{"id":1237,"date":"2016-10-14T06:49:53","date_gmt":"2016-10-14T03:49:53","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=1237"},"modified":"2016-10-14T06:50:11","modified_gmt":"2016-10-14T03:50:11","slug":"sveikatos-stiprinimas-1","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=1237","title":{"rendered":"Sveikatos stiprinimas [1]"},"content":{"rendered":"

David G. Myers<\/em><\/p>\n

Tradici\u0161kai buvo \u012fprasta kreiptis \u012f gydytoj\u0105 tam, kad jis nustatyt\u0173 diagnoz\u0119 ir i\u0161gydyt\u0173 lig\u0105. Elgesio medicinos \u0161alinink\u0173 akimis, tai pana\u0161u \u012f va\u017ein\u0117jim\u0105 automobiliu nesir\u016bpinant jo prie\u017ei\u016bra ir \u012f mechanik\u0105 kreipiantis tik tada, kai jis sugenda. Dabar, kai suprantame, kad sveikata priklauso nuo m\u016bs\u0173 nuostat\u0173 ir elgesio, vis daugiau d\u0117mesio skiriame sveikatai i\u0161saugoti \u2013 b\u016bdams stresui \u012fveikti, lig\u0173 profilaktikai bei savijautai gerinti.
\nStreso \u012fveikimas<\/strong>
\n\u012eveikti stres\u0105 \u2013 tai stoti akistaton su problema arba i\u0161vengti jos ir imtis priemoni\u0173, kad ji v\u0117l nei\u0161kilt\u0173. Deja, \u0161iais laikais streso i\u0161vengti ne\u012fmanoma. \u0160is faktas ir tai, kad mes vis labiau \u012fsisamoniname, jog da\u017enai patiriamas stresas sukelia ligas, \u012fvairius negalavimus, silpnina imunitet\u0105, padeda suprasti, kad, jei streso pa\u0161alinti negalime, pakeisdami situacij\u0105 arba i\u0161vengdami jos, turime i\u0161mokti j\u012f suvaldyti. Suvaldyti stres\u0105 padeda aerobika, biogr\u012f\u017etamas ry\u0161ys, atsipalaidavimas ir socialin\u0117 parama.<\/p>\n

AEROBIKA. <\/strong><\/em>Tyrimai parod\u0117, kad aerobika <\/strong>\u2013 ilgalaik\u0117 mank\u0161ta, pavyzd\u017eiui, l\u0117tas b\u0117gimas, gerina \u0161irdies ir plau\u010di\u0173 veikl\u0105, kartu gali suma\u017einti stres\u0105, depresij\u0105 ir nerim\u0105. \u017dmon\u0117s, kurie nuolatos mank\u0161tinasi, lengviau susidoroja su stres\u0105 sukelian\u010diais \u012fvykiais, labiau pasitiki savimi ir yra ma\u017eiau prisl\u0117gti negu tie, kurie nesimank\u0161tina (Brown, 1991; Hogan, 1989). Ta\u010diau apvertus \u0161\u012f teigin\u012f, t.y. sakant, kad streso ir depresijos apimti \u017emon\u0117s ma\u017eiau mank\u0161tinasi, tampa nebeai\u0161ku, kas yra prie\u017eastis, o kas padarinys.
\nEksperimentuojant \u0161i dviprasmyb\u0117 pa\u0161alinama atsitiktinai vieniems streso, nerimo ar depresijos varginamiems \u017emon\u0117ms paskiriant aerobik\u0105, o kitiems \u2013 kitok\u012f gydym\u0105. Atlikdami tok\u012f eksperiment\u0105, Lisa McCann ir Davidas Holmesas (1984) vienam tre\u010ddaliui universiteto studen\u010di\u0173, apimt\u0173 nestiprios depresijos, paskyr\u0117 aerobikos pratimus, kitam tre\u010ddaliui \u2013 atsipalaidavimo pratimus, o dar vienas tre\u010ddalis studen\u010di\u0173, kurioms nebuvo taikomas joks poveikis, atliko kontrolin\u0117s grup\u0117s vaidmen\u012f. Kaip parodyta 1 pav., pra\u0117jus 10 savai\u010di\u0173, t\u0173 moter\u0173, kurios u\u017esiimin\u0117jo aerobika, depresija labiau suma\u017e\u0117jo.
\n\"\"<\/p>\n

1 pav. Aerobika ir depresija. Nestipri depresija labiausiai suma\u017e\u0117jo t\u0173 universiteto moter\u0173, ku\u00adrios lank\u0117 aerobikos u\u017esi\u0117mimus. Tai akivaizdu lyginat su tomis, kurios lank\u0117 atsipalaidavimo pratybas arba niekuo nebuvo veikiamos (kon\u00adtrolin\u0117 grup\u0117) (i\u0161 McCann ir Holmes, 1984).<\/h5>\n

Kiti tyrimai patvirtina, kad mank\u0161ta teigiamai veikia m\u016bs\u0173 emocijas. Laivais plaukiojantys j\u016brininkai, kurie priversti kasdien mank\u0161tintis, sakosi patiria ma\u017eiau stres\u0173 (Pavett ir kt., 1987). Kartotin\u0117s apklausos, kai kurios atliktos vyriausybini\u0173 sveikatos apsaugos institucij\u0173, atskleid\u0117, kad fizi\u0161kai stipr\u016bs kanadie\u010diai ir amerikie\u010diai labiau pasitiki savimi, yra drausmingesni ir grei\u010diau atgauna dvasin\u0119 pusiausvyr\u0105 (Stephens, 1988). Net 10 minu\u010di\u0173 pasivaik\u0161\u010diojimas padidina energij\u0105 ir suma\u017eina \u012ftamp\u0105, tod\u0117l paskui dvi valandas savijauta yra geresn\u0117 (Thayer, 1987).
\nKiti tyrimai taip pat rodo, kad mank\u0161ta palankiai veikia sveikat\u0105. Per 16 met\u0173 trukusius tyrimus buvo stebimi 17 000 vidutinio am\u017eiaus Harvardo universiteto aukl\u0117tini\u0173 ir nustatyta, kad tie, kurie nuolat mank\u0161tinosi, gyveno ilgiau (Paffenbarger ir kt., 1986). Kito eksperimento duomenys apie 15 000 tarnautoj\u0173, dirban\u010di\u0173 Kontrolini\u0173 duomen\u0173 korporacijoje, rodo, kad tie, kurie mank\u0161tinasi, 25% ma\u017eiau laiko praleido ligonin\u0117je, lyginant su tais, kurie nesimank\u0161tino (Anderson ir Jose, 1987). I\u0161analizavus 43 tyrim\u0173 duomenis, paai\u0161k\u0117jo, kad tuos suaugusiuosius, kurie energingai mank\u0161tinasi, dvigubai re\u010diau i\u0161tinka \u0161irdies priepuolis negu tuos, kurie neaktyvus (Powell ir kt., 1987). \u201eJud\u0117jimas u\u017e jud\u0117jim\u0105\u201c susilaukia atpildo. Taigi verta jud\u0117ti!
\nMokslininkai dabar domisi, kod\u0117l aerobika gali susilpninti streso poveik\u012f ir neigiamas emocijas. Jie \u017eino, kad mank\u0161ta stiprina \u0161ird\u012f, ma\u017eina kraujosp\u016bd\u012f ir kraujosp\u016bd\u017eio reakcij\u0105 \u012f stres\u0105 (Perkins ir kt., 1986; Roviario ir kt., 1984). O gal mank\u0161tinantis apsigamina daugiau nuotaik\u0105 gerinan\u010di\u0173 neuromediatori\u0173, pavyzd\u017eiui, endorfin\u0173? Gal po mank\u0161tos nuotaika pag\u0117r\u0117ja d\u0117l to, kad su\u0161yla k\u016bnas, atsipalaiduoja raumenys ir geriau miegama? Gal pager\u0117jusios fizin\u0117s b\u016bkl\u0117s jausmas pagerina emocin\u0119 b\u016bsen\u0105? \u0160ie rezultatai padeda paai\u0161kinti, kod\u0117l mank\u0161ta suma\u017eina stres\u0105 ir pagerina savijaut\u0105 (Martinsen, 1987).<\/p>\n

BIOGR\u012e\u017dTAMASIS RY\u0160YS. <\/strong><\/em>Kai keli psichologai prad\u0117jo eksperimentuoti, ie\u0161kodami b\u016bd\u0173, kaip i\u0161mokyti \u017emog\u0173 s\u0105moningai kontroliuoti \u0161irdies ritm\u0105 bei kraujosp\u016bd\u012f, daugelis j\u0173 koleg\u0173 \u017ei\u016br\u0117jo \u012f tai gana skepti\u0161kai. Juk \u0161ias organizmo funkcijas reguliuoja autonomin\u0117 (\u201enevalin\u0117\u201c) nerv\u0173 sistema. Septintojo de\u0161imtme\u010dio pabaigoje i\u0161radingi garsi\u0173 psicholog\u0173 eksperimentai privert\u0117 abejojan\u010dius susidom\u0117ti \u0161ia problema. Nealas Milleris nustat\u0117, kad \u017eiurk\u0117s gali greitinti arba l\u0117tinti \u0161irdies plakim\u0105, jei su tuo siejamas malonus smegen\u0173 dirginimas. V\u0117liau atlikti tyrimai parod\u0117, kad kai kurie paraly\u017eiuoti \u017emon\u0117s (nevaldantys skeleto raumen\u0173) taip pat gali i\u0161mokti reguliuoti savo kraujosp\u016bd\u012f (Miller ir Brucker, 1979).
\nMilleris eksperimentuodamas naudojo biogr\u012f\u017etam\u0105j\u012f ry\u0161\u012f<\/strong>, eletronini\u0173 prietais\u0173 sistem\u0105, skirt\u0105 \u012fra\u0161yti, sustiprinti ir tiekti gr\u012f\u017etam\u0105j\u0105 informacij\u0105 apie subtilias organizmo fiziologines reakcijas. Biogr\u012f\u017etamojo ry\u0161io \u012franga veikia kaip veidrodis (Norris, 1989). Kaip veidrodis ne\u0161ukuoja plauk\u0173, taip pat ir \u0161i \u012franga nekontroliuoja organizmo veiklos. Veikiau ji atspindi paties \u017emogaus pastang\u0173 rezultatus ir padeda \u012fvertinti, kuris b\u016bdas veiksmingiausias kontroliuojant tam tikras organizmo fiziologines reakcijas.
\n2 pav. parodyta, kaip jutikliu u\u017era\u0161oma \u017emogaus, ken\u010dian\u010dio galvos skausm\u0105, kaktos raumen\u0173 \u012ftampa. Kompiuteris apdoroja \u0161i\u0105 biologin\u0119 informacij\u0105 ir tuojau pat pateikia j\u0105 \u017emogui lengvai suprantamu pavidalu. Kai \u017emogus atpalaiduoja kaktos raumenis, rodykl\u0117 ekrane gali nusileisti arba \u0161viesa pary\u0161k\u0117ti. Paciento u\u017eduotis \u2013 i\u0161mokti kontroliuoti rodykl\u0119 arba \u0161vies\u0105, kartu i\u0161mokstant kontroliuoti kaktos raumen\u0173 \u012ftamp\u0105 bei su ja susijus\u012f galvos skausm\u0105.<\/p>\n

\"\"<\/div>\n
\n

\n2 pav<\/strong>. Biogr\u012f\u017etamojo ry\u0161io sistema, registruojanti galvos skausm\u0105 ken\u010dian\u010dio
\n\u017emogaus kaktos raumen\u0173 \u012ftamp\u0105, leid\u017eia \u017emogui valdyti subtilias
\nfiziologines reakcijas.<\/div>\n

I\u0161 prad\u017ei\u0173 biogr\u012f\u017etamojo ry\u0161io tyrin\u0117tojai ir praktikai paskelb\u0117, kad \u017emon\u0117s gali i\u0161mokti sukelti daugiau alfa bang\u0173 smegenyse, su\u0161ildyti savo rankas, suma\u017einti kraujosp\u016bd\u012f \u2013 visi \u0161ie po\u017eymiai b\u016bdingi atsipalaidavimo b\u016bsenai. Kai po 10 met\u0173 tyrin\u0117tojai \u012fvertino savo ilgo eksperimentavimo rezultatus, paai\u0161k\u0117jo, kad biogr\u012f\u017etamojo ry\u0161io galimyb\u0117s buvo i\u0161p\u016bstos ir pervertintos (Miller, 1985). Biogr\u012f\u017etamojo ry\u0161io treniruo\u010di\u0173 metu \u017emon\u0117s patiria atpalaiduojan\u010di\u0105 ramyb\u0119. Ta\u010diau tai susij\u0119 su \u0161\u012f proces\u0105 lydin\u010diais veiksniais, pavyzd\u017eiui, ribota juntam\u0105ja \u012fvestimi (Plotkin, 1979). D\u0117l biogr\u012f\u017etamojo ry\u0161io kai kurie \u017emon\u0117s i\u0161 tikr\u0173j\u0173 gali keisti savo pir\u0161t\u0173 temperat\u016br\u0105 ir kaktos raumen\u0173 \u012ftamp\u0105, ir tai gali \u0161iek tiek susilpninti migrenin\u012f ir ilgalaik\u012f galvos skausm\u0105 (King ir Montgomery, 1980; Qualls ir Sheehan, 1981; Turk ir kt., 1979). Ta\u010diau yra ir kit\u0173, paprastesni\u0173 atsipalaidavimo b\u016bd\u0173, kuriems nereikia brangios \u012frangos ir kurie taip pat naudingi.
\n
\nATSIPALAIDAVIMAS. <\/strong><\/em>Jei atsipalaidavimas yra svarbi biogr\u012f\u017etamojo ry\u0161io dalis, tai gal vien tik atsipalaiduojantys pratimai gal\u0117t\u0173 b\u016bti nat\u016bralus streso prie\u0161nuodis? Kardiologas Herbertas Bensonas (1976\u20131987) susidom\u0117jo \u0161ia galimybe tada, kai \u012fsitikino, kad mokantys medituoti \u017emon\u0117s gali suma\u017einti savo kraujosp\u016bd\u012f, \u0161irdies ritm\u0105, deguonies suvartojim\u0105 ir padidinti pir\u0161t\u0173 gal\u0173 temperat\u016br\u0105. Toki\u0105 b\u016bsen\u0105, kuri\u0105 Bensonas pavadino \u201eatsipalaidavimo reakcija\u201c, galite patirti tuoj pat: patogiai \u012fsitaisykite, u\u017esimerkite, giliai kv\u0117puokite ir atsipalaiduokite, prad\u0117dami koj\u0173 ir baigdami veido raumenimis. Sutelkite d\u0117mes\u012f \u012f koki\u0105 nors vien\u0105 fraz\u0119 \u2013 \u017eod\u012f, pavyzd\u017eiui, \u201evienas\u201c, arba \u012f mald\u0105 \u201eVie\u0161patie, pasigail\u0117k m\u016bs\u0173\u201c. Tegu kitos mintys, kurios trukdo jums susikaupti, nutolsta jums nuolat kartojant t\u0105 fraz\u0119 10 arba 20 minu\u010di\u0173. \u017dmon\u0117s, kurie kart\u0105 ar du kartus per dien\u0105 gali ramiai vieni pas\u0117d\u0117ti, teigia, kad jau\u010diasi ramesni. Eksperimentais buvo \u012frodyta, kad \u017emoni\u0173, praktikuojan\u010di\u0173 atsipalaidavim\u0105, kraujosp\u016bdis esti \u017eemesnis ir imunin\u0117 gynyba stipresn\u0117 (Hyman ir kt. 1989; Jasnoski ir kt., 1989).
\nJeigu A tipo \u017emon\u0117s, patyr\u0119 \u0161irdies priepuol\u012f, i\u0161mokt\u0173 atsipalaiduoti ar suma\u017e\u0117t\u0173 kito priepuolio pavojus? Ar geb\u0117jimas valdyti emocijas pad\u0117t\u0173 i\u0161vengti \u0161irdies priepuolio taip pat kaip ir kontroliuojama mank\u0161ta bei dieta? Nor\u0117damas atsakyti \u012f \u0161\u012f klausim\u0105, Meyeris Friedmanas su kolegomis San Franciske atliko eksperiment\u0105: \u0161imtus vidutinio am\u017eiaus \u017emoni\u0173, patyrusi\u0173 \u0161irdies priepuol\u012f, atsitiktinai suskirst\u0117 \u012f dvi grupes. Pirmoji grup\u0117 gavo \u012fprastus kardiolog\u0173 patarimus d\u0117l vaist\u0173, dietos ir mank\u0161tos. Antroji grup\u0117, be \u0161i\u0173 patarim\u0173, dar buvo nuolat konsultuojama, kaip sul\u0117tinti temp\u0105 ir atsipalaiduoti \u2013 l\u0117\u010diau vaik\u0161tant, kalbant ir valgant; \u0161ypsantis kitiems ir sau; pripa\u017e\u012fstant savo klaidas; randant laiko pasid\u017eiaugti gyvenimu; atgaivinant savo religin\u012f tik\u0117jim\u0105. Kaip parodyta 3 pav., antrojoje grup\u0117je buvo dvigubai ma\u017eiau \u017emoni\u0173, kuriems per trejus matus pasikartojo \u0161irdies priepuolis. \u201eTai, \u2013 d\u017eiaugdamasis ra\u0161\u0117 Friedmanas , \u2013 akivaizdus kartotini\u0173 \u0161irdies priepuoli\u0173 suma\u017e\u0117jimas. Jokia kita iki \u0161iol sukurta vaist\u0173, mitybos ir mank\u0161tos programa, netgi \u0161irdies kraujagysli\u0173 chirurgijos programa, negali prilygti tokiai \u0161irdies priepuolio profilaktikai\u201c (Friedman ir Ulmer, 1984, 141 p.). pana\u0161ius, bet ma\u017eesn\u0117s apimties tyrimus atliko Anglijos specialistai; jie linkusius \u012f \u0161irdies priepuolius \u017emones suskirst\u0117 \u012f kontrolin\u0119 ir \u012f gyvenimo b\u016bd\u0105 kei\u010dian\u010di\u0105 grup\u0119 (Eysenck ir Grossarth\u2013Maticek, 1991). Per trylika met\u0173 grup\u0117s, kuri buvo mokoma keisti m\u0105stysen\u0105 ir gyvenimo b\u016bd\u0105, mirtingumas 50% buvo ma\u017eesnis negu kitos grup\u0117s.<\/p>\n

\"\"<\/div>\n
\n\n\n\n
3 pav<\/strong>. San Francisko \u0161irdies lig\u0173 pasikartojimo profilaktikos projektas. Tarp \u017emoni\u0173, patyrusi\u0173 \u0161irdies priepuol\u012f, bet i\u0161mokyt\u0173, kaip pakeisti savo A tipo elges\u012f, buvo ma\u017eiau toki\u0173, kuriems priepuolis pasikartojo, palyginti su kontroline grupe, kuri buvo gavusi tik kardiologo patarim\u0173 (i\u0161 Friedman ir Ulmer, 1987).<\/td>\n<\/tr>\n<\/tbody>\n<\/table>\n<\/div>\n<\/div>\n

Kitiems tyrin\u0117tojams reik\u0117s dar gerokai paplu\u0161\u0117ti, kad nustatyt\u0173, kurie i\u0161 daugyb\u0117s Friedmano sukurt\u0173 streso ma\u017einimo pratim\u0173 yra naudingiausi. Kai Friedmanas kaup\u0117 mokslinius duomenis, kiti tyrin\u0117tojai taip pat analizavo stres\u0105 sulaikan\u010dias priemones. Pavyzd\u017eiui, juokas veikia pana\u0161iai kaip mank\u0161ta \u2013 jis mus suaktyvina, masa\u017euoja raumenis, sukelia atsipalaidavimo jausm\u0105 (Robinson, 1984). Tai padeda paai\u0161kinti, kod\u0117l linksmus \u017emones ne taip trikdo stresiniai \u012fvykiai (Lefcourt ir Davidson\u2013Katz, 1991; Nezu ir kt., 1988). Galb\u016bt ir pervertinama sakant, kad \u201ejuokas \u2013 geriausias vaistas\u201c, bet negalima ir paneigti, kad tas, kuris juokiasi, gyvena.<\/p>\n

SOCIALIN\u0116 PARAMA. <\/strong><\/em>Linda ir Emil\u0117 turi daug k\u0105 bendra. Los And\u017eelo v\u0117\u017eio centre dirbanti socialin\u0117 psicholog\u0117 Sh. Taylor (1989) i\u0161 pokalbio su \u0161iomis moterimis su\u017einojo, kad jos abi i\u0161 Los And\u017eelo, abi buvo i\u0161tek\u0117jusios, i\u0161augino po tris vaikus, abiem buvo operuotas kr\u016bt\u0173 navikas ir \u0161e\u0161is m\u0117nesius taikyta chemoterapija. Ta\u010diau jos turi ir skirtum\u0173. Linda \u2013 na\u0161l\u0117, prad\u0117jusi \u0161e\u0161t\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f, gyveno viena, jos vaikai \u2013 i\u0161sibarst\u0119: vienas \u2013 Atlantoje, kitas \u2013 Bostone, dar kitas \u2013 Europoje. \u201eJi tapo keistoka, tokia, kokie pasidaro \u017emon\u0117s gyvendami atsiskyr\u0119\u201c, \u2013 ra\u0161o Taylor. \u201eNetur\u0117dama su kuo pasidalyti mintimis apie kasdienin\u012f gyvenim\u0105, ji \u0161iek tiek netinkamu b\u016bdu i\u0161sipasakodavo nepa\u017e\u012fstamiesiems, taip pat ir psichologei\u201c.
\nKalb\u0117tis su Emile buvo nelengva d\u0117l kit\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. Pokalb\u012f pertraukin\u0117davo telefono skambu\u010diai. Jos vaikai, gyvenantys \u0161alia, tai pareidavo, tai i\u0161eidavo, persimesdami \u017eodeliu ir j\u0105 pabu\u010diuodami. Jos vyras, nor\u0117damas trumpai \u0161nektel\u0117ti, skambino i\u0161 kontoros. Po namus lakst\u0117 du \u0161unys, pasitikdami sve\u010dius. Apskritai Emil\u0117 \u201eatrod\u0117 rami ir patenkinta, besim\u0117gaujanti savo \u0161eimos \u0161iluma\u201c.
\nPrab\u0117gus trejiems metams, tyrin\u0117tojai v\u0117l m\u0117gino pasikalb\u0117ti su abiem moterimis. Linda, kaip jie su\u017einojo, jau buvo mirusi prie\u0161 dvejus metus. Emil\u0117 tebegyveno savo artim\u0173j\u0173 ir draug\u0173 apsupta, laiminga kaip visada.
\nV\u0117\u017eini\u0173 lig\u0173 vienod\u0173 neb\u016bna, tod\u0117l negalima tvirtinti, kad Lindos ir Emil\u0117s skirtingus likimus l\u0117m\u0117 skirtingos gyvenimo s\u0105lygos. Ta\u010diau jos iliustruot\u0105 i\u0161vad\u0105, padaryt\u0105 atlikus kelis didel\u0117s apimties tyrimus: socialin\u0117 parama \u2013 jausmas, kad esi m\u0117gstamas, kad tau pritaria, kad tave padr\u0105sina artimi draugai ir \u0161eima \u2013 stiprina laim\u0117s jausm\u0105 ir sveikat\u0105.
\nKartu ai\u0161ku, kod\u0117l artimi santykiai su \u017emon\u0117mis gali sustiprinti lig\u0105. Bendravimas su kitais da\u017enai b\u016bna kupinas stres\u0173, ypa\u010d gyvenant ank\u0161tose patalpose, ribojan\u010diose asmenin\u012f gyvenim\u0105 (Evans ir kt., 1989). \u201ePragaras \u2013 tai kiti\u201c, \u2013 ra\u0161\u0117 Jeanas\u2013Paulis Sartre\u2019as. Peteris Waras ir Roy Payne (1982) \u0160efildo (Sheffield) universitete atliko reprezentatyvios Anglijos suaugusi\u0173j\u0173 imties apklaus\u0105; \u012f klausim\u0105, kas jiems prie\u0161 dien\u0105 suk\u0117l\u0117 emocin\u0119 \u012ftamp\u0105, da\u017eniausiai buvo atsakoma: \u201e\u0160eima\u201c. Net ir gero norin\u010di\u0173 \u0161eimos nari\u0173 ki\u0161imasis \u012f j\u016bs\u0173 gyvenim\u0105 gali sukelti stres\u0105. O stresas, kaip \u017einome, didina pavoj\u0173 susirgti vainikini\u0173 \u0161irdies kraujagysli\u0173 liga, didina kraujosp\u016bd\u012f bei silpnina imunin\u0119 sistem\u0105.
\nTa\u010diau, visk\u0105 pasv\u0117rus, artimi ry\u0161iai da\u017eniau stiprina laim\u0119 bei sveikat\u0105 negu lig\u0105. Kai t\u0173 pa\u010di\u0173 angl\u0173 paklaus\u0117, k\u0105 primena vakaryk\u0161\u010dios dienos malonumai, dar didesn\u0117 j\u0173 dalis atsak\u0117 t\u0105 pat\u012f: \u201e\u0160eim\u0105\u201c. Daugum\u0105 i\u0161 m\u016bs\u0173 santykiai \u0161eimoje ne tik priver\u010dia sielvartauti, bet ir teikia did\u017eiausi\u0105 paguod\u0105 ir d\u017eiaugsm\u0105.
\n\u0160e\u0161i plat\u016bs tyrimai, kiekvienas apimantis t\u016bkstan\u010dius \u017emoni\u0173, atskleid\u0117, kad artimi ry\u0161iai veikia sveikat\u0105. \u017dmon\u0117s, palaikantys artimus ry\u0161ius su draugais, \u0161eima, religin\u0117s bendruomen\u0117s nariais, darbo ir kitomis paramos grup\u0117mis, re\u010diau mir\u0161ta pirma laiko lyginant su \u017emon\u0117mis, kurie ma\u017eai bendrauja (Cohen, 1988; House ir kt., 1988; Nelson, 1988). Draugyst\u0117 ka\u017ekaip palengvina did\u017eiausius gyvenimo stresus.
\nRy\u0161\u012f tarp sveikatos ir socialin\u0117s paramos galima paai\u0161kinti keliomis prie\u017eastimis. Stipriais socialiniais ry\u0161iais susij\u0119 \u017emon\u0117s galb\u016bt geriau valgo, daugiau sportuoja, ma\u017eiau r\u016bko ir geria. Galb\u016bt tokie ry\u0161iai padeda \u012fvertinti ir \u012fveikti stres\u0105 suk\u0117lusius \u012fvykius, pavyzd\u017eiui, socialin\u012f atst\u016bmim\u0105. Galb\u016bt jie padeda palaikyti savigarbos jausm\u0105. Patekusiam \u012f ka\u017ekieno nemalon\u0119 ir netekusiam darbo \u017emogui draugo patarimas, pagalba ar paguoda gali b\u016bti puikus vaistas (Cutrona, 1986; Rook, 1987). Jei v\u0117\u017eiu sergan\u010di\u0173 ligoni\u0173 sutuoktiniams suteikiama didel\u0117 socialin\u0117 parama, j\u0173 imunin\u0117 sistema sustipr\u0117ja (Baron ir kt., 1990).
\nArtimai bendraujant, atsiranda galimyb\u0117 pasidalyti savo skausmu. Vieno tyrimo metu sveikatos psichologai Jamesas Pennebakeris ir Robinsas O\u2019Heeronas (1984) kalb\u0117josi su na\u0161liais ir na\u0161l\u0117mis, kuri\u0173 buv\u0119 sutuoktiniai nusi\u017eud\u0117 ar \u017euvo autokatastrofoje. T\u0173, kurie kent\u0117 sielvart\u0105 vieni, sveikata buvo prastesn\u0117 negu t\u0173, kurie j\u012f rei\u0161k\u0117 atvirai. Kalb\u0117jimas apie savo r\u016bpes\u010dius turi gydomosios galios. Per imituot\u0105 i\u0161pa\u017eint\u012f Pennebakeris papra\u0161\u0117 savanori\u0173 papasakoti apie juos slegian\u010dius dalykus. Prie\u0161 tai jis papra\u0161\u0117 kai kuri\u0173 savanori\u0173 papasakoti kok\u012f nors nesvarb\u0173 kasdien\u012f \u012fvyk\u012f. Fiziologiniai matavimai parod\u0117, kad, pasakojant apie nesvarb\u0173 \u012fvyk\u012f, k\u016bnas lieka \u012fsitemp\u0119s ir atsipalaiduoja tik tada, kai atskleid\u017eiama nerimo prie\u017eastis. \u017dmogui gali pad\u0117ti net savo emocini\u0173 traum\u0173 apra\u0161ymas dienora\u0161tyje. Kit\u0173 eksperiment\u0173 dalyviai savanoriai, ra\u0161\u0119 dienora\u0161t\u012f, 4\u20136 m\u0117nesius po eksperimento tur\u0117jo ma\u017eiau sveikatos problem\u0173 (Pennebaker, 1990). Vienas tiriamasis ai\u0161kino: \u201eNors a\u0161 su niekuo ir nekalb\u0117jau apie tai, k\u0105 ra\u0161iau, ta\u010diau a\u0161 geb\u0117jau su tuo skausmu susidoroti, j\u012f i\u0161gyventi, a\u0161 jo neu\u017egniau\u017eiau. Dabar man nebe taip skaudu apie tai galvoti\u201c.
\nU\u017egniau\u017etos \"\"traumos kartais m\u0117nesiais ar metais kamuoja ir kenkia m\u016bs\u0173 sveikatai. Apklaus\u0119s per 700 universiteto jaunesni\u0173 kurs\u0173 studen\u010di\u0173, Pennebakeris su\u017einojo, kad ma\u017edaug viena i\u0161 dvylikos vaikyst\u0117je buvo patyrusi seksualin\u0119 traum\u0105. Palyginti su moterimis, kurios buvo i\u0161gyvenusios kitokio pob\u016bd\u017eio psichikos traumas, pavyzd\u017eiui, t\u0117v\u0173 mirt\u012f ar skyrybas, seksualin\u0119 prievart\u0105 patyrusios moterys, ypa\u010d tos, kurios laik\u0117 tai paslaptyje, da\u017eniau skund\u0117si galvos skausmais ir skrand\u017eio sutrikimais. Pennebakeris ir jo bendradarbiai (1989) pasikviet\u0117 33 holokaust\u0105 i\u0161gyvenusius \u017emones, kad \u0161ie praleist\u0173 dvi valandas pasakodami savo prisiminimus. Dauguma j\u0173 atsklaid\u0117 net intymias smulkmenas, apie kurias niekam anks\u010diau nebuvo pasakoj\u0119, o v\u0117liau patys steb\u0117jo ir rod\u0117 savo \u0161eimai bei draugams vaizdajuostes, kur buvo \u012fra\u0161yti tie prisiminimai. T\u0173, kurie buvo atviriausi, dar 14 m\u0117nesi\u0173 sveikata buvo ry\u0161kiai pager\u0117jusi. I\u0161pa\u017eintis naudinga sielai.
\nApibendrindami galime teigti, kad stres\u0105 sukeliantys \u012fvykiai mus silpnina, ta\u010diau streso stiprumas priklauso nuo asmens b\u016bdo ir j\u012f supan\u010dios aplinkos. Patys \u012fvykiai n\u0117ra stresiniai, kol mes taip j\u0173 nesuvokiame, tod\u0117l asmenyb\u0117s ypatumai labai veikia reakcijas \u012f sud\u0117tingus \u012fvykius. Stres\u0105 sukelian\u010di\u0173 \u012fvyki\u0173 neigiam\u0105 poveik\u012f gali susilpninti ne\u012ftemptas, sveikas gyvenimo b\u016bdas, paguoda bei pagalba, kuri\u0105 suteikia draugai bei \u0161eima (4 pav.).<\/p>\n

D. G. Myers<\/strong>, gim. 1942 m. Sietle, \u012fgijo chemiko ir psichologo i\u0161silavinim\u0105, psichologijos profesorius, nuo 1982 m. vadovauja \u017eymiai Johno Dirko Werkmanno psichologijos katedrai. Jo para\u0161ytas \u201ePsichologijos\u201c vadov\u0117lis yra labiausiai skaitomas psichologijos \u012fvadas visame pasaulyje.<\/p>\n\n\n\n
4 pav<\/strong>. Streso \u012fveikimas. Tam tikri gyvenimo \u012fvykiai m\u016bs\u0173 sveikat\u0105 gali susilpninti arba jos nepaveikti; tai priklauso nuo to, kaip mes tuos \u012fvykius vertiname, ar gebame pasiprie\u0161inti stresui ir suma\u017einti jo poveik\u012f, taip pat nuo m\u016bs\u0173 \u012fpro\u010di\u0173 ir nuolatin\u0117s socialin\u0117s paramos.<\/td>\n<\/tr>\n<\/tbody>\n<\/table>\n

Paimta i\u0161: Myers D. G. Psichologija. \u2013 2000 \u00a9 Poligrafija ir informatika. Med\u017eiaga publikuojama leid\u0117jams maloniai sutikus.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

David G. Myers Tradici\u0161kai buvo \u012fprasta kreiptis \u012f gydytoj\u0105 tam, kad jis nustatyt\u0173 diagnoz\u0119 ir i\u0161gydyt\u0173 lig\u0105. Elgesio medicinos \u0161alinink\u0173 akimis, tai pana\u0161u \u012f va\u017ein\u0117jim\u0105 automobiliu nesir\u016bpinant jo prie\u017ei\u016bra ir \u012f mechanik\u0105 kreipiantis tik tada, kai jis sugenda. Dabar, kai suprantame, kad sveikata priklauso nuo m\u016bs\u0173 nuostat\u0173 ir elgesio, vis daugiau d\u0117mesio skiriame sveikatai i\u0161saugoti […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[470],"tags":[552,424,544,61],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1237"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=1237"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1237\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1239,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1237\/revisions\/1239"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=1237"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=1237"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=1237"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}