{"id":1222,"date":"2016-10-14T06:42:53","date_gmt":"2016-10-14T03:42:53","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=1222"},"modified":"2016-10-14T06:43:09","modified_gmt":"2016-10-14T03:43:09","slug":"i-iskalta-akmenyje-desimt-dievo-isakymu-siandienai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=1222","title":{"rendered":"I. I\u0161kalta akmenyje: De\u0161imt Dievo \u012fsakym\u0173 \u0161iandienai"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\"><em>Thomas Johnson<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160is straipsnis yra pirmasis i\u0161 serijos straipsni\u0173 apie De\u0161imt Dievo \u012fsakym\u0173. \u010cia pateikta pagrindinio visuomen\u0117s funkcionavimo ir i\u0161likimo bei kiekvieno \u017emogaus dabartinio ir b\u016bsimo gyvenimo standarto ap\u017evalga.<br \/>\nPrie\u0161 kelet\u0105 met\u0173 buvo para\u0161yta serija \u012fdomi\u0173 straipsni\u0173 ir ap\u017evalg\u0173 keliuose literat\u016briniuose \u017eurnaluose, visus juos pasufleravo Breto Elliso romanas \u201eAmerican Psycho\u201c (Amerikos pami\u0161\u0117lis). Pagrindinis romano herojus yra pami\u0161\u0117lis, kuris vykdo seksualinius kankinimus, kankinimus kankinimo aparatais, \u017emog\u017eudyst\u0119, ketvir\u010diavim\u0105 ir kanibalizm\u0105. Ir visa tai yra pla\u010diai, labai detaliai apra\u0161yta. Stipriausiai \u012f \u0161\u012f roman\u0105 sureagavo ra\u0161ytojai, kurie bendrai yra \u017einomi kaip krik\u0161\u010dionyb\u0117s oponentai. Vienas i\u0161 j\u0173 ra\u0161\u0117: \u201eTai n\u0117ra menas\u201c. Kitas teig\u0117, kad jam labiau patikt\u0173 pasaulis, kur blogis yra suprantamas kaip \u0161\u0117toni\u0161kumas, esantis auk\u0161\u010diau jo, ir kuriame blogis yra smulkmena, arba pasaulis, kuriame negalima atskirti g\u0117rio nuo blogio. Knyga yra pilna gilios ironijos. Autorius nori atskleisti herojaus, kuris neturi prasm\u0117s ar moral\u0117s, charakter\u012f.<br \/>\nTeisingumas, u\u017euojauta, kalt\u0117, li\u016bdesys \u2013 \u0161ie \u017eod\u017eiai nieko nerei\u0161kia herojui, jis prarad\u0119s humani\u0161kum\u0105. Ta\u010diau tai, kaip autorius tapo herojaus portret\u0105, byloja, kad autorius yra labai pana\u0161us \u012f pagrindin\u012f heroj\u0173: jam gresia pavojus prarasti humani\u0161kum\u0105, nes jis jau prarado moral\u0119. Grei\u010diausia autorius, Ellisas, pats pana\u0161iai jaut\u0117si, nes epigrafui jis pasirinko i\u0161trauk\u0105 i\u0161 p. Manners (Judith Martin): \u201eCivilizacijoje turi b\u016bti tam tikri apribojimai. Jei pasiduosime bet kuriam impulsui, imsime \u017eudyti vienas kit\u0105\u201c. \u0160is herojaus ir autoriaus apribojim\u0173 nepaisymas paskatino \u201eNew York Times\u201c ap\u017evalginink\u0105 paklausti: \u201eNormos, ar kas nors jas turi?\u201c<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Norm\u0173 reikia<\/strong><br \/>\nM\u016bs\u0173 civilizacijai gresia prarasti humani\u0161kum\u0105 d\u0117l moralini\u0173 norm\u0173 tr\u016bkumo. Ir ne vien tik krik\u0161\u010dionys apologetai taip teigia, netgi literat\u016bros veik\u0117jai, kurie n\u0117ra krik\u0161\u010dioni\u0161ko tik\u0117jimo \u0161alininkai, kartais pastebi \u0161i\u0105 problem\u0105. Taigi aplinkinis pasaulis m\u016bs\u0173 klausia: \u201eNormos, ar kas nors jas turi?\u201c Po to paprastai seka klausimas: \u201eTa\u010diau kieno normos?\u201c B\u016bt\u0173 pernelyg \u012f\u017e\u016blu teigti, kad civilizacijai reikia mano norm\u0173, arba kad civilizacijai reikia j\u016bs\u0173 standart\u0173. Ta\u010diau viskas pasikei\u010dia, jei Dievas \u012fsitraukia \u012f pokalb\u012f. Taigi mes, krik\u0161\u010dionys, tikime, kad Dievas \u012fsitrauk\u0117 \u012f \u0161i\u0105 diskusij\u0105. Jis at\u0117jo pas mus per De\u0161imt Dievo \u012fsakym\u0173 ir, ties\u0105 sakant, pasak\u0117: \u201eJums reikia mano norm\u0173\u201c. Noriu pa\u017evelgti \u012f De\u0161imt Dievo \u012fsakym\u0173 \u0161ioje \u0161viesoje. D\u0117stydamas \u0161\u012f \u0161vie\u017ei\u0105 po\u017ei\u016br\u012f prisiminsiu kai kurias praeities did\u017ei\u0105sias De\u0161imties Dievo \u012fsakym\u0173 studijas. (Dvi geriausias para\u0161\u0117 Johnas Calvinas ir Charles Hodge\u2019as). Ta\u010diau kiekvienos kartos krik\u0161\u010dionys turi sugr\u012f\u017eti prie savo tik\u0117jimo i\u0161tak\u0173 ir apgalvoti visk\u0105 i\u0161 naujo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>De\u0161imt Dievo \u012fsakym\u0173<\/strong><br \/>\nPagrindin\u0117 mano straipsni\u0173 serijos mintis yra dvejopa: pirmiausia, De\u0161imtyje Dievo \u012fsakym\u0173 Dievas pasak\u0117 mums nustatytas, visiems laikams i\u0161liekan\u010dias normas, kuri\u0173 mums reikia, be to, kad De\u0161imtyje Dievo \u012fsakym\u0173 jis pateik\u0117 mums i\u0161baigt\u0105 gyvenimo filosofij\u0105, kuri leid\u017eia mums suvokti pasaul\u012f. Prie\u0161 nagrin\u0117jant kiekvien\u0105 i\u0161 Dievo \u012fsakym\u0173, vert\u0117t\u0173 pasteb\u0117ti kelet\u0105 bendr\u0173 dalyk\u0173 apie juos. Pirmiausia tai, kad De\u0161imt Dievo \u012fsakym\u0173, ne kaip kitos taisykl\u0117s ir \u012fsakymai, atlieka i\u0161skirtin\u012f vaidmen\u012f ir turi i\u0161skirtin\u012f status\u0105 Biblijoje. Tik De\u0161imt Dievo \u012fsakym\u0173 pristat\u0117 pats Dievas girdimu balsu Izraelio \u017emon\u0117ms nuo Sinajaus kalno. Ir tik De\u0161imt Dievo \u012fsakym\u0173 buvo i\u0161kalti akmenyje. Visas \u0161is i\u0161skirtinumas buvo \u0161i\u0173 \u012fsakym\u0173 universalaus pob\u016bd\u017eio \u017eenklas: jie skirti visiems \u017emon\u0117ms visais laikais ir visose vietose. \u0160i universali De\u0161imties Dievo \u012fsakym\u0173 paskirtis gali b\u016bti pasteb\u0117ta lyginant juos su Biblijos \u012fsakymais, kurie nepasi\u017eymi tokiu stipriu, universaliu pob\u016bd\u017eiu. Pavyzd\u017eiui, \u012fsakymas nevirti o\u017eiuko jo motinos piene (Pakartoto \u012estatymo 14,21) grei\u010diausiai buvo atsakas \u012f pagoni\u0161k\u0105 religin\u0119 praktik\u0105. Jei modern\u016bs pagonys atgaivina \u0161i\u0105 praktik\u0105, turime b\u016bti tikri, kad niekada joje nedalyvausime, ta\u010diau visi\u0161kai \u012fmanoma, kad \u0161is \u012fsakymas niekada tiesiogiai nelies daugelio i\u0161 m\u016bs\u0173. Taip pat ir \u012fsakymas padirbti savo stogui tur\u0117klus buvo susij\u0119s su praktika naudotis namo stogu kaip vidaus kiemu (Pakartoto \u012estatymo 22,8). Jei kas nors naudoja namo stog\u0105 kaip vidin\u012f kiem\u0105, jis, be abejon\u0117s, turi paklusti Dievo \u012fsakymui pritvirtinti tur\u0117klus, ta\u010diau tai gali tiesiogiai neliesti daugelio i\u0161 m\u016bs\u0173. Abiej\u0173 \u0161i\u0173 \u012fsakym\u0173 pritaikymas ribotas. O De\u0161imt Dievo \u012fsakym\u0173, prie\u0161ingai, yra i\u0161skirti Biblijoje kaip universal\u016bs; rodos, jie visada tinka visiems \u017emon\u0117ms \u012fvairiose vietose.<br \/>\n<strong><br \/>\nKlaidinga interpretacija<\/strong><br \/>\nAntras dalykas, kur\u012f reikia pasteb\u0117ti apie De\u0161imt Dievo \u012fsakym\u0173, yra tai, kad esama vieno da\u017enai pasitaikan\u010dio neteisingo j\u0173 panaudojimo, kur\u012f galime pavadinti \u201estandartine neteisinga Dievo \u012fstatymo interpretacija\u201c. Standartin\u0117 neteisinga Dievo \u012fstatymo interpretacija yra tai, kad mes galime panaudoti Dievo \u012fstatym\u0105 pasiekti ar laim\u0117ti Dievo malon\u0119, kad mus Dievas priimt\u0173 u\u017e paklusim\u0105 jo \u012fstatymui. Tai yra darb\u0173 teisumas ar teisuoli\u0161kumas. A\u0161 vadinu tai \u201estandartine klaidinga interpretacija\u201c d\u0117l daugelio prie\u017eas\u010di\u0173. Da\u017eniausiai pasitaikanti nuomon\u0117, kuri\u0105 gird\u017eiu tarp savo student\u0173, i\u0161 kuri\u0173 dauguma net nevadina sav\u0119s krik\u0161\u010dionimis, yra Dievo malon\u0117s nusipelnymas laikantis \u201etaisykli\u0173\u201c. Krik\u0161\u010dionyb\u0117s istorija atspindi, kaip \u012fvairiais laikotarpiais krik\u0161\u010dionys klaidingai galvoja, kad jie u\u017emezga teisingus santykius su Dievu darydami k\u0105 nors, ar tai b\u016bt\u0173 Dievo \u012fstatym\u0173 laikymasis, ar ko nors ma\u017eiau prasmingo darymas. O Biblijoje turime vis\u0105 knyg\u0105 (Lai\u0161kas galatams), dal\u012f kit\u0173, para\u0161yt\u0173 paneigti min\u010diai, kad galime nusipelnyti Dievo malon\u0117s laikydamiesi taisykli\u0173. Prie\u017eastis, d\u0117l kurios \u0161i klaidinga interpretacija yra taip da\u017enai sutinkama, yra ta, kad ji giliai \u012fsi\u0161aknijusi m\u016bs\u0173 nuod\u0117mingose \u0161irdyse. M\u016bs\u0173 nuod\u0117mingos \u0161irdys ver\u010dia mus manyti ar tik\u0117ti, s\u0105moningai ar pas\u0105mon\u0117s lygmenyje, kad jei jau Dievas nustat\u0117 taisykles, tai, be abejon\u0117s, j\u0173 galime laikytis taip, kad visi, \u012fskaitant ir Diev\u0105, b\u016bt\u0173 patenkinti. Galb\u016bt ai\u0161kiausia m\u016bs\u0173 didyb\u0117s ir nuod\u0117mingos arogancijos i\u0161rai\u0161ka yra po\u017ei\u016bris, kuris, rodos, nat\u016bralus kiekvienam i\u0161 m\u016bs\u0173: \u201eMes galime u\u017esitarnauti Dievo palankum\u0105 laikydamiesi jo \u012fstatym\u0173\u201c. Artima asociacija tarp i\u0161didumo, prigimtin\u0117s nuod\u0117m\u0117s ir Dievo malon\u0117s u\u017esitarnavimo laikantis \u012fstatym\u0173 paai\u0161kina, kod\u0117l \u201estandartin\u0117 klaidinga Dievo \u012fstatymo interpretacija\u201c taip da\u017enai pasitaiko; ji nuolatos pastebima tarp krik\u0161\u010dioni\u0173, nekrik\u0161\u010dioni\u0161kose religijose ir netgi m\u016bs\u0173, krik\u0161\u010dioni\u0173 veteran\u0173, \u0161irdyse.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Tinkamas naudojimas ir pasitik\u0117jimas<\/strong><br \/>\nKad klaidingai ne\u012fgyvendintume Dievo \u012fstatymo, turime elgtis dvejopai: 1) tinkamai j\u012f naudoti, ir tai tur\u0117t\u0173 b\u016bti kitas straipsnis i\u0161 \u0161ios straipsni\u0173 serijos; 2) visi\u0161kai pasitik\u0117ti Dievo malone, kaip yra skelbiama Evangelijoje. Kai \u012fstatymas mums kalba apie Dievo taisykles ir reikalavimus, Evangelija skelbia, kad J\u0117zus u\u017e m\u016bs\u0173 nuod\u0117mes numir\u0117 ant kry\u017eiaus. Be to, Evangelija skelbia, kad tik per tik\u0117jim\u0105 galime b\u016bti teis\u016bs prie\u0161 Diev\u0105, kai mums visi\u0161kai atleista u\u017e nuod\u0117mes. Ir De\u0161imt Dievo \u012fsakym\u0173, ir atleidimo Evangelija ateina i\u0161 Dievo, ir abu dalykus randame Biblijoje, ta\u010diau jie neturi b\u016bti painiojami tarpusavyje. M\u016bs\u0173 kaip krik\u0161\u010dioni\u0173 nuod\u0117mingumas be paliovos ver\u010dia mus pamir\u0161ti Dievo malon\u0117s Evangelij\u0105 ir klaidingai panaudoti \u012fstatym\u0105. Taigi pa\u017ei\u016br\u0117kime \u012f \u017eod\u017eius, i\u0161kaltus akmenyje, ne tik d\u0117l \u017eemi\u0161k\u0173 standart\u0173, ta\u010diau d\u0117l visos gyvenimo filosofijos. Ir darykime tai taip, kad \u0161is veiksmas vest\u0173 mus \u012f Dievo malon\u0119, kuri yra skelbiama Evangelijoje.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Dr. Thomas K. Johnson<\/strong>, teologas ir filosofas, \u0161iuo metu yra filosofijos profesorius Karolio universitete Prahoje<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Kristina Misiut\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Thomas Johnson \u0160is straipsnis yra pirmasis i\u0161 serijos straipsni\u0173 apie De\u0161imt Dievo \u012fsakym\u0173. \u010cia pateikta pagrindinio visuomen\u0117s funkcionavimo ir i\u0161likimo bei kiekvieno \u017emogaus dabartinio ir b\u016bsimo gyvenimo standarto ap\u017evalga. Prie\u0161 kelet\u0105 met\u0173 buvo para\u0161yta serija \u012fdomi\u0173 straipsni\u0173 ir ap\u017evalg\u0173 keliuose literat\u016briniuose \u017eurnaluose, visus juos pasufleravo Breto Elliso romanas \u201eAmerican Psycho\u201c (Amerikos pami\u0161\u0117lis). Pagrindinis romano herojus [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[470],"tags":[539,538,537],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1222"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=1222"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1222\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1224,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1222\/revisions\/1224"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=1222"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=1222"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=1222"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}