{"id":1123,"date":"2016-10-14T05:28:39","date_gmt":"2016-10-14T02:28:39","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=1123"},"modified":"2016-10-14T05:29:10","modified_gmt":"2016-10-14T02:29:10","slug":"apie-mokyta-nezinojima-nikolajaus-kuziecio-pedsakai-siuolaikiniame-moksle","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=1123","title":{"rendered":"Apie mokyt\u0105 ne\u017einojim\u0105 Nikolajaus Kuzie\u010dio p\u0117dsakai \u0161iuolaikiniame moksle"},"content":{"rendered":"

Ron Kubsch<\/em><\/p>\n

\u201e\u017dmogus yra tuo mokytesnis, kuo jis daugiau \u017eino apie savo ne\u017einojim\u0105.\u201c
\nNikolaus von Kues (DII,9)<\/p>\n

I<\/strong>
\nNauj\u0173j\u0173 am\u017ei\u0173 prad\u017eia paprastai siejama su Rene Descartes\u2019u (1596\u20131650). Tuo laiku, kai \u201eDievas\u201c vald\u0117 viduram\u017ei\u0173 academia<\/em>, per Descartes\u2019o skepticizm\u0105 \u012f mokslo pastang\u0173 centr\u0105 buvo \u012fstumtas \u201e\u017dmogus\u201c. Vyras, nuties\u0119s tilt\u0105 tarp spekuliatyvi\u0173j\u0173 viduram\u017ei\u0173 ir nauj\u0173j\u0173 am\u017ei\u0173 mokslo, buvo Nikolajus Kuzietis (Nikolaus von Kues), turb\u016bt reik\u0161mingiausias XV am\u017eiaus krik\u0161\u010dioni\u0173 filosofas.
\nNikolajus gim\u0117 1401 m. miestie\u010di\u0173 \u0161eimoje K\u016bze, netoli Mozelio. Kaip vyriausiajam s\u016bnui jam buvo numatyta t\u0119sti t\u0117vo prad\u0117tus vynuogininko ir nekilnojamojo turto prekiautojo verslus, ta\u010diau jis nusprend\u0117 pasirinkti dvasininko profesij\u0105. Anksti i\u0161moko lotyn\u0173 kalb\u0105, o 1416 m., b\u016bdamas penkiolikos, \u012fsira\u0161\u0117 \u012f Heidelbergo universitet\u0105, kad i\u0161mokt\u0173 \u201eseptyni\u0173 laisv\u0173j\u0173 men\u0173\u201c (baccalaurus in artibus<\/em>) ir pasiruo\u0161t\u0173 kunigystei. Po to jis studijavo teis\u0117s mokslus Padujoje, bet kartu gilinosi \u012f matematik\u0105, astronomij\u0105, fizik\u0105 ir medicin\u0105. Nuo 1423 m. jau tur\u0117damas daktaro laipsn\u012f ir gal\u0117damas mokyti Ba\u017eny\u010dios teis\u0119, jis visgi apsisprend\u017eia t\u0119sti teologijos ir filosofijos studijas Kelne. Nikolajus \u012fgijo nepriekai\u0161ting\u0105 akademin\u0119 reputacij\u0105 ir palaik\u0117 puikius ry\u0161ius su aristokratija. Savo susidom\u0117jim\u0105 jis rei\u0161k\u0117 ne tik teologiniams dalykams, bet ir gamtos mokslams bei visuotinei krik\u0161\u010dionijos reformai. \u201eKonstantino dovan\u0105\u201c [1], kuria r\u0117m\u0117si pasaulietin\u0117s popie\u017eiaus pretenzijos, jis demaskavo kaip klastot\u0119 ir ragino v\u0117l suvienyti Romos bei graik\u0173 Ba\u017eny\u010dias. Jis buvo vienas pirm\u0173j\u0173 Ba\u017eny\u010dios mokslinink\u0173, parod\u017eiusi\u0173 pakantum\u0105 nekrik\u0161\u010dioni\u0161koms religin\u0117ms bendrijoms ir pateik\u0117 pirm\u0105j\u0105 tarpreligini\u0173 dialog\u0173 schem\u0105. 1434 m. jis netgi pritar\u0117 konsistorijos teisi\u0173 vir\u0161um\u0105 popie\u017eiaus teis\u0117ms, ir tik truput\u012f v\u0117liau, 1436 m. pabaigoje, jis v\u0117l stojo popie\u017eiaus pus\u0117n. Nikolajus sudar\u0117 pirm\u0105j\u012f (deja, dingus\u012f) pie\u0161t\u0105 Europos \u017eem\u0117lap\u012f, sugalvojo naujus gamtos moksl\u0173 metodus, si\u016bl\u0117 padaryti kalendoriaus reform\u0105 ir pagerino \u03c0 dyd\u012f. Neig\u0117 geocentrin\u0119 pasaulio sistem\u0105 ir konstatavo, kad \u017dem\u0117 nestovi vietoje, k\u0105 veikiai ir tur\u0117jo \u012fteigti didieji astronomai Kepleris ir Galileo. [2]
\nMirdamas 1464 m. Todyje Nikolajus gal\u0117jo did\u017eiuotis aktyviai praleistu gyvenimu ir didel\u0117s apimties ra\u0161t\u0173 rinkiniu. Pasiek\u0119s auk\u0161t\u0105 ba\u017enytin\u012f post\u0105 \u2013 1448 m. Kuzietis buvo nominuotas kardinolu \u2013 jis vis\u0105 gyvenim\u0105 i\u0161laik\u0117 tok\u012f nesuvaldom\u0105 smalsum\u0105 ir \u012fvairiapusi\u0161kum\u0105, kokiu \u0161iaip jau negal\u0117jo pasigirti joks kitas genijus.
\nPrie viso to Nikolajus jokiu b\u016bdu nebuvo dramblio kaulo bok\u0161te s\u0117dintis mokslininkas, esantis anapus \u017eemi\u0161k\u0173 r\u016bpes\u010di\u0173 ir, apsuptas gausyb\u0117s asistent\u0173, netrukdomai i\u0161radin\u0117jantis naujas teorijas. Daug jo k\u016brini\u0173 atsirado tokiomis aplinkyb\u0117mis, kai atrod\u0117, jog \u201esusikoncentruoti ties filosofiniais klausimais buvo bema\u017e ne\u012fmanoma\u201c [3]. Dviej\u0173 pasi\u016blyt\u0173 profesoriaus viet\u0173 jis atsisak\u0117. V\u0117lyv\u0173j\u0173 viduram\u017ei\u0173 vyskupui tai buvo grei\u010diau ne\u012fprasta, ta\u010diau jis labai rimtai \u017ei\u016br\u0117jo \u012f tarnavim\u0105 pamaldose ir kartais \u012f kaln\u0173 kaimelius keliaudavo netgi ant asilo. [4]
\nBeje, 1437 metais, kai Kuziet\u012f i\u0161tiko \u201epa\u0161aukimo \u012fvykis\u201c ir kone trenk\u0117 \u201efilosofinis \u017eaibas\u201c [5], jis irgi negyveno komforte. T\u0173 met\u0173 rugpj\u016bt\u012f, popie\u017eiaus Eugenijaus IV \u012fpareigotas, jis keliavo i\u0161 Venecijos \u012f Konstantinopol\u012f rengti konsiliumo, tur\u0117jusio panaikinti tuomet jau 400 m. trukusi\u0105 Romos bei graik\u0173 ortodoks\u0173 Ba\u017eny\u010di\u0173 schizm\u0105. [6] Varginan\u010dioje kelion\u0117je j\u016bros keliais i\u0161 Graikijos kristalizavosi mintys, apie kurias jis v\u0117liau pasak\u0117, kad jos es\u0105 buvusios \u201edangaus dovana i\u0161 \u0160viesos T\u0117vo, i\u0161 kurio ateina visos geros dovanos\u201c. Gal\u0173 gale jam pavyk\u0119 sud\u0117ti nesuvokiamyb\u0119 \u012f docta ignorantia<\/em> \u2013 mokyt\u0105 ne\u017einojim\u0105 (DI III,99\u2013100) [7].
\nJo dvasinis \u017eaibas i\u0161 ties\u0173 pasirod\u0117 es\u0105s novatori\u0161kas. Prie scholastini\u0173 spekuliacij\u0173 Nikolajus neprid\u016br\u0117 papras\u010diausiai ko nors naujo, jis \u2013 labai toliaregi\u0161kai \u2013 nubr\u0117\u017e\u0117 \u017emogaus pa\u017einimo sugeb\u0117jimo ribas ir, pats nepaleisdamas krik\u0161\u010dioni\u0161kos metafizikos str\u0117li\u0173, pad\u0117jo modernizmo pagrindus.
\nKuzie\u010dio m\u0105stymas buvo nukreiptas dviejomis kryptimis: pirmiausia <\/em>jis pagrind\u017eia \u017emogaus pa\u017einimo sugeb\u0117jim\u0105. I\u0161eities ta\u0161kas yra nat\u016bralus \u017emon\u0117ms Dievo duotas pa\u017einimo tro\u0161kimas. Dievui patinka pa\u017einimas. \u017dmon\u0117s turi \u012fgimt\u0105 i\u0161gyvenimui adekvat\u0173 sugeb\u0117jim\u0105 pa\u017einti, \u201ekad taip j\u0173 pastangos neb\u016bt\u0173 tu\u0161\u010dios\u201c (DI I,7). \u0160\u012f gal\u0117jim\u0105 Nikolajus ypa\u010d sieja su \u017emogaus pana\u0161umu \u012f Diev\u0105. Kaip Dievas yra visa ko K\u016br\u0117jas, taip k\u016brybi\u0161kas m\u0105stymas rodo \u017emogaus pana\u0161um\u0105 \u012f Diev\u0105. Antra<\/em>, jis vis d\u0117lto nubr\u0117\u017eia proto rib\u0105, jo pa\u017einimo erdv\u0119 apriboja baigiamybe ir atima i\u0161 jo galutin\u012f rezultat\u0105. Kadangi \u017emogus n\u0117ra Dievas, jo m\u0105stymas lieka negalutinis. Bandym\u0105 suvokti Diev\u0105 per savo \u017einojim\u0105 Nikolajus prilygina pirmajai nuod\u0117mei, kai ne\u017einojimas apie Diev\u0105 tur\u0117jo padarini\u0173. Kol \u201eproto \u017einojimas yra apribotas savo paties galimybi\u0173, tai rei\u0161kia ignorantia Dei<\/em> ir galiausiai pa\u0161alinim\u0105 tiesos i\u0161 gyvenimo\u201c [8]. Tik tada, kai \u017emogus mokytu ne\u017einojimu atsiveria tik\u0117jimui, jis prasiskverbia \u012f tikrojo Dievo pa\u017einim\u0105. \u201eTikr\u0105 \u017einojim\u0105 \u017emogus pasiekia tik tada, kai jis susivienija su Kristumi; bet tai \u012fvyksta tik\u0117jime\u201c (ten pat).
\nTaip Nikolajus ne tik u\u017eb\u0117go u\u017e aki\u0173 centrinei \u0161vietimo min\u010diai, bet dar prie\u0161 jos gimim\u0105 kritikavo savit\u0105 radikal\u0173 pa\u017einimo optimizm\u0105, kuris filosofijoje naujai i\u0161kilo tik daug v\u0117liau, b\u016btent XX a., ir buvo sistemi\u0161kai i\u0161pl\u0117totas ypa\u010d kritinio racionalizmo.
\n
\nII<\/strong>
\nDetaliai nenagrin\u0117damas kompleksi\u0161kos Nikolajaus pa\u017einimo teorijos [9] ir neatsi\u017evelgdamas \u012f naujas diskusijas apie am\u017ein\u0105j\u012f kuzieti\u0161kojo m\u0105stymo [10] status\u0105, \u010dia nor\u0117\u010diau pateikti keturis jo mokymo savitumus, pralenkusius dideles \u012f\u017evalgas ir iki \u0161iol nepraradusius savo aktualumo.<\/p>\n

1. Kurian\u010dioji \u017emogaus m\u0105stymo galia<\/strong>
\nKai Tomas Akvinietis savo adequatio teorijoje dar kalb\u0117jo apie tai, kad tiesa yra \u201edaikto ir proto atitikimas\u201c (STh I, Q16a1), taigi m\u0105stymas tiek atitinka tikrov\u0119, kiek jis sutampa su i\u0161oriniais dalykais, Nikolajus man\u0117, jog tai, k\u0105 mes atpa\u017e\u012fstame, n\u0117ra mums duodama papras\u010diausiai \u201ei\u0161 i\u0161or\u0117s\u201c, bet suformuojama kartu su atpa\u017e\u012fstamuoju subjektu. \u017dmogaus m\u0105stymui tinka ne tik dalyvaujanti funkcija, jis modeliuoja aktyviai ir k\u016brybingai, tai mes vadiname pa\u017einimu. \u017dinojimas ne visada nukreiptas tik \u201e\u012f pa\u017einius daiktus, bet atiduoda daiktus m\u0105stymui, kad \u0161is apskritai gal\u0117t\u0173 k\u0105 nors su\u017einoti apie daiktus\u201c [11].
\nTuo Kuzietis i\u0161rei\u0161k\u0117 tai, kas buvo i\u0161samiai tematizuota Descartes\u2019o ir kas \u0161iandien teb\u0117ra savaime suprantama, ta\u010diau tikroji filosofijos revoliucija \u012fvyko tik per Immanuelio Kanto (1724\u20131804) \u201eKoperniko pos\u016bk\u012f\u201c. \u201eProtas neima savo \u012fstatym\u0173 (a priori) i\u0161 gamtos, bet jam juos nurodo\u201c, konstatavo Karaliau\u010diaus mokslininkas 1783 m. veikale \u201eProlegomenai kiekvienai b\u016bsimai metafizikai, gal\u0117sian\u010diai b\u016bti mokslu\u201c. \u017dmogaus pa\u017einimo subjektyvum\u0105 Nikolajus jau buvo diagnozav\u0119s prie\u0161 350 met\u0173.<\/p>\n

2. Viso \u017einojimo sp\u0117liojamumas<\/strong>
\nNikolajui pa\u017einimo procesai buvo ne tik \u201esubjektyv\u016bs, perspektyvi\u0161ki, daugiskaitiniai ir komunikatyv\u016bs\u201c, bet ir \u201ei\u0161 esm\u0117s nebaigti ir netobuli\u201c [12]. Pa\u017einimas vyksta lyginant. Kadangi bet kok\u012f palyginim\u0105 gali pranokti koks nors tikslesnis, \u201ebaigtin\u0117 dvasia\u201c negali \u201epana\u0161umo santykiu\u201c tiksliai pasiekti \u201edaikt\u0173 tikrov\u0117s\u201c (DI I,15). Nikolajus ra\u0161o:<\/p>\n

Tiesa b\u016btent n\u0117ra nei daugiau, nei ma\u017eiau. Ji nedaloma. Viskas, kas n\u0117ra savaime tikra, negali b\u016bti matuojama tikslumu, kaip apskritimas, kuris yra tam tikrame nedalume, negali b\u016bti matuojamas jokia neapskritimo formos fig\u016bra. Taigi dvasia, kuri n\u0117ra tiesa, niekuomet nesuvoks tiesos taip tiksliai, kad jos neb\u016bt\u0173 \u012fmanoma dar tiksliau suvokti begalybi\u0161kume (DI I,15).<\/em><\/p>\n

Taigi Nikolajui m\u0105stymas yra priart\u0117jimas. Jis asimiliuojasi su pa\u017einimo objektu, niekuomet nesuvokdamas jo visi\u0161kai. Tai galioja ne tik begalybi\u0161kumui, bet ir baigtiniams \u0161io pasaulio pa\u017einimo procesams.<\/p>\n

Objekt\u0173 esm\u0117, kuri yra esam\u0173 daikt\u0173 tiesos, nepasiekiama savo grynume. Jos ie\u0161ko filosofai, ta\u010diau n\u0117 vienas i\u0161 j\u0173 to i\u0161 tikr\u0173j\u0173 nerado (DI I,15).<\/p>\n

Taip Kuzietis nebeleid\u017eia pasauliui \u201etotaliai suvokian\u010diai \u012fsiki\u0161ti\u201c (Neuhaus, ten pat) ir nugali modernaus pasaulio vaizdo silpnuosius, jam dar apskritai negimus. Jei modernizme k\u0117l\u0117 galv\u0105 i\u0161didus pa\u017einimo optimizmas, tai Nikolajus ragino laikytis sant\u016briai. \u201eVisas m\u016bs\u0173 \u017einojimas, net ir pasaulio dalykuose, yra grynas \u2018sp\u0117liojimas\u2019\u201c, pasak\u0117 jis (C 2).
\nTik pra\u0117jus \u0161imtme\u010diams \u0161i kritika buvo performuluota. Johannas Georgas Hamannas (1730\u20131788), labai auk\u0161tai \u012fvertin\u0119s Nikolajaus koincidencijos mokym\u0105, pasisak\u0117 prie\u0161 I. Kant\u0105 teigdamas, kad pa\u017einimas visuomet susij\u0119s su dinami\u0161kais ir komunikatyviais procesais ir tod\u0117l lieka neu\u017ebaigtas. [13] XX a. Karlas Popperis (1902\u20131994) i\u0161pl\u0117tojo sp\u0117jim\u0173 epistemologij\u0105, pagal kuri\u0105 pa\u017einimo pa\u017eanga vyksta \u201esp\u0117jim\u0173\u201c ir \u201epaneigim\u0173\u201c [14] d\u0117ka. \u017dinojimas visuomet yra tik \u201esp\u0117liojimas\u201c (angl. \u201econjecture\u201c, Nikolajus tai vadino lot. \u201econiectura\u201c), kuriuo mes priart\u0117jame prie tikrenyb\u0117s, jos kada nors galutinai nesuvokdami.
\nNors Nikolajus ir \u017einojo apie bet kokio \u017emogi\u0161ko \u017einojimo reliatyvum\u0105 ir perspektyvum\u0105, jis nepuol\u0117 \u012f skepticizm\u0105. Kriti\u0161kas po\u017ei\u016bris \u012f m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 pa\u017einim\u0105, anot jo, neveda \u012f rezignuojant\u012f skepticizm\u0105, prie\u0161ingai \u2013 jis artina prie tiesos.<\/p>\n

Kuo nuodugniau mokom\u0117s \u0161iame ne\u017einojime, tuo labiau patys art\u0117jame prie tiesos (D I I,15).<\/em><\/p>\n

3. Begalybi\u0161kumo neatpa\u017e\u012fstamumas<\/strong>
\nKuzietis i\u0161kasa ne\u012fveikiam\u0105 griov\u012f tarp baigiamyb\u0117s ir begalybi\u0161kumo. Baigtinis protas n\u0117ra laiptai, kuriais b\u016bt\u0173 galima \u012fkopti \u012f dang\u0173 (pana\u0161iai man\u0117 dar Tomas Akvinietis, STh I,Q 2\u20133). Tarp baigiamyb\u0117s ir begalybi\u0161kumo gl\u016bdi \u201eradikali praraja\u201c [15]. Nikolajus ra\u0161o:<\/p>\n

Begalybi\u0161kumo disproporci\u0161kumas baigiamyb\u0117s at\u017evilgiu yra akivaizdus. Su \u012ftikinamu ai\u0161kumu i\u0161plaukia, kad absoliu\u010diai Did\u017eiausio nebus ten, kur nuolat yra per\u017eengiamas ir per\u017eengtas, nes tiek per\u017eengiamas, tiek per\u017eengtas yra baigtiniai dyd\u017eiai (DI I,13).<\/em><\/p>\n

Nor\u0117damas iliustruoti analogia entis santykinum\u0105 Kuzietis vartoja palyginim\u0105 tarp apskritimo ir daugiakampio. Baigtin\u0117s dvasios santykis su tiesa yra toks, koks daugiakampio su apskritimu.<\/p>\n

Kuo labiau didinsime kamp\u0173 skai\u010di\u0173 daugiakampyje, tuo labiau jis pana\u0161\u0117s \u012f apskritim\u0105. Nesiekiant susivienodinti su juo nor\u0117ta iki begalyb\u0117s padidinti kamp\u0173 skai\u010di\u0173. \u017dinoma, daugiakampis tur\u0117jo persitvarkyti, kad susitapatint\u0173 su apskritimu (DI I,15).<\/p>\n

Taigi b\u016bt\u0173 galima manyti, kad \u0161itoks savikriti\u0161kas po\u017ei\u016bris \u012f nuosavas \u017emogi\u0161ko pa\u017einimo galimybes tur\u0117t\u0173 nei\u0161vengiamai baigtis rezignacija. Ta\u010diau \u0161io pavojaus Nikolajus i\u0161vengia, nes sugeba labai sveikai vertinti proto galimybes. Jis \u017eino proto ribas, jis jo nesuspenduoja. Protas veda j\u012f prie negatyvios teologijos, kuri jam parodo, kad mes, \u017emon\u0117s, esame priklausomi nuo maloningo Dievo \u012fsiki\u0161imo. \u201eJeigu Dievo negalime suvokti \u017einojimu, tuomet galb\u016bt ne\u017einojimu\u201c, ra\u0161o Weischedelis apie Nikolajaus pa\u017einimo mokym\u0105. [16] \u201eTaigi jeigu protas nori matyti, jis turi tapti ne\u017einan\u010diu ir atsidurti \u0161e\u0161\u0117lyje\u201c, ra\u0161o pats Kuzietis (VD 164).<\/p>\n

Ne tai, k\u0105 jis suvokia, arba tai, kas yra jo tikslas, patenkina prot\u0105. Ir ne tai, ko jis visai nesuvokia, gali j\u012f patenkinti, bet vien tai, k\u0105 jis suvokia nesuvokdamas (VD 166).<\/em><\/p>\n

Protas, kur\u012f Nikolajus supranta kaip Dievo dovan\u0105, parodo mums m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 ribas. Taip jis su\u017eadina ilges\u012f Tam, kam mes esame sukurti, b\u016btent Dievui (plg. Pr 242). Tas ilgesys n\u0117ra Dievo suvokimas. Protas yra galimyb\u0117, \u201ekad ne\u017einomyb\u0117s galima ilg\u0117tis, bet negalima suvokti\u201c (Pr 242). Tikrasis pri\u0117jimas prie Dievo gal\u0173 gale priklauso \u201evisi\u0161kai nuo Dievo iniciatyvos: kad jis pats \u017ei\u016br\u0117t\u0173 \u012f \u017emones\u201c [17].<\/p>\n

4. \u017dinojimo ribos ir Dievo aprei\u0161kimas<\/strong>
\nPri\u0117jome paskutin\u012fj\u012f m\u016bs\u0173 punkt\u0105. Nikolajaus pa\u017einimo mokymas veda \u017emones \u012f nuolankum\u0105 ir Dievo garbinim\u0105. Nors \u017emogus iki kra\u0161tutinumo nuvargina prot\u0105, jis ne\u012fstengia pa\u017einti Dievo. Prie\u0161ingai, protas parodo \u017emogui Dievo nesuvokiamum\u0105 ir bet kokio \u017emogaus \u017einojimo laikinum\u0105. Jis parodo jam, kad jis priklauso nuo aprei\u0161kimo. Jeigu Dievas \u201esavo \u0161viesa nei\u0161varo tamsos ir neapsirei\u0161kia\u201c, \u017emogus lieka vienas (P 358). \u201eDievas prisideng\u0119s ir pasisl\u0117p\u0119s nuo vis\u0173 i\u0161min\u010di\u0173 aki\u0173, ta\u010diau jis apsirei\u0161kia ma\u017eiesiems ir nuolankiesiems, kuriems jis teikia malon\u0119\u201c (P 304). De Genesi <\/em>Kuzietis ra\u0161o:<\/p>\n

Taigi akivaizdu, kad \u017emogus nei i\u0161 dalies, nei apskritai negali rasti esm\u0117s ir prie jos prisiliesti. Jeigu \u017emogus tai apsvarstys, tuomet jis paniekins savo silogistinius vaikymosi \u017eygius, paklusniai atsigr\u0119\u0161 \u012f apreik\u0161tus prana\u0161i\u0161kus ap\u0161vietimus ir, paniekindamas save kaip visi\u0161kai nesugebant\u012f, ras keli\u0105 \u012f pa\u017einim\u0105 ir \u012f tai, ko jis ie\u0161ko. Taip pa\u017einimas nusi\u017eemina tamsumui ir, nusi\u017eemindamas prie\u0161 j\u012f, j\u012f paauk\u0161tina ir pamoko. Tai gerai i\u0161rei\u0161kia Moz\u0117, kai \u017emogaus kritim\u0105 \u012f ne\u017einojim\u0105, kuris yra intelekto mirtis, jis ai\u0161kina tuo, kad \u017emogus \u017einojimu band\u0105s savo paties j\u0117gomis prilygti Dievui. [18]<\/p>\n

III<\/strong>
\n\u010cia pavaizdavome keturias reik\u0161mingas Nikolajaus Kuzie\u010dio pa\u017einimo mokymo charakteristikas. Krik\u0161\u010dionis filosofas, padar\u0119s lemiam\u0105 \u012ftak\u0105 \u0161iuolaikinio mokslo pagrindams, suformulavo teorines pa\u017einimo \u012f\u017evalgas, kurios darbais buvo \u012frodytos mokslo teorijoje ir i\u0161 dalies tik daug v\u0117liau pripa\u017eintos kaip tikrai reik\u0161mingos. Nikolajus nurod\u0117 \u012f \u017emogaus pa\u017einimo proceso subjektyvum\u0105, bet kokio \u017einojimo negalutinum\u0105 ir ne\u012fveikiam\u0105 noetin\u0119 praraj\u0105, skirian\u010di\u0105 begalybi\u0161kum\u0105 nuo baigtyb\u0117s. Tuo jis nepasidav\u0117 nei modernizmo arogancijai, nei nihilizmui arba populiarumui, kuris, atrodo, charakterizuoja postmodernizm\u0105. Rib\u0173 nubr\u0117\u017eimas \u012ftrauk\u0117 Nikolaj\u0173 \u012f tariam\u0105 prie\u0161taravim\u0105, \u012f \u201emokyt\u0105 ne\u017einojim\u0105\u201c, parodant\u012f \u017emon\u0117ms, kad jie yra i\u0161 esm\u0117s priklausomi nuo Dievo.<\/p>\n

Ron Kubsch<\/strong>, \u201ePrizm\u0117s\u201c redakcijos narys, dirba moksliniu asistentu Martino Bucerio seminarijoje Vokietijoje, bendradarbiauja tarptautin\u0117je misijoje \u201eAgape\u201c ir Islamistikos institute<\/p>\n

Vert\u0117 Vilija Ulien\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Ron Kubsch \u201e\u017dmogus yra tuo mokytesnis, kuo jis daugiau \u017eino apie savo ne\u017einojim\u0105.\u201c Nikolaus von Kues (DII,9) I Nauj\u0173j\u0173 am\u017ei\u0173 prad\u017eia paprastai siejama su Rene Descartes\u2019u (1596\u20131650). Tuo laiku, kai \u201eDievas\u201c vald\u0117 viduram\u017ei\u0173 academia, per Descartes\u2019o skepticizm\u0105 \u012f mokslo pastang\u0173 centr\u0105 buvo \u012fstumtas \u201e\u017dmogus\u201c. Vyras, nuties\u0119s tilt\u0105 tarp spekuliatyvi\u0173j\u0173 viduram\u017ei\u0173 ir nauj\u0173j\u0173 am\u017ei\u0173 mokslo, buvo […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[469],"tags":[197,477,41,478,70],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1123"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=1123"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1123\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1126,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1123\/revisions\/1126"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=1123"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=1123"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=1123"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}