{"id":1055,"date":"2016-06-08T06:30:18","date_gmt":"2016-06-08T03:30:18","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=1055"},"modified":"2016-06-08T06:30:38","modified_gmt":"2016-06-08T03:30:38","slug":"amerikos-kryziaus-zygis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=1055","title":{"rendered":"Amerikos kry\u017eiaus \u017eygis"},"content":{"rendered":"

Saigono pa\u0117mimu baig\u0117si Vietnamo karas<\/strong><\/p>\n

Holger Lahayne<\/em><\/p>\n

Tris milijonus gyvybi\u0173 nusine\u0161\u0117 Indokinijos karai 1946\u20131975 m.; per septynis milijonus ton\u0173 bomb\u0173 krito ant Vietnamo, Laoso ir Kambod\u017eos \u2013 dukart daugiau nei per vis\u0105 II pasaulin\u012f kar\u0105; 72 milijonai litr\u0173 herbicid\u0173 \u2013 tarp to 170 kg nuodingiausio dioksino \u2013 i\u0161mesta ant Vietnamo nuo 1962 iki 1971 m.; trys milijonai vietnamie\u010di\u0173 \u0161iandien yra karo invalidai, milijonas i\u0161 j\u0173 tapo cheminio bombardavimo aukomis \u2013 apie 100 t\u016bkst. vaik\u0173 gyvena su baisiausiais apsigimimais. 58 t\u016bkst. vidutini\u0161kai 19 met\u0173 amerikie\u010di\u0173 paguld\u0117 galvas Indokinijoje; milijonai veteran\u0173 sugr\u012f\u017eo \u012f t\u0117vyn\u0119 sutrikusios psichikos ir narkomanai \u2013 \u012f t\u0117vyn\u0119, kuri j\u0173 jau toli gra\u017eu nebesutiko i\u0161sk\u0117stomis rankomis. Jau vien \u017eodis \u201eVietnamas\u201c Amerikai ir Azijai asocijuojasi su kruviniausiu konfliktu po II pasaulinio karo. \u0160iandien, pra\u0117jus de\u0161im\u010diai met\u0173 po Vakar\u0173\u2013 Ryt\u0173 konflikto, komunist\u0173 ir kapitalist\u0173 karo aukos ir jo sukeltos kan\u010dios atrodo dar absurdi\u0161kesn\u0117s.
\nVietnamie\u010di\u0173 b\u0117dos prasid\u0117jo antroje XIX a. pus\u0117je, kai Pranc\u016bzija kolonizavo Indokinij\u0105. II pasaulinio karo metu japonai u\u017e\u0117m\u0117 vis\u0105 Pietry\u010di\u0173 Azij\u0105 ir nutrauk\u0117 pranc\u016bz\u0173 valdym\u0105. Prie\u0161 juos, kaip ir prie\u0161 pranc\u016bzus, kovojo 1941 m. \u012fkurto Vietmino (Vietnamo Nepriklausomyb\u0117s Lygos) vadovas Ho \u0160i Minas. Ho, gim\u0119s 1890 m., komunistas ir nacionalistas, kur\u012f laik\u0105 buvo netgi JAV s\u0105jungininkas, nes tikslas nugal\u0117ti Japonij\u0105 buvo bendras.
\n1945 m. rugs\u0117jo 2 d. Ho paskelb\u0117 Vietnamo Demokratin\u0119 Respublik\u0105, tardamas pana\u0161ius \u017eod\u017eius, kokius tar\u0117 Jeffersonas, skelbdamas savo \u0161alies nepriklausomyb\u0119. Jis irgi r\u0117m\u0117si taip da\u017enai amerikie\u010di\u0173 akcentuojama taut\u0173 apsisprendimo teise. Kelet\u0105 met\u0173 JAV po\u017ei\u016bris \u012f Ho buvo labai teigiamas. Pranc\u016bzai \u2013 prie\u0161ingai \u2013 tur\u0117jo tik viena galvoje: kuo grei\u010diau \u012fkurti sen\u0105j\u0105 kolonijin\u0119 imperij\u0105 po Japonijos pralaim\u0117jimo. Indokinija dabar tapo \u201elaisva \u0161alimi\u201c Pranc\u016bzijos S\u0105jungoje, Bao Dajus \u2013 Vietnamo \u201ekaizeriu\u201c. Bet pranc\u016bzai, \u017einoma, tvirtai laik\u0117 vair\u0105 savo rankose.
\nBrendo karas d\u0117l nepriklausomyb\u0117s. Vis dar nusilpusi po karo Pranc\u016bzija laim\u0117ti viena tur\u0117jo ma\u017eai \u0161ans\u0173. Ta\u010diau buvo galima tik\u0117tis ir amerikie\u010di\u0173 pagalbos. Nes nuo 1947-\u0173j\u0173 \u0161\u016bkis \u201eU\u017e nepriklausomyb\u0119 ir taut\u0173 apsisprendim\u0105!\u201c transformavosi \u012f \u201ePrie\u0161 komunizm\u0105!\u201c \u012ebaugintas Stalino re\u017eimo \u012fsivie\u0161patavimo Ryt\u0173 Europoje, JAV prezidentas Trumanas paskelb\u0117 savo \u201eu\u017etvankos doktrin\u0105\u201c: seni s\u0105jungos su Stalinu prie\u0161 Hitler\u012f ir Japonij\u0105 laikai buvo pra\u0117j\u0119, dabar kelias komunizmui turi b\u016bti u\u017ekirstas visame pasaulyje. Beje, Ho buvo komunistas, vienas i\u0161 Vietnamo KP \u012fk\u016br\u0117j\u0173 1929 m. Prie\u0161ingai nei pranc\u016bzai, amerikie\u010diai buvo tvirtai \u012fsitikin\u0119, kad Vietnamas greitai turi tapti nepriklausomas \u2013 ta\u010diau \u0161is jud\u0117jimas u\u017e nepriklausomyb\u0119 jokiu b\u016bdu netur\u0117jo b\u016bti komunistinis!
\nDabar m\u016b\u0161io lauke kov\u0117si vietnamie\u010diai prie\u0161 \u201epranc\u016bzus\u201c (kuri\u0173 daugum\u0105 sudar\u0117 keliasde\u0161imt t\u016bkstan\u010di\u0173 svetim\u0161ali\u0173 vokie\u010di\u0173 ir juodaod\u017ei\u0173 afrikie\u010di\u0173 legionieri\u0173). 1954 m. 80 proc. pranc\u016bz\u0173 armijos buvo apginkluota ir i\u0161laikoma amerikie\u010di\u0173. Vietminas \u2013 visgi \u017eymiai ma\u017eesniais mastais \u2013 buvo remiamas kin\u0173.
\n\u201eU\u017etvankos\u201c doktrina Piet\u0173 Azijoje gavo nauj\u0105, gars\u0173 pavadinim\u0105 \u2013 \u201eDomino teorija\u201c, kuri\u0105 pirm\u0105 kart\u0105 savo kalboje pamin\u0117jo prezidentas Eisenhoweris 1954-\u0173j\u0173 baland\u012f. Vakarai baiminosi, kad ten \u2013 po to, kai Kinija 1949-aisiais tapo komunistine \u2013 dabar viena \u0161alis po kitos, patekusios \u012f komunist\u0173 rankas, grius kaip domino lentel\u0117s.
\n1954-\u0173j\u0173 pavasar\u012f amerikie\u010di\u0173 akyse jau brendo pirmosios domino lentel\u0117s griuvimas. Vietnamie\u010diai apsupo gausias pranc\u016bz\u0173 paj\u0117gas Dienbjenfu vietov\u0117je. Nepaisant masyvios oro flotil\u0117s paramos, pranc\u016bzai gegu\u017e\u0117s prad\u017eioje buvo priversti kapituliuoti ir kiek v\u0117liau pripa\u017einti Vietnam\u0105 nepriklausomu. \u017denevos konferencijoje Indokinijos klausimu buvo pasira\u0161yta taikos sutartis, tokiu b\u016bdu \u0161al\u012f ties 17-\u0105ja lygiagrete prakti\u0161kai padalijus \u012f \u0160iaur\u0117s ir Piet\u0173 Vietnam\u0105. Tad Ho su savo komunistais pa\u0117m\u0117 vald\u017ei\u0105 \u0160iaur\u0117s Vietname \u2013 ir kaip nepriklausomyb\u0117s k\u016br\u0117jas! \u2013 gal\u0117jo puosel\u0117ti realias viltis laim\u0117ti rinkimus, numatytus visoje \u0161alyje 1956-aisiais.
\nPana\u0161iai kaip Kor\u0117joje ir Vokietijoje, \u010dia viename kra\u0161te atsirado dvi valstyb\u0117s visi\u0161kai skirting\u0173 politini\u0173 santvark\u0173. \u0160iaur\u0117je buvo vykdoma \u017eemvald\u017ei\u0173 eksproprijavimo, nacionalizavimo bei persekiojimo politika: tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einimo laisv\u0117 nebuvo atimta, visgi \u0161imtai t\u016bkstan\u010di\u0173 katalik\u0173 pasitrauk\u0117 \u012f Pietus. Komunist\u0173 partija Ho valstyb\u0117je tapo vienvald\u0117. Ta\u010diau nuo daugelio kit\u0173 komunist\u0173 vadov\u0173 jis skyr\u0117si tuo, kad pasisak\u0117 prie\u0161 savo asmenyb\u0117s kulto formavim\u0105 ir materialiai gyveno labai kukliai.
\nPietuose JAV galutinai per\u0117m\u0117 vadovavim\u0105 i\u0161 pranc\u016bz\u0173. Kataliko Ngo Nin Diemo asmenyje jie surado Piet\u0173 Respublikos vadov\u0105, nacionalist\u0105 ir antikomunist\u0105 kartu. Bet kadangi Diemas man\u0117 pralaim\u0117si\u0105s visuotinius rinkimus 1956-aisiais komunist\u0173 naudai, jis juos ignoravo ir per manipuliuotus rinkimus pats pasiskelb\u0117 Piet\u0173 Vietnamo prezidentu. Tuometini\u0173 JAV ir Diemo santyki\u0173 jokiu b\u016bdu nepavadinsi abipuse meile \u2013 Amerika susir\u016bpinusi \u017ei\u016br\u0117jo \u012f autokratin\u012f ir korumpuot\u0105 Diemo valdymo stili\u0173 ir pastarojo neapykant\u0105 komunistams, kai 1955\u20131957 m. buvo nu\u017eudyta 12 t\u016bkst. \u017emoni\u0173. Ta\u010diau vienas kito poreikis buvo abipusis, nes kilo pilietinis karas ir d\u0117l ne\u012fvykusi\u0173 rinkim\u0173. JAV r\u0117m\u0117 Diemo karines formuotes, arba tiksliau \u2013 jas k\u016br\u0117, nes buvo pagr\u012fstai \u012fsitikinusios, kad Ho nor\u0117s i\u0161pl\u0117sti komunist\u0173 valdym\u0105 \u012f Pietus. Be to, Va\u0161ingtonas tik\u0117josi, kad Diemas piet\u0173 vietnamie\u010dius padarys atskira nacija (\u201enation building\u201c). Diemas savo ruo\u017etu svajojo valdyti vis\u0105 Vietnam\u0105 ir buvo visi\u0161kai priklausomas nuo amerikie\u010di\u0173 ki\u0161en\u0117s. 7 de\u0161imtme\u010dio prad\u017eioje 80 proc. Piet\u0173 Vietnamo biud\u017eeto sudar\u0117 Jungtini\u0173 Valstij\u0173 pinigai.
\n1960 m. vis daugiau Piet\u0173 Vietnamo nacionalinio i\u0161sivadavimo fronto (NIF) partizan\u0173 kov\u0117si petys petin su Vietnamo liaudies armija. Diemas juos vadino tiesiog Vietkongu, vietnamie\u010di\u0173 komunistais (kuriuos amerikie\u010di\u0173 kariai v\u0117liau pavadino papras\u010diausiai \u201e\u010darliu\u201c), nors bent jau iki 1968 m. j\u0173 gretose kovojo ne tik komunistai. Pietuose 7 de\u0161imtmetyje nebuvo vykdomos politin\u0117s ir ekonomin\u0117s reformos, taip kad NIF-ui \u0161alyje nesunkiai sek\u0117si susirasti \u0161alinink\u0173. Savo kontroliuojamose teritorijose \u2013 o jos netrukus sudar\u0117 daugiau nei pus\u0119 Piet\u0173 Vietnamo \u2013 jis (NIF) \u012fk\u016br\u0117 valstyb\u0119 valstyb\u0117je ir suteik\u0117 fizin\u012f, materialin\u012f ir ideologin\u012f saugum\u0105.
\nNIF (ir \u0160iaur\u0117) visk\u0105 stat\u0117 ant nacionalin\u0117s kortos, j\u0173 propagandoje komunizmas buvo nutol\u0119s nuo nacionalizmo \u012f ne\u017einia kelint\u0105 plan\u0105. Neapykantos objektu vis\u0173 pirma buvo amerikie\u010di\u0173 kariniai patar\u0117jai, kuri\u0173 skai\u010dius 1962-aisiais nuo 9 t\u016bkst. per metus i\u0161augo iki 16 t\u016bkst. \u017emoni\u0173. Prezidentas Kennedy ai\u0161kiai mat\u0117 dilem\u0105, kurioje tuomet buvo atsid\u016brusios JAV: \u201eTen \u017emon\u0117s neken\u010dia m\u016bs\u0173. Su did\u017eiausiu malonumu jie i\u0161spirt\u0173 mus. Bet a\u0161 negaliu tokios \u0161alies kaip \u0161i atiduoti komunistams, kitaip amerikie\u010di\u0173 liaudis u\u017e mane nebalsuot\u0173\u201c.<\/p>\n

Aktyv\u0117jant NIF-ui, JAV buvo priverstos vis labiau stiprinti savo karin\u012f potencial\u0105 Vietname. Amerika prad\u0117jo didinti finansines injekcijas Piet\u0173 Vietnamui, ruo\u0161ti jo karinius kadrus, si\u0173sti patar\u0117jus ir netrukus visi\u0161kai atstovavo pietie\u010di\u0173 karin\u0117ms oro paj\u0117goms su savo naikintuvais \u2013 \u201ehelikopteriais\u201c, napalmo bombomis, \u201eAgent Orange\u201c (lap\u0173 naikinimo priemon\u0117mis partizan\u0173 priedangai d\u017eiungl\u0117se \u0161alinti). Kennedy vis dels\u0117 mesti didesnes karines paj\u0117gas \u012f Indokinij\u0105. Visgi 1963 m. lapkrit\u012f jis buvo nu\u017eudytas (prie\u0161 pat \u0161\u012f \u012fvyk\u012f, pu\u010do metu to paties likimo susilauk\u0117 Diemas). Jo sek\u0117jas Johnsonas n\u0117 kiek neabejojo d\u0117l JAV invazijos b\u016btinyb\u0117s.
\nPos\u016bkio ta\u0161kas karo eigoje buvo pad\u0117tas 1964 m. Po to, kai \u0161iaur\u0117s vietnamie\u010di\u0173 pab\u016bklinis laivas pa\u0161ov\u0117 karin\u012f amerikie\u010di\u0173 laiv\u0105 (\u201eTonkino incidentas\u201c), rugpj\u016b\u010dio prad\u017eioje Johnsonas gavo visus reikalingus kongreso \u012fgaliojimus d\u0117l karo veiksm\u0173 Vietname. Ir kai 1965-aisiais NIF u\u017epuol\u0117 amerikie\u010di\u0173 karin\u0119 oro baz\u0119, sprendimas buvo vienareik\u0161mi\u0161kas: pirm\u0173j\u0173 40 t\u016bkst. sausumos p\u0117stinink\u0173 desantas JAV karini\u0173 bazi\u0173 apsaugai.
\nTuo pat metu \u0160iaur\u0117s Vietnamas vis labiau eskalavo \u012fvyki\u0173 eig\u0105 ir Ho \u0160i Mino taku per Laos\u0105 ir Kambod\u017e\u0105 vis daugiau ginkl\u0173 ir amunicijos tiek\u0117 \u012f Pietus. Nuo 1965-\u0173j\u0173 intensyviu bombardavimu JAV nor\u0117jo sustabdyti \u0161\u012f sraut\u0105 ir nusukti \u0160iaurei sprand\u0105. Kareivi\u0173 skai\u010dius i\u0161augo iki 400 t\u016bkst. ir 1968 m. pasiek\u0117 540 t\u016bkst., kadangi pietie\u010di\u0173 armija vis labiau nesusidorojo su savo u\u017eduotimis.
\n\u201eU\u017esimerk ir pirmyn!\u201c \u2013 taip tuo metu elg\u0117si amerikie\u010diai. Niekas tiksliai ne\u017einojo, kaip reikia kariauti Azijos d\u017eiungl\u0117se, ta\u010diau bet kokiu atveju reik\u0117jo s\u0117kmingai u\u017ebaigti operacij\u0105. Gal\u0173 gale juk visi lig\u0161ioliniai karai buvo laim\u0117ti. Tr\u016bks ply\u0161 komunistai tur\u0117jo b\u016bti pa\u017eaboti.
\nIr \u0161iandien \u017einomi terminai taikliai apib\u016bdina tuometin\u0119 JAV taktik\u0105: \u201esearch\u2013and\u2013destroy\u201c (surasti partizan\u0173 slaptavietes ir sunaikinti), \u201eclearing\u201c (i\u0161valymas), \u201ebody count\u201c (k\u016bn\u0173, t.y. prie\u0161o kareivi\u0173 lavon\u0173 skai\u010diavimas), \u201ekill ratio\u201c (\u017eudymo koeficientas, t.y. \u017euvusi\u0173 vietkong\u0173 santykis su amerikie\u010di\u0173 kariais, da\u017eniausiai 15 ir 1), \u201efree fire zone\u201c (laisvos ugnies zona, kur galima \u0161audyti \u012f visk\u0105, kas juda). Ai\u0161ku, \u0161ios s\u0105vokos atspindi taip pat ir amerikie\u010di\u0173 bej\u0117gi\u0161kum\u0105. Nebuvo jokio fronto, joki\u0173 ry\u0161ki\u0173 pergaling\u0173 poslinki\u0173 ir pagaliau netgi ai\u0161kiai matomo prie\u0161o. Taigi buvo pasikliaujama matematika: kuo daugiau negyv\u0173 vietkong\u0173, tuo geriau.
\nMasin\u0117s JAV dalini\u0173 akcijos vis d\u0117lto dav\u0117 tam tikr\u0105 efekt\u0105, Vietkongas patyr\u0117 rimt\u0173 nuostoli\u0173. Dabar NIF d\u0117jo viltis tik \u012f liaudies sukilim\u0105 Pietuose ir pergal\u0119 per vadinam\u0105j\u0105 \u201eTet ofenzyv\u0105\u201c. Per budist\u0173 naujametin\u0119 \u0161vent\u0119 \u201eTet\u201c 1968 m. sausio 30\u201331 d. per 80 t\u016bkst. partizan\u0173 prasiskverb\u0117 \u012f Piet\u0173 miestus ir \u017eaibi\u0161kai u\u017epuol\u0117 pietie\u010di\u0173 ir amerikie\u010di\u0173 armij\u0173 dalinius. Vietkongui netgi pavyko keliomis valandomis u\u017eimti JAV ambasad\u0105 Saigone \u2013 amerikie\u010diai patyr\u0117 nereg\u0117t\u0105 \u0161ok\u0105! Ir \u2013 pirm\u0105kart sumaniai bei ry\u017etingai pasiprie\u0161inusi Piet\u0173 armija kartu su amerikie\u010diais po \u012fnirting\u0173 ir kruvin\u0173 susir\u0117mim\u0173 nublo\u0161k\u0117 partizanus atgal \u2013 visuotinis sukilimas ne\u012fvyko. NIF tur\u0117jo apraudoti 40 t\u016bkst. \u017euvusi\u0173j\u0173 ir atsid\u016br\u0117 ant \u017elugimo ribos.
\nKariniu po\u017ei\u016briu \u201eTet ofenzyva\u201c komunistams buvo fiasko, ta\u010diau ir Amerikai ji tur\u0117jo ne ma\u017eesnio psichologinio poveikio. Nes ten jau vir\u0117 aistros. Per televizij\u0105 buvo rodomos nuo\u017emios kovos miestuose, su\u0161audym\u0173 scenos prie\u0161 objektyv\u0105 [1] \u2013 pirmasis karas pasaulio istorijoje, transliuojamas per televizij\u0105! \u010cia prisid\u0117jo dar ir My Lai tragedija kovo m\u0117nes\u012f: vienas JAV kareivi\u0173 b\u016brys nu\u0161lav\u0117 nuo \u017eem\u0117s pavir\u0161iaus vis\u0105 kaim\u0105 ir lyg apkvait\u0119s nu\u017eud\u0117 200 vyr\u0173, moter\u0173 ir vaik\u0173. Brutalus abiej\u0173 pusi\u0173 karas [2] vis labiau trikd\u0117 amerikie\u010dius: argi mes esame \u010dia ne tam, kad apgintume vietnamie\u010dius? Kod\u0117l tada griauname ir naikiname j\u0173 kra\u0161t\u0105? Walteris Cronkitas i\u0161 CBS \u017eini\u0173 tarnybos komentavo: \u201eKas gi ten, po galais, dedasi? A\u0161 maniau, mes esame ten tam, kad laim\u0117tume \u0161\u012f kar\u0105\u201c. Pirmiausia prie\u0161 kar\u0105 stojo akademinis jaunimas. Prasid\u0117jo masin\u0117s demonstracijos, daugelyje viet\u0173 karo prievolininkai degino savo \u0161aukimo lapelius.
\nNepaisant to, kad NIF buvo nublok\u0161tas atgal, amerikie\u010diams vis labiau ir labiau ai\u0161k\u0117jo, kad karo laim\u0117ti ne\u012fmanoma. Partizan\u0173 paj\u0117gos buvo nuolat stiprinamos reguliariosios \u0160iaur\u0117s Vietnamo kariuomen\u0117s. Galb\u016bt persilau\u017eimas ir b\u016bt\u0173 buv\u0119s pasiektas, surengus galing\u0105 invazij\u0105 \u012f \u0160iaur\u0119, bet tai gal\u0117jo sukelti atvir\u0105 konflikt\u0105 su Kinija ir Soviet\u0173 S\u0105junga. Kinija ten laik\u0117 70 t\u016bkst. kareivi\u0173 tam, kad JAV susilaikyt\u0173 nuo \u012fsiver\u017eimo. Sostin\u0117 Hanojus taip pat buvo ilgai saugi nuo bet kokios agresijos, vengiant per daug provokuoti Kinij\u0105.<\/p>\n

Prezidentas Nixonas, u\u017e\u0117m\u0119s post\u0105 1969 m., pama\u017e\u0117l ruo\u0161\u0117 amerikie\u010dius ne pergalei. Jis nor\u0117jo kiek galima grei\u010diau ir kiek galima garbingiau pasitraukti i\u0161 \u0161io konflikto. Nixonas suprato, kad tok\u012f intensyv\u0173 kar\u0105 galima laim\u0117ti tik remiant tautai \u2013 o to nebuvo: 1970 m. 60 proc. amerikie\u010di\u0173 laik\u0117 \u0161\u012f kar\u0105 amoraliu.
\nNixonas ir jo patar\u0117jas nacionalinio saugumo klausimais Kissingeris laik\u0117si trejopos strategijos: derybos su \u0160iaure (jos prasid\u0117jo dar vadovaujant Johnsonui 1968-\u0173j\u0173 kov\u0105); t\u0119siamas bombardavimas, siekiant i\u0161laikyti spaudim\u0105 komunistams; ir \u201evietnamizavimas\u201c \u2013 etapinis amerikie\u010di\u0173 kari\u0173 i\u0161vedimas, u\u017e tai padidinant Piet\u0173 Vietnamo ginkluot\u0105sias paj\u0117gas iki 1 mln. \u017emoni\u0173.
\nAbi pus\u0117s der\u0117josi viena su kita Pary\u017eiuje ir lygiagre\u010diai ie\u0161kojo sprendimo m\u016b\u0161io lauke. 1970-aisiais JAV sausumos p\u0117stininkai paskutin\u012f kart\u0105 sureng\u0117 plataus masto karin\u0119 operacij\u0105 ir kartu su Piet\u0173 armija u\u017e\u0117m\u0117 dal\u012f Kambod\u017eos, siekdami sunaikinti Vietkongo dislokavimosi vietas bei \u0161tab\u0105. Akcija buvo beveik bevais\u0117, partizanai papras\u010diausiai pasitrauk\u0117 giliau \u012f d\u017eiungles. 1971 m. Vietname dar buvo 160 t\u016bkst. amerikie\u010di\u0173 pa\u0161auktini\u0173. Amerikie\u010di\u0173 \u012fsakymu Piet\u0173 armija paband\u0117 suduoti lemiam\u0105 sm\u016bg\u012f Ho \u0160i Mino takui Laose, ta\u010diau tai baig\u0117si katastrofa.
\n\u0160iaur\u0117 nor\u0117jo pralau\u017eti karin\u012f pat\u0105 didel\u0117s ofenzyvos metu per 1972-\u0173j\u0173 Velykas. 120 t\u016bkst. \u0160iaur\u0117s Vietnamo kareivi\u0173, palaikom\u0173 gausyb\u0117s tank\u0173, puol\u0117 Pietus. Tik per masinius bombardavimus \u0160iaur\u0117 buvo pasodinta prie deryb\u0173 stalo. Pagaliau 1973-i\u0173j\u0173 sausio pabaigoje Pary\u017eiuje \u2013 kur didelis Kissingerio derybinis sumanumas suvaidino anaiptol ne \u0161alutin\u012f vaidmen\u012f \u2013 buvo pasira\u0161yta taikos sutartis su visomis \u0161alimis. Kovos veiksmai buvo nutraukti; JAV \u012fsipareigojo atitraukti visas savo paj\u0117gas; Piet\u0173 vyriausyb\u0117 su Thieu prie\u0161aky irgi gal\u0117jo t\u0119sti savo darb\u0105, ta\u010diau NIF tur\u0117jo b\u016bti integruotas \u012f \u201eNacionalin\u0117s Santarv\u0117s Taryb\u0105\u201c.
\nVisi\u0161kai patenkintos sutartimi, ties\u0105 sakant, buvo tik JAV, kadangi jos dabar gal\u0117jo pasitraukti, nepraradusios orumo. Piet\u016bs b\u016bg\u0161tavo d\u0117l \u0161io pasitraukimo \u2013 ir i\u0161 tikr\u0173j\u0173 netekta \u0161imtai t\u016bkstan\u010di\u0173 darbo viet\u0173 JAV karin\u0117se baz\u0117se, nedarbas \u0161oktel\u0117jo iki 40 proc. Nors amerikie\u010diai ir paliko daug karin\u0117s technikos, bet kongresas skyr\u0117 Pietums vis ma\u017eiau pinig\u0173 \u2013 gerokai per ma\u017eai tam, kad b\u016bt\u0173 galima kariauti \u201eamerikieti\u0161kai\u201c \u2013 su \u017eymiai prana\u0161esne technika, smogiam\u0105ja galia ir mobilumu.
\nPietie\u010di\u0173 vyriausyb\u0117s boikot\u0105 savo at\u017evilgiu \u201eSantarv\u0117s Taryboje\u201c \u0160iaur\u0117 \u012fvertino kaip provokacij\u0105 ir nutar\u0117 atnaujinti ginkluot\u0105 kov\u0105, tokiu b\u016bdu siekdama Pietus padaryti visi\u0161kai priklausomus. JAV dabar jau tik simboli\u0161kai palaik\u0117 Piet\u0173 Vietnamo prezident\u0105 Thieu, o Nixonas 1973 m. taip prognozavo Vietnamo ateit\u012f: \u201eA\u0161 manau, jei jiems pasiseks, jie i\u0161silaikys 1,5 met\u0173\u201c. Visgi tie 1,5 met\u0173 nusit\u0119s\u0117 beveik iki 2,5. 1975-\u0173j\u0173 gegu\u017e\u0117s 1-\u0105j\u0105 Saigon\u0105 pa\u0117m\u0117 NIF ir \u0160iaur\u0117s vietnamie\u010di\u0173 daliniai.<\/p>\n

Komunistai nugal\u0117jo, nes kariniu ir politiniu po\u017ei\u016briu buvo aktyvesni, juos nuosekliai r\u0117m\u0117 tiek Kinija, tiek ir SSRS, jie tur\u0117jo u\u017esibr\u0117\u017e\u0119 ai\u0161k\u0173 tiksl\u0105 ir jam pasiekti sugeb\u0117jo sutelkti vis\u0105 taut\u0105. Did\u017eiausi\u0105 ind\u0117l\u012f \u0161ioje kovoje \u012fne\u0161\u0117 mylimas vadas \u201et\u0117vas Ho\u201c, kuris ir po savo mirties dar ilgai i\u0161liko \u017emoni\u0173 atminty. 1969 m. Piet\u016bs nepateik\u0117 jokios politin\u0117s\u2013nacionalin\u0117s alternatyvos ir gal\u0117jo i\u0161silaikyti tik su JAV pagalba. Vis d\u0117lto nuo 1969\u201370-\u0173j\u0173 tolesniam karui jiems pritr\u016bko darnos.
\n1976 m. \u0160iaur\u0117s ir Piet\u0173 Vietnamas tapo vientisa valstybe. Piet\u0173 pramon\u0117 buvo nacionalizuota, \u017eem\u0117s \u016bkyje buvo spar\u010diai vykdoma kolektyvizacija. Tarnautojai, kari\u0161kiai ir prostitut\u0117s buvo suki\u0161ti \u012f peraukl\u0117jimo stovyklas. 8-ojo de\u0161imtme\u010dio pabaigoje 1,5 mln. \u017emoni\u0173, kuri\u0173 didel\u0119 dal\u012f sudar\u0117 pietin\u0117s dalies kin\u0173 verslinink\u0173 elitas, gelb\u0117damiesi nuo represij\u0173 valtimis per Kinijos j\u016br\u0105 pab\u0117go \u012f u\u017esien\u012f.
\n\u0160iaur\u0117 laim\u0117jo kar\u0105 \u2013 ir pralaim\u0117jo taik\u0105. \u017dinoma, karo padariniai buvo skaud\u016bs (pad\u0117t\u012f blogino ir amerikie\u010di\u0173 ekonominis boikotas, u\u017esit\u0119s\u0119s iki 1994 m.), ta\u010diau dauguma problem\u0173 buvo vietin\u0117s kilm\u0117s. \u017durnalistas Peteris Scholl-Latouras, apsilank\u0119s \u0160iaur\u0117s Vietname 1976 m. ra\u0161o: \u201e\u0160iaur\u0117s vietnamie\u010diai sukand\u0119 dantis i\u0161pl\u0117\u0161\u0117 pergal\u0119, bet staiga jie pal\u016b\u017eo. Atstatymo darbams jie dar nesubrend\u0119. \u017dem\u0117s \u016bkis merdi. Pramon\u0117s projektai d\u016bsta biurokratin\u0117je rutinoje. Visur aplaid\u017eiai dirbama, o bet kokia iniciatyva slopinama. U\u017esienio ekspertai i\u0161 Ryt\u0173 ir Vakar\u0173 nusivyl\u0119 techniniu ir \u016bkiniu kompetentingumu tautos, kurios karin\u0117s dvasios stipryb\u0117 dar taip neseniai k\u0117l\u0117 nuostab\u0105 visam pasauliui\u201c [3]. \u0160iandien Vietnamas yra viena i\u0161 de\u0161imties skurd\u017eiausi\u0173 valstybi\u0173 pasaulyje.
\nNa, o Amerika, padariusi i\u0161vadas i\u0161 Vietnamo karo, apsigyd\u0117 savo pirmojo pralaim\u0117jimo traum\u0105. Gausyb\u0117 film\u0173 [4] ir toliau lieka penas nesibaigian\u010dios, atviros ir kriti\u0161kos diskusijos, sukelian\u010dios daug gin\u010d\u0173 \u0161ia skaud\u017eia tema. Tik gaila, kad \u0161i galinga valstyb\u0117 su savo moralios politikos principais ir perpildytu biud\u017eetu n\u0117 cento neskyr\u0117 milijonams Vietnamo karo auk\u0173, nukent\u0117j\u0173 nuo \u201eAgent Orange\u201c, napalmo ir kit\u0173 amerikieti\u0161k\u0173 ginkl\u0173. [5]<\/p>\n

Holger Lahayne<\/strong>, \u017eurnalistas, studijavo grafik\u0105 ir teologij\u0105<\/p>\n

Vert\u0117 Saulius Rimkevi\u010dius<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Saigono pa\u0117mimu baig\u0117si Vietnamo karas Holger Lahayne Tris milijonus gyvybi\u0173 nusine\u0161\u0117 Indokinijos karai 1946\u20131975 m.; per septynis milijonus ton\u0173 bomb\u0173 krito ant Vietnamo, Laoso ir Kambod\u017eos \u2013 dukart daugiau nei per vis\u0105 II pasaulin\u012f kar\u0105; 72 milijonai litr\u0173 herbicid\u0173 \u2013 tarp to 170 kg nuodingiausio dioksino \u2013 i\u0161mesta ant Vietnamo nuo 1962 iki 1971 m.; […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":1008,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[27],"tags":[414,32,432,431],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1055"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=1055"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1055\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1057,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1055\/revisions\/1057"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/1008"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=1055"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=1055"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=1055"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}