{"id":1195,"date":"2016-10-14T06:29:12","date_gmt":"2016-10-14T03:29:12","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=1195"},"modified":"2016-10-14T06:29:52","modified_gmt":"2016-10-14T03:29:52","slug":"dievo-vedimas-1","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=1195","title":{"rendered":"Dievo vedimas [1]"},"content":{"rendered":"

Ranald Macaulay, Jerram Barrs<\/em><\/p>\n

Tai, koki\u0105 praktin\u0119 reik\u0161m\u0119 turi \u017emogi\u0161kumo krik\u0161\u010dionio gyvenime akcentavimas, labai ai\u0161kiai matyti i\u0161 Dievo vedimo. Vedimu <\/em>mes vadiname b\u016bd\u0105, kuriuo krik\u0161\u010dionys su\u017eino, k\u0105 tur\u0117t\u0173 daryti \u2013 ypa\u010d tai, ko i\u0161 j\u0173 nori Dievas.
\nViena vertus, ir taip puikiai \u017einome, kaip sunku patiems pasirinkti \u201eteising\u0105 keli\u0105\u201c. Atrodo, prie\u0161 mus atsiveria tiek daug galim\u0173 kryp\u010di\u0173, \u2013 ir kiekviena i\u0161 j\u0173 svarbi, kiekviena veda \u012f visi\u0161kai skirting\u0105 gyvenim\u0105. Mes taip pat \u017einome, kad klystame ir esame riboti; praeityje buvo padaryta klaid\u0173 ir jos gali b\u016bti v\u0117l pakartotos. M\u016bs\u0173 sprendimus da\u017enai aptemdo savanaudi\u0161kumas arba baim\u0117. M\u016bs\u0173 suvokimas ribotas netgi dabartyje, o ateitis mums \u2013 u\u017eversta knyga.
\nAntra vertus, tikintieji \u017eino, kad Dievas n\u0117ra ribotas kaip kad mes. Jis mato vis\u0105 pad\u0117t\u012f toki\u0105, kokia ji yra, ir ateitis jam irgi ai\u0161ki. Mes taip pat \u017einome, kad Dievas yra maloningas ir r\u016bpinasi mumis kaip kad t\u0117vas savo vaikais. Dievas per sandor\u0105 \u012fsipareigojo vesti ir globoti tikin\u010dius J\u0117zumi, ir jis turi gali\u0105 tai padaryti.
\nTod\u0117l mums b\u016bdingas \u012fgimtas nenoras remtis savo pa\u010di\u0173 supratimu ir \u012fgimtas tro\u0161kimas su\u017einoti, kas Dievui atrodo geriausia. Da\u017enai Dievo vali\u0105 prilyginame lobi\u0173 \u017eem\u0117lapiui: jei tik gal\u0117tume gauti \u017eem\u0117lap\u012f, tiksliai \u017einotume, kur ie\u0161koti pasl\u0117pto lobio. Kitais \u017eod\u017eiais tariant, mes vis daugiau \u012fsitikiname, kaip b\u016btina ir kaip trok\u0161tama tur\u0117ti pri\u0117jim\u0105 prie Dievo \u201ebendrojo plano\u201c, kur\u012f jis numat\u0117 m\u016bs\u0173 gyvenimui. Ta\u010diau kaip sujungti m\u016bs\u0173 poreik\u012f b\u016bti vedamiems su Dievo geb\u0117jimu vesti?
\n
\nMechani\u0161k\u0173 sprendim\u0173 n\u0117ra<\/strong>
\n\u010cia i\u0161kyla didelis pavojus sukurti mechani\u0161k\u0105 model\u012f ir ie\u0161koti mechani\u0161k\u0173 sprendim\u0173. Taip veikia astrologijos ir ateities sp\u0117jimo mechanizmai. \u0160itaip elgdamiesi Dievo vedim\u0105 paver\u010diame nelyginant kompiuteri\u0173 tinklu, \u012f kur\u012f galima \u012feiti ir su\u017einoti atsakymus \u012f klausimus. \u201eReikalus tvarkyk penktadieniais\u201c arba \u201enevesk pirm\u0105j\u0105 m\u0117nesio pus\u0119\u201c. Net ir tur\u0117dami geriausius ketinimus pasaulyje galime veikti visi\u0161kai <\/em>arba i\u0161 dalies <\/em>mechani\u0161kuose r\u0117muose.
\nVisi\u0161kai mechani\u0161ki r\u0117mai apima Dievo auk\u0161\u010diausiosios vald\u017eios klausim\u0105. \u0160ventasis Ra\u0161tas moko, kad Dievas yra begalinis ir visos k\u016brinijos auk\u0161\u010diausiasis valdovas, ir tam mes nuo\u0161ird\u017eiai ir su d\u0117kingumu pritariame. Ta\u010diau tai nerei\u0161kia, kad i\u0161 individo atimama atsakomyb\u0117 u\u017e jo veiksmus. Kadangi mes esame sukurti pagal Dievo paveiksl\u0105, galime elgtis atsakingai (o ne vien mechani\u0161kai). D\u0117l to, kad esame pana\u0161\u016bs \u012f Diev\u0105, mes renkam\u0117s, mylime, kuriame ir pan. \u0160tai \u010dia ir i\u0161kyla problema: kaip ribota asmenyb\u0117 gali rinktis neribotos asmenyb\u0117s akivaizdoje? Ar faktas, kad Dievas beribis, nerei\u0161kia, kad visa, kas ribota, yra kontroliuojama, ir tikram pasirinkimui nelieka vietos? Ir atvirk\u0161\u010diai, argi tai, kad ribota asmenyb\u0117 gali rinktis Dievo akivaizdoje, neatima i\u0161 Dievo dalies jo neribotumo? Ar tai nerei\u0161kia, kad Dievo vald\u017eia visai jo k\u016brinijai yra tokia silpna, tarsi \u017emogaus, bandan\u010dio i\u0161silaikyti u\u017e slidaus kamuolio?
\nBiblija mums sako, kad neb\u016btina prieiti prie toki\u0173 i\u0161vad\u0173. Dievo begalyb\u0117s neveikia tas faktas, kad mes i\u0161 tikr\u0173j\u0173 esame reik\u0161mingi. Jis valdo visat\u0105, tod\u0117l dabartinis nuod\u0117mingas pasaulis staiga nenusiris \u012f neb\u016bt\u012f kaip koks rutuliukas, nuried\u0117j\u0119s nuo l\u0117k\u0161t\u0117s. Ta\u010diau \u017emogus d\u0117l to n\u0117ra nu\u017eeminamas iki roboto. Biblija pabr\u0117\u017etinai sako, kad abu \u0161ie dalykai yra tiesa.
\nM\u016bs\u0173 proto problema yra ta, kad mes manome, jog viena pa\u0161alina kita. Tod\u0117l mums reikia r\u016bpestingai apibr\u0117\u017eti \u201eintelektin\u0119 problem\u0105\u201c, \u2013 kuria prasme ji egzistuoja, o kuria \u2013 ne.
\n\u0160i problema kyla d\u0117l m\u016bs\u0173 proto ribotumo \u2013 mes nesugebame matyti, kaip abu dalykai tuo pat metu gali b\u016bti tiesa. Kaip m\u016bs\u0173 k\u016bnai yra riboti (pavyzd\u017eiui, mes negalime b\u016bti dviejose vietose tuo pa\u010diu metu), taip ir m\u016bs\u0173 protai riboti. Tod\u0117l b\u016bt\u0173 teisinga pasakyti, kad negalime suprasti, kaip Dievo suverenitetas ir m\u016bs\u0173 atsakomyb\u0117 gali derintis vienas su kitu. \u0160ia prasme krik\u0161\u010dionys i\u0161 tikr\u0173j\u0173 turi \u201eintelektin\u0119 problem\u0105\u201c.
\nTa\u010diau tai n\u0117ra tokia problema, kuri atsiranda, kai bandoma patik\u0117ti ka\u017ekuo, kas prie\u0161tarauja <\/em>protui. Jei Dievas yra asmeni\u0161kas ir begalinis, kod\u0117l manyti, kad jis suk\u016br\u0117 ribot\u0105 asmen\u012f, rei\u0161kia \u201eprie\u0161tarauti protui\u201c? \u0160i id\u0117ja n\u0117ra kvaila, net jei mes patys ir nesuprantame, kaip Dievas gal\u0117jo sukurti ribot\u0105 k\u016brin\u012f, turint\u012f laisv\u0119 pasirinkti.
\nBe to, vie\u0161patyst\u0117s ir atsakomyb\u0117s klausimas n\u0117ra vienintelis, kuriame pasirei\u0161kia ribotas m\u016bs\u0173 suvokimas. Mes taip pat nesuprantame, kod\u0117l \u017emogus turi tiktai vien\u0105 galv\u0105, o ne dvi, arba kod\u0117l kiaul\u0117s negal\u0117t\u0173 skraidyti. Tai n\u0117ra vienintelis proto ribotumas.
\nDar svarbiau tai, kad palaikydami ir absoliu\u010di\u0105 Dievo vie\u0161patyst\u0119, ir \u017emogaus atsakomyb\u0119, nepuolame \u012f iracionalum\u0105. Prie\u0161ingai, krik\u0161\u010dionyb\u0117s racionalum\u0105 kaip tik sunaikint\u0173<\/em> tvirtinimas, kad ribota asmenyb\u0117 gali arba tur\u0117t\u0173 gal\u0117ti suprasti Dievo begalyb\u0119, nes taip b\u016bt\u0173 panaikinamas skirtumas tarp ribotumo ir neribotumo \u2013 o su juo ir visas krik\u0161\u010dioni\u0161kasis tik\u0117jimas.
\nTad vie\u0161patyst\u0119 ir atsakomyb\u0119 laikyti problema klaidinga. Tai toli gra\u017eu ne problema; tai dar viena nuostabi krik\u0161\u010dioni\u0161kos pasaul\u0117\u017ei\u016bros dalis, suteikianti m\u016bs\u0173 gyvenimui tikr\u0105 prasm\u0119. Pasaulis n\u0117ra chaoti\u0161kas, nes Dievas yra vir\u0161 vis\u0173, bet jame mes esame svarb\u016bs.
\nKuo tai susij\u0119 su Dievo vedimu? Mes stengiam\u0117s parodyti, kad krik\u0161\u010dionys, ie\u0161kodami Dievo valios, neturi kurti mechani\u0161ko modelio. Dievas n\u0117ra didysis kompiuteris. Toks modelis klaidingas. Dievas bendrauja su mumis kaip su asmenimis<\/em>. Tod\u0117l tikin\u010diojo niekuomet netur\u0117t\u0173 trikdyti jo paties priimami sprendimai, tarsi tai reik\u0161t\u0173 brovim\u0105si \u012f Dievo teritorij\u0105. Ai\u0161ku, tikintieji gali<\/em> u\u017esispirti (kaip Jona) ir atmesti Dievo duodamas gaires. Bet d\u0117l \u0161ios prie\u017easties jiems nereik\u0117t\u0173 i\u0161si\u017ead\u0117ti savo sugeb\u0117jimo spr\u0119sti, tarsi sprendimai patys savaime u\u017etraukt\u0173 g\u0117d\u0105 Dievui. Tai neteisinga prie\u0161tara, o jei toks veiksmas dar \u012fvertinamas kaip krik\u0161\u010dioni\u0161ka doryb\u0117, tai ir netikras religingumas. M\u016bs\u0173 \u017emogi\u0161kumo paniekinimas rei\u0161kia ir Dievo paniekinim\u0105. Nesugeb\u0117jimas elgtis atsakingai da\u017enai baigiasi kvailais sprendimais ir tod\u0117l atne\u0161a skausmo.
\nYra ir pana\u0161us argumentas, kad nuod\u0117mingumas pateisina visi\u0161k\u0105 nepasitik\u0117jim\u0105 \u017emogi\u0161kais sprendimais. M\u016bs\u0173 prigimtis yra sugedusi, ir tod\u0117l, kaip tvirtinama, j\u0105 turi i\u0161stumti \u201edievyb\u0117\u201c. Tod\u0117l visos gair\u0117s turin\u010dios kilti absoliu\u010diai ne i<\/em>\u0161 m\u016bs\u0173, o, pavyzd\u017eiui, per kalb\u0117jim\u0105 kalbomis arba pagal tai, kaip susiklosto aplinkyb\u0117s. Tai nerei\u0161kia, kad mes nuvertiname tokius Dievo vedimo b\u016bdus. Mes tik nesutinkame su visi\u0161ku \u017emogi\u0161kumo atmetimu, kuris kartais lydi tok\u012f po\u017ei\u016br\u012f.
\nTad kaip reik\u0117t\u0173 ie\u0161koti Dievo vedimo? Mes si\u016blome penkis principus, kurie i\u0161plaukia i\u0161 Biblijos mokymo \u0161iuo klausimu. Principais<\/em>, o ne taisykl\u0117mis<\/em> juos vadiname neatsitiktinai, kad b\u016bt\u0173 ai\u0161ku, jog nepropaguojame metod\u0173, parodan\u010di\u0173 Dievo vedim\u0105.<\/p>\n

Ai\u0161ki Dievo valia<\/strong>
\nDievo valios<\/em> s\u0105voka krik\u0161\u010dionyb\u0117je vartojama dviem reik\u0161m\u0117mis. Viena reik\u0161m\u0117 \u2013 tai Dievo valia, ai\u0161kiai i\u0161d\u0117styta \u0160ventajame Ra\u0161te ir skirta visiems, kita \u2013 Dievo valia, kuri n\u0117ra ai\u0161kiai i\u0161d\u0117styta \u0160ventajame Ra\u0161te ir taikoma individualiai.
\nPirmasis Dievo vedimo principas yra \u0161is: Pakluskite konkretiems \u0160ventojo Ra\u0161to teiginiams, kurie ai\u0161kiai parodo Dievo vali\u0105 kiekvienam \u017emogui. <\/em>J\u0173 yra visame \u0160ventajame Ra\u0161te ir jie nurodo bendras gyvenimo gaires visiems \u017emon\u0117ms.
\nPavyzd\u017eiui: \u201eTokia gi Dievo valia \u2013 j\u016bs\u0173 \u0161vent\u0117jimas…\u201c (1 Tes 4,3); \u201eVisuomet d\u017eiaukit\u0117s, be paliovos melskit\u0117s! Visokiomis aplinkyb\u0117mis d\u0117kokite, nes to Dievas nori i\u0161 j\u016bs\u0173 Kristuje J\u0117zuje\u201c (1 Tes 5,16\u201318); \u201e…i\u0161 \u0161irdies vykdantys Dievo vali\u0105. Noriai tarnaukite kaip Vie\u0161pa\u010diui, o ne \u017emon\u0117ms\u201c (Ef 6,6\u20137); \u201eMat tokia yra Dievo valia, kad gerais darbais nutildytum\u0117te neprotingus ir nei\u0161manan\u010dius \u017emones\u201c (1 Pt 2,15); \u201eNeb\u016bkite neprotingi, bet supraskite, kokia yra Vie\u0161paties valia\u201c (Ef 5,17). \u0160is paskutinis raginimas u\u017era\u0161ytas po detalaus nevaising\u0173 tamsos darb\u0173 apra\u0161ymo ir paliepimo neprisid\u0117ti prie j\u0173, bet geriau \u201eelgtis kaip \u0161viesos vaikams\u201c. Tokio gyvenimo vaisiai rei\u0161kiasi \u201evisokeriopu gerumu, teisumu ir tiesa\u201c (Ef 5,9). Kitais \u017eod\u017eiais tariant, Dievo valia n\u0117ra paslaptis. Ji ai\u0161kiai i\u0161d\u0117styta, kad visi j\u0105 skaityt\u0173 ir suprast\u0173.
\nTai rei\u0161kia, kad Dievas jau dav\u0117 gaires didesnei m\u016bs\u0173 gyvenimo daliai. Tiesa, mums neliepiama gyventi viename, o ne kokiame nors kitame mieste, susituokti su A, o ne su B. Sprendimai, kur gyventi ir k\u0105 daryti, i\u0161 tikr\u0173j\u0173 turi did\u017eiul\u0119 reik\u0161m\u0119, nes b\u016btent jie sudaro aplink\u0105, kurioje gyvendami tur\u0117sime suprasti ai\u0161kius teiginius apie Dievo vali\u0105 ir jiems paklusti. Kiekvieno i\u0161 m\u016bs\u0173 gyvenimo s\u0105lygos skirtingos, ta\u010diau \u0161i\u0173 skirtum\u0173 nereikia perd\u0117ti. M\u016bs\u0173 i\u0161gyvenim\u0173 pana\u0161umai didesni negu skirtingumai: visi tikintieji turi kovoti su nuod\u0117me, visi turi gyventi tik\u0117jimu, visi bus gundomi. Tod\u0117l Biblijos suteikta informacija apie Dievo vali\u0105 yra gair\u0117s, kuri\u0173 pakanka did\u017eiumai m\u016bs\u0173 gyvenimo. Slaptos Dievo valios ne\u017einojimas yra proporcingas ir atsveriamas ai\u0161ki\u0173, bendr\u0173 Dievo nurodym\u0173, kurie tinka nepriklausomai nuo m\u016bs\u0173 individualios aplinkos.
\n\u0160is pirmasis principas yra svarbus, nes Dievas mums atskleid\u017eia savo slapt\u0105 vali\u0105 tiktai tada, kai pakl\u016bstame jo ai\u0161kiai suvokiamai valiai. Mes negyvename materialist\u0173 visatoje. Dievas yra ir atsilygina tiems, kurie jo ie\u0161ko (Hbr 11,6). Jis gali daryti \u012ftak\u0105 m\u016bs\u0173 gyvenimui. Jis yra atsiskyr\u0119s nuo m\u016bs\u0173 ne d\u0117l to, kad esame menki, bet d\u0117l m\u016bs\u0173 nuod\u0117mingumo. Kai tik nuod\u0117m\u0117 panaikinama \u201emalone per tik\u0117jim\u0105\u201c, \u0161is atskyrimas i\u0161nyksta, ir m\u016bs\u0173 gyvenimas tampa atviras Dievui. \u0160i\u0105 atvirumo Dievui s\u0105vok\u0105 turime i\u0161laikyti bet kokia kaina, nes gyvename jau po \u0160vietimo epochos, ir m\u016bs\u0173 visuomen\u0117 pilna skepticizmo. Dievas n\u0117ra mir\u0119s. Jis n\u0117ra atsitv\u0117r\u0119s nuo m\u016bs\u0173 pasaulio. Jis gali paveikti m\u016bs\u0173 gyvenim\u0105 \u0161iuo istorijos momentu ir mums vadovauti. Tod\u0117l paklusti ai\u0161kiai Dievo valiai n\u0117ra berg\u017ed\u017eias dalykas, nes jis pa\u017ead\u0117jo gerbti tok\u012f paklusnum\u0105.
\nAtvirumas Dievui yra antrojo principo veikimo pagrindas. Kai siekia-me \u012fvykdyti ai\u0161ki\u0105 Dievo vali\u0105, galime b\u016bti tikri, kad jis neleis mums \u201epasiklysti<\/em>\u201c, bet i\u0161laikys ir ves per gyvenimo pelkes ir tankumynus. \u017dmogus ne vienas stengiasi rasti teising\u0105 keli\u0105 alternatyv\u0173 labirinte. Pats Dievas pa\u017ead\u0117jo \u201ei\u0161tiesinti tavo kelius\u201c (Pat 3,6).
\nTa\u010diau s\u0105lygos, kurios lydi tokius pa\u017eadus, irgi ai\u0161kios: \u201ePripa\u017eink j\u012f visur\u201c (Pat 3,6). \u201eKas geriau \u012fsi\u017ei\u016bri \u012f tobul\u0105j\u012f… \u012fstatym\u0105 ir jo laikosi, kas tampa nebe u\u017euomar\u0161a klausytojas, o darbo vykdytojas, tas bus palaimintas u\u017e savo darb\u0105\u201c (Jok 1,25). \u201eLaimingas, kas atmeta nedor\u0117li\u0173 patarimus… Kad ir k\u0105 jis daryt\u0173, jam sekasi\u201c (Ps 1,1\u20133). Dievas veda tuos, kurie laikosi jo ai\u0161kios valios.
\nKad \u0161ie pa\u017eadai turi s\u0105lygas, dar nerei\u0161kia, kad Dievas neves tikin\u010diojo tol, kol \u0161is negal\u0117s pasakyti: \u201eA\u0161 tobulai \u012fvykd\u017eiau Dievo vali\u0105\u201c. Jei i\u0161pa\u017e\u012fstame savo nuod\u0117m\u0119, nusigr\u0119\u017eiame nuo jos ir tvirtai laikom\u0117s Kristaus aukos kaip vienintelio pagrindo, per kur\u012f galime tur\u0117ti pasitik\u0117jim\u0105 Dievo akivaizdoje, net jei atsigr\u0119\u017e\u0119 ir matysime daugyb\u0119 savo gyvenimo blogybi\u0173, gal\u0117sime b\u016bti ram\u016bs ir tikri, kad Dievas m\u016bs\u0173 neapleis. \u201eTie, kurie pasitiki manimi, nebus sug\u0117dinti\u201c (Iz 49,23). Viskas gali atrodyti bevilti\u0161ka, galime jaustis nuod\u0117mingi ir sutrik\u0119, bet Dievas neleis mums nuklysti.
\nNegana to, \u0161is principas i\u0161vaduoja mus i\u0161 pasyvumo. Krik\u0161\u010dionys da\u017enai nuleid\u017eia bures, kai ne\u017eino, k\u0105 jiems daryti ateityje. Jie elgiasi taip, tarsi patys nieko negal\u0117t\u0173 padaryti, tarsi Dievas tur\u0117t\u0173 visk\u0105 atlikti u\u017e juos. Toks po\u017ei\u016bris yra klaidingas. Net jei ir ne\u017einome, koks \u017eingsnis b\u016bt\u0173 teisingas ir netgi jei d\u0117l to esame sutrik\u0119, galime i\u0161vengti pasyvumo. Mes esame \u201etraukiami\u201c, nes \u017einome ai\u0161ki\u0105 Dievo vali\u0105. Laikytis jos yra svarbiausias dalykas, tod\u0117l mums reikia tolyd\u017eio gerbti jau duotas Dievo gaires.<\/p>\n

N\u0117ra tik\u0117jimo \u2013 n\u0117ra vedimo<\/strong>
\nKad nenuvertintume \u010dia i\u0161kylan\u010di\u0173 sunkum\u0173, privalome prisiminti tre\u010di\u0105j\u012f princip\u0105 \u2013 be tik\u0117jimo Dievo vedimas ne\u012fmanomas<\/em>. Tik\u0117jimas \u2013 tai papras\u010diausias pasitik\u0117jimas. Nors tik\u0117jimas apima pasitik\u0117jim\u0105 tuo, kas nematoma, tai n\u0117ra iracionaliau, negu, sakysime, pasitik\u0117ti traukinio ma\u0161inisto, kurio nematome, buvimu. Turime svar\u0173 pagrind\u0105 manyti, kad objektyviai jis egzistuoja ir yra patikimas, ir \u012flipdami \u012f traukin\u012f parodome savo pasitik\u0117jim\u0105 juo. Taip yra ir su tik\u0117jimu \u012f Diev\u0105: mes turime objektyvi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 b\u016bti \u012fsitikin\u0119 jo egzistavimu; tada imame juo pasitik\u0117ti. Toks yra biblin\u0117s pasaul\u0117\u017ei\u016bros tik\u0117jimas.
\nTa\u010diau Dievo vedimo kontekste nor\u0117tume pavartoti fraz\u0119 kovingas tik\u0117jimas<\/em>. Tuo nenorime pasakyti, kad tik\u0117jimas tam tikru metu kei\u010dia savo reik\u0161m\u0119. Kovingas tik\u0117jimas<\/em> yra tik\u0117jimas kovojant. Tikintieji pa\u017eodine prasme atsiduria kovoje. Kariai, kurie negali matyti vis\u0173 kovos detali\u0173 ar suprasti, kod\u0117l duodami tam tikri \u012fsakymai ir kod\u0117l neatvyko pastiprinimas, vis tiek pasitiki savo karved\u017eiu. Taip ir tikintieji, kariaudami su pasauliu, k\u016bnu ir velniu, pasitiki Dievu, nors gali ir nesuprasti, kas \u0161i\u0105 akimirk\u0105 vyksta.
\nToks tik\u0117jimas n\u0117ra automati\u0161kas. Mums yra \u012fsakyta tur\u0117ti tik\u0117jim\u0105, tad j\u012f b\u016bt\u0173 galima laikyti pirmojo principo aspektu, nes jis yra ai\u0161kios Dievo valios dalis. N\u0117ra da\u017eniau pasitaikan\u010dio nurodymo Biblijoje, kaip \u201etik\u0117ti Diev\u0105\u201c. Tokia yra Dievo valia, kad mes juo pasitik\u0117tume. Tik\u0117jimas \u012f Diev\u0105 tinkamas d\u0117l to, kad Dievas yra m\u016bs\u0173 I\u0161ganytojas. Jis jau i\u0161vadavo mus ir \u012fs\u016bnydamas padar\u0117 savo vaikais. Mes esame \u201ejo akies vyzdys\u201c (\u012est 32,10; Ps 17,8; Zch 2,8). Jis pa\u017ead\u0117jo niekada neleisti mums parpulti ir niekada nesulau\u017eys savo pa\u017eado. Tod\u0117l mums dera j\u012f myl\u0117ti ir juo pasitik\u0117ti.
\nBe to, tik\u0117jimas yra b\u016btinas<\/em>. Lai\u0161ko hebrajams autorius sako: \u201eBe tik\u0117jimo ne\u012fmanoma patikti Dievui\u201c (Hbr 11,6); po to jis kaip pavyzd\u017eius pateikia \u017emones i\u0161 Senojo Testamento, kurie savo kovingu tik\u0117jimu patiko Dievui. Pavyzd\u017eiui, Abraomas i\u0161keliavo ne\u017einodamas, kur vyksta, Moz\u0117 \u201eliko nepajudinamas, tarsi reg\u0117t\u0173 Neregim\u0105j\u012f\u201c (Hbr 11,27), ir taip toliau. Ar tai, kad vykstant kovai jie pasitik\u0117jo Dievu, buvo nereik\u0161minga? Tikrai ne. Biblija sako, kad Dievas juos \u012ftvirtino d\u0117l to<\/em>, kad jie tik\u0117jo. Tik\u0117jimu jie pasiek\u0117 pergal\u0119: \u201eTik\u0117dami [jie] u\u017ekariavo karalystes, \u012fvykd\u0117 teisingum\u0105, \u012fgijo pa\u017eadus, u\u017e\u010diaup\u0117 li\u016btams nasrus… atsigavo i\u0161 silpnumo\u201c (Hbr 11,33\u201334). \u201e\u0160tai pergal\u0117, nugalinti pasaul\u012f, \u2013 m\u016bs\u0173 tik\u0117jimas!\u201c (1 Jn 5,4).
\nPagaliau tik\u0117jimas yra svarbus dar ir \u0161tai d\u0117l ko. Kartais kovoje, atrodo, nebelieka nieko, k\u0105 dar gal\u0117tume padaryti. Jau\u010diam\u0117s bej\u0117giai ir prisl\u0117gti, kaip ir Paulius, kai sak\u0117: \u201e[Neganda] baisiai mus prisl\u0117g\u0117, tiek vir\u0161ydama m\u016bs\u0173 j\u0117gas, jog nebesitik\u0117jome i\u0161liksi\u0105 gyvi\u201c (2 Kor 1,8). Jau\u010diame, kad negalime \u012fvykdyti Dievo \u012fsakym\u0173, tegu ir \u017einome juos. Esame sutrik\u0119 ir prisl\u0117gti.
\nKartais taip atsitinka, kai m\u016bs\u0173 ateitis yra neai\u0161ki. Kad priverst\u0173 mus jaustis visi\u0161kai paklydusiais, velnias gali pasinaudoti m\u016bs\u0173 nesaugia pad\u0117timi, netikrumu tuo, k\u0105 tur\u0117tume daryti, bei m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 nevertumo poj\u016b\u010diu. Gali netgi atrodyti, kad Dievas atsitrauk\u0117 nuo m\u016bs\u0173, tartum daugiau m\u016bs\u0173 nebemyl\u0117t\u0173. Tokiais atvejais, kaip ir ken\u010diantis vaikas, mes turime su\u0161ukti savo dangi\u0161kajam T\u0117vui: \u201eI\u0161 nevilties gelmi\u0173 \u0161au- kiuosi tav\u0119s, VIE\u0160PATIE! \/ VIE\u0160PATIE, i\u0161girsk mano bals\u0105!\u201c (Ps 130,1).
\nLieka vienas dalykas \u2013 pasitik\u0117ti Dievu. Tai toks paprastas \u017eingsnis. Tik\u0117jimas nereikalauja dideli\u0173 jausm\u0173 ar energijos. J\u0117zus j\u012f pavadino garsty\u010dios gr\u016bdeliu \u2013 labai ma\u017eu daikteliu (Mt 17,20). I\u0161 tikr\u0173j\u0173 tuomet, kai atsigr\u0119\u017eiame \u012f Diev\u0105 ir atsiduodame jam, \u0161is gr\u016bdelis gali pasirodyti toks ma\u017eas, tarsi b\u016bt\u0173 niekas. Bet tai n\u0117ra niekas; juo kilnojami kalnai, o mes i\u0161keliami i\u0161 purvinos duob\u0117s.<\/p>\n

Spr\u0119sk pats<\/strong>
\nTik\u0117jimas neturi b\u016bti sulyginamas su pasyvumu. <\/em>\u0160is ketvirtasis principas gr\u0105\u017eina mus prie diskusijos apie vie\u0161patyst\u0119 ir atsakomyb\u0119. Norime pabr\u0117\u017eti, kad sprendim\u0173 pri\u0117mimas yra svari Dievo vedimo dalis. Tai, kad n\u0117ra ypating\u0173 Dievo vedimo po\u017eymi\u0173 (reg\u0117jim\u0173, sapn\u0173 ar koki\u0173 aplinkybi\u0173), dar nerei\u0161kia, kad negalima imtis jokio veiksmo. Tur\u0117dami tinkamus santykius su Dievu, galime nuspr\u0119sti patys, ir mums nereikia bijoti, kad \u0161itaip pa\u017eeisime Dievo autoritet\u0105.
\nTuo nenorime pasakyti, kad Dievas negali vesti ne\u012fprastomis priemon\u0117mis. Angelas apsirei\u0161k\u0117 Marijai. Juozapui per sapn\u0105 buvo nurodyta, k\u0105 daryti. Nuostabus dalykas yra \u017evelgti \u012f Diev\u0105, jau\u010diant visi\u0161k\u0105 savo bej\u0117gi\u0161kum\u0105, ir matyti, kaip jis ateina \u012f pagalb\u0105 kokiu nors nepaprastu b\u016bdu. \u0160tai kas priver\u010dia psalminink\u0105 su\u0161ukti: \u201eMyliu Vie\u0161pat\u012f, nes jis girdi ir klausosi mano maldavim\u0173\u201c (Ps 116,1). Pabr\u0117\u017edami, kad sprendim\u0173 pri\u0117mimas yra svarbus, nenuvertiname toki\u0173 Dievo vedimo form\u0173, kurios yra ai\u0161kiai antgamtin\u0117s.
\nMes taip pat nesakome, kad tikintysis tur\u0117t\u0173 spr\u0119sti skubotai. Kartais apsispr\u0119sti reikia greitai, bet da\u017eniausiai reik\u0117t\u0173 palikti vietos galimybei, kad Dievas kokiu nors objektyviu b\u016bdu parodys savo vali\u0105. Tod\u0117l reikia \u201elaukti Vie\u0161paties\u201c, t.y. tiesiogine prasme laukti, kol Dievas ims veikti. Tai labai svarbu, ypa\u010d dabar, kai Vakar\u0173 Ba\u017eny\u010dia \u0161itaip akcentuoja efektyvum\u0105 bei greitus sprendimus. Kai jau\u010diame spaudim\u0105, tampame pana\u0161\u016bs \u012f Izraelio taut\u0105, netik\u0117jusi\u0105, kad Dievas juos ves ir i\u0161laikys saugius. Kaip ir jie, mes manome \u017ein\u0105 geriau u\u017e Diev\u0105, ir paskubomis \u017eengiame pirmyn su savo pa\u010di\u0173 id\u0117jomis.
\nTad veiklumas (kaip ir pasyvumas) n\u0117ra atsakymas. Mes tur\u0117tume jaustis laisvi eiti pirmyn ir priimti sprendimus, bet drauge ir b\u016bti akyli, kad nenustotume \u201elaukti Vie\u0161paties\u201c. Dabar pabr\u0117\u017eiame pirm\u0105j\u012f dalyk\u0105, kadangi kalbame apie dvasinio gyvenimo \u017emogi\u0161kum\u0105 ir kadangi kai kurie krik\u0161\u010dioni\u0161kojo gyvenimo mokytojai neigia savaranki\u0161k\u0105 sprendim\u0173 pri\u0117mim\u0105. Abi pus\u0117s turi b\u016bti akcentuojamos, bet Biblija ai\u0161kiai sako, kad esame nelink\u0119 laukti Dievo. Tod\u0117l turime b\u016bti ypa\u010d atsarg\u016bs, kad nepasikliautume vien savo pa\u010di\u0173 supratimu (Ps 146).
\nTa\u010diau i\u0161 Naujojo Testamento akivaizdu, kad sprendim\u0173 pri\u0117mimas yra reik\u0161mingas Dievo vedimo aspektas. Pavyzd\u017eiui, Apa\u0161tal\u0173 darbuose, 15,22 para\u0161yta: \u201eTada apa\u0161talai ir vyresnieji kartu su visa Ba\u017eny\u010dia nutar\u0117 pasi\u0173sti \u012f Antiochij\u0105 i\u0161 sav\u0173j\u0173 i\u0161rinktus vyrus\u201c. Matyt, susirinkime buvo apsvarstyta, koks veiksm\u0173 planas b\u016bt\u0173 teisingas, o tada, po r\u016bpestingo apm\u0105stymo ir maldos, priimtas sprendimas. Kiti sprendim\u0173 pavyzd\u017eiai randami Apa\u0161tal\u0173 darb\u0173 19,21; 20,16; Lai\u0161ko Titui 3,12; o Apa\u0161tal\u0173 darb\u0173 15,36, Lai\u0161ko kolosie\u010diams 4,7\u20138 ir Pirmo lai\u0161ko tesalonikie\u010diams 3,1 apie sprendimus galima numanyti. \u0160iose i\u0161traukose n\u0117ra prie\u0161taros tarp \u017emoni\u0173 priimam\u0173 sprendim\u0173 ir \u0160ventosios Dvasios vadovavimo.
\nTad kaip reikia priimti sprendimus? Pirma, jie turi b\u016bti priimami su malda. Jei laikas leid\u017eia, visus sprendimo aspektus reik\u0117t\u0173 atne\u0161ti Dievui ir ie\u0161koti jo vedimo.
\nAntra, tur\u0117tume paklausti: \u201eAr esu pasiruo\u0161\u0119s eiti ta kryptimi, kuri man nepatinka arba apie kuri\u0105 dar negalvojau?\u201c Jei pra\u0161ome Dievo mus vesti, turime b\u016bti tikri, kad esame tam pasiruo\u0161\u0119. Ir dar: \u201eAr a\u0161 pasitikiu Dievu?\u201c Liguistai neu\u017esiimdami savistaba, privalome u\u017eduoti sau \u0161iuos du klausimus apie savo nusistatym\u0105. \u0160iame gyvenime niekada netur\u0117sime nei tobulo ry\u017eto, nei tobulo pasitik\u0117jimo Dievu, ta\u010diau turime stengtis b\u016bti s\u0105\u017einingi jo akivaizdoje.
\nTre\u010dia, jei tik leid\u017eia aplinkyb\u0117s, turime stengtis laukti. Prad\u017eioje klausimai da\u017enai b\u016bna neai\u0161k\u016bs, bet laikas padeda juos i\u0161ai\u0161kinti. Kartais ne\u017einome, kad yra alternatyvi\u0173 galimybi\u0173, kol tuo nepasidomime daugiau. Galb\u016bt iki \u0161iol netur\u0117jome pakankamai laiko i\u0161siai\u0161kinti savo pa\u010di\u0173 motyv\u0173. O vis\u0173 svarbiausia, kad laikas suteikia Dievui galimyb\u0119 paveikti situacij\u0105 taip, jog mums nebelieka abejon\u0117s d\u0117l jo valios.
\n
\nVedimo b\u016bd\u0173 \u012fvairov\u0117<\/strong>
\nPenktasis principas yra toks: Dievas veda savo \u017emones \u012fvairiais b\u016bdais. <\/em>Jau parod\u0117me, kad sprendim\u0173 pri\u0117mimas yra vienas i\u0161 j\u0173, ta\u010diau jis ne vienintelis.
\nApa\u0161tal\u0173 darbuose (1,15\u201316) pasakojama, kad broliai, nor\u0117dami su\u017einoti Dievo vedim\u0105, met\u0117 burtus. Manyti, kad taip darydami jie buvo neteis\u016bs ar nedvasingi (kai kas taip ir mano), pavojinga, nes tekste nepasakyta nieko, kas leist\u0173 suabejoti j\u0173 poelgio pagr\u012fstumu. Apa\u0161tal\u0173 darb\u0173 16,9 sakoma, jog Paulius Dievo vedim\u0105 su\u017einojo i\u0161 reg\u0117jimo. 13,2 skaitome: \u201eKart\u0105, kai jie laik\u0117 pamaldas Vie\u0161paties garbei ir pasninkavo, \u0160ventoji Dvasia pasak\u0117: \u2018I\u0161skirkite man Barnab\u0105 ir Sauli\u0173 darbui, kuriam a\u0161 juos pa\u0161aukiau?\u201c. Detal\u0117s mums nepateikiamos, ta\u010diau akivaizdu, kad \u010dia b\u016bta nepaprasto Dvasios vedimo. Tai tik keletas pavyzd\u017ei\u0173, rodan\u010di\u0173 \u012fvairov\u0119 b\u016bd\u0173, kuriuos Dievas naudojo vesdamas savo \u017emones pirmaisiais Ba\u017eny\u010dios egzistavimo metais. Turime tvirtai pareik\u0161ti, kad tokia pat \u012fvairov\u0117 galima ir \u0161iandien.
\n\u0160iame skyriuje pabr\u0117\u017e\u0117me, kad visos vedimo formos turi antgamtin\u0119 dimensij\u0105, kad Dievo vedimas gali \u012fgauti nepaprasto rei\u0161kinio form\u0105, toki\u0105 kaip reg\u0117jimas, sapnai arba steb\u0117tinas aplinkybi\u0173 susiklostymas, ir kad vis d\u0117lto Dievo vedimas gali b\u016bti antgamti\u0161kas neb\u016bdamas nepaprastas: m\u016bs\u0173 sprendimai yra tiek pat svar\u016bs, kaip ir kitos vedimo formos, nes Dievas visada su mumis elgiasi kaip su asmenyb\u0117mis.
\nNemanome, kad sprendim\u0173 pri\u0117mim\u0105 reikia pabr\u0117\u017eti labiau negu kitus b\u016bdus. Daug kas priklauso nuo kiekvieno \u017emogaus aplinkos. Kai kurios Ba\u017eny\u010dios tradicijos ignoravo nepaprastas priemones, kurias kartais Dievas naudoja, vesdamas savo \u017emones. Tikint\u012fj\u012f, u\u017eaugus\u012f tokioje tradicijoje, reikia padr\u0105sinti \u201elaukti Vie\u0161paties\u201c tokiu b\u016bdu, kuris jam gali b\u016bti visi\u0161kai ne\u017einomas. Didelei daliai evangeli\u0161kojo mokymo buvo b\u016bdinga prie\u0161inga tendencija, d\u0117l kurios ir akcentavome sprendim\u0173 pri\u0117mim\u0105. Pernelyg da\u017enai krik\u0161\u010dionys b\u016bdavo priversti jaustis taip, lyg nuspr\u0119sti k\u0105 padaryti b\u016bt\u0173 ka\u017ekas nedvasingo, kad geriau b\u016bt\u0173 melstis ir leisti Dievui \u012fsp\u016bdingu b\u016bdu parodyti savo vali\u0105. Ta\u010diau tai neb\u016btina. Dievas gali tai padaryti. Niekada negalima atmesti tokios galimyb\u0117s. Jis suk\u016br\u0117 mus sugeban\u010dius priimti sprendimus ir tikisi, kad \u0161\u012f sugeb\u0117jim\u0105 naudosime \u0161ventai ir \u0161ventam tikslui.<\/p>\n

Ranald Macaulay<\/strong>, teologas, vienas i\u0161 \u201eL\u2019Abri\u201c draugijos brit\u0173 filialo Gretheme steig\u0117j\u0173, ilgametis jo vadovas, gyvena ir dirba Kembrid\u017ee<\/p>\n

Jerram Barrs<\/strong>, kartu su Macaulay dirbo Gretheme, d\u0117sto teologijos ir apologetikos kursus reformat\u0173 \u201eCovenant\u201c seminarijoje Sent Luise (JAV)<\/p>\n

Vert\u0117 Vida \u0160iuk\u0161tien\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Ranald Macaulay, Jerram Barrs Tai, koki\u0105 praktin\u0119 reik\u0161m\u0119 turi \u017emogi\u0161kumo krik\u0161\u010dionio gyvenime akcentavimas, labai ai\u0161kiai matyti i\u0161 Dievo vedimo. Vedimu mes vadiname b\u016bd\u0105, kuriuo krik\u0161\u010dionys su\u017eino, k\u0105 tur\u0117t\u0173 daryti \u2013 ypa\u010d tai, ko i\u0161 j\u0173 nori Dievas. Viena vertus, ir taip puikiai \u017einome, kaip sunku patiems pasirinkti \u201eteising\u0105 keli\u0105\u201c. Atrodo, prie\u0161 mus atsiveria tiek daug […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[471],"tags":[73,518,72,71,172],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1195"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=1195"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1195\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1197,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1195\/revisions\/1197"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=1195"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=1195"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=1195"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}