{"id":119,"date":"2015-08-19T15:58:43","date_gmt":"2015-08-19T12:58:43","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=119"},"modified":"2015-08-19T15:59:55","modified_gmt":"2015-08-19T12:59:55","slug":"kas-suteikia-gyvenimui-prasme","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=119","title":{"rendered":"Kas suteikia gyvenimui prasm\u0119?"},"content":{"rendered":"

Wilfried Veeser<\/em><\/p>\n

Krizi\u0173 metu i\u0161kyla gyvenimo prasm\u0117s klausimas. \u017dmon\u0117s, apimti sunki\u0173 gyvenimo krizi\u0173 (bedarbyst\u0117s, sunki\u0173 lig\u0173, skyryb\u0173, ankstesni\u0173 norm\u0173 ir vertybi\u0173 \u017elugimo) ima apm\u0105styti rezultatus ir nepaprastai da\u017enai klausti apie savo gyvenimo prasm\u0119. Jei kasdienyb\u0117je nei\u0161kyla dideli\u0173 sunkum\u0173, \u0161is klausimas neb\u016bna toks aktualus. Ma\u017ei kasdieniniai tikslai (pavyzd\u017eiui, pavest\u0173 u\u017eduo\u010di\u0173 \u012fvykdymas, ateinan\u010dio savaitgalio veiklos planavimas) ir nedideli pasiekimai (suplanuoto dienos darbo atlikimas) suteikia gyvenimui prasm\u0119. Ta\u010diau kriz\u0117s metu yra kalbama tiesiog apie gyvenimo prasm\u0119, apie lemiam\u0105 egzistencijos klausim\u0105. \u0160ie klausimai glaud\u017eiai siejasi su teiginiu, kad \u017emon\u0117s yra vienintel\u0117s b\u016btyb\u0117s \u017eem\u0117je, kuri\u0173 gyvenimui tik\u0117jimas ir prasm\u0117 yra reikalingi taip, kaip reikalingas kv\u0117pavimui deguonis. Ilgai besit\u0119siantis beprasmis gyvenimas ne\u0161a vidin\u0119 mirt\u012f.<\/p>\n

Atsakymo \u012f prasm\u0117s klausim\u0105 ie\u0161ko religija<\/strong><\/p>\n

Gyvenimo prasm\u0117s klausimai da\u017enai atitinka religinius \u017emogaus poreikius. D\u0117l to jie priskiriami antropologijai. Be to, religiniai jausmai pasirei\u0161kia labai \u012fvairiai. Ne visuomet prireikia \u0161ventyklos ar Ba\u017eny\u010dios. Daugeliui stabais virsta materialiniai dalykai (visuomen\u0117s pripa\u017einim\u0105 suteikia tam tikri socialinio statuso simboliai, tokie kaip vaizdo magnetofonas, garsi\u0173 firm\u0173 drabu\u017eiai). Tik jie \u012fprasmina gyvenim\u0105. Tam \u017emon\u0117s dirba, gyvena ir mir\u0161ta. \u012e problemas, galin\u010dias kilti i\u0161 \u017emogaus religini\u0173 jausm\u0173 bei klausim\u0173 apie gyvenimo prasm\u0119, atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f\u017eymus \u0161veicar\u0173 gydytojas ir analitin\u0117s psichologijos k\u016br\u0117jas C. G. Jungas. Dar 1932 metais jis sak\u0117 dvasininkams: \u201eTarp vis\u0173 mano pacient\u0173, pasiekusi\u0173 antr\u0105j\u0105 gyvenimo pus\u0119, tai rei\u0161kia sulaukusi\u0173 35 met\u0173 am\u017eiaus, n\u0117ra n\u0117 vieno, kurio galutin\u0117 problema neb\u016bt\u0173 religinio po\u017ei\u016brio problema. Taip, kiekvienas pagaliau suserga \u0161ia liga, kadangi b\u016bna prarad\u0119s tai, k\u0105 savo tikintiesiems visais laikais dav\u0117 gyvos religijos, ir n\u0117 vienas j\u0173 neb\u016bna tikrai i\u0161gydytas tol, kol nesugr\u012f\u017eta prie savo religinio po\u017ei\u016brio \u012f gyvenim\u0105, o su konfesija ar priklausymu kuriai nors Ba\u017eny\u010diai tai neturi nieko bendra.\u201c Jis apgailestauja, kad \u0161iame religinio deficito kontekste, psichiatras vis da\u017eniau ver\u010diamas atlikti kunigo vaidmen\u012f. \u201eKai kas turb\u016bt galvojo, kad a\u0161 \u017einau burta\u017eod\u012f, bet a\u0161 jiems tuojau… tur\u0117jau paai\u0161kinti, kad ir a\u0161 ne\u017einau atsakymo\u201c. Po to, kai krik\u0161\u010dioni\u0161kos Ba\u017eny\u010dios prad\u0117jo netekti gyvenimo prasm\u0119 suteikian\u010dios galios, \u017emon\u0117s \u0117m\u0117 klausytis abejotinos kilm\u0117s pseudoreligini\u0173, ezoterini\u0173 arba terapini\u0173 gyvenimo prasm\u0117s teorij\u0173 k\u016br\u0117j\u0173. Tie, kas visuomenini\u0173 krizi\u0173 metu \u017eada laim\u0119 ir greit\u0105 praturt\u0117jim\u0105, visuomet randa klausytoj\u0173, taip pat ir toki\u0173 \u017emoni\u0173, kurie jais tiki. Kas sk\u0119sta, griebiasi u\u017e \u0161iaudo. Kaip tik daugeliui \u0161arlatan\u0173 tai yra geras verslas.<\/p>\n

Daugiau nei 700 terapini\u0173 mokykl\u0173 nori pad\u0117ti \u017emon\u0117ms, i\u0161gyvenantiems kriz\u0119<\/strong><\/p>\n

\u012evairios psichoterapin\u0117s mokyklos visi\u0161kai skirtingai traktuoja gyvenimo prasm\u0117s klausim\u0105. \u0160iuo metu priskai\u010diuojama apie 700 analiz\u0117s ir terapijos form\u0173. I\u0161 j\u0173 tik apie 100 mokykl\u0173 galima priskirti reliatyviai solid\u017ei\u0173 \u012fstaig\u0173 kategorijai. Ta\u010diau reikia pa\u017eym\u0117ti, kad psichoterapija nelygi psichoterapijai. Net \u201erimtose\u201c (solid\u017eiose) mokyklose pasitaiko nuosmuki\u0173, tai 1992 m. \u012frod\u0117 psichoterapijos tyrin\u0117tojas \u0161veicaras Klausas Grawe. Jo 11-ka met\u0173 trukusio psichoterapini\u0173 mokykl\u0173 \u012fvertinimui skirto tiriamojo darbo d\u0117ka paai\u0161k\u0117jo, kad n\u0117ra pakankamai \u012frodym\u0173, jog daugelio net ir pripa\u017eint\u0173 mokykl\u0173 taikyti terapiniai metodai buvo veiksmingi. Ta\u010diau nors jie ir neduoda norimo rezultato, tai netrukdo daugeliui \u017emoni\u0173 bei terapeut\u0173 ir toliau juos taikant ie\u0161koti pagalbos bei laim\u0117s. \u0160itos stulbinan\u010dios i\u0161vados tinka ir anks\u010diau min\u0117to C. G. Jungo terapijai, neurolingvistiniam programavimui (NLP), A. Janovo pirminio \u0161auksmo terapijai ir t.t. Kiti metodai, pavyzd\u017eiui, bioenergetin\u0117 terapija, b\u016bties analiz\u0117, individualioji Adlerio terapija, muzikos, \u0161okio ir meno terapija taip pat nebuvo efektyvios, \u017ei\u016brint \u012f jas moksliniu aspektu. Yra nurodoma, kad egzaminuojant tokias mokyklas, pavyzd\u017eiui, transakcin\u0117s analiz\u0117s, jos susikirs. Ge\u0161talto terapijos ir sistemin\u0117s orientacijos \u0161eimos terapijos turi \u0161ans\u0173 \u012frodyti savo veiksmingum\u0105. Lyginant tiesiogiai, efektyvios yra tik trys metod\u0173 grup\u0117s. Labiausiai i\u0161 vis\u0173 pirmauja kognityvinis ir bihevioristinis metodai. Po jo seka pokalbio psichoterapija ir pagaliau tre\u010dioje vietoje yra sutrumpintos psichoanalitini\u0173 terapij\u0173 (nuo 30 iki maksimum 100 seans\u0173) formos. Ta\u010diau susim\u0105styti ver\u010dia tai, kad vien \u0160veicarijoje 98 proc. gydytoj\u0173 ir 72 proc. psicholog\u0173 dirba gilumin\u0117s psichologijos metodais (pavyzd\u017eiui, 200 arba 300 konsultacini\u0173 valand\u0173 vienam asmeniui). Ekonominiu po\u017ei\u016briu tai labai nenaudinga, bet taip dirbama yra veikiau d\u0117l terapeut\u0173 asmenini\u0173 interes\u0173 bei pom\u0117gi\u0173.
\nKas ie\u0161ko pagalbos psichoterapijoje arba sprend\u017eia gyvenimo prasm\u0117s problemas, turi b\u016bti labai apdairus, kad nepakli\u016bt\u0173 \u012f nerimt\u0173 gydan\u010di\u0173j\u0173 ar gyvenimo prasm\u0117s ai\u0161kintoj\u0173 rankas. \u017dinomos terapin\u0117s formos gali tik tuo atveju suteikti pakankamai pagalbos, jeigu jos metodi\u0161kai ir visapusi\u0161kai sujungiamos su kitomis sistemomis. Alfredo Adlerio individualiosios psichologijos stipryb\u0117 yra ta, kad ji i\u0161ai\u0161kina pagrindinius \u017emogaus siekius ir gyvenimo tikslus. Ta\u010diau jeigu reikia rasti naujus gyvenimo tikslus arba keisti jau esamus, tai \u012f pagalb\u0105 privalu pasitelkti elgesio terapijos, o ypa\u010d kognityvines elgesio terapijos priemones.<\/p>\n

Keturi psichologiniai gyvenimo prasm\u0117s pagrindai<\/strong><\/p>\n

\u0160iuo metu yra keletas socialin\u0117s psichologijos tyrim\u0173 \u201eprasm\u0117s konstrukcijos\u201c tema. Empirin\u0117s psichologijos po\u017ei\u016briu, esant religiniams poreikiams ir i\u0161kylant prasm\u0117s klausimams, kalbama apie vadinamuosius \u201ehipotetinius konstruktus\u201c (fenomen\u0173 ar rei\u0161kini\u0173, kurie yra laikomi egzistenciniais, bet kurie tiesiogiai n\u0117ra visi\u0161kai pastebimi, pri\u0117mimas). Tik tokios hermeneutin\u0117s (t.y. ai\u0161kinimo) sistemos kaip teologija, filosofija, ezoterika, taip pat ir gilumin\u0117s psichologijos, turin\u010dios tokias pa\u010dias hermeneutines teises, paai\u0161kina ir \u012fvertina hipotetinius konstruktus ideologiniu, religiniu arba pasaul\u0117\u017ei\u016briniu aspektu. Empirinei psichologijai, kuri nenori nieko ai\u0161kinti, o siekia tik apra\u0161yti, kas stebima, tai svetima.
\nTai daro ir socialpsichologas Roy Baumeisteris. Jis nurodo keturis poreikius, kurie pavaizduoja \u017emogaus gyvenimo prasm\u0117s konstrukcijos psichologin\u012f model\u012f. \u012edomu yra tai, kad kelet\u0105 \u0161io modelio aspekt\u0173 galima palyginti su Alfredo Adlerio arba Viktoro Franklio psichoterapin\u0117mis diagnostikomis.<\/p>\n

1. Prasmingam gyvenimui reikalingi tam tikri tikslai.<\/em>
\nPriklausomai nuo savo tiksl\u0173, \u017emon\u0117s nori k\u0105 nors pasiekti arba ko nors i\u0161vengti. Tai pasakytina apie kasdieninius, beveik banalius tikslus (pavyzd\u017eiui, organizuoti linksm\u0105 \u0161eimynin\u0119 \u0161vent\u0119). Jeigu nepavyksta pasiekti nors ir trumpalaikio norimo tikslo arba d\u0117l koki\u0173 nors prie\u017eas\u010di\u0173 jis dingsta, tai daugelis \u017emoni\u0173 negali i\u0161tverti tikslo netur\u0117jimo, kaip ilgai trunkan\u010dios b\u016bsenos. \u0160ie tikslai da\u017enai susijungia \u012f vien\u0105 tariamai ideali\u0105 b\u016bsen\u0105: laim\u0117, i\u0161svajotas darbas, finansini\u0173 problem\u0173 i\u0161sprendimas i\u0161lo\u0161us didel\u0119 pinig\u0173 sum\u0105 loterijoje ir t.t. Net jeigu \u012f \u0161iuos dalykus pa\u017evelgus dienos \u0161viesoje ir matyti, kad j\u0173 beveik ne\u012fmanoma realizuoti arba kad vis\u0105 gyvenim\u0105 j\u0173 siekiama veltui, nors kaskart ir pa\u017evelgiama \u012f juos blaiviai, jie suteikia nykiai kasdienybei ilgalaik\u0119 perspektyv\u0105.<\/p>\n

2. Prasmingam gyvenimui reikalingas tvirtas vertybi\u0173 supratimas.<\/em>
\nJis taip pat yra laikomas hipotetiniu konstruktu, kuris kult\u016briniu aspektu traktuojamas labai skirtingai. Ta\u010diau kokiu aspektu \u012f tai be\u017ei\u016br\u0117tum, jis turi vien\u0105 bendrum\u0105. Vertybi\u0173 supratimas pagrind\u017eia ir pateisina \u017emogaus elges\u012f jam pa\u010diam ir kitiems. Paai\u0161k\u0117ja svarbus elgesio d\u0117snis: tas, kuris \u012fsitikin\u0119s savo reik\u0161mingumu, gali ir tariamai beprasm\u0117se gyvenimi\u0161kose situacijose surasti prasm\u0119 (\u201eA\u0161 netekau savo vyro, ta\u010diau a\u0161 \u017einau, kad jis, kaip krik\u0161\u010dionis, dabar yra pas Diev\u0105. Tai mane paguod\u017eia\u201c).<\/p>\n

3. Prasmingam gyvenimui reikalingas kontrol\u0117s jausmas.<\/em>
\n\u017dmon\u0117s privalo tik\u0117ti, kad gyvenim\u0105 bei savo likim\u0105 galima valdyti arba ma\u017e\u0173 ma\u017eiausiai pakreipti norima linkme. \u0160itas \u017einojimas \u017emogaus psichinei sveikatai yra taip pat svarbus, kaip ir gyvenimo prasm\u0117s klausimai. Ir atvirk\u0161\u010diai, pasirodo, kad \u017emon\u0117s, kurie nuolatos jau\u010diasi es\u0105 bej\u0117giai, greitai \u012fsitikina tuo, kad yra pasyviai atiduoti ka\u017ekokios j\u0117gos dispozicijon. M. Seligmannas \u010dia kalba apie \u201ei\u0161mokt\u0105 bej\u0117gi\u0161kum\u0105\u201c, kuris gali atvesti prie sunki\u0173 depresini\u0173 b\u016bsen\u0173.<\/p>\n

4. Prasmingam gyvenimui reikalingas vertingumo ir reik\u0161mingumo jausmas.<\/em>
\nI\u0161 to ir kildinama savigarbos s\u0105voka. \u017dmogus klausia, koki\u0105 vert\u0119 jis turi, palyginti su savo socialine grupe, ir paprastai siekia pa\u010dios tinkamiausios pozicijos jam skirtoje socialin\u0117s pad\u0117ties skal\u0117je. Savigarba priklauso nuo profesin\u0117s, sportin\u0117s arba socialin\u0117s s\u0117km\u0117s. Be to, ir specifin\u0117s subkult\u016bros (pavyzd\u017eiui, nacionalistin\u0117s arba rasistin\u0117s grupuot\u0117s) atsiribojimu nuo kit\u0173, \u201ema\u017eiau verting\u0173 \u017emoni\u0173\u201c. Kuo nestabilesn\u0117s yra socialin\u0117s ir visuomenin\u0117s strukt\u016bros, tuo nepastovesni gali tapti savigarbos jausmai, sukeliantys visi\u0161k\u0105 savigarbos praradim\u0105.<\/p>\n

Gyvenimo prasmei gresia didelis pavojus<\/strong><\/p>\n

Visiems keturiems gyvenimo prasm\u0117s aspektams gali greitai i\u0161kilti gr\u0117sm\u0117. Tikslai gali pasirodyti neteisingi arba netvirti (kriz\u0117, pra\u0117jus pusei gyvenimo, d\u0117l nepasiekt\u0173 tiksl\u0173). Bedarbyst\u0117 arba profesin\u0117s nes\u0117km\u0117s ver\u010dia i\u0161 naujo \u012fkainoti savigarb\u0105. Pasiligoj\u0119s ar netek\u0119s fizin\u0117s galios \u017emogus nebe\u012fstengia reguliuoti bei kontroliuoti savo gyvenimo eigos. Labai dramati\u0161kai vertybi\u0173 smukimas ir \u017elugimas pasirei\u0161kia visuomen\u0117je. Sen\u0173 vertybini\u0173 sistem\u0173 \u017elugimas (socialistin\u0117 ideologija, taip pat ir krik\u0161\u010dioni\u0161kosios tradicijos) stumia \u017emones \u012f gilias ir ilgalaikes gyvenimo prasm\u0117s krizes. Ta\u010diau individo s\u0105mon\u0117je veikiant postmodernioms \u012ftakoms, pasirei\u0161kia atsiribojimas ir pasiprie\u0161inimas bendroms visiems \u017emon\u0117ms tolygiai galiojan\u010dioms vertyb\u0117ms ir normoms. Tai veda prie anarchini\u0173 tendencij\u0173, kuri\u0173 nesustabdo net tokios esmin\u0117s institucijos kaip valstyb\u0117 ir \u0161eima (\u201eK\u0105 bendra a\u0161 turiu su politikais? Kam man r\u016bpintis savo t\u0117vais? A\u0161 gyvenu savo gyvenim\u0105…!\u201c).<\/p>\n

Mirtis su\u017elugdo visas \u017emogi\u0161k\u0105sias gyvenimo prasm\u0117s konstrukcijas<\/strong><\/p>\n

Pagaliau \u010dia reikia pamin\u0117ti pa\u010di\u0105 mirt\u012f. Asmuo, kuriam yra svetimos vertyb\u0117s, kuris negalvoja apie paskutin\u0119 \u017emogi\u0161kosios egzistencijos rib\u0105 ir neturi joki\u0173 su ja susijusi\u0173 vil\u010di\u0173, vargu ar gali b\u016bti paguostas, pakliuv\u0119s \u012f gyvenimo kriz\u0119. \u012e regim\u0105 dabartin\u012f gyvenim\u0105 \u017evelgiama apsiribojant vien s\u0117km\u0117s galimyb\u0117mis ir paj\u0117gumais. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties daugeliui mintis apie mirt\u012f pasidaro nepakeliama. I\u0161skyrus kelis ezoterinius metodus (pavyzd\u017eiui, reinkarnacijos terapija arba spiritistin\u0117s terapijos), jokia kita mokykla negali pasakyti n\u0117 \u017eod\u017eio apie egzistencijos galimyb\u0119 po mirties. Jos pasisako u\u017e nei\u0161vengiam\u0173 dalyk\u0173 aprobavim\u0105 arba pasitraukia \u012f abstrak\u010dius ai\u0161kinimus, bandydamos pa\u017eadinti miglot\u0105 vilt\u012f.<\/p>\n

Ar egzistuoja objektyvi arba tvirta gyvenimo prasm\u0117?<\/strong><\/p>\n

Net jeigu \u017emogui ir pavyksta gyventi pagal keturis gyvenimo prasm\u0117s poreikius, t.y. vadovaujantis frankli\u0161k\u0105ja logoterapija rasti \u201etranscendencij\u0105\u201c, jam vis vien nevalingai i\u0161kyla tokie klausimai:
\n1. Kaip gyvenimas gali \u012fgauti prasm\u0119 ir kiek prasmingumo jam gali suteikti terapiniai metodai, jeigu jie negali atsakyti \u012f \u017emogi\u0161kosios egzistencijos paskutin\u012fj\u012f klausim\u0105 arba gali atsakym\u0173 vietoje pasi\u016blyti tik \u017emoni\u0173 i\u0161galvotus religinius ar filosofinius \u201ekonstruktus\u201c?
\n2. Net jei \u0161ios i\u0161galvotos konstrukcijos yra psichologi\u0161kai veiksmingos ir suteikia \u017emon\u0117ms vilt\u012f, instinktyviai klausiame, ar n\u0117ra nuo \u017emogaus priklausan\u010di\u0173, transcedentini\u0173 instancij\u0173, kurios gal\u0117t\u0173 suteikti \u201eobjektyvi\u0105\u201c gyvenimo prasm\u0119.
\n3. Ir pagaliau: ar \u017emogus nuolatos sav\u0119s nepervargina, kai b\u016bna priverstas pats suteikti gyvenimui prasm\u0119? Ar jis paj\u0117gus pats susidoroti su \u0161ia u\u017eduotimi? Ar gali \u017emogus b\u016bti \u0161iuo klausimu pakankamai kompetentingas, jeigu, \u017ei\u016brint i\u0161 kitos pus\u0117s, jis negal\u0117jo pats nustatyti arba apspr\u0119sti savo gimimo ir egzistencijos paslapties?
\nBe abejo, tai yra hermeneutinis ir teologi\u0161kai motyvuotas klausimo k\u0117limo b\u016bdas, o empirinio pa\u017einimo plotm\u0117 yra atmetama. Nes klausimas apie \u017emogaus gyvenimo lemtingus dalykus, gyvenimo prasm\u0119, normas ir vertybes negali b\u016bti sprend\u017eiamas empiri\u0161kai ir psichologi\u0161kai. \u010cia yra reikalingi hermeneutiniai sprendimai. Visuose atsakymuose \u012f \u0161iuos lemtingus gyvenimo klausimus i\u0161 esm\u0117s i\u0161siskiria dvi visi\u0161kai skirtingos tendencijos.<\/p>\n

Religinis terapinis atsakymas<\/strong><\/em><\/p>\n

Atsakymo ie\u0161kantis \u017emogus, jo terapeutas ar netradici\u0161kai gydantysis bando patys surasti atsakymus \u012f lemtingus gyvenimo klausimus. Kuriama, ai\u0161kinama, ie\u0161koma susitaikymo su savo likimu, savo dievu, savo principais. \u017dmogus yra savo religinio, terapinio elgesio ir gyvenimo prasm\u0117s ie\u0161kojimo subjektas. Jis susiranda gyvenimo prasm\u0119 ir tinkam\u0105 po\u017ei\u016br\u012f \u012f likim\u0105. Ta\u010diau visi \u0161ie bandymai yra priklausomi nuo visuomenini\u0173 ir ekonomini\u0173 s\u0105lyg\u0173, kurios yra labai netvirtos ir d\u0117l to gali labai greitai sugriauti paties \u017emogaus sukonstruot\u0105 gyvenimo prasm\u0117s model\u012f.<\/p>\n

Biblinis krik\u0161\u010dioni\u0161kas atsakymas<\/strong><\/em><\/p>\n

Biblija ai\u0161kiai parodo, kad galutin\u0117s gyvenimo prasm\u0117s klausimas yra priskiriamas ne \u017emogaus, bet Dievo, suk\u016brusio pasaul\u012f ir \u017emog\u0173, kompetencijai. Dievas sutaiko \u017emones su savimi per J\u0117z\u0173 Krist\u0173. Dievas duoda kiekvienam \u017emogui vert\u0119, tiksl\u0105 ir prasm\u0119, nusit\u0119sian\u010dius u\u017e mirties ribos. Dievas yra subjektas, \u017emogus yra objektas, su kuriuo Dievas taikdari\u0161kai elgiasi. Tai procesas, kuris visame antikiniame pasaulyje yra vienintelis, t.y. visoje Naujojo Testamento aplinkoje, o v\u0117liau ir jokiuose nekrik\u0161\u010dioni\u0161kuose religiniuose tekstuose nerasime teigini\u0173, kuriais remdamasis \u017emogus likt\u0173 savo religijos ir savo gyvenimo prasm\u0117s subjektu. Visur \u017emogui keliamas u\u017edavinys pa\u010diam transcendituotis, pa\u010diam rasti gyvenimo prasm\u0119, susikuriant religij\u0105 ir vertybes. Tai pernelyg didelis reikalavimas. Ne veltui Paulius ir Naujojo Testamento apa\u0161talai pra\u0161o visi\u0161kai nereligi\u0161kai, bet u\u017etat bibli\u0161kai: \u201eSusitaikykite su Dievu!\u201c Kas \u0161ituo pra\u0161ymu vadovaujasi, tas i\u0161gyvena biblin\u0119 krik\u0161\u010dioni\u0161ko tik\u0117jimo dinamik\u0105.<\/p>\n

Wilfried Veeser<\/strong>, pastorius, psichoterapeutas<\/p>\n

Vert\u0117 Aurelija Rugaitien\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Wilfried Veeser Krizi\u0173 metu i\u0161kyla gyvenimo prasm\u0117s klausimas. \u017dmon\u0117s, apimti sunki\u0173 gyvenimo krizi\u0173 (bedarbyst\u0117s, sunki\u0173 lig\u0173, skyryb\u0173, ankstesni\u0173 norm\u0173 ir vertybi\u0173 \u017elugimo) ima apm\u0105styti rezultatus ir nepaprastai da\u017enai klausti apie savo gyvenimo prasm\u0119. Jei kasdienyb\u0117je nei\u0161kyla dideli\u0173 sunkum\u0173, \u0161is klausimas neb\u016bna toks aktualus. Ma\u017ei kasdieniniai tikslai (pavyzd\u017eiui, pavest\u0173 u\u017eduo\u010di\u0173 \u012fvykdymas, ateinan\u010dio savaitgalio veiklos planavimas) ir […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":110,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[6],"tags":[48,47,46],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/119"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=119"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/119\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":122,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/119\/revisions\/122"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/110"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=119"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=119"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=119"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}