palaikyti gerus socialinius santykius bei dalyvauti visuomenin\u0117je veikloje. Jie i\u0161 esm\u0117s sugeba u\u017esiimti veikla, reikalaujan\u010dia daugiau praktini\u0173, o ne akademini\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173, tarp to \u2013 atlikti nekvalifikuot\u0105 ar pusiau kvalifikuot\u0105 darb\u0105. Apskritai lengvo PA \u017emoni\u0173 elgesio emociniai ir socialiniai sunkumai bei to s\u0105lygoti poreikiai gydyti ir remti yra pana\u0161esni \u012f tuos sunkumus, su kuriais susiduria ir normalaus intelekto \u017emon\u0117s, negu \u012f tas specifines problemas, kurios i\u0161kyla vidutinio ir sunkaus PA asmenims. Vis daug\u0117ja atvej\u0173, kai nustatoma organin\u0117 etiologija.<\/p>\n

Vidutinis protinis atsilikimas<\/em>
\nIQ 35\u201349 (suaugusi\u0173 protinis am\u017eius nuo 6 iki 9 met\u0173).
\nDa\u017eniausiai tai sukelia \u017eym\u0173 protin\u0117s raidos sul\u0117t\u0117jim\u0105 vaikyst\u0117je, bet leid\u017eia \u012fgyti tam tikro savaranki\u0161kumo save aptarnaujant. Ta\u010diau daliai \u0161i\u0173 \u017emoni\u0173 reikia prie\u017ei\u016bros vis\u0105 gyvenim\u0105. Suaug\u0119 asmenys su vidutiniu PA paprastai gali atlikti nesud\u0117ting\u0105 praktin\u012f darb\u0105, tiktai b\u016btina kruop\u0161\u010diai paruo\u0161ti u\u017eduotis ir pri\u017ei\u016br\u0117ti. Tai, kad suaug\u0119 vidutinio PA \u017emon\u0117s gyvent\u0173 visi\u0161kai savaranki\u0161kai, pasitaiko retai. Apskritai \u0161ie \u017emon\u0117s yra normaliai judr\u016bs ir fizi\u0161kai aktyv\u016bs, ir tai, kad jie sugeba u\u017emegzti kontakt\u0105, bendrauti su kitais, dalyvauti nesud\u0117tingoje socialin\u0117je veikloje, liudija j\u0173 socialin\u012f i\u0161sivystym\u0105. Daugumai asmen\u0173 su vidutiniu PA nustatoma organin\u0117 etiologija.<\/p>\n

Sunkus protinis atsilikimas<\/em>
\nIQ 20\u201334 (suaugusi\u0173j\u0173 protinis am\u017eius nuo 3 iki 6 met\u0173).
\nReikalauja nuolatin\u0117s paramos. \u0160iai grupei b\u016bdingi patys \u017eemiausi pasiekim\u0173 lygiai. Dauguma sunkaus PA \u017emoni\u0173 ken\u010dia nuo \u017eymi\u0173 motorikos ar kit\u0173 sutrikim\u0173, liudijan\u010di\u0173 klini\u0161kai reik\u0161ming\u0105 centrin\u0117s nerv\u0173 sistemos pa\u017eeidim\u0105 ar nei\u0161sivystym\u0105.<\/p>\n

Gilus protinis atsilikimas<\/em>
\nIQ 20 (suaugusi\u0173j\u0173 protinis am\u017eius, ma\u017eesnis kaip 3 met\u0173).
\nSavaranki\u0161kumas, valyvumas, bendravimas ir judrumas labai apriboti. Dauguma gilaus PA asmen\u0173 yra nejudr\u016bs, nesivaldantys ir gali bendrauti tik labai nedaugeliu rudimentini\u0173 neverbalini\u0173 form\u0173. Jie beveik arba visi\u0161kai negali patenkinti savo pagrindini\u0173 poreiki\u0173 ir tod\u0117l juos reikia nuolat pri\u017ei\u016br\u0117ti ir pad\u0117ti jiems. Supratimas ir kalbos vartojimas yra apriboti, geriausiu atveju gali suprasti pagrindinius paliepimus ir ko nors nesud\u0117tingai pra\u0161yti. Dauguma atvej\u0173 nustatoma organin\u0117 etiologija. B\u016bdingi sunk\u016bs neurologiniai ar kiti fiziniai sutrikimai, tokie kaip epilepsija, regos ar klausos pakenkimai, kurie ir riboja judrum\u0105.
\nEsama \u012fvairi\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 PA. Kartais jo pob\u016bd\u012f net sunku nustatyti. Padeda psichologiniai tyrimai, t\u0117v\u0173 bei aukl\u0117toj\u0173 ir mokytoj\u0173 charakteristikos apie vaik\u0105, klinikinis metodi\u0161kas steb\u0117jimas.
\nDaugelis toki\u0173 vaik\u0173 mokosi pagalbin\u0117se mokyklose arba bendrojo lavinimo mokyklose pagal modifikuotas programas, lanko spec. ugdymo \u012fstaigas. Tokie vaikai d\u0117l nepakankamai i\u0161lavinto sugeb\u0117jimo kalb\u0117ti da\u017enai pradeda v\u0117liau lankyti mokykl\u0105. D\u0117l gilaus intelekto defekto vaikai taip pat turi b\u016bti ugdomi ir lavinami.
\nIntelekto nepakankamumo prie\u017eastys \u012fvairios: paveld\u0117jimas, n\u0117\u0161tumo patologija, patologinis (komplikuotas) gimdymas, pirm\u0173j\u0173 gyvenimo met\u0173 ligos ir traumos, t\u0117v\u0173 alkoholizmas, ypa\u010d motin\u0173.
\nBe abejo, turi \u012ftakos, be min\u0117t\u0173 biologini\u0173 faktori\u0173, ir socialiniai, pavyzd\u017eiui, kai t\u0117vai nepri\u017ei\u016bri savo vaik\u0173 (deprivacija).
\nMokslin\u0117je literat\u016broje psichin\u0117s deprivacijos terminas vartojamas apib\u016bdinti psichinei b\u016bsenai, pasirei\u0161kian\u010diai gyvenimo s\u0105lygomis, kuriomis subjektas neturi galimyb\u0117s normaliai patenkinti kai kuri\u0173 psichini\u0173 poreiki\u0173. Prie pagrindini\u0173 poreiki\u0173 priskiriama:
\n1. Reikiamas kiekis stimul\u0173 (supimas, laikymas ant rank\u0173, \u0161velnumas, raminimas, dainavimas). Stimuliacijos deficitas veikia taip pat ir fiziologinius procesus (puls\u0105, kv\u0117pavimo da\u017en\u012f, nervini\u0173 l\u0105steli\u0173 dendrit\u0173 kiek\u012f).
\n2. S\u0105lygos pasauliui pa\u017einti ir veiksmams mokyti.
\n3. Emociniai ry\u0161iai (ypa\u010d su motina). Jie daro didel\u0119 \u012ftak\u0105 asmenyb\u0117s formavimuisi. Psichi\u0161kai deprivuoti vaikai i\u0161auga tur\u0117dami rimt\u0173 protinio ir emocinio vystymosi pa\u017eeidim\u0173.
\nDirbant su vaikais, kuriems yra PA, daug reikia dirbti ir su j\u0173 t\u0117vais; b\u016btina, kiek \u012fmanoma, i\u0161mokyti t\u0117vus vis labiau pamilti savo ma\u017eyl\u012f, ugdyti jo stipri\u0105sias puses ir \u0161alinti silpn\u0105sias. Dirbdama su \u0161eimomis, kurios augino proti\u0161kai atsilikusius vaikus, pasteb\u0117jau, jog t\u0117vai jau\u010diasi apgauti laimingos t\u0117vyst\u0117s vizijos.
\nStengiausi pad\u0117ti t\u0117vams i\u0161sikalb\u0117ti apie savo jausmus. Tokius t\u0117vus jungiau \u012f grupes; ved\u017eiau grupinius u\u017esi\u0117mimus, rod\u017eiau ir analizavau vaizdin\u0119 med\u017eiag\u0105, mokiau motinas, kaip bendrauti su vaiku. Pokalbi\u0173 metu stengiausi palaikyti t\u0117v\u0173 ry\u0161\u012f su vaiku, atrasti jo stipri\u0105sias puses. Be to, konsultavau t\u0117vus apie vaiko i\u0161sivystym\u0105, tolesn\u0119 ugdymo program\u0105 ir kt.
\nApibendrinau savo darbo rezultatus. I\u0161vados buvo tokios. Vaikai su negalia paprastai visk\u0105 \u017eymiai l\u0117\u010diau i\u0161moksta; da\u017enai jie turi klausos ir reg\u0117jimo problem\u0173, bet j\u0173 jausmai ir poreikiai tokie pat kaip ir kit\u0173, psichi\u0161kai sveikai besivystan\u010di\u0173 bendraam\u017ei\u0173. Vis\u0173 toki\u0173 vaik\u0173 tikslas yra vienas \u2013 kad visuomen\u0117 priimt\u0173 juos tokius, kokie jie yra; kad myl\u0117t\u0173 \u0161eima; kad visada gal\u0117t\u0173 b\u016bti \u0161alia sveik\u0173 bendraam\u017ei\u0173 ir tarp j\u0173 rast\u0173 draug\u0173. Daugeliui proti\u0161kai atsilikusi\u0173 vaik\u0173 savaranki\u0161kai tai n\u0117ra pasiekiama, tod\u0117l jiems reikalinga kvalifikuota kompleksin\u0117 pagalba (medicinin\u0117, psichologin\u0117, socialin\u0117).
\n
\nNe\u012fgalus vaikas \u0161eimoje<\/strong>
\nVaiko su negalia gimimas<\/em>
\nLabai svarbu bet kok\u012f apsigimim\u0105 nustatyti kaip galima anks\u010diau. Kai kurie apsigimimai, pavyzd\u017eiui, Dauno sindromas diagnozuojamas vaikui tik gimus. Kai gimsta apsigim\u0119s k\u016bdikis, \u0161eimai prireikia ir patarim\u0173, ir tam tikros paramos. Labai svarbu, kad vaikas likt\u0173 namuose.
\nTik pastaraisiais metais supratome, kad vaikai su \u012fvairiomis negaliomis turi poreikius kaip ir visi kiti. Ypa\u010d jiems reikalingi j\u0173 t\u0117vai, taip pat kvalifikuota specialist\u0173 pagalba.
\nMa\u017eai kalbama apie toki\u0173 t\u0117v\u0173 psichologin\u0119 na\u0161t\u0105, j\u0173 nevilt\u012f ir pykt\u012f, prisl\u0117gtumo ir kalt\u0117s jausmus, sunkum\u0105 priimti savo vaiko tr\u016bkumus. Naujagimio su negalia gimimas ar v\u0117lesn\u0117 \u017einia apie vaiko tr\u016bkumus gali giliai sukr\u0117sti \u0161eim\u0105. Kiekvienos \u0161eimos \u0161i patirtis yra unikali, ta\u010diau daug kur ji gali b\u016bti tapatinama su psichologine krize. Kaip t\u0117vai i\u0161gyvena j\u0105, priklauso nuo j\u0173 pa\u010di\u0173 b\u016bdo, nuo kit\u0173 \u0161eimos nari\u0173, nuo paties vaiko. Ta\u010diau tam tikrus jausmus ir reakcijas daugelis t\u0117v\u0173, kurie mokosi priimti ir suprasti savo vaik\u0105, patiria pana\u0161ius.
\nJei vaikas turi ai\u0161ki\u0173 apsigimimo po\u017eymi\u0173, pavyzd\u017eiui, atvir\u0105j\u0105 nugaros smegen\u0173 i\u0161var\u017e\u0105 ar Dauno sindrom\u0105, tuomet t\u0117vai apie vaiko negali\u0105 su\u017eino dar gimdymo metu ar i\u0161kart po jo. Jie dar nepasireng\u0119 suvokti, kad ne viskas yra taip, kaip tur\u0117t\u0173 b\u016bti. \u017dinia juos smarkiai priblo\u0161kia, nes jie \u0161ito nesitik\u0117jo. Jie mano, kad vaiko gimimas taps viena i\u0161 \u017eaviausi\u0173 j\u0173 gyvenimo akimirk\u0173, deja, tai pasirodo kaip vienas i\u0161 sunkiausi\u0173 j\u0173 patirt\u0173 \u012fvyki\u0173.
\n\u0160okas juos i\u0161tinka ir d\u0117l to, kad jie esti pervarg\u0119 ir pa\u017eeid\u017eiami nuo paskutini\u0173j\u0173 n\u0117\u0161tumo savai\u010di\u0173 ir gimdymo \u012ftampos. Daugelis t\u0117v\u0173 apib\u016bdina tai kaip kritim\u0105 i\u0161 laim\u0117s, lengvumo ir d\u017eiugesio auk\u0161tum\u0173 \u012f nevilties bedugn\u0119. Labai nedaug gyvenimo situacij\u0173 pareikalauja i\u0161 \u017emogaus tokio did\u017eiulio geb\u0117jimo prisitaikyti.
\nSkaudi \u017einia, prane\u0161ama po keli\u0173 dien\u0173, savai\u010di\u0173, m\u0117nesi\u0173 ar net met\u0173 po vaiko gimimo, vis vien suvokiama kaip \u0161okas. Galb\u016bt \u0161irdies gilumoje b\u016bta negeros nuojautos, ta\u010diau, nepaisant to, kar\u0161tai tik\u0117tasi, kad viskas bus gerai.
\nLabai svarbu, kad kuo anks\u010diau specialistai patart\u0173 t\u0117vams, kaip su tokiu vaiku elgtis, kad i\u0161 pat prad\u017ei\u0173 atsirast\u0173 stimulas r\u016bpintis ir psichologi\u0161kai, ir fizi\u0161kai. T\u0117vams rekomenduotinas toks vaiko ugdymas, kuris skatint\u0173 jo vystym\u0105si.
\nPavyzd\u017eiui, Paulius yra pirmagimis. Jis patyr\u0117 gimdymo traum\u0105. Kai jam buvo 4 m\u0117nesiai, j\u012f tyr\u0117 neurochirurgijos klinikoje. Ligonin\u0117je praleido vis\u0105 savait\u0119. Tuomet motinai dar neatrod\u0117, kad Paulius turi koki\u0173 nors defekt\u0173; ji man\u0117, kad tai koks nors papras\u010diausias sutrikimas. Mama ne\u017einojo, kad smegenyse buvo susikaupusio ka\u017ekokio skys\u010dio, kuris jas spaud\u0117. T\u0117vai nesuvok\u0117, kad ka\u017ekas negerai, lankydamiesi pas gydytojus visus pirmuosius keturis m\u0117nesius. Jiems buvo pasakyta, kad Paulius niekuomet nebus sveikas, niekuomet nebus normalus. T\u0117vai jaut\u0117si visi\u0161kai priblok\u0161ti, ne\u017einojo, kur eiti. Tai buvo tarsi sapnas, tarsi visa tai vyko ne su jais.
\nMama paklaus\u0117: \u201eAr jis gali nustoti augti? Ar jis gali nustoti augti dabar ir v\u0117liau nesugeb\u0117ti nieko daugiau?\u201c Taip, \u017einoma, taip gali b\u016bti.
\nKad i\u0161tvert\u0173 tai, kas \u012fvyko, t\u0117vai da\u017enai m\u0117gina atsiriboti nuo tikrov\u0117s. Jie da\u017enai patiria nerealumo jausm\u0105. \u201eTai turb\u016bt tik baisus sapnas; negali b\u016bti, kad taip atsitiko su mumis\u201c. Arba i\u0161 vis\u0173 j\u0117g\u0173 neigia \u012fvykus\u012f fakt\u0105: \u201eTai netiesa. Daktaras apsiriko. Negali b\u016bti, kad jis kalb\u0117t\u0173 apie m\u016bs\u0173 vaik\u0105\u201c.
\nArba jie u\u017egniau\u017eia visus jausmus, jausdami tiktai tu\u0161tum\u0105. B\u016btent toki\u0105 reakcij\u0105 skausmingai ir ai\u0161kiai vis\u0105 gyvenim\u0105 prisimena t\u0117vai, netik\u0117tai su\u017einoj\u0119 apie vaiko negali\u0105. B\u0117gant metams, jie mintyse vis i\u0161 naujo gr\u012f\u017eta prie jos, prisimena tarsi miglot\u0105 chaos\u0105 arba i\u0161 viso nieko neprisimena. T\u0117vai tikriausiai ne vien\u0105 kart\u0105 kalb\u0117josi su gydytoju arba kitais \u017emon\u0117mis, ta\u010diau jie \u0161ito neprisimena, nes \u0161oko b\u016bsenoje visa psichin\u0117 energija sunaudojama, kad \u017emogus psichi\u0161kai geb\u0117t\u0173 i\u0161gyventi. Laikas papras\u010diausiai sustojo: \u201eNet ne\u017einau, kaip gr\u012f\u017eau, a\u0161 visi\u0161kai nieko neprisimenu,\u201c \u2013 teigia t\u0117vai.
\nLabai svarbu visapusi\u0161kai pad\u0117ti t\u0117vams. Paai\u0161k\u0117jus, kad vaikas yra PA, jiems prasideda sunki\u0173 dvasini\u0173 i\u0161gyvenim\u0173 ir r\u016bpes\u010di\u0173 laikotarpis. Pama\u017eu i\u0161 prisl\u0117gtumo b\u016bsenos i\u0161sivaduojama, pakylama vir\u0161 visko, bet ne be nusivylim\u0173 ir nes\u0117kmi\u0173.<\/p>\n

Tuoj po vaiko gimimo<\/em>
\nPama\u017eu \u017emogus ima apsiprasti, kiek tai yra \u012fmanoma, su \u012fvykusiu faktu. Daugelis t\u0117v\u0173 nemato jokios ateities. I\u0161 prad\u017ei\u0173 \u017ei\u016br\u0117ta \u012f priek\u012f, ka\u017eko tik\u0117tasi i\u0161 gyvenimo, o dabar viskas baigta. Ne\u017einojim\u0105, kaip vaikas, pavyzd\u017eiui, patyr\u0119s smegen\u0173 traum\u0105 gimdymo metu d\u0117l deguonies tr\u016bkumo, augs, sunku i\u0161tverti, ta\u010diau galb\u016bt \u017einoti ties\u0105 b\u016bt\u0173 dar sunkiau. T\u0117vai, kuriems vaikas gim\u0117 su Dauno sindromu, da\u017enai \u017ei\u016bri \u012f savo ir vaiko ateit\u012f kaip skirt\u0105 likimo. Atgyja prisiminimai apie ka\u017ekada matytus vaikus ir suaugusiuosius su Dauno sindromu. T\u0117vai \u012fsivaizduoja, kad j\u0173 vaikas taps toks pat, kaip autobuse matytas mongoloidi\u0161kos i\u0161vaizdos \u017emogus. Jie dar ne\u017eino, kokie skirtingi gali b\u016bti \u017emon\u0117s, turintys Dauno sindrom\u0105 \u2013 t\u0117vams jie atrodo vienodi ir d\u0117l savo ribotos patirties suvokia juos kaip kitokius ir g\u0105sdinan\u010dius. I\u0161 pat prad\u017ei\u0173 t\u0117vai mato negali\u0105, o ne vaik\u0105. (\u201eA\u0161 esu mama vaiko, kuris niekuomet negal\u0117s nieko suprasti, atrodys siaubingai, kels kitiems \u017emon\u0117ms \u0161iurp\u0105…\u201c ).
\nKai praeina \u0161okas, i\u0161kyla visi sunk\u016bs jausmai. T\u0117vai jau\u010diasi apgauti laimingos t\u0117vyst\u0117s vizijos. Jie sielvartauja netur\u0117dami tokio vaiko, kokio lauk\u0117, i\u0161 kurio daug tik\u0117josi. Jie pyksta ant likimo ar gyvenimo, kuris paki\u0161o jiems tok\u012f netik\u0117tum\u0105. Jie jau\u010diasi nevyk\u0117liai, nesugeb\u0117j\u0119 pagimdyti sveiko vaiko kaip \u201evisi kiti\u201c. Jie \u017eino, kad yra nekalti d\u0117l vaiko negalios, ta\u010diau sveika nuovoka nepakl\u016bsta jausmams: \u201eJei niekas nekaltas, kaip tai gal\u0117jo atsitikti?\u201c
\nT\u0117vai u\u017eduoda daugyb\u0119 klausim\u0173, \u012f kuriuos n\u0117ra jokio atsakymo: kod\u0117l visa tai atsitiko b\u016btent mums? k\u0105 bloga mes padar\u0117me, kad mus i\u0161tiko tokia nelaim\u0117? kaip mes gal\u0117sime myl\u0117ti tok\u012f vaik\u0105 ir juo r\u016bpintis? dabar gyvi, darbingi, \u2013 galime pasir\u016bpinti, o kas bus, kai m\u016bs\u0173 nebebus?
\nKai viskas matoma tik tamsiai, sunku prisiri\u0161ti prie vaiko. Jis \u2013 j\u0173 sielvarto bei skausmo prie\u017eastis ir jiems nereikia jo. Jie galb\u016bt net nor\u0117t\u0173, kad vaikas mirt\u0173, arba nori atsikratyti juo, ir kartu jau\u010dia kalt\u0119 d\u0117l toki\u0173 savo jausm\u0173. Kai t\u0117vai pradeda suvokti situacij\u0105, paprastai jie jau\u010dia stipr\u0173 pykt\u012f, \u2013 sau, sutuoktiniui, medikams ir kitiems, jau\u010dia poreik\u012f ka\u017ek\u0105 kaltinti, kalt\u0119 d\u0117l toki\u0173 pikt\u0173 jausm\u0173 ir kalt\u0119 d\u0117l praeities veiksm\u0173, kurie gal\u0117jo pakenkti vaikui.
\nKartais t\u0117vai, su\u017einoj\u0119, kad j\u0173 vaikas proti\u0161kai atsilik\u0119s, ima galvoti apie savo pa\u010di\u0173 vert\u0119. Daugelis, stengdamiesi suvokti esm\u0119, pradeda kitaip vertinti gyvenim\u0105, \u012fsitikina, kad ligi \u0161iol laikytos tobulomis normos yra reliatyvios, ir da\u017enai i\u0161 esm\u0117s pakei\u010dia savo po\u017ei\u016br\u012f \u012f gyvenim\u0105. \u0160\u012f proces\u0105 apsunkina tai, kad \u012f protin\u012f atsilikim\u0105, kaip \u012f bet kok\u012f psichikos sutrikim\u0105, i\u0161 anksto \u017ei\u016brima neigiamai. Tada reikia kelti klausim\u0105: kur gl\u016bdi proti\u0161kai atsilikusio vaiko vert\u0117, jei apskritai galima taip formuluoti \u0161\u012f klausim\u0105? Ir ar \u017emogaus vert\u0117 pirmiausia priklauso nuo jo formalaus intelekto potencialo? Tokiu atveju \u201eintelektualus nusikalt\u0117lis\u201c daug vertingesnis u\u017e vaik\u0105, turint\u012f Dauno sindrom\u0105. \u0160is dr\u0105sus palyginimas pad\u0117s kai k\u0105 suprasti proti\u0161kai atsilikusi\u0173 vaik\u0173 t\u0117vams, kurie galb\u016bt kaip tik i\u0161gyvena \u201evert\u0117s\u201c kriz\u0119, \u2013 b\u016btent, kad \u017emogaus vert\u0117 \u2013 reliatyvi s\u0105voka ir berg\u017ed\u017eia stengtis j\u0105 tiksliai nustatyti ar bent apibr\u0117\u017eti.
\nTod\u0117l t\u0117vams labai svarbu pad\u0117ti priimti tikrov\u0119 (t.y. vaik\u0105 tok\u012f, koks yra) ir ie\u0161koti b\u016bd\u0173 apsisaugoti nuo depresijos, nuo dvasinio pakrikimo.
\nPsichi\u0161kai atsilikusiu vaiku \u0161eima \u012fsipareigoja r\u016bpintis vis\u0105 gyvenim\u0105. Ateitis \u0161iuo atveju niekada nepra\u0161vies\u0117s, nes vaikas am\u017einai liks priklausomas, ne visuomet bus \u012fmanoma jam surasti tinkamas mokymosi s\u0105lygas, socialin\u0119 aplink\u0105, ne visuomet jis patirs tolerancij\u0105 \u0161eimoje ir tarp draug\u0173, o svarbiausia \u2013 kankina baim\u0117, kas tokiu \u017emogumi pasir\u016bpins po t\u0117v\u0173 mirties.
\n\u0160ie visi i\u0161gyvenimai, \u012ftampa, fizini\u0173 bei dvasini\u0173 j\u0117g\u0173 eikvojimas gali b\u016bti griaunantis bei gniu\u017edantis procesas, bet drauge tai gali ir pakelti \u017emogaus potencijas. D\u0117l to galima sutikti per tuos i\u0161gyvenimus dvasi\u0161kai praturt\u0117jusi\u0173 \u0161eim\u0173.<\/p>\n

Ry\u0161ys su vaiku<\/em>
\nGana ilgai t\u0117vai labai sielvartauja, ta\u010diau pama\u017eu ima vis daugiau d\u0117mesio skirti vaikui, kurio poreikius jie, kaip t\u0117vai, privalo tenkinti, nors i\u0161 prad\u017ei\u0173 tai neteikia jokio d\u017eiaugsmo. Tokio vaiko teigiami jausmai, nors tam tikr\u0105 laik\u0105 t\u0117vai j\u0173 nepriima, pama\u017eu vis stipr\u0117ja, ypa\u010d jei vaikas geba kokiu nors b\u016bdu atsakyti t\u0117vams. Jei jis kreipia \u017evilgsn\u012f \u012f juos, \u201emato\u201c juos, \u0161ypsosi, \u0161velnumas ir noras apsaugoti vaik\u0105 vis stipr\u0117ja.
\nJie nenor\u0117jo tokio vaiko, ta\u010diau jis yra \u010dia ir jam reikia t\u0117v\u0173. T\u0117vai man\u0117, kad jie vis\u0105 gyvenim\u0105 tur\u0117s tik nuolat duoti ir u\u017e tai niekad nebus atlyginta, ta\u010diau savo nuostabai jie pastebi, kad kai k\u0105 gauna.
\nDaugelis t\u0117v\u0173, atsiradus ry\u0161iui tarp vaiko ir j\u0173, pajunta, kad sunkiausia ir blogiausia jau praeityje. Jie pastebi ir kitas vaiku\u010dio ypatybes, ne tik jo negali\u0105. J\u0173 akyse vaikas vis labiau tampa individualia asmenybe. Pama\u017eu t\u0117vai pastebi ne tik tai, kuo jis skiriasi nuo j\u0173, bet ir tai, kuo \u012f juos pana\u0161us. Vaiko \u201eplaukai kaip t\u0117\u010dio\u201c, jis \u201eu\u017esispyr\u0119s kaip mama\u201c.
\nJei vaikas daro pa\u017eang\u0105 \u2013 pakelia galvut\u0119, sukoncentruoja \u017evilgsn\u012f \u2013 t\u0117vams u\u017esi\u017eiebia viltis, kad ateitis nebus tokia tamsi, kaip manyta. \u0160is i\u0161 prad\u017ei\u0173 nedr\u0105sus ry\u0161ys su vaiku tampa pagrindu giliai meilei bei abipusiam prierai\u0161umui, kuris da\u017enai pasirei\u0161kia tarp negalios i\u0161tikto vaiko ir jo t\u0117v\u0173.
\nVaikai \u2013 ne tik d\u017eiaugsmas, bet ir t\u0117v\u0173 vargas. D\u017eiugu, kai jie ka\u017ek\u0105 pasiekia, eina \u017eingsnis po \u017eingsnio \u012f priek\u012f; ir skaudu, kai kli\u016btis \u012fveikti jiems per sunku arba jos lieka ne\u012fveiktos.
\nDirbdama su \u0161iais vaikais, siekiu, kad jie \u012fgyt\u0173 patirties, tapt\u0173 savaranki\u0161kesni, ma\u017eiau priklausomi nuo kit\u0173, mokau t\u0117vus d\u017eiaugtis pergal\u0117mis. Galb\u016bt pabandykime leisti vaikams visa tai pajusti patiems, nes jie irgi d\u017eiaugiasi, li\u016bdi, mokosi, klysta ir jiems taip pat reikia \u012fvairov\u0117s. Pabandykime \u012fsiklausyti, suprasti j\u0173 poreikius ir pasistenkime juos ne apsaugoti, o leiskime pa\u017einti gyvenim\u0105, pakeisti aplink\u0105, patirti nauj\u0173 \u012fsp\u016bd\u017ei\u0173, nes niekas kitas u\u017e mus to nepadarys.
\nBendradarbiaudami galime vieni kitiems pad\u0117ti, nuolat dalydamiesi patirtimi, kaip dirbti su PA vaikais. Juk n\u0117ra vienintelio teisingo ugdymo metodo, tinkan\u010dio visoms ne\u012fgali\u0173 vaik\u0173 grup\u0117ms arba kiekvienam ne\u012fgaliam vaikui. Tod\u0117l nuolat naudoju \u012fvairius ugdymo b\u016bdus, ie\u0161kau geresnio, efektyvesnio.
\nTikslas \u2013 pad\u0117ti vaikui \u012fveikti negali\u0105 ar bent suma\u017einti j\u0105, ugdyti asmenyb\u0119, geb\u0117jimus. Jau nuo pirm\u0173j\u0173 vaiko gyvenimo dien\u0173 darnus specialist\u0173 b\u016brys (gydytojas, psichologas, socialinis darbuotojas) tur\u0117t\u0173 lankytis jo \u0161eimoje; patarti t\u0117vams, kaip aukl\u0117ti ir lavinti vaik\u0105; pagelb\u0117ti i\u0161kilus kokiems r\u016bpes\u010diams. \u0160is terapinis darbas dirbamas su vaiku tiek jo namuose, tiek specialiose \u012fstaigose. Itin svarbu lavinti vaiku\u010dio reg\u0117jim\u0105, savaranki\u0161kum\u0105, kalb\u0105, dedant socialinio elgesio pamatus. Kiekvienam vaikui tikslinga ie\u0161koti individuali\u0173 bendravimo priemoni\u0173. Tam reik\u0117t\u0173 k\u016brybi\u0161kai pritaikyti buities reikmenis, \u012fvairias med\u017eiagas, \u0161viesti t\u0117vus.
\nLabai svarbu tokius vaikus ugdyti nuosekliai. Atsi\u017evelgiant \u012f asmeninius vaiko poreikius, b\u016btina suformuluoti ugdymo tikslus, ie\u0161koti tinkam\u0173 metod\u0173 jiems pasiekti.
\nPA vaiko ugdymas truks ilg\u0105 laik\u0105. \u0160is darbas nelengvas, esti moment\u0173, kai nebeai\u0161ku, k\u0105 ir kaip daryti. Kankina ateities miglotumas. Netgi tuomet, kai diagnoz\u0117 ai\u0161ki, lieka dar daug ne\u017einios, t.y. kaip vaik\u0105 paveiks gydymas, kokios ugdymo programos reikia dabar ir reik\u0117s ateityje.
\nPateiksime vaiko ugdymo ir mokymo program\u0105, kuri gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti t\u0117vams, auginantiems ne\u012fgal\u0173 vaik\u0105. Svarbiausia \u2013 tik\u0117jimas ir meil\u0117 vaikui, koks jis beb\u016bt\u0173, ir bendra veikla.<\/p>\n

Rekomendacijos<\/strong>
\nBendras steb\u0117jimas<\/em>
\nAplink\u0105 vaikui reik\u0117t\u0173 pritaikyti taip, kad joje b\u016bt\u0173 optimaliausias informacijos kiekis ir kaip galima ma\u017eiau bla\u0161kan\u010di\u0173 dalyk\u0173.
\nLabai svarbu \u017eodinis paraginimas, kuris padeda vaikui atlikti u\u017eduot\u012f. \u0160is paraginimas turi b\u016bti trumpas ir ai\u0161kus.
\nAplinkoje, kur yra per daug \u017eaisl\u0173, daikt\u0173, kitoki\u0173 bla\u0161kan\u010di\u0173 veiksni\u0173 arba pateikta per daug sud\u0117tinga u\u017eduotis, vaikas su PA greitai pasimeta. Tod\u0117l informacij\u0105\/u\u017eduotis reikia pateikti ribotai. Pavyzd\u017eiui: \u201epaimk knygel\u0119\u201c, \u201epad\u0117k ant stalo\u201c ir t.t..
\n\u017daid\u017eiant ar kasdienin\u0117je veikloje stengtis pabr\u0117\u017eti, kad kiekviena veikla susideda i\u0161 tam tikr\u0173 dali\u0173 ir turi prad\u017ei\u0105 bei pabaig\u0105.
\nSkatinti PA vaik\u0105 pad\u0117ti atlikti nam\u0173 darbus, remiantis tais \u012fg\u016bd\u017eiais, kuriuos jis jau turi. Drauge lav\u0117s ir d\u0117mesys, ir veiklos kryptingumas. Tobul\u0117jant vaiko bendravimo \u012fg\u016bd\u017eiams, \u017eem\u0117s jo nerimo ir frustracijos lygis. Bendravim\u0105 lavinti naudojant gestus ir paprastus simbolius, leisti pajausti, kad ir jis gali kontroliuoti aplink\u0105 socialiai priimtinais b\u016bdais. Tiek gest\u0105, tiek simbol\u012f visada b\u016btina palyd\u0117ti atitinkamu \u017eod\u017eiu. Priimti ir skatinti bet kokius vaiko \u201esukurtus\u201c \u017eod\u017eio variantus, net jeigu jie ir nelabai pana\u0161\u016bs \u012f t\u0105 \u017eod\u012f. Kuo laisviau vaikas jausis tose situacijose, kur jam reik\u0117s tarti garsus ar \u017eod\u017eius, tuo jam geriau seksis. Kuo labiau jis \u012fsitempia ir susijaudina, tuo sunkiau jam darosi tinkamai kontroliuoti savo burnos judesius.<\/p>\n

Smulkioji motorika<\/em>
\nJos lavinimui b\u016btina rami, nebla\u0161kanti aplinka bei patogi s\u0117dimoji vieta. Veikla ar u\u017eduotis pateikiama palaipsniui, tuomet vaikas gerai sukaupia d\u0117mes\u012f ir \u012fsimena klaidas. Galima pateikti tokias u\u017eduotis: pastatyti kalad\u0117li\u0173 bok\u0161t\u0105; nupie\u0161ti vertikalias, horizontalias ir apvalias linijas; i\u0161vynioti si\u016blus, saldaini\u0173 popier\u0117lius; u\u017esimauti apyrankes; sugauti muilo gabal\u0117lius dubenyje su vandeniu.
\nNepamir\u0161kite \u2013 dirbant su vaiku, aplinkoje neturi b\u016bti per daug daikt\u0173, ji turi b\u016bti rami, o pateikta u\u017eduotis padalyta \u012f kelet\u0105 dali\u0173, kurias vaikas turi atlikti palaipsniui. Jeigu jis pradeda bla\u0161kytis, paskatinkite j\u012f \u017eod\u017eiu, papasakodami apie tai, k\u0105 jis tuo metu daro. Tai pad\u0117s v\u0117l susigr\u0105\u017einti d\u0117mes\u012f. Leiskite jam atlikti u\u017eduotis klaid\u0173\u2013bandym\u0173 keliu. Parinkite u\u017eduotis, kurias atlikti reikia abiem rankom. Remkit\u0117s jau turimais pie\u0161imo \u012fg\u016bd\u017eiais, atkartokite tai, k\u0105 jis nupie\u0161ia. Tai tur\u0117t\u0173 vaik\u0105 sudominti, lavinti d\u0117mes\u012f.
\nD\u0117mes\u012f pad\u0117s i\u0161laikyti ir pie\u0161imo priemoni\u0173 kaitaliojimas, taip pat \u012fvair\u016bs pavir\u0161iai, ant kuri\u0173 leisite pie\u0161ti (skirtingi popieriaus lapai, lentos, \u012fvair\u016bs nuvalomi pavir\u0161iai ir t.t.). Kartu su vaiku pie\u0161kite \u017emog\u0173, tai pad\u0117s lavinti pirmin\u012f erdvin\u012f suvokim\u0105.<\/p>\n

Recepcin\u0117 kalba<\/em>
\nRecepcija \u2013 kalbos suvokimas. Tai padeda vaikui suprasti, kas vyksta aplinkui. Papra\u0161ytas parodo pa\u017e\u012fstamus daiktus gestais.
\nUgdant vaik\u0105, b\u016btina ir toliau vartoti kalb\u0105; pl\u0117sti suvokiam\u0105j\u012f \u017eodyn\u0105; \u012f \u017eaidim\u0105 \u012ftraukti daugiau apra\u0161om\u0173j\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 (pavyzd\u017eiui, b\u016bdvard\u017ei\u0173). Kalbin\u0117s veiklos ir mokymo metu leiskite vaikui kuo daugiau jutimi\u0161kai tyrin\u0117ti aplink\u0105, pavyzd\u017eiui, ie\u0161koti, kurie daiktai yra \u0161veln\u016bs, o kurie \u0161iurk\u0161tesni ir pan. Tevyksta tai kasdienin\u0117je buitin\u0117je aplinkoje. Erdv\u0117s suvokimui lavinti papra\u0161ykite pad\u0117ti kok\u012f nors daikt\u0105 \u201e\u012f\u201c, \u201eu\u017e\u201c, \u201e\u0161alia\u201c, \u201epo\u201c, \u201eant\u201c ir t.t..
\nBendraukite su vaiku vartodami papras\u010diausias konstrukcijas daiktavardis\u2013veiksma\u017eodis\u2013 b\u016bdvardis, pavyzd\u017eiui: \u201eTu geri arbat\u0105. Arbata yra saldi, \u0161ilta\u201c.<\/p>\n

Ekspresyvioji kalba<\/em>
\nNe\u012fgalus vaikas nori bendrauti ir vartoja tam tikr\u0105 bendravimo i\u0161rai\u0161k\u0105; nors ir ribotai, bet vis d\u0117lto \u012fvairiai kombinuoja skiemenis. S\u0117kmingo bendravimo patirtis labai svarbi; tai ma\u017eina nerim\u0105, kelia pasitik\u0117jim\u0105. Si\u016blomos ir galimos alternatyvos \u2013 kasdieniniame gyvenime naudotis gest\u0173 ir \u017eod\u017ei\u0173 arba paprastos simboli\u0173 sistemos ir \u017eod\u017ei\u0173 derinius. Palaipsniui mokyti bendrauti \u017eod\u017eiais ir garsais. Tai pad\u0117s i\u0161vengti to streso, kur\u012f patiria vaikas, ver\u010diamas teisingai tarti garsus ir formuluoti \u017eod\u017eius i\u0161 karto. Priimkite bet kokias \u017eodines i\u0161rai\u0161kas, kurias vaikas vartoja nor\u0117damas bendrauti. B\u016btinai atlikite oraliniusmotorinius pratimus, kurie pad\u0117s vaikui geriau kontroliuoti burn\u0105 tariant garsus ir \u017eod\u017eius. Pavyzd\u017eiui, lengvai paplek\u0161\u0117kite delnu per skruostus; paglostykite veido od\u0105; pamasa\u017euokite l\u016bpas ir pan.
\n\u017daiskite tokius \u017eaidimus, kuri\u0173 metu lie\u017euvis gal\u0117t\u0173 kuo labiau jud\u0117ti. Atsistokite su vaiku prie\u0161 veidrod\u012f, kad jis gal\u0117t\u0173 matyti, kaip jis pats i\u0161ki\u0161a ir \u012fki\u0161a lie\u017euv\u012f, mataluoja juo \u012f \u0161onus. Sugalvokite \u017eaidim\u0173, kuriuose reik\u0117t\u0173 p\u016bsti, \u010diulpti per \u0161iaudel\u012f, bu\u010diuoti. Tai lavina kalbin\u0119 motorik\u0105. Pasodinkite vaikut\u012f ant keli\u0173 ir, pama\u017eu supdami, tarkite \u012f aus\u012f pana\u0161ius gars\u0173 junginius. J\u016bs\u0173 balsas turi b\u016bti normalaus stiprumo. Vartokite melodijas. Tiesiog i\u0161dainuokite garsus \u201elaaa-laaa\u201c, \u201ebaaa-baaa\u201c ir pan. Labai svarbu mokyti pam\u0117gd\u017eioti suaugusiojo artikuliacij\u0105. Vaikas guli lovyt\u0117je. J\u016bs pasilenkiate prie jo ir malonia veido i\u0161rai\u0161ka tariate \u012fvairius skiemenis, keisdami intonacij\u0105. Vaikas turi matyti j\u016bs\u0173 veid\u0105. Pratim\u0105 galima t\u0119sti kelet\u0105 ar keliolika sekund\u017ei\u0173. Jeigu vaikui tokie pratimai patinka (o taip tur\u0117t\u0173 b\u016bti, nes j\u016bs\u0173 veidas \u0161vie\u010dia gerumu, \u0161iluma), tai pratyb\u0173 laik\u0105 galima prat\u0119sti. Jei ma\u017eylis pradeda judinti l\u016bpytes, \u017einokite, kad pasiek\u0117te pirm\u0105j\u0105 pergal\u0119.
\n
\nGirdimasis d\u0117mesys ir atmintis<\/em>
\nSteb\u0117kite, kaip vaikas reaguoja \u012f \u017eodinius nurodymus ir informacij\u0105, jeigu sakiniai pakankamai trumpi. Rodykite paveiksl\u0117lius knygut\u0117se ir skatinkite vaik\u0105 taip daryti.
\n\u017daiskite su vaiku kartu pam\u0117gd\u017eiodami ma\u0161inos, \u012fvairi\u0173 gyv\u016bn\u0173 skleid\u017eiamus garsus. M\u0117gd\u017eiokite ir tuos garsus bei \u017eod\u017eius, kuriuos \u017eaisdamas taria vaikas. \u017daiskite \u012fvairias d\u0117liones, pavyzd\u017eiui, sud\u0117lioti veid\u0105 ar \u017emogaus fig\u016br\u0105. Paimkite 3\u20134 dalis, apib\u016bdinkite jas ir leiskite vaikui pasirinkti. \u017dmogaus fig\u016bros sud\u0117jimas padeda geriau suvokti savo paties k\u016bn\u0105 bei jo dalis, erdvinius santykius.
\nMokykite orientuotis aplinkoje per klaus\u0105 bei vibracijos pajautim\u0105. Kai vaikas kuo nors u\u017esi\u0117m\u0119s, pabelskite. Jei vaikas pasuko galvyt\u0119, parodykite k\u0105 nors \u012fdomaus, pavyzd\u017eiui, \u017eaisl\u0105. Pana\u0161i\u0173 pratim\u0173 nereikia kartoti tuoj pat. Geriau po pusvaland\u017eio.
\n
\nRegimasis d\u0117mesys ir atmintis<\/em>
\n\u017daisdami skatinkite spr\u0119sti problemas vizualiniu b\u016bdu, ta\u010diau labai svarbu neperkrauti vaiko regim\u0105ja informacija. Pasl\u0117pkite i\u0161 prad\u017ei\u0173 vien\u0105 daikt\u0105, po to \u2013 du; sekite, kiek ilgai jis gali i\u0161laikyti d\u0117mes\u012f, atsiminti, kur yra pirmasis daiktas. Rodykite paveiksl\u0117lius; tai taip pat lavina regim\u0105j\u0105 atmint\u012f. Parodykite vaikui vien\u0105 paveiksl\u0117l\u012f, po to parodykite j\u012f, \u012fmai\u0161yt\u0105 tarp kit\u0173 4\u20135 paveiksl\u0117li\u0173. Papra\u0161ykite j\u012f surasti.
\n\u017daisdami mokykite surasti por\u0105 ar daugiau vienod\u0173 paveiksl\u0117li\u0173, skirstyti daiktus pagal kategorijas. Pana\u0161ioms u\u017eduotims atlikti panaudokite ir kasdieninius darbus, pavyzd\u017eiui, liepkite pad\u0117ti sur\u016b\u0161iuoti skalbinius, stalo \u012frankius ir t.t.
\nVaikas gali tempti u\u017e virvut\u0117s ma\u0161in\u0105, supti l\u0117l\u0119, me\u0161kut\u012f ir pan. Su\u017eadin\u0119 jo d\u0117mes\u012f, eikite \u012f \u012fvairias kambario puses (reikia, kad vaikas jus steb\u0117t\u0173) ir kalb\u0117kite. S\u0117dintis vaikas atsisuka \u012f suaugusiojo bals\u0105. Taip vaikas pradeda suvokti nuotol\u012f. Vaikui, turin\u010diam klausos sutrikim\u0173, rodykite reikalaujant\u012f gest\u0105 (kad atkreipt\u0173 d\u0117mes\u012f \u012f daikt\u0105) ir kvie\u010diant\u012f (pavyzd\u017eiui, kad ateit\u0173 pas jus ant rank\u0173).<\/p>\n

Savitvarkos ir socialiniai \u012fg\u016bd\u017eiai<\/em><\/strong>
\n\u012esid\u0117m\u0117kite, jog kiekvienam vaikui patinka b\u016bti nepriklausomam ir veikti savaranki\u0161kai. Ta\u010diau jeigu vaikas ie\u0161ko kit\u0173 pagalbos, jeigu jam pasirodo, kad nesugeb\u0117s pats savaranki\u0161kai baigti u\u017eduoties, pad\u0117kite jam, drauge kuo daugiau u\u017eduo\u010di\u0173 leisdami atlikti savaranki\u0161kai. D\u0117l to ir reikia u\u017eduot\u012f suskaidyti \u012f ma\u017eesnius, paprastesnius \u017eingsnelius pagal vaiko galimybes. Kuo aktyviau vaikas dalyvaus kasdieniniame gyvenime ir veikloje, tuo geriau supras ir i\u0161moks \u0161eimos bei ugdymo \u012fstaigos elgesio taisykles. Svarbu, kad ir ugdymo \u012fstaigoje vaikas dalyvaut\u0173 \u012fvairioje kasdienin\u0117je veikloje. Taip pat labai svarbu pad\u0117ti jam suvokti savo paties jausmus. Mokykite vaik\u0105 gestais ar kitokiu \u017eenklu parodyti, kada jis laimingas, li\u016bdnas, piktas. Taip pad\u0117site vaikui i\u0161mokti pa\u010diam nugal\u0117ti savo nerim\u0105 ar nusivylim\u0105. Kurkite ir pasakokite \u012fvairias istorijas, kuriose pagrindinis herojus b\u016bt\u0173 jis pats. \u0160ios \u201eistorijos-pasakos\u201c tur\u0117t\u0173 remtis jo tikra patirtimi. Kiti toki\u0173 pasakojim\u0173 veik\u0117jai gali b\u016bti \u0161eimos nariai, pa\u017e\u012fstami ar vaikai i\u0161 ugdymo \u012fstaigos.<\/p>\n

Be abejo, t\u0117vams reikia ne vien tinkamos informacijos apie vaiko negali\u0105, apie jo gydym\u0105 ir ugdym\u0105, bet ir emocin\u0117s paramos jiems patiems. D\u0117l to reik\u0117t\u0173 kalb\u0117tis su kitais t\u0117vais, turin\u010diais pana\u0161i\u0173 vaik\u0173; dalyvauti t\u0117v\u0173, turin\u010di\u0173 pana\u0161i\u0173 problem\u0173 grup\u0117se ar kalb\u0117tis su specialistais, kurie supranta t\u0117v\u0173 i\u0161gyvenam\u0173 jausm\u0173 prigimt\u012f.
\nSvarbiausia \u2013 nereikia pamir\u0161ti, kad proti\u0161kai atsilik\u0119s vaikas, kaip ir kiekvienas kitas vaikas, turi jausmus, norus, savus poreikius, net savo nuomon\u0119. Jis turi nuostab\u0173 ir tik jam b\u016bding\u0105 vidin\u012f pasaul\u012f.<\/p>\n

Jolanta Trink\u016bnien\u0117<\/strong>, gydytoja, vaik\u0173 ir paaugli\u0173 psichiatr\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Jolanta Trink\u016bnien\u0117 A\u0161 tikiu Tavimi. A\u0161 myliu Tave tok\u012f, koks esi. Svarbiausias r\u016bpestis, kad visi mes, kurie susiduriame su proti\u0161kai atsilikusiais (toliau PA) vaikais \u2013 t\u0117vai, gydytojai, aukl\u0117tojai \u2013 kuo geriau vaikus pa\u017eintume ir pad\u0117tume jiems tapti savaranki\u0161kesniems. Mes, vaik\u0173 ir paaugli\u0173 psichiatrai, dar \u0161iandien mokom\u0117s \u012f proti\u0161kai atsilikus\u012f vaik\u0105 \u017ei\u016br\u0117ti kaip \u012f dvasing\u0105 b\u016btyb\u0119, […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":1008,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[27],"tags":[423,424,427,61,426,192],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1048"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=1048"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1048\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1051,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1048\/revisions\/1051"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/1008"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=1048"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=1048"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=1048"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}