{"id":1062,"date":"2016-06-08T06:37:35","date_gmt":"2016-06-08T03:37:35","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=1062"},"modified":"2016-06-13T10:09:28","modified_gmt":"2016-06-13T07:09:28","slug":"kankinimas-tamsus-zmonijos-istorijos-skyrius","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=1062","title":{"rendered":"Kankinimas \u2013 tamsus \u017emonijos istorijos skyrius"},"content":{"rendered":"

Olaf Lahayne<\/em><\/p>\n

Jungtini\u0173 Taut\u0173 1984 m. priimtoje \u201eKonvencijoje prie\u0161 kankinim\u0105 ir kit\u0105 \u017eiaur\u0173, ne\u017emoni\u0161k\u0105 ar \u017eeminant\u012f elges\u012f ar bausm\u0119\u201c sakoma: \u201e\u0161ios konvencijos tikslams terminas \u2018kankinimas\u2019 rei\u0161kia bet kok\u012f veiksm\u0105, kuriuo asmeniui ty\u010dia sukeliamas smarkus skausmas ar kan\u010dia, fizinis arba psichinis, siekiant gauti i\u0161 jo ar tre\u010dio asmens informacij\u0105 ar i\u0161pa\u017eint\u012f, baud\u017eiant j\u012f u\u017e veiksm\u0105, kur\u012f jis ar tre\u010dias asmuo padar\u0117 ar \u012ftariamas padar\u0119s, arba g\u0105sdinant ar darant spaudim\u0105 jam ar tre\u010diam asmeniui, arba d\u0117l kokios nors bet kokia diskriminacija pagr\u012fstos prie\u017easties, kai toks skausmas ar kan\u010dia sukeliama pareig\u016bno ar kito oficialiai veikian\u010dio asmens, arba jam raginant, arba su jo sutikimu, i\u0161reik\u0161tu ar tyliu. Tai neapima skausmo ar kan\u010dios, kylan\u010di\u0173 tik i\u0161 teis\u0117t\u0173 sankcij\u0173, joms b\u016bding\u0173 ar su jomis susijusi\u0173\u201c [1].<\/p>\n

I\u0161takos<\/strong>
\nRemiantis \u0161iuo apibr\u0117\u017eimu, vadinamieji Dievo teismai n\u0117ra kankinimas tikr\u0105ja prasme, o istorinis pirmtakas.
\nDievo teismai (arba ordalijos) buvo (arba yra) prakti\u0161kai visose tautose prie\u0161 susiformuojant valstyb\u0117ms \u0161iuolaikine prasme, nors tikslu ir forma jie tarpusavyje labai pana\u0161\u016bs. J\u0173 tikslas i\u0161ai\u0161kinti gin\u010dytinus atvejus gentyje ar tautoje, taip pat rasti kalt\u0105j\u012f nei\u0161ai\u0161kintame nusikaltime. Jei kas nors b\u016bdavo apkaltinamas d\u0117l nusikaltimo jam neprisipa\u017e\u012fstant ar ne\u012frod\u017eius kaltumo, jis gal\u0117jo atsikratyti kaltinimo pasiduodamas Dievo teismui. Tam jis tur\u0117jo, pavyzd\u017eiui:
\n\u2022 i\u0161traukti akmen\u012f i\u0161 katilo su verdan\u010diu vandeniu,
\n\u2022 paimti \u012f rank\u0105 \u012fkaitusi\u0105 gele\u017e\u012f ir nune\u0161ti tam tikr\u0105 atstum\u0105 arba
\n\u2022 basom eiti per a\u0161menis.
\nJei apkaltintajam tai pavykdavo, jei jis nesusi\u017eeisdavo ir nelikdavo joki\u0173 nudegim\u0173, jo nekaltumas buvo laikytas \u012frodytu. Kita Dievo teismo forma buvo i\u0161bandymas vandeniu: \u010dia kaltinamasis supan\u010diotas b\u016bdavo \u012fmetamas \u012f vanden\u012f; jei jis plauk\u0117, buvo laikomas kaltu; jei skendo \u2013 nekaltu.
\nNu\u017eudymo atvejais beveik visur buvo tokia ordalij\u0173 forma: kaltinamieji buvo atvedami prie pa\u0161arvotos aukos, kuri\u0105 jie da\u017eniausiai tur\u0117davo paliesti. Kam prisilietus mirusiojo \u017eaizdos v\u0117l ima kraujuoti, tas laikomas \u017eudiku.
\nBet \u0161ie metodai leido piktnaud\u017eiauti ir manipuliuoti, tod\u0117l jau seniai buvo suabejota j\u0173 patikimumu. Vis d\u0117lto da\u017enai ir Europoje dar iki XVII a. buvo pasitikima toki\u0173 pagoni\u0161kos prigimties \u201ei\u0161ai\u0161kinimo metod\u0173\u201c i\u0161rai\u0161kingumu.
\nMat su krik\u0161\u010dionyb\u0117s kaip valstyb\u0117s religijos \u012fvedimu tokie metodai kaltei nustatyti anaiptol nebuvo panaikinti. Nes \u201eliaudis buvo taip u\u017esispyrusiai \u012ftik\u0117jusi \u012f ordalijas, kad Ba\u017eny\u010dia, ir \u010dia laikydamasi kitur i\u0161bandytos politikos, man\u0117, kad protingiausia \u2013 pasl\u0117pti pagoni\u0161k\u0105 \u0161io reikalo prigimt\u012f po krik\u0161\u010dioni\u0161komis formomis\u201c [2]. Tuo b\u016bdu \u012fvairios Dievo teismo formos paveik\u0117 \u201etikrojo\u201c kankinimo metodus.
\nGraikai ir rom\u0117nai, tiesa, jau antikoje buvo i\u0161vyst\u0119 ordalijas \u012f kankinim\u0105 tikr\u0105ja prasme. Pas juos paprastai buvo kankinami tik vergai ir svetim\u0161aliai, ne tik tada, kai b\u016bdavo apkaltinami, bet ir tada, kai jie tik liudijo: \u0161itaip nor\u0117ta garantuoti, kad j\u0173 pasisakymai b\u016bt\u0173 ir fakti\u0161kai teisingi. Laisvi pilie\u010diai \u010dia buvo i\u0161imtys. Kai kurie dar tada i\u0161tobulinti kankinimo metodai, kaip bus parodyta v\u0117liau, buvo taikomi iki Nauj\u0173j\u0173 am\u017ei\u0173. Taigi pats kankinimas \u2013 tai tam tikra prasme sekuliarizuota Dievo teismo forma: nes ties\u0105 turi atskleisti nebe pagoni\u0173 ar krik\u0161\u010dioni\u0173 Dievas, o pats kaltinamasis.
\nKankinimas jau v\u0117lyvojoje antikoje buvo naudojamas persekiojant ir naikinant tariamuosius eretikus ir sen\u0173j\u0173 pagoni\u0173 pinkles. Jau \u201e358 m. imperatorius [Konstancijus II] u\u017e burtininkavim\u0105 ir prana\u0161avim\u0105 grasino kankinimu\u201c, 385 m. vyskupas Priscilianas buvo pirmasis krik\u0161\u010dionis, oficialiai ir po sunki\u0173 kankinim\u0173 pa\u010di\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173 nubaustas mirties bausme. Apie 420 m. pats Augustinas pasisak\u0117 u\u017e kankinimo naudojim\u0105: \u201eSugalvok visas \u012fmanomas kan\u010dias, palygink jas su pragaru, ir niekis bus visa, k\u0105 i\u0161galvosi. Kankintojas ir kankinamasis \u010dia yra laikini, ten am\u017eini… Tos bausm\u0117s turime bijoti, kaip bijome Dievo. K\u0105 ken\u010dia \u017emogus \u010dia, yra gydymas, jei jis pasitaiso\u201c [3].<\/p>\n

Kankinimas viduram\u017ei\u0173 Europoje<\/strong>
\nNors ir u\u017e ankstesni\u0173j\u0173 Romos imperijos rib\u0173 b\u016bdavo \u012fvairi\u0173 kankinimo form\u0173, Centrin\u0117je ir \u0160iaur\u0117s Europoje jos imtos naudoti sistemingai tik baigiantis XII a.
\nTolesniais am\u017eiais kankinimus rengdavo arba leisdavo rengti pirmiausia inkvizicijos tribunolai ir j\u0173 vardu veikiantys pasaulietiniai teismai. I\u0161 dalies \u010dia buvo perimti \u201ei\u0161bandyti\u201c kankinimo metodai, i\u0161 dalies i\u0161pl\u0117toti nauji.<\/p>\n

Inkvizicijos \u012frankis<\/strong>
\nKankinimo tikslas pirmiausia buvo demaskuoti eretikus, t.y. krik\u0161\u010dionis kit\u0173 tik\u0117jimo princip\u0173 nei valstybin\u0117s Ba\u017eny\u010dios nustatytieji. Tai, k\u0105 reik\u0117jo laikyti eretiku, nuspr\u0119sdavo susirinkimai, o galiausiai patys popie\u017eiai.
\n1232 m. popie\u017eius Grigalius IX i\u0161leido bul\u0119 \u201eInquisitio haereticae pravitatis\u201c (\u201eEretik\u0173 sugedimo tyrimas\u201c), kuri didel\u0117je Europos dalyje \u012fved\u0117 sisteming\u0105 eretik\u0173 persekiojim\u0105, tapus\u012f prie\u0161 kelerius metus \u012fkurto dominikon\u0173 ordino \u012frankiu.
\n1252 m. Inocentas IV sureguliavo kankinim\u0173 naudojim\u0105 eretik\u0173 procesuose bule \u201eAd exstirpiranda\u201c (\u201eI\u0161naikintina\u201c). Kankinimo tikslas nebebuvo galimyb\u0117 \u201enusiplauti\u201c kaltinimus, kaip ordalij\u0173 atveju, o tik \u012frodyti kaltinamojo kalt\u0119.
\nInkvizicijos galia ir \u012ftaka kiekvienoje \u0161alyje buvo labai skirtingos. \u012e Anglij\u0105 d\u0117l Did\u017eiosios laisvi\u0173 chartijos (1215 m.) apsaugos ji taip ir nepaj\u0117g\u0117 prasiskverbti.
\nTuo tarpu Ispanijoje ji suruo\u0161\u0117 tikr\u0105 teroro vie\u0161patyst\u0119, kuri vis d\u0117lto i\u0161 ties\u0173 prasid\u0117jo tik pasibaigus rekonkistai (\u0161alies atkariavimui i\u0161 musulmon\u0173) 1492 m. Egzekucija ant lau\u017e\u0173 \u010dia eufemi\u0161kai buvo vadinama \u201etik\u0117jimo veiksmu\u201c; v\u0117liau portugali\u0161kas toki\u0173 \u012fvyki\u0173 pavadinimas \u201eauto da fe\u201c buvo vartojamas visoje Europoje. Iberijos pusiasalyje pirmiausia buvo svarbu susekti ir demaskuoti vadinamuosius maranus ir moriskus (marranos, moriscos), t.y. tariamuosius apsimestinius krik\u0161\u010dionis, kurie nukariavus musulmoni\u0161kas kunigaik\u0161tystes nors ir apsikrik\u0161tijo, ta\u010diau slap\u010dia tebegyveno kaip \u017eydai ir musulmonai. Kadangi Ispanijos valdovai inkvizicijai suteik\u0117 pla\u010dius \u012fgaliojimus, tokie didieji inkvizitoriai kaip Torquemada gal\u0117jo valdyti prakti\u0161kai kaip nor\u0117jo. Neatsitiktinai \u0161\u012f \u017emog\u0173 kolegos vadino tiesiog \u201edievu\u201c. Per jo vadovavimo laikotarp\u012f buvo sudeginta per 10 t\u016bkst. \u017emoni\u0173. V\u0117lesniais 300 met\u0173 \u2013 dar 25 t\u016bkst. Reik\u0117t\u0173 prid\u0117ti beveik 300 t\u016bkst. bausmi\u0173 galeromis ir kal\u0117jimu, nes tai labai da\u017enai prilygo mirties nuosprend\u017eiui.
\nPranc\u016bzijoje eretik\u0173 persekiojimas XIII ir XIV a. pirmiausia buvo nukreiptas prie\u0161 katarus, albigie\u010dius ir valdie\u010dius. J\u0173 Ba\u017eny\u010dios atskilo nuo sugadinta laikomos Romos katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dios ir pirmiausia daug kuo savaranki\u0161koje Piet\u0173 Pranc\u016bzijoje tur\u0117jo nema\u017eai sek\u0117j\u0173. Sumu\u0161\u0119 \u0161ias sektas, o netrukus ir tamplieri\u0173 ordin\u0105, karaliai gal\u0117jo padidinti savo turtus, o savo vie\u0161patij\u0105 vis glaud\u017eiau jungti \u012f vien\u0105 centrin\u0119 valstyb\u0119. Tuoj po to 1331 m. inkvizicij\u0105 Pary\u017eiaus parlamentas paskelb\u0117 karali\u0161kuoju tribunolu (\u201eCour royal\u201c). 1390 m. pasaulie\u010diams teis\u0117jams buvo perduoti ir ragan\u0173 procesai.
\nVokietijos imperijoje, prie\u0161ingai, pirmasis ir paskutinis didysis inkvizitorius buvo u\u017emu\u0161tas 1233 m. Po to plat\u0173 savaranki\u0161kum\u0105 turintys \u017eemi\u0173 kunigaik\u0161\u010diai gal\u0117jo patys nustatyti, kiek vald\u017eios jie nori suteikti inkvizicijai. Sistemingai persekioti imta tik i\u0161 paskos Reformacijai ir prasidedantiems ragan\u0173 procesams, bet ir tada kiekvienoje \u017eem\u0117je pad\u0117tis skyr\u0117si.
\nLietuvoje krik\u0161\u010dionyb\u0117 tik 1386 m. tapo valstybine religija d\u0117l unijos su Lenkija, o po \u017dalgirio m\u016b\u0161io Vokie\u010di\u0173 ordinas prarado popie\u017eiaus suteikt\u0105 teis\u0119 ir galimyb\u0119 rengti kry\u017eiaus \u017eygius \u012f pagoni\u0161k\u0105 kaimynin\u0119 valstyb\u0119. Didel\u0117je kataliki\u0161koje lenk\u0173\u2013lietuvi\u0173 karalyst\u0117je inkvizicija buvo taip pat \u012fvesta, taigi ir \u010dia kankinimas tapo \u012fprastas; i\u0161imt\u012f sudar\u0117 tik did\u017eiuomen\u0117 ir dvasininkija.
\nManoma, kad bendras inkvizicijos Europoje auk\u0173 skai\u010dius yra 80 t\u016bkst. Vis d\u0117lto tai nelie\u010dia vadinam\u0173j\u0173 kry\u017eiaus \u017eygi\u0173 prie\u0161 eretikus, kuri\u0173 auk\u0173 skai\u010dius buvo daug didesnis, o tik oficialius eretik\u0173 procesus.
\nMa\u017eiausiai iki Reformacijos prad\u017eios dvasin\u0117 jurisdikcija glaud\u017eiai bendradarbiavo su pasaulietine, pastarajai da\u017enai veikiant tik kaip vykdan\u010diam organui. Nor\u0117damas pakreipti tinkama linkme kankinim\u0173 naudojim\u0105 \u0161io bendradarbiavimo r\u0117muose, imperatorius Karolis V 1532 m. paskelb\u0117 kriminalin\u0117s teis\u0117s kodeks\u0105, vadinam\u0105j\u0105 Karolin\u0105 (Constitutio Criminalis Carolina). Ta\u010diau d\u0117l to kankinimai veikiau sustipr\u0117jo ir buvo daugiau naudojami, nors \u0161itai gal\u0117jo b\u016bti susij\u0119 ir su Reformacija bei vis stipr\u0117jan\u010dia ragan\u0173 beprotybe.<\/p>\n

Prasidedant Naujiesiems am\u017eiams<\/strong>
\nAbsurdi\u0161kiausi ir kraupiausi kankinimo b\u016bdai fakti\u0161kai i\u0161sirutuliojo tik prasidedant Naujiesiems am\u017eiams \u2013 i\u0161 esm\u0117s XVI a. prad\u017eioje. Viena vertus, \u0161\u012f laik\u0105 formavo humanizmas, pakartotinis Antikos atradimas, kita vertus, k\u0105 tik atrastoje Amerikoje, Vokietijos imperijoje ir Vengrijoje valstie\u010di\u0173 kar\u0173 metu, o Rusijoje valdant Ivanui R\u016bs\u010diajam buvo vykdomos \u017eiauryb\u0117s tokios r\u016b\u0161ies ir masto, koki\u0173 iki tol ne\u017einota.
\nSykiu nauj\u0105 kokyb\u0119 \u012fgavo ir budeli\u0173 bei eretik\u0173 teis\u0117j\u0173 elgesys. Nes tik Ispanijoje inkvizicijai iki jos gyvavimo pabaigos u\u017eteko eretik\u0173 \u2013 tai susij\u0119 su musulmoni\u0161ka pusiasalio praeitimi. Likusioje Europoje inkvizicija jau netrukus po jos \u012fvedimo susid\u016br\u0117 su problema: \u201eBet kad ir kaip \u0161i steng\u0117si susikurti auk\u0173, ereti\u0161kumas gan greitai buvo i\u0161naikintas \u2013 gausiems bei stropiems \u2018\u0161ventosios tarnybos\u2019 tarnams nebeteik\u0117 pakankamai darbo. Bet tai buvo lengva pataisyti prapl\u0117tus erezijos s\u0105vok\u0105… Inkvizicija netrukus po savo \u012fsteigimo \u012f veiklos rat\u0105 kaip ereti\u0161kus \u012ftrauk\u0117 vis\u0105 burtininkyst\u0119, raganavim\u0105 ir kit\u0173 dalyk\u0173, ir taip tas ratas baisiai i\u0161sipl\u0117t\u0117\u201c [4]. \u201eRagan\u0173 procesu inkvizitorius gavo lanks\u010di\u0105 ir nei\u0161semiam\u0105 med\u017eiag\u0105… Per du \u0161imtus met\u0173 inkvizicija beveik viena tvirtai vald\u0117 ragan\u0173 proces\u0105, ir kai ji daugelyje \u0161ali\u0173 buvo nune\u0161ta \u012f kapus, kaip li\u016bdn\u0105 palikim\u0105 paliko j\u0105 pasaulieti\u0161kiems teismams\u201c [5].
\n\u0160is dalinai savavali\u0161kas inkvizicijos u\u017eduoties i\u0161pl\u0117timas suprantamas: kadangi eretikams da\u017enai buvo priki\u0161amas ir magijos praktikavimas, dabar sueretinti ir tariamieji burtininkai, bet pirmiausia \u2013 tariamosios raganos.
\n\u010cia n\u0117ra galimyb\u0117s i\u0161 ar\u010diau panagrin\u0117ti ragan\u0173 manijos i\u0161tak\u0173. Bet pa\u017eym\u0117tina, kad dar v\u0117lyvaisiais viduram\u017eiais buvo vieningai sutariama, kad tik\u0117jimas raganomis remiasi pagoni\u0161komis tradicijomis ir haliucinacijomis, kylan\u010diomis piktnaud\u017eiaujant narkotikais; tik\u0117jimas raganomis buvo laikomas prietaru. \u201eIki XIII a. buvo baustinas tik\u0117jimas ragan\u0173 egzistavimu, o paskui, kai pripa\u017einta, kad \u0161is prietaras neblogai gali \u012fsikomponuoti ir Ba\u017eny\u010dios mokyme, kad jis teikia ger\u0105 dingst\u012f kovoti su Ba\u017eny\u010diai prie\u0161i\u0161komis tendencijomis, staiga \u012fstatymu imta bausti pa\u010di\u0105 raganyst\u0119\u201c [6].
\nNegana to, dabar erezija buvo laikomas netik\u0117jimas raganomis! Tai buvo vienas i\u0161 1489 m. i\u0161leisto \u201eRagan\u0173 k\u016bjo\u201c (\u201eMalleus maleficarum\u201c) princip\u0173. \u0160is vadov\u0117lis sukurtas remiantis 1484 m. demonologine bule (\u201eSummis desiderantes\u201c), ir tolesnius tris am\u017eius tik nuo tada tikrai ir prasidedantis ragan\u0173 persekiojimas vyko jos pagrindu. Min\u0117toje bul\u0117je popie\u017eius Inocentas VIII teig\u0117, kad \u201edaugyb\u0117 abiej\u0173 ly\u010di\u0173 asmen\u0173, pamir\u0161\u0119 savo i\u0161ganym\u0105 ir i\u0161si\u017ead\u0117dami katalik\u0173 tik\u0117jimo, paleistuvauja su velniu ir savo burta\u017eod\u017eiais bei u\u017ekeikimais ir kitais bjauriais ragan\u0173 menais, taip pat nusikaltimais ir piktadaryst\u0117mis \u017eudo \u017emoni\u0173 vaikus ir gyvuli\u0173 jauniklius, pra\u017eudo lauk\u0173 s\u0117klas, vynuogyn\u0173 vynuoges ir med\u017ei\u0173 vaisius, kankina \u017emog\u0173 bei gyvul\u012f baisiomis vidin\u0117mis ir i\u0161orin\u0117mis kan\u010diomis ir trukdo santuokiniam vyr\u0173 ir moter\u0173 subuvimui bei pastojimui\u201c [7].
\nDar laik\u0105 tarp 1530 ir 1650 m. pla\u010diose Europos dalyse apib\u016bdina gin\u010das tarp Reformacijos ir senosios Ba\u017eny\u010dios \u0161alinink\u0173. \u010cia ragan\u0173 manija da\u017enai patarnaudavo kaip pageidaujamas pretekstas persekioti sp\u0117jamiems kitatikiams. \u201ePasaulietiniai teismai \u0161iuose procesuose buvo tam tikra prasme kaip dvasini\u0173 teism\u0173 budeliai\u201c (Helbing), taigi abeji ir buvo atsakingi u\u017e kankinimo paskyrim\u0105 ir vykdym\u0105. Beje, kai tariam\u0173j\u0173 ragan\u0173 ir kit\u0173 eretik\u0173 persekiojimai daugiausia kilo i\u0161 katalik\u0173 ir buvo nukreipti (tarp kit\u0173) prie\u0161 protestantus, Anglijoje, ypa\u010d nuo 1603 m. valdant Jok\u016bbui I, taip pat kitose protestanti\u0161kose \u0161alyse buvo daroma kaip tik prie\u0161ingai. Liuteronai ir reformatai naudojo kankinim\u0105 taip pat kaip ir katalikai.
\n\u0160iaip ar taip, persekiojant ir raganas, ir eretikus greitai susiformavo tipi\u0161ka elgsena. Raganyst\u0117 buvo prilyginta \u201eCrimen exceptum\u201c, taigi nusikaltimams prie\u0161 j\u0173 didenybes. \u201eInkvizicijos kaip tokios \u012fvedimas buvo savavali\u0161kas esamos hierarchin\u0117s Ba\u017eny\u010dios tvarkos pa\u017eeidimas, priskiriamas popie\u017eiaus vald\u017eiai, o proceso eiga, kuri\u0105 naudojo inkvizicija \u2013 inkvizicijos procesas \u2013 r\u0117m\u0117si visi\u0161ku ligtolinio proceso nesilaikymu ir visi\u0161ku kanonin\u0117s teis\u0117s pamynimu\u201c (Soldan). Nebereik\u0117jo kaltintoj\u0173 (be pa\u010di\u0173 teis\u0117j\u0173); nebebuvo leid\u017eiama jokia nepriklausoma gynyba; skundikai gal\u0117jo likti anonimais, tuo tarpu nekaltumo liudytojai patys dar\u0117si \u012ftartini. Bet pirmiausia jau anks\u010diau pla\u010diai paplito nuomon\u0117, kad galioja tik savanori\u0161kas prisipa\u017einimas.
\nTuo tarpu inkvizicija gal\u0117jo kaltinam\u0105j\u012f leisti kankinti tol, kol i\u0161gaudavo norim\u0105 prisipa\u017einim\u0105. Paskui taip \u012fkaltintasis b\u016bdavo \u012fmetamas \u012f kal\u0117jim\u0105 arba sudeginamas \u2013 nes Ba\u017eny\u010dia taip veng\u0117 pralieti krauj\u0105. Ta\u010diau jei, prie\u0161ingai l\u016bkes\u010diams, neb\u016bdavo prisipa\u017einimo, kaltinamasis da\u017enai vis tiek b\u016bdavo sudeginamas \u2013 nes tik velnias gal\u0117t\u0173 jam suteikti j\u0117g\u0173, nepaisant kankinimo, neprisipa\u017einti. Vargu ar kelia nuostab\u0105, kad taip elgiantis daugelis mirdavo dar kankinami. \u010cia pirmenyb\u0117 buvo teikiama pasiturin\u010dioms aukoms, nes j\u0173 konfiskuotas turtas i\u0161 dalies arba visas atitekdavo inkvizicijai. Nusi\u017eengimai tradicinei teis\u0117s sampratai ragan\u0173 proceso atveju buvo turb\u016bt dar ry\u0161kesni nei \u201eklasikiniu\u201c eretik\u0173 persekiojim\u0173 atveju.
\nNors prie\u0161 \u0161i\u0105 ragan\u0173 manij\u0105 gird\u0117josi vis daugiau bals\u0173, ji klest\u0117jo nuo XVI a. iki beveik XVIII a. pabaigos: paskutiniai \u201eoficial\u016bs\u201c Europos ragan\u0173 deginimai vyko 1793 lenk\u0173 Poznan\u0117je, bet dar ir m\u016bs\u0173 laikais b\u016bna prane\u0161im\u0173 apie \u201epriva\u010dias\u201c ragan\u0173 egzekucijas (kad ir i\u0161 Piet\u0173 Afrikos). Ragan\u0173 persekiojimo Europoje auk\u0173 skai\u010dius \u012fvairiais vertinimais svyruoja nuo vieno iki devyni\u0173 milijon\u0173 mir\u010di\u0173. Tarp \u0161i\u0173 vargu ar priskai\u010diuoti tie, kurie savanori\u0161kai prisipa\u017eino esantys ragana ar burtininkas. Kankinimams prakti\u0161kai vargu ar buvo nustatytos kokios nors ribos, nors valstybin\u0117s instancijos bent steng\u0117si nukreipti j\u012f tinkama linkme. \u0160iaip ar taip kankinimas buvo naudojamas ir nusl\u016bgus ragan\u0173 manijai.<\/p>\n

Metodai<\/strong>
\nAustrijoje imperator\u0117 Marija Teres\u0117 ragan\u0173 persekiojim\u0105 fakti\u0161kai baig\u0117 \u201ejau\u201c 1740 m. Ta\u010diau dar 1769 m. ji \u012fved\u0117 nauj\u0105 baud\u017eiam\u0105j\u012f kodeks\u0105, Terezian\u0105 (Constitutio Criminalis Theresiana), kuri numat\u0117 ir \u012fvairius kankinimo laipsnius. \u010cia detaliai apra\u0161omi kai kurie svarbiausi kankinimo metodai, susiformav\u0119 pra\u0117jusiais am\u017eiais (\u017er. iliustracijas).
\n\u0160i\u0105 teis\u0117tvark\u0105 jau tuomet plat\u016bs sluoksniai kritikavo kaip visi\u0161kai atsilikusi\u0105. I\u0161 ties\u0173 j\u0105 jau 1776 m. savo mokytojo Josefo von Sonnenfeldo iniciatyva v\u0117l panaikino imperatorius Juozapas II.
\nPrielaidos kankinti \u010dia detaliai sureguliuotos. Paragrafas Nr. 1 teigia: \u201e\u0160is skausmingas klausimas [t.y. kankinimas] yra teisin\u0117 priverstin\u0117 priemon\u0117, siekiant priversti prisipa\u017einti, tr\u016bkstant \u012frodym\u0173, neigiant\u012f piktadar\u012f, kuris stipriai \u012ftariamas d\u0117l padarytos piktadaryb\u0117s, arba galb\u016bt apvalyti j\u012f nuo ant jo krintan\u010dio \u012ftarimo bei netiesiogini\u0173 \u012fkal\u010di\u0173\u201c (Scherr). Kankinti buvo galima tik \u012ftariant tam tikrais nusikaltimais. Tiesa, \u0161i\u0173 nusikaltim\u0173 s\u0105ra\u0161as tikrai ilgas: jis ap\u0117m\u0117 \u0161ventvagyst\u0119, erezij\u0105, burtininkavim\u0105, pinig\u0173 padirbin\u0117jim\u0105, \u017emogaus pagrobim\u0105, \u017emog\u017eudyst\u0119, i\u0161prievartavim\u0105, vaiko i\u0161niekinim\u0105, sodomij\u0105, nusikaltimus prie\u0161 j\u0173 didenybes, valstyb\u0117s i\u0161davim\u0105, dvipatyst\u0119, padegim\u0105, net papirkim\u0105 ir paperkamum\u0105, vagyst\u0119 ir \u0161mei\u017et\u0105. Tiesa, i\u0161 kankinim\u0173 buvo i\u0161skirta diduomen\u0117, dvasininkija, kiti auk\u0161to rango pareig\u016bnai, vaikai iki 14 met\u0173, seniai per 60 met\u0173, n\u0117\u0161\u010diosios ir ligoniai.
\nBuvo skiriami \u012fvair\u016bs kankinimo laipsniai, naudojami kiekvien\u0105 kart\u0105 neatsakius \u012f klausim\u0105 ar kai atsakymas neatitiko l\u016bkes\u010di\u0173. Pirmiausia b\u016bdavo tik pagrasinama kankinimu (bauginimas); kai tai nepad\u0117davo, buvo galima naudotis trimis kankinimo laipsniais:
\n1. Nyk\u0161\u010dio suspaudimas: kaltinamojo nyk\u0161tys b\u016bdavo ver\u017eiamas arba trai\u0161komas tarp dviej\u0173 metalo plok\u0161\u010di\u0173, o reikalui esant budelis dar pad\u0117davo k\u016bjo sm\u016bgiais.
\n2. Suri\u0161imas. Kaltinamajam b\u016bdavo kelis kartus lynu apvyniojami dilbiai, o tada lynas \u012ftempiamas. Taip \u0161is gal\u0117davo \u012fsir\u0117\u017eti giliai \u012f raumenis, o daug kart\u0173 naudojant \u2013 iki kaul\u0173.
\n3. Tempimas. Kaltinamajam supan\u010diotos u\u017e nugaros rankos b\u016bdavo pritvirtinamos prie savoti\u0161k\u0173 \u012fstri\u017eai pastatyt\u0173 kop\u0117\u010di\u0173. Tada jis k\u0117likliu u\u017e koj\u0173 b\u016bdavo traukiamas \u017eemyn. Alternatyviai jis laisvai kybodamas k\u0117likliu b\u016bdavo tempiamas u\u017e rank\u0173 auk\u0161tyn. Taip rankos b\u016bdavo i\u0161 l\u0117to i\u0161kreipiamos ir i\u0161narinamos. Bohemijoje reikalui esant dar papildomai buvo galima auk\u0105 i\u0161 nugaros deginti fakelu; Austrijoje jam ant koj\u0173 gal\u0117ta pakabinti svorius. \u0160iuos kankinimo metodus \u017einojo jau rom\u0117nai kaip equuleus (arkliukas).
\nJei kas niekaip nenor\u0117jo prisipa\u017einti, vis\u0105 \u0161i\u0105 \u201eprogram\u0105\u201c buvo galima taikyti daugiausia triskart!
\nToki\u0173 \u201ehumani\u0161k\u0173\u201c apribojim\u0173 inkvizija ne\u017einojo: \u010dia da\u017enai pasitaikydavo ir dvide\u0161imtkar\u010diai (!) kankinimai. Jau min\u0117tas tre\u010diasis kankinimo laipsnis tiko tik kaip pirma pakopa. Antra pakopa \u010dia paprastai buvo vadinamasis vandens kankinimas: supan\u010diotam kaltinamajam \u012f burn\u0105 ir nos\u012f buvo ki\u0161ami skudurai, kurie po to buvo vis dr\u0117kinami: \u0161itaip kankinamajam gr\u0117s\u0117 l\u0117tas u\u017edusimas. Tre\u010dioje pakopoje (ugnies kankinimui) kankinamojo kojos b\u016bdavo suver\u017eiamos o\u017eiu. Tada tiesiai po jomis buvo pastatomas dubuo su \u012fkaitusiomis anglimis. Kadangi kojos v\u0117liau daug kart\u0173 b\u016bdavo apipilamos aliejumi, jos b\u016bdavo i\u0161kepinamos ant gyvo k\u016bno. Tai irgi rom\u0117n\u0173 i\u0161radimas.
\nDar vienas pla\u010diai paplit\u0119s kankinimo \u012frankis buvo vadinamieji ispani\u0161ki auliniai: aukai vis glaud\u017eiau susispaud\u017eian\u010diomis lentomis ar gele\u017eies plok\u0161t\u0117mis buvo ver\u017eiami ir gan da\u017enai sulau\u017eomi blauzdikauliai.
\nTaip pat gana gerai buvo \u017einoma \u201egele\u017ein\u0117 mergel\u0117\u201c, kuria auka l\u0117tai gali b\u016bti perduriama gausiomis smailiomis vinut\u0117mis. Vis d\u0117lto tokie \u012frankiai turb\u016bt i\u0161 tikr\u0173j\u0173 niekad nebuvo naudojami, nes jie buvo pagaminti tik v\u0117liau kaip eksponatai. Angli\u0161kas ypatumas buvo kankinimas nemiga (lot. tortura insomniae), kai kaltinamajam buvo trukdoma u\u017emigti. Rusijoje buvo naudojamos \u012fvairios kankinimo ledu formos. Be to, beveik visur b\u016bta fizini\u0173 bausmi\u0173 su visokiais botagais ar \u0161iek\u0161tais.
\nBuvo dar daug ir kit\u0173 kankinimo metod\u0173, kurie da\u017enai naudoti tik laikinai ar paskirose \u0161alyse. Naudot\u0173 kankinim\u0173 laipsnis priklaus\u0117 nuo aukos nusikaltimo sunkumo. Terezianoje kai kuriems lengvesniems nusikaltimams buvo leid\u017eiama tik grasinti kankinimu, bet ne naudoti; nors kaltinamasis apie tai da\u017eniausiai nieko ne\u017einojo.<\/p>\n

Protestai<\/strong>
\nNuomon\u0117, kad kankinimas ir grynai juridiniu po\u017ei\u016briu yra netinkama tiesos su\u017einojimo priemon\u0117, i\u0161 tikr\u0173j\u0173 buvo pla\u010diai paplitusi visais laikais. Kad jis, be to, dar ir ai\u0161kiai prie\u0161tarauja krik\u0161\u010dionyb\u0117s dvasiai, turb\u016bt n\u0117 nereikia smulkiau d\u0117styti. Jau Senasis Testamentas \u017eino k\u016bno bausmi\u0173 apribojim\u0105 daugiausia iki 40 sm\u016bgi\u0173; tarp gausi\u0173 Penkiaknyg\u0117s priesak\u0173 ir draudim\u0173 n\u0117ra kankinimo instrukcij\u0173. Izraelitai turb\u016bt buvo vienintel\u0117 senov\u0117s Ryt\u0173 tauta, kuri ne\u017einojo kankinim\u0173. Ta\u010diau daug teolog\u0173 band\u0117 kankinimus pateisinti ir Biblija (citatomis). Tiesa, tarp kankinimo prie\u0161inink\u0173 buvo ir kai kuri\u0173 \u017eymi\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173. \u0160tai, pavyzd\u017eiui, dar popie\u017eius Mikalojus I apie 860 m. ra\u0161\u0117: \u201e…jei kas nors kankinimu priver\u010diamas prisipa\u017einti kaltu d\u0117l to, ko jis nepadar\u0119s, ar nekris tada kalt\u0117 ant to, kas j\u012f priver\u010dia taip melagingai prisipa\u017einti?\u201c [8].
\nMint\u012f, kad kankinimo praktika prie\u0161tarauja elementariausiems krik\u0161\u010dionyb\u0117s bei \u017emoni\u0161kumo priesakams, sistemingai pakirto, ties\u0105 sakant, tik inkvizicija ir ragan\u0173 med\u017eiotojai. \u012e\u017eymesniems v\u0117lesni\u0173 am\u017ei\u0173 kankinimo prie\u0161ininkams priklaus\u0117 juristas Agrippa von Nettesheimas (1486\u2013 1535), filosofas Michelis Montaigne\u2019is (1533\u20131592), j\u0117zuitas Friedrichas von Spee (1592\u2013 1635) ir juristas Christianas Thomasius (1655\u20131728). \u0160tai pastarasis mano, \u201ekad kankinimas, kaip nereligi\u0161kas, neteisus dalykas ir prie\u0161taraujantis dievi\u0161kai bei prigimties teisei, jau seniai tur\u0117jo b\u016bti pa\u0161alintas i\u0161 krik\u0161\u010dioni\u0173 teism\u0173\u201c (Hammes).
\nArgumentacija krik\u0161\u010dioni\u0161ku ir humanistiniu po\u017ei\u016briu rodo jau \u012f \u0161vietimo am\u017eiaus prad\u017ei\u0105, kuri tur\u0117jo bent prad\u0117ti kankinim\u0173 pabaig\u0105. 1764 m. ra\u0161ytojas Cesare de Beccaria dar kart\u0105 surinko kai kuriuos kritik\u0173 argumentus: \u201e\u017dmogus negali b\u016bti pavadintas nusikalt\u0117liu, kol to nenuspr\u0119s teismas, ir visuomen\u0117 negali jo palikti neapginto, kol nebus i\u0161spr\u0119sta, ar jis pa\u017eeid\u0117 sutartis, kuriomis jam buvo teiktinas apgynimas, ar ne. Ne teis\u0117, bet j\u0117ga teikia teis\u0117jui gali\u0105 taikyti pilie\u010diui bausm\u0119, kai dar ne\u017einoma, ar jis kaltas, ar ne. Nusikaltimas b\u016bna arba neabejotinas, ar abejotinas, tai n\u0117ra nauja dilema; jei neabejotinas, tai jam negalima skirti kitokios, negu \u012fstatymais numatyta, bausm\u0117s; tada kaltinamojo kankinimai nebus reikalingi, nes \u0161iuo atsitikimu jo prisipa\u017einimas nebus naudingas; jei nusikaltimas abejotinas, tai negalima kankinti nekalto, o pagal \u012fstatymus kiekvienas, kieno kalt\u0117 ne\u012frodyta, laikomas nekaltu\u201c [9].<\/p>\n

Kankinim\u0173 kaip teisingumo \u012frankio atsisakymas<\/strong>
\nTa\u010diau tuo metu Pr\u016bsijoje kankinimai buvo i\u0161vis u\u017edrausti jau de\u0161imt met\u0173. Danijoje jis panaikintas 1770 m., Austrijoje, kaip min\u0117ta, 1776 m., Pranc\u016bzijoje 1789 m., Rusijoje 1801 m. Ispanijoje tais pa\u010diais metais buvo sudegintas paskutinis eretikas, o 1820 m. galutinai at\u0161aukta inkvizicija. I\u0161 Italijos ji visi\u0161kai i\u0161nyko tik 1859 ir 1870 m. su Popie\u017eiaus srities pabaiga.<\/p>\n

Kankinimai XX am\u017eiuje<\/strong>
\nTaigi XVIII a., o v\u0117liausiai XIX a. visos Europos valstyb\u0117s panaikino kankinim\u0105 kaip oficialiai sureguliuot\u0105 teis\u0117s sistemos \u012frank\u012f. Po to oficialiai jis ir nebuvo v\u0117l \u012fvestas. Ta\u010diau iki I pasaulinio karo pabaigos buvo prane\u0161im\u0173 i\u0161 daugelio \u0161ali\u0173 (tarp kit\u0173 i\u0161 Austrijos, JAV, Turkijos, Kinijos, Rusijos) apie \u201ene\u017emoni\u0161kus\u201c kankinimus, kuriuos vykdydavo pirmiausia policininkai ir kari\u0161kiai. Ta\u010diau vyriausyb\u0117s da\u017eniausiai steng\u0117si pa\u0161alinti tokius nesklandumus. Vienintel\u0117 i\u0161imtis Europoje, matyt, buvo carin\u0117 Rusija, kur \u017emogaus teis\u0117s t\u016bkstan\u010di\u0173 opozicionieri\u0173 buvo sistemingai pa\u017eeid\u017eiamos.
\nTa\u010diau tai buvo niekis palyginti su tuo, k\u0105 tur\u0117jo atne\u0161ti de\u0161imtme\u010diai po I pasaulinio karo. Fa\u0161istin\u0117se ir komunistin\u0117se valstyb\u0117se kankinimo metodai bent laikinai v\u0117l buvo sistemingai taikomi, ir tai vyriausyb\u0117s tyliai pakent\u0117, jei ne skatino. \u010cia naudotasi i\u0161 dalies naujai i\u0161pl\u0117totais metodais, pavyzd\u017eiui, kankinant elektros \u0161oku arba chemin\u0117mis med\u017eiagomis. Kitais atvejais tiesiog steb\u0117tinos yra paralel\u0117s su ragan\u0173 persekiotoj\u0173 elgesiu.
\n\u2022 Nereik\u0117jo jokio kaltintojo.
\n\u2022 Nebuvo laisv\u0173 gyn\u0117j\u0173.
\n\u2022 Vieno \u0161eimos nario su\u0117mimas dar\u0117 \u012ftartin\u0105 vis\u0105 \u0161eim\u0105.
\n\u2022 I\u0161ai\u0161kinimo aparatas sudar\u0117 valstyb\u0119 valstyb\u0117je.
\n\u2022 Kvot\u0117jai peln\u0117si i\u0161 kuo daugiau \u201eprisipa\u017einim\u0173\u201c.
\n\u2022 Da\u017enai pagrindinis priekai\u0161tas buvo sabota\u017eas ir atitinkamai pikti kerai.
\n\u2022 Kiekvienu atveju buvo sp\u0117jama esant kit\u0173 s\u0105mokslinink\u0173 ir bendrinink\u0173, taip pat plataus s\u0105mokslo.
\n\u2022 Lemiamas buvo vie\u0161as aukos prisipa\u017einimas ir savikritika.
\n\u2022 Kad to pasiekt\u0173, kvot\u0117jai prakti\u0161kai nebuvo niekaip ribojami, taigi jie gal\u0117jo kankinti savo nuo\u017ei\u016bra.
\n\u2022 Svarbus buvo ir atgrasantis nuteisimo poveikis.
\n\u2022 Nuosprend\u017eiai buvo standartizuoti ir skelbiami beveik serijiniu b\u016bdu.
\n\u2022 I\u0161ai\u0161kinimo darbas r\u0117m\u0117si dogma, kuri pateisina visas priemones, ir buvo atliekamas auk\u0161\u010diausio autoriteto vardu.
\n\u2022 Visa galiausiai vyko tariamai liaudies, netgi pa\u010dios aukos labui.
\n\u2022 Kvot\u0117jas ignoravo, kad jis da\u017enai savo veiksmais prie\u0161tarauja mokymui, kuriam, kaip teig\u0117, neva tarnavo.
\n\u0160is paskutinis (?) kankinimo suklest\u0117jimas baig\u0117si 1945 arba v\u0117liausiai 1989 m.<\/p>\n

\u0160iandien visos pasaulio valstyb\u0117s (i\u0161skyrus \u0160veicarij\u0105 ir Vatikan\u0105) yra pasira\u0161iusios Jungtini\u0173 Taut\u0173 1948 m. priimt\u0105 Bendr\u0105 \u017emogaus teisi\u0173 deklaracij\u0105. Prie to priklauso ir 5 straipsnis: \u201eNieko neleid\u017eiama kankinti, su niekuo \u017eiauriai, ne\u017emoni\u0161kai ar \u017eeminan\u010diai elgtis ar bausti\u201c.
\nKadangi \u0161is \u012fsipareigojimas neturi \u012fstatymo galios, kankinimo draudimas pabr\u0117\u017etas dar keliose JT rezoliucijose. Tik 1984 m. priimta min\u0117ta \u012fstatymo gali\u0105 turinti konvencija prie\u0161 kankinim\u0105, kuri\u0105 ratifikuodama kiekviena valstyb\u0117 \u012fsipareigoja panaikinti visas kankinim\u0105 primenan\u010dias praktikas. Iki 1999 m. pabaigos \u0161i\u0105 konvencij\u0105 i\u0161 viso buvo ratifikavusios 118 valstybi\u0173.
\nTa\u010diau \u201eAmnesty International\u201c dar ir \u0161iandien tur\u0117jo \u201e125 [i\u0161 190] valstybi\u0173 dokumentais konstatuoti kankinim\u0105, \u017eiaur\u0173 elges\u012f ir prievart\u0105. 51 valstyb\u0117je nuo kankinimo yra mir\u0119 \u017emon\u0117s\u201c [10]. \u0160iandien tai ma\u017eiau vyksta Europoje, o daugiau Afrikos ir Piet\u0173 Amerikos diktat\u016brose ir, \u017einoma, nedaugelyje dar i\u0161likusi\u0173 komunistini\u0173 Azijos valstybi\u0173. Ten vis\u0173 pirma kankinami opozicini\u0173 ir separatistini\u0173 grupi\u0173 nariai. Pastaruoju metu, pavyzd\u017eiui, buvo priki\u0161amas toki\u0173 praktik\u0173 toleravimas \u0161i\u0173 \u0161ali\u0173 vyriausyb\u0117ms: Egipto, Al\u017eyro, Bahreino, Banglade\u0161o, Birmos, Bolivijos, Brazilijos, Filipin\u0173, Gvatemalos, Indijos, Indonezijos, Kambod\u017eos, Kamer\u016bno, Kenijos, Kinijos, Kolumbijos, Libijos, Meksikos, Nepalo, Nigerijos, Peru, Rusijos, Saudo Arabijos, Senegalo, Serbijos, \u0160ri Lankos, Sudano, Turkijos, Venesuelos.
\nTaigi istorijoje, kaip parodyta, kankinimas buvo b\u016bdas i\u0161siai\u0161kinti gin\u010dytinus dalykus tarp priva\u010di\u0173 asmen\u0173; v\u0117liau jis tapo normi\u0161kai taikoma pagalbine justicijos priemone; paskui jo taikymas buvo apribotas ypatingiems nusikaltimams ir galiausiai jis buvo oficialiai u\u017edraustas ir panaikintas. Taigi \u0161iandien kankinama tik slap\u010dia ir neoficialiai \u2013 tiesa, kankinimo auk\u0105 tai vargu ar paguod\u017eia.<\/p>\n

Olaf Lahayne<\/strong>, fizikas, dirba in\u017einieriumi Vienoje<\/p>\n

Vert\u0117 Zigmantas Ardickas<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Olaf Lahayne Jungtini\u0173 Taut\u0173 1984 m. priimtoje \u201eKonvencijoje prie\u0161 kankinim\u0105 ir kit\u0105 \u017eiaur\u0173, ne\u017emoni\u0161k\u0105 ar \u017eeminant\u012f elges\u012f ar bausm\u0119\u201c sakoma: \u201e\u0161ios konvencijos tikslams terminas \u2018kankinimas\u2019 rei\u0161kia bet kok\u012f veiksm\u0105, kuriuo asmeniui ty\u010dia sukeliamas smarkus skausmas ar kan\u010dia, fizinis arba psichinis, siekiant gauti i\u0161 jo ar tre\u010dio asmens informacij\u0105 ar i\u0161pa\u017eint\u012f, baud\u017eiant j\u012f u\u017e veiksm\u0105, kur\u012f […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":1008,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[27],"tags":[227,436,82,282],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1062"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=1062"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1062\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1064,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1062\/revisions\/1064"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/1008"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=1062"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=1062"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=1062"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}