{"id":1137,"date":"2016-10-14T05:37:10","date_gmt":"2016-10-14T02:37:10","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=1137"},"modified":"2016-10-14T05:37:32","modified_gmt":"2016-10-14T02:37:32","slug":"tikrojo-mokslo-pagrindai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=1137","title":{"rendered":"Tikrojo mokslo pagrindai"},"content":{"rendered":"

\u201eMaterializmas suk\u016br\u0117 teorij\u0105, kuri paai\u0161kina visk\u0105 pasaulyje, bet ne\u012ftikina, kad m\u016bs\u0173 m\u0105stymas veiksmingas.\u201c C. S. Lewis<\/strong><\/p>\n

Charles Colson<\/em><\/p>\n

Skaitydami straipsn\u012f pasistenkite rasti atsakym\u0105 \u012f \u0161iuos klausimus:
\n\u00b7 Kokie yra pagrindiniai mokslinio nat\u016bralizmo prie\u0161taravimai?
\n\u00b7 Kokie krik\u0161\u010dioni\u0161kosios pasaul\u0117\u017ei\u016bros elementai sudaro \u0161iuolaikinio mokslo pagrind\u0105?
\n\u00b7 K\u0105 tur\u0117tume atsakyti mokslinio nat\u016bralizmo filosofijos \u0161alininkams?<\/p>\n

Neseniai i\u0161leista Darwino knyga \u201ePavojingoji id\u0117ja\u201c gali lengvai suklaidinti nieko ne\u012ftariant\u012f knygyno lentyn\u0173 nar\u0161ytoj\u0105. Atrodyt\u0173, kad Tufto universiteto profesorius Danielius Dennettas nori \u012fsp\u0117ti skaitytojus, kokius pavojus kelia darvinizmas. Ta\u010diau i\u0161 tikr\u0173j\u0173 Dennettas bando \u012ftikinti skaitytojus priimti<\/em> \u201epavojing\u0105sias\u201c Darvino teorijos implikacijas. Jis tvirtina, kad teisingai suprantamas darvinizmas yra \u201euniversali r\u016bg\u0161tis\u201c, i\u0161tirpdanti visus tradicinius moralinius, metafizinius ir religinius \u012fsitikinimus. Mat jeigu \u017emon\u0117s evoliucionavo savaime, d\u0117l materiali\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, n\u0117ra pagrindo tik\u0117ti mus suk\u016brus\u012f ir moralines tiesas aprei\u0161kus\u012f Diev\u0105. Dennettas net si\u016blo \u012f tradicines Ba\u017eny\u010dias \u017ei\u016br\u0117ti kaip \u012f \u201ekult\u016brinius zoologijos sodus\u201c, skirtus lankytojams palinksminti. [1] \u0160i knyga yra vienas i\u0161 spalvingesni\u0173 bendros taktikos \u2013 panaudojant moksl\u0105 kaip ginkl\u0105 nu\u0161auti religiniam tik\u0117jimui \u2013 pavyzd\u017ei\u0173. Pagal standartin\u0119 prielaid\u0105, mokslas reprezentuoja objektyv\u0173 pa\u017einim\u0105, o religija yra subjektyvi\u0173 reikmi\u0173 i\u0161rai\u0161ka. Tod\u0117l religija turinti pritaikyti sav\u0105j\u012f mokym\u0105 apie pasaul\u012f prie to, k\u0105 skelbia mokslas. Taip mokslas i\u0161auk\u0161tinamas iki visuotin\u0117s filosofijos, da\u017enai vadinamos scientizmu<\/em> arba moksliniu nat\u016bralizmu<\/em>, \u2013 teigian\u010dios, kad vieninteliai real\u016bs dalykai yra tie, kuriuos galima pa\u017einti ir i\u0161matuoti patirtimi bei steb\u0117jimais. Visa kita yra nereal\u016bs, subjektyvios fantazijos produktai, \u012fskaitant tokius dalykus kaip meil\u0117 ir gro\u017eis, g\u0117ris ir blogis, Dievas ir s\u0105mon\u0117.
\nDavidas Hume\u2019as, a\u0161tuonioliktojo am\u017eiaus \u0161kot\u0173 filosofas ir krik\u0161\u010dionyb\u0117s kritikas, atskleid\u0117 tikr\u0105j\u0105 scientizmo ir dramatin\u0117s prozos darbotvark\u0119. Jis si\u016bl\u0117 i\u0161imti i\u0161 bibliotek\u0173 lentyn\u0173 knygas apie religij\u0105, etik\u0105, metafizik\u0105 \u2013 apie visk\u0105, ko negalima susieti su empiriniais faktais. Jis ragino paimti kiekvien\u0105 knyg\u0105 \u012f rank\u0105 ir i\u0161kelti klausim\u0105: \u201eAr joje pateikti faktai pagr\u012fsti matematiniais skai\u010diavimais? Ar jos i\u0161vados pagr\u012fstos faktais ir eksperimentais?\u201c Jei ne, tokia knyga turi b\u016bti \u201ei\u0161mesta \u012f lau\u017e\u0105\u201c. Jei knyga nesusijusi su matematika ar empiriniais faktais \u2013 tai yra su mokslu \u2013 vadinasi, \u201ejoje n\u0117ra nieko kito, kaip tik sofistika ir iliuzijos\u201c [2].
\nDaugelis \u0161iandienini\u0173 intelektual\u0173 kaip ir Hume\u2019as mano, jog mokslas, kad ir kaip jis vadint\u0173si \u2013 scientizmas, pozityvizmas, materializmas ar nat\u016bralizmas, yra visokeriopo tikro pa\u017einimo \u0161altinis. Tai dominuojantis Vakar\u0173 kult\u016bros po\u017ei\u016bris. Mokslas, kuris i\u0161 prad\u017ei\u0173 papras\u010diausiai rei\u0161k\u0117 nat\u016bralaus pasaulio tyrin\u0117jim\u0105, buvo sujungtas su moksliniu nat\u016bralizmu, filosofija, teigian\u010dia, jog egzistuoja tik nat\u016bralusis pasaulis. Jau 1922 m. G. K. Chestertonas \u012fsp\u0117jo, kad scientizmas tapo m\u016bs\u0173 institucijas u\u017evaldan\u010dia \u201ereligija\u201c, \u201em\u0105stymo sistema, kuri prasid\u0117jo evoliucija ir baig\u0117si eugenika\u201c [3]. O 1955 m. vienas mokytojas parei\u0161k\u0117, kad, nors Amerikos mokyklos yra tariamai neutralios, jos \u201epropaguoja tam tikr\u0105 dogmatin\u012f tik\u0117jim\u0105, o b\u016btent mokslin\u012f nat\u016bralizm\u0105\u201c [4].
\n\u0160is \u201edogmatinis tik\u0117jimas\u201c agresyviai siekia visk\u0105 priskirti nat\u016bralistin\u0117ms kategorijoms. Net \u017emon\u0117s priskiriami \u201eobjektams\u201c ar \u201edalykams\u201c, kuriuos galima tyrin\u0117ti, su kuriais galima atlikti bandymus ir pagaliau kuriuos galima kontroliuoti. Filosofas Arthuras Koestleris tai pasmerk\u0117 kaip \u201e\u017eiurkiamorfin\u012f paklydim\u0105\u201c, argumentuodamas, kad pagal \u0161\u012f tik\u0117jim\u0105 su \u017emon\u0117mis elgiamasi kaip su laboratorin\u0117mis \u017eiurk\u0117mis [5]. Pana\u0161iai ir didysis krik\u0161\u010dionyb\u0117s apologetas C. S. Lewisas teig\u0117, kad mokslinio nat\u016bralizmo i\u0161kilimas ves \u012f \u201e\u017emogaus panaikinim\u0105\u201c, nes jis neigia m\u016bs\u0173 \u017emogi\u0161kumui b\u016btin\u0173 dalyk\u0173 realum\u0105: g\u0117rio ir blogio, tikslo, gro\u017eio, Dievo suvokim\u0105.
\nJei neigsime tikrai \u017emogi\u0161kus dalykus, kursime ne\u017emogi\u0161k\u0105<\/em> kult\u016br\u0105. Jei laikysime moral\u0119 subjektyviu jausmu, moraliniai idealai bus priskirti priva\u010diai sri\u010diai, o vie\u0161umoje moral\u0117s neliks. Jei neigsime realum\u0105 dorybi\u0173, d\u0117l kuri\u0173 esame prana\u0161esni u\u017e gyvulius, \u0161ios doryb\u0117s i\u0161nyks ir mes i\u0161 ties\u0173 prilygsime gyvuliams. Taigi nors mokslas inspiravo technologin\u0119 pa\u017eang\u0105, palengvinusi\u0105 gyvenim\u0105 ir padariusi\u0105 j\u012f sveikesn\u012f, susimai\u0161\u0119s su mokslinio nat\u016bralizmo filosofija, mokslas sunaikina visk\u0105, d\u0117l ko verta gyventi. Mes valdome nat\u016bral\u0173j\u012f pasaul\u012f savo pa\u010di\u0173 siel\u0173 kaina<\/u>.
\nLewisas ai\u0161kiai numat\u0117 \u0161i\u0105 kebli\u0105 pad\u0117t\u012f. \u201eSenov\u0117s i\u0161min\u010diams, \u2013 ra\u0161\u0117 jis, \u2013 svarbiausia problema buvo, kaip priderinti siel\u0105 prie tikrov\u0117s, ir sprendimas \u0161ioje situacijoje buvo pa\u017einimas, savikontrol\u0117 bei doryb\u0117.\u201c Gyvenimo tikslas b\u016bdavo siejamas su sielos tobul\u0117jimu ir buvo laikomasi pastovi\u0173 moralini\u0173 standart\u0173. Ta\u010diau pagal \u0161iuolaikin\u0119 technin\u0119 m\u0105stysen\u0105, \u201evisa problema yra, kaip palenkti tikrov\u0119 \u017emogaus norams, o \u0161ios problemos sprendimas \u2013 technika\u201c. Tokia m\u0105stysena nepripa\u017e\u012fsta nuolatini\u0173 standart\u0173, tod\u0117l niekas negali tikrinti \u017emogaus tro\u0161kimo valdyti ir dominuoti [6].
\nPasi\u017ei\u016br\u0117kite ger\u0105 televizijos interviu su \u0161iandieniniais mokslininkais ir greitai suprasite, kad d\u0117l etinio subjektyvizmo daugelis mokslinink\u0173 nebesugeba \u012fvertinti net savo pa\u010di\u0173 darbo implikacij\u0173. J\u0173 etikos supratimas ne\u017eeng\u0117 tolygiai su j\u0173 puikiais atradimais. \u0160tai kod\u0117l mokslas ir technologija klaid\u017eioja be ai\u0161ki\u0173 moralini\u0173 nuorod\u0173, kurdami vis sud\u0117tingesnius prietaisus ir kartu ne\u017einodami, kokiam tikslui ar vertybei jie tur\u0117t\u0173 tarnauti. [7]
\nVis d\u0117lto, nors egzistuoja \u0161ie nerim\u0105 keliantys tr\u016bkumai, i\u0161stumti mokslin\u012f nat\u016bralizm\u0105 i\u0161 intelektinio dominavimo pozicij\u0173 ne taip lengva, nes jis suteik\u0117 mokslininkams mil\u017eini\u0161k\u0105 gali\u0105. Jei mokslas yra vienintelis pa\u017einimo \u0161altinis, tada j\u0173 pa\u010di\u0173 sukurta disciplina nustelbia visas kitas ir tik jie gali autoritetingai kalb\u0117ti apie kult\u016br\u0105 kaip visum\u0105. Taigi jei norime atlaikyti mokslo vardu rengiamus i\u0161puolius prie\u0161 krik\u0161\u010dioni\u0173 tik\u0117jim\u0105, svarbiausias m\u016bs\u0173 taikinys tur\u0117t\u0173 b\u016bti ne specifin\u0117s teorijos, kaip darvini\u0161koji evoliucija, bet j\u0173 pagrindas \u2013 mokslinio nat\u016bralizmo filosofija.<\/u><\/p>\n

Esminiai prie\u0161taravimai<\/strong>
\nKrik\u0161\u010dionys turi tvirtinti, kad mokslinis nat\u016bralizmas yra nenuoseklus ir prie\u0161tarauja pats sau, nes mokslininkai turi atsiriboti nuo pa\u010dios sistemos, kuri\u0105 jie pritaiko visiems kitiems. Visi \u017emon\u0117s susiejami su mechanizmais, veikian\u010diais d\u0117l nat\u016brali\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, \u2013 i\u0161skyrus<\/em> pa\u010dius mokslininkus. Kod\u0117l? Mat tam, kad vykdyt\u0173 savo eksperimentus, mokslininkai turi d\u0117tis, jog bent jau jie<\/em> sugeba per\u017eengti materiali\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 tinklo ribas, racionaliai ir laisvai m\u0105styti, kurti teorijas bei pa\u017einti objektyvi\u0105 ties\u0105. Jie patys turi sukurti vienintel\u0119 ry\u0161ki\u0105 i\u0161imt\u012f savo teorijai. Tai fatali\u0161kasis nat\u016bralizmo prie\u0161taravimas sau pa\u010diam.
\nLewisas nurod\u0117 ir kit\u0105 ne ma\u017eiau destruktyv\u0173 prie\u0161taravim\u0105. Nat\u016bralistas mano, kad visk\u0105, kas tik egzistuoja, galima paai\u0161kinti kaip nat\u016brali\u0173 j\u0117g\u0173 i\u0161rai\u0161k\u0105. Ta\u010diau pati prielaida negali b\u016bti nat\u016brali\u0173 j\u0117g\u0173 rezultatas, nes tada ji neb\u016bt\u0173 laikoma tikrai teisinga. Mat jeigu id\u0117ja yra papras\u010diausias m\u016bs\u0173 protuose susidurian\u010di\u0173 daleli\u0173 rezultatas, tada ji n\u0117ra nei teisinga, nei klaidinga, o tiesiog nat\u016bralus rei\u0161kinys. Pavyzd\u017eiui, jei koks nors \u017emogus sako, kad jo namai dega, bet mes \u017einome, jog jis papras\u010diausiai i\u0161g\u0117r\u0117 haliucinogenini\u0173 vaist\u0173, tikriausiai gaisrin\u0117s nekviesime. Jei id\u0117j\u0105 laikome fizikini\u0173 ir chemini\u0173 veiksni\u0173 m\u016bs\u0173 prote rezultatu, mes nepriimame jos kaip grynos tiesos ir net nelaikome racionalia mintimi.
\nMokslinis nat\u016bralizmas reikalauja i\u0161vados, kad visos id\u0117jos yra nat\u016brali\u0173 veiksni\u0173 smegenyse produktai \u2013 \u012fskaitant paties mokslinio nat\u016bralizmo id\u0117j\u0105<\/em>. Taigi jeigu taip yra i\u0161 tikr\u0173j\u0173, tai n\u0117ra racionali id\u0117ja ir ji neturi b\u016bti laikoma tiesa. \u201eVisos teorijos, pagal kurias \u017emogaus protas yra iracionali\u0173 veiksni\u0173 rezultatas, yra nepriimtinos\u201c, \u2013 ra\u0161\u0117 Lewisas. Mat \u201ekad m\u0105stytume, turime savo protavim\u0105 laikyti pagr\u012fstu, o tai ne\u012ftik\u0117tina, jeigu m\u016bs\u0173 mintys yra tik proto funkcija, o protas \u2013 iracionali\u0173 fizikini\u0173 proces\u0173 subproduktas\u201c [8].
\nTokiu atveju krik\u0161\u010dioni\u0173 u\u017eduotis ai\u0161ki: atskleisti mokslinio nat\u016bralizmo, kuris apgaub\u0117 moksl\u0105 absoliu\u010dia intelektine vald\u017eia, tr\u016bkumus<\/em>. Turime taip elgtis ne d\u0117l to, kad b\u016btume nusiteik\u0119 prie\u0161 moksl\u0105, o tod\u0117l, kad norime sugr\u0105\u017einti mokslui jo teising\u0105 paskirt\u012f \u2013 tyrin\u0117ti Dievo pasaul\u012f ir palengvinti \u017emoni\u0173 kan\u010dias. \u0160iuo keliu turi eiti b\u016btent krik\u0161\u010dionys, nes pirmin\u0117 mokslo koncepcija buvo i\u0161pl\u0117tota biblin\u0117s pasaul\u0117\u017ei\u016bros kontekste ir tik tame kontekste ji gali tinkamai funkcionuoti. I\u0161 ties\u0173, kad ir kaip keista b\u016bt\u0173 daugeliui \u017emoni\u0173, be krik\u0161\u010dionyb\u0117s neb\u016bt\u0173 mokslo.<\/p>\n

Gamtos prigimtis<\/strong>
\nTyrin\u0117jim\u0173 metodas, kur\u012f \u0161iandien vadiname moderniuoju mokslu, atsirado krik\u0161\u010dioni\u0161koje Europoje. Jo kult\u016bra skleid\u0117si bibliniame tik\u0117jime, o daugelis svarbiausi\u0173 mokslin\u0117s revoliucijos veik\u0117j\u0173 buvo \u017emon\u0117s, dirb\u0119 \u012fkv\u0117pti tik\u0117jimo. \u0160iuolaikiniai mokslo istorikai, ir krik\u0161\u010dionys, ir nekrik\u0161\u010dionys, sutinka, jog krik\u0161\u010dionyb\u0117 suteik\u0117 esmines nuostatas bei intelektines prielaidas, \u012fgalinusias \u0161iuolaikinio mokslo atsiradim\u0105. Aptarkime kelet\u0105 svarbiausi\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0161kos pasaul\u0117\u017ei\u016bros element\u0173, prie\u0161taraujan\u010di\u0173 alternatyvioms pasaul\u0117\u017ei\u016broms.
\nFizinis pasaulis yra realus, ne iliuzija. <\/em>Daugelis Ryt\u0173 kult\u016br\u0173 vadovaujasi panteizmu, teigian\u010diu, kad fizinis pasaulis yra iliuzija (maja). Ta\u010diau Biblija moko, kad Dievo sukurtas materialusis pasaulis yra realus ir pa\u017einus. \u0160i nuostata paskatino Vakar\u0173 m\u0105stytojus vertinti fizin\u012f pasaul\u012f ir laikyti j\u012f vert\u0105 tyrin\u0117jim\u0173.
\nGamta yra gera, bet ne dievi\u0161ka. <\/em>Daugelis pagoni\u0161k\u0173j\u0173 kult\u016br\u0173 i\u0161pa\u017e\u012fsta animizm\u0105, pagal kur\u012f pasaulis yra dievyb\u0117s buvein\u0117 arba pa\u010dios Dievo esm\u0117s emanacija. Taigi jie tiki, kad gamta pilna saul\u0117s diev\u0173, upi\u0173 deivi\u0173 ir astralini\u0173 dievybi\u0173. \u0160ie senieji tik\u0117jimai m\u016bs\u0173 laikais atgyja. Pavyzd\u017eiui, Disn\u0117jaus filme Pocahontas<\/em> jauna ind\u0117n\u0117 i\u0161pl\u016bsta baltaod\u012f u\u017e tai, kad jis mano, jog \u017eem\u0117 \u201eyra tik negyvas daiktas\u201c, ir puola \u012ftikin\u0117ti, kad \u201ekiekviena uola, medis ir b\u016btyb\u0117 turi gyvyb\u0119, dvasi\u0105, vard\u0105\u201c. Tai stulbinan\u010diai akivaizdi animizmo i\u0161rai\u0161ka.
\nTa\u010diau Prad\u017eios knygos pirmas skyrius tam kar\u0161tai prie\u0161tarauja. Jame ai\u0161kinama, jog gamta n\u0117ra dievi\u0161ka; tai Dievo k\u016brinys. Saul\u0117 ir m\u0117nuo n\u0117ra dievai; \u0161ie \u0161viesuliai patalpinti danguje, kad tarnaut\u0173 Dievo tikslams. \u0160ios doktrinos pasekmes istorikai apib\u016bdina kaip gamtos \u201enudievinim\u0105\u201c, ir tai buvo esmin\u0117 s\u0105lyga atsirasti mokslui. Mat ten, kur gamta vadovauja religiniam garbinimui, pernelyg gilintis \u012f jos paslaptis laikoma nepriimtinu dalyku. \u201eNudievindama\u201c gamt\u0105 krik\u0161\u010dionyb\u0117 \u0161\u012f baim\u0117s ir garbinimo objekt\u0105 pavert\u0117 galimu mokslini\u0173 studij\u0173 objektu.<\/u>
\nGamta yra tvarkinga ir nusp\u0117jama. <\/em>Dar vienas unikalus krik\u0161\u010dionyb\u0117s \u012fna\u0161as buvo gamtos d\u0117sni\u0173 atradimas. Jokia kita religija ar kult\u016bra, Ryt\u0173 ar Vakar\u0173, niekada nesiejo \u017eod\u017eio \u201ed\u0117snis\u201c su gamta. Prie\u0161ingai, senov\u0117je daugelis \u017emoni\u0173 gamt\u0105 laik\u0117 paslaptinga, pavojinga ir chaoti\u0161ka. Istorikas Carlas Beckeris pa\u017eym\u0117jo, kad id\u0117ja apie nat\u016brali\u0173 d\u0117sni\u0173 egzistavim\u0105 kilo ne i\u0161 \u012fprastin\u0117s patirties, bet tik i\u0161 biblinio mokymo, kad Dievas yra K\u016br\u0117jas ir \u012fstatymo Dav\u0117jas [9]. Pirmieji mokslininkai tur\u0117jo dirbti tik\u0117dami<\/em>, kad gamta yra organizuota, dar gerokai prie\u0161 tai, kai sukaup\u0117 pakankamai mokslini\u0173 fakt\u0173 tam \u012frodyti.
\n\u017dmon\u0117s gali perprasti gamtos tvark\u0105.<\/em> Be to, pirmieji mokslininkai tur\u0117jo veikti tik\u0117dami, kad \u017emogaus protas gali suvokti gamtos tvark\u0105 \u2013 \u0161is \u012fsitikinimas buvo pagr\u012fstas bibliniu mokymu, kad mes esame sukurti pagal Dievo atvaizd\u0105.<\/u> V\u0117lgi, palyginimas su kitomis kult\u016bromis parodo, koks unikalus \u0161is \u012fsitikinimas. Kad gamtoje egzistuoja tam tikra tvarka, tik\u0117jo ir senov\u0117s kinai, bet jie suprato j\u0105 kaip \u017emogaus protu nesuvokiam\u0105 \u012fgimt\u0105 b\u016btinyb\u0119. \u0160tai kod\u0117l kinai, nors padar\u0119 did\u017eiulius techninius atradimus, niekada nei\u0161vyst\u0117 mokslo kaip savaime tobul\u0117jan\u010dios eksperimentin\u0117s veiklos srities (koki\u0105 j\u0105 pa\u017e\u012fstame mes). Ir prie\u0161ingai, Biblijos mokymas apie Dievo atvaizd\u0105 rei\u0161kia, kad \u017emogaus racionalumas tam tikra prasme atspindi paties Dievo racionalum\u0105 \u2013 racionalum\u0105, pagal kur\u012f jis suk\u016br\u0117 pasaul\u012f. Tod\u0117l, pasak pirm\u0173j\u0173 mokslinink\u0173, mes galime \u201em\u0105styti Dievo mintimis\u201c ir atrasti k\u016brinijoje jo \u012fvest\u0105 tvark\u0105.
\nMes turime eksperimentuoti. <\/em>Ta\u010diau kaip mes m\u0105stome Dievo mintimis? Atsakymas \u012f \u0161\u012f klausim\u0105 mokslui esminis. Senov\u0117s graikai apib\u016bdino moksl\u0105 kaip intuityv\u0173 skverbim\u0105si \u012f daiktams b\u016bding\u0105 racionali\u0105 strukt\u016br\u0105, o tai implikuoja, kad pasaulis yra toks, koks yra d\u0117l savo racionalios b\u016btinyb\u0117s. Taigi tikras pasaulio pa\u017einimas pirmiausia \u012fgyjamas login\u0117s analiz\u0117s keliu.
\nTa\u010diau baigiantis viduram\u017eiams atsirado tam tikra krik\u0161\u010dioni\u0173 teologijos forma, vadinama savanori\u0161kumo principu<\/em>; ji mok\u0117, kad racionali tvarka gamtoje n\u0117ra \u012fgimta<\/em>, bet suteikta<\/em> jai pagal Dievo vali\u0105 ir plan\u0105. Savanori\u0161kumo principas pad\u0117jo inspiruoti moksle eksperimentin\u0119 metodologij\u0105. Mat jeigu pasaulis nesukonstruotas racionalios b\u016btinyb\u0117s, o yra Dievo laisvo pasirinkimo k\u016brinys, mes negalime jo pa\u017einti s\u0117d\u0117dami dramblio kaulo bok\u0161te ir logi\u0161kai analizuodami, kaip mok\u0117 graikai. Turime i\u0161eiti i\u0161 jo ir pa\u017evelgti, k\u0105 Dievas i\u0161 tikr\u0173j\u0173 padar\u0117. Turime steb\u0117ti ir eksperimentuoti.
\nDaugelis pirm\u0173j\u0173 mokslinink\u0173 savanori\u0161kumo princip\u0105 ai\u0161kiai susiejo su moksliniu metodu. Pavyzd\u017eiui, Isaaco Newtono draugas Rogeris Cotesas ra\u0161\u0117, kad pasaulis atsirado i\u0161 \u201etobulai laisvos Dievo valios\u201c ir \u201etod\u0117l\u201c mes turime j\u012f tyrin\u0117ti \u201esteb\u0117dami ir eksperimentuodami\u201c [10].
\nPana\u0161ius argumentus pateik\u0119s Galileo dav\u0117 ir \u012fsimintin\u0105 pavyzd\u012f, rodant\u012f, k\u0105 jie rei\u0161kia. Nor\u0117damas i\u0161siai\u0161kinti, ar de\u0161imt svar\u0173 sveriantis daiktas nukrenta ant \u017eem\u0117s grei\u010diau negu sveriantis vien\u0105 svar\u0105, jis nek\u0117l\u0117 filosofini\u0173 klausim\u0173 (savo laikais jis buvo labai kritikuojamas d\u0117l to, kad neapsvarst\u0117 \u201esvorio prigimties\u201c). Jis papras\u010diausiai numet\u0117 du rutulius nuo pasvirusio Pizos bok\u0161to ir steb\u0117jo, kas vyksta.
\nTvarka gamtoje yra matemati\u0161kai tiksli. <\/em>\u0160iuolaikinis mokslas remiasi id\u0117ja, kad tvarka gamtoje yra tiksli ir gali b\u016bti i\u0161reik\u0161ta matematin\u0117mis formul\u0117mis. Tai taip pat krik\u0161\u010dionyb\u0117s \u012fna\u0161as. Pagal kitas religijas, pasaulis buvo sukurtas i\u0161 ka\u017ekokios prie\u0161 tai egzistavusios ir dievams ne itin pavald\u017eios materijos. Pavyzd\u017eiui, Vakaruose graikai tik\u0117jo, kad materija egzistavo per am\u017einyb\u0119 ir sugeb\u0117jo pasiprie\u0161inti k\u016br\u0117jo (kuris buvo \u017eemesn\u0117, pavaldi dievyb\u0117) \u012fvestai racionaliai tvarkai. \u0160tai kod\u0117l graikai tik\u0117josi \u012f\u017evelgti gamtoje tam tikr\u0105 tr\u016bkum\u0105, neai\u0161kumus, da\u017enas anomalijas ir netikslumus.
\nIr prie\u0161ingai, Biblija moko, kad vienintelis Dievas yra am\u017einas, kad nebuvo jokios prie\u0161 j\u012f egzistavusios \u201e\u017ealiavos\u201c, kuri b\u016bt\u0173 jam nepavaldi ar gal\u0117t\u0173 pasiprie\u0161inti. Pasaulis buvo sukurtas tik Dievo rankomis (suk\u016brimas ex nihilo<\/em>, i\u0161 nieko) ir yra visi\u0161kai jam pavaldus. Taigi krik\u0161\u010dionys tiki, kad tvarka gamtoje yra b\u016btent tokia, koki\u0105 j\u0105 nustat\u0117 Dievas, \u2013 matemati\u0161kai tiksli.
\nPavyzd\u017eiui, sp\u0117damas, kad planetos sukasi ne apie \u017dem\u0119, o apie Saul\u0119, Kopernikas netur\u0117jo joki\u0173 empirini\u0173 fakt\u0173 \u0161iai naujai hipotezei pagr\u012fsti. Iki teleskopo i\u0161radimo planet\u0173 steb\u0117jimai atitiko ir toki\u0105 sistem\u0105, kurios centras yra \u017dem\u0117, ir toki\u0105, kurios centras \u2013 Saul\u0117. Vienintelis veiksnys, d\u0117l kurio heliocentrin\u0117 sistema atrod\u0117 priimtinesn\u0117, buvo tai, kad matemati\u0161kai ji buvo paprastesn\u0117 ir lygtyse nereik\u0117jo daryti daug pakeitim\u0173. O kadangi Kopernikas neabejojo, kad Dievas suk\u016br\u0117 pasaul\u012f matemati\u0161kai tiksl\u0173, ai\u0161kesn\u0117s formul\u0117s jam buvo pakankamai svarbus veiksnys. Kai buvo i\u0161rasti teleskopai, \u017einoma, paai\u0161k\u0117jo, kad Kopernikas neklydo. Ta\u010diau stov\u0117jus\u012f ant mokslin\u0117s revoliucijos slenks\u010dio Kopernik\u0105 \u012fkv\u0117p\u0117 ne jam prieinami mokslo faktai, o krik\u0161\u010dioni\u0161kas tik\u0117jimas.
\nTas pats tik\u0117jimas \u012fkv\u0117p\u0117 ir Johannes\u0105 Kepler\u012f, i\u0161gars\u0117jus\u012f atradimu, jog planet\u0173 orbitos yra ne apskritimai, kaip tais laikais man\u0117 \u017emon\u0117s, o elips\u0117s. Skirtumas buvo toks menkutis, kad kiti mokslininkai numojo \u012f j\u012f ranka, bet Kepleris buvo \u012fsitikin\u0119s, jog viskas k\u016brinijoje yra b\u016btent taip, kaip nori Dievas. Jei Dievas b\u016bt\u0173 nor\u0117j\u0119s, kad orbitos b\u016bt\u0173 apvalios, jos ir b\u016bt\u0173 tiksliai <\/em>apvalios; kadangi taip n\u0117ra, vadinasi, jos turi b\u016bti ka\u017ekokios kitos tikslios<\/em> formos. Kepleris dirbo ilgus metus, nor\u0117damas suderinti lygtis su steb\u0117jimais, kol pagaliau i\u0161siai\u0161kino, kad orbitos yra elips\u0117s formos. Per visus tuos sunkius metus, j\u012f palaik\u0117 krik\u0161\u010dioni\u0161kas tik\u0117jimas ir \u012fsitikinimas, kad biblinis Dievas valdo materij\u0105, tod\u0117l jai b\u016bdingas matematinis tikslumas.
\n\u201eTaikomoji matematika gamtos mokslo po\u017ei\u016briu i\u0161rei\u0161kia krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105 tik\u0117jim\u0105, kad gamta yra visagalio Dievo k\u016brinys\u201c [11], \u2013 ra\u0161o istorikas R. G. Collingwoodas.<\/p>\n

Mokslas kaip apologetika<\/strong>
\nI\u0161 vis\u0173 pusi\u0173 girdime, kad mokslas paneig\u0117 krik\u0161\u010dionyb\u0119, ta\u010diau \u0161iandien istoriniai faktai pateikia ai\u0161k\u0173 atsakym\u0105: tai krik\u0161\u010dionyb\u0117 padar\u0117 moksl\u0105 \u012fmanom\u0105. U\u017euot pab\u016bg\u0119 mokslo vardu rengiam\u0173 antpuoli\u0173, mes galime \u012frodyti, jog pats mokslinio metodo buvimas ir viskas, kas juo pasiekta, yra svarbus apologetinis krik\u0161\u010dionyb\u0117s tiesos argumentas.<\/u>
\n\u017dvelgiant i\u0161 istorin\u0117s perspektyvos, b\u016btent taip elg\u0117si daugelis tikin\u010di\u0173j\u0173. Isaacas Newtonas, da\u017enai laikomas \u017eymiausiu i\u0161 pirm\u0173j\u0173 mokslinink\u0173, buvo atsidav\u0119s krik\u0161\u010dionis, ir jo mokslinius tyrin\u0117jimus stipriai motyvavo tro\u0161kimas apginti tik\u0117jim\u0105. Jis tvirtai tik\u0117jo, kad mokslinis pasaulio tyrin\u0117jimas ves tiesiai prie \u0161\u012f pasaul\u012f suk\u016brusio Dievo. Newtonas ra\u0161\u0117, jog mokslas atskleid\u017eia, \u201ekokia buvo pirmoji prie\u017eastis, koki\u0105 gali\u0105 jis turi mums ir koki\u0105 naud\u0105 mes gauname i\u0161 jo, kad m\u016bs\u0173 pareig\u0105 jam ir vienas kitam parodyt\u0173 gamtos \u0161viesa\u201c. O kod\u0117l mokslas mums visa tai atskleid\u017eia? Mat mokslo paskirtis yra \u201epagal pasekmes i\u0161siai\u0161kinti prie\u017eastis, kol pasieksime pa\u010di\u0105 pirm\u0105j\u0105 prie\u017east\u012f, kuri tikrai n\u0117ra mechanin\u0117\u201c. Kitaip tariant, pasaulis gali veikti d\u0117l mechanini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, ta\u010diau pasek\u0119 jas iki pat pabaigos, matome, kad pirmoji prie\u017eastis tur\u0117jo b\u016bti protaujanti ir racionali B\u016btyb\u0117. [12]
\n\u201e\u0160i nuostabiausia Saul\u0117s, planet\u0173 ir komet\u0173 sistema gal\u0117jo atsirasti tik pagal protaujan\u010dios ir galingos B\u016btyb\u0117s plan\u0105 bei jai vadovaujant\u201c, \u2013 ra\u0161\u0117 Newtonas (ten pat, p. 91). Jo draugas Rogeris Cotesas paskelb\u0117, kad Newtono darbas \u201ebus did\u017eiausia apsauga nuo ateist\u0173, ir b\u016btent i\u0161 \u0161i\u0173 pozicij\u0173 bus galima saugiausiai nusitaikyti prie\u0161 bedievi\u0173 gaujas\u201c [13]. B\u016btent tok\u012f po\u017ei\u016br\u012f mes turime atgauti \u0161iandien.
\nStandartiniai mokyklos vadov\u0117liai vis dar laiko moksl\u0105 religij\u0105 paneigusiu veiksniu, tod\u0117l jaunieji krik\u0161\u010dionys klas\u0117se turi apginti savo pozicij\u0105. \u0160is stereotipas yra pirm\u0173j\u0173 \u0161iuolaikini\u0173 istorik\u0173, kaip Voltaire\u2019as ir Gibbonas, kurie buvo \u0160vietimo epochos racionalistai, tro\u0161k\u0119 diskredituoti krik\u0161\u010dionyb\u0119, palikimas. Jie k\u016br\u0117 Vakar\u0173 civilizacijos istorij\u0105, kurioje religija buvo vaizduojama kaip mokslo ir pa\u017eangos prie\u0161as. Dabar \u0161is nuostata universalioje i\u0161mintyje, kad netgi tie krik\u0161\u010dionys, kurie n\u0117ra mokslininkai, tikriausiai yra gird\u0117j\u0119 \u0161io skyriaus argumentus, moka \u012f\u017evelgti stereotipus ir sugeba apginti tik\u0117jim\u0105.
\nTuriu prisipa\u017einti, kad, nors kolegijoje mokiausi vidutini\u0161kai, fizikos egzamin\u0105 vos i\u0161laikiau, tod\u0117l negaliu sav\u0119s laikyti mokslo ekspertu. Vis d\u0117lto a\u0161 suprantu, apie k\u0105 kalba mokslininkai apologetai, tad manau, kad tai prieinama ir daugeliui krik\u0161\u010dioni\u0173. M\u016bs\u0173 pozicijos tvirtos, ir mes turime b\u016bd\u0173 mesti i\u0161\u0161\u016bk\u012f \u012fsigal\u0117jusiai nat\u016bralistinei ortodoksijai bei pateikti savo dabartinius \u012ftikinan\u010dius apologetinius argumentus.
\n
\nEilini\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173 pasisakymai<\/strong><\/em>
\nDaugelis krik\u0161\u010dioni\u0173 b\u016btent taip ir daro. Prisiminkime teis\u0117s profesoriaus Phillipo Johnsono i\u0161 Kalifornijos universiteto Berklyje istorij\u0105, kuri tapo XX a. septintojo de\u0161imtme\u010dio radikalizmo i\u0161takomis. 1987 m. leisdamas Anglijoje metines atostogas Johnsonas nusipirko kelias knygas apie darvini\u0161k\u0105j\u0105 evoliucij\u0105. Perskai\u010dius jas \u012f\u017evalgia teisininko akimi, j\u012f apstulbin\u0119 klaidingi samprotavimai ir nepagr\u012fsti faktai. Mokslininkas pri\u0117jo prie i\u0161vados, kad darvinizmas \u0161iandien dominuoja ne d\u0117l mokslini\u0173 argument\u0173 svarumo, o tod\u0117l, kad palaiko tam tikr\u0105 pasaul\u0117\u017ei\u016br\u0105 \u2013 neigia Diev\u0105 ir vaizduoja \u017emones kaip moraliai autonomi\u0161kus. Johnsonas suprato, kad prie\u0161 darvinizm\u0105 nukreipto projekto klausimas i\u0161 esm\u0117s yra dviej\u0173 prie\u0161ing\u0173 pasaul\u0117\u017ei\u016br\u0173 susid\u016brimas.
\nTaigi \u0161iandien vilkintis duksliu tvido kostiumu, \u017evelgiantis per akinius be r\u0117meli\u0173 Johnsonas, griaudamas savo kaip d\u0117stytojo tvarkara\u0161t\u012f, priimin\u0117ja da\u017enus kvietimus i\u0161d\u0117styti sav\u0105j\u012f projekt\u0105 \u012f\u017eymiausi\u0173 pasaulio mokslinink\u0173 sausakim\u0161oms sal\u0117ms. Jo knygos ypa\u010d perkamos, jis pats vadovauja puikiems jauniems mokslininkams, papildantiems argumentuot\u0117s projekt\u0105 mokslin\u0117mis detal\u0117mis. [14]
\n\u0160iame darbe neb\u016btinai reikia b\u016bti profesoriumi. 1996 m. Kolorado valstijoje penkiolikmetis Danny Phillipsas u\u017eprotestavo, pa\u017ei\u016br\u0117j\u0119s mokykloje per vaizdo magnetofon\u0105 rodyt\u0105 film\u0105 apie \u017emogaus atsiradim\u0105. \u0160is PBS serijos NOVA<\/em> filmas prasid\u0117jo pernelyg bendru teiginiu, kad gyvyb\u0117 atsirado prie\u0161 bilijonus met\u0173, kai \u201egalingi v\u0117jai atsitiktinai sup\u016bt\u0117 i\u0161 atmosferos \u012f vien\u0105 viet\u0105 molekules\u201c. Danny pri\u0117jo prie mokyklos direktoriaus ir parei\u0161k\u0117, jog \u0161is filmas pa\u017eeid\u0117 mokyklos reikalavimus, kad mokytojai pristatyt\u0173 evoliucij\u0105 ne kaip fakt\u0105, o kaip teorij\u0105. Vaikinas i\u0161d\u0117st\u0117 savo nuomon\u0119 pagarbiai ir \u012ftikinamai. Jis akcentavo, kad \u012fvadinis filmo teiginys buvo nereikalingas ir doktrinieri\u0161kas \u2013 nepateikiant joki\u0173 fakt\u0173 tvirtinama, kad gyvyb\u0117 \u017eem\u0117je yra visi\u0161kai atsitiktinai veikian\u010di\u0173 gamtos d\u0117sni\u0173 pasekm\u0117. I\u0161 mokyklos tarybos sudarytas per\u017ei\u016bros komitetas sutiko neberodyti \u0161io vaizdo filmo. Ta\u010diau kaipmat it \u017eudyti nusiteik\u0119 grifai taryb\u0105 u\u017esipuol\u0117 ACLU [15], pasipyl\u0117 grasinimai teismais, ir mokyklos vald\u017eia savo sprendim\u0105 at\u0161auk\u0117.
\nDanny, jaunas mokinys, stojo vienas prie\u0161 stipri\u0105 opozicij\u0105, taigi tokios baigties buvo galima tik\u0117tis. Ta\u010diau kelias, kuriuo jis pasuko, yra puikus pavyzdys, kaip \u0161iuo klausimu kalb\u0117ti su mokyklos vyresniaisiais. Danny veik\u0117 visi\u0161kai savaranki\u0161kai, taigi kritikai negal\u0117jo jo laikyti kit\u0173 grupuo\u010di\u0173 marionete. Vaikinas skund\u0117si tik d\u0117l konkretaus atvejo \u2013 kad nat\u016bralistin\u0117 filosofija buvo pateikta kaip mokslinis faktas. Jis mandagiai pasi\u016bl\u0117 klas\u0117je rodyti kit\u0105 film\u0105 \u2013 \u201eDarvinizmas: mokslas ar nat\u016bralistin\u0117 filosofija?\u201c, kuriame savo nuomon\u0119 i\u0161rei\u0161kia Stanfordo universiteto nepriekai\u0161tingos kvalifikacijos mokslininkai.<\/p>\n

Pusiausvyros i\u0161laikymas<\/strong><\/em>
\nJei krik\u0161\u010dionys takti\u0161kai, protingai ir pasiremdami faktais \u012frodin\u0117s savo ties\u0105 mokymo \u012fstaigose bei per masinio informavimo priemones, ilgainiui mes galime atgauti pusiausvyr\u0105. Jau atsiranda po\u017eymi\u0173, kad mokslin\u0117s \u012fstaigos pradeda nerimauti. Washington Post <\/em>buvo i\u0161spausdintas straipsnis \u201eKreacionizmas gr\u012f\u017eta\u201c apie mokyklose kylan\u010dius prie\u0161taravimus [16]. Ma\u017ea to, \u017eurnalas Science \u012fsp\u0117jo, kad jis gr\u012f\u017eta ginkluotas su \u201enauja \u012f\u017evalgia strategija\u201c [17]. \u0160i naujoji strategija ugdo kriti\u0161k\u0105 m\u0105stym\u0105 ir padeda \u017emon\u0117ms atskirti tikr\u0105j\u012f moksl\u0105 nuo moksli\u0161kai pateiktos nat\u016bralistin\u0117s filosofijos \u2013 kaip tame filme, d\u0117l kurio protestavo Danny.
\nMes turime suprasti, jog visa \u0161io klausimo esm\u0117 yra ne evoliucijos detali\u0173 prie\u0161taravimas Prad\u017eios knygoje pateiktiems faktams. Esm\u0117 yra dviej\u0173 pasaul\u0117\u017ei\u016br\u0173 susid\u016brimas \u2013 teigian\u010dios, kad gyvyb\u0117 yra ne asmenini\u0173 j\u0117g\u0173 produktas, ir teigian\u010dios, kad gyvyb\u0119 suk\u016br\u0117 protinga b\u016btyb\u0117. Mes turime kovoti pasaul\u0117\u017ei\u016bra prie\u0161 pasaul\u0117\u017ei\u016br\u0105.
\nPrisiminkime sustabar\u0117jusius dogmatinius teiginius i\u0161 tipi\u0161k\u0173 mokyklini\u0173 vadov\u0117li\u0173: \u201eJ\u016bs esate gyv\u016bnas, savo kilme giminingas sliekams\u201c; \u201eEvoliucija n\u0117ra kryptinga ir vyksta be i\u0161 anksto numatytos tvarkos\u2026 Ji neturi nei plano, nei tikslo\u201c. M\u016bs\u0173 mokyklos tariamai yra neutralios religijos at\u017evilgiu, ta\u010diau \u0161ie teiginiai ai\u0161kiai rodo, kad taip n\u0117ra. Jie prie\u0161tarauja bet kuriai ir visoms teistin\u0117ms religijoms. Jie per\u017eengia bet kokius empirinius faktus (argi galima \u012frodyti, kad evoliucija netikslinga?) ir tod\u0117l yra daugiau filosofiniai negu moksliniai.<\/p>\n

Ai\u0161kinimas mokykloms<\/strong><\/em>
\nTaigi m\u016bs\u0173 svarbiausias tikslas, ai\u0161kinant mokykloms tikr\u0105j\u0105 pad\u0117t\u012f, tur\u0117t\u0173 b\u016bti i\u0161mokyti pedagogus atskirti filosofinius teiginius nuo mokslini\u0173 teorij\u0173. Kitaip tariant, tur\u0117tume pasistengti, kad jie liaut\u0173si filosofines id\u0117jas laik\u0119 mokslin\u0117mis. I\u0161k\u0117lus \u0161\u012f klausim\u0105 takti\u0161kai ir pagarbiai, daugelis mokytoj\u0173 bus be\u0161ali\u0161ki ir atsakingi.
\nAntra, mes tur\u0117tume reikalauti, kad mokslin\u0117s id\u0117jos b\u016bt\u0173 ai\u0161kinamos s\u0105\u017einingai. Tai yra, mokytojai tur\u0117t\u0173 pateikti ne tik tuos pavyzd\u017eius, kurie patvirtina evoliucij\u0105, bet ir tuos, kurie jai prie\u0161tarauja, bei anomalijas ir nei\u0161spr\u0119stus klausimus. Savo veikale Education or Indoctrination?<\/em> pedagogas Norrisas Andersonas iliustruoja, kaip dogmati\u0161kai vadov\u0117liuose pateikiamas nat\u016bralizmas. Pavyzd\u017eiui, \u201eGyvyb\u0117s \u012fvairov\u0117s pagrindu laikydamas ne antgamtinius veiksnius, o nat\u016bralias prie\u017eastis, Darwinas suteik\u0117 biologijai tvirt\u0105 mokslin\u0119 atspar\u0105\u201c (p. 12). Arba toliau: \u201e\u0160iandien mus stulbina evoliucij\u0105 pagrind\u017eiantys faktai\u2026 Evoliucija jau ne tik teorija\u201c. Tas pats tekstas u\u017esipuola problem\u0173 kelian\u010dius kritikus ir paskelbia juos nieko nei\u0161manan\u010diais: \u201eVisada buvo toki\u0173, kurie prie\u0161inosi evoliucijos \u017eavesiui ir vis skelbdavo, kad \u2018Darwinas klysta\u2019, tik\u0117damiesi tam tikros naudingos vie\u0161umos bei parodydami, kad jie nieko nei\u0161mano apie darvinizm\u0105\u201c (p. 22).
\nVis d\u0117lto pats Andersonas supranta darvinizm\u0105 geriau u\u017e daugel\u012f kit\u0173. Buv\u0119s vadov\u0117li\u0173 ra\u0161ytojas, jis dalyvavo li\u016bdnai pagars\u0117jusias BSCS (Biological Sciences Curriculum Study, \u0161iandienini\u0173 biologijos moksl\u0173 studij\u0173) serijas, kurios ir prad\u0117jo dabar paplitus\u012f dogmatin\u012f evoliucijos d\u0117stym\u0105. \u201ePrakti\u0161kai a\u0161 buvau evoliucijos evangelistas\u201c \u2013 ironi\u0161kai sako Andersonas. Ta\u010diau jo nuomon\u0117 radikaliai pasikeit\u0117, kai vienas kolega asmeni\u0161kai jam pasak\u0117: \u201eA\u0161 tikiu, kad \u017emogaus evoliucija vyko, ta\u010diau n\u0117ra joki\u0173 tai \u012frodan\u010di\u0173 fakt\u0173\u201c. Andersonas i\u0161sigando ir pasi\u016bl\u0117 perra\u0161yti vadov\u0117lius, atskleid\u017eiant tikr\u0105j\u0105 pad\u0117t\u012f. Jo pasi\u016blymas buvo kategori\u0161kai atmestas.
\n\u201e\u0160tai tada mano idealizmas prad\u0117jo bl\u0117sti, \u2013 teigia Andersonas. \u2013 A\u0161 pasteb\u0117jau, jog mokslininkai suremia pe\u010dius, kad i\u0161kreipt\u0173 mokslin\u0119 ties\u0105\u201c [18]. Andersono reakcija paskatino s\u0117kming\u0105 kampanij\u0105 jo gimtojoje Alabamos valstijoje, kur biologijos vadov\u0117li\u0173 vir\u0161eli\u0173 vidin\u0117je pus\u0117je buvo prad\u0117ti \u012fklijuoti evoliucijos teorijos anomalij\u0173 ir dviprasmybi\u0173 s\u0105ra\u0161ai. Dabar pana\u0161iai daroma ir keliose kitose valstijose.
\nTai gera prad\u017eia, nes mes turime pad\u0117ti \u017emon\u0117ms suvokti, kad lazda buvo perlenkta, kad evoliucijos teorija buvo ai\u0161kinama vienpusi\u0161kai. Turime raginti, kad b\u016bt\u0173 naudojami s\u0105\u017einingi metodai, kurie i\u0161sklaidyt\u0173 t\u0105 \u201eklaiding\u0105 mokslin\u0117s tiesos \u012fsp\u016bd\u012f\u201c ir atvirai \u012fvertint\u0173 bet kok\u012f absoliu\u010diai nat\u016bralistin\u012f po\u017ei\u016br\u012f \u012f gyvenim\u0105 ir visada pagrind\u017eian\u010dius ir jam prie\u0161taraujan\u010dius faktus.<\/u><\/p>\n

Jaunimo skatinimas<\/strong><\/em>
\nTurb\u016bt svarbiausias dalykas, k\u0105 galime padaryti, tai skatinti krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105j\u012f jaunim\u0105 tapti profesionaliais mokslininkais ir pademonstruoti mokslui taikytinos biblin\u0117s sistemos tinkamum\u0105. Kaip su\u017einojau i\u0161 kart\u0105 l\u0117ktuve man prisista\u010diusio vyruko, daugelis krik\u0161\u010dioni\u0173 nelaiko mokslo savo misijos sritimi. Jis sak\u0117si, kad mano knygos padar\u0117 didel\u0119 \u012ftak\u0105 jo dvasiniam augimui, o paskui paai\u0161kino, jog studijuoja molekulin\u0119 biologij\u0105. Vis d\u0117lto, baig\u0119s mokslus, jis sak\u0117si planuoj\u0105s dirbti misionieriumi Piet\u0173 Amerikoje. \u201eTokiu atveju, mano knygos nepakankamai prisid\u0117jo prie j\u016bs\u0173 dvasinio augimo\u201c, \u2013 atsakiau a\u0161. Jaunuolis atrod\u0117 apstulb\u0119s. \u201eKod\u0117l manote, kad turite vykti \u012f Piet\u0173 Amerik\u0105 ir ten tarnauti Dievui? \u2013 paklausiau a\u0161. \u2013 Kaip manote, kiek yra krik\u0161\u010dioni\u0173 molekulin\u0117s biologijos specialist\u0173?\u201c \u201eNedaug\u201c, \u2013 pripa\u017eino jis. Prie\u0161 nusileid\u017eiant l\u0117ktuvui, jis darsyk pri\u0117jo prie man\u0119s. \u201ePagalvojau, \u2013 pasak\u0117 jis, \u2013 jog galiu b\u016bti molekulin\u0117s biologijos misionierius.\u201c
\nB\u016btent. Jei norime sukurti pergaling\u0105 strategij\u0105, kuri prat\u0119st\u0173 Kristaus vie\u0161patavim\u0105 visame gyvenime, mums reikia turin\u010di\u0173 pa\u0161aukim\u0105 misionieri\u0173 ir moksle, ir bet kur kitur.<\/u>
\nDabar tam tinkamas metas. Nors mokslinis nat\u016bralizmas atskyr\u0117 religij\u0105 ir moksl\u0105 \u012f dvi prie\u0161i\u0161kas kategorijas, \u0161ias dirbtines pertvaras griauna \u017emogaus tro\u0161kimas matyti pasaul\u012f vientis\u0105. Mokslo ir kult\u016bros atnaujinimo centras Sietlo atradim\u0173 institute finansuoja ir skelbia tyrimus, kurie atskleid\u017eia fizikos, kosmologijos ir biologijos srityse kuriamiems projektams reikalingus faktus. Templetono fondas skatina tyrin\u0117ti mokslo ir religijos santyk\u012f, susieti \u0161ias dvi sritis. Tai l\u0117m\u0117, kad religiniai klausimai kar\u0161tai svarstomi mokslinink\u0173 susirinkimuose.<\/p>\n

Kuri religija?<\/strong><\/em>
\nSvariausias klausimas yra \u0161tai koks: kuri\u0105 religij\u0105<\/em> oficialiai pripa\u017eins mokslas? 1993 m., kasmetiniame Amerikos mokslo pa\u017eangos asociacijos (AMPA) suva\u017eiavime sekmadienio ryt\u0105 susirink\u0119 mokslininkai apstulbo i\u0161gird\u0119 skambiu, melodingu balsu giedant \u0161lovinimo giesm\u0119. Tai buvo kosmologo Joelio Primacko \u017emona Nancy Abrams, o giesm\u0117 \u201eDievo rankra\u0161tis\u201c \u0161lovino po did\u017eiojo sprogimo likusi\u0105 nat\u016brali\u0105 kosmin\u0119 radiacij\u0105. \u201eDievo paslaptys u\u017era\u0161ytos ai\u0161ki\u0173 ai\u0161kiausiai, \u2013 skelb\u0117 priedainis. \u2013 Greitai mes skaitysime Dievo metra\u0161tyje apie pirm\u0105j\u0105 dien\u0105.\u201c
\nViename i\u0161 pos\u0117d\u017ei\u0173 buvo nagrin\u0117jamas mokslo ir religijos santykis, dalyviai diskutavo tokiomis temomis kaip \u201eDid\u017eiojo sprogimo kosmologijos religinis reik\u0161mingumas\u201c ir \u201eGlobalinio religinio mito moksliniai resursai\u201c. Kadangi gyvename am\u017eiuje \u201epasidaryk sau diev\u0105 pats\u201c, nekeista, kad daugelis kalb\u0117jusi\u0173j\u0173 tvirtino, jog tradiciniai tik\u0117jimai turi u\u017eleisti keli\u0105 \u201emokslu besiremian\u010diam mitui\u201c. Jie ragino klausytojus i\u0161auk\u0161tinti kosmin\u0119 evoliucij\u0105 iki \u201e\u012ftikinamo \u2018religinio\u2019 naratyvo\u201c, turin\u010dio \u201egali\u0105 susieti \u017emones naujos tvarkos pasaulyje\u201c.
\nVis d\u0117lto \u0161iuose kunigi\u0161kuose pasisakymuose nepasteb\u0117ta, kad Vakar\u0173 mokslas suponuoja ne \u201emokslu besiremiant\u012f mit\u0105\u201c ir i\u0161augo ne i\u0161 jo, o, kaip mat\u0117me \u0161iame straipsnyje, i\u0161 krik\u0161\u010dionyb\u0117s. Mokslininkams vis labiau susidomint \u0161iais klausimais, krik\u0161\u010dionys turi i\u0161naudoti galimyb\u0119 ir pademonstruoti tikr\u0105j\u012f mokslo pagrind\u0105.
\nDievas \u0161aukia mus sugriauti visus argumentus ir pretenzijas, kurios \u201esukyla prie\u0161 Dievo pa\u017einim\u0105\u201c ir paimti \u201enelaisv\u0117n kiekvien\u0105 mint\u012f, kad paklust\u0173 Kristui\u201c (2 Kor 10,5). Kiek tai susij\u0119 su \u0161iuolaikiniu mokslu, mes turime nesuklupdami vykdyti \u0161\u012f pa\u0161aukim\u0105, nes prie\u0161ingu atveju sunku pasakyti, kokiais \u201e\u012ftikinamais\u201c, bet klaidingais naujais prasimanymais mokslininkai gali prad\u0117ti maitinti m\u016bs\u0173 dvasi\u0161kai i\u0161bad\u0117jusi\u0105 visuomen\u0119.
\nMokslo \u2013 ir m\u016bs\u0173 realyb\u0117s supratimo \u2013 reformacija yra ne tik dramblio kaulo bok\u0161te s\u0117din\u010di\u0173 akademik\u0173 reikalas. Ji veikia vis\u0105 m\u016bs\u0173 pasaul\u0117\u017ei\u016br\u0105 \u2013 id\u0117jas ne tik apie religij\u0105 bei etik\u0105, bet ir apie men\u0105, muzik\u0105, masin\u0119 kult\u016br\u0105.<\/p>\n

Vert\u0117 Jolanta Kri\u016bnien\u0117
\nVersta i\u0161: Colson Ch. W. The Christian in Today\u2019s Culture. \u00a9 2001 by Tyndale House Publishers. Versta ir perspausdinta leid\u0117jams sutikus<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u201eMaterializmas suk\u016br\u0117 teorij\u0105, kuri paai\u0161kina visk\u0105 pasaulyje, bet ne\u012ftikina, kad m\u016bs\u0173 m\u0105stymas veiksmingas.\u201c C. S. Lewis Charles Colson Skaitydami straipsn\u012f pasistenkite rasti atsakym\u0105 \u012f \u0161iuos klausimus: \u00b7 Kokie yra pagrindiniai mokslinio nat\u016bralizmo prie\u0161taravimai? \u00b7 Kokie krik\u0161\u010dioni\u0161kosios pasaul\u0117\u017ei\u016bros elementai sudaro \u0161iuolaikinio mokslo pagrind\u0105? \u00b7 K\u0105 tur\u0117tume atsakyti mokslinio nat\u016bralizmo filosofijos \u0161alininkams? Neseniai i\u0161leista Darwino knyga \u201ePavojingoji […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[469],"tags":[488,489,197],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1137"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=1137"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1137\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1139,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1137\/revisions\/1139"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=1137"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=1137"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=1137"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}