{"id":1156,"date":"2016-10-14T05:54:44","date_gmt":"2016-10-14T02:54:44","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=1156"},"modified":"2016-10-14T05:55:04","modified_gmt":"2016-10-14T02:55:04","slug":"ar-naujojo-testamento-vynas-toks-pat-kaip-siu-dienu-vynas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=1156","title":{"rendered":"Ar Naujojo Testamento \u201evynas\u201c toks pat kaip \u0161i\u0173 dien\u0173 vynas?"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\"><em>Robert H. Stein<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Prielaida, kad lietuvi\u0161ko \u017eod\u017eio \u201evynas\u201c reik\u0161m\u0117 Biblijoje tiksliai atitinka ver\u010diamo graik\u0173 ar hebraj\u0173 \u017eod\u017eio, yra ai\u0161kus nesusipratimas. Ar tai, k\u0105 turime omenyje, sakydami \u201evynas\u201c, tiksliai atitinka tai, k\u0105 senov\u0117s ra\u0161ytojai man\u0117 vartodami \u0161\u012f \u017eod\u012f? Ar vynas, apie kur\u012f kalbama Biblijoje, toks pat kaip tas, kur\u012f \u0161iandien pilsto broliai krik\u0161\u010dionys? Atsakymas \u012f \u0161\u012f klausim\u0105 \u2013 \u201ene visai\u201c. Akivaizdu, kad Biblijoje \u201evynas\u201c nerei\u0161kia nesusifermentavusi\u0173 vynuogi\u0173 sul\u010di\u0173, nes \u012fsakymas \u201eIr nepasigerkite vynu\u201c (Ef 5,7) ir daugelis persp\u0117jim\u0173 d\u0117l vyno \u0160ventajame Ra\u0161te (pavyzd\u017eiui, Kun 10,9; Pat 20,1; 21,17; 23,29\u201335) netur\u0117t\u0173 jokios prasm\u0117s, jei \u0161is \u017eodis kalb\u0117t\u0173 apie nealkoholin\u012f g\u0117rim\u0105. Kita vertus, taip pat ai\u0161ku, kad \u0161is \u017eodis neatitinka tiksliai to, k\u0105 \u0161iandien vadiname vynu.<br \/>\nSenov\u0117s graik\u0173 kult\u016broje vynas paprastai buvo saugojamas dideliuose \u0105so\u010diuose, vadinamuose amforomis. Prie\u0161 vartojim\u0105 jis b\u016bdavo supilamas \u012f didelius dubenis, vadinamus krateriais, ir skied\u017eiamas vandeniu. Man teko garb\u0117 lankytis did\u017eiuosiuose archeologiniuose muziejuose At\u0117nuose, kur ma\u010diau tuzinus toki\u0173 krateri\u0173. I\u0161 t\u0173 krateri\u0173 v\u0117liau b\u016bdavo pripildomi kilikai, arba taur\u0117s. Svarbu pasteb\u0117ti, kad prie\u0161 geriant vyn\u0105, jis buvo atskied\u017eiamas vandeniu. Kilikai buvo pripildomi ne i\u0161 amfor\u0173, bet i\u0161 krateri\u0173.<br \/>\nVandens ir vyno santykis skirdavosi. Homeras (\u201eOdis\u0117ja\u201c, 9,208\u2013 9) pamini dvide\u0161imties dali\u0173 vandens ir vienos dalies vyno santyk\u012f. Plinijus \u201eGamtos moksle\u201c (\u201eNaturalis historia\u201c) pamini a\u0161tuoni\u0173 dali\u0173 vandens ir vienos dalies vyno santyk\u012f. Viename senoviniame At\u0117n\u0173 ra\u0161te, para\u0161ytame apie 200-uosius m\u016bs\u0173 eros metus, randame ankstesni\u0173 ra\u0161ytoj\u0173 teigini\u0173 apie g\u0117rimo papro\u010dius. I\u0161traukoje i\u0161 Aristofano dramos ra\u0161oma: \u201e\u010cia, i\u0161gerk tai taip pat \u2013 sumai\u0161yta trys ir du. Dzeusai! Bet kaip saldu ir trys dalys i\u0161saugotos gerai!\u201c Cituojamas ir kitas poetas, gyven\u0119s V a. prie\u0161 Krist\u0173: \u201eGeriausia vyno norma yra nei per daug, nei per ma\u017eai; Kadangi tai li\u016bdesio ar beprotyb\u0117s prie\u017eastis; Vynui gerai b\u016bti ketvirtam, sumai\u0161ytam su trimis nimfomis\u201c. \u010cia vandens ir vyno santykis \u2013 trys su viena. Kiti pamin\u0117ti autoriai Heziodas (trys su viena), Aleksidas (keturios su viena), Dioklas (dvi su viena), Nikocharas (penkios su viena) ir Anakreonas (dvi su viena). Kartais santykis suma\u017e\u0117ja iki viena su viena (ir net ma\u017eiau), ta\u010diau turime pasteb\u0117ti, kad toks mi\u0161inys vadinamas \u201estipriu vynu\u201c. Kita vertus, gerti neskiest\u0105 vyn\u0105 buvo laikoma barbari\u0161ku papro\u010diu. At\u0117najas cituoja Mnesit\u0117j\u0173 i\u0161 At\u0117n\u0173:<br \/>\n\u201eDievai atskleid\u0117 vyn\u0105 mirtingiesiems, kad b\u016bt\u0173 did\u017eiausias palaiminimas tiems, kas vartoja j\u012f gerai, ta\u010diau atvirk\u0161\u010diai tiems, kurie vartoja j\u012f be saiko. Tiems, kurie j\u012f geria, jis duoda maisto ir k\u016bno bei proto stipryb\u0117s. Medicinoje jis labai naudingas, jis gali b\u016bti sumai\u0161ytas su skys\u010diu ir vaistais, jis gydo su\u017eeistuosius. Kiekvien\u0105 dien\u0105 tiems, kas mai\u0161o ir geria j\u012f saikingai, jis teikia ger\u0105 nuotaik\u0105, ta\u010diau jei per\u017eengi ribas, atne\u0161a smurt\u0105. Sumai\u0161yk ji pus\u0119 ir pus\u0119 ir gausi beprotyb\u0119; nesumai\u0161yk \u2013 k\u016bnas sukniubs\u201c.<br \/>\nAkivaizdu, kad senov\u0117je vynas buvo laikomas vaistais (ir tirpikliu vaistams) ir, be abejo, g\u0117rimu. Ta\u010diau prie\u0161 vartojim\u0105 j\u012f visada atskiesdavo. Pavyzd\u017eiui, Plutarchas (<em>Symposiacs<\/em>, 3.9) teigia: \u201eMes vadiname mi\u0161in\u012f \u2018vynu\u2019, nors pagrindin\u0117 sudedamoji dalis yra vanduo\u201c. Vandens santykis gal\u0117jo skirtis, ta\u010diau tik barbarai g\u0117r\u0117 neskiest\u0105 vyn\u0105, o vienodom dalim sumai\u0161ytas vanduo ir vynas buvo laikomas \u201estipriu g\u0117rimu\u201c ir jam buvo nepritariama. Terminas \u201evynas\u201c ar <em>oinos<\/em> senov\u0117s Graikijos pasaulyje rei\u0161k\u0117 ne vyn\u0105 kaip mes j\u012f suprantame dabar, o vyn\u0105, atskiest\u0105 vandeniu. Paprastai ra\u0161ytojai vynu vadindavo vyno ir vandens mi\u0161in\u012f. Kad parodyt\u0173, jog g\u0117rimas yra ne vyno ir vandens mi\u0161inys, o vynas, jie sakydavo \u201eneskiestas [<em>akratesteron<\/em>] vynas\u201c.<br \/>\nGalite svarstyti, ar vyno ir vandens mai\u0161ymas apsiribojo tik senov\u0117s Graikija. \u012erodym\u0173 na\u0161ta prisl\u0117gs bet k\u0105, kas gin\u010dysis, jog vyno g\u0117rimo tradicijos \u017eyd\u0173 bendruomen\u0117je buvo visai kitokios nei parodytos pavyzd\u017eiuose. Turime pavyzd\u017ei\u0173 ir \u017eyd\u0173 bei krik\u0161\u010dioni\u0173 literat\u016broje, ir Biblijoje, kad vynas taip pat buvo suprantamas kaip vyno ir vandens mi\u0161inys. Keliuose pavyzd\u017eiuose Senajame Testamente atskiriamas \u201evynas\u201c ir \u201esvaigieji g\u0117rimai\u201c. Kun 10,8\u20139 ra\u0161oma: \u201eVie\u0161pats kalb\u0117jo Aaronui: \u2018negerkite vyno ar svaigi\u0173j\u0173 g\u0117rim\u0173 nei tu, nei tavo s\u016bn\u016bs, kai jums reikia eiti \u012f Susitikimo Palapin\u0119\u2026\u2019\u201c Apie nazyr\u0173 \u012f\u017ead\u0105 Sk 6,3 sakoma, kad jis \u201eturi susilaikyti nuo vyno ir kit\u0173 svaigal\u0173\u201c. Skirtum\u0105 taip pat galima rasti Pakartoto \u012estatymo 14,26; 29,6; Teis\u0117j\u0173 13,4. 7. 14; 1 Samuelio 1,15; Patarli\u0173 20,1; 31,4. 6; Izaijo 5,11. 22; 28,7; 29,9; 56,12 ir Malachijo 2,11. 1901 m. \u017eyd\u0173 enciklopedija (12 tomas, p. 533) teigia, kad rabin\u0173 laikais bent jau <em>jajin<\/em> [vynas] atskirtas nuo <em>\u0161ekar<\/em> [stiprus g\u0117rimas]: pirmasis atskiestas vandeniu (<em>mazug<\/em>), antrasis neatskiestas (<em>jajin hai<\/em>).<br \/>\nTalmude, kuriame perteikta \u017eodin\u0117 judaizmo tradicija nuo 200 m. prie\u0161 Krist\u0173 iki 200 m\u016bs\u0173 eros met\u0173 (Mi\u0161noje) ir v\u0117lesniame komentare apie tas tradicijas (Gemaroje) yra keli traktatai, kuriuose aptariamas vandens ir vyno mi\u0161inys. Vienas traktatas (\u0160abath, 77a) teigia, kad vynas, kuris nuken\u010dia sumai\u0161ius su trimis vandens dalimis, n\u0117ra vynas. Normaliu mi\u0161iniu laikomas mi\u0161inys i\u0161 dviej\u0173 dali\u0173 vandens ir vienos dalies vyno. Pa\u010dioje svarbiausioje u\u017euominoje (Pesahim, 108b) ra\u0161ytojas teigia, kad keturios taur\u0117s, kurias kiekvienas \u017eydas tur\u0117jo i\u0161gerti per paschos ritual\u0105, tur\u0117jo b\u016bti sumai\u0161ytos santykiu trys dalys vandens ir viena dalis vyno. I\u0161 to galime daryti i\u0161vad\u0105, kad vynas, vartojamas per Vie\u0161paties Vakarien\u0119, buvo trij\u0173 dali\u0173 vandens ir vienos dalies vyno mi\u0161inys. Kitoje \u017eyd\u0173 i\u0161traukoje 60 m. prie\u0161 Krist\u0173 ra\u0161oma: \u201eJuk kaip \u017ealinga gerti tik vyn\u0105 arba net gerti tik vanden\u012f, o vynas, mai\u0161ytas su vandeniu, yra ir saldus, ir nepaprastai skanus, ir suteikia malonumo\u201c (2 Mak 15,39).<br \/>\nSenov\u0117s laikais gerti tik vanden\u012f buvo pavojinga. Padaryti vanden\u012f saug\u0173 gerti buvo galima keliais b\u016bdais. Vienas \u2013 u\u017evirinimas, ta\u010diau jis buvo varginantis ir brangus. I\u0161bandyti ir \u012fvair\u016bs filtravimo metodai. Vynas (pavyzd\u017eiui, vyno ir vandens mi\u0161inys) irgi pad\u0117jo apsisaugoti. (Gerai prisimenu, kaip Salonikuose, Graikijoje, atsig\u0117riau vandens, kuris b\u016bt\u0173 buv\u0119s daug geresnis sumai\u0161ytas su kokiu nors gryninan\u010diu priedu).<br \/>\nNaujajame Testamente vyno turinys niekada neaptariamas. Ta\u010diau vynas Naujajame Testamente negal\u0117jo stipriai skirtis nuo graik\u0173 minimo vyno, rabin\u0173 Talmudo laik\u0173 ir ankstyv\u0173j\u0173 Ba\u017eny\u010dios t\u0117v\u0173. Ankstyv\u0173j\u0173 Ba\u017eny\u010dios t\u0117v\u0173 ra\u0161tuose ai\u0161ku, kad \u201evynas\u201c rei\u0161kia vyn\u0105, sumai\u0161yt\u0105 su vandeniu. Justinas Kankinys apie 150 m. apib\u016bdino Vie\u0161paties Vakarien\u0119 tokiu b\u016bdu: \u201eAtne\u0161ama duona ir vynas, ir vanduo ir vyresnysis siun\u010dia maldas ir pad\u0117k\u0105\u201c (Apologija, 1.67.5.). Po 65 met\u0173 Hipolitas dav\u0117 nurodymus vyskupams, kad jie turi \u201eeucharizuoti [palaiminti] pirmiausiai duon\u0105, reprezentuojan\u010di\u0105 Kristaus K\u016bn\u0105, ir taur\u0119 su sumai\u0161ytu vynu Kraujo, pralieto u\u017e visus, kurie tiki \u012f j\u012f, simbol\u012f\u201c (Apostolic Traditions, 23.1). Kiprianas apie 250 m. teig\u0117 paneigdamas tam tikras ereti\u0161kas apeigas: \u201eMes nieko neturime daryti, tik tai, k\u0105 Vie\u0161pats padar\u0117 m\u016bs\u0173 vardu, kaip ta taur\u0117, kuri si\u016bloma jo atminimui, turi b\u016bti si\u016bloma sumai\u0161yta su vynu\u2026 Tod\u0117l kalbant apie Vie\u0161paties taur\u0119, negalima aukoti tik vandens, taip pat kaip ir vien vyno negalima aukoti. Nes jei kas aukos tik vyn\u0105, Kristaus kraujas nutols nuo m\u016bs\u0173, bet jei tik vanduo bus aukojamas, \u017emon\u0117s nutols nuo Kristaus\u2026 Taigi Vie\u0161paties taur\u0117 n\u0117ra tik vanduo, nei tik vynas, nebent jie sumai\u0161omi vienas su kitu\u201c [Lai\u0161kas 62,2. 11. 13]. \u010cia akivaizdu, kad neskiestas vynas ir tik vanduo \u2013 abu buvo nepriimtini Vie\u0161paties Vakarienei. Norma buvo vyno ir vandens mi\u0161inys. Anks\u010diau (II a.) Klemensas Aleksandrietis teig\u0117: \u201eVynui geriausiai b\u016bti sumai\u0161ytam su kiek galima daugiau vandens\u2026 Nes abu yra Dievo k\u016briniai, ir sumai\u0161ant juos, tiek vanduo, tiek vynas teikia sveikat\u0105, nes gyvenimas sudarytas i\u0161 b\u016btin\u0173 element\u0173 ir nauding\u0173 element\u0173. B\u016btinas elementas, vanduo, kurio yra daugiausiai, sumai\u0161omas su naudingu elementu\u201c (\u201eAukl\u0117tojas\u201c, 2. 2. 23, 3\u201324.1).<br \/>\nPa\u010diame Naujajame Testamente turime tik vien\u0105 pavyzd\u012f, i\u0161 kurio ai\u0161ku, kad autoriaus supratimas apie oinos ( \u201evyn\u0105\u201c) skiriasi nuo m\u016bs\u0173. Tai randame Aprei\u0161kimo knygoje 14,10, kur autorius kalba apie \u201eDievo \u012fnir\u0161io vyn\u0105, \u012fpilt\u0105 ir neatmie\u0161t\u0105 jo r\u016bstyb\u0117s taur\u0117je\u201c. \u010cia ai\u0161ku, kad autorius kalba apie ne\u012fprast\u0105 Dievo r\u016bstyb\u0117s parodym\u0105. \u0160itokioje Dievo r\u016bstyb\u0117je n\u0117ra nieko normalaus. Jos nesu\u0161velnins jo maloningumas. \u201eNeatmie\u0161tas\u201c Dievo r\u016bstyb\u0117s vynas bus parodytas. Jeigu autorius galvot\u0173, kad \u017eodis \u201evynas\u201c rei\u0161kia t\u0105 pat\u012f, k\u0105 vynas rei\u0161kia \u0161iandien, tai yra grynas vynas, neatskiestas vandeniu, tai termino \u201eneatmie\u0161tas\u201c nebereik\u0117t\u0173 vartoti. Ta\u010diau kadangi vynas paprastai buvo vandens ir vyno mi\u0161inys, jis tur\u0117jo prid\u0117ti \u017eod\u012f \u201eneatmie\u0161tas\u201c, kad apib\u016bdint\u0173 did\u017ei\u0105 Dievo r\u016bstyb\u0119. I\u0161 \u0161io pavyzd\u017eio ai\u0161ku, kad siekdami suprasti \u017eod\u017eio prasm\u0119, turime bandyti suprasti, k\u0105 jis rei\u0161k\u0117 autoriaus kontekste. Lietuvi\u0161ko \u017eod\u017eio prasm\u0117, pavartota vertime, gali neatitikti originalo reik\u0161m\u0117s.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Kristina Misiut\u0117<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Versta i\u0161: Stein R. H. Difficult Passages in the New Testament. \u2013 Grand Rapids, 1990 \u00a9 InterVarsity Press<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Robert H. Stein Prielaida, kad lietuvi\u0161ko \u017eod\u017eio \u201evynas\u201c reik\u0161m\u0117 Biblijoje tiksliai atitinka ver\u010diamo graik\u0173 ar hebraj\u0173 \u017eod\u017eio, yra ai\u0161kus nesusipratimas. Ar tai, k\u0105 turime omenyje, sakydami \u201evynas\u201c, tiksliai atitinka tai, k\u0105 senov\u0117s ra\u0161ytojai man\u0117 vartodami \u0161\u012f \u017eod\u012f? Ar vynas, apie kur\u012f kalbama Biblijoje, toks pat kaip tas, kur\u012f \u0161iandien pilsto broliai krik\u0161\u010dionys? Atsakymas \u012f \u0161\u012f [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[468],"tags":[97,497],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1156"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=1156"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1156\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1158,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1156\/revisions\/1158"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=1156"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=1156"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=1156"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}