{"id":1282,"date":"2016-10-14T07:14:45","date_gmt":"2016-10-14T04:14:45","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=1282"},"modified":"2016-10-14T07:15:09","modified_gmt":"2016-10-14T04:15:09","slug":"bibliniai-tekstai-apie-misija-septynios-pamokos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=1282","title":{"rendered":"Bibliniai tekstai apie misij\u0105 \u2013 septynios pamokos"},"content":{"rendered":"

Thomas Schirrmacher<\/em><\/p>\n

Senojo Testamento prana\u0161\u0173 misijos<\/strong>
\nSenajame Testamente yra daug viet\u0173, kur tiesiogiai kreipiamasi \u012f pagonis. Bendroji j\u0173 prasm\u0117 yra tokia: \u201e\u0160lovinkite Vie\u0161pat\u012f, taut\u0173 \u0161eimos, garbinkite Vie\u0161paties galyb\u0119! Teikite garb\u0119 Vie\u0161paties vardui, ne\u0161ini atna\u0161a, \u017eenkite \u012f Jo kiemus!\u201d (Ps 96, 7\u20138). Tai ypa\u010d pasakytina apie Senojo Testamento prana\u0161us.
\nPirmiausia turime pakalb\u0117ti apie tuos prana\u0161us, kurie kreip\u0117si tik \u012f kitas tautas \u2013 ne- \u017eydus. Obadiahas bar\u0117 tik Edom\u0105, Nahumas \u2013 tik Ninev\u0119, kuri buvo ir prana\u0161o Jonos d\u0117mesio centre, bet apie \u0161\u012f prana\u0161\u0105 pakalb\u0117sime v\u0117liau.
\nIzaijas prana\u0161avo Babilonui (Iz 13,1\u201314,21; 21,1\u201310), asirams (Iz 14,24\u201327; 31,4\u20139), filistinams (Iz 14,28\u201332), Moabui (Iz 15\u201316), Damaskui (Iz 17,1\u201311), Etiopijai (Iz 18 ir 20,1\u20136), Egiptui (Iz 19,1\u201320.6), Edomui (Iz 21,11\u201312; 34,1\u201317), Arabijai (Iz 21,11\u201317) ir finikie\u010di\u0173 miestams Tyrui bei Sidonui (Iz 23). \u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Ezechielis prana\u0161avo amonitams (Ez 25,1\u20137), Moabui (Ez 25,8\u201311), Edomui (Ez 25,12\u201314. 35,1\u201315), filistinams ir Kretai (Ez 25,13\u201317), Tyrui (Ez 26,1\u201328.19), Sidonui (Ez 28,20\u201324) ir Egiptui (Ez 29\u201332).
\nJeremijas kalb\u0117jo apie Egipt\u0105 (Jer 46), filistinus (Jer 47), Moab\u0105 (Jer 48), Amon\u0105 (Jer 49,1\u20136), Edom\u0105 (Jer 49,7\u201322), Damask\u0105 (Jer 49,23\u201327), arab\u0173 gentis (Jer 49,28\u201333), Elam\u0105 (Jer 49,34\u201339) ir Babilon\u0105 (Jer 50\u201353). Jeremijo 46, 1 \u0161ios prana\u0161yst\u0117s vadinamos \u201eVie\u0161paties \u017eod\u017eiu \u2026 apie tautas\u201d. Dievas liep\u0117 prana\u0161ui kalb\u0117ti \u012fvairiems valdovams, \u012fskaitant Jud\u0105, ir 25 pagoni\u0173 tautoms bei karalyst\u0117ms, \u201evisiems \u0161iaur\u0117s karaliams, artimiems ir tolimiems, vienam po kito; visoms karalyst\u0117ms \u017eem\u0117je\u201d (Jer 25,18\u201326).
\nAmosas persp\u0117jo Damask\u0105 (Am 1,3\u20135), Gaz\u0105 (Am 1,6\u20138), Tyr\u0105 (Am 1,9\u201310), Edom\u0105 (Am 1,11\u201312), Amon\u0105 (Am 1,13\u201315), Moab\u0105 (Am 2,1\u20133) ir pagaliau Jud\u0105 (Am 2,4\u20135) bei Izrael\u012f (Am 2,6\u201316). Sofonijas kreip\u0117si \u012f Moab\u0105 ir Amon\u0105 (Sof 2, 8\u201311). Joelis kalb\u0117jo apie Tyr\u0105, Sidon\u0105 ir filistinus (Jl 4, 4\u20138), bet i\u0161 tikr\u0173j\u0173 jis prana\u0161avo visoms tautoms (Jl 4, 2): \u201ePaskelbkite tai tautoms\u201d (Jl 4, 9, plg. su 1\u201313 eil.).
\nDanieliaus sapnuotuose ar ai\u0161kintuose sapnuose (Dan 2, 7, 8, ir 11) fig\u016bruoja did\u017eiosios pagoni\u0173 pasaulio imperijos \u2013 Babilonas, Medija ir Persija, Graikija bei Roma.
\nPagoni\u0173 tautoms prana\u0161ai tur\u0117jo skelbti ne tik teism\u0105, bet ir i\u0161gelb\u0117jim\u0105 per atgail\u0105 (\u017er. Jonos prana\u0161yst\u0119) ar Mesijo at\u0117jim\u0105. Dievas visada buvo taut\u0173 Dievas, taigi suprantama, Jis kalba visoms tautoms. Izraeliui tek\u0119s ypatingas vaidmuo buvo netrukdyti i\u0161sigelb\u0117ti visiems \u017emon\u0117ms, nes \u0161aukdamas Abraom\u0105 Dievas pasak\u0117: \u201eVisos \u017eem\u0117s gentys ras tavyje palaiminim\u0105\u201d (Pr 12, 3) ir dar ai\u0161kiau: \u201eVisos \u017eem\u0117s tautos ras jame palaiminim\u0105\u201d (Pr 18, 18).
\nD\u0117l \u0161ios prie\u017easties Paulius ir Barnabas evangelizacij\u0105 tarp pagoni\u0173 (Apd 13, 47) grind\u0117 citata i\u0161 Izaijo knygos: \u201ePer ma\u017ea [\u2026] tau b\u016bti mano tarnu, prikelti Jok\u016bbo gimines ir sugr\u0105\u017einti Izraelio likut\u012f. A\u0161 padarysiu tave ir taut\u0173 \u0161viesa, kad mano i\u0161ganymas pasiekt\u0173 \u017eem\u0117s pakra\u0161\u010dius\u201d (Iz 49, 6).
\n
\nMisijos Jonos knygoje<\/strong>
\nJonos knygoje Dievas, kuris suk\u016br\u0117 visas tautas ir nori jas visas i\u0161gelb\u0117ti, parod\u0117, kaip Jis kovoja su Savosios tautos Izraelio po\u017ei\u016briu, kad Jis priklauso tik jai vienai. Dievo sandora su Abraomu suteik\u0117 Izraeliui ypating\u0105 pad\u0117t\u012f, bet tik tam, kad \u0161is palaimint\u0173 visas \u017eem\u0117s tautas (Pr 18, 18).Visa Nahumo knyga taip pat kalba apie Dievo \u201ei\u0161tarm\u0119 Ninevei\u201d (Nah 1, 1, plg. Nah 1, 3).
\nJonos knyga prasideda tarsi savaime suprantamu Jonos raginimu skelbti Dievo \u017dod\u012f pagoni\u0173 miestui: \u201eKeliauk tuojau pat \u012f Ninev\u0119, t\u0105 did\u012f miest\u0105, ir pa\u0161auk j\u012f \u012f teism\u0105.\u201d Akivaizdu, kad ir pagoni\u0173 nuod\u0117m\u0117s laikomos nepaklusimu Dievui, nes ir jie yra pavald\u016bs Dievo \u012estatymui: \u201enes j\u0173 nedorumas pasiek\u0117 mane\u201d (Jon 1, 2).
\nNors nepaklus\u0119s, Jona prisipa\u017eino j\u016breiviams, kur\u012f Diev\u0105 jis tiki: \u201eEsu hebrajus [\u2026], garbinu Vie\u0161pat\u012f, dangaus Diev\u0105, kuris padar\u0117 j\u016br\u0105 ir sausum\u0105\u201d (1, 9). Kalb\u0117damas apie Diev\u0105, Jona vadina j\u012f dangaus ir \u017eem\u0117s K\u016br\u0117ju \u2013 kalb\u0117dami su pagonimis, \u017eydai m\u0117go vartoti tok\u012f apib\u016bdinim\u0105, implikuojant\u012f auk\u0161\u010diausi\u0105 ir visuotin\u0119 Dievo vald\u017ei\u0105 visiems \u017emon\u0117ms (plg. 2 Kar 19, 15; Iz 37, 16; 40, 12; Jer 10, 11; Apd 4, 24; 14, 15; 17, 24\u201325; Apr 14, 6\u20137).
\nI\u0161 prad\u017ei\u0173 meld\u0119si savo dievams (1, 5), j\u016breiviai \u0117m\u0117 \u0161auktis Vie\u0161paties (\u017er. j\u0173 mald\u0105 1, 14) ir net \u201eapimti didel\u0117s Vie\u0161paties baim\u0117s, vyrai aukojo Vie\u0161pa\u010diui aukas ir dar\u0117 \u012f\u017eadus\u201d (1, 16). Labai svarbu, kad Jonos knyga pasakoja ne tik apie pagoni\u0173 atsivertim\u0105 Ninev\u0117je, bet ir apie j\u016brininkus, kurie aukojo tikrajam Dievui.
\nMelsdamasis \u017euvies pilve (2, 2\u201310) \u012fvairi\u0173 psalmi\u0173 \u017eod\u017eiais, Jona prisimin\u0117, kad \u201etu\u0161\u010dius stabus (pa\u017eod\u017eiui \u201etu\u0161tumos r\u016bk\u0105\u201d) garbinantieji atsisako savo gailestingumo \u0161altinio\u201d \u2013 tai yra malon\u0117s, kuri\u0105 galima gauti tik i\u0161 Dievo. Paskui Jona pa\u017eada Vie\u0161pa\u010diui aukoti ir vykdyti duot\u0105 \u012f\u017ead\u0105 (2, 9\u201310).
\n\u012esakymas skelbti Dievo \u017dod\u012f Ninevei buvo duotas Jon 1, 2 ir pakartotas Jon 3, 2. Jo vykdymas apra\u0161ytas klasikine misionieri\u0173 veiklos terminologija: Jona \u201eskelb\u0117\u201d, o Ninev\u0117s gyventojai \u201epatik\u0117jo\u201d (Jon 3, 4\u20135). (Teismo prana\u0161avimas neprie\u0161tarauja tam faktui, kad pamokslas turi b\u016bti evangelistinis. Ir Petras, pamokslaudamas Sekmini\u0173 dien\u0105 (Apd 2, 14\u201326), ir Paulius At\u0117nuose (Apd 17, 14\u201331) skelb\u0117 teism\u0105 tik tam, kad prie\u0161 pereidami prie temos apie malon\u0119, i\u0161provokuot\u0173 auditorijos reakcij\u0105.)
\nPrana\u0161as vartoja \u017eod\u012f \u201egr\u0119\u017etis\u201d, kuriuo kitur apib\u016bdinamas Izraelio nusigr\u0119\u017eimas nuo nuod\u0117m\u0117s \u012f Diev\u0105. Jonos knygoje 3, 5\u20139 pasakojama apie masin\u012f pagoni\u0173 atsivertim\u0105, neturint\u012f lygi\u0173 per vis\u0105 Izraelio istorij\u0105. Pasakojimas baigiasi \u017eod\u017eiais: \u201ePamat\u0119s, k\u0105 jie padar\u0117, ir kaip nusigr\u0119\u017e\u0117 nuo savo nedor\u0173 keli\u0173, Dievas pasigail\u0117jo ir nenubaud\u0117 nelaime, kuria buvo jiems grasin\u0119s. To Jis nebepadar\u0117\u201d (Jon 3, 10).
\nD\u0117l \u0161ios prie\u017easties J\u0117zus v\u0117liau panaudos Ninev\u0117s atsivertimo atvej\u012f kaip kaltinim\u0105 Savo am\u017eininkams \u017eydams: \u201eKaip Jona buvo \u017eenklas ninevie\u010diams, taip \u017dmogaus S\u016bnus bus \u0161iai kartai. [\u2026] Ninev\u0117s gyventojai teismo dien\u0105 kelsis su \u0161ia karta ir j\u0105 pasmerks, nes jie atsivert\u0117, i\u0161gird\u0119 Jonos pamokslus, o \u0161tai \u010dia daugiau negu Jona\u201d (Lk 11, 30, 32; dar \u017er. Mt 12, 41). Kokia g\u0117da: pagonys rodomi pavyzd\u017eiu \u017eydams!
\nJona, \u017einoma, buvo geras teologas ir puikiausiai \u017einojo, kad Dievas nori b\u016bti gailestingas ir pagonims, ir Izraeliui. \u0160is suvokimas k\u0117l\u0117 prana\u0161ui pykt\u012f (4, 1): \u201eArgi ne tai sakiau dar savo \u0161alyje b\u016bdamas? D\u0117l to pirma ir \u012f Tar\u0161i\u0161\u0105 b\u0117gau, nes \u017einojau, kad Tu esi maloningas ir gailestingas Dievas, kantrus ir kupinas i\u0161tikimos meil\u0117s, pasireng\u0119s atleisti\u201d (4, 2). Dabar ai\u0161ku, kad Jona b\u0117go nuo savo evangelistin\u0117s misijos ne d\u0117l asmenini\u0173, o d\u0117l teologini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173! Kaip \u017eydas, prana\u0161as negal\u0117jo pak\u0119sti minties, kad pagonys susilauks to paties gailestingumo kaip Izraelis.
\nTa\u010diau Dievas, i\u0161 prad\u017ei\u0173 i\u0161augin\u0119s pla\u010dialap\u012f augal\u0105, paskui j\u012f sud\u017eiovin\u0119s, pailiustravo Savo santyk\u012f su pagonimis ir paskutin\u0117je eilut\u0117je, pagr\u012fsdamas Senojo Testamento misijas, padar\u0117 i\u0161vad\u0105: \u201eArgi netur\u0117\u010diau a\u0161 gail\u0117tis Ninev\u0117s, to did\u017eiojo miesto, kuriame yra daugiau negu \u0161imtas dvide\u0161imt t\u016bkstan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173, nemokan\u010di\u0173 atskirti kair\u0117s nuo de\u0161in\u0117s, ir daug galvij\u0173?\u201d (4, 11).<\/p>\n

Misijos Joelio knygoje<\/strong>
\nPrana\u0161as Joelis skelb\u0117 ne tik nei\u0161vengiam\u0105 Izraelio teism\u0105 (Jl 1\u20132), bet ir b\u016bsim\u0105 pagoni\u0173, kurie prie\u0161inasi Dievo tautai, teism\u0105. Abiem atvejais prana\u0161as kalba ir apie Dievo malon\u0119, i\u0161gelb\u0117jim\u0105 bei sugr\u012f\u017eim\u0105 pas Vie\u0161pat\u012f. Joelio 3 dviejose vietose kalbama apie \u0160ventosios Dvasios i\u0161liejim\u0105. \u0160is Dvasios i\u0161liejimas vienodai svarbus ir \u017eydams, ir visoms kitoms tautoms (\u201eant visos \u017emonijos\u201d Jl 3, 1). Petrui \u0161i \u0160ventojo Ra\u0161to vieta i\u0161sipild\u0117 Sekmini\u0173 dien\u0105 (\u201ebet \u010dia i\u0161sipild\u0117 prana\u0161o Joelio pasakyti \u017eod\u017eiai\u201d; Apd 2, 16). Tod\u0117l jis pacitavo vis\u0105 skyri\u0173 (Apd 2, 17\u201321), pradedant nuo stebukl\u0173 lydimo Dvasios i\u0161liejimo \u201cant visos \u017emonijos\u201d (Jl 2, 28) \u2013 tai yra ant \u017eyd\u0173 ir pagoni\u0173, vyr\u0173 ir moter\u0173 (Jl 2, 28) \u2013 t\u0119siant siaubingais teismais (Jl 3, 3\u20134) ir baigiant teiginiu, kad nuo \u0161io meto visi, kurie \u0161aukiasi Vie\u0161paties, gali b\u016bti i\u0161gelb\u0117ti ir tas i\u0161gelb\u0117jimas ateis i\u0161 Siono (Jl 3, 5).
\nNor\u0117damas \u012frodyti, kad visi \u017emon\u0117s \u2013 ne tik \u017eydai, bet ir pagonys \u2013 gali b\u016bti i\u0161gelb\u0117ti per tik\u0117jim\u0105 J\u0117zumi Kristumi, Lai\u0161ke romie\u010diams 10, 11\u201312 Paulius cituoja ne tik Izaijo 28, 16 (\u201ekas pasitiki Juo, tas nedreba i\u0161 baim\u0117s\u201d), bet ir t\u0105 pat\u012f pa\u017ead\u0105 i\u0161 Joelio prana\u0161yst\u0117s, kur\u012f citavo Petras (\u201ekas tik \u0161auksis Vie\u0161paties vardo, tas bus i\u0161gelb\u0117tas\u201d; Jl 3, 5). 1 korintie\u010diams 1, 2 \u017eod\u017eiais \u201evisiems, kurie kiekvienoje vietoje \u0161aukiasi m\u016bs\u0173 Vie\u0161paties J\u0117zaus Kristaus vardo\u201d apib\u016bdinama visuotin\u0117 Ba\u017eny\u010dia. Abiem atvejais Paulius, atrodo, supranta, kad jo klausantieji \u017eino, jog Joelio prana\u0161yst\u0117je 2 kalbama apie \u201evis\u0105 \u017emonij\u0105\u201d.
\nSakydamas \u0161iuos \u017eod\u017eius, Paulius turi galvoje ne tik Vie\u0161paties vardo \u0161aukim\u0105si Naujojo Testamento Ba\u017eny\u010dioje, bet ir \u0160ventosios Dvasios i\u0161liejimo svarb\u0105, nes Dievas \u201ei\u0161gelb\u0117jo mus \u0160ventosios Dvasios atgimdan\u010diu ir atnaujinan\u010diu nuplovimu. [\u2026] Jis mums dosniai i\u0161liejo tos Dvasios per m\u016bs\u0173 Gelb\u0117toj\u0105 J\u0117z\u0173 Krist\u0173\u201d (Tit 3, 5\u20136).
\nKitaip tariant, apa\u0161talai suprato Joelio prana\u0161yst\u0119 kaip kvietim\u0105 \u012f pasaulin\u0119 misij\u0105, priklausan\u010di\u0105 nuo \u0160ventosios Dvasios i\u0161liejimo ir Dievo malon\u0117s, kuri i\u0161gelb\u0117ja kiekvien\u0105, besi\u0161aukiant\u012f Jo kaip Vie\u0161paties.
\nDispensionalistai laiko Sekmines tik Joelio prana\u0161yst\u0117s antro skyriaus \u201edaliniu i\u0161sipildymu\u201d ir visi\u0161ko i\u0161sipildymo tikisi iki T\u016bkstantme\u010dio prad\u017eios. \u0160i interpretacija pirmiausia nukreipta tiesiai prie\u0161 charizmatininkus, kurie mano, kad Joelio 2 i\u0161prana\u0161autas v\u0117lyvasis lietus pratr\u016bks kaip visuotin\u0117 charizmatin\u0117 veikla paskutiniosiomis dienomis.
\nMano nuomone, n\u0117 viena i\u0161 interpretacij\u0173 pakankamai nepaai\u0161kina to fakto, kad Petras skelbia Joelio prana\u0161yst\u0117s i\u0161sipildym\u0105 b\u016btent per Sekmines. Apib\u016bdindamas Sekmini\u0173 po\u017eymius, kurie Senajame Testamente visada rei\u0161k\u0117 stulbinan\u010dius dvasinius, intelektinius bei politinius poslinkius, kaip tie, kurie gausiai lyd\u0117jo Senosios Sandoros pabaig\u0105, Petras mini ir stebuklingus \u017eenklus i\u0161 Joelio 3, 1\u20135. \u017dinoma, tai nerei\u0161kia, kad i\u0161 dangaus tiesiogine to \u017eod\u017eio prasme kris \u017evaig\u017ed\u0117s, kurios sunaikins \u017eem\u0119 ir jos istorij\u0105.
\nAtkreipkite d\u0117mes\u012f, kad Sekmini\u0173 dien\u0105 pasakytame pamoksle naudojama ne tik \u0161i Joelio prana\u0161yst\u0117s vieta, bet ir visa knyga. Joelis prana\u0161avo Jeruzal\u0117s sugriovim\u0105 (Jl 1\u20132), kurio galima i\u0161vengti tik tuo atveju, jei \u017emon\u0117s ir kunigai atsivers (Jl 2, 12\u201317), nes Dievas yra \u201emaloningas ir gailestingas\u201d (Jl 2, 13). Petro Sekmini\u0173 pamokslas pasakytas prie\u0161 pat Jeruzalei gr\u0117sus\u012f teism\u0105, kuris \u012fvyko 70 m. pr. Kr. Petras kreip\u0117si \u012f susirinkusiuosius: \u201eGelb\u0117kit\u0117s nuo \u0161itos i\u0161krypusios paderm\u0117s! (Apd 2, 40), tai yra kartos, gyvenusios keturiasde\u0161imt met\u0173 tarp Kristaus nukry\u017eiavimo ir Jeruzal\u0117s sugriovimo; paskutiniosios kartos, dar tur\u0117jusios galimyb\u0119 atgailauti prie\u0161 did\u017ei\u0105j\u0105 katastrof\u0105, kuri\u0105 numat\u0117 ir J\u0117zus (\u201eVisa tai i\u0161tiks \u0161it\u0105 kart\u0105\u201d, Mt 23, 36. Dar \u017er. apie \u201ekart\u0105\u201d Mt 24, 24 ir 17, 17).<\/p>\n

Misijos Danieliaus knygoje.<\/strong>
\nDanielius misionierius pas pagonis<\/strong><\/em>
\nPrana\u0161as Danielius misijose \u012f visas tautas reik\u0161mingas dviem po\u017ei\u016briais. Viena vertus, jo knygoje apra\u0161yti tarp pagoni\u0173 vykstantys \u012fvykiai ir pasakojama, kad vis\u0173 taut\u0173 pagonys yra gird\u0117j\u0119 apie Izraelio Diev\u0105. Kita vertus, jis prana\u0161i\u0161kai skelbia, kaip Dievas elgsis su pagonimis, ir kad Jo karalyst\u0117 per atperkan\u010di\u0105 Jo S\u016bnaus mirt\u012f vien\u0105 dien\u0105 apims vis\u0105 pasaul\u012f.<\/p>\n

Danielius ir trys jo draugai gyvena Babilono karaliaus r\u016bmuose (Dan 1) ir, nors yra mokomi chald\u0117j\u0173 ra\u0161to bei kalbos, laikosi Izraelio Dievo \u012fsakym\u0173 (Dan 1, 8\u20137). Dievas juos laimina (Dan 1, 15\u201320), ir Danielius tampa tre\u010diuoju \u012ftakingiausiu \u017emogumi trij\u0173 did\u017ei\u0173j\u0173 pasaulio imperij\u0173 valdyme (Dan 1,21; 2,48\u201349; 5,29. 6,3. 29).
\nDievas apsirei\u0161kia sapne pagoni\u0173 valdovui Nebukadnezarui, ir \u0161\u012f sapn\u0105 gal\u0117jo i\u0161ai\u0161kinti tik \u017eyd\u0173 misionierius Danielius (Dan 2; palyginkite sapn\u0105 su Dan 4, 7\u201324). Dr\u0105sus trij\u0173 Danieliaus draug\u0173 liudijimas \u012fkaitintoje krosnyje paskatino karali\u0173 su \u012fkar\u0161\u010diu i\u0161pa\u017einti Izraelio Diev\u0105 visam pasauliui (Dan 3, 28\u201330) \u201enes n\u0117ra jokio kito Dievo, kuris gal\u0117t\u0173 taip i\u0161gelb\u0117ti\u201d (Dan 3, 29). Dar nuostabesnis yra Nebukadnezaro lai\u0161kas (Dan 3, 31\u201333; 4, 1\u201334) \u201evis\u0173 taut\u0173 kalboms ir gentims, gyvenan\u010dioms \u017eem\u0117je\u201d (Dan 3, 31). Jame galingiausias to meto \u017emogus prisipa\u017e\u012fsta, kaip Dievas j\u012f pa\u017eemino. Sav\u0105j\u012f lai\u0161k\u0105 jis pradeda ir baigia didingais i\u0161pa\u017einimais bei gyvojo Dievo apib\u016bdinimais. \u201eJo karalyst\u0117 yra am\u017eina karalyst\u0117, ir Jo vie\u0161patavimas tveria per kart\u0173 kartas!\u201d (Dan 3, 33 ir 4, 31); \u201eVisi Jo darbai teisingi, ir Jo keliai teis\u016bs\u201d (Dan 4, 34).
\nPana\u0161iai Dievas apsirei\u0161k\u0117 ir Nebukadnezaro \u012fp\u0117diniui Belte\u0161azarui (Dan 5) per ra\u0161ym\u0105 ant sienos ir Medui Darijui per dr\u0105s\u0173 Danieliaus liudijim\u0105 li\u016bt\u0173 duob\u0117je. Darijus paskelb\u0117 Dievo vald\u017ei\u0105 visame pasaulyje (Dan 6, 26\u201328). Jis \u012fsak\u0117: \u201e\u2026kad visoje mano karali\u0161koje valdoje \u017emon\u0117s dreb\u0117t\u0173 i\u0161 baim\u0117s Danieliaus Dievo akivaizdoje, nes Jis yra gyvasis Dievas, Jis yra am\u017einas. Jo karalyst\u0117 niekada nebus sunaikinta\u201d (Dan 6, 27). Kaip ir Nebukadnezaras, jis akcentavo, kad Danieliaus Dievas \u201eapsaugo ir i\u0161gelbsti\u201d (Dan 6, 28). (Paskutiniuosiuose Danieliaus knygos skyriuose apra\u0161yti paties prana\u0161o sapnai, valdant Belte\u0161azarui, Darijui ir Kirui.)
\nTaigi Danieliaus gyvenamuoju laikotarpiu did\u017eiosios pasaulio imperijos ma\u017eiausiai du kartus i\u0161girdo i\u0161 savo auk\u0161\u010diausi\u0173j\u0173 valdov\u0173, kad Izraelio Dievas yra galingiausias Dievas, vienintelio tikrojo Gelb\u0117tojo K\u016br\u0117jas! Danielius buvo vienas i\u0161 svarbiausi\u0173 ir s\u0117kmingiausi\u0173 misionieri\u0173 pasaulio istorijoje!<\/p>\n

Dievo pasaulin\u0117 karalyst\u0117 art\u0117ja<\/em><\/strong>
\nMes jau sak\u0117me, jog prana\u0161as Danielius misijose \u012f visas tautas atliko svarb\u0173 vaidmen\u012f d\u0117l dviej\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. 1. Jo knygoje apra\u0161yti \u012fvykiai vyksta tarp pagoni\u0173, ir juose pasakojama, kad pagonys i\u0161girdo apie Izraelio Diev\u0105 tarptautiniu mastu. 2. Danielius prana\u0161i\u0161kai skelbia, kaip Dievas elgsis su pagoni\u0173 tautomis, ir kad per atperkan\u010di\u0105 \u017dmogaus S\u016bnaus mirt\u012f Jo karalyst\u0117 apims vis\u0105 pasaul\u012f. Dabar pakalb\u0117sime apie antr\u0105j\u012f punkt\u0105.
\nDid\u017ei\u0173j\u0173 pasaulio imperij\u0173 ateitis ir \u017dmogaus S\u016bnaus at\u0117jimas i\u0161gelb\u0117ti \u017emonijos pirm\u0105 kart\u0105 apra\u0161yti Nebukadnezaro sapne, Danieliaus 2, bei prana\u0161o vizijose nuo 7 iki 12 skyriaus. Nors pagoni\u0173 tautos atlieka svarb\u0173 vaidmen\u012f ir kitose \u0161ios knygos prana\u0161yst\u0117se (Dan 8), \u010dia aptarsime tik tas prana\u0161ystes, kuriose kalbama apie pasaulio karalys\u010di\u0173 tarpusavio santykius bei Dievo Karalyst\u0117s at\u0117jim\u0105.
\nDaugelis Biblija tikin\u010di\u0173 teolog\u0173 sutinka, kad statula Nebukadnezaro sapne (Dan 2) ir Danieliaus reg\u0117ti keturi \u017ev\u0117rys (Dan 7) simbolizuoja did\u017ei\u0173j\u0173 pasaulio karalys\u010di\u0173 sek\u0105: babilonie\u010diai (auksas, li\u016btas), medai ir persai (sidabras, me\u0161ka), graikai (varis, leopardas) ir rom\u0117nai (gele\u017eis, siaubingasis \u017ev\u0117ris). Abu reg\u0117jimai liudija, kad \u0161ias \u017emoni\u0173 karalystes rom\u0117n\u0173 valdymo laikotarpiu Dievas pakeis Savo am\u017ein\u0105ja Karalyste, kuri realizavosi Naujojo Testamento Ba\u017eny\u010dioje. Id\u0117ja, jog Dievas yra tikrasis pasaulio Valdovas ir Jo \u2013 o ne \u017emoni\u0173 \u2013 karalyst\u0117 gyvuos am\u017einai, persmelkia vis\u0105 Danieliaus knyg\u0105.
\nNebukadnezaro sapnas baigiasi tuo, kad statul\u0105 sudau\u017eo akmuo, kuris virto \u201edideliu kalnu ir pripild\u0117 vis\u0105 \u017eem\u0119\u201d (Dan 2, 35 ir 45). Danielius paai\u0161kino: \u201eO an\u0173 karali\u0173 dienomis dangaus Dievas \u012fkurs karalyst\u0119, kuri niekada nebus sunaikinta; \u0161i karalyst\u0117 nebus perduota kitai tautai. Jis sutrupins \u012f \u0161ipulius visas anas karalystes ir padarys joms gal\u0105, o pati tvers am\u017einai\u201d (Dan 2, 44). Taigi pasaulio imperij\u0173 am\u017eius baigsis sulig rom\u0117nais. Rom\u0117n\u0173 valdymo laikotarpiu bus \u012fkurta Dievo Karalyst\u0117, kuri augs, kol u\u017epildys vis\u0105 \u017eem\u0119. \u0160ios karalyst\u0117s neu\u017ekariaus jokia kita tauta \u2013 nei pamin\u0117tosios tekste, nei \u017eydai. \u0160itaip daugelis ai\u0161kina \u017eod\u017eius \u201e\u0161i karalyst\u0117 nebus perduota kitai tautai\u201d. J\u0117zus, pradedant nuo mokini\u0173 ir Ba\u017eny\u010dios, i\u0161 ties\u0173 rom\u0117n\u0173 laikotarpiu \u012fk\u016br\u0117 Sav\u0105j\u0105 Karalyst\u0119 ir daugelyje palyginim\u0173 paskelb\u0117, kad ji augs, kol u\u017epildys \u017eem\u0119 (pavyzd\u017eiui, Mt 13, 24\u201335).
\nLygiai taip pat \u017ev\u0117ri\u0173 simbolizuojam\u0173 karalys\u010di\u0173 pabaig\u0105 ai\u0161kina ir Danielius (Dan 7, 9\u201314. Ai\u0161kinimas Dan 7, 26\u201327). Dievas i\u0161 Savo sosto nusprend\u017eia sunaikinti imperijas (Dan 7, 9\u201312). Tai \u012fvyksta, kai \u017dmogaus S\u016bnus \u2013 taip J\u0117zus Pats Save vadino \u2013 \u012f\u017eengia \u012f dang\u0173, kur Jam Dievas suteikia \u201evald\u017ei\u0105, garb\u0119 ir karalyst\u0119\u201d, kad \u201eJam tarnaut\u0173 vis\u0173 kalb\u0173 tautos ir gentys\u201d (Dan 7, 14). \u0160i karalyst\u0117 gyvuos am\u017einai (Dan 7, 14). \u201eKaralyst\u0117, vald\u017eia ir didyb\u0117 vis\u0173 karalys\u010di\u0173 po dangumi bus atiduota Auk\u0161\u010diausiojo \u0161ventiesiems. J\u0173 karalyst\u0117 bus am\u017eina karalyst\u0117, ir visos vald\u017eios jiems tarnaus ir paklus\u201d (Dan 7,27).
\nPrana\u0161yst\u0117s apie am\u017einosios karalyst\u0117s, apiman\u010dios vis\u0105 \u017emonij\u0105, kontekste Danieliaus 9, 24\u201327 atlieka svarb\u0173 vaidmen\u012f, nors d\u0117l \u0161ios vietos ai\u0161kinimo dar gin\u010dijamasi. Mano nuomone, joje kalbama apie \u012fvykius tarp Jeruzal\u0117s atstatymo (24\u201325 eil.) ir J\u0117zaus nukry\u017eiavimo (\u201eTuomet baigsis nusi\u017eengimas, ateis galas nuod\u0117mei, bus i\u0161pirkta kalt\u0117, \u012fvestas am\u017einasis teisumas, u\u017eantspauduoti reg\u0117jimai ir prana\u0161yst\u0117s ir patepta tai, kas \u0161ven\u010diausia\u201d, 24 eil.; \u201ePateptasis bus nu\u017eudytas\u201d, 26 eil.; \u201eSustabdys aukojim\u0105 ir atna\u0161avim\u0105\u201d, 27 eil.). Laikotarpis tarp \u0161i\u0173 \u012fvyki\u0173 apima 490 met\u0173 (70 met\u0173 savai\u010di\u0173 po 7 metus kiekvienoje savait\u0117je). Tik pa\u0161alinus Mesij\u0105, ateisian\u010dio vado tauta sugriaus \u0161vent\u0105j\u012f miest\u0105 (26 eil.), ir tai bus \u017eyd\u0173 am\u017eiaus \u201egalas\u201d (26 eil.). Tai \u012fvyko 70 m. po Kr., kai Jeruzal\u0119 sugriov\u0117 Romos imperatorius. (27 eilut\u0117 chronologi\u0161kai atkartoja 26 eilut\u0119. \u201eJis 27 eil. rei\u0161kia Mesij\u0105, i\u0161tu\u0161tinimas ir \u201ebjauryst\u0117s\u201d \u2013 \u0161ventyklos sugriovimas; \u017er. Mt 24, 15).<\/p>\n

Senojo Testamento argumentai Naujojo Testamento misijoms<\/strong><\/em>
\nNors po Sekmini\u0173 apa\u0161talai dar kelis kartus kalb\u0117jo apie J\u0117zaus duot\u0105 u\u017eduot\u012f (Apd 1, 2; 10, 42), jie niekada neu\u017esimin\u0117 apie did\u012fj\u012f pavedim\u0105 (Mt 28, 18\u201320; Mk 16, 15\u201316). Gal ankstyvoji Ba\u017eny\u010dia vieningai sutar\u0117 skelbti evangelij\u0105 visiems \u017emon\u0117ms, ir Kristaus \u012fsakymo net nereik\u0117jo min\u0117ti? Prie\u0161ingai. Misijos \u012f pagoni\u0173 tautas prasid\u0117jo labai i\u0161 l\u0117to ir ilg\u0105 laik\u0105 jos buvo vertinamos prie\u0161taringai. Prisiminkime apa\u0161tal\u0173 susirinkim\u0105 ir Lai\u0161k\u0105 galatams.
\nStudijuodami Naujojo Testamento diskusijas apie misij\u0173 pagr\u012fstum\u0105, pamatysime, kad visur, kur cituojamas didysis pavedimas, apa\u0161talai remiasi Senuoju Testamentu. Didysis pavedimas yra Senojo Testamento i\u0161sipildymas, \u017eenklas, kad turi b\u016bti prad\u0117tas \u012fgyvendinti seniai skelbtas planas. Akivaizdus pavyzdys Lai\u0161kas romie\u010diams, ypa\u010d 15 skyrius.[1]
\nPatriarchams duotas pa\u017eadas, kad juose bus palaimintos visos tautos (Pr 12,3; 18,18; 22,17; 26,4; 28,14), kartojamas ir norint pagr\u012fsti ne\u017eyd\u0173 evangelizavim\u0105 (Lk 1,54\u201355, 72; Apd 3,25\u201326; Rom 4,13\u201325; Ef 3,3\u20134; Gal 3,79, 14; Heb 6,13\u201320, 11,12).
\nPateiksime kelet\u0105 pavyzd\u017ei\u0173, \u012frodan\u010di\u0173, kad Naujojo Testamento misijos pagr\u012fstos Senojo Testamento mokymu.
\nApd 13, 46\u201349 Paulius ir Barnabas, i\u0161vyti Antiochijos \u017eyd\u0173, paai\u0161kina savo apsisprendim\u0105 ateity skelbti evangelij\u0105 pagonims, cituodami Izaijo 49, 6 (Apd 13, 47): \u201eTaip mums liep\u0117 Vie\u0161pats: Paskyriau tave, kad b\u016btum \u0161viesa pagonims, kad gelb\u0117tum juos iki pat \u017eem\u0117s pakra\u0161\u010di\u0173\u201d.
\nSavo baigiamojoje kalboje apa\u0161tal\u0173 susirinkime, ai\u0161kindamas Pauliaus teis\u0119 skelbti evangelij\u0105 pagonims, Jok\u016bbas cituoja Amoso 9, 11\u201312 (Apd 15, 13\u201321; \u017er. Iz 22, 27\u201328; Zch 8, 22). Jo nuomone, Ba\u017eny\u010dia yra \u201esuirusi Dovydo padangt\u0117\u201d, kurioje Judo palikuonys susijungs su pagonimis.
\nArgumentuodamas, kod\u0117l skelbia evangelij\u0105 pagoniui Kornelijui, Petras taip pat susieja did\u012fj\u012f pavedim\u0105 su Senuoju Testamentu: \u201eJis mums \u012fsak\u0117 skelbti tautai ir liudyti, kad Jis yra
\nDievo paskirtasis gyv\u0173j\u0173 ir mirusi\u0173j\u0173 teis\u0117jas. Apie J\u012f visi prana\u0161ai liudija, kad kiekvienas, kas J\u012f tiki, gauna Jo vardu nuod\u0117mi\u0173 atleidim\u0105\u201d (Apd 10, 42\u201343).
\nD\u0117l \u0161ios prie\u017easties nenuostabu, kad didysis pavedimas Evangelijoje pagal Luk\u0105 \u012fgav\u0119s kitok\u012f pavidal\u0105 negu Evangelijose pagal Mat\u0105 ir Mork\u0173 ir kad J\u0117zaus \u012fsakymas Evangelijoje pagal Luk\u0105 kyla tiesiogiai i\u0161 Senojo Testamento. Luko 24, 44\u201349 J\u0117zus sako mokiniams: \u201eAr ne tokie buvo Mano \u017eod\u017eiai, kuriuos jums kalb\u0117jau, dar b\u016bdamas su jumis: turi i\u0161sipildyti visa, kas para\u0161yta apie Mane Moz\u0117s \u012estatyme, Prana\u0161\u0173 knygose ir Psalm\u0117se?\u201d Tuomet Jis atv\u0117r\u0117 jiems prot\u0105, kad jie suprast\u0173 Ra\u0161tus, ir pasak\u0117: \u201eYra para\u0161yta, kad Mesijas kent\u0117s ir tre\u010di\u0105 dien\u0105 prisikels i\u0161 numirusi\u0173 ir, pradedant nuo Jeruzal\u0117s, Jo vardu visoms tautoms bus skelbiama, kad atsiverst\u0173 ir gaut\u0173 nuod\u0117mi\u0173 atleidim\u0105. J\u016bs esate \u0161i\u0173 dalyk\u0173 liudytojai. Ir \u0161tai A\u0161 atsi\u0173siu jums, k\u0105 yra pa\u017ead\u0117j\u0119s Mano T\u0117vas. J\u016bs pasilikite mieste, kol b\u016bsite apgaubti j\u0117ga i\u0161 auk\u0161tybi\u0173\u201d. Pasak J\u0117zaus, visas Senasis Testamentas kalba ne tik apie Jo at\u0117jim\u0105, kry\u017ei\u0173 ir prisik\u0117lim\u0105, bet ir apie pasaulines misijas: atleidimas turi b\u016bti skelbiamas visoms tautoms.<\/p>\n

Misijos Evangelijoje pagal Jon\u0105<\/strong>
\nNagrin\u0117jant misionieri\u0161kos minties reik\u0161mingum\u0105 Evangelijoje pagal Jon\u0105, reikia atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f keturis dalykus.<\/p>\n

1. Missio Dei<\/strong><\/em>
\nEvangelijoje pagal Jon\u0105 tai, kad J\u0117zus siun\u010dia Savo mokinius \u012f pasaul\u012f, turi b\u016bti suprantama, kaip kit\u0173 dviej\u0173 veiksm\u0173 t\u0105sa: T\u0117vas paved\u0117 J\u0117zui pavedim\u0105 (Evangelijoje pagal Jon\u0105 tai minima ma\u017edaug penkiasde\u0161imt kart\u0173, pradedant nuo 3, 17, ypa\u010d 10, 16, 17, 18, 21 ir 23; plg. 14, 31) ir T\u0117vas bei J\u0117zus siunt\u0117 \u0160vent\u0105j\u0105 Dvasi\u0105 (Jono 14, 26; 15, 26, Luko 24, 49). D\u0117l \u0161ios prie\u017easties abiem atvejais Jonas vartoja t\u0105 pat\u012f \u017eod\u012f \u201esi\u0173sti\u201d (lotyni\u0161kai \u201emissio\u201d). Jono 17, 18 J\u0117zus sako: \u201eKaip Tu esi Mane atsiunt\u0119s \u012f pasaul\u012f, taip ir A\u0161 juos pasiun\u010diau \u012f pasaul\u012f\u201d. Jono 20, 21 Jis perfrazuoja \u0161iuos \u017eod\u017eius \u012f asmenin\u012f kreipim\u0105si: \u201eKaip Mane siunt\u0117 T\u0117vas, taip ir A\u0161 jus siun\u010diu\u201d. 17 skyriuje melsdamasis u\u017e mokinius J\u0117zus prane\u0161a Savo T\u0117vui, kad dav\u0117 jiems Dievo \u017dod\u012f ir pareng\u0117 juos ne\u0161ti \u017eini\u0105 \u012f pasaul\u012f.<\/p>\n

2. Evangelija pagal Jon\u0105 kaip evangelistinis traktatas<\/strong><\/em>
\nBuvo skirta daug d\u0117mesio \u0161iai evangelijai kaip evangelistiniam traktatui, tai yra kaip tekstui, skirtam \u017emon\u0117ms, kurie dar netiki Mesiju, J\u0117zumi Kristumi, kaip Gelb\u0117toju ir \u0160viesa pasauliui. \u010cia mes negalime aptarti diskusijos tarp Wilhelmo Oehlerio, kurio nuomone, \u0161i evangelija para\u0161yta pasauliui,[2] tai yra, ne\u017eydams, ir Karlo Bornh\u00e4userio, kuris ai\u0161kino, kad ji para\u0161yta Izraeliui.[3] A\u0161 manau, jog tai, kad Jonas akcentuoja J\u0117zaus kaip \u017dod\u017eio \u0160viesos at\u0117jim\u0105 \u012f vis\u0105 pasaul\u012f, paremia teorij\u0105, jog \u0161i evangelija tur\u0117jo b\u016bti \u201etraktatu pagonims\u201d (\u017er. 4 punkt\u0105).<\/p>\n

3. Ne\u017eydai Evangelijoje pagal Jon\u0105<\/strong><\/em>
\nPo J\u0117zaus ilgo pokalbio su Nikodemu, \u017eyd\u0173 dvasingumo atstovu (Jono 3, 1\u201326), Jonas apra\u0161o dar vien\u0105 ilg\u0105 pa\u0161nekes\u012f prie \u0161ulinio su samariete (Jono 4, 1\u201342). Nors Nikodemo reakcija \u012f J\u0117zaus \u017eod\u017eius neatskleista, po susitikimo prie \u0161ulinio visa Samara i\u0161pa\u017eino, kad Kristus \u201ei\u0161 ties\u0173 yra pasaulio I\u0161ganytojas\u201d (4, 42). J\u0117zus i\u0161ai\u0161kino moteriai, kad Jam at\u0117jus, nebesvarbu, kur kas \u0161lovins Diev\u0105. Svarbu, kad \u201etikrasis garbintojas\u201d \u0161lovint\u0173 J\u012f \u201edvasia ir tiesa\u201d. Taigi J\u0117zus suteik\u0117 galimyb\u0119 toli nuo Jeruzal\u0117s gyvenantiems pagonims \u0161lovinti Diev\u0105 lygiai taip pat, kaip tai daro \u017eydai.<\/p>\n

4. \u201ePasaulis\u201d kaip J\u0117zaus veiklos tikslas<\/strong><\/em>
\nJono akcentavimas, kad J\u0117zus yra ne tik \u017eyd\u0173, bet vis\u0173 \u017emoni\u0173 Gelb\u0117tojas, ir kad mokiniai, kaip Jo pasiuntiniai, turi skelbti evangelij\u0105 visoms tautoms, tampa ypa\u010d akivaizdus, atkreipus d\u0117mes\u012f \u012f \u017eod\u017eio \u201epasaulis\u201d vartojim\u0105 \u0161ioje knygoje. \u010cia aptarsime ma\u017edaug pus\u0119 to pavartojimo atvej\u0173.
\n\u017dodis \u201epasaulis\u201d, i\u0161skyrus kelet\u0105 atvej\u0173 (pavyzd\u017eiui, 12, 19), visada rei\u0161kia arba vis\u0105 \u017emonij\u0105, arba tuos, kurie sukyla prie\u0161 Diev\u0105. (\u0160is \u017eodis turi tiek daug galim\u0173 reik\u0161mi\u0173, kad \u010dia pateiksime tik kelet\u0105 pavyzd\u017ei\u0173.)
\nMes jau aptar\u0117me tas Ra\u0161to vietas, kuriose J\u0117zus skelbia, kad Jo T\u0117vas atsiunt\u0117 J\u012f \u012f pasaul\u012f, o dabar Jis siun\u010dia \u012f pasaul\u012f Savo mokinius. \u012ed\u0117miau pastudijav\u0119 pagrindinio \u201emissio Dei\u201d vaidmens kontekst\u0105, pamatysime, kaip stipriai J\u0117zus ir Jonas trok\u0161ta, kad visas pasaulis \u012ftik\u0117t\u0173 J\u0117z\u0173 Krist\u0173. \u201eKaip Tu esi Mane atsiunt\u0119s \u012f pasaul\u012f, taip ir A\u0161 juos pasiun\u010diau \u012f pasaul\u012f. [\u2026] Ne tik u\u017e juos A\u0161 meld\u017eiu, bet ir u\u017e tuos, kurie per j\u0173 \u017eod\u012f Mane \u012ftik\u0117s: tegul visi bus viena! Kaip Tu, T\u0117ve, Manyje ir A\u0161 Tavyje, tegul ir jie bus viena Mumyse, kad pasaulis \u012ftik\u0117t\u0173, jog Tu esi Mane siunt\u0119s. [\u2026] Kad jie pasiekt\u0173 tobul\u0105 vienyb\u0119 ir pasaulis pa\u017eint\u0173, jog Tu esi Mane siunt\u0119s ir juos myli taip, kaip mane myl\u0117jai\u201d (17, 18\u201323).
\nMintis, kad J\u0117zaus pavedimas taikomas ne tik Izraeliui, bet ir \u201epasauliui\u201d, toliau pl\u0117tojama, nuolatos kartojant, jog visam skirta J\u0117zaus tarnyst\u0117 (kaip karaliaus, kunigo, Dievo S\u016bnaus, Kristaus, aukojamo avin\u0117lio), Jo savyb\u0117s (teisingumas) bei pagrindiniai \u012fvaizd\u017eiai (duona, \u0161viesa).
\nJonas da\u017enai akcentuoja, kad J\u0117zus yra \u201epasaulio \u0161viesa\u201d (Pats J\u0117zus taip sako apie Save 8, 12; 9, 5; pana\u0161iai \u2013 1, 9; 3, 19; 11, 9; 12, 46). J\u0117zus sako: \u201eA\u0161 \u2013 pasaulio \u0161viesa. Kas seka Manimi, nebevaik\u0161\u010dios tamsyb\u0117se, bet tur\u0117s gyvenimo \u0161vies\u0105\u201d (8, 12). Pa\u010dioje evangelijos prad\u017eioje kalb\u0117damas apie \u201e\u017dod\u012f\u201d, tai yra apie J\u0117z\u0173, Jonas sako: \u201eBuvo tikroji \u0161viesa, kuri ap\u0161vie\u010dia kiekvien\u0105 \u017emog\u0173, ir ji at\u0117jo \u012f \u0161\u012f pasaul\u012f. Jis buvo pasaulyje, ir pasaulis per J\u012f atsirad\u0119s, bet pasaulis Jo nepa\u017eino\u201d (1, 9\u201310).
\nJ\u0117zus pasak\u0117 Pilotui: \u201eA\u0161 tam gim\u0119s ir at\u0117j\u0119s \u012f pasaul\u012f, kad liudy\u010diau ties\u0105\u201d (18, 37). V\u0117lgi Jonas akcentuoja, kad J\u0117zus at\u0117jo \u012f \u201epasaul\u012f\u201d \u2013 viena vertus, \u012f k\u016brinij\u0105, sukilusi\u0105 prie\u0161 Diev\u0105, kita vertus, pas visus \u017emones, ne tik Izrael\u012f. \u201eI\u0161\u0117jau i\u0161 T\u0117vo ir at\u0117jau \u012f pasaul\u012f\u201d (16, 28). J\u0117zus yra Duona, nu\u017eengusi i\u0161 dangaus, kad \u017emogus gal\u0117t\u0173 gyventi per am\u017eius, nes Jis atiduos Savo k\u016bn\u0105 \u201eu\u017e pasaulio gyvyb\u0119\u201d (6, 51). Dievi\u0161koji Duona, nu\u017eengusi i\u0161 dangaus, \u201eduoda pasauliui gyvyb\u0119\u201d (6, 33). J\u0117zus yra \u201eKristus\u201d ir \u201eDievo S\u016bnus\u201d, \u201ekuris turi ateiti \u012f \u0161\u012f pasaul\u012f\u201d (11, 27), kaip i\u0161pa\u017e\u012fsta ir tiki Morta. Jis \u2013 prana\u0161as, kuris \u201eturi ateiti \u012f pasaul\u012f\u201d (6, 14). Jis at\u0117jo \u012f teism\u0105 (9, 39), nors at\u0117jo ne teisti, o gelb\u0117ti pasaul\u012f (12, 47). \u0160i\u0105 id\u0117j\u0105 akcentuoja gerai \u017einomi J\u0117zaus \u017eod\u017eiai Nikodemui: \u201eDievas taip pamilo pasaul\u012f, jog atidav\u0117 Savo viengim\u012f S\u016bn\u0173, kad kiekvienas, kuris J\u012f tiki, nepra\u017e\u016bt\u0173, bet tur\u0117t\u0173 am\u017ein\u0105j\u012f gyvenim\u0105. Dievas juk nesiunt\u0117 Savo S\u016bnaus \u012f pasaul\u012f, kad Jis pasaul\u012f pasmerkt\u0173, bet kad pasaulis per J\u012f b\u016bt\u0173 i\u0161gelb\u0117tas\u201d (3, 16\u201317).
\nJono Krik\u0161tytojo pirmasis i\u0161pa\u017einimas taip pat nesusij\u0119s tik su \u017eydais, nors jo pavartotas \u017eodis \u201eAvin\u0117lis\u201d ir primena pagrindin\u0119, \u017eydi\u0161k\u0105, Senojo Testamento traktuot\u0119 (jis sako: \u201e\u0160tai Dievo Avin\u0117lis, kuris naikina pasaulio nuod\u0117m\u0119!\u201d, 1, 29). Be to, mes jau kalb\u0117jome apie samarie\u010di\u0173 i\u0161pa\u017einim\u0105, kad J\u0117zus tikrai yra \u201epasaulio Gelb\u0117tojas\u201d (4, 42).
\nJ\u0117zaus pa\u017eadas atsi\u0173sti \u0160vent\u0105j\u0105 Dvasi\u0105, kad pasaulin\u0117s misijos b\u016bt\u0173 s\u0117kmingos, rodo, kad \u0160ventosios Dvasios veikimas svarbus ne tik \u017eydams, bet ir visam pasauliui. \u201eJis ateis ir parodys pasauliui, kaip \u0161is klysta d\u0117l nuod\u0117m\u0117s, d\u0117l teisumo, d\u0117l teismo\u201d (16, 8).<\/p>\n

Misijos Evangelijoje pagal Mat\u0105<\/strong>
\nDidysis pavedimas (Mt 28, 16\u201320) yra ne tik Evangelijos pagal Mat\u0105 pabaiga, bet ir jos kulminacija bei tikslas. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties Matas nuo pat pirmojo skyriaus akcentuoja, kad Geroji Naujiena skirta ir pagonims. Tai ai\u0161kiai atskleista \u0161ioje knygoje, t\u0105 pat\u012f atspindi ir ankstyvosios Ba\u017eny\u010dios veikla. Tai, kad Matas taip sureik\u0161mina misijas, rodo, jog J\u0117zus buvo pagoni\u0173 Gelb\u0117tojas jau nuo pat prad\u017ei\u0173 \u2013 nuo Savo gimimo.
\nMato 5, 13 Kristaus mokiniai vadinami \u201e\u017eem\u0117s druska\u201d \u2013 tai yra, ne tik \u017eyd\u0173 t\u0117vyn\u0117s, bet ir viso kosmoso. Pana\u0161iai \u201edirva\u201d, kurioje Dievas s\u0117ja, yra visas \u201epasaulis\u201d (Mt 13, 38). \u201e\u0160i evangelija bus skelbiama visame pasaulyje\u201d (Mt 26, 13).
\nMato 9, 37\u201338 kalbama apie tok\u012f didel\u012f derli\u0173, kad mokiniai turi pra\u0161yti Dievo darbinink\u0173, nes \u201ebus paskelbta \u0161i karalyst\u0117s evangelija visame pasaulyje paliudyti visoms tautoms\u201d (Mt 24, 14).
\nMato 25, 31\u201346 ra\u0161oma, jog pagoni\u0173 tautoms stojus prie\u0161 \u017dmogaus S\u016bnaus sost\u0105, vieni pra\u017eus, kiti (\u201eMano T\u0117vo palaimintieji\u201d, 34 eil.) bus i\u0161gelb\u0117ti. Tod\u0117l mokiniai bus \u201evis\u0173 taut\u0173 neken\u010diami\u201d (Mt 24, 9).
\nMato 12, 18\u201321 evangelistas, cituodamas Izaijo prana\u0161yst\u0119 (Iz 4, 1\u20134), sako, kad Mesijas \u201eskelbs tautoms teisingum\u0105\u201d ir kad \u201eJo vardas teiks vilt\u012f tautoms\u201d (plg. su pana\u0161ia citata Mato 4, 13\u201317 i\u0161 Iz 8, 23 ir 9, 1).
\nTaigi \u201etautos\u201d, kurioms, kaip teigiama Mt 28, 18, skelbiama evangelija, jau buvo minimos visoje knygoje (Evangelijoje pagal Mat\u0105 yra ma\u017edaug pus\u0117 \u017eod\u017ei\u0173 \u201epagonys\u201d ar \u201etautos\u201d pavartojimo atvej\u0173).
\nMato pateiktoje J\u0117zaus genealogijoje (Mt 1, 1\u20137) pamin\u0117tos tik tos moterys, kurios buvo pagon\u0117s! Kanaaniet\u0117 Tamara (Mt 1, 3 ir Pr. 38) ir hetit\u0117 Bat\u0161eba (Mato 1, 6 evangelistas, u\u017etuot \u012fvardij\u0119s, j\u0105 vadina \u201e\u016arijos \u017emona\u201d, nes ji tapo hetite tik i\u0161tek\u0117jusi) susijusios su svetimavimu. Ta\u010diau abi \u0161ios moterys buvo pagon\u0117s, \u012ftik\u0117jusios gyv\u0105j\u012f Izraelio Diev\u0105. Buvusi prostitut\u0117 Rahaba (Mt 1, 5) susitar\u0117 su izraelitais \u017evalgais ir buvo i\u0161gelb\u0117ta i\u0161 sugriovimui pasmerkto Jericho (Joz 2). Pri\u0117musi Izraelio Diev\u0105 kaip sav\u0105j\u012f, ji gal\u0117jo i\u0161tek\u0117ti u\u017e Saliamono (Mt 1, 5). R\u016bta (Mt 1, 4) buvo moabiet\u0117 (R\u016bt 1, 4), tod\u0117l negal\u0117jo bendrauti su Dievo tauta (\u012est. 23, 4). Ta\u010diau davusi \u012f\u017ead\u0105 \u201eTavo tauta bus mano tauta, o tavo Dievas \u2013 mano Dievas!\u201d (R\u016bt 1, 16), ji i\u0161tek\u0117jo u\u017e Boazo ir tapo garsi Dovydo ir J\u0117zaus pramot\u0117.
\nKoks tai buvo akibrok\u0161tas Mato am\u017eininkams \u017eydams \u2013 J\u0117zaus genealoginiame medyje pagon\u0117s moterys! Tikriausiai evangelistas jas pamin\u0117jo s\u0105moningai, nor\u0117damas parodyti, kad Izraelio istorijos tikslas ir yra i\u0161gelb\u0117ti bei palaiminti pagonis! (Plg. Pr 12, 3; 18, 18).
\nNors pagonis Lukas savo kal\u0117diniame pasakojime mini \u017eydus piemenis, kaip pirmuosius k\u0105 tik gimusio Gelb\u0117tojo lankytojus (Lk 2), Matas juos ignoruoja ir pasakoja apie Ryt\u0173 i\u0161min\u010dius, kurie, prie\u0161ingai mokytiems \u017eyd\u0173 ra\u0161tininkams, tik\u0117jo, atkeliavo \u012f Betliej\u0173 ir pagarbino (Mt 2, 1\u201312).
\nPer vis\u0105 Evangelij\u0105 pagal Mat\u0105 nepertraukiama gija pulsuoja mintis, kad pagonys da\u017eniau \u012ftik\u0117davo negu \u017eydai. \u010cia pateikti pavyzd\u017eiai taip pat \u017eeid\u0117 \u0161ios evangelijos skaitytojus \u017eydus, kaip Paties J\u0117zaus \u017eod\u017eiai Jo klausytojus.
\n– J\u0117zus tur\u0117jo b\u0117gti i\u0161 t\u0117vyn\u0117s ir ie\u0161koti prieglobs\u010dio ne kur kitus, o Egipte (Mt 2, 13\u201315)!
\n– Mt 4, 13\u201317 sakoma, jog J\u0117zus prad\u0117jo raginti atgailauti pagoni\u0161k\u0105 Galil\u0117j\u0105, kad i\u0161sipildyt\u0173 Izaijo prana\u0161yst\u0117, kurioje sakoma, jog \u201etamsoje t\u016bnanti tauta\u201c \u2013 tai yra min\u0117toji pagoni\u0173 teritorija \u2013 \u201ei\u0161vydo skais\u010di\u0105 \u0161vies\u0105\u201c \u2013 J\u0117z\u0173 (Mt 4, 15\u201316).
\n– Mt 8, 5\u201313 ra\u0161oma apie pagon\u012f \u0161imtinink\u0105, \u012ftik\u0117jus\u012f J\u0117z\u0173. J\u0117zus pasak\u0117: \u201eNiekur Izraelyje neradau tokio tik\u0117jimo!\u201d (Mt 8, 10) ir prid\u016br\u0117, kad daugelis \u017emoni\u0173 i\u0161 vis\u0173 \u017eem\u0117s kampeli\u0173 \u0161v\u0119s su patriarchais danguje, o daugelis \u017eyd\u0173 (\u201ekaralyst\u0117s vaik\u0173\u201d) bus i\u0161mesti laukan (12\u201313 eil.).
\n– Netrukus po to Matas prane\u0161a, k\u0105 J\u0117zus pasak\u0117 apie \u017eyd\u0173 miestus, kurie nepri\u0117m\u0117 Jo pasiuntini\u0173: \u201eI\u0161 ties\u0173 sakau jums: Sodomos ir Gomoros \u017eemei bus lengviau teismo dien\u0105 negu tokiam miestui\u201d (Mt 10, 15).
\n– Pana\u0161iai kalbama kitame skyriuje (Mt 11, 20\u201324) apie Tyr\u0105 ir Sidon\u0105 \u2013 tokius pat pagonyb\u0117s simbolius kaip Sodoma ir Gomora, \u2013 kurie b\u016bt\u0173 atgailav\u0119, jeigu J\u0117zus b\u016bt\u0173 padar\u0119s tokius stebuklus kaip \u017eyd\u0173 miestuose.
\n– Mt 15, 21\u201328 J\u0117zus v\u0117l pagoni\u0173 teritorijoje, kur susitinka su tikin\u010dia kanaaniete, kuri pra\u0161osi \u201etrupini\u0173\u201d nuo izraelit\u0173 stalo ir Mesijo pagalbos.
\n– Mt 16, 4 evangelistas primena fariziejams \u201eJonos \u017eenkl\u0105\u201d, kur\u012f suprato pagonys.
\n– Palyginime apie vynuogyno darbininkus (Mt 20, 1\u201316) \u017eydai, atrodo, traktuojami kaip pirmieji, kurie bus paskutinieji, o pagonys \u2013 kaip paskutinieji, kurie bus pirmieji.
\n– \u0160i id\u0117ja dar stipriau pakartota palyginime apie nedor\u0117lius \u016bkininkus (Mt 21, 33\u201346), kuriame vynuogynas i\u0161 pirm\u0173j\u0173 pri\u017ei\u016br\u0117toj\u0173, \u017eyd\u0173, atimamas ir atiduodamas kitiems, pagonims (Mt 21, 43), \u2013 kaip suprato vyresnieji kunigai, j\u0173 pa\u010di\u0173 pasmerkimui (Mt 21, 41; 45).
\n– Ta pati mintis pl\u0117tojama ir palyginime apie du s\u016bnus (Mt 21, 28\u201332): savo t\u0117vo vali\u0105 vykdo nieko nesakantis, bet galiausiai pakl\u016bstantis s\u016bnus (\u012f krik\u0161\u010dionyb\u0119 atsivert\u0119 pagonys), o ne tas s\u016bnus, kuris oficialiai sako \u201etaip\u201d, bet i\u0161 tikr\u0173j\u0173 nepakl\u016bsta.
\n– Ir darsyk \u0161i mintis pasirodo palyginime apie vestuvi\u0173 sve\u010dius (Mt 22, 1\u201314), nes ir \u010dia pakviest\u0173j\u0173 sve\u010di\u0173, \u017eyd\u0173, atsisakoma ir kvie\u010diami atsitiktinai sutikti \u017emon\u0117s, pagonys, kuriems vestuv\u0117se tarsi ne vieta.<\/p>\n

Taigi J\u0117zus ne kart\u0105 skelb\u0117, kad pagonys gali b\u016bti \u012fskiepyti \u012f Izraelio i\u0161gelb\u0117jimo istorijos alyvmed\u012f, i\u0161kertant kitas \u0161akas \u2013 \u017eydus (Rom 11, 11\u201324). Tai neprie\u0161tarauja mokymui apie Izraelio atgail\u0105 ateityje. Taigi Matas, demonstruodamas, kad ne tauta, o tik\u0117jimas yra svarbiausias veiksnys, visada laik\u0117 prie\u0161 savo am\u017eininkus \u017eydus \u0161\u012f veidrod\u012f.<\/p>\n

Vert\u0117 Jolanta Kri\u016bnien\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Thomas Schirrmacher Senojo Testamento prana\u0161\u0173 misijos Senajame Testamente yra daug viet\u0173, kur tiesiogiai kreipiamasi \u012f pagonis. Bendroji j\u0173 prasm\u0117 yra tokia: \u201e\u0160lovinkite Vie\u0161pat\u012f, taut\u0173 \u0161eimos, garbinkite Vie\u0161paties galyb\u0119! Teikite garb\u0119 Vie\u0161paties vardui, ne\u0161ini atna\u0161a, \u017eenkite \u012f Jo kiemus!\u201d (Ps 96, 7\u20138). Tai ypa\u010d pasakytina apie Senojo Testamento prana\u0161us. Pirmiausia turime pakalb\u0117ti apie tuos prana\u0161us, kurie […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[473],"tags":[37,361,316,586,585,103],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1282"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=1282"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1282\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1285,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1282\/revisions\/1285"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=1282"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=1282"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=1282"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}