{"id":1159,"date":"2016-10-14T05:56:18","date_gmt":"2016-10-14T02:56:18","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=1159"},"modified":"2016-10-14T05:56:37","modified_gmt":"2016-10-14T02:56:37","slug":"kas-yra-priklausomybe","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=1159","title":{"rendered":"Kas yra priklausomyb\u0117?"},"content":{"rendered":"

Ulrich Giesekus<\/em><\/p>\n

Su priklausomyb\u0117s problema tiesiogiai arba netiesiogiai susiduria didel\u0117 \u017emonijos dalis. Veikiausiai ir j\u016bs, kitaip neb\u016btum\u0117te prad\u0117j\u0119 skaityti \u0161io straipsnio. Vis d\u0117lto niekas negali tiksliai pasakyti, kas yra priklausomyb\u0117. Kai \u017emoni\u0173 klausiama, kaip jie j\u0105 supranta, paprastai kiekvienas atsako vis kitaip. Vieni liguisto potraukio kamuojam\u0105 \u017emog\u0173 \u012fsivaizduoja gulint\u012f nuotake ir gyvenant\u012f nuo vieno svaiginimosi iki kito, kiti mano, kad n\u016bdienos visuomen\u0117je mus visus kamuoja kokia nors manija. Manijos, priklausomyb\u0117s, liguisto potraukio s\u0105vokos n\u0117ra ai\u0161kiai apibr\u0117\u017etos. Kalbame apie narkomanij\u0105 ir alkoholizm\u0105, persidirbimo, \u0161varos, malonum\u0173 manij\u0105 (hedonizm\u0105), valgymo, liekn\u0117jimo manij\u0105, liguist\u0105 potrauk\u012f gin\u010dytis, liguist\u0105 pavyd\u0105, godum\u0105, ker\u0161tingum\u0105, televizijos \u017ei\u016br\u0117jimo manij\u0105 \u2013 \u0161\u012f s\u0105ra\u0161\u0105 gal\u0117tume dar gerokai prat\u0119sti. Da\u017enai teisingai sakoma: \u201eLiguistas potraukis \u2013 kai \u017emogus nuolat ie\u0161ko, bet niekuomet neranda\u201c.<\/p>\n

Priklausomyb\u0117 aktuali mums visiems<\/strong>
\nAr m\u016bs\u0173 visuomen\u0117 aps\u0117sta priklausomybi\u0173? Tai liudyt\u0173 daugelis po\u017eymi\u0173, ne vien da\u017enas \u0161io \u017eod\u017eio vartojimas kalbant apie \u012fvairius daugiau ar ma\u017eiau priverstinius elgesio modelius. Priklausomyb\u0117 visuomet siejasi su frustracijos tolerancijos stoka: atrodo, jog daugelis m\u016bs\u0173 visuomen\u0117s \u017emoni\u0173 i\u0161 ties\u0173 nesugeba ar beveik nepaj\u0117gia susidoroti su li\u016bdesiu, skausmu ar praradimu, nesigriebdami maniakini\u0173 elgesio b\u016bd\u0173. Ankstesn\u0117se visuomen\u0117se aukl\u0117jimas perd\u0117tai akcentavo tokias vertybes kaip disciplina, hierarchija, pareigos atlikimas ir paklusnumas (tuo prisid\u0117damas prie did\u017eiausi\u0173 \u017emonijos istorijos katastrof\u0173, pavyzd\u017eiui, totalitarizmo i\u0161kilimo), o dabar vertybi\u0173 skal\u0117 tarsi apsivert\u0117. Propaguojama laisva asmenyb\u0117s rai\u0161ka, pl\u0117tra, materialaus gyvenimo pagrindai ir viso to siekiama. Tod\u0117l frustracijos suvokiamos nebe kaip b\u016btinas ir daugeliu at\u017evilgiu asmenyb\u0117s raid\u0105 skatinantis aspektas, o kaip kli\u016btis kelyje \u012f suklest\u0117jim\u0105.
\nTod\u0117l suprantama, kad plinta po\u017ei\u016bris, jog geriausia \u201epa\u0161alinti\u201c visk\u0105, kas trukdo. Galvos skausmas suvokiamas nebe kaip signalas, jog b\u016btina ka\u017ek\u0105 keisti, o vien kaip pretekstas suvartoti pakankam\u0105 kiek\u012f atitinkam\u0173 vaist\u0173, daran\u010di\u0173 kiek galima greitesn\u012f poveik\u012f. Bendravimo kriz\u0117s pernelyg da\u017enai ir greitai baigiasi bendravimo nutraukimu. Daugeliu po\u017ei\u016bri\u0173 esame i\u0161paikinta visuomen\u0117, m\u0117ginanti savo psichikos pusiausvyr\u0105 i\u0161laikyti per vartotoji\u0161kum\u0105, o ne atskleid\u017eiant ir \u0161alinant tikr\u0105sias m\u016bs\u0173 nelaimi\u0173 prie\u017eastis. Tikra yra tai, kad nesprend\u017eiant gilumini\u0173 problem\u0173 per ilgesn\u012f laik\u0105 v\u0117l tenka i\u0161gyventi naujas frustracijas, \u012fsukan\u010dias \u012f u\u017eburt\u0105 priklausomybi\u0173 rat\u0105.
\nTaigi priklausomyb\u0119 b\u016bt\u0173 galima nusakyti kaip bet koki\u0105 pasikartojan\u010di\u0105 elgsen\u0105, kuri trumpam padeda i\u0161vengti frustracij\u0173 ar jas susilpninti, bet per ilgesn\u012f laik\u0105 frustracijas kurian\u010di\u0105<\/em>. Tokia priklausomybi\u0173 spiral\u0117 reikalauja vis didesni\u0173 pastang\u0173, kol pagaliau visa sistema subj\u016bra ir priklausomyb\u0117s apniktasis i\u0161krenta i\u0161 tos apytakos.
\nPakankamai pla\u010diai nusakius priklausomyb\u0117s s\u0105vok\u0105, b\u016bt\u0173 galima tvirtinti, kad visi ken\u010diame nuo vienokio ar kitokio liguisto potraukio. Net jeigu ir m\u0117giname i\u0161vengti tokio stipraus apib\u016bdinimo, mieliau \u0161nek\u0117dami apie savo menkutes silpnybes, aistras ar ydas, \u2013 visi jau esame i\u0161band\u0119 b\u0117glio elgsen\u0105, kuri, ilgai u\u017etrukusi, problem\u0173 nei\u0161sprend\u017eia.
\nNepaisant to, reikia kriti\u0161kai priimti priklausomyb\u0117s s\u0105vokos nuvertinim\u0105, ypa\u010d tada, kai su priklausomyb\u0117s kaip ligos samprata susij\u0119s moralinis atleidimas nuo asmenin\u0117s atsakomyb\u0117s. Pavyzd\u017eiui, Jungtin\u0117se Valstijose \u012fvairios savitarpio pagalbos grup\u0117s anonimini\u0173 alkoholik\u0173 model\u012f (\u201e12 \u017eingsni\u0173\u201c) perk\u0117l\u0117 \u012f tiek sutrikim\u0173 ir problem\u0173, kad kone visos \u012fmanomos problemos gali b\u016bti nagrin\u0117jamos vienoje \u012f priklausomybi\u0173 gydym\u0105 orientuotoje savitarpio pagalbos grup\u0117je. Bet jeigu visk\u0105 vadinsime priklausomybe, tai \u0161i s\u0105voka neteks prasm\u0117s.
\nItin problemi\u0161ka tai, kad sud\u0117tingos, gyvybei gresian\u010dios ir neretai tragi\u0161kos gyvenimo aplinkyb\u0117s gretinamos su banaliais kasdieniniais i\u0161gyvenimais. Bet visi dalyviai vienodai gali pasijusti \u201eaukomis\u201c arba patvirtinti, jog turi ypating\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 naudotis \u201e\u0161velninan\u010diomis aplinkyb\u0117mis\u201c. Teiginys \u201eA\u0161 sergu darbomanija\u201c neduoda tiek pagrindo sau priekai\u0161tauti kaip teiginys \u201eA\u0161 nepakankamai r\u016bpinuosi savo \u0161eima\u201c. Bet \u010dia i\u0161kyla kita problema: tokia ligos samprata tarsi raginimas kitiems \u2013 t\u0117vams, gyvenimo aplinkyb\u0117ms, partneriui ir t.t. \u2013 subtiliai papriekai\u0161tauti, es\u0105 jie kalti d\u0117l \u201epriklausomyb\u0117s elgsenos\u201c.
\nTaigi vargu ar prasminga prapl\u0117sti s\u0105vok\u0105 \u201epriklausomyb\u0117s sutrikimas\u201c ar \u201emaniakinis susirgimas\u201c iki visoki\u0173 nepageidautin\u0173 \u012fpro\u010di\u0173, o kalb\u0117ti apie priklausomyb\u0119 tik tada, jeigu priklausomyb\u0117s elgsena ir jos padariniai gerokai nulemia ir darko aptariamo asmens gyvenim\u0105. Greta liguisto potraukio, arba priklausomyb\u0117s, sukeltos koki\u0173 nors med\u017eiag\u0173, mano manymu, kaip priklausomyb\u0119 der\u0117t\u0173 apib\u016bdinti ir tokius valgymo sutrikimus kaip bulimija (valgymo ir v\u0117mimo manija) ir anoreksija (liekn\u0117jimo manija), taip pat ir patologinis lo\u0161imas (lo\u0161imo manija).
\nNepaisant to, ai\u0161ki\u0173 rib\u0173 tarp \u201eblog\u0173 \u012fpro\u010di\u0173\u201c ir \u201esunkios priklausomyb\u0117s formos\u201c n\u0117ra. Reikia vadovautis tuo, kad sunk\u016bs priklausomybi\u0173 sutrikimai visuomen\u0117je tiek pat da\u017eni kaip ir \u201emenki kasdieni\u0161ki potraukiai\u201c. \u0160iuo po\u017ei\u016briu mes tikrai esame priklausomybi\u0173 visuomen\u0117.
\n\u012e klausim\u0105, ar esama tam tikros patologin\u0117s asmenyb\u0117s strukt\u016bros, kuri b\u016bt\u0173 linkusi \u012f priklausomyb\u0119, reikia atsakyti neigiamai. Tiesa, dar 1948 metais i\u0161leistame psichiatrijos vadov\u0117lyje ra\u0161oma, kad girtuokliai ir morfinistai es\u0105 \u201epagal savo konstitucij\u0105 nenormal\u016bs \u017emon\u0117s\u201c arba \u201eapsigim\u0119 psichopatai\u201c, ta\u010diau \u0161iandien visi\u0161kai ai\u0161ku, kad toks r\u016b\u0161iavimas niekuo nepagr\u012fstas. N\u0117ra \u017emoni\u0173, turin\u010di\u0173 imunitet\u0105 priklausomyb\u0117ms. Be abejo, b\u016bt\u0173 galima apra\u0161yti ypa\u010d pa\u017eeid\u017eiamas grupes. Tai b\u016bt\u0173 \u017emon\u0117s, kuriems b\u016bdingos tokios savyb\u0117s:
\na) stipriai i\u0161ry\u0161k\u0117j\u0119s jausmingumas ir jausm\u0173 labilumas, neretai susij\u0119s su fiziniais poj\u016b\u010diais (pavyzd\u017eiui, \u012fsitempimu);
\nb) nepakankamas geb\u0117jimas valdyti stiprius jausmus ir i\u0161 to kylanti impulsyvi elgsena;
\nc) nesugeb\u0117jimas u\u017emegzti su kitais \u017emon\u0117mis brand\u017ei\u0173 santyki\u0173;
\nd) da\u017enas baim\u0117s jausmas;
\ne) depresin\u0117 asmenyb\u0117s strukt\u016bra.
\nApibendrinant b\u016bt\u0173 galima teigti, kad \u017emon\u0117s, kurie turi bendravimo sutrikim\u0173, kurie yra baug\u0161t\u016bs ir depresyv\u016bs, labiau link\u0119 \u012f priklausomybi\u0173 sutrikimus. Ta\u010diau n\u0117ra jiems b\u016bding\u0173 specifini\u0173 priklausomybi\u0173 sutrikim\u0173, taigi negali b\u016bti n\u0117 kalbos apie \u201epriklausomybi\u0173 asmenybes\u201c.
\nVis d\u0117lto tai nerei\u0161kia, kad kokio nors asmens psichologin\u0117 sankloda neturi jokios reik\u0161m\u0117s formuojantis kokiam nors priklausomyb\u0117s sutrikimui. Beje, tai rodo ir gydytoj\u0173, gydan\u010di\u0173 pacientus, ken\u010dian\u010dius nuo stipri\u0173 fizini\u0173 skausm\u0173, steb\u0117jimai: \u017emon\u0117s, d\u0117l medicinini\u0173<\/em> prie\u017eas\u010di\u0173 turintys vartoti dideles dozes opiat\u0173 (pavyzd\u017eiui, morfij\u0173), netampa<\/em> nuo j\u0173 priklausomi. Bet jeigu opiatais tikimasi i\u0161sivaduoti nuo emocini\u0173 skausm\u0173, labai greitai i\u0161sivysto priklausomyb\u0117 nuo \u0161io narkotiko. Pana\u0161i\u0173 steb\u0117jim\u0173 atlikta ir su kitomis narkotin\u0117mis med\u017eiagomis. Kitaip tariant, ne chemin\u0117 med\u017eiaga sukelia priklausomyb\u0119, o tokios med\u017eiagos vartojimas, siekiant emocin\u0117s pusiausvyros.
\nI\u0161 to i\u0161eina, kad u\u017edraudus kokias nors narkotines me\u017eiagas, retai suma\u017e\u0117ja narkoman\u0173. Prie\u0161ingai, draudimai apriboja narkotini\u0173 med\u017eiag\u0173 vartojim\u0105 arba kokia nors am\u017eiaus grupe (suaugusieji), arba \u201ekietuoliais\u201c, kurie menkai teatsi\u017evelgia \u012f \u012fstatym\u0173 normas. Kuo stipriau koks nors asmuo nori priklausyti vienai i\u0161 \u0161i\u0173 grupi\u0173 arba sulaukti joje pripa\u017einimo, tuo labiau tik\u0117tina, kad jis ims vartoti u\u017edraustas med\u017eiagas. Geriausia potenciali\u0105 narkotin\u0119 med\u017eiag\u0105 ar maniakin\u0119 elgsen\u0105 laikyti antraeiliu dalyku, tai yra, nepabr\u0117\u017eti nei jos vartojimo, nei atpratimo nuo jos. Moralinio prana\u0161umo jausmas, susij\u0119s su abstinencija, didina kalt\u0117s ir g\u0117dos jausm\u0105 d\u0117l narkotini\u0173 med\u017eiag\u0173 vartojimo, o drauge ir tendencij\u0105 slapukauti: taigi visuotinis moralinis abstinencijos reikalavimas legalioms me\u017eiagoms arba veiksmams veikiau skatina jas vartoti.
\nI\u0161imt\u012f sudaro sveikstantys priklausomyb\u0117s ligoniai: akivaizdu, kad atpratim\u0105 nuo priklausomyb\u0117s elgsenos bent jau kur\u012f laik\u0105 turi lyd\u0117ti ypa\u010d didel\u0117s asmenin\u0117s pastangos. Draug\u0173 ir artim\u0173j\u0173 solidarumas atsisakant vartoti narkotines med\u017eiagas taip pat labai veiksmingas. Kalbant apie priklausomyb\u0117s ligoni\u0173 vaikus yra pagrindo manyti, kad jiems abstinencija labai reikalinga, nes \u012fvair\u016bs maniakiniai sutrikimai paveldimi, jie papildo psichosocialines aplinkybes, susijusias su gyvenimu narkoman\u0173 \u0161eimoje. Ta\u010diau ir tuomet pagrind\u017eiant abstinencijos b\u016btinum\u0105 svarbu nesileisti \u012f emocijas (pavyzd\u017eiui, nevartoti toki\u0173 sakini\u0173 kaip \u201ealkoholis \u2013 velnio pramanas\u201c), o argumentuoti kuo labiau vadovaujantis protu (\u201eB\u016bdami alkoholik\u0173 vaikai, j\u016bs grei\u010diau galite patys tapti alkoholikais, tod\u0117l b\u016bt\u0173 geriau, jei atsisakytum\u0117te vartoti alkohol\u012f\u201c).<\/p>\n

Med\u017eiag\u0173 sukeliamos priklausomyb\u0117s<\/strong>
\nSiaur\u0105ja prasme, turint galvoje nekontroliuojam\u0105 chemini\u0173 med\u017eiag\u0173 vartojim\u0105, priklausomyb\u0117 yra visos visuomen\u0117s problema \u2013 tai tarsi savaime suprantama. Akivaizd\u017eiai t\u0105 liudija ir vos keletas statistini\u0173 duomen\u0173 apie mirties prie\u017eastis Vokietijoje:
\nnuo r\u016bkymo kasmet mir\u0161ta 110 000 \u017emoni\u0173;
\nnuo alkoholio kasmet mir\u0161ta apie 40 000 \u017emoni\u0173;
\nnuo narkotik\u0173 kasmet mir\u0161ta iki 2000 \u017emoni\u0173.
\nTas faktas, kad autoavarijose 50 proc. \u017emoni\u0173 \u017euvo d\u0117l neblaivi\u0173 eismo dalyvi\u0173, rodo, jog rezultatai toli per\u017eengia sausos statistikos apie ligas ir mirties atvejus r\u0117mus. \u010cia reik\u0117t\u0173 priskirti ir nesuskai\u010diuojamus nelaimingus atsitikimus laisvalaikiu ar darbe, kuri\u0173 prie\u017eastis \u2013 alkoholis, alkohol\u012f vartojan\u010dias ir taip savo k\u016bdikius \u017ealojan\u010dias motinas, 800 nu\u017eudym\u0173 ir apie 20 t\u016bkst. sunki\u0173 k\u016bno su\u017ealojim\u0173, \u012fvykdom\u0173 kasmet Vokietijoje, apsvaigus nuo alkoholio, bei daugyb\u0119 kit\u0173 padarini\u0173.
\nTaip pat ai\u0161k\u0117ja, kad \u017einiasklaida bei \u017emoni\u0173 s\u0105mon\u0117 be galo pervertina priklausomybi\u0173 formas, paplitusias visuomen\u0117s paribio grup\u0117se, palyginti su pasekm\u0117mis. Narkotikai toli gra\u017eu ne tokia da\u017ena mirties prie\u017eastis kaip nikotinas arba alkoholis. Mir\u0161tamumas Vokietijoje nuo pastar\u0173j\u0173 dviej\u0173 med\u017eiag\u0173 daugiau kaip \u0161imt\u0105 kart\u0173 didesnis negu nuo \u201esunki\u0173j\u0173\u201c narkotik\u0173.<\/p>\n

Pa\u017eeid\u017eiamas visas \u017emogus<\/strong>
\n\u017dodis \u201evisuma\u201c vartojamas da\u017enai, bet da\u017eniausiai nelabai ai\u0161kiai j\u012f apibr\u0117\u017eiant. \u010cia mes laikom\u0117s po\u017ei\u016brio, kad \u017emogus \u012fvairiais aspektais \u2013 fiziniais, psichiniais ir dvasiniais \u2013 suvokiamas kaip visuma. \u0160ia prasme \u017eodis \u201evisuminis\u201c rei\u0161kia, kad \u0161ie \u012fvair\u016bs aspektai vienas nuo kito neatsiejami, ta\u010diau turi b\u016bti nagrin\u0117jami atskirai. Tai rei\u0161kia, kad kiekvienas \u0161is aspektas daro \u012ftak\u0105 tiek problemai susidarant, tiek ir j\u0105 sprend\u017eiant, bet kiekvienas i\u0161 j\u0173 taip pat visuomet bus susij\u0119s ir su abiem kitais.<\/p>\n

Fiziniai aspektai<\/strong>
\nFiziniai aspektai itin reik\u0161mingi kalbant apie priklausomybes, sukeliamas koki\u0173 nors med\u017eiag\u0173. Kaip ypatingus veiksnius dera pamin\u0117ti paveld\u0117t\u0105 polink\u012f, med\u017eiagos poveik\u012f k\u016bnui (tolerancij\u0105), k\u016bno reakcij\u0105 \u012f med\u017eiagos nebevartojim\u0105 (abstinencij\u0105) bei bendro pob\u016bd\u017eio fizinius pa\u017eeidimus kaip tos med\u017eiagos vartojimo padarin\u012f.
\n\u00a0\u00a0\u00a0 Paveldimumas kaip predispozicija.<\/em> \u0160iandien niekas neabejoja tuo, kad paveldimumas daro didel\u0119 \u012ftak\u0105 med\u017eiag\u0173 sukeliamai priklausomybei. Ta\u010diau kaip ir kalbant apie psichikos ligas, paveldimumas ir \u010dia niekada negali b\u016bti laikomas vienintele lemiama prie\u017eastimi. Vis d\u0117lto galima sp\u0117ti, kad esama tam tikro \u012fgimto polinkio ir \u012f kitas priklausomybes, ne tik sukeliamas koki\u0173 nors med\u017eiag\u0173. Priklausomybi\u0173 ligoni\u0173 psichikoje galima \u012f\u017evelgti tam tikr\u0173 su paveldimumu sietin\u0173 asmenyb\u0117s bruo\u017e\u0173, ypa\u010d polink\u012f \u012f stipr\u0173 emocionalum\u0105 bei depresij\u0105.
\n\u00a0\u00a0\u00a0 Tolerancija. <\/em>Kuo grei\u010diau k\u016bnas pripranta prie kokios nors narkotin\u0117s med\u017eiagos, tuo stipresnis tos med\u017eiagos priklausomyb\u0117s potencialas. Taigi \u201etolerancijos eiga\u201c rei\u0161kia, kad doz\u0117, kurios reikia norimam poveikiui gauti t\u0105 med\u017eiag\u0105 ilgiau vartojant, vis did\u0117ja. Pavyzd\u017eiui, yra \u017emoni\u0173, kurie gali i\u0161gerti vis daugiau alkoholio ir nepajusti jokio poveikio, kai kiti n\u0117 tiek nei\u0161g\u0117r\u0119 jau sureaguoja: juos ima pykinti, jie vemia arba darosi dar kas nors.
\nAbstinencija.<\/em> Kai \u017emogus \u012fpranta vartoti koki\u0105 nors med\u017eiag\u0105 ir jei tos med\u017eiagos nebegaunant atsiranda fizini\u0173 ar psichini\u0173 simptom\u0173 \u2013 tai laikoma abstinencijos po\u017eymiais. \u0160ie simptomai b\u016bna be galo nemalon\u016bs, pavyzd\u017eiui, sukelia \u012fvairias baimes arba depresijas, negana to \u2013 abstinencijos rei\u0161kiniai gali sukelti sunkias, net gyvybei pavojingas reakcijas.
\n\u00a0\u00a0\u00a0 Bendro pob\u016bd\u017eio sveikatos pakenkimai.<\/em> Dauguma narkotini\u0173 med\u017eiag\u0173 ne tik nuodija \u012fvairius organus: priklausomyb\u0117s kamuojamas \u017emogus paprastai ima nebesir\u016bpinti savo sveikata. R\u016bpinimasis savo organizmu suma\u017e\u0117ja tiek, kiek priklausomyb\u0117 u\u017evaldo to \u017emogaus gyvenim\u0105. Vengiama lankytis pas gydytojus, nes baiminamasi su\u017einoti apie priklausomyb\u0117s sukeltus padarinius. Tod\u0117l ilgai u\u017esit\u0119susius priklausomyb\u0117s sutrikimus da\u017eniausiai lydi tiesioginiai ir netiesioginiai organizmo pakenkimai, galintys apsunkinti terapij\u0105 ir motyvacij\u0105. Kita vertus, b\u016btent sunk\u016bs organizmo pakenkimai kartais past\u016bm\u0117ja priklausomyb\u0117s kamuojam\u0105 \u017emog\u0173 gydyti savo liguist\u0105 potrauk\u012f. Tod\u0117l gydant priklausomyb\u0117s ligas be galo svarbu suteikti tinkam\u0105 medicinin\u0119 prie\u017ei\u016br\u0105.<\/p>\n

Psichiniai aspektai<\/em><\/strong>
\nPsichikos veiksniai priklausomybei atsirasti, taip pat ir jai gydyti, yra svarbiausi. Ypatinga reik\u0161m\u0117 skirtina \u017emogaus biografijai, vaikyst\u0117je patirtiems \u012fsp\u016bd\u017eiams bei esamiems socialiniams santykiams, pavyzd\u017eiui, \u0161eimos dinamikai, darbo s\u0105lygoms arba priklausymui kokioms nors socialin\u0117ms grupuot\u0117ms.
\nPriklausomyb\u0117s sutrikimai niekuomet neatsiranda socialiniame vakuume. Paprastai vadovaujamasi tuo, kad greta priklausomyb\u0117s ligonio esama visos sistemos, sudaran\u010dios s\u0105lygas priklausomybei susiformuoti ar net j\u0105 sustiprinan\u010dios. Sutuoktiniai, kurie m\u0117gindami pad\u0117ti partneriui, kompensuoja priklausomyb\u0117s elgsenos rezultatus, i\u0161 esm\u0117s sudaro s\u0105lygas jai i\u0161likti. Tas pats pasakytina ir apie bendradarbius, kurie perima priklausomyb\u0117s ligonio apleistus darbus. Daugeliu at\u017evilgi\u0173 visuomen\u0117 irgi yra priklausomybes skatinanti sistema. Pavyzd\u017eiui, socialin\u0117s pagalbos tinklas, egzistuojantis (laimei) m\u016bs\u0173 visuomen\u0117je, daugel\u012f priklausomyb\u0117s ligoni\u0173 veikia neigiamai. Praradus darbo viet\u0105 darbo bir\u017ea moka bedarbio pa\u0161alp\u0105, u\u017e netiesiogini\u0173 organizmo pakenkim\u0173 gydym\u0105 sumoka ligoni\u0173 kasa ir taip toliau, taigi tiesiog n\u0117ra b\u016btinyb\u0117s atsisakyti kokios nors priklausomyb\u0117s, kad gal\u0117tum egzistuoti.
\n\u017dinoma, be socialin\u0117s sistemos, kurioje atsiranda ar i\u0161lieka kokia nors priklausomyb\u0117, esama ir sociopsichologini\u0173 veiksni\u0173, ligonio gyvenime suformavusi\u0173 priklausomyb\u0119 skatinan\u010dius asmenyb\u0117s aspektus. Prie toki\u0173 veiksni\u0173 priskirtinas ir augimas \u0161eimoje su vienu i\u0161 priklausomyb\u0117s kamuojam\u0173 t\u0117v\u0173. Bet paprastai sunku nustatyti specifinius veiksnius: nors kiekvienam ligoniui galima sudaryti ilgiausi\u0105 s\u0105ra\u0161\u0105 subjektyvi\u0173 ar objektyvi\u0173 i\u0161gyvenim\u0173, sietin\u0173 su priklausomyb\u0117s sutrikimu, bet toki\u0173 pat \u012fvyki\u0173 b\u016bna nutik\u0119 ir kitiems, kuriems liguistas potraukis nesusiformavo. Galiausiai tenka pripa\u017einti, kad kiekvienu konkre\u010diu atveju priklausomybei \u012ftakos tur\u0117jo paveldimumo, aplinkos veiksni\u0173 ir paties asmens veiksm\u0173 derinys.
\nPsichiniams priklausomyb\u0117s simptomams, be vidin\u0117s orientacijos \u012f narkotin\u0119 med\u017eiag\u0105 (\u201e\u017evilgsnis \u012f tunel\u012f\u201c), priklauso ir kiti \u012fvair\u016bs aspektai: socialin\u0117 izoliacija<\/em>, auganti egzistencin\u0117 baim\u0117 ir baim\u0117 d\u0117l ateities <\/em>bei pasikliovimas tam tikrais atmetimo mechanizmais: priklausomyb\u0117s bei jos pasekmi\u0173 neigimas<\/em>, priklausomyb\u0117s elgesio ai\u0161kinimas ir teisinimas<\/em>, kalt\u0117s projekcija \u012f kitus.
\n\u00a0\u00a0\u00a0 Socialin\u0117 izoliacija.<\/em> Vystantis priklausomybei santykiai su kitais \u017emon\u0117mis darosi vis sunkesni ir galiausiai visai nutr\u016bksta \u2013 i\u0161skyrus tuos, kurie kartu vartoja narkotines med\u017eiagas. Paprastai tada priklausomyb\u0117s elgsena dar labiau sustipr\u0117ja.
\n\u00a0\u00a0\u00a0 Baim\u0117s. <\/em>Sunk\u0117jant priklausomyb\u0117s elgesio padariniams, kartu did\u0117ja ir baim\u0117s bei nepasitik\u0117jimo jausmas. Bet kadangi priklausomyb\u0117 nepripa\u017e\u012fstama kaip tikroji problema, tai ligonio s\u0105mon\u0117je baim\u0117s lieka neai\u0161kios ir pasirei\u0161kia dirglumu, agresija, depresija ar dar kitaip.
\n\u00a0\u00a0\u00a0 Neigimas. <\/em>Priklausomyb\u0117s ligoniai, kurie (dar) nesilaiko abstinencijos, retai arba niekada sau ir kitiems neprisipa\u017eins, kad nebekontroliuoja savo priklausomyb\u0117s elgsenos. Jei su jais imama kalb\u0117ti apie j\u0173 priklausomyb\u0119, paprastai jie reaguoja agresyviai, aroganti\u0161kai arba visk\u0105 nuleid\u017eia juokais. Pokalbiai apie priklausomyb\u0119 \u0161eimoje beveik visuomet draud\u017eiami, o prasi\u017eeng\u0119 \u0161iam draudimui baud\u017eiami.<\/p>\n

Dvasiniai aspektai<\/strong><\/em>
\nGydant priklausomyb\u0117s ligonius tikrai neatsitiktinai didel\u0117 reik\u0161m\u0117 tenka religiniams aspektams. Did\u017eiausios pasaulyje pagalbos priklausomybi\u0173 ligoniams organizacijos, anonimini\u0173 alkoholik\u0173 (AA), terapija, remiasi dvylikos \u017eingsni\u0173 programa. Kad b\u016bt\u0173 ai\u0161kiau, kokia reik\u0161m\u0117 tenka dvasinei gydymo pusei, pateiksime i\u0161 jos kelet\u0105 i\u0161trauk\u0173:
\n2 \u017eingsnis: Mes \u012ftik\u0117jome, kad j\u0117ga, stipresn\u0117 u\u017e mus, gali mums gr\u0105\u017einti dvasin\u0119 sveikat\u0105.
\n3 \u017eingsnis: Mes nusprend\u0117me patik\u0117ti savo vali\u0105 ir gyvenim\u0105 Dievo \u2013 kaip mes j\u012f supratome \u2013 valiai.
\n5 \u017eingsnis: Mes i\u0161pa\u017einome Dievui, sau patiems ir kitam greta esan\u010diam \u017emogui savo klaidas nieko nenusl\u0117pdami.
\n6 \u017eingsnis: Mes esame pasireng\u0119 leisti Dievui pa\u0161alinti visus \u0161iuos charakterio tr\u016bkumus.
\n7 \u017eingsnis: Nusi\u017eemin\u0119 meld\u0117me jo i\u0161laisvinti mus i\u0161 m\u016bs\u0173 tr\u016bkum\u0173.
\n11 \u017eingsnis: Maldomis ir apm\u0105stymais steng\u0117m\u0117s pagerinti s\u0105moning\u0105 ry\u0161\u012f su Dievu \u2013 tokiu, kok\u012f j\u012f suvok\u0117me. Mes meld\u0117me, kad leist\u0173 mums suvokti jo vali\u0105 ir j\u0117g\u0173 j\u0105 \u012fgyvendinti.
\n\u012esid\u0117m\u0117tina, kad anonimini\u0173 alkoholik\u0173 organizacija nepriskiria sav\u0119s kokiai nors religijai ir neprimena tik\u0117jimo bendruomen\u0117s. Ta\u010diau apsilankius \u0161ioje organizacijoje ar jos gydyklose i\u0161syk krinta \u012f akis tai, kad krik\u0161\u010dioni\u0161kos orientacijos grup\u0117s \u010dia \u017eymiai ry\u0161kiau atsiskleid\u017eia nei kitose psichosocialinio darbo srityse, pavyzd\u017eiui, \u201eCaritas\u201c organizacijose. Prasm\u0117s ie\u0161kojimui, atsidavimui, pra\u0161ymui atleisti ir dovanoti kalt\u0119 bei paklusnumui dvasinei tvarkai \u010dia skiriama daug d\u0117mesio \u2013 tiek nagrin\u0117jant subjektyvi\u0105 ligonio patirt\u012f, tiek ir objektyvius i\u0161gyvenimus. Dirbant su sveikstan\u010diais priklausomyb\u0117s ligoniais da\u017enai i\u0161girstama toki\u0173 asmeni\u0161k\u0173 liudijim\u0173: \u201eKad atsikraty\u010diau butelio, man reik\u0117jo kai ko stipresnio u\u017e girtuoklyst\u0119. Tai radau J\u0117zuje\u201c.
\nAr tai rei\u0161kia, jog tereikia teisingai tik\u0117ti ir problemos savaime i\u0161sispr\u0119s? \u017dinoma, kad ne. Min\u0117tosios organizacijos taip pat nepropaguoja tokio modelio. Prie\u0161ingai, dvasiniams aspektams, greta kit\u0173, da\u017enai suver\u010diama kalt\u0117 u\u017e priklausomyb\u0117s atsiradim\u0105. Bet turima galvoje ne tikrasis tik\u0117jimo turinys, o \u017emogi\u0161kosios normos, kurios \u012fsitvirtinusios kai kuriose krik\u0161\u010dioni\u0161kose bendruomen\u0117se ar t\u0117v\u0173 namuose. Kaip jau min\u0117ta, abstinencijos kaip moraliai vertingesnio gyvenimo b\u016bdo emocionalizavimas padeda plisti alkoholizmui.
\nTaigi galima \u012f\u017evelgti dvejop\u0173 s\u0105saj\u0173 tarp tik\u0117jimo ir priklausomyb\u0117s: viena vertus, esama daug \u017emoni\u0173, kurie tik\u0117josi vartodami narkotikus i\u0161silaisvinti (ir tam tikram laikui i\u0161silaisvino) nuo perd\u0117tai grie\u017eto ir nelankstaus religinio aukl\u0117jimo gniau\u017et\u0173 bei dogmati\u0161kumo; kita vertus, i\u0161laisvinan\u010diam ir pozityviam asmeniniam tik\u0117jimui tenka svarbus vaidmuo gydant priklausomybi\u0173 sutrikimus.<\/p>\n

Priklausomybi\u0173 pasirei\u0161kimo formos<\/strong>
\nKadangi priklausomyb\u0117s s\u0105voka n\u0117ra grie\u017etai apibr\u0117\u017eta, tai ja nusakomos labai skirtingos b\u016bsenos. Oficialiose psichikos sutrikim\u0173 klasifikacijose \u0161i s\u0105voka nebevartojama. Kalbant apie narkotini\u0173 med\u017eiag\u0173 sukeliam\u0105 priklausomyb\u0119 daromas skirtumas tarp \u201enarkotini\u0173 med\u017eiag\u0173 piktnaud\u017eiavimo\u201c ir \u201epriklausomyb\u0117s nuo narkotini\u0173 med\u017eiag\u0173\u201c.
\n\u00a0\u00a0\u00a0 Piktnaud\u017eiavimas<\/em> rei\u0161kia pakartotin\u012f nelegali\u0173 arba socialini\u0173, kitais atvejais ir profesini\u0173 galimybi\u0173 praradim\u0105 sukelian\u010di\u0173 narkotini\u0173 med\u017eiag\u0173 vartojim\u0105.
\n\u00a0\u00a0\u00a0 Priklausomyb\u0117<\/em> pagal tarptautin\u0119 psichikos sutrikim\u0173 klasifikacij\u0105 (APA, 1994) apibr\u0117\u017eta tiksliai. Apie j\u0105 galima kalb\u0117ti tada, jei i\u0161 \u017eemiau i\u0161vardyt\u0173 s\u0105lyg\u0173 egzistuoja trys:
\n\u2022 atsiranda tolerancija;
\n\u2022 pasirei\u0161kia abstinencijos po\u017eymiai arba vartojamos kitos, pana\u0161iai veikian\u010dios med\u017eiagos siekiant i\u0161vengti abstinencijos rei\u0161kini\u0173;
\n\u2022 piktnaud\u017eiaujama da\u017eniausiai didesn\u0117mis doz\u0117mis arba ilgiau nei planuota;
\n\u2022 jau\u010diamas poreikis apriboti arba baigti vartojim\u0105, arba m\u0117ginimai apriboti vartojim\u0105 nepavyksta;
\n\u2022 skiriama daug laiko ir j\u0117g\u0173 gauti narkotin\u0117ms med\u017eiagoms (pavyzd\u017eiui, vagyst\u0117s);
\n\u2022 atsisakoma anks\u010diau buvusi\u0173 svarbi\u0173 profesini\u0173, laisvalaikio ar bendrij\u0173 u\u017esi\u0117mim\u0173 d\u0117l narkotini\u0173 med\u017eiag\u0173 vartojimo;
\n\u2022 nepaisoma sunki\u0173 padarini\u0173 fizinei sveikatos b\u016bklei, psichikai arba socialiniam gyvenimui ir toliau nuolat vartojamos narkotin\u0117s med\u017eiagos.
\nNeturi reik\u0161m\u0117s, kad priklausomyb\u0117s s\u0105vok\u0105 m\u0117ginsime apibr\u0117\u017eti kuo tiksliau, riba tarp piktnaud\u017eiavimo ir priklausomyb\u0117s bus labai paslanki. \u201eTa\u0161kas, kuris jau per\u017eengtas\u201c, pereinamosiose stadijose da\u017enai labai aptakus. Ma\u017eiausiai dviprasmi\u0161kas yra vadinamasis kontrol\u0117s praradimas<\/em>, palygintinas su slenks\u010dio per\u017eengimu.
\nKontrol\u0117s praradimas rei\u0161kia, kad \u017emogus, net ir nepaprastai stengdamasis apriboti vartojim\u0105 norimo dyd\u017eio doze, to nepaj\u0117gia padaryti. Tai rei\u0161kia, kad alkoholikas gali arba tik visi\u0161kai abstinenti\u0161kai gyventi, arba geria liguistai. \u201eNormaliai\u201c gerti nebe\u012fstengia. Visi \u017einomi terapijos principai remiasi tuo, kad kontrol\u0117s praradimas nebegr\u012f\u017etamas. Tai rei\u0161kia, kad sveikstantys priklausomyb\u0117s ligoniai vis\u0105 gyvenim\u0105 turi gyventi absoliu\u010dioje abstinencijoje, jeigu nori savo priklausomyb\u0119 \u012fveikti ir j\u0105 valdyti. Individualioje priklausomyb\u0117s raidoje nors kart\u0105 pasirei\u0161kia ai\u0161k\u016bs po\u017eymiai, kad kontrol\u0117 prarandama. Ta\u010diau t\u0105 fakt\u0105 vienareik\u0161mi\u0161kai \u012fvertinti n\u0117ra taip paprasta. Pavyzd\u017eiui, beveik kiekvienas \u017emogus patyr\u0117, k\u0105 rei\u0161kia prarasti kontrol\u0119: kai, tarkim, nor\u0117jo suvalgyti tik vien\u0105 \u0161okolado gabaliuk\u0105, o sukirto vis\u0105 plytel\u0119. Bet tai nerei\u0161kia, jog nuo tol jis nebevalios \u0161okolado valgyti saikingai. Daugumai \u017emoni\u0173 pavyksta, net ir vien\u0105 kart\u0105 nebesusivald\u017eius, ribotai valgyti \u0161okolad\u0105, jo visi\u0161kai neatsisakant. Tai rei\u0161kia, kad ir kontrol\u0117s praradimo ribos yra labai paslankios.
\nNusakant priklausomyb\u0117s s\u0105vok\u0105 neretai skiriama psichin\u0117<\/em> ir fizin\u0117<\/em> priklausomyb\u0117. Fizin\u0117 priklausomyb\u0117 apib\u016bdinama pagal tai, ar abstinencijos simptomai sunk\u016bs. Vartojant centrin\u0119 nerv\u0173 sistem\u0105 slopinan\u010dias med\u017eiagas (alkohol\u012f, raminamuosius arba migdomuosius medikamentus ir t.t.) ir opiatus (heroin\u0105, morfij\u0173), abstinencijos simptomai b\u016bna itin nemalon\u016bs ir net gali gr\u0117sti gyvybei. Tod\u0117l atprasti vartoti \u0161ias med\u017eiagas patartina tik su medik\u0173 pagalba.
\nBet atid\u017eiau vertinant toks fizin\u0117s ir psichin\u0117s priklausomyb\u0117s atskyrimas veikiau atspindi tai, kad nepakankamai suprantame daugumos med\u017eiag\u0173 organin\u012f poveik\u012f smegenims. I\u0161 esm\u0117s ai\u0161ku, kad bet kokios narkotin\u0117s med\u017eiagos poveikis pasirei\u0161kia med\u017eiag\u0173 apykaitos pasikeitimais smegenyse. Tai rei\u0161kia, kad narkotin\u0117 med\u017eiaga turi u\u017eimti nat\u016brali\u0173 ir organizmui sav\u0173 transportuojan\u010di\u0173 med\u017eiag\u0173 viet\u0105. Jei j\u0173 arba atitinkam\u0173 receptori\u0173 neb\u016bt\u0173, tai med\u017eiaga negal\u0117t\u0173 veikti. Taigi jeigu kalbama apie \u201egrynai psichin\u0119\u201c priklausomyb\u0119, tai nerei\u0161kia, kad med\u017eiag\u0173 apykaitos procesai \u010dia nevaidina jokio vaidmens \u2013 net jeigu ir neb\u016bt\u0173 \u017einoma, koki\u0173 med\u017eiag\u0173 organizmas pats nebegamina arba pradeda pernelyg daug gaminti \u0117mus vartoti narkotin\u0119 med\u017eiag\u0105, kokie receptoriai blokuojami ir taip toliau. Jeigu ir \u010dia sud\u0117tinga apibr\u0117\u017eti ai\u0161kias ribas, tai prasminga skirti med\u017eiagas su dideliu potencialu sukelti sunkius abstinencijos simptomus ir tokias, kurioms jie neb\u016bdingi. Taigi s\u0105voka \u201enesukelia fizin\u0117s priklausomyb\u0117s\u201c rei\u0161kia, kad vartojant aptariam\u0105 med\u017eiag\u0105 nei\u0161sivysto tolerancija ir abstinencija.
\n
\nUlrich Giesekus<\/strong>, psichologas, vadovauja krik\u0161\u010dioni\u0161kam terapijos centrui Vokietijoje<\/p>\n

Versta i\u0161: Giesekus U. Wenn Sucht das Leben blockiert. \u2013 Wuppertal, 1999. \u00a9 Brockhaus Verlag<\/p>\n

Priedas<\/h2>\n

Priklausomyb\u0117s kriterijai<\/strong>
\nAr \u017emog\u0173 kamuoja priklausomyb\u0117, galima spr\u0119sti pagal tam tikrus jo elgesio po\u017eymius. Taikomi \u0161ie kriterijai:<\/p>\n

1. Kontrol\u0117s praradimas<\/em>
\n\u201eNormalus\u201c alkoholio vartotojas i\u0161g\u0117r\u0119s antr\u0105 arba tre\u010di\u0105 alkoholio taur\u0119 gali liautis gerti. Priklausomyb\u0117s ligonis praranda kontrol\u0119 ir nebesugeba kontroliuoti i\u0161geriamo alkoholio kiekio. Taip ir azarti\u0161kas lo\u0161\u0117jas, \u012fmet\u0119s pirm\u0105j\u0105 monet\u0105 \u012f automat\u0105, liausis lo\u0161ti tik i\u0161tu\u0161t\u0117jus jo ki\u0161en\u0117ms.
\n
\n<\/em>2. Abstinencijos rei\u0161kiniai<\/em>
\nJeigu priklausomyb\u0117s ligoniai negali gauti reikiamos narkotin\u0117s med\u017eiagos, pasirei\u0161kia tokie fiziniai po\u017eymiai: ima kr\u0117sti drebulys, pila prakaitas ir pana\u0161iai; b\u016bdingi psichiniai po\u017eymiai: baim\u0117, pyk\u010dio priepuoliai, li\u016bdesys, nerimas.<\/p>\n

3. Nesugeb\u0117jimas laikytis abstinencijos<\/em>
\nPriklausomyb\u0117s ligonis nebegali gyventi abstinenti\u0161kai, tai yra nevartodamas narkotin\u0117s med\u017eiagos.<\/p>\n

4. Potraukis v\u0117l pam\u0117ginti<\/em>
\nKadangi priklausomyb\u0117s ligoniai nebegali gyventi be trok\u0161tamos narkotin\u0117s med\u017eiagos, jie vis\u0105 laik\u0105 jos ie\u0161ko. Tuomet kalbama apie potrauk\u012f v\u0117l pam\u0117ginti.<\/p>\n

5. Doz\u0117s didinimas (\u201emore effect\u201c)<\/em>
\nNor\u0117damas pasiekti toki\u0105 pat i\u0161gyvenimo b\u016bsen\u0105, priklausomyb\u0117s ligonis turi suvartoti kaskart vis didesn\u0119 tr\u016bkstamo narkotiko doz\u0119 arba sustiprinti savo priklausomyb\u0117s elgsen\u0105. Doz\u0119 gali didinti kiekybi\u0161kai arba kokybi\u0161kai (tai yra jam reikia vis stipresni\u0173 narkotik\u0173 arba dirgikli\u0173, pavyzd\u017eiui, seksomanai pereina nuo \u201elengvos\u201c pornografijos prie \u201ejuodos\u201c).<\/p>\n

6. Interes\u0173 absorbcija ir koncentravimasis<\/em>
\nGyvenimas vis labiau koncentruojasi ties narkotine med\u017eiaga. Visi kiti interesai neber\u016bpi arba nukreipiami narkotin\u0117ms med\u017eiagoms \u012fsigyti. Kai \u201es\u0117dintis ant adatos\u201c patiria abstinencij\u0105, jis i\u0161naudoja vis\u0105 savo k\u016brybingum\u0105 ir intelekt\u0105 ie\u0161kodamas kitos doz\u0117s. Lo\u0161\u0117jas, patiriantis abstinencij\u0105, itin sumaniai \u201esusiorganizuoja\u201c pinig\u0173, o darbo maniakui visas gyvenimas kada nors virsta darbu.<\/p>\n

7. Visuomeninis nuopuolis<\/em>
\nPrarandamas darbas ir nutr\u016bksta socialiniai kontaktai, galop prarandamas socialumas. Priklausomyb\u0117s ligoniai da\u017enai virsta visuomen\u0117s \u201eatmatomis\u201c.<\/p>\n

8. Psichinis ir fizinis pakrikimas<\/em>
\nPriklausomyb\u0117s ligonio paskutin\u0117, \u017eemiausia pakopa yra psichinis ir fizinis pakrikimas. Priklausomai nuo liguisto potraukio pob\u016bd\u017eio \u017emogus save niokoja ilgiau arba l\u0117\u010diau ir pakenkia sau iki skirtingo laipsnio.<\/p>\n

\u201ePrizm\u0117s\u201c redakcija<\/strong><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Ulrich Giesekus Su priklausomyb\u0117s problema tiesiogiai arba netiesiogiai susiduria didel\u0117 \u017emonijos dalis. Veikiausiai ir j\u016bs, kitaip neb\u016btum\u0117te prad\u0117j\u0119 skaityti \u0161io straipsnio. Vis d\u0117lto niekas negali tiksliai pasakyti, kas yra priklausomyb\u0117. Kai \u017emoni\u0173 klausiama, kaip jie j\u0105 supranta, paprastai kiekvienas atsako vis kitaip. Vieni liguisto potraukio kamuojam\u0105 \u017emog\u0173 \u012fsivaizduoja gulint\u012f nuotake ir gyvenant\u012f nuo vieno svaiginimosi […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[468],"tags":[496,502,501],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1159"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=1159"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1159\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1161,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1159\/revisions\/1161"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=1159"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=1159"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=1159"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}