{"id":1192,"date":"2016-10-14T06:14:45","date_gmt":"2016-10-14T03:14:45","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=1192"},"modified":"2016-10-14T06:14:56","modified_gmt":"2016-10-14T03:14:56","slug":"tas-kas-gyvenime-zino-kodel-pakelia-bet-koki-kaip","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=1192","title":{"rendered":"Tas, kas gyvenime \u017eino \u201ekod\u0117l\u201c, pakelia bet kok\u012f \u201ekaip\u201c"},"content":{"rendered":"

J. Spiessas, M. Dostojevskio ir C. S. Lewiso \u017einovas, Vokietijos student\u0173 misijos generalinis sekretorius, 2003m. rugs\u0117jo 29\u2013spalio 3 dienomis Lietuvoje skait\u0117 paskait\u0173 ir diskusij\u0173 cikl\u0105 \u201eKan\u010dia ir mirtis \u2013 o kurgi Dievas?\u201c. Prie\u0161 paskait\u0105 daktaras J\u00fcrgenas Spiessas dav\u0117 i\u0161skirtin\u012f interviu \u201ePrizm\u0117s\u201c \u017eurnalui.<\/em><\/p>\n

2003 met\u0173 rugs\u0117jo 30 d.<\/p>\n

\u201eArba Dievas nori pa\u0161alinti blog\u012f, bet negali, tuomet jis yra silpnas, o tai jam netinka, arba jis gali, bet nenori, tuomet Dievas yra negeras, o tai jam svetima; arba jis negali ir nenori, tuomet jis yra ir silpnas, ir negeras, taigi ne Dievas; arba jis gali ir nori, kas pridera tik Dievui. Bet i\u0161 kur tuomet tas blogis, ir kod\u0117l jis j\u012f paken\u010dia?\u201c Epik\u016bras
\n<\/em>
\nPrizm\u0117: <\/strong>Pone Spiessai, j\u016bs laikomas Dostojevskio \u017einovu. Kuo \u0161is rus\u0173 ra\u0161ytojas jus \u017eavi?
\nDr. Spiess: <\/strong>Kai b\u016bdamas studentas pirm\u0105 syk\u012f skai\u010diau Dostojevsk\u012f, mane patrauk\u0117 tai, kad jo k\u016briniuose gal\u0117jau atpa\u017einti save \u2013 juose buvo pilna toki\u0173 klausim\u0173, kurie r\u016bp\u0117jo man. Dabar Dostojevskis Vokietijoje i\u0161gyvena tikr\u0105 renesans\u0105 \u2013 pagrindiniai \u0161io rus\u0173 ra\u0161ytojo k\u016briniai ver\u010diami i\u0161 naujo ir s\u0117kmingai parduodami. Viena vert\u0117ja, paklausta, kod\u0117l gi \u017emon\u0117s su tokiu susi\u017eav\u0117jimu skaito sen\u0173 laik\u0173 ra\u0161ytoj\u0105, pasak\u0117, jog Dostojevskis toks modernus ir populiarus, nes nagrin\u0117ja \u017emonijos klausimus: apie laisv\u0117s ir tik\u0117jimo, gyvenimo, mirties, pa\u017einimo ir gro\u017eio galimyb\u0119. Tai, kas jaudina \u017emones, romano forma jis nagrin\u0117ja i\u0161 pa\u010di\u0173 pagrind\u0173. Kan\u010dios arba kad ir Dievo klausim\u0105.
\nBe to, n\u0117ra kito tokio autoriaus pasaulyje, taip stipriai paveikusio vakarieti\u0161k\u0105 m\u0105stym\u0105, kaip Dostojevskis. Kai Sartre\u2019o paklaus\u0117, kas yra egzistencializmas, jis atsak\u0117: \u201eEgzistencializmas \u2013 tai padaryti visas i\u0161vadas i\u0161 vieno Dostojevskio sakinio: \u2018Jei n\u0117ra Dievo, tuomet viskas leid\u017eiama\u2019\u201c. Nietzsche ra\u0161\u0117, kad laimingasis atsitikimas jo gyvenime \u2013 literat\u016brinis susitikimas su Dostojevskiu. Filosofai, psichoterapeutai, teologai, tokios asmenyb\u0117s kaip Sigmundas Freudas, Thomas Mannas, Hermannas Hesse \u2013 visi apie save sako, kad lemtingas susitikimas j\u0173 gyvenime buvo susitikimas su Dostojevskiu. Niekas kitas taip nepaveik\u0117 Vakar\u0173 pasaulio m\u0105stymo kaip jis. Tod\u0117l ir dabar verta skirti laiko jo k\u016briniams.<\/em><\/p>\n

Prizm\u0117: <\/strong>Visoje Lietuvoje skaitysite paskaitas \u201eKan\u010dia ir mirtis \u2013 o kur yra Dievas?\u201c Kod\u0117l nor\u0117tum\u0117te d\u0117styti b\u016btent \u0161i\u0105 tem\u0105?
\nDr. Spiess: <\/strong>Pirmiausia esu pakviestas kalb\u0117ti \u0161ia tema. Tai nebuvo mano noras. O dar \u0161i tema yra viena svarbiausi\u0173, nes susijusi su kiekvienu \u017emogumi. Kiekvienas i\u0161 patirties pa\u017e\u012fsta kan\u010di\u0105. A\u0161 irgi j\u0105 pa\u017e\u012fstu \u2013 taip kaip visi, be to, prie\u0161 kelerius metus praradau savo pirm\u0105j\u0105 \u0161eim\u0105 \u2013 \u017emona ir vaikas \u017euvo autoavarijoje, o a\u0161 pats ilg\u0105 laik\u0105 praleidau ligonin\u0117je. Turb\u016bt kiekvienas \u017emogus yra kan\u010dios ekspertas. Kan\u010dios klausimas mane domino, buvo daug m\u0117ginim\u0173 apie tai m\u0105styti. Mano paties patirtis suteik\u0117 tiems apm\u0105stymams dar daugiau brandumo.<\/p>\n

Prizm\u0117: <\/strong>\u201eKent\u0117ti\u201c \u2013 k\u0105 i\u0161 tikr\u0173j\u0173 tai rei\u0161kia?
\nDr. Spiess: <\/strong>Voki\u0161kas \u017eodis leiden<\/em> sietinas su vidurin\u0117s vokie\u010di\u0173 auk\u0161tai\u010di\u0173 kalbos \u017eod\u017eiu lidan<\/em>, o \u0161is rei\u0161kia \u201etraukti \u012f svetimus kra\u0161tus\u201c. \u017dodis Elend<\/em> (b\u0117da, vargas) rei\u0161kia \u201eb\u016bti ne savo \u0161alyje\u201c. Abu kan\u010di\u0105 rei\u0161kiantys \u017eod\u017eiai byloja, kad ken\u010dian\u010diam \u017emogui atrodo, jog jis yra svetimas, nesavas.
\nJuk pagrindin\u0117 kan\u010dios problema \u2013 klausimas apie prasm\u0119. Svarbu ne tai, kad ken\u010diama, o kad tai atrodyt\u0173 prasminga, galb\u016bt po visko toje kan\u010dioje netgi bus \u012f\u017evelgta kas nors teigiama. Biblija apie tai sako, kad kent\u0117dami mes i\u0161 ties\u0173 esame svetimame kra\u0161te, nuo Dievo atskirtame pasaulyje. Tai nuoroda \u012f tai, kad negyvename pasaulyje, sukurtame mums. Mes atsiskyr\u0117me nuo Dievo ir tod\u0117l turime patirti svetimum\u0105. \u012edomu, kad netgi ir tuomet, kai neken\u010diame. Kartais \u017emogus patiria, pavyzd\u017eiui, \u201epasitenkinimo melancholij\u0105\u201c b\u016bdamas su \u017emon\u0117mis, su kuriais i\u0161 ties\u0173 visai gerai sutaria, ta\u010diau vis d\u0117lto atranda didelius tarpusavio skirtumus, jau\u010diasi atskirtas ir vieni\u0161as. Arba \u017emogus pajunta, jog aktyviai ar pasyviai tampa skolingas kitiems. Visa tai svetimumo patirtis \u0161iame pasaulyje.<\/p>\n

Prizm\u0117: <\/strong>J\u016bs ra\u0161ote: \u201eMes suinteresuoti pabaigti kan\u010dias, ta\u010diau Dievas nor\u0117t\u0173 padaryti gal\u0105 kan\u010di\u0173 prad\u017eiai\u201c. I\u0161 kur, J\u016bs\u0173 nuomone, atsiranda kan\u010dia?
\nDr. Spiess: <\/strong>Biblija sako, kad kent\u0117jimas susij\u0119s su \u017emogaus atsiskyrimu nuo Dievo. Prad\u017eios knygos tre\u010diajame skyriuje pasakojama nuod\u0117m\u0117s istorija: \u017emogus per nuod\u0117m\u0119 neteko Dievo bendrijos ir nuo tada \u012f jo pasaul\u012f at\u0117jo kan\u010dia ir mirtis. Paulius Naujajame Testamente ai\u0161kina, kad mirtis esanti u\u017emokestis u\u017e nuod\u0117m\u0119. Tai neigiamas atlygis, bausm\u0117 u\u017e nuod\u0117m\u0119. Be to, galima teigti, kad \u017emogus yra i\u0161vestinis padaras. Jis turi gyvenim\u0105 ne d\u0117l sav\u0119s paties, o tod\u0117l, kad j\u012f suk\u016br\u0117 Dievas. Nuod\u0117m\u0117s istorija sako, kad \u017emogus nusid\u0117damas neteko Dievo bendrijos ir d\u0117l to tapo mirtingas. Kadangi kan\u010dia ir mirtis glaud\u017eiai tarpusavyje susijusios, \u012f m\u016bs\u0173 pasaul\u012f at\u0117jo abi. Galvodami apie kan\u010di\u0105 norime, kad ji pasibaigt\u0173. Tai elementarus \u017emogaus interesas. Ta\u010diau pagal Biblij\u0105 visi\u0161kai suprantamas dalykas yra kovoti prie\u0161 kan\u010dios prad\u0105, sugriaut\u0105 ry\u0161\u012f su m\u016bs\u0173 K\u016br\u0117ju, siekti, kad m\u016bs\u0173 santykis v\u0117l susitvarkyt\u0173. Naujajame Testamente J\u0117zus gydo ken\u010dian\u010dius, o jo galia kan\u010diai, matyt, irgi yra labai svarbus dalykas, ta\u010diau nepamir\u0161kime, kad J\u0117zaus i\u0161gydyti \u017emon\u0117s ka\u017ekada vis d\u0117lto mir\u0117. Juk Kristaus gydymas buvo tik laikinas ir simptominis. Vienas \u017einomas teologas apie tai ra\u0161\u0117: \u201eJ\u0117zaus gydymai \u017eadino apetit\u0105 naujajam Dievo pasauliui\u201c. Ateis momentas, kai J\u0117zus naujajame Dievo pasaulyje pasakys: \u201eKelkit\u0117s!\u201c, ir mes i\u0161 ties\u0173 atsikelsim ir jau niekad netur\u0117sim mirti. Ta\u010diau stebuklingi i\u0161gijimai m\u016bs\u0173 pasaulyje visuomet yra tik laikini.
\n
\nPrizm\u0117: <\/strong>Bet jei Dievas b\u016bt\u0173 visa\u017einis, tai jis i\u0161 anksto b\u016bt\u0173 \u017einoj\u0119s, ko pridarys \u017emon\u0117s gav\u0119 laisv\u0105 vali\u0105, o jei jis b\u016bt\u0173 visagalis, b\u016bt\u0173 gal\u0117j\u0119s sukurti taikesnius ir protingesnius \u017emones. Juk pats Dievas i\u0161 anksto apgalvoj\u0119s, ty\u010dia suk\u016br\u0117 visas kan\u010dias\u2026 Tai i\u0161 ties\u0173 problema. Netgi jei sakoma, kad gal\u0173 gale \u017emogus \u017emogui sukelia 80 procent\u0173 vis\u0173 kan\u010di\u0173 \u0161iame pasaulyje \u2013 \u017eudymai, karai, kankinimai, badas, netgi gamtos katastrofos da\u017eniausiai sietini su neteisingu \u017emogaus elgesiu \u2013 vis dar lieka neatsakytas klausimas, kod\u0117l Dievas apskritai dav\u0117 \u017emogui toki\u0105 griaunan\u010di\u0105 gali\u0105.
\nDr. Spiess:<\/strong> \u012e tai, matyt, n\u0117ra ai\u0161kaus atsakymo. Mums turi b\u016bti ai\u0161ku, kad esame tik sukurtos b\u016btyb\u0117s ir tur\u0117dami nepiln\u0105 kilogram\u0105 smegen\u0173 negalime suprasti visko, k\u0105 sugalvojo Dievas. Tod\u0117l esama \u012fvairi\u0173 samprotavim\u0173 apie \u0161i\u0105 problem\u0105. Suprantamiausia yra mintis, kad tik i\u0161 savo patirties galime daryti i\u0161vadas apie Dievo ketinim\u0105. Joki\u0173 abejoni\u0173 nekelia ry\u0161ys tarp meil\u0117s ir laisv\u0117s. Visi patiriame, k\u0105 rei\u0161kia myl\u0117ti, ir \u017einome, kad laisv\u0117 \u010dia b\u016btinai reikalinga. Jei myli kit\u0105 \u017emog\u0173, turi duoti jam laisv\u0119. Pavyzd\u017eiui, t\u0117v\u0173 ir vaik\u0173 ry\u0161ys: leisti vaikams eiti savo keliu yra t\u0117v\u0173 meil\u0117s dalis, net jeigu tie vaikai, t\u0117v\u0173 nuomone, gali nueiti \u0161unkeliais. Ir J\u0117zaus alegorijoje apie s\u016bn\u0173 palaid\u016bn\u0105 t\u0117vas leid\u017eia s\u016bnui eiti pasirinktu keliu, nors tas kelias jo vos nepra\u017eudo. M\u016bs\u0173 pasaulyje meil\u0117 ir laisv\u0117 neatskiriamai tarpusavyje susijusios.
\nJei Dievui buvo labai svarbu meil\u0117, susitikimas su \u017emogumi, tai jis ir suk\u016br\u0117 j\u012f, skirting\u0105 nuo gyv\u016bn\u0173 ir kit\u0173 dalyk\u0173, tam tikra prasme laisv\u0105 b\u016btyb\u0119. Juk meil\u0117 ne\u012fmanoma be laisv\u0117s. \u017dinoma, u\u017e tai tenka sumok\u0117ti nepaprastai auk\u0161t\u0105 kain\u0105. C. S. Lewisas, kuriam labai r\u016bp\u0117jo kan\u010dios klausimas, kalba apie \u201etragi\u0161k\u0105j\u012f Diev\u0105\u201c. Diev\u0105, kuris suk\u016br\u0119s pasaul\u012f \u017einojo, kaip jame susitiks \u017emon\u0117s, ta\u010diau vis tiek man\u0117, kad tai verta \u0161io pasaulio. O kokiomis svarstykl\u0117mis sversime dabar, kad gal\u0117tume pasakyti, jog jie neverti?
\n\u017dinoma, galime paprie\u0161tarauti: \u201eB\u016bt\u0173 geriau, jei i\u0161vis neb\u016btume sukurti\u201c, bet mes ne\u017einome, kokia yra alternatyva. Galime tik remdamiesi savo patirtimi nujausti problem\u0105. Dievas nor\u0117jo b\u016bti kartu ne tik su angelais, daran\u010diais tai, k\u0105 daro jis, bet ir su \u017emon\u0117mis, kurie, nors ir ribotai, yra laisvi.
\n\u0160tai toks yra m\u0117ginimas spr\u0119sti problem\u0105; j\u012f prad\u0117jo filosofai ir teologai, ir jis, kaip man atrodo, suteikia daugiausia ai\u0161kumo.<\/p>\n

Prizm\u0117: <\/strong>Nema\u017eai vyresn\u0117s kartos \u017emoni\u0173 i\u0161 Lietuvos buvo i\u0161tremti \u012f Sibir\u0105. Daugelis, i\u0161gyven\u0119 gulag\u0173 pragarus, v\u0117l gr\u012f\u017eo \u012f t\u0117vyn\u0119. \u012esid\u0117m\u0117tina tai, kad jie labai skirtingai apdorojo savo patirt\u012f. Kai kuri\u0173 k\u016bno ir dvasios \u017eaizdos neu\u017egijo iki \u0161i\u0173 dien\u0173: tai pavarg\u0119, pikti, visus ir visk\u0105 aplinkui kaltinantys \u017emon\u0117s. Kiti, nors ir tiek pat patyr\u0119, yra itin geranori\u0161ki, nuo\u0161ird\u016bs ir u\u017ejau\u010diantys. Kod\u0117l? K\u0105 daryti, kad skausmas m\u016bs\u0173 ne\u012fveikt\u0173?
\nDr. Spiess: <\/strong>Psichoterapeutas i\u0161 Vienos Viktoras Franklis pats buvo kalinamas keturiose koncentracijos stovyklose. Tai i\u0161 dalies galima palyginti su gulagais. Franklis i\u0161gyveno, po to tapo psichiatrijos ir neurologijos profesoriumi, ra\u0161\u0117 ir apie t\u0105 laik\u0105, kur\u012f i\u0161tv\u0117r\u0117 koncentracijos lageriuose. Jau tuomet Franklis tur\u0117jo konstatuoti, kad \u017emon\u0117s visi\u0161kai skirtingai elgiasi su savo patirtimi. Ne tik koncentracijos lageryje, bet ir po to. Did\u017eiausias skirtumas, kur\u012f mat\u0117 Franklis: ar \u017emogus atranda, d\u0117l ko gyvena, ar ne. Mokslininkas m\u0117gino apibendrinti tai \u012fvairiomis trumpomis formul\u0117mis. Pavyzd\u017eiui, citavo Nietzsche\u2019\u0119: \u201eTas, kas gyvenime \u017eino \u2018kod\u0117l\u2019, pakelia bet kok\u012f \u2018kaip\u2019\u201c, o pats sak\u0117: \u201eLaikysen\u0105\/pozicij\u0105 tur\u0117jo tas, kuriam buvo u\u017e ko laikytis\u201c. Koncentracijos lager\u012f gal\u0117jo i\u0161tverti tik tas, kuris mok\u0117jo i\u0161tverti save pat\u012f. Viktoras Franklis \u017einojo, kad Dievas j\u012f laiko. Vienas svarbiausi\u0173 dalyk\u0173, kuriuos suprato Franklis: norint sud\u0117lioti patirt\u012f, reikia \u017ei\u016br\u0117ti ne tik \u012f tai, k\u0105 \u017emogus i\u0161gyveno praeityje, reikia, kad jam b\u016bt\u0173 ai\u0161ku, jog kiekvienas \u017emogus gyvena ribojamas tam tikr\u0173 s\u0105lyg\u0173. \u017dinoma, kartais tenka patirti ekstremali\u0173 dalyk\u0173, ta\u010diau esminis klausimas kiekvienam i\u0161 m\u016bs\u0173 yra, kaip mes su tuo elgiam\u0117s ir kaip \u0161iandien toliau gyvensime tomis s\u0105lygomis ir taip apriboti.
\nFranklio psichoterapijos kryptis \u2013 logoterapija \u2013 buvo s\u0117kmingas gydymas. Logoterapija tai prasm\u0117s terapija (logos<\/em> graiki\u0161kai \u201eprasm\u0117\u201c). Jis laik\u0117si tos nuomon\u0117s, kad \u017emogus gyvena ne, kaip teig\u0117 Freudas, siekdamas malonumo, ir ne, kaip sak\u0117 Adleris, trok\u0161damas vald\u017eios ar galios, o siekdamas prasm\u0117s. Juk kiekvienam reikia ka\u017eko, u\u017e k\u0105 jis b\u016bt\u0173 atsakingas, ir ka\u017eko, kam jis b\u016bt\u0173 atsakingas. \u017dmon\u0117ms svarbu \u017einoti, kam jie naudoja savo gyvenim\u0105 ir kokia to prasm\u0117. \u012edomu tai, kad voki\u0161kas \u017eodis Sinn<\/em> (prasm\u0117) susij\u0119s su viduriniosios vokie\u010di\u0173 auk\u0161tai\u010di\u0173 kalbos \u017eod\u017eiu Sinnan<\/em>, kuris rei\u0161kia eiti ar keliauti. Tai rei\u0161kia, kad tas, kuris \u017eino, kur veda jo gyvenimo kelion\u0117, randa prasm\u0119, atram\u0105 ir pozicij\u0105.
\nTerapiniame ar ganytoji\u0161kame pokalbyje galima pabandyti pad\u0117ti \u017emogui i\u0161mokti kalb\u0117ti apie praeities \u012fvykius. Jei \u017emogus nepaj\u0117gia ar nesugeba \u2013 bent leisti jam suvokti, kad kan\u010di\u0105 suk\u0117l\u0119s jo gyvenimo \u012fvykis jau baig\u0117si. Tegu paklausia sav\u0119s, kaip klostysis jo gyvenimas nuo \u0161io momento? Galb\u016bt jam gali pad\u0117ti kiti \u017emon\u0117s, kurie patyr\u0117 ka\u017ek\u0105 pana\u0161aus. Jis turi sugeb\u0117ti apdoroti ir sud\u0117lioti savo i\u0161gyvenimus.<\/p>\n

Prizm\u0117: <\/strong>Vienuoliams scholastams kilo klausimas, ar visagalis Dievas gal\u0117t\u0173 sukurti tok\u012f daikt\u0105, kurio pats negal\u0117t\u0173 sunaikinti? Ar tai ir rei\u0161kia \u201evisagalis\u201c?
\nDr. Spiess: <\/strong>Nor\u0117\u010diau dar syk\u012f pasiremti C. S. Lewisu. Kit\u0105, da\u017enai keliam\u0105 klausim\u0105 apie Dievo visagalyb\u0119 jis trumpai suformulavo taip: \u201eJei Dievas b\u016bt\u0173 geras ir visagalis, tuomet visi padarai, kuriuos jis suk\u016br\u0117, b\u016bt\u0173 visi\u0161kai laimingi. Padarai, kuriuos jis suk\u016br\u0117, n\u0117ra visi\u0161kai laimingi. Taigi Dievui tr\u016bksta gerumo, visagalyb\u0117s, arba ir viena, ir antra\u201c. Savo darbo \u201eApie skausm\u0105\u201c skyriuje \u201eKas yra gerumas, kas yra visagalyb\u0117\u201c Lewisas dar i\u0161samiau nagrin\u0117ja tariam\u0105 scholast\u0173 prie\u0161taravim\u0105: \u201e\u012e tokias konstrukcijas kaip \u0161i, kad Dievas juk gal\u0117t\u0173 sukurti keturkampius apskritimus arba akmen\u012f, kurio pats nepakelt\u0173, galima atsakyti, kad pasaulyje, kuriame gyvename, yra viena kit\u0105 atmetan\u010di\u0173 alternatyv\u0173\u201c. N\u0117ra jokios prasm\u0117s sakyti: \u201eTaip, bet a\u0161 maniau, kad Dievas gali\u201c. Mes gyvename tokiame pasaulyje, kuriame kai kuri\u0173 dalyk\u0173, pavyzd\u017eiui, keturkampi\u0173 apskritim\u0173 tiesiog negali b\u016bti, jie netelpa \u012f apibr\u0117\u017eim\u0105. Net jei prie\u0161 tai \u012fra\u0161ysime \u201eDievas gali\u201c, beprasmyb\u0117 ir liks beprasmybe.
\nKiti filosofai sako, kad t\u0105 moment\u0105, kai k\u016br\u0117, Dievas atsisak\u0117 dalies savo laisv\u0117s. K\u016brinija buvo jo laisvas veiksmas. Jis tai padar\u0117 laisvu apsisprendimu, i\u0161 meil\u0117s. Ta\u010diau suk\u016br\u0117 j\u0105 su tam tikromis s\u0105lygomis, kuri\u0173 jis arba negali sulau\u017eyti, kadangi su tomis s\u0105lygomis susiejo pat\u012f save, arba nenori j\u0173 sulau\u017eyti, nors ir gal\u0117t\u0173. Bet kuriuo atveju visagalyb\u0117 ir beprasmyb\u0117 tarpusavyje nesusijusios.
\n
\nPrizm\u0117: <\/strong>\u201eDievas, suk\u016br\u0119s pragar\u0105, vienintelis nusipelno jame degti\u201c (Deschneris). Tai ar gali Dievas, tvirtinantis, kad yra meil\u0117, prakeikti am\u017eiams? Argi vien grasinimas nusikaltimu, kurio baisumui niekas negali prilygti, jau n\u0117ra pasibais\u0117tinas nusikaltimas?
\nDr. Spiess: <\/strong>Reik\u0117t\u0173 skirti vaizdinius, kuriuos turime apie pragar\u0105, nuo teigini\u0173 apie pragar\u0105. Apie tai Lewisas para\u0161\u0117 daug cituojam\u0105 klasika tapusi\u0105 knyg\u0105 \u201eApie skausm\u0105\u201c. Viename skyriuje jis ypa\u010d akcentuoja tai, jog nagrin\u0117dami klausim\u0105 apie pragar\u0105 vis turime prad\u0117ti nuo nuod\u0117m\u0117s u\u017euomazgos. Atsiskyr\u0119s nuo Dievo, pasak\u0119s Dievui \u201ene\u201c \u017emogus paskui detaliai konstruoja min\u010di\u0173 statin\u012f apie pragar\u0105. \u017dmogui, kuris, nepaisydamas nusikaltimo nieko nesigaili ir vis\u0105 savo gyvenim\u0105 v\u0117l gyvena taip pat, tokiam, kuris sako \u201eBet jeigu patek\u010diau \u012f dang\u0173, a\u0161 ir toliau dary\u010diau kitiems bloga\u201c, reikia paprie\u0161tarauti, kad \u0161itas ketinimas ne\u012fgyvendinamas. Tik jau ne danguje \u2013 pasaulyje be kan\u010dios, mirties ir pagie\u017eos. Toks \u017emogus b\u016bt\u0173 paliktas su savo laisvu pasirinkimu. N\u0117ra pragaro veto teis\u0117s dangui. Lewisas tai formuluoja \u0161itaip: \u201ePragaro skl\u0105stis yra viduje. Visi \u017emon\u0117s turi galimyb\u0119 ateiti pas Diev\u0105, bet tie, kurie nenori gyventi su Dievu ir ver\u010diau nor\u0117t\u0173 b\u016bt\u0173 prakeikti, turi tur\u0117ti ir toki\u0105 galimyb\u0119. Tokia laisv\u0117 turi b\u016bti \u012fmanoma, j\u0105 Dievas irgi gerbia\u201c. Knygoje \u201eDid\u017eiosios skyrybos\u201c jis ra\u0161o: \u201eDanguje \u017emon\u0117s sako Dievui \u2018Teesie tavo valia\u2019, o pragare Dievas sako \u017emogui \u2018Teesie tavo valia\u2019\u201c. Naujajame Testamente para\u0161yta: \u201eKas atmes tai, k\u0105 si\u016blo Dievas, nebus teisiamas, toks jau pats save nuteis\u0117\u201c.
\nTaigi ne kas kitas, o tik \u017emogus gali pasirinkti netgi pragar\u0105.<\/p>\n

Prizm\u0117:<\/strong> Ar g\u0117rio egzistavimas i\u0161 principo n\u0117ra apibr\u0117\u017etas blogio egzistavimu?
\nDr. Spiess:<\/strong> Filosofijoje remiamasi prie\u0161ingu teiginiu: blogio egzistavimas yra apibr\u0117\u017etas g\u0117rio egzistavimo, kadangi galima sakyti, kad pats blogis savyje i\u0161 ties\u0173 neegzistuoja. Jis visuomet turi ir g\u0117rio element\u0173. Jei, pavyzd\u017eiui, vienas \u017emogus nu\u017eudo kit\u0105, tai tik tod\u0117l, kad tikisi, jog ano mirtis atne\u0161 jam koki\u0173 nors teigiam\u0173 dalyk\u0173. Taigi blogis yra tai, kai Dievui ir gyvenimui nepriimtinu b\u016bdu norima pasiekti ka\u017ek\u0105, kas sukels pasitenkinim\u0105. Pats pasitenkinimas savaime n\u0117ra blogas dalykas, kadangi mes, \u017emon\u0117s, \u012f j\u012f orientuoti. Blogas toks pasitenkinimas, kuris gaunamas kit\u0173 s\u0105skaita. Taigi blog\u012f apibr\u0117\u017eia g\u0117ris. G\u0117ris yra geras pats savaime, blogis \u2013 ne.<\/p>\n

Prizm\u0117: <\/strong>Ar kan\u010dia turi mums, \u017emon\u0117ms, ir teigiam\u0105 reik\u0161m\u0119?
\nDr. Spiess: <\/strong>Taip, galima sakyti, kad m\u016bs\u0173 pasaulyje kan\u010dia ir skausmas tikrai turi ir teigiam\u0173 savybi\u0173. Pagrindin\u0117s b\u016bt\u0173 dvi: viena vertus, tai \u012fsp\u0117jimas. Nereik\u0117t\u0173 ki\u0161ti pir\u0161t\u0173 prie virykl\u0117s per arti, kitaip gali juos nudegti. U\u017etat skausmo nejau\u010diantys \u017emon\u0117s, pavyzd\u017eiui, raupsuotieji, gali sunaikinti patys save, to nepasteb\u0117dami. Be to, tai galioja ir perkeltine prasme. Skausmas rodo, kad ka\u017ekas yra ne taip. Danties skausmas sako mums, kad netur\u0117tume m\u0117ginti kelias savaites nukreipti maisto nuo skaudamo danties, o eitume pas dant\u0173 gydytoj\u0105. O kartais \u012f krizines situacijas patek\u0119 \u017emon\u0117s netgi susim\u0105sto apie savo gyvenim\u0105. Kai kurie mintimis perkrat\u0119 tai, kas nugyventa ir i\u0161gyventa, gali pasakyti, kad j\u0173 gyvenime tam tikra, i\u0161ties sunki situacija buvo lemtinga. Antraip gyvenimas b\u016bt\u0173 nu\u0117j\u0119s \u201ene \u012f t\u0105 pus\u0119\u201c. Taigi galima sakyti, kad kan\u010dia ir skausmas, kaip \u012fsp\u0117jimas ir nuoroda, i\u0161 ties\u0173 gali tur\u0117ti ir teigiam\u0105 vaidmen\u012f. \u010cia, \u017einoma, reikia akcentuoti \u017eod\u012f \u201egali\u201c. Vokie\u010di\u0173 kalboje yra posakis \u201eNot lehrt beten\u201c (b\u0117da i\u0161moko melstis), bet tikrai teisinga b\u016bt\u0173 sakyti ir kad \u201eb\u0117da i\u0161moko pl\u016bstis\u201c. \u012emanomi abu variantai. Kan\u010dios idealizuoti nereikia, ta\u010diau ji gali tur\u0117ti ir teigiam\u0105 reik\u0161m\u0119.
\n
\nPrizm\u0117: <\/strong>Ta\u010diau vis d\u0117lto kaip gali mylintis Dievas leisti visas tas kan\u010dias m\u016bs\u0173 pasaulyje?
\nDr. Spiess: <\/strong>Pa\u010diam klausimui \u201eJei Dievas yra, tai kod\u0117l pasaulyje tiek daug kan\u010dios?\u201c antikos filosofas paprie\u0161taravo taip: \u201eJei Dievo n\u0117ra, kod\u0117l pasaulyje tiek daug gro\u017eio?\u201c Mes patiriame ne tik kan\u010di\u0105 (pirmasis budizmo mokymo teiginys sako, kad visas gyvenimas \u2013 kan\u010dia), bet ir ne\u012ftik\u0117tin\u0105 gro\u017e\u012f. V\u0117sios maudyn\u0117s, pasivaik\u0161\u010diojimas mi\u0161ke, gamta, kult\u016bra, muzika, draugyst\u0117, meil\u0117 ir netgi futbolo rungtyn\u0117s susij\u0119 su gro\u017eiu.<\/p>\n

Prizm\u0117: <\/strong>Vokie\u010di\u0173 filosofas Leibnizas prie\u0161 300 met\u0173 man\u0117 teodic\u0117jos problem\u0105 i\u0161spr\u0119si\u0105s tiesiog parei\u0161k\u0119s, kad \u0161is pasaulis yra geriausias i\u0161 vis\u0173. Ar j\u016bs irgi taip manote?
\nDr. Spiess <\/strong>(juokiasi):<\/em> Ne, bet tai puiki pagalbin\u0117 priemon\u0117. Ji neleid\u017eia apimti pagie\u017eai. Tuo \u012fsitikin\u0119s \u017emogus pasakys sau: \u201eNieko nepadarysi, taip jau yra, geriau b\u016bti dabar negali\u201c. Leibnizo kompensacijos teorija kaip tik tuo ir pagr\u012fsta. Ta\u010diau Biblija laikosi nuomon\u0117s, kad geriau vis d\u0117lto buvo ir kad geriau dar bus. Tada, kai \u017emogus visi\u0161kai atsigr\u0119\u0161 \u012f Diev\u0105 arba kai stos naujasis Dievo pasaulis, be kan\u010di\u0173 ir mirties. Leibnizo sukurtas filosofinis konstruktas tikriausiai padeda daugeliui \u017emoni\u0173, ta\u010diau a\u0161 nemanau, kad jis teisingas.<\/p>\n

Prizm\u0117: <\/strong>C. S. Lewisas lygina \u017emog\u0173 su vairuotoju, kuris pakli\u016bva \u012f avarijas d\u0117l to, kad nesilaiko savo automobilio naudojimo instrukcijos. Ar mes, \u017emon\u0117s, esame dar patys ir kalti d\u0117l savo kan\u010di\u0173?
\nDr. Spiess: <\/strong>Pa\u010diam Lewiso teiginiui galiu tik pritarti. Biblija sako, jog nelaim\u0117s u\u017egriuvusios tod\u0117l, kad \u017emogus nusigr\u0119\u017e\u0117 nuo Dievo. Arba b\u016bt\u0173 galima pasakyti ir taip: Dievas dav\u0117 mums, \u017emon\u0117ms, savo \u012fsakymus, taip pat ir J\u0117zaus sakin\u012f: \u201eElkis su artimu savo taip, kaip nori, kad su tavimi elgt\u0173si\u201c, o mes j\u0173 nesilaikome. Daug kan\u010dios sukelia tai, k\u0105 \u017emon\u0117s padaro savo artimiesiems. Prisiminus gulagus ir koncentracijos lagerius tiesiog sukre\u010dia, kaip toli tai gali nuvesti, bet Dievas su tuo neturi nieko bendra. \u0160iuos nusikalimus \u017emon\u0117s daro \u017emon\u0117ms. Kokia gi b\u016bt\u0173 alternatyva, kas b\u016bt\u0173, jei neb\u016bt\u0173 Dievo? Jei Dievo neb\u016bt\u0173, pasaulyje vis dar b\u016bt\u0173 kan\u010dia, bet neb\u016bt\u0173 nieko, k\u0105 gal\u0117tume d\u0117l to apkaltinti. Jei mes i\u0161 tikr\u0173j\u0173 b\u016btume tik nelaimingo atsitikimo, atsitiktinumo, galimyb\u0117s pasekm\u0117, tik \u0161alutinis evoliucijos produktas, tuomet negal\u0117tume nieko kaltinti. Kaltinti galime tik suasmenintas b\u016btybes. Tik Diev\u0105, kuris yra asmuo kaip mes. Ne gamtos d\u0117sn\u012f. Svarbu prisiminti: daugum\u0105 kan\u010di\u0173 m\u016bs\u0173 pasaulyje, netgi gamtos katastrofas gal\u0173 gale i\u0161 ties\u0173 suk\u0117l\u0117 netinkamas \u017emogaus elgesys.<\/p>\n

Prizm\u0117: <\/strong>K\u0105 apie J\u0117zaus atsakym\u0105 \u012f m\u016bs\u0173 \u201ekod\u0117l?\u201c pasakoja evangelijos?
\nDr. Spiess: <\/strong>J\u0117zus sako, kad blogis yra \u017emoguje, kad jis kyla i\u0161 \u017emogaus \u0161irdies. 7-ame Morkaus evangelijos skyriuje jis parei\u0161kia, kad ne\u0161varu ne tai, kas \u012f \u017emog\u0173 patenka i\u0161 i\u0161or\u0117s, o tai, kas i\u0161eina i\u0161 \u017emogaus. Tai yra ta pati mintis, kaip ir toji, jog \u017emogus savyje ne\u0161iojasi blog\u012f tod\u0117l, kad gyvena atsiskyr\u0119s nuo Dievo. \u012edomu tai, kad Biblijoje J\u0117zus du sykius paneigia konkret\u0173 kalt\u0117s ir kan\u010dios tarpusavio ry\u0161\u012f. Pirm\u0105 kart\u0105 \u2013 Evangelijos pagal Jon\u0105 9 skyriuje, kai nuo gimimo aklas \u017emogus ie\u0161ko J\u0117zaus pagalbos, o mokiniai klausia: \u201eKas kaltas d\u0117l to, kad jis gim\u0117 aklas? Jis pats ar jo t\u0117vai?\u201c Ta\u010diau J\u0117zus jiems atsako: \u201eNei jis, nei jo t\u0117vai\u201c. Luko evangelijos 13 skyriuje pasakojama apie bok\u0161t\u0105, kuris sugriuvo palaidodamas po savimi \u017emones. \u017dmon\u0117s klausin\u0117ja J\u0117zaus: \u201eAr jie buvo tokie dideli nusid\u0117j\u0117liai, kad tur\u0117jo \u010dia mirti?\u201c \u010cia J\u0117zus irgi paneigia ry\u0161\u012f tarp kalt\u0117s ir kan\u010dios. Jis palieka \u017emones toliau ie\u0161koti atsakymo pasakydamas: \u201eJei neatgailausite, visi taip \u017e\u016bsite\u201c. J\u0117zus pasuka j\u0173 klausim\u0105 kitaip ir sako, kad kiekvienas turi pats nuspr\u0119sti, kaip jam elgtis Dievo akivaizdoje.
\n
\nPrizm\u0117: <\/strong>Kai kuriems krik\u0161\u010dionims Dievo malon\u0117 ir i\u0161ganymas tarsi lieka kan\u010dios \u0161e\u0161\u0117lyje, o dar kiti mano, kad krik\u0161\u010dionis apskritai neturi pa\u017einti kan\u010dios. O jei vis d\u0117lto patiria kan\u010di\u0105, tai d\u0117l to kaltos jo paties nuod\u0117m\u0117s\u2026
\nDr. Spiess: <\/strong>Naujajame Testamente tikrai esama kan\u010dios. Pats Paulius labai kent\u0117jo nuo savo \u201edyglio\u201c. Jis netgi rekomenduoja nesveiko skrand\u017eio kamuojamam draugui gerti vyn\u0105. Jis nesako, kad to jokiu b\u016bdu nereikia daryti, kadangi krik\u0161\u010dionis juk netur\u0117t\u0173 sirgti. Nemanau, kad mintis, jog krik\u0161\u010dioniui nereikia patirti kan\u010dios, motyvuota Biblijoje. Ji turi kit\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. O ry\u0161\u012f tarp asmenin\u0117s nuod\u0117m\u0117s ir kan\u010dios J\u0117zus jau min\u0117tose vietose neabejotinai paneig\u0117.
\nTa\u010diau \u012fsivaizdavimas, kad ken\u010diama tod\u0117l, jog \u017emogus pats u\u017esitrauk\u0117 kalt\u0119, buvo ne tik antikoje, jis liko ir pa\u010diais naujausiais laikais. B\u016btent \u0161i mintis ateina galvon, kai tik, pavyzd\u017eiui, ligonin\u0117je pacientas paklausia: \u201eKod\u0117l b\u016btent a\u0161?\u201c Taip klausdamas jis netiesiogiai galvoja, kad tos ligos juk nenusipeln\u0117. Arba kai atrodo, kad \u017emogus nesp\u0117j\u0119s i\u0161sirop\u0161ti i\u0161 vienos gyvenimo duob\u0117s v\u0117l smunka \u012f kit\u0105 ir kyla klausimas: \u201eKod\u0117l jam taip nuolat nutinka?\u201c \u0160is \u012fsivaizdavimas apie asmenin\u0117s kalt\u0117s ir kan\u010dios ry\u0161\u012f giliai \u012fsi\u0161aknij\u0119s \u017emoguje. Dar iki Sokrato laik\u0173 manyta, kad mirtis esanti bausm\u0117 u\u017e m\u016bs\u0173 kaltes. Nerandu Naujajame Testamente, kad kan\u010dia yra kas nors, ko krik\u0161\u010dioniui neduota. Kan\u010dia beveik visuomet yra ir mirties \u0161auklys. O ji i\u0161tinka ir mus, krik\u0161\u010dionis.<\/p>\n

Prizm\u0117: <\/strong>K\u0105 apie teodic\u0117jos klausim\u0105 sako Dostojevskis?
\nDr. Spiess: <\/strong>Paskutiniajame romane \u201eBroliai Karamazovai\u201c Dostojevskis jo imasi.
\nIvano Karamazovo \u2013 Did\u017eiojo Inkvizitoriaus prie\u0161istor\u0117je jis ra\u0161o: \u201e\u0160iuolaikin\u012f \u017emog\u0173 labiausiai kankina klausimas, kaip galima tik\u0117ti \u012f Diev\u0105, matant \u0161io pasaulio kan\u010dias\u201c. Ten jis vis\u0173 pirma vaizduoja nekalt\u0173 vaik\u0173 kan\u010dias. Tikrov\u0117 ir i\u0161galvota fig\u016bra, kuria Dostojevskis \u012f\u017eengia \u012f moderniuosius laikus. \u201eIr kaip Dievas gali leisti nekalt\u0173 vaik\u0173 kan\u010dias? Jei jis taip gali, nenoriu tur\u0117ti su juo nieko bendra. Tada a\u0161, \u2013 kaip sako Karamazovas, \u2013 gr\u0105\u017einu biliet\u0105\u201c. Karamazovas nenori nuvertinti Dievo, supranta, kad yra jo sukurtas, jis turi tai gerbti, bet nenori tur\u0117ti nieko bendra su Dievu, kuris leid\u017eia kent\u0117ti vaikams.
\nNepaprastai dinami\u0161kai ir dramati\u0161kai Dostojevskis papasakojo ir J\u0117zaus gundymo istorij\u0105 i\u0161 gundytojo pozicijos. Tai vienas i\u0161 pa\u010di\u0173 \u012ftakingiausi\u0173 visos pasaulin\u0117s literat\u016bros k\u016brini\u0173. Dostojevskis toks modernus, kad netgi totalitarin\u0117 sistema elg\u0117si tiksliai pagal jo Did\u017eiojo Inkvizitoriaus pavyzd\u012f. Jis sako: \u201eNor\u0117damas valdyti \u017emog\u0173 turi valdyti jo s\u0105\u017ein\u0119, nor\u0117damas valdyti jo s\u0105\u017ein\u0119 turi j\u0105 nuraminti, s\u0105\u017ein\u0119 mes ir nuraminsime\u201c. Totalitarin\u0117s sistemos nuramino \u017emoni\u0173 s\u0105\u017ein\u0119 teigdamos, jog partija ir fiureris visuomet teis\u016bs. O jei partija ir fiureris visuomet teis\u016bs, tuomet galima statyti koncentracijos lagerius ir gulagus, tuomet galima \u017eudyti \u017emones, nes taip \u012fsak\u0117 vadovyb\u0117, o vadovyb\u0117 juk visuomet teisi. Dostojevskis buvo krik\u0161\u010dionis, bet nesuk\u016br\u0117 krik\u0161\u010dioni\u0161kos mokyklos, nes ir J\u0117zus nebuvo mokykla, o tik asmuo. Jo atsakym\u0105 \u012f teodic\u0117jos klausim\u0105 rasime \u201eSenolio Zosimos gyvenimo apra\u0161ymuose\u201c. Zosima seka paskui Alio\u0161\u0105 ir ra\u0161o savo gyvenimo prisiminimus. Gyvenimo absurdi\u0161kumas \u012fveikiamas vien jau J\u0117zaus prisik\u0117limu i\u0161 numirusi\u0173! Toks buvo jo pagrindinis teiginys. Prisik\u0117limas yra ne tik kai kas, kas \u012fvyko istorijoje, prisik\u0117limas pradeda nauj\u0105j\u012f Dievo pasaul\u012f panaikindamas kan\u010di\u0105. M\u016bs\u0173 pasaulio istorija atsakymo neturi. Ji visi\u0161kai absurdi\u0161ka. Atsakymas yra tik J\u0117zuje Kristuje. Tai Dostojevskis pavaizdavo neigdamas, apra\u0161ydamas \u017emones, kurie netiki prisik\u0117limu ir taip radikaliai galvoja iki galo.<\/p>\n

Prizm\u0117: <\/strong>Ar gal\u0117tum\u0117te patarti k\u0105 nors asmeni\u0161kai tiems, kurie kaip tik turi pereiti tams\u0173j\u012f sl\u0117n\u012f?
\nDr. Spiess: <\/strong>Taip, palink\u0117\u010diau jiems tur\u0117ti draug\u0173, su kuriais gal\u0117t\u0173 susitikti. Bendravimas su kitais \u017emon\u0117mis tikrai labai svarbus. Ypa\u010d kai esi gilioje duob\u0117je nereik\u0117t\u0173 drov\u0117tis nueiti pas draug\u0105 ir pasakyti jam, kad jis dabar reikalingas. Vienas svarbiausi\u0173 mano i\u0161gyvenim\u0173 studenti\u0161kais metais buvo, kad a\u0161, kai man buvo labai blogai, paskambinau draugui ir papra\u0161iau ateiti pas mane. \u012e tai jis atsak\u0117, kad dabar neturi noro. A\u0161 pasakiau: \u201eGali ateiti ir be noro\u201c. Jis vis d\u0117lto at\u0117jo.
\nPatekus \u012f kriz\u0119 nereik\u0117t\u0173 u\u017esidaryti, o eiti pas kitus \u017emones, dalytis su jais savo kan\u010dia. Netgi juod\u017eiausioje duob\u0117je galima ir toliau pra\u0161yti Diev\u0105 duoti kok\u012f nors sprendim\u0105. Malda ir viltis labai glaud\u017eiai susijusios.
\nTuomet, pana\u0161iai kaip Viktoras Franklis, reik\u0117t\u0173 pasvarstyti, k\u0105 daryti toliau, ir daryti tai, kol nepaskendai savo paties sielvarte. Kad pab\u0117gtum nuo savo paties min\u010di\u0173, kurios lyg verpetas traukia \u012f apa\u010di\u0105. Jei nepaj\u0117giu ar nesugebu i\u0161spr\u0119sti problemos, turiu pagalvoti, k\u0105 gal\u0117\u010diau daryti vietoj to. Mintimis suktis tik apie save da\u017eniausiai tik \u017ealinga. \u017dinoma, svarbu nagrin\u0117ti savo problem\u0105, ta\u010diau jei ai\u0161ku, kad nematai sprendimo, reik\u0117t\u0173 u\u017esiimti kuo nors kitu. Pavyzd\u017eiui, para\u0161yti lai\u0161k\u0105 ar perskaityti knyg\u0105.
\n
\nD\u0117kojame u\u017e pokalb\u012f.<\/em><\/p>\n

Vert\u0117 Kristina Sprind\u017ei\u016bnait\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

J. Spiessas, M. Dostojevskio ir C. S. Lewiso \u017einovas, Vokietijos student\u0173 misijos generalinis sekretorius, 2003m. rugs\u0117jo 29\u2013spalio 3 dienomis Lietuvoje skait\u0117 paskait\u0173 ir diskusij\u0173 cikl\u0105 \u201eKan\u010dia ir mirtis \u2013 o kurgi Dievas?\u201c. Prie\u0161 paskait\u0105 daktaras J\u00fcrgenas Spiessas dav\u0117 i\u0161skirtin\u012f interviu \u201ePrizm\u0117s\u201c \u017eurnalui. 2003 met\u0173 rugs\u0117jo 30 d. \u201eArba Dievas nori pa\u0161alinti blog\u012f, bet negali, tuomet […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[471],"tags":[517,516],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1192"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=1192"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1192\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1194,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1192\/revisions\/1194"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=1192"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=1192"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=1192"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}