{"id":113,"date":"2015-08-19T15:54:37","date_gmt":"2015-08-19T12:54:37","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=113"},"modified":"2015-08-19T15:55:01","modified_gmt":"2015-08-19T12:55:01","slug":"budizmas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=113","title":{"rendered":"Budizmas"},"content":{"rendered":"<p><em>J\u00fcrgen Kuberski<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Po krik\u0161\u010dionyb\u0117s, islamo ir induizmo, budizmas yra ketvirtoji pagal dyd\u012f pasaulio religija, kuriai \u0161iandien priklauso apie 295 mln. \u017emoni\u0173 (6,2 proc. pasaulio gyventoj\u0173) Piet\u0173 ir Ryt\u0173 Azijoje. Budizmo \u012fk\u016br\u0117jas Sidharta Gautama (apie 563\u201348 m. pr. Kr.) buvo turtingo kunigaik\u0161\u010dio s\u016bnus ir augo dabartiniame Nepale. Daug keliaudamas jis realiai suvok\u0117 senatv\u0119, lig\u0105 ir mirt\u012f. Po susitikimo su atsiskyr\u0117liu Sidharta atsisak\u0117 i\u0161taigingo gyvenimo ir tapo asketu, mok\u0117si jogos. Ta\u010diau greitai jis nusigr\u0119\u017e\u0117 nuo grie\u017eto asketizmo ir praktikavo tik didel\u012f saikingum\u0105 (\u201evidurinysis kelias\u201c). Kai Sidhartai buvo 35 metai, meditacijos metu po med\u017eiu jam \u201enu\u0161vito \u0161viesa\u201c, ir jis tapo \u201eBuda\u201c (skr. prareg\u0117j\u0119s). Po to Buda \u012fk\u016br\u0117 ordino bendrij\u0105, kuri aktyviai platino jo mokymo. \u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Budos mokyme svarbiausia yra \u201eketurios kilniosios tiesos\u201c, kurios ir sudaro budizmo pagrind\u0105: 1) visa b\u016btis yra kan\u010dia; 2) kan\u010dios prie\u017eastis yra geismas; 3) kan\u010dia \u012fveikiama (kan\u010dia \u012fveikiama, nugalint geism\u0105); 4) kan\u010dios nugal\u0117jimo kelias (yra saikingumas ir meditacija).<br \/>\n\u201eA\u0161tuongubas kelias\u201c paai\u0161kina, kaip galima pasiekti i\u0161laisvinim\u0105, j\u012f sudaro: 1) teisingas \u017einojimas; 2) teisingas nusiteikimas; 3) teisingas kalb\u0117jimas; 4) teisinga veikla; 5) teisingas gyvenimo b\u016bdas; 6) teisingos pastangos; 7) teisinga d\u0117mesio koncentracija; 8) teisingas susikaupimas. Meditacija turi u\u017etikrinti i\u0161\u0117jim\u0105 i\u0161 nenutr\u016bkstamo siel\u0173 keliavimo (reinkarnacijos) ir \u012f\u0117jim\u0105 \u012f \u201enirvan\u0105\u201c, \u012f visi\u0161k\u0105 i\u0161sivadavim\u0105 i\u0161 individualumo ir visoki\u0173 skirtum\u0173, kitaip sakant, \u012f visi\u0161k\u0105 ramyb\u0119.<br \/>\nBudizmas yra kil\u0119s i\u0161 brahmanizmo, t. y. induizmo pradin\u0117s formos. Jis perima reinkarnacijos mokym\u0105 (t. y. pasaulio \u012fsivaizdavim\u0105 kaip iliuzij\u0105, \u201emaja\u201c, kuri\u0105 reikia \u012fveikti) ir \u012fvairias meditacijos technikas.<br \/>\nSkirtingai nuo brahmanizmo ir induizmo Buda atsisak\u0117 asmeninio \u201ea\u0161\u201c arba \u201esavasties\u201c (Atmanas), kas b\u016bdinga reinkarnacijai, atmet\u0117 kast\u0173 tvark\u0105 ir apskritai suabejojo diev\u0173 egzistavimu. Kadangi pirmyk\u0161\u010diame budizme nebuvo nei diev\u0173 garbinimo, nei kulto, nei ritual\u0173, tai budizmas buvo tam tikra prasme ateistin\u0117 religija.<br \/>\nGeriausiai Budos mokym\u0105 i\u0161saugojo hinajanos budizmo \u0161aka. \u201eHinajanos\u201c pavadinimas (skr. ma\u017easis ve\u017eimas) teigia, kad tik nedaugelis \u017emoni\u0173 \u0161i\u0105 budizmo krypt\u012f propaguojan\u010di\u0173, ras vietos ve\u017eime ir bus i\u0161ganyti: tik nedaugelis gali laikytis grie\u017et\u0173 vienuolyno taisykli\u0173 (tarp j\u0173 neturto \u012f\u017eado, seksualinio saikingumo), pasitraukti i\u0161 pasaulio ir pasi\u0161v\u0119sti meditacijai. \u0160i kryptis, kuri taip pat vadinama theravada (senoli\u0173 mokymu), yra paplitusi vis\u0173 pirma Piet\u0173 Azijos \u0161alyse (Birmoje, \u0160ri Lankoje, Kambod\u017eoje, Tailande) ir sudaro 37 proc. viso budizmo. Kadangi tik vienuoliai gauna i\u0161ganym\u0105, daugelis bando nors trump\u0105 laik\u0105 pagyventi vienuolyne.<br \/>\nHinajanos budist\u0173 \u0161ventieji ra\u0161tai yra surinkti Pali kanono ra\u0161t\u0173 rinkinyje. Pali kalba para\u0161ytas rinkinys, atsirad\u0119s 5\u20133 a. pr. Kr., 1-ame a. pr. Kr. buvo kanonizuotas. Rinkinys susideda i\u0161 trij\u0173 dali\u0173 ir tod\u0117l vadinamas \u201eTripitaka\u201c, t. y. \u201eTrigubas krep\u0161ys\u201c: 1) Vinaja (ordino ir vienuoli\u0173 gyvenimo taisykl\u0117s); 2) Suta (Gautamos pamokantys pa\u0161nekesiai ir pamokslai, posakiai ir dainos); 3) Abidama (traktatas apie dogmatik\u0105, etik\u0105 ir filosofij\u0105).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Did\u017eiausia budizmo kryptis yra mahajanos budizmas, kuriam \u0161iandien priklauso 56 proc. vis\u0173 budist\u0173. Daugiausia \u0161ios religijos i\u0161pa\u017ein\u0117j\u0173 yra Kinijoje, Japonijoje, \u0160iaur\u0117s Indijoje, Tibete ir Mongolijoje. Pavadinimas \u201eMahajana\u201c (skr. didysis ve\u017eimas) parodo, kad \u0161ia galimas daugelio \u017emoni\u0173 i\u0161ganymas: pagal mahajanos budizm\u0105 \u201ebodisatva\u201c (b\u016bsimasis buda, t. y. galintis prareg\u0117ti) gali pasiekti nirvan\u0105, ta\u0161iau to atsisako, kad pad\u0117t\u0173 i\u0161ganyti kitus. Vietoj vieno Budos \u0161ia yra daug bud\u0173 ir bodisatv\u0173. Jie tampa dievais\u2013i\u0161ganytojais, kuri\u0173 d\u0117ka galima gauti i\u0161ganym\u0105. I\u0161ganytas gali b\u016bti tas, kuris siekia tobulumo ir gyvena atsidav\u0119s bodisatvai. Religiniams \u012fvaizd\u017eiams susimai\u0161ius, mahajanos budizmas (skirtingai nuo hinajanos) pasi\u017eymi ry\u0161kiu kultu, diev\u0173 ir Budos skulpt\u016br\u0173 garbinimu, plastiniu rojaus \u012fsivaizdavimu. \u0160ventieji ra\u0161tai \u2013 i\u0161sami literat\u016bra sanskrito kalba \u2013 atsirado paraleliai su Pali kanonu. Ra\u0161tai ai\u0161kiai neapibr\u0117\u017eiami kaip kanonas ir yra prie\u0161taringi.<br \/>\n\u0160alia \u0161i\u0173 dviej\u0173 pagrindini\u0173 kryp\u010di\u0173 yra daug kit\u0173 budizmo mokykl\u0173, kilusi\u0173 i\u0161 mahajanos. Pavyzd\u017eiui, vajrajanoje (skr. deimantinis ve\u017eimas) budizmas susij\u0119s su m\u012fslingais, magi\u0161kais ir mistiniais elementais. Jis paplit\u0119s Himalaj\u0173 \u0161alyse. \u0160ia svarb\u0173 vaidmen\u012f atlieka u\u017eb\u016brimai, ritualai, meditaciniai vaizdai. Tibete paplitusi vajrajanos forma yra vadinama lamaizmu. \u012e Japonij\u0105 i\u0161 Kinijos at\u0117j\u0119s budizmas, vadinamas dzenbudizmu, yra \u017einomas savo grie\u017eta meditacine praktika. Viena i\u0161 karing\u0173j\u0173 sekt\u0173 Japonijos budizme yra Nicirensiosiu sokagakai (jap. moralines normas kurianti visuomen\u0117). Ji stipriai i\u0161augo paskutiniaisiais metais ir yra paplitusi Vakaruose.<br \/>\nPo II-jo pasaulinio karo daugelyje Azijos \u0161ali\u0173 budizmas buvo atnaujintas. 1950 m. buvo \u012fkurta Pasaulin\u0117 budist\u0173 brolija, budist\u0173 oikumena.<br \/>\nEuropoje budizmas paplito pra\u0117jusio \u0161imtme\u010dio pabaigoje. Didel\u0119 reik\u0161m\u0119 vaidino 1875 m. \u012fkurta \u201eTeosofijos draugija\u201c bei v\u0117liau \u2013 Visuotin\u0117 antroposof\u0173 draugija (1913 m. Rudolfas Steineris sukuria teosofijos at\u0161ak\u0105 \u2013 antroposofij\u0105). Budistiniai pamokymai paplito literat\u016broje ir mene, pvz., Arthuro Schopenhauerio (1788\u20131860), Richardo Wagnerio (1877\u20131962), Hermanno Hesse\u2019\u0117s (1992 m. i\u0161leidusio savo \u012f\u017eymi\u0105j\u0105 \u201eSidhart\u0105\u201c) k\u016bryboje. Paskutiniais de\u0161imtme\u010diais Vakaruose ypa\u010d populiari tapo dzenmeditacija, perteikta D. T. Sudzukio, Allano Wotso, grafo D\u00fcrkheimo.<br \/>\n\u201eNew Age\u201c jud\u0117jime budistin\u0117s id\u0117jos labai paplito. Buvo perimta meditacijos praktika, reinkarnacijos mokymas, imta laukti reinkarnuoto Budos kaip mesijo \u201eMajtr\u0117jos\u201c at\u0117jimo.<br \/>\nBudizmo negalima suderinti su krik\u0161\u010dionyb\u0117s mokymu: krik\u0161\u010dionys tiki \u012f suasmenint\u0105 Diev\u0105 ir K\u016br\u0117j\u0105, kuris dalyvauja istorijoje ir apsirei\u0161kia Biblijoje. \u0160is Dievo apsirei\u0161kimas negali b\u016bti pakeistas \u017emogaus religiniais ra\u0161tais. Krik\u0161\u010dioni\u0161kajame tik\u0117jime n\u0117ra pesimistinio po\u017ei\u016brio, kad viskas yra tik kan\u010dia, o kan\u010dios prie\u017eastimi laikomas ne geismas, bet \u017emogaus nuod\u0117m\u0117, kuri j\u012f skiria nuo Dievo. \u0160i nuod\u0117m\u0117 negali b\u016bti pa\u0161alinta \u017emogaus pastangomis, asketizmu, meditacija ar ritualais, tai gali padaryti tik Dievas, kuris per J\u0117z\u0173 Krist\u0173 prisi\u0117m\u0117 sau kalt\u0119 ir si\u016blo mums atleidim\u0105 i\u0161 malon\u0117s. Biblija paliudija, kad \u017emogus turi savo individual\u0173j\u012f \u201ea\u0161\u201c, kad i\u0161laisvinimas yra ne \u017emogaus sunaikinimas, bet jo bendravimo su Dievu u\u017emezgimas. Krik\u0161\u010dionyb\u0117 ne\u017eino reinkarnacijos, ne\u017eino b\u0117gimo nuo pasaulio. Tod\u0117l negalima susieti krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0173j\u0173 ir budizmo id\u0117j\u0173.<\/p>\n<p><strong>J\u00fcrgen Kuberski,<\/strong> teologas, publicistas, leid\u0117jas<\/p>\n<p>Vert\u0117 Vilma Kaktyt\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>J\u00fcrgen Kuberski Po krik\u0161\u010dionyb\u0117s, islamo ir induizmo, budizmas yra ketvirtoji pagal dyd\u012f pasaulio religija, kuriai \u0161iandien priklauso apie 295 mln. \u017emoni\u0173 (6,2 proc. pasaulio gyventoj\u0173) Piet\u0173 ir Ryt\u0173 Azijoje. Budizmo \u012fk\u016br\u0117jas Sidharta Gautama (apie 563\u201348 m. pr. Kr.) buvo turtingo kunigaik\u0161\u010dio s\u016bnus ir augo dabartiniame Nepale. Daug keliaudamas jis realiai suvok\u0117 senatv\u0119, lig\u0105 ir mirt\u012f. [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":110,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[6],"tags":[44,34],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/113"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=113"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/113\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":115,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/113\/revisions\/115"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/110"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=113"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=113"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=113"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}