{"id":1292,"date":"2016-10-14T07:18:44","date_gmt":"2016-10-14T04:18:44","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=1292"},"modified":"2016-10-14T07:19:00","modified_gmt":"2016-10-14T04:19:00","slug":"atgimimas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=1292","title":{"rendered":"Atgimimas"},"content":{"rendered":"

K\u0105 rei\u0161kia atgimti i\u0161 auk\u0161tyb\u0117s? (34 skyrius)<\/strong><\/p>\n

Wayne Grudem<\/em><\/p>\n

Paai\u0161kinimas ir pagrindimas \u0160ventuoju Ra\u0161tu
\nAtgimim\u0105 galima apibr\u0117\u017eti taip: Atgimimas \u2013 tai slaptas Dievo veiksmas, kuriuo Jis suteikia mums nauj\u0105 dvasin\u012f gyvenim\u0105. <\/em>Kartais tai vadinama \u201eatgimimu i\u0161 auk\u0161tyb\u0117s\u201d (pagal Jn 3, 3\u20138).<\/p>\n

A. Atgimimas \u2013 tik Dievo darbas<\/strong>
\nKai kuriuose atpirkimo \u012fgyvendinimo etapuose, kuriuos aptarsime tolimesniuose skyriuose, svarb\u0173 vaidmen\u012f atliekame ir mes (pavyzd\u017eiui, atsivertime, pa\u0161ventinime ir i\u0161tvermingume). Ta\u010diau atgimdymo darbe mes neatliekame jokio vaidmens. Tai i\u0161imtinai Dievo reikalas. Tai matome, pavyzd\u017eiui, i\u0161 Jono \u017eod\u017ei\u0173 apie tuos, kuriems Kristus dav\u0117 gali\u0105 tapti Dievo vaikais \u2013 \u201ekurie ne i\u0161 kraujo ir ne i\u0161 k\u016bno nor\u0173, ir ne i\u0161 vyro nor\u0173, bet i\u0161 Dievo u\u017egim\u0119\u201d (Jn 1, 13). \u010cia Jonas patikslina, jog Dievo vaikai yra \u201ei\u0161 Dievo u\u017egim\u0119\u201d ir \u017emogaus valia (\u201evyro norai\u201d) su tuo gimimu neturi nieko bendra.
\nTas faktas, kad atgimime mes esame pasyv\u016bs, akivaizd\u017eiai i\u0161ry\u0161k\u0117ja, kai \u0160ventasis Ra\u0161tas kalba apie mus kaip apie \u201epagimdytus\u201d ar \u201eatgimdytus\u201d (\u017er. Jok 1, 18; 1 Pt 1, 3; Jn 3, 3\u20138). Tai ne mes patys nusprend\u0117me tapti fizi\u0161kai gyvi ar gimti \u2013 tiesiog taip nutiko; pana\u0161iai ir \u0161ios analogijos \u0160ventajame Ra\u0161te rodo, kad esame visi\u0161kai pasyv\u016bs atgimime.
\nSvarbiausi\u0105 Dievo atliekam\u0105 atgimdymo darb\u0105 prana\u0161avo Ezechielis. Per j\u012f Dievas pa\u017ead\u0117jo ateityje dovanoti nauj\u0105 dvasin\u012f gyvenim\u0105 Savo \u017emon\u0117ms:
\nDuosiu jums nauj\u0105 \u0161ird\u012f ir atnaujinsiu jus nauja dvasia. I\u0161imsiu i\u0161 j\u016bs\u0173 akmens \u0161ird\u012f ir duosiu jums jautri\u0105 \u0161ird\u012f. Duosiu Jums Savo Dvasi\u0105 ir padarysiu, kad gyventum\u0117te pagal Mano \u012fstatus, laikytum\u0117t\u0117s Mano \u012fsak\u0173 ir juos vykdytum\u0117te. <\/em>(Ez 36, 26\u201327)
\nKuris b\u016btent i\u0161 Trejyb\u0117s Nari\u0173 atgimdo \u017emog\u0173? Kalb\u0117damas apie gimusius \u201ei\u0161 Dvasios\u201d (Jn 3, 8), J\u0117zus nurodo, jog atgimdo b\u016btent Dievas \u0160ventoji Dvasia. Ta\u010diau kitose Ra\u0161to vietose minimas atgimdyme dalyvaujantis ir Dievas T\u0117vas: Paulius patikslina, kad b\u016btent Dievas mus \u201eprik\u0117l\u0117 gyventi su Kristumi\u201d (Ef 2, 5; dar \u017er. Kol 2, 13). Jok\u016bbas sako, kad mus pagimd\u0117 b\u016btent \u201e\u0161viesybi\u0173 T\u0117vas\u201d: \u201eSavo valia Jis pagimd\u0117 mus tiesos \u017eod\u017eiu, kad b\u016btume tarsi Jo k\u016brini\u0173 pirmienos\u201d (Jok 1, 18)[1]. Pagaliau Petras teigia, kad Dievas \u201ei\u0161 Savo did\u017eio gailestingumo J\u0117zaus Kristaus prisik\u0117limu i\u0161 numirusi\u0173 yra atgimd\u0119s mus gyvai vil\u010diai\u201d (1 Pt 1, 3). Taigi galime daryti i\u0161vad\u0105, kad atgimdo ir Dievas T\u0117vas, ir Dievas \u0160ventoji Dvasia.
\nKas sieja veiksming\u0105j\u012f pa\u0161aukim\u0105[2] ir atgimim\u0105? Kaip matysime toliau \u0161iame skyriuje, \u0160ventasis Ra\u0161tas liudija, kad atgimimas turi \u012fvykti dar prie\u0161 tai, kai mes atsiliepiame \u012f veiksming\u0105j\u012f pa\u0161aukim\u0105 i\u0161gelb\u0117jan\u010diu \u012ftik\u0117jimu. Tod\u0117l galima sakyti, kad atgimimas eina pirmiau u\u017e veiksmingojo pa\u0161aukimo rezultat\u0105<\/em> (m\u016bs\u0173 \u012ftik\u0117jim\u0105). Vis d\u0117lto tiksl\u0173 ry\u0161\u012f laike tarp atgimimo ir \u017emogaus atliekamo evangelijos skelbimo, per kur\u012f ateina Dievo veiksmingasis pa\u0161aukimas, nustatyti sunkiau. Ma\u017eiausiai dviejose vietose u\u017esimenama, kad Dievas atgimdo mus tuo pa\u010diu metu, kai mums kalba \u2013 t. y. veiksmingojo pa\u0161aukimo metu. Petras sako: \u201eJ\u016bs esate atgim\u0119 <\/em>ne i\u0161 pranykstan\u010dios, bet i\u0161 nenykstan\u010dios s\u0117klos gyvu ir pasiliekan\u010diu Dievo \u017dod\u017eiu<\/em>. [\u2026] Toks yra \u017dodis, paskelbtas jums kaip geroji naujiena\u201d (1 Pt 1, 23. 25). O Jok\u016bbas teigia: \u201eSavo valia Jis pagimd\u0117 mus tiesos \u017eod\u017eiu<\/em>\u201d (Jok 1, 18). Kai mus pasiekia evangelija, Dievas kalba per j\u0105, kviesdamas mus pas Save (veiksmingasis pa\u0161aukimas) ir suteikdamas nauj\u0105 dvasin\u012f gyvenim\u0105 (atgimim\u0105), kad gal\u0117tume atsakyti \u012f tai \u012ftik\u0117jimu. Taigi veiksmingasis pa\u0161aukimas yra Dievo T\u0117vo galingas kalb\u0117jimas mums<\/em>, o atgimimas \u2013 Dievo T\u0117vo ir Dievo \u0160ventosios Dvasios galingas veikimas mumyse, kad b\u016btume gyvi. Kai Petras skelb\u0117 evangelij\u0105 Kornelijaus nami\u0161kiams, \u0161ie du dalykai tur\u0117jo \u012fvykti vienu metu, nes jam dar pamokslaujant \u201e\u0160ventoji Dvasia nu\u017eeng\u0117 ant vis\u0173, kurie klaus\u0117si \u017eod\u017eio\u201d (Apd 10, 44).
\nKartais \u0161iame kontekste vartojamas terminas neatsispiriama malon\u0117<\/em>.[3] Tai liudija t\u0105 fakt\u0105, kad Dievas veiksmingai \u0161aukia \u017emones ir atgimdo juos, bei tai, kad abu \u0161ie veiksmai u\u017etikrina m\u016bs\u0173 atsak\u0105 \u2013 i\u0161gelb\u0117jant\u012f \u012ftik\u0117jim\u0105. Vis d\u0117lto terminas neatsispiriama malon\u0117<\/em> kartais kelia nesusipratim\u0173, nes, atrodo<\/em>, implikuoja, jog \u017emon\u0117s, atsiliepdami \u012f evangelijos kvietim\u0105, tai daro ne savo noru. Tai klaidinga id\u0117ja, neteisingas \u0161io termino supratimas. Juk jis implikuoja kai k\u0105 vertinga, nes rodo, kad Dievas pasiekia m\u016bs\u0173 \u0161irdis ir pa\u017eadina jose atsak\u0105, kuris yra visi\u0161kai garantuotas \u2013 nors, antra vertus, mes atsiliepiame savo noru.[4]<\/p>\n

B. Paslaptingoji atgimimo prigimtis<\/strong>
\nKas b\u016btent nutinka dvasinio atgimimo metu, mums yra paslaptis. Mes \u017einome, kad buv\u0119 dvasi\u0161kai mir\u0119 (Ef 2, 1), mes ka\u017ekaip tampame gyvi Dievo akyse ir pilna to \u017eod\u017eio prasme \u201eatgimstame\u201d (Jn 3, 3. 7; Ef 2, 5; Kol 2, 13). Ta\u010diau mes nesuprantame, kaip tai \u012fvyksta arba kaip Dievas suteikia mums \u0161i\u0105 nauj\u0105j\u0105 dvasin\u0119 gyvyb\u0119. J\u0117zus pasak\u0117: \u201eV\u0117jas pu\u010dia, kur nori; jo o\u0161im\u0105 girdi, bet ne\u017einai, i\u0161 kur ateina ir kurlink nueina. Taip esti ir su kiekvienu, kuris gim\u0117 i\u0161 Dvasios\u201d (Jn 3, 8).
\n\u0160ventasis Ra\u0161tas atgimim\u0105 laiko ka\u017ekuo, kas paveikia vis\u0105 m\u016bs\u0173 asmenyb\u0119. \u017dinoma, atgimus m\u016bs\u0173 dvasia Dievo akyse tampa gyva (Rom 8, 10), ta\u010diau taip yra tod\u0117l, kad atgimimas paveikia vis\u0105 m\u016bs\u0173 asmenyb\u0119<\/em>. Anks\u010diau buvo mirusios ne tik m\u016bs\u0173 dvasios \u2013 mes patys<\/em> buvome mir\u0119 Dievui savo nusikaltimais ir nuod\u0117m\u0117mis (\u017dr. Ef 2, 1). Tod\u0117l neteisinga sakyti, jog vienintelis dalykas, kuris \u012fvyksta atgimimo metu, tai atgimsta m\u016bs\u0173 dvasios (kai kas ai\u0161kina b\u016btent taip),[5] nes atgimimas paveikia kiekvien\u0105 m\u016bs\u0173 esyb\u0117s dal\u012f<\/em>: \u201eTaigi kas yra Kristuje, tas yra naujas k\u016brinys<\/em>. Kas buvo sena, pra\u0117jo, \u0161tai atsirado nauja\u201d (2 Kor 5, 17).
\nKadangi atgimimas yra Dievo darbas mumyse, kuriuo Jis suteikia mums nauj\u0105 gyvyb\u0119, teisinga b\u016bt\u0173 sakyti, kad tai \u012fvyksta akimirksniu<\/em> ir tik vien\u0105 kart\u0105 gyvenime. Vienu momentu mes dar b\u016bname dvasi\u0161kai mir\u0119, kitu \u2013 jau turime nauj\u0105 dvasin\u0119 gyvyb\u0119 i\u0161 Dievo. Ta\u010diau mes ne visada galime tiksliai pasakyti, kada tai \u012fvyksta. Krik\u0161\u010dioni\u0161koje \u0161eimoje augan\u010di\u0173 vaik\u0173 arba ilgesn\u012f laik\u0105 evangelik\u0173 ba\u017eny\u010di\u0105 lankan\u010di\u0173 ar Biblij\u0105 studijuojan\u010di\u0173 ir pama\u017eu savo supratimu augan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 atveju gali ir neb\u016bti dramati\u0161kos kriz\u0117s su radikaliu elgesio pasikeitimu nuo \u201eu\u017ekiet\u0117jusio nusid\u0117j\u0117lio\u201d \u012f \u201e\u0161vent\u0105j\u012f\u201d, ta\u010diau akimirksnio pasikeitimas vis d\u0117lto \u012fvyksta, kai Dievas per \u0160vent\u0105j\u0105 Dvasi\u0105 nematomu, nepastebimu b\u016bdu pa\u017eadina viduje dvasin\u0119 gyvyb\u0119. Pasikeitimas tampa akivaizdus <\/em>tik po kurio laiko \u2013 tai pasirei\u0161kia tam tikru elgesiu bei norais, kurie patinka Dievui.
\nKitais atvejais (da\u017eniausiai taip b\u016bna, kai atsiver\u010dia suaugusieji) atgimimo \u012fvykimo laikas ai\u0161kiai atpa\u017e\u012fstamas \u2013 t\u0105 akimirksn\u012f \u017emogus suvokia, jog anks\u010diau buvo atskirtas nuo Dievo ir dvasi\u0161kai mir\u0119s, o dabar staiga jame atsirado nauja dvasin\u0117 gyvyb\u0117. Rezultatai paprastai pastebimi i\u0161 karto: \u017emogus i\u0161 visos \u0161irdies pradeda tik\u0117ti, kad Kristus j\u012f i\u0161gelb\u0117jo ir nuod\u0117m\u0117s jam atleistos, jis pradeda nor\u0117ti skaityti Biblij\u0105 bei melstis (ir suvokia, jog tai prasminga dvasin\u0117 veikla), jam malonu \u0161lovinti Diev\u0105, jis trok\u0161ta bendrauti su krik\u0161\u010dionimis, jis nuo\u0161ird\u017eiai nori paklusti \u0160ventajame Ra\u0161te i\u0161sakytam Dievo \u017dod\u017eiui bei pasakoti apie Krist\u0173 kitiems. \u017dmon\u0117s gali kalb\u0117ti ma\u017edaug taip: \u201eNe\u017einau, kas b\u016btent atsitiko, bet lig tol a\u0161 netik\u0117jau Kristumi kaip Gelb\u0117toju. Mano protas klaid\u017eiojo ir klausin\u0117jo. Ta\u010diau po to akimirksnio supratau, kad pasitikiu Kristumi, ir Jis yra mano Gelb\u0117tojas. Mano \u0161irdyje ka\u017ekas \u012fvyko\u201d.[6] Ta\u010diau netgi tokiais atvejais mes tiksliai ne\u017einome, kas b\u016btent nutiko m\u016bs\u0173 \u0161irdyse. Tai tas pats, k\u0105 J\u0117zus sak\u0117 apie v\u0117j\u0105 \u2013 mes girdime j\u012f ir matome rezultat\u0105, bet paties v\u0117jo nematome. Taip yra ir su \u0160ventosios Dvasios veikimu m\u016bs\u0173 \u0161irdyse.<\/p>\n

C. \u0160ia prasme \u201catgimimas\u201d \u012fvyksta pirmiau u\u017e i\u0161gelb\u0117jant\u012f \u012ftik\u0117jim\u0105<\/strong>
\nPasiremdami anks\u010diau cituotomis eilut\u0117mis, mes apibr\u0117\u017e\u0117me atgimim\u0105 kaip Dievo veiksm\u0105, pa\u017eadinant\u012f mumyse dvasin\u0119 gyvyb\u0119, i\u0161vedant\u012f mus i\u0161 dvasin\u0117s mirties<\/em> \u012f dvasin\u012f gyvenim\u0105<\/em>. I\u0161 \u0161io apibr\u0117\u017eimo ai\u0161ku, kad atgimimas \u012fvyksta pirmiau u\u017e i\u0161gelb\u0117jant\u012f \u012ftik\u0117jim\u0105. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 b\u016btent \u0161is Dievo darbas suteikia mums dvasin\u012f geb\u0117jim\u0105 <\/em>atsiliepti \u012f Dievo kvietim\u0105 tik\u0117jimu. Vis d\u0117lto sakant, kad tai \u012fvyksta \u201eprie\u0161\u201d atsirandant i\u0161gelb\u0117jan\u010diam tik\u0117jimui, svarbu atminti, kad \u0161ie du dalykai paprastai eina taip arti vienas kito, jog mums atrodo, kad jie vyksta vienu metu. \u00a0\u00a0\u00a0 Nukreipdamas \u012f mus veiksming\u0105j\u012f evangelijos pa\u0161aukim\u0105, Dievas atgimdo mus, ir mes atsiliepiame \u012f \u0161\u012f pa\u0161aukim\u0105 \u012ftik\u0117jimu bei atgaila. Taigi i\u0161 m\u016bs\u0173 perspektyvos<\/em> skirtumas laike beveik ne\u012f\u017evelgiamas \u2013 daugiausia d\u0117l to, kad atgimimas yra dvasinis darbas, kurio negalime u\u017efiksuoti akimis ar net suprasti savo protu.
\nVis d\u0117lto yra keletas \u017eenkl\u0173, rodan\u010di\u0173, jog \u0161is slaptas, neregimas Dievo veikimas m\u016bs\u0173 dvasioje i\u0161 tikr\u0173j\u0173 \u012fvyksta anks\u010diau, negu mes atsakome Dievui i\u0161gelb\u0117jan\u010diu \u012ftik\u0117jimu (nors da\u017enai \u0161iuos du \u012fvykius teskiria kelios sekund\u0117s). Kalb\u0117damasis apie atgimim\u0105 su Nikodemu, J\u0117zus pasak\u0117: \u201eKas negims i\u0161 vandens ir Dvasios, ne\u012feis \u012f Dievo karalyst\u0119<\/em>\u201d (Jn 3, 5). \u012e Dievo karalyst\u0119 mes \u012feiname, atsivert\u0119 ir tap\u0119 krik\u0161\u010dionimis. Ta\u010diau J\u0117zus sako, jog prie\u0161 tai turime gimti \u201ei\u0161 Dvasios\u201d.[7] M\u016bs\u0173 nesugeb\u0117jimas ateiti pas Krist\u0173 savo pa\u010di\u0173 j\u0117gomis, be Dievo pradinio darbo mumyse, akcentuojamas ir kituose J\u0117zaus \u017eod\u017eiuose: \u201eNiekas negali ateiti pas Mane, jei Mane pasiunt\u0119s T\u0117vas jo nepatraukia\u201d (Jn 6, 44) ir \u201eNiekas negali ateiti pas Mane, jeigu jam n\u0117ra duota T\u0117vo\u201d (Jn 6, 65). \u0160\u012f vidin\u012f atgimimo akt\u0105 gra\u017eiai apib\u016bdina Lukas, sakydamas apie Lidij\u0105: \u201eVie\u0161pats atv\u0117r\u0117 jos \u0161ird\u012f <\/em>Pauliaus \u017eod\u017eiams\u201d (Apd 16, 14). Pirmiau Dievas atv\u0117r\u0117 jos \u0161ird\u012f, paskui ji gal\u0117jo atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f Pauliaus pamokslavim\u0105 ir atsiliepti \u012ftik\u0117jimu.
\nIr prie\u0161ingai, Paulius sako: \u201eDeja, juslinis \u017emogus nepriima to, kas ateina i\u0161 Dievo Dvasios. Jis laiko tai kvailyste ir nepaj\u0117gia suprasti, kad apie tuos dalykus reikia spr\u0119sti dvasi\u0161kai\u201d (1 Kor 2, 14). Apie Kristaus nepa\u017e\u012fstan\u010dius \u017emones jis dar sako: \u201eN\u0117ra i\u0161manan\u010dio, n\u0117ra kas Dievo ie\u0161kot\u0173\u201d (Rom 3, 11).
\nVienintel\u0117 i\u0161eitis i\u0161 \u0161ios dvasin\u0117s mirties ir negeb\u0117jimo atsiliepti yra Dievo duotasis naujas vidinis gyvenimas. \u201eBet Dievas, apstus gailestingumo, i\u0161 did\u017eios meil\u0117s, kuria mus pamilo, mus, mirusius nusikaltimais<\/em>, prik\u0117l\u0117 gyventi su Kristumi\u201d (Ef 2, 4\u20135). Be to, Paulius pasak\u0117: \u201eTaip pat ir jus, mirusius nusikaltimais<\/em> ir k\u016bno neapipjaustymu, Jis atgaivino kartu su Kristumi<\/em>\u201d (Kol 2, 13).[8]
\nM\u016bs\u0173 dien\u0173 evangelikai ne visada supranta, kad atgimimas eina prie\u0161 i\u0161gelb\u0117jant\u012f \u012ftik\u0117jim\u0105. Kartais \u017emon\u0117s netgi sako: \u201e\u012etik\u0117j\u0119s Kristumi kaip savo Gelb\u0117toju, tu atgimsi i\u0161 auk\u0161tybi\u0173 (po to, kai \u012ftik\u0117si)\u201d. Ta\u010diau \u0160ventasis Ra\u0161tas nieko pana\u0161aus neteigia. Atgimimas jame traktuojamas kaip ka\u017ekas, k\u0105 Dievas padaro mumyse, kad gal\u0117tume \u012ftik\u0117ti.
\nEvangelikai da\u017enai mano, jog atgimimas eina po i\u0161gelb\u0117jan\u010dio \u012ftik\u0117jimo d\u0117l to, kad jie mato rezultatus<\/em> (meil\u0119 Dievui ir Jo \u017dod\u017eiui, nusigr\u0119\u017eim\u0105 nuo nuod\u0117m\u0117s) po to, kai \u017emon\u0117s \u012ftiki, taigi jiems susidaro \u012fsp\u016bdis, jog atgimstama jau \u012ftik\u0117jus. Ta\u010diau \u0161iuo atveju turime pasikliauti tuo, k\u0105 sako Ra\u0161tas, nes mes negalime steb\u0117ti, kaip vyksta atgimimas ar k\u0105 nors su\u017einoti apie j\u012f tiesiogiai: \u201eV\u0117jas pu\u010dia, kur nori; jo o\u0161im\u0105 girdi, bet ne\u017einai, i\u0161 kur ateina ir kurlink nueina. Taip esti ir su kiekvienu, kuris gim\u0117 i\u0161 Dvasios\u201d (Jn 3, 8).
\nKadangi krik\u0161\u010dionys da\u017eniau atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f atgimimo rezultatus<\/em>, o ne \u012f pat\u012f slapt\u0105 dvasin\u012f Dievo darb\u0105, kai kuriuose evangelik\u0173 tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einimuose atsirado formuluo\u010di\u0173, implikuojan\u010di\u0173, kad atgimimas eina po \u012ftik\u0117jimo. Pavyzd\u017eiui, Amerikos laisvosios evangelik\u0173 ba\u017eny\u010dios tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einime (kur\u012f per\u0117m\u0117 daugelis kit\u0173 evangelik\u0173 organizacij\u0173) sakoma:
\nMes tikime, kad tikr\u0105j\u0105 Ba\u017eny\u010di\u0105 sudaro tokie asmenys, kurie per i\u0161gelb\u0117jant\u012f \u012ftik\u0117jim\u0105 J\u0117zumi Kristumi buvo atgimdyti \u0160ventosios Dvasios ir susijung\u0117 Kristaus k\u016bne, kurio galva yra Jis Pats. (8 pastraipa).<\/em>
\n\u0160iuo atveju \u017eodis \u201eatgimimas\u201d akivaizd\u017eiai rei\u0161kia i\u0161ori\u0161kai atgimim\u0105 liudijan\u010dius faktus<\/em>, regimus pasikeitusiame gyvenime, \u2013 faktus, kurie neabejotinai eina po i\u0161gelb\u0117jan\u010dio \u012ftik\u0117jimo. Taigi fraz\u0117 \u201ebuvo atgimdyti\u201d rei\u0161kia ne pradin\u012f naujojo gyvenimo suteikim\u0105, o visi\u0161k\u0105 gyvenimo pakeitim\u0105<\/em>, kaip to suteikimo rezultat\u0105<\/em>. Taip suprantant \u017eod\u012f \u201eatgimimas\u201d, i\u0161eit\u0173, kad atgimimas \u012fvyksta po \u012ftik\u0117jimo.
\nVis d\u0117lto, norint nenukrypti nuo \u0160ventojo Ra\u0161to, \u017eod\u017eiu \u201eatgimimas\u201d geriau vadinti tik staig\u0173, pradin\u012f <\/em>Dievo darb\u0105, kuriuo Jis suteikia mums dvasin\u012f gyvenim\u0105. Tada gal\u0117sime akcentuoti, jog matome ne pat\u012f atgimim\u0105, o jo rezultatus m\u016bs\u0173 gyvenime, ir kad \u012ftik\u0117jimas Kristumi kaip Gelb\u0117toju yra pirmasis rezultatas, kur\u012f pamatome. I\u0161 tikr\u0173j\u0173, kol ne\u012ftik\u0117sime Krist\u0173, mes negal\u0117sime b\u016bti tikri, kad esame atgim\u0119, nes tai yra i\u0161orinis Dievo slapto, vidinio darbo po\u017eymis. I\u0161gelb\u0117jantis \u012ftik\u0117jimas Kristumi parodo, jog esame atgim\u0119.
\nBe to, tur\u0117tume suprasti, kad evangelijos ai\u0161kinimas \u0160ventajame Ra\u0161te ne\u012fgauna tokio \u012fsakymo formos: \u201eAtgimkite ir b\u016bsite i\u0161gelb\u0117ti\u201d, o veikiau: \u201ePatik\u0117kite J\u0117zumi Kristumi ir b\u016bsite i\u0161gelb\u0117ti\u201d.[9] Skelbiant evangelij\u0105, tokios formuluot\u0117s laikomasi per vis\u0105 Apa\u0161tal\u0173 darb\u0173 knyg\u0105 bei Lai\u0161kuose apra\u0161ytose evangelizacijose.<\/p>\n

D. Tikras atgimimas turi pasireik\u0161ti rezultatais<\/strong>
\nAnkstesniame skyriuje aptar\u0117me gra\u017e\u0173 pirm\u0105j\u012f atgimimo rezultat\u0105, kai Paulius paskelb\u0117 evangelij\u0105 Lidijai ir \u201eVie\u0161pats atv\u0117r\u0117 jos \u0161ird\u012f Pauliaus \u017eod\u017eiams\u201d (Apd 16, 14; dar \u017er. Jn 6, 44; 65; 1 Pt 1, 3). Pana\u0161iai sako ir Jonas: \u201eKiekvienas, kas tiki, jog J\u0117zus yra Mesijas, yra gim\u0119s i\u0161 Dievo\u201d (1 Jn 5, 1).[10] Ta\u010diau esama ir kit\u0173 atgimimo rezultat\u0173, i\u0161 kuri\u0173 daugelis \u012fvardyti pirmajame Jono lai\u0161ke. Pavyzd\u017eiui, Jonas sako: \u201eKas yra gim\u0119s i\u0161 Dievo, nedaro nuod\u0117m\u0117s, nes jame laikosi Dievo s\u0117kla. Jis negali daryti nuod\u0117mi\u0173<\/em>, nes yra gim\u0119s i\u0161 Dievo\u201d (1 Jn 3, 9). \u010cia Jonas ai\u0161kina, jog atgim\u0119s \u017emogus turi savyje dvasin\u0119 \u201es\u0117kl\u0105\u201d (gyvyb\u0119 generuojan\u010di\u0105 ir augan\u010di\u0105 j\u0117g\u0105), ir tai padeda gyventi nenusidedant. \u017dinoma, tai nerei\u0161kia, kad gyvenimas taps tobulas, ta\u010diau pats gyvenimo b\u016bdas nebeleis be paliovos nuolaid\u017eiauti nuod\u0117mei. Papra\u0161ius apib\u016bdinti atgimusio \u017emogaus gyvenim\u0105, pirmiausia tur\u0117t\u0173 ateiti \u012f galv\u0105 ne \u017eodis \u201enusid\u0117j\u0117lis\u201d, o veikiau \u2013 \u201epaklusnus Kristui\u201d ar \u201epaklusnus \u0160ventajam Ra\u0161tui\u201d. Tur\u0117tume atkreipti d\u0117mes\u012f, jog, pasak Jono, tai tinka kiekvienam, kuris yra i\u0161 tikr\u0173j\u0173 atgim\u0119s: \u201eKas yra gim\u0119s i\u0161 Dievo, nedaro nuod\u0117m\u0117s\u201d. Kitaip tariant, \u201ekiekvienas, kuris daro teisyb\u0119, i\u0161 Jo yra gim\u0119s\u201d (1 Jn 2, 29).
\nVienas i\u0161 specifini\u0173 rezultat\u0173 gyvenime bus nuo\u0161irdi, pana\u0161i \u012f Kristaus, meil\u0117<\/em>: \u201eKiekvienas, kuris myli, yra gim\u0119s i\u0161 Dievo ir pa\u017e\u012fsta Diev\u0105\u201d (1 Jn 4, 7). Kita atgimimo pasekm\u0117 yra pasaulio nugal\u0117jimas<\/em>: \u201eO Jo \u012fsakymai n\u0117ra sunk\u016bs. Juk kiekvienas, kuris gim\u0119s i\u0161 Dievo, nugali pasaul\u012f\u201d (1 Jn 5, 3\u20134). \u010cia Jonas paai\u0161kina, jog atgimimas suteikia geb\u0117jim\u0105 \u012fveikti pasaulio sunkumus bei pagundas, kurie, prie\u0161ingu atveju, trukdyt\u0173 paklusti Dievo \u012fsakymams ir vaik\u0161\u010dioti Jo keliais. Pasak Jono, mes nugal\u0117sime \u0161iuos sunkumus, tod\u0117l vykdyti Dievo \u012fsakymus bus nesunku, o veikiau malonu. Toliau jis d\u0117sto, jog pasaul\u012f mes nugal\u0117sime per nuolatin\u012f tik\u0117jim\u0105: \u201e\u2026 ir \u0161tai pergal\u0117, nugalinti pasaul\u012f, \u2013 m\u016bs\u0173 tik\u0117jimas!\u201d (1 Jn 5, 4).
\nGaliausiai Jonas mini dar vien\u0105 atgimimo rezultat\u0105 \u2013 apsaug\u0105 nuo paties \u0161\u0117tono<\/em>: \u201eMes \u017einome, jog kiekvienas, gimusis i\u0161 Dievo nedaro nuod\u0117mi\u0173, bet Dievo Pagimdytasis [tai yra, J\u0117zus] saugo j\u012f, ir piktasis jo nelie\u010dia<\/em>\u201d (1 Jn 5, 18). Nors \u0161\u0117tonas gali pulti, Jonas tikina savo skaitytojus, kad \u201eTasai, kuris jumyse, didesnis u\u017e t\u0105, kuris pasaulyje\u201d (1 Jn 4, 4). \u0160i didesn\u0117 \u0160ventosios Dvasios j\u0117ga mumyse apsaugo mus nuo velnio daromos dvasin\u0117s \u017ealos.
\nTur\u0117tume suvokti, jog Jonas visa tai akcentuoja kaip b\u016btinus <\/em>rezultatus atgimusi\u0173j\u0173 gyvenime. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 atgim\u0119s \u017emogus tik\u0117s, kad J\u0117zus yra Kristus, vengs nuod\u0117m\u0117s, myl\u0117s <\/em>savo artim\u0105, nugal\u0117s<\/em> \u0161io pasaulio pagundas ir bus apsaugotas <\/em>nuo \u0161\u0117tono. \u0160ios \u0160ventojo Ra\u0161to vietos liudija, kad ne\u012fmanoma \u017emogui b\u016bti atgimusiam ir neb\u016bti atsivertusiam.[11]
\nKitus atgimimo rezultatus i\u0161vardija Paulius, kalb\u0117damas apie \u201eDvasios vaisi\u0173\u201d, tai yra rezultat\u0105, kur\u012f duoda \u0160ventosios Dvasios veikimas kiekviename tikin\u010diajame: \u201eDvasios vaisius yra meil\u0117, d\u017eiaugsmas, ramyb\u0117, kantryb\u0117, malonumas, gerumas, i\u0161tikimyb\u0117, romumas, susivaldymas\u201d (Gal 5, 22\u201323). Tikro atsivertimo atveju \u0161ie Dvasios vaisiaus elementai vis labiau i\u0161ry\u0161k\u0117s \u017emogaus gyvenime. Ir prie\u0161ingai, netikintieji ar apsimetusieji tikin\u010diais \u0161i\u0173 savybi\u0173 ai\u0161kiai stokos. J\u0117zus Savo mokiniams pasak\u0117:
\n\u00a0\u00a0\u00a0 Serg\u0117kit\u0117s netikr\u0173 prana\u0161\u0173, kurie ateina pas jus avi\u0173 kailyje, o viduje yra pl\u0117\u0161r\u016bs vilkai. J\u016bs pa\u017einsite juos i\u0161 vaisi\u0173. Argi kas gali pasiskinti vynuogi\u0173 nuo er\u0161k\u0117\u010di\u0173 ar fig\u0173 nuo usni\u0173?! Juk geras medis duoda gerus vaisius, o netik\u0119s medis \u2013 blogus. Geras medis negali duoti blog\u0173 vaisi\u0173, o netik\u0119s \u2013 ger\u0173. Kiekvienas medis, kuris neduoda ger\u0173 vaisi\u0173, bus i\u0161kirstas ir \u012fmestas \u012f ugn\u012f. Taigi j\u016bs pa\u017einsite juos i\u0161 vaisi\u0173. (Mt 7, 15\u201320)<\/em>
\nNei J\u0117zus, nei Paulius, nei Jonas atgimimo po\u017eymiais nelaiko veiklos ba\u017eny\u010dioje ar stebukl\u0173. Jie kalba tik apie charakterio bruo\u017eus. Vos pasak\u0119s k\u0105 tik cituotus \u017eod\u017eius, J\u0117zus persp\u0117jo, kad Teismo dien\u0105 daugelis \u0161auks: \u201eVie\u0161patie, Vie\u0161patie, argi mes neprana\u0161avome Tavo vardu, argi nei\u0161varin\u0117jome demon\u0173 Tavo vardu, argi nedar\u0117me daugyb\u0117s stebukl\u0173 Tavo vardu?!\u201d Ta\u010diau Jis jiems atsakysi\u0105s: \u201eA\u0161 niekuomet j\u016bs\u0173 nepa\u017einojau. \u0160alin nuo Man\u0119s, nedor\u0117liai!\u201d (Mt 7, 22\u201323). Prana\u0161yst\u0117s, pikt\u0173j\u0173 dvasi\u0173 i\u0161varin\u0117jimas ir stebuklai bei galingi darbai J\u0117zaus vardu (bei kitokia intensyvi veikla ba\u017eny\u010dioje k\u016bno j\u0117gomis kad ir i\u0161tisus de\u0161imtme\u010dius) dar ne\u012frodo, kad \u017emogus yra tikrai atgim\u0119s i\u0161 auk\u0161tybi\u0173. Matyt, visa tai vyrai ir moterys gali padaryti savo j\u0117gomis ar net padedami \u0161\u0117tono. Ta\u010diau nuosekliai ilg\u0105 gyvenimo laikotarp\u012f rodoma nuo\u0161irdi meil\u0117 Dievui bei Jo \u017emon\u0117ms, paklusnumas Jo \u012fsakymams bei \u012f Kristaus pana\u0161ios charakterio savyb\u0117s, kurias Paulius vadina Dvasios vaisiumi, papras\u010diausiai negali b\u016bti sufabrikuoti \u0161\u0117tono ar vaidinami paties \u017emogaus j\u0117gomis. Tai gali atsirasti, tik veikiant mumyse Dievo Dvasiai, suteikian\u010diai mums nauj\u0105 gyvenim\u0105.<\/p>\n

Visos teis\u0117s saugomos. \u0160is \u201eSistematin\u0117s teotogijos\u201c, pirm\u0105 kart\u0105 i\u0161spausdintos 1994 m., 34 skyriaus vertimas publikuojamas, suderinus su Inter-Varsity Press, Leicester, Jungtin\u0117 Karalyst\u0117.<\/p>\n

Vert\u0117 Jolanta Kri\u016bnien\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

K\u0105 rei\u0161kia atgimti i\u0161 auk\u0161tyb\u0117s? (34 skyrius) Wayne Grudem Paai\u0161kinimas ir pagrindimas \u0160ventuoju Ra\u0161tu Atgimim\u0105 galima apibr\u0117\u017eti taip: Atgimimas \u2013 tai slaptas Dievo veiksmas, kuriuo Jis suteikia mums nauj\u0105 dvasin\u012f gyvenim\u0105. Kartais tai vadinama \u201eatgimimu i\u0161 auk\u0161tyb\u0117s\u201d (pagal Jn 3, 3\u20138). A. Atgimimas \u2013 tik Dievo darbas Kai kuriuose atpirkimo \u012fgyvendinimo etapuose, kuriuos aptarsime tolimesniuose […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[473],"tags":[583,73,588],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1292"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=1292"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1292\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1294,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1292\/revisions\/1294"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=1292"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=1292"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=1292"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}