{"id":1279,"date":"2016-10-14T07:13:20","date_gmt":"2016-10-14T04:13:20","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=1279"},"modified":"2016-10-14T07:13:33","modified_gmt":"2016-10-14T04:13:33","slug":"missio-dei-dievas-pirmasis-misionierius","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=1279","title":{"rendered":"\u201eMissio Dei\u201c \u2013 Dievas, pirmasis misionierius"},"content":{"rendered":"

Thomas Schirrmacher<\/em><\/p>\n

Dievas buvo pirmasis misionierius. Po nuopuolio atrod\u0117, kad \u017emonijos istorija pasibaigs vos prasid\u0117jusi. Ta\u010diau Dievas \u010dia nesustojo. I\u0161 Savo malon\u0117s Jis at\u0117jo \u012f Edeno sod\u0105 (Prad\u017eios 1, 8\u20139), paklausti Adomo ir Ievos, kur jie ir paskelbti jiems nuosprend\u012f bei b\u016bsim\u0105 i\u0161gelb\u0117jim\u0105. Ta\u010diau kalb\u0117dami apie Diev\u0105 kaip apie pirm\u0105j\u012f Misionieri\u0173, krik\u0161\u010dionys da\u017eniausiai turi galvoje Diev\u0105 T\u0117v\u0105, atsiuntus\u012f Savo S\u016bn\u0173 J\u0117z\u0173 Krist\u0173 \u017emogaus pavidalu \u012f \u017eem\u0119, kad dirbt\u0173 \u010dia ir skelbt\u0173 i\u0161gelb\u0117jim\u0105 bei bausm\u0119. Lotyni\u0161k\u0105 termin\u0105 \u201emissio dei\u201d (Dievo misija) IV a. po Kr. pirmasis pavartojo Aurelijus Augustinas, apib\u016bdindamas Trejyb\u0117s siuntimo veiksmus, t.y. t\u0105 situacij\u0105, kai Dievas T\u0117vas siunt\u0117 Savo S\u016bn\u0173 J\u0117z\u0173 Krist\u0173 \u012f \u017eem\u0119. Nuo tada \u201emissio dei\u201d tapo svarbiu terminu katalik\u0173 ir ortodoks\u0173 dogmatikoje.[1] Protestanti\u0161kasis pasaulis j\u012f per\u0117m\u0117 tik 1952 m. Ekumenin\u0117je pasaulio misij\u0173 konferencijoje Vilingene (1952), akcentuodamas, kad pasaulio misija \u012fsi\u0161aknijusi Dievo Trejyb\u0117je. Protestant\u0173 misij\u0173 teologijoje[2] terminas paplito i\u0161 George\u2019o F. Vicedomo knygos \u201eMissio Dei\u201d, i\u0161leistos 1958 m.[3], ir per kitus Vokietijos liuteronus bei ekumenin\u0117se agent\u016brose dalyvavusius misiologistus, kaip Karlas Harstensteinas ir Waltheris Freytagas. Vicedomas ra\u0161o: \u201eMissio Dei skelbia, kad atsiuntimas buvo Paties Dievo r\u016bpestis, kur\u012f Jis prad\u0117jo Savo S\u016bnuje ir t\u0119sia per \u0160vent\u0105j\u0105 Dvasi\u0105 Savo Ba\u017eny\u010dioje iki laik\u0173 pabaigos\u201d. [4]
\nTa\u010diau ar \u201emissio dei\u201d s\u0105voka tinkama ir evangelikams bei reformatams? Gal tai tik katalik\u0173, ryt\u0173 ortodoks\u0173 bei ekumeninio jud\u0117jimo s\u0105voka?
\nTaip, s\u0105voka \u201emissio dei\u201d yra priimtina ir priklauso visiems krik\u0161\u010dionims, nesvarbu, ar ji vartojama, kalbant apie fakt\u0105, kad Dievas atsiunt\u0117 Pats Save atpirkti pasaul\u012f, ar apie fakt\u0105, kad Ba\u017eny\u010dios misijos yra Dievo misijos pasekm\u0117. \u201eMissio dei\u201d rei\u0161kia, kad atsiuntimas (lotyni\u0161kai \u201emissio\u201d) atpirkimo tikslu yra krik\u0161\u010dioni\u0173 tik\u0117jimo esm\u0117 ir centras.[5] Be Trejyb\u0117s ir Save Pat\u012f atsiuntusio Dievo neb\u016bt\u0173 atpirkimo, ir krik\u0161\u010dioni\u0173 Ba\u017eny\u010di\u0105 netur\u0117t\u0173 pagrindo b\u016bti siun\u010diama pas visus \u017emones ir visur si\u0173sti savo misionierius. Taigi evangelikai uoliai pritaria, skaitydami neevangelinius teiginius apie \u201emissio dei\u201d. Tai rodo du pavyzd\u017eiai.
\nLiuteron\u0173 teologas Karl Hartenstein ra\u0161o:
\n\u201eMisijos \u2013 tai ne tik paklusnumas Vie\u0161paties \u017dod\u017eiui, ne tik \u012fsipareigojimas lankyti Ba\u017eny\u010di\u0105. Tai dalyvavimas S\u016bnaus misijose, missio Dei, suvokiant savo tiksl\u0105: Kristaus vie\u0161patavimo \u012ftvirtinimas visoje atpirktoje k\u016brinijoje\u201d.[6]
\nOrtodoks\u0173 teologas Ion Bria savo knyg\u0105 \u201eOrtodoks\u0173 misijos perspektyvos\u201d pradeda skyriumi \u201eTrejyb\u0117s teologijos svarba\u201d, kuriame ra\u0161o:
\n\u201eBa\u017eny\u010dios misija pagr\u012fsta Kristaus misija. Teisingas \u0161ios misijos supratimas pirmiausia reikalauja Trejyb\u0117s teologijos pritaikymo. Tai, kad Kristus siunt\u0117 apa\u0161talus, remiasi \u012f fakt\u0105, jog Jis Pats buvo atsi\u0173stas T\u0117vo \u0160ventojoje Dvasioje (Jono 20, 21\u201323). Paprastai visi pripa\u017e\u012fsta, koks svarbus \u0161is \u0160ventajame Ra\u0161te u\u017efiksuotas faktas misijos sampratai, ta\u010diau joje implikuojama Trejyb\u0117s teologija verta daugiau d\u0117mesio negu paprastai susilaukia. Pagal Trejyb\u0117s teologij\u0105, Dievas Savo Esybe yra bendruomen\u0117s gyvyb\u0117s ir Dievo dalyvavimo istorijoje tikslas \u2013 pritraukti \u017emonij\u0105 ir apskritai k\u016brinij\u0105 \u012f \u0161i\u0105 bendryst\u0119 su pa\u010dia Dievo gyvybe. Norint suprasti misijos esm\u0119, \u0161io teiginio implikacijos labai svarbios: svarbiausias misijos tikslas n\u0117ra intelektini\u0173? \u012fsitikinim\u0173, doktrin\u0173, moralini\u0173 nurodym\u0173 ir t.t. skelbimas, o gyvenimo bendryst\u0117je, kuri egzistuoja Dieve, perdavimas. Misij\u0173 \u201esiuntimas\u201d i\u0161 esm\u0117s yra siuntimas Dvasios (Jono 14, 26), kuri tiksliai aprei\u0161kia Dievo gyvenim\u0105 kaip bendryst\u0119 (1 korintie\u010diams 13, 13)\u201d.[7]
\n\u017dinoma, katalik\u0173 ir protestant\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f \u201emissio dei\u201d labai skiriasi nuo ortodoks\u0173. Ra\u0161ydamas \u201eT\u0117vas siunt\u0117 S\u016bn\u0173, T\u0117vas ir S\u016bnus siunt\u0117 \u0160vent\u0105j\u0105 Dvasi\u0105, kad atpirkt\u0173 \u017emonij\u0105\u201d[8], Vicedomas laikosi katalik\u0173 ir protestant\u0173 po\u017ei\u016brio, kad \u0160ventoji Dvasia buvo pasi\u0173sta T\u0117vo ir S\u016bnaus. Tai i\u0161rei\u0161kiama garsiuoju \u017eod\u017eiu \u201efilioque\u201d (lotyni\u0161kai \u201eir S\u016bnaus\u201d), kuris atliko svarb\u0173 vaidmen\u012f, Ryt\u0173, ortodoks\u0173 ba\u017eny\u010dioms atsiskiriant nuo Vakar\u0173, katalik\u0173 ba\u017eny\u010di\u0173. Ortodoks\u0173 teologija neigia, kad \u0160ventoji Dvasia kilo i\u0161 S\u016bnaus ir tiki, jog Dvasi\u0105 siunt\u0117 tik T\u0117vas. Taigi ortodoks\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f \u201emissio dei\u201d yra kiek ribotas, palyginus su katalik\u0173 ir protestant\u0173 po\u017ei\u016briu. Ortodoksai neigia, kad Trejyb\u0117s Asmuo (J\u0117zus) gali b\u016bti si\u0173stas Trejyb\u0117s Asmens (T\u0117vo) ir tuo pat metu si\u0173sti dar vien\u0105 Trejyb\u0117s Asmen\u012f (\u0160vent\u0105j\u0105 Dvasi\u0105).[9] Ta\u010diau b\u016btent apie tai ai\u0161kiai kalba \u0160ventasis Ra\u0161tas (Jono 14, 26; 15, 26; Luko 24, 49). Tai pagrindinis biblinio po\u017ei\u016brio \u012f misijas elementas \u2013 siunt\u0117jas tampa viena su siun\u010diamuoju, o siun\u010diamasis tampa pa\u010diu siunt\u0117ju.
\nTermino \u201emissio dei\u201d autorius Augustinas buvo svarbus ne tik katalik\u0173 teologijai, bet dar\u0117 didel\u0119 \u012ftak\u0105 ir Liuteriui bei Kalvinui, j\u0173 \u201emissio dei\u201d sampratai bei biblin\u0117s malon\u0117s suvokimui. Ta\u010diau pagrindin\u0117 \u0161io termino tinkamumo protestantams prie\u017eastis, \u017einoma, yra jo tvirtas \u012fsi\u0161aknijimas bibliniame aprei\u0161kime.
\nKilmininko linksnis \u017eod\u017ei\u0173 junginyje \u201emissio dei\u201d (Dievo misija) gramati\u0161kai gali reik\u0161ti ir kad Dievas yra pasi\u0173stas, ir kad Dievas siun\u010dia. Abu \u201emissio dei\u201d aspektus galima rasti bibliniuose tekstuose, kalban\u010diuose apie \u201esiuntim\u0105\u201d bei apib\u016bdinan\u010diuose santykius tarp Trejyb\u0117s Asmen\u0173 ir tarp J\u0117zaus bei Jo Ba\u017eny\u010dios.
\nNaujajame Testamente[10] mokini\u0173 \/ apa\u0161tal\u0173 siuntimas suprantamas kaip tiesioginis t\u0119sinys tos situacijos, kai J\u0117z\u0173 siunt\u0117 Jo T\u0117vas (Mt 10,40; Mk 9,37; Lk 10,16; Apd 3,20, 26; ma\u017edaug 50 kart\u0173 Evangelijoje pagal Jon\u0105, pradedant nuo Jono 3, 17; dar \u017er. Iz 48,16) ir T\u0117vas bei S\u016bnus siunt\u0117 \u0160vent\u0105j\u0105 Dvasi\u0105 (T\u0117vas ir S\u016bnus minimi Jono 14,26; 15,26; S\u016bnus \u2013 tik Lk 24,49). Taigi visais trimis atvejais vartojamas tas pats \u017eodis \u201esi\u0173sti\u201d, \u201esiuntimas\u201d ir t.t. (lot. \u201emissio\u201d ir t.t.).
\nTai ypa\u010d akivaizdu Evangelijoje pagal Jon\u0105. Jono 17, 18 J\u0117zus sako Savo T\u0117vui: \u201eKaip Tu esi Mane atsiunt\u0119s \u012f pasaul\u012f, taip ir A\u0161 juos pasiun\u010diau \u012f pasaul\u012f\u201d. Jono 20, 21 Jis pakei\u010dia \u0161\u012f teigin\u012f asmeniniu kreipimusi \u012f mokinius: \u201eKaip Mane siunt\u0117 T\u0117vas, taip ir A\u0161 jus siun\u010diu\u201d. Dievas T\u0117vas siunt\u0117 Savo S\u016bn\u0173 ir Savo Dvasi\u0105 kaip pirmuosius misionierius, ir Ba\u017eny\u010dia t\u0119sia \u0161i\u0105 pasaulio misijos u\u017eduot\u012f. \u0160tai kam skirta Ba\u017eny\u010dia.
\n
\nKas k\u0105 siun\u010dia Biblijoje?<\/em>
\nT\u0117vas siun\u010dia S\u016bn\u0173 (pvz., Gal 4,4)
\nT\u0117vas siun\u010dia Dvasi\u0105 (pvz., Gal 4,6)
\nS\u016bnus siun\u010dia Dvasi\u0105 (pvz., Jn 15,26)
\nS\u016bnus siun\u010dia Ba\u017eny\u010di\u0105 (pvz., Jn 17,18)
\nBa\u017eny\u010dia siun\u010dia savo narius (pvz., Rom 10,15)<\/p>\n

Kaip parod\u0117 chalkedono taryba, Ba\u017eny\u010dia taip pat automati\u0161kai tapo pasi\u0173sta Dievo. \u0160\u012f dalyvavim\u0105 Dievo veiksmuose ir planuose implikuoja ne tik \u201emissio dei\u201d, bet kitos pagrindin\u0117s \u0160ventojo Ra\u0161to temos. Pavyzd\u017eiui, reformat\u0173 teologai teisingai akcentavo, kad tikintieji ir Ba\u017eny\u010dia tampa jau egzistuojan\u010dios sandoros tarp T\u0117vo ir S\u016bnaus dalimi.
\nTai ypa\u010d akcentuojama vieno i\u0161 garsiausi\u0173 federalin\u0117s teologijos atstov\u0173 Hermano Witsiuso klasikiniame darbe, i\u0161spausdintame 1677 m.[11] Tarp Trejyb\u0117s nari\u0173 egzistuoja tobula ir am\u017eina sandora. Dievo sandora su \u017emogumi turi tapti Dievo T\u0117vo sandoros su Dievu S\u016bnumi dalimi: \u201eTod\u0117l a\u0161 jums skiriu [pagal sandor\u0105] valdyti karalyst\u0119, kaip ir man yra j\u0105 skyr\u0119s [pagal sandor\u0105] T\u0117vas\u201d[12] (Lk 22,29). Pagal sandor\u0105 ir priesaik\u0105 (Hbr 7,21\u201323; Gal 3,17)[13], d\u0117l kuri\u0173 Ba\u017eny\u010di\u0105 tampa Kristaus k\u016bno dalimi, T\u0117vas paved\u0117 J\u0117zui am\u017ein\u0105j\u0105 karalyst\u0119 ir kunigyst\u0119.
\nReformat\u0173 teologai vertina s\u0105vok\u0105 \u201emissio dei\u201d ypa\u010d d\u0117l to, kad ji akcentuoja, jog atpirkimas visada yra Dievo veiksmas, nors Dievas, kaip Savo pasiuntinius, panaudoja \u017emones. Prie\u0161 si\u0173sdamas Savo \u017emones, Dievas siunt\u0117 Pats Save, taigi J\u0117zus yra pasaulio misijos Vie\u0161pats. Dievas ne tik siunt\u0117 Savo \u017emones, bet ir Save, tod\u0117l \u0160ventoji Dvasia yra pasaulio misijos antspaudas bei garantas. Tik Ji gali pakeisti netikin\u010di\u0173j\u0173 \u0161irdis. \u017dmogus kaip pasiuntinys \u012ftrauktas \u012f Dievo plan\u0105, ta\u010diau jis negali pakeisti n\u0117 vieno kito \u017emogaus, su kuriuo susitinka.
\nIr Dievo misija, ir Dievo sandora rodo, kad krik\u0161\u010dionyb\u0117 yra istorijos ir istorinio proceso gelb\u0117jimo religija. Skirtingi \u201emissio dei\u201d etapai ir aspektai n\u0117ra i\u0161sid\u0117st\u0119 atsitiktine tvarka ir negali b\u016bti sukeisti vietomis. Jie sudaro Dievo apgalvot\u0105 istorijos plan\u0105 ir \u017eingsnis po \u017eingsnio atskleid\u017eia Jo karalyst\u0119. \u201eMissio dei\u201d nesikartoja ciklais, o linijine tvarka veda \u012f did\u012fj\u012f visos istorijos tiksl\u0105.
\nBiblijoje visa, kas gera, kyla i\u0161 Trejyb\u0117s.[14] Kadangi Trejyb\u0117s Asmenys tarpusavyje kalbasi ir J\u0117zus yra \u017dodis, galime kalb\u0117tis vieni su kitais ir mes. Kadangi Trejyb\u0117s Asmenys gyvena ne tik d\u0117l sav\u0119s, bet ir vieni d\u0117l kit\u0173, tas pats pasakytina ir apie \u017emones. Kadangi Trejyb\u0117s Asmenys tarpusavyje tariasi ir planuoja, nedaryti sprendim\u0173 vienam yra biblinis principas. Trejyb\u0117je paklusnumas nerei\u0161kia prievartos k\u0105 nors daryti: meil\u0117 ir \u012estatymas identi\u0161ki. Bendravimas, meil\u0117, tarpusavio pagarba ir darbas d\u0117l nesavanaudi\u0161ko tikslo \u2013 visa tai kyla i\u0161 Trejyb\u0117s. Ta\u010diau Trejyb\u0117 egzistavo am\u017einai, dar prie\u0161 tai, kai buvo sukurtas pasaulis. Taigi ir meil\u0117, bendravimas, pagalba, i\u0161klausymas ir paklusnumas egzistuoja am\u017einai. Kad egzistuot\u0173 ar b\u016bt\u0173 geras, Dievui nereikia \u017emoni\u0173.
\nKrik\u0161\u010dionyb\u0117je viskas yra \u012fsi\u0161aknij\u0119 \u012f Trejyb\u0119. I\u0161gelb\u0117jimo istorijos esm\u0117 yra tai, kad Dievas pasiunt\u0117 Save \u012f \u017eem\u0119, Pats J\u0117zus pasiunt\u0117 Savo Ba\u017eny\u010di\u0105 \u012f vis\u0105 pasaul\u012f, ir kartu T\u0117vas bei S\u016bnus pasiunt\u0117 \u0160vent\u0105j\u0105 Dvasi\u0105, kad b\u016bt\u0173 pasaulio misijos vykdytoja.<\/p>\n

Vert\u0117 Jolanta Kri\u016bnien\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Thomas Schirrmacher Dievas buvo pirmasis misionierius. Po nuopuolio atrod\u0117, kad \u017emonijos istorija pasibaigs vos prasid\u0117jusi. Ta\u010diau Dievas \u010dia nesustojo. I\u0161 Savo malon\u0117s Jis at\u0117jo \u012f Edeno sod\u0105 (Prad\u017eios 1, 8\u20139), paklausti Adomo ir Ievos, kur jie ir paskelbti jiems nuosprend\u012f bei b\u016bsim\u0105 i\u0161gelb\u0117jim\u0105. Ta\u010diau kalb\u0117dami apie Diev\u0105 kaip apie pirm\u0105j\u012f Misionieri\u0173, krik\u0161\u010dionys da\u017eniausiai turi galvoje […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[473],"tags":[73,584,103],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1279"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=1279"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1279\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1281,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1279\/revisions\/1281"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=1279"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=1279"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=1279"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}