{"id":1134,"date":"2016-10-14T05:34:53","date_gmt":"2016-10-14T02:34:53","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=1134"},"modified":"2016-10-14T05:35:17","modified_gmt":"2016-10-14T02:35:17","slug":"neuroteologija-dievas-tik-fantazijos-vaisius","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=1134","title":{"rendered":"Neuroteologija. Dievas \u2013 tik fantazijos vaisius?"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\"><em>Ulrich Eibach<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nauji technikos metodai leid\u017eia neuropsichologinius procesus atkurti taip, kad galima tiksliai steb\u0117ti, kokios smegen\u0173 sritys, vykstant tam tikriems psichiniams \u2013 dvasiniams procesams yra aktyvios arba kokios funkcijos neveikia. Paprastai smegenys veikia taip, kad pagal informacij\u0105, priimam\u0105 i\u0161 paties k\u016bno arba i\u0161orinio pasaulio, jos kaip sistema vis i\u0161 naujo organizuojasi ir sujungia nauj\u0105 informacij\u0105 su smegenyse ir k\u016bne \u012fra\u0161yta informacija, o tada atsako \u012f i\u0161keltus reikalavimus. N\u0117ra psichini\u0173\u2013dvasini\u0173 proces\u0173, kurie neb\u016bt\u0173 atkurti smegen\u0173 neurofiziologiniais procesais. Amerikie\u010di\u0173 mokslininkai nori tokiu b\u016bdu i\u0161tirti ir apra\u0161yti \u201ereliginio patyrimo\u201c neurofiziologines aplinkybes. Abstraktus m\u0105stymas ir jausm\u0173 s\u0105lygoti \u012fsivaizdavimai bei poj\u016b\u010diai, egzistencialiai susij\u0119 su \u017emogumi, atsispindi \u012fvairiose smegen\u0173 srityse. Pastarasis, pavyzd\u017eiui, yra b\u016bdingas tik\u0117jimui. Taigi gali b\u016bti, kad tokia su jausmais susijusi s\u0105voka kaip \u201eDievas\u201c su\u017eadina tam tikrose smegen\u0173 srityse ypating\u0105 neurofiziologin\u012f aktyvum\u0105. Galima \u012fvairiai ai\u0161kinti \u0161\u012f steb\u0117jim\u0105, priklausomai nuo to, kokiomis pasaul\u0117\u017ei\u016brin\u0117mis prielaidomis vadovaujamasi. Galima visus dvasinius \u012fvykius supaprastinti iki materialaus fiziologinio proceso antrinio produkto. Tuomet \u201eDievas\u201c b\u016bt\u0173 ne kas kita kaip smegen\u0173 veiklos darinys, \u201efantazijos vaisius\u201c. Kiti (pavyzd\u017eiui, \u201esociobiologai\u201c kaip E. Wilsonas, R. Dawkinsas), remdamiesi \u201edarvinizmo\u201c pagrindu, teigia, kad visi dvasiniai fenomenai , taigi ir religija, yra \u201ene kas kita kaip\u201c gen\u0173 valdomos smegen\u0173 prisitaikymo strategijos, kuri\u0173 tikslas optimizuoti organizmo ar r\u016b\u0161ies i\u0161likim\u0105.<br \/>\nRemiantis tuo, religija yra neva evoliucijos produktas, kuris, tiesa, ankstyvaisiais kult\u016bros istorijos laikais stipriai prisid\u0117jo prie b\u016bties negand\u0173 \u012fveikimo, ta\u010diau \u0161vie\u010diamajame technikos am\u017eiuje yra veikiau \u201ekontraproduktyvus\u201c ir d\u0117l to turi b\u016bti pakeistas geresniais gyvyb\u0117s palaikymo mechanizmais. Be to, manoma, kad religij\u0173 ginama empiri\u0161kai neapib\u016bdinama tikrov\u0117 yra fikcija, kad ne tik \u201eDievas\u201c yra gen\u0173 valdomas \u201efantazijos vaisius\u201c, bet ir \u201elaisv\u0117s\u201c bei \u201emeil\u0117s\u201c supratimas. Net ir meil\u0117 b\u016bt\u0173 \u2013 jei ne gryna biochemin\u0117 smegen\u0173 funkcija \u2013 vis d\u0117lto \u201ene kas kita kaip\u201c daugiau ar ma\u017eiau egoisti\u0161ka i\u0161gyvenimo strategija, joks fenomenas, turintis toliau i\u0161einan\u010di\u0105 prasm\u0119, atsirandantis per asmeninius santykius ir juose, kai artimas yra mylimas kaip unikali b\u016btyb\u0117 d\u0117l paties sav\u0119s. Pagal tai poj\u016b\u010diais nesuvokiama Dievo meil\u0117s tikrov\u0117 tuo labiau yra fikcija.<br \/>\nNe visi, neurofiziologiniu pagrindu tyrin\u0117jantys religinius i\u0161gyvenimus, interpretuoja savo pa\u017einim\u0105 toki\u0173 nat\u016bralistini\u0173 ir supaprastint\u0173 pasaul\u0117\u017ei\u016brini\u0173 direktyv\u0173 fone. Dauguma nei pretenduoja gal\u012f paai\u0161kinti religinio i\u0161gyvenimo ir m\u0105stymo reik\u0161mingum\u0105, nei atmeta, kad neurofiziologiniai procesai paremti savitu \u201edvasiniu\u201c pasauliu. Tiesa, kai kurie savo patirt\u012f vertina kaip tam tikr\u0105 \u201eDievo \u012frodym\u0105\u201c, nurodydami, kad \u017emogaus smegenys tik tod\u0117l turi \u201epri\u0117mimo organ\u0105\u201c tam savitam dvasiniam religiniam pasauliui, nes \u0161is pasaulis ir egzistuoja. Anot j\u0173, \u0161is geb\u0117jimas susiformavo smegenyse, kad \u017emogus gal\u0117t\u0173 u\u017emegzti ry\u0161ius su Dievu.<br \/>\nKlausimas, kaip ir kur Dievas pasirodo k\u016bni\u0161koje \u017emogaus tikrov\u0117je, turi teologin\u012f pagrind\u0105. Apa\u0161talas Paulius ra\u0161o Lai\u0161ke romie\u010diams: \u201eIr pati Dvasia liudija m\u016bs\u0173 dvasiai, kad esame Dievo vaikai\u201c (8,16). \u017dod\u017eiu \u201edvasia\u201c \u010dia turima galvoje dvasin\u0117 gyvenimo dimensija, kurioje \u017emogus yra u\u017ekalbintas ir paliestas Dievo Dvasios. Tai niekada nevyks tik m\u0105stymo lygmeny, bet visada bus susij\u0119 su jausmais. Priklausomai nuo to, kokie aspektai \u010dia dominuoja, smegenyse skiriami ir neurofiziologiniai \u0161io patyrimo koreliatai. Nieko nuostabaus, kad neurofiziologiniame lygmeny klausymas tik \u012f prot\u0105 orientuoto pamokslo skiriasi nuo pamald\u0173, kur ypa\u010d u\u017ekabinami jausmai, arba nuo meditatyvios maldos.<br \/>\nFaktas, jog stimuliuodami tam tikras smegen\u0173 sritis neurologai irgi gali sukelti stiprius jausminius religinius poj\u016b\u010dius, kaip ir kai kuriose kult\u016brose tai pasiekiama narkotikais ir k\u016bno technika (pavyzd\u017eiui, \u0161okiu, kv\u0117pavimo technika), ma\u017eai k\u0105 pasako apie u\u017e \u0161ios patirties slypin\u010di\u0105 tikrov\u0119 ir nieko nesako apie toki\u0173 i\u0161gyvenim\u0173 reik\u0161m\u0119 bei teising\u0105 j\u0173 ai\u0161kinim\u0105. Tai lie\u010dia ir religin\u0117s patirties koreliacij\u0105 su patologiniais smegen\u0173 procesais. Neurologas V. Ramachandranas (Kalifornijos universitetas, San Diegas) tvirtina nustat\u0119s, kad \u017emon\u0117s, turintys epilepsij\u0105 smilkinin\u0117je skiltyje, labai da\u017enai patiria \u201edvasines vizijas\u201c, smarkiai veikian\u010dias gyvenim\u0105. Jis \u0161\u012f smegen\u0173 plot\u0105 netgi vadina \u201eDievo moduliu\u201c, nes vien jau pavartojus s\u0105vok\u0105 \u201eDievas\u201c, jis neva smarkiai suaktyv\u0117ja. Ta\u010diau patyr\u0119 epilepsijos tyrin\u0117tojai iki \u0161iol nepatvirtino teiginio, kad ypatingi religiniai patyrimai b\u016bt\u0173 \u017eymiai da\u017enesni tarp epileptik\u0173 nei kit\u0173 \u017emoni\u0173. Bet jeigu taip ir b\u016bt\u0173, jei Moz\u0117 ir Paulius savo aprei\u0161kimus b\u016bt\u0173 gav\u0119 per epileptines atakas \u0161iame plote, tai dar nerei\u0161kia, kad jos sukeliamos tik per \u0161ias atakas, nes juk gal\u0117t\u0173 b\u016bti, kad atakos yra \u0161alutinis \u0161i\u0173 gili\u0173 patyrim\u0173 fenomenas ir drauge yra j\u0173 sukeltos. Juo labiau tai dar nieko nesako, ar u\u017e to neslypi tikrov\u0117. Net negalima atmesti, kad psichikos ligoniai \u016bmioje \u2013 da\u017enai paveldimoje \u2013 ligoje suvokia \u201etikrov\u0119\u201c, nuo kurios \u201enormal\u016bs\u201c \u017emon\u0117s puikiai apsisaugo \u201eapsauginiais mechanizmais\u201c. Gal\u0117t\u0173 b\u016bti, kad tam tikri smegen\u0173 procesai palyginti su da\u017eniausiai paveld\u0117tais apsauginiais mechanizmais parodo didesn\u0119 nei empiri\u0161kai apib\u016bdinam\u0105 tikrov\u0119 ir sukuria nauj\u0105 atvirum\u0105 tai tikrovei. Stebimi smegen\u0173 procesai apie tai pasako lygiai tiek ma\u017eai kaip ir apie i\u0161gyvenim\u0173, j\u0173 turinio ir reik\u0161m\u0117s \u201etikrum\u0105\u201c.<br \/>\nGilus religinis i\u0161gyvenimas yra daugiaprasmis ir nesukuria jokio religinio turinio. Kad i\u0161 jo atsirast\u0173 tik\u0117jimas ar net ir kitus \u017emones \u012ftikinanti religija, jis turi b\u016bti taip dvasi\u0161kai perdirbtas, kad perduota patirtis ir jiems b\u016bt\u0173 \u012ftikinamai suprantama ir i\u0161 esm\u0117s i\u0161gyvenama. Apa\u0161talas Paulius, \u017einoma, ne vien i\u0161 savo vienaskaitinio Kristaus patyrimo prie Damasko i\u0161pl\u0117tojo mokym\u0105 apie \u017emogaus nuteisinim\u0105 per malon\u0119, bet ilgai ai\u0161kinantis su savo kaip \u017eyd\u0173 ra\u0161to \u017einovo kilme. Religinis patyrimas be dvasinio apdorojimo yra toks pat tu\u0161\u010dias, kokios yra tu\u0161\u010dios tik kognityviai perteiktos religin\u0117s s\u0105vokos be to jomis nusakyto \u201eDievo tikrov\u0117s\u201c patyrimo.<br \/>\n\u017dinoma, \u017einios apie religinio i\u0161gyvenimo neurofiziologin\u012f pagrind\u0105 i\u0161kelia kelet\u0105 rimt\u0173 teologini\u0173 klausim\u0173. Jeigu religiniam patyrimui yra b\u016btinas \u012fgimtas \u201epolinkis\u201c smegenyse, gal\u0117tume i\u0161kelti klausim\u0105, ar tie, kas atmeta religin\u0119 tikrov\u0119, to polinkio nepaveld\u0117jo, ar jis d\u0117l aukl\u0117jimo ir mokymo tapo \u201eneaktyvus\u201c. Tuomet b\u016bt\u0173 \u017emoni\u0173, kurie \u201ei\u0161 prigimties\u201c gali arba turi tik\u0117ti, ir kit\u0173, pasmerkt\u0173 dvejon\u0117ms ir netik\u0117jimui. Tuomet tiek tikintieji, tiek netikintieji ir ateistai sekt\u0173 j\u0173 smegenyse esan\u010diomis \u201eprogramomis\u201c. Problema, teologiniu po\u017ei\u016briu, n\u0117ra nauja. Kod\u0117l vieni \u017emon\u0117s tiki, bet kiti negali ir nenori tik\u0117ti \u2013 \u0161\u012f klausim\u0105 gvildena krik\u0161\u010dioni\u0173 Ba\u017eny\u010dia nuo J\u0117zaus ir Pauliaus, paskui Reformacijos ir pagaliau iki dabartini\u0173 laik\u0173. Jis buvo ai\u0161kintas tai nuod\u0117me, \u201enenor\u0117jimu pripa\u017einti, kad Dievas yra Dievas\u201c (M. Lutheris), tai dievi\u0161ku l\u0117mimu.<br \/>\nI\u0161siai\u0161kinome, jog neurofiziologiniai patyrimai yra daugiareik\u0161miai. Atsi\u017evelgiant \u012f mokslines teorines prielaidas ir pasaul\u0117\u017ei\u016brines nuostatas, jie gali b\u016bti labai skirtingai ai\u0161kinami. Taigi jie gali klausti, ar religin\u0117je patirtyje yra suvokiama savita dvasin\u0117 tikrov\u0117, ta\u010diau specialiai, ar yra Dievas, neatsakoma, tik pasakoma, kokiose smegen\u0173 srityse ir kokiu aktyvumu jose atsispindi \u012fvairios religinio m\u0105stymo, tik\u0117jimo ir jausmo formos.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Prof. dr. <strong>Ulrich Eibach <\/strong>(Bona)<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Vilija Ulien\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Ulrich Eibach Nauji technikos metodai leid\u017eia neuropsichologinius procesus atkurti taip, kad galima tiksliai steb\u0117ti, kokios smegen\u0173 sritys, vykstant tam tikriems psichiniams \u2013 dvasiniams procesams yra aktyvios arba kokios funkcijos neveikia. Paprastai smegenys veikia taip, kad pagal informacij\u0105, priimam\u0105 i\u0161 paties k\u016bno arba i\u0161orinio pasaulio, jos kaip sistema vis i\u0161 naujo organizuojasi ir sujungia nauj\u0105 informacij\u0105 [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[469],"tags":[487,486,73,485,484],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1134"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=1134"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1134\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1136,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1134\/revisions\/1136"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=1134"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=1134"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=1134"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}