{"id":1255,"date":"2016-10-14T06:59:06","date_gmt":"2016-10-14T03:59:06","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=1255"},"modified":"2016-10-14T06:59:20","modified_gmt":"2016-10-14T03:59:20","slug":"sioje-zemeje-ne-viena-karta-ka-apie-reinkarnacija-sako-biblija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=1255","title":{"rendered":"\u0160ioje \u017eem\u0117je \u2013 ne vien\u0105 kart\u0105? K\u0105 apie reinkarnacij\u0105 sako Biblija?"},"content":{"rendered":"

Dr. Hans-Georg W\u00fcnch
\nRon Kubsch<\/em><\/p>\n

Reinkarnacijos s\u0105voka \u0161iandien Lietuvoje daug kam jau neb\u0117ra svetim\u017eodis. Daugeliui krik\u0161\u010dioni\u0173 i\u0161kyla klausimas: \u201eO k\u0105 mes manome apie inkarnacij\u0105? Ar Biblija \u0161ia tema k\u0105 nors sako? Gal \u017emon\u0117s \u0161iame pasaulyje gyveno jau daug kart\u0173?\u201c
\nI\u0161 prad\u017ei\u0173 reikia apibr\u0117\u017eti, k\u0105 i\u0161 ties\u0173 rei\u0161kia \u201ereinkarnacija\u201c. Pa\u017eod\u017eiui i\u0161vertus tai b\u016bt\u0173 \u201e\u012fsik\u016bnijimas i\u0161 naujo\u201c. Da\u017eniausiai \u0161is \u017eodis ver\u010diamas kaip \u201eatgimimas\u201c. Ta\u010diau tai jokiu b\u016bdu n\u0117ra tai, k\u0105 Biblija supranta kaip atgimim\u0105 (plg. Jn 3,5). \u010cia kur kas labiau turima galvoje i\u0161 Ryt\u0173 religij\u0173 at\u0117jusi mintis, ta\u010diau j\u0105 jau aptar\u0117 ir senov\u0117s graik\u0173 filosofai (ypa\u010d \u2013 Platonas). Trumpai tariant, kalbama apie tai, kad kiekvienas \u201ea\u0161\u201c \u0161ioje \u017eem\u0117je gyvena ne vien\u0105 kart\u0105 tam tikrame k\u016bne ir tam tikroje vietoje, o vis sugr\u012f\u017eta kitame k\u016bne. Gyvenimas suprantamas kaip savoti\u0161ka mokykla, kurioje \u201eA\u0161\u201c (gal geriau \u201eindividas\u201c \u2013 vert.) turi pasiekti nuo konkretaus religinio po\u017ei\u016brio priklausomus idealus.
\nSkirtingai keliamas ir klausimas, ar tai, kokia forma ir su kokiu likimu \u017emogus ateina \u012f \u0161i\u0105 \u017eem\u0119, lemia dievi\u0161koji b\u016btyb\u0117, ar \u201ea\u0161\u201c tai gali nuspr\u0119sti pats. Budizme \u012fsitvirtino po\u017ei\u016bris, kurioje dievyb\u0117 sprend\u017eia, koki\u0105 viet\u0105 u\u017eimsiu reinkarnav\u0119sis. Tai priklauso nuo mano buvusio gyvenimo. Jei pra\u0117jusiame gyvenime buvau blogas, naujajame gyvenime teks kent\u0117ti; o jei buvau geras \u2013 naujajame gyvenime galiu tik\u0117tis daug malonum\u0173. \u0160tai, pavyzd\u017eiui, budistiniame veikale Petavatthu<\/em> (\u201ePasakojimai apie alkanas dvasias\u201c, budistinio kanono \u201eTripitaka\u201c knyga) I,2 sakoma, kad pra\u0117jusiame gyvenime lie\u017euvio nevald\u0119s \u017emogus atgimsta kiaule.<\/p>\n

1. Tavo k\u016bnas visi\u0161kai auksinis;
\nvisos pasaulio \u0161alys (nuo jo) nu\u0161vinta.
\n(Bet) tavo burna veikiau kaip kiaul\u0117s.
\nK\u0105 tu prie\u0161 tai padarei?<\/p>\n

2. Savo k\u016bn\u0105 a\u0161 tramd\u017eiau,
\n(bet) lie\u017euvio netramd\u017eiau.
\nTod\u0117l ir atrodau taip,
\nkaip tu matai, o Narada.<\/p>\n

3. Pasakysiu tau, o Narada,
\nk\u0105 \u010dia pati pamatei:
\nnedaryk burna pikta,
\nkad netaptum kiaul\u0117s snukiu!<\/p>\n

Induizme \u0161is procesas \u012fvardijamas taip: \u017emogus turi ne\u0161ti jam tekusi\u0105 \u201ekarm\u0105\u201c. Jei jis tam prie\u0161inasi, tai tas pasiprie\u0161inimas tampa nuod\u0117me, u\u017e kuri\u0105 atitinkamai tenka sumok\u0117ti kitame gyvenime. Taigi geriau paklusti savo karmai. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties giliai tikintys induistai nepadeda neturtingam ar b\u0117dos prispaustam. Tokia pagalba neigiamai paveikt\u0173 paties pagalbininko karm\u0105.
\n\u0160is mokymas, kiek pakit\u0119s ar i\u0161pl\u0117totas, at\u0117jo ir pas mus, \u012f Vakarus. Vis\u0173 pirma grie\u017etas karmos supratimas negal\u0117jo b\u016bti perimtas be niekur nieko. Arba buvo imama skelbti tez\u0117, kad po mirties \u201ea\u0161\u201c pats apsispr\u0119s d\u0117l b\u016bsimos karmos \u2013 pasirinks savoti\u0161k\u0105 \u201edangi\u0161k\u0105j\u012f studij\u0173 keli\u0105\u201c, arba buvo skelbiama kova pa\u010diai karmai: jos \u012fveikimas \u2013 \u017emogaus gyvenimo u\u017eduotis, ir d\u0117l to pateisinamas.
\nTarp jud\u0117jim\u0173, kurie m\u016bs\u0173 vakarieti\u0161kajame pasaulyje pasitelk\u0117 reinkarnacijos id\u0117j\u0105 ir jai atstovauja, vis\u0173 pirma min\u0117tini antroposofai ir teosofai bei grupuot\u0117s, priklausan\u010dios vadinamajam \u201eNaujojo am\u017eiaus \u201c (New Age) jud\u0117jimui. Inkarnacijos id\u0117ja \u012fkv\u0117p\u0117 ir ponios K\u00fcbler-Ross mirties i\u0161gyvenimo tyrin\u0117jim\u0105 bei kitus giminingus jud\u0117jimus.
\nNors tarp min\u0117t\u0173j\u0173 grupi\u0173 esama i\u0161 dalies labai skirting\u0173 po\u017ei\u016bri\u0173 \u012f kai kuriuos atskirus klausimus, vis d\u0117lto galima nurodyti tam tikrus pagrindinius teiginius, bendrus visiems \u0161iems jud\u0117jimams (taip pat ir kitiems, \u010dia nepamin\u0117tiems). Kai kuriuos i\u0161 j\u0173 toliau nor\u0117tume aptarti ir \u012fvertinti Biblijos \u0161viesoje.<\/p>\n

1. Kiekvienas \u017emogus turi kelis gyvenimus<\/strong>
\nTikrasis reinkarnacijos teorijos turinys yra: kiekvienas \u017emogus turi kelis gyvenimus. Biblija \u0161iuo po\u017ei\u016briu labai ai\u0161kiai prie\u0161tarauja inkarnacijos id\u0117jai. Hbr 9,27 sakoma: \u201e\u2026 \u017emon\u0117ms skirta vien\u0105 kart\u0105 mirti ir stoti \u012f teism\u0105\u201c. I\u0161 pasakojimo apie J\u0117z\u0173 ir varg\u0161\u0105 Lozori\u0173 (Lk 16,19\u201331) irgi ai\u0161k\u0117ja, kas i\u0161 ties\u0173 bus po mirties. Kalbama apie tai, kad turtingam \u017emogui ne\u012fmanoma dar syk\u012f sugr\u012f\u017eti pas savo brolius, o Lozorius irgi nebus dar syk\u012f nusi\u0173stas \u012f \u017eem\u0119.
\nVisa krik\u0161\u010dioni\u0161koji viltis sutelkta ne \u012f laukt\u0105j\u012f \u201ekit\u0105 \u012fsik\u016bnijim\u0105\u201c, o \u012f prisik\u0117lim\u0105 ir k\u016bno atvirtim\u0105 (\u017er. ypa\u010d 1 Kor 15), kuriuo tikima ir kurio laukiama. D\u0117l to ir J\u0117zus negr\u012f\u017eo \u012f \u017eem\u0119 antr\u0105 syk\u012f inkarnav\u0119sis, o pasirod\u0117 mokiniams senajame, tiesa, pa\u0161lovintame k\u016bne (plg. Jn 20,20. Taigi, Biblija m\u0105sto apie mirt\u012f kitomis kategorijomis ir apie gyvenim\u0105 ji m\u0105sto kitaip. \u010cia mes prieiname antr\u0105j\u012f svarb\u0173 dalyk\u0105 reinkarnacijos teorijoje.<\/p>\n

2. K\u016bnas yra sielos kal\u0117jimas<\/strong>
\nAtskirose reinkarnacijos sistemose \u0161i mintis nevienodai i\u0161samiai i\u0161pl\u0117tota. Ypa\u010d ji pabr\u0117\u017eiama induizme. Pagal \u0161i\u0105 religij\u0105 \u017emogaus dvasia yra tikroji jo esatis, i\u0161 principo \u2013 dievi\u0161kasis \u017emogaus pradas. \u017dmogaus dvasia laikoma dalele tos dvasios, kuri pripildo vis\u0105 b\u016bt\u012f. Reinkarnacijos tikslas gal\u0173 gale yra tapti laisvam nuo reinkarnacijos jungo ir kaip la\u0161ui j\u016broje i\u0161tirpti dievi\u0161kajame Niekyje ir Vienyje (nirvanoje).
\n\u0160is vaizdinys labai da\u017enai vartojamas norint parodyti, kad \u017emogaus asmenyb\u0117\/individualumas gal\u0173 gale i\u0161tirpsta dievi\u0161koje dvasioje. K\u016bnas t\u0117ra tik gabal\u0117lis materijos, \u012f kur\u012f \u017emogaus dvasia u\u017edaryta kaip \u012f kal\u0117jim\u0105, ir pakl\u016bsta ne tik trims i\u0161matavimams, bet ir kan\u010diai bei geiduliams, tro\u0161kimams ir nusivylimui. Nors, kaip jau min\u0117ta, vakarieti\u0161kose reinkarnacijos sistemose egzistuoja skirtingos \u0161ios tez\u0117s formuluot\u0117s, vis d\u0117lto ji yra vienas i\u0161 pagrindini\u0173 \u0161io mokymo teigini\u0173. K\u016bnas geriausiu atveju t\u0117ra daiktas, kuriuo mokomas \u201ea\u0161\u201c pasiekia auk\u0161tesn\u0119 brandos stadij\u0105. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties reinkarnacijos teorijose apskritai esama daug k\u016bno niekinimo.
\nKiekvienas Ba\u017eny\u010dios istorij\u0105 i\u0161manantis \u017emogus \u0161ios tez\u0117s formulavim\u0105 sieja su krik\u0161\u010dioni\u0173 gnostikais. I\u0161 ties\u0173 jau pirmaisiais krik\u0161\u010dionyb\u0117s am\u017eiais net mintis, kad \u017emogaus k\u016bnas yra tik sielos kal\u0117jimas, buvo atmetama kaip paklydimas. \u0160is po\u017ei\u016bris kil\u0119s i\u0161 helenizmo, o ne i\u0161 Senojo Testamento. Rasime j\u012f Platono (apie 428 \u2013 ma\u017edaug 347 m. pr. Kr.) ir v\u0117liau Plotino (205\u2013270 po Kr.) ra\u0161tuose. Tai autoriai, kuriuos m\u0117go skaityti ir Ba\u017eny\u010dios t\u0117vai. Tod\u0117l nereikia steb\u0117tis, kad nors oficialiai k\u016bno niekinimas buvo nepriimtinas, visoje krik\u0161\u010dionyb\u0117s istorijoje prakti\u0161kai jis pasirei\u0161kia iki \u0161i\u0173 dien\u0173. \u012e k\u016bno var\u017eym\u0105, askez\u0119 link\u0119s vis\u0173 pirma pietizmas ir \u012fvair\u016bs \u0161vent\u0117jimo jud\u0117jimai.
\nPietizmas (lot. pietas<\/em> \u2013 pamaldumas) \u2013 tai giliai religing\u0173 XVII a. pab. \u2013 XVIII a. pr. protestant\u0173 jud\u0117jimas. Prie\u0161ingai nei ortodoksi\u0161kas liuteronizmas, vis\u0105 d\u0117mes\u012f \u201e\u0161altai\u201c kreip\u0119s tik \u012f teising\u0105 mokym\u0105, pietistai buvo u\u017e giliai sudvasint\u0105 tik\u0117jim\u0105, kuris tur\u0117t\u0173 b\u016bti toks gyvas, koks buvo pirmosiose bendruomen\u0117se. Ten, kaip, beje, ir Pa\u017eadinimo jud\u0117jime Kinijoje pra\u0117jusio am\u017eiaus viduryje, galima \u012f\u017evelgti k\u016bno niekinimo aprai\u0161kas. \u0160tai Watchmanas Nee, kuris i\u0161 ties\u0173 buvo Nee To-Sheng (Watchman Nee, Dvasingas krik\u0161\u010dionis, t.I, p. 27) ra\u0161o:
\n\u201eDvasia yra tauriausia i\u0161 vis\u0173 \u0161i\u0173 trij\u0173 element\u0173 (k\u016bno, sielos, dvasios), juk ji susieja su Dievu. K\u016bnas yra \u017eemiausias, kadangi jis jungia mus su materija.\u201c
\nPaklaus\u0119, k\u0105 gi apie tai sako Biblija, pamatysime:<\/p>\n

1. \u017dmogaus k\u016bnas \u2013 tai nuostabus Dievo rank\u0173 darbas (Ps 139,13 ir 14)
\n2. K\u016bnas toks neatskiriamas nuo \u017emogaus, kad per Prisik\u0117lim\u0105 prikeliamas ir jis (1 Kor 15).
\n3. Prie\u0161i\u0161kumo \u017emogaus k\u016bnui n\u0117ra nei Senajame, nei Naujajame Testamente (vis\u0173 pirma \u017er. did\u017ei\u0105j\u0105 ST meil\u0117s knyg\u0105 \u2013 Giesmi\u0173 giesm\u0119).<\/p>\n

Taigi \u201emed\u017eiagin\u0117\u201c \u017emogaus prigimtis moraline prasme niekuomet netraktuotina kaip \u201e\u017eemesn\u0117\u201c \u017emogaus prigimties pus\u0117, o dvasia \u2013 kaip auk\u0161tesn\u0117. K\u016bnas n\u0117ra blogesnis u\u017e dvasi\u0105! Abu jie geri ta prasme, kad sukurti Dievo, o blogi ta prasme, kad nuo pirmosios nuod\u0117m\u0117s pasiduoda nuod\u0117m\u0117s \u012ftakai. Pla\u010diai paplit\u0119s gnosti\u0161kasis, platoni\u0161kasis po\u017ei\u016bris, kad k\u016bnas mus veda \u012f nuod\u0117m\u0119, o dvasia susijusi su Dievu, bibli\u0161kai nepagrind\u017eiamas (pavyzd\u017eiui, ir J\u0117zus at\u0117jo kaip k\u016bnas). Taigi bet koki\u0105 prie\u0161i\u0161kumo k\u016bnui form\u0105 turime teis\u0119 ir privalome atmesti. K\u016bnas n\u0117ra kliauda, ka\u017ekas, kas trukdyt\u0173 mums b\u016bti \u017emon\u0117mis ar dvasingais krik\u0161\u010dionimis. Jei Dievas b\u016bt\u0173 nor\u0117j\u0119s, b\u016bt\u0173 suk\u016br\u0119s mus kaip dvasios b\u016btybes, o ne kaip \u017emones. K\u016bni\u0161kumas yra \u017emogaus prigimties dalis. Nors siela ir palieka \u017emogaus k\u016bn\u0105 (jam mir\u0161tant), ji laukia naujo k\u016bno. Taigi bek\u016bni\u0161kumas tai ne \u012fgyvendinimas, o veikiau nugyvendinimas.<\/p>\n

3. Karma<\/strong>
\nKaip jau sakyta, esama \u012fvairi\u0173 karmos formuluo\u010di\u0173. Ta\u010diau visai nesvarbu, su kokia susiduriame, apie visas jas pasakytina: mokymas apie karm\u0105 visi\u0161kai prie\u0161ingas pagrindiniam Biblijos teiginiui apie susitaikym\u0105. Nes jei Dievas buvo Kristuje ir sutaikino su savimi pasaul\u012f (2 Kor 5,19), tuomet nebelieka vietos atlygio sistemai, kad ir kokia ji b\u016bt\u0173. Biblija labai ai\u0161kiai kalba apie atleidim\u0105: \u201eJeigu i\u0161pa\u017e\u012fstame savo nuod\u0117mes, jis i\u0161tikimas ir teisingas, kad atleist\u0173 mums nuod\u0117mes ir apvalyt\u0173 mus nuo nedorybi\u0173\u201c (1 Jn 1,9). Atleidimas ir karma vienas kit\u0105 paneigia.<\/p>\n

4. \u017dmogaus tobul\u0117jimas<\/strong>
\nVisose reinkarnacijos sistemose gal\u0173 gale kalbama apie viena: \u017emogus turi tobul\u0117ti toliau. Tai, ar to tobul\u0117jimo tikslas yra, kaip induizme, per\u0117jimas \u012f niek\u012f (nirvana), ar, kaip antroposofijoje, \u201eA\u0161\u201c tapimas Dievu, n\u0117ra taip svarbu. Ir \u0161iuo atveju pasakytina: tai visi\u0161kai nedera su Biblijos teiginiais. Biblijoje labai ai\u0161kiai pasakyta, kad \u017emogus nepaj\u0117gia tobul\u0117ti pats. Savo pasiekimais \u017emogus negali \u012ftikti Dievui.
\nD\u0117l to J\u0117zus Kristus, Dievo S\u016bnus, at\u0117jo \u012f \u0161\u012f pasaul\u012f ir mir\u0117 u\u017e m\u016bs\u0173 nuod\u0117mes, m\u016bs\u0173 menkum\u0105. Nuo tada manoma: kiekvienam, kas juo tiki, Dievas padovanos nauj\u0105 gyvenim\u0105, jis atgims i\u0161 naujo (plg. 1 Pet 1,3; 1,23). Tai vis Dievo dovanota \u201eauk\u0161tesnio vystymosi\u201c forma, kuri ta\u010diau n\u0117ra tiesiog \u201eauk\u0161tesn\u0117\u201c (Dievas padaro \u017emog\u0173 i\u0161 naujo, jis jo netaiso!), nei \u201evystymasis\u201c, o naujas gimimas (ta\u010diau po jo turi b\u016bti raida, augimas).<\/p>\n

5. Dievo paveikslas<\/strong>
\nVisos reinkarnacijos sistemos galiausiai pagr\u012fstos nery\u0161kiu dievo paveikslu. Induizme, turin\u010diame t\u016bkstan\u010dius diev\u0173, kurie gal\u0173 gale apskritai neegzistuoja, lygiai taip pat kaip ir vos ne ateistiniame budizme apie \u012fasmenint\u0105, \u017emones mylint\u012f Diev\u0105 negali b\u016bti ir kalbos. Dievas, kuris apsirei\u0161k\u0117 Biblijoje ir galiausiai savo S\u016bnuje J\u0117zuje Kristuje, yra kitoks Dievas, negu j\u012f projektuoja religingi \u017emon\u0117s.<\/p>\n

6. Mirties potyriai<\/strong>
\nTa\u010diau kaip ten yra su mirties potyriais, apie kuriuos vis kalba rytieti\u0161k\u0173 religij\u0173 paveikti \u017emon\u0117s? Kai \u017emon\u0117s pasakoja, kad jiems \u2013 prisiartinus mir\u010diai arba tiesiog \u0161iaip \u2013 paai\u0161k\u0117ja, kas jie buvo pra\u0117jusiame gyvenime? Kas, jei \u017emon\u0117s \u017eino ka\u017ek\u0105 apie savo tariamai pra\u0117jus\u012f gyvenim\u0105? O kaip tokius patyrimus i\u0161gyvena vaikai? K\u0105 gal\u0117tume atsakyti \u017emon\u0117ms, kuriems tas klausimas r\u016bpi? \u010cia reikia pasakyti du dalykus:
\na) daug k\u0105 i\u0161 to, kas pasakojama apie vadinamuosius mirties potyrius, galima paai\u0161kinti imanentiniais psichologiniais dalykais. Dabar jau \u017einoma, kad \u017emogaus organizme, i\u0161kilus did\u017eiausiam pavojui ar mirties akimirk\u0105 prasideda deguonies stygius, kuris nerv\u0173 sistem\u0105 veikia kaip haliucinogeniniai narkotikai. Prie\u0161 akis kaip filme ima b\u0117gti visas gyvenimas. Tai atsitinka ne tik priart\u0117jus mir\u010diai (tikrosios mirties negalim pamatyti n\u0117 vienu i\u0161 atvej\u0173), bet ir i\u0161tikus \u0161okui. Tai gali paai\u0161kinti kai kuriuos prie\u0161mirtini\u0173 i\u0161gyvenim\u0173 fenomenus.
\nb) greta to, nereikia pamir\u0161ti galimyb\u0117s, kad tai patiriantys \u017emon\u0117s yra demon\u0173 \u012ftakoje. Garsus mirties i\u0161gyvenimo tyrin\u0117tojas Dr. Moody pasakoja: \u201eDauguma atvej\u0173 atsisakoma bausm\u0117s\u2013atlyginimo gyvenime po mirties id\u0117jos, jos atsisako netgi tie, kurie iki tol m\u0105st\u0117 tokiais \u0161ablonais. Savo nuostabai jie supranta, kad netgi akivaizd\u017eiai \u0161lyk\u0161\u010diausi ir nuod\u0117mingiausi darbai nesukelia \u0161viesos silueto \u012ft\u016b\u017eio ar pyk\u010dio. Jis reagavo veikiau supratingai ir netgi su humoru\u201c (cituojama pagal B. Schwengeler, Sterbeerlebnisse, Ufo, Anthroposophie). Toks \u0161viesos siluetas, kuriam patinka m\u016bs\u0173 nuod\u0117m\u0117s ir kuris jas suma\u017eina, mums tikrai pa\u017e\u012fstamas i\u0161 Biblijos \u2013 \u0160\u0117tonas, apsimetantis \u0161viesos angelu (2 Kor 11,14). \u0160\u0117tonui labai r\u016bpi atimti i\u0161 m\u016bs\u0173 mint\u012f apie Diev\u0105, kuris kvie\u010dia mus stoti prie\u0161 savo teism\u0105. B\u016btent tuomet mes, \u017emon\u0117s, nebesuprantame, kaip smarkiai esame priklausomi nuo Dievo malon\u0117s ir atleidimo. Tam, kas tiki reinkarnacija ir tolesniu \u017emogaus tobul\u0117jimu, nereikalingas asmeninis mesijas ir i\u0161ganytojas.<\/p>\n

Taigi krik\u0161\u010dionims netur\u0117t\u0173 daryti pernelyg didelio \u012fsp\u016bd\u017eio nei tik\u0117jimas inkarnacija, nei prie\u0161mirtiniai i\u0161gyvenimai. Mes turime ties\u0105, kuri paver\u010dia nereikalinga ne tik reinkarnacij\u0105, ji kur kas labiau i\u0161laisvina ir d\u017eiugina, negu mintis apie am\u017ein\u0105j\u012f karmos d\u0117sn\u012f ir nuolatin\u012f darbavim\u0105si ir kov\u0105 d\u0117l naujo gyvenimo. Su tokia savikliova (kuri i\u0161 tikr\u0173j\u0173 yra kliovimasis Kristumi) mes galime, turime teis\u0119 ir privalome prabilti ir toliau skleisti J\u0117zaus Kristaus ties\u0105.<\/p>\n

Vert\u0117 Kristina Sprind\u017ei\u016bnait\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Dr. Hans-Georg W\u00fcnch Ron Kubsch Reinkarnacijos s\u0105voka \u0161iandien Lietuvoje daug kam jau neb\u0117ra svetim\u017eodis. Daugeliui krik\u0161\u010dioni\u0173 i\u0161kyla klausimas: \u201eO k\u0105 mes manome apie inkarnacij\u0105? Ar Biblija \u0161ia tema k\u0105 nors sako? Gal \u017emon\u0117s \u0161iame pasaulyje gyveno jau daug kart\u0173?\u201c I\u0161 prad\u017ei\u0173 reikia apibr\u0117\u017eti, k\u0105 i\u0161 ties\u0173 rei\u0161kia \u201ereinkarnacija\u201c. Pa\u017eod\u017eiui i\u0161vertus tai b\u016bt\u0173 \u201e\u012fsik\u016bnijimas i\u0161 naujo\u201c. […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[472],"tags":[44,566,567,562,40,41],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1255"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=1255"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1255\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1257,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1255\/revisions\/1257"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=1255"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=1255"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=1255"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}