{"id":1295,"date":"2016-10-14T07:29:30","date_gmt":"2016-10-14T04:29:30","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=1295"},"modified":"2016-10-14T07:29:50","modified_gmt":"2016-10-14T04:29:50","slug":"atsivertimas-itikejimas-ir-atgaila","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=1295","title":{"rendered":"Atsivertimas (\u012etik\u0117jimas ir atgaila)"},"content":{"rendered":"

Kas yra tikra atgaila? Kas yra i\u0161gelb\u0117jantis tik\u0117jimas? Ar gali \u017emogus priimti J\u0117z\u0173 kaip Gelb\u0117toj\u0105, bet ne kaip Vie\u0161pat\u012f? (35 skyrius)<\/strong><\/p>\n

Wayne Grudem<\/em><\/p>\n

Paai\u0161kinimas ir pagrindimas \u0160ventuoju Ra\u0161tu<\/strong>
\nDviejuose pastaruosiuose skyriuose paai\u0161kinome, kaip Pats Dievas (\u017emogui skelbiant Jo \u017dod\u012f) nukreipia \u012f mus evangelijos kvietim\u0105 ir, veikiant \u0160ventajai Dvasiai, atgimdo mus, suteikdamas nauj\u0105 vidin\u012f dvasin\u012f gyvenim\u0105. \u0160iame skyriuje panagrin\u0117sime m\u016bs\u0173 reakcij\u0105 \u012f skelbiam\u0105 evangelij\u0105. Atsivertim\u0105 galima apibr\u0117\u017eti taip: Atsivertimas \u2013 tai m\u016bs\u0173 savanori\u0161kas atsakas \u012f skelbiam\u0105 evangelij\u0105, tai yra nuo\u0161irdi atgaila d\u0117l nuod\u0117mi\u0173 ir \u012ftik\u0117jimas Kristumi kaip Gelb\u0117toju.<\/em> Pats \u017eodis atsivertimas<\/em> rei\u0161kia dvasin\u012f pos\u016bk\u012f nuo nuod\u0117m\u0117s \u012f Krist\u0173. Nusigr\u0119\u017eimas nuo nuod\u0117m\u0117s vadinamas atgaila<\/em>, o atsigr\u0119\u017eimas \u012f Krist\u0173 vadinamas \u012ftik\u0117jimu<\/em>. Pakalb\u0117sime apie kiekvien\u0105 i\u0161 \u0161i\u0173 atsivertimo element\u0173 atskirai. Tam tikra prasme visi\u0161kai nesvarbu, nuo kurio prad\u0117sime, nes n\u0117 vienas i\u0161 j\u0173 negali \u012fvykti be kito \u2013 po tikro atsivertimo jie eina kartu. D\u0117l \u0161io skyriaus tiksl\u0173 patogiau pirmiau panagrin\u0117ti i\u0161gelb\u0117jant\u012f \u012ftik\u0117jim\u0105, paskui atgail\u0105.<\/p>\n

A. Tikras i\u0161gelb\u0117jantis \u012ftik\u0117jimas apima pa\u017einim\u0105, pritarim\u0105 ir asmenin\u012f pasitik\u0117jim\u0105
\n1. Vien pa\u017einimo neu\u017etenka. <\/strong>Toks asmeninis \u012ftik\u0117jimas, apie kok\u012f kalba \u0160ventasis Ra\u0161tas, yra daugiau nei vien pa\u017einimas. \u017dinoma, mes privalome tur\u0117ti tam tikr\u0105 supratim\u0105, kas buvo Kristus ir k\u0105 Jis padar\u0117<\/em>, nes \u201eKaipgi \u012ftik\u0117s T\u0105, apie kur\u012f negird\u0117jo?!\u201d (Rom 10, 14). Ta\u010diau neu\u017etenka vien \u017einoti faktus apie J\u0117zaus gyvenim\u0105, mirt\u012f ir prisik\u0117lim\u0105 \u2013 mat \u017emon\u0117s gali \u017einoti faktus<\/em>, bet mai\u0161tauti prie\u0161 juos ar j\u0173 nem\u0117gti: \u201eNors \u017eino Dievo sprendim\u0105, jog visa tai darantys verti mirties, jie ne tik patys taip daro, bet ir palaiko taip daran\u010dius\u201d (Rom 1, 32). Net demonai \u017eino, kas yra Dievas, kaip gyveno J\u0117zus ir kaip Jis i\u0161gelb\u0117jo \u017emonij\u0105 (Jok\u016bbas sako: \u201eTu tiki, jog yra vienas Dievas? Gerai darai! Bet ir demonai tiki ir dreba\u201d. [Jok 2, 19]). Ta\u010diau tas pa\u017einimas tikrai nerei\u0161kia, kad demonai yra i\u0161gelb\u0117ti.<\/p>\n

2. Pa\u017einimo ir pritarimo neu\u017etenka.<\/strong> Negana to, neu\u017etenka ne tik \u017einoti faktus, bet ir pritarti<\/em> jiems arba sutikti<\/em>, kad jie teisingi. Nikodemas \u017einojo, kad J\u0117zus yra si\u0173stas Dievo, nes pasak\u0117: \u201eRabi, mes suprantame, kad esi at\u0117j\u0119s nuo Dievo kaip Mokytojas, nes niekas negal\u0117t\u0173 padaryti toki\u0173 \u017eenkl\u0173, kokius Tu darai, jeigu Dievas neb\u016bt\u0173 su juo\u201d (Jn 3, 2). Nikodemas \u012fvertino situacijos faktus, \u012fskaitant tai, kad J\u0117zus mok\u0117 ir dar\u0117 \u012fsimintinus stebuklus, ir i\u0161 \u0161i\u0173 fakt\u0173 padar\u0117 teising\u0105 i\u0161vad\u0105: J\u0117zus \u2013 nuo Dievo at\u0117j\u0119s Mokytojas. Ta\u010diau vien tai dar nerei\u0161k\u0117, kad Nikodemas patyr\u0117 i\u0161gelb\u0117jant\u012f \u012ftik\u0117jim\u0105, nes jis dar tur\u0117jo patik\u0117ti, kad Kristus j\u012f i\u0161gelb\u0117s, dar tur\u0117jo \u201e\u012ftik\u0117ti J\u012f\u201d. Karalius Agripa \u2013 kitas \u017einojimo ir pritarimo be i\u0161gelb\u0117jan\u010dio \u012ftik\u0117jimo pavyzdys. Paulius suprato, kad karalius Agripa \u017einojo ir akivaizd\u017eiai pritar\u0117 \u017eyd\u0173 ra\u0161tams (kuriuos dabar vadiname Senuoju Testamentu). Stoj\u0119s teisme prie\u0161 Agrip\u0105, jis pasak\u0117: \u201eKaraliau Agripa, ar tiki prana\u0161ais? A\u0161 \u017einau, kad tiki<\/em>\u201d (Apd 26, 27). Ta\u010diau Agripa nebuvo patyr\u0119s i\u0161gelb\u0117jan\u010dio \u012ftik\u0117jimo, nes atsak\u0117 Pauliui: \u201eTuojau, \u017ei\u016br\u0117k, \u012ftikinsi mane krik\u0161\u010dionimi tapti\u2026\u201d (Apd 26, 28).<\/p>\n

3. A\u0161 turiu apsispr\u0119sti pasitik\u0117ti J\u0117zumi kaip savo asmeniniu Gelb\u0117toju.<\/strong> Be evangelijos fakt\u0173 \u017einojimo ir pritarimo tiems faktams, kad b\u016b\u010diau i\u0161gelb\u0117tas, a\u0161 turiu apsispr\u0119sti tik\u0117ti, kad J\u0117zus mane i\u0161gelb\u0117s. Taip darydamas, i\u0161 susidom\u0117jusio i\u0161gelb\u0117jimo fakt\u0173 ir Biblijos mokymo steb\u0117tojo a\u0161 tampu \u017emogumi, u\u017emezgusiu naujus santykius su J\u0117zumi Kristumi kaip gyvu Asmeniu. Taigi i\u0161gelb\u0117jant\u012f \u012ftik\u0117jim\u0105 galima apibr\u0117\u017eti taip: I\u0161gelb\u0117jantis \u012ftik\u0117jimas \u2013 tai pasitik\u0117jimas, kad J\u0117zus Kristus, kaip gyvas Asmuo, atleis nuod\u0117mes ir dovanos am\u017ein\u0105j\u012f gyvenim\u0105 su Dievu.<\/em>
\n\u0160is apibr\u0117\u017eimas akcentuoja, kad i\u0161gelb\u0117jantis \u012ftik\u0117jimas yra ne \u0161iaip patik\u0117jimas faktais, o asmeninis \u012fsitikinimas<\/em>, kad J\u0117zus mane <\/em>i\u0161gelb\u0117s. Kituose skyriuose ai\u0161kinsime, jog i\u0161gelb\u0117jimas apima daug daugiau nei papras\u010diausias nuod\u0117mi\u0173 atleidimas ir am\u017einasis gyvenimas, ta\u010diau k\u0105 tik pas Krist\u0173 at\u0117j\u0119s \u017emogus retai tesuvokia b\u016bsim\u0173j\u0173 i\u0161gelb\u0117jimo palaiminim\u0173 mast\u0105. O kol kas galime apibendrinti, jog du pagrindiniai dalykai, kurie svarb\u016bs Krist\u0173 \u012ftik\u0117jusiam \u017emogui, yra \u201enuod\u0117mi\u0173 atleidimas\u201d ir \u201eam\u017einasis gyvenimas su Dievu\u201d. \u017dinoma, am\u017einasis gyvenimas su Dievu apima tokius aspektus kaip teisumo deklaravimas prie\u0161 Diev\u0105 (i\u0161teisinimo dalis, gvildenama kitame skyriuje), \u012fvaikinimas, pa\u0161ventinimas ir pa\u0161lovinimas, ta\u010diau \u0161iuos dalykus galima detaliai perprasti v\u0117liau. Pagrindinis dalykas, kuris r\u016bpi pas Krist\u0173 ateinan\u010diam netikin\u010diajam, yra faktas, kad nuod\u0117m\u0117 atskyr\u0117 j\u012f ar j\u0105 nuo draugyst\u0117s su Dievu, kuriai \u017emogus ir yra sukurtas. Netikintysis ateina pas Krist\u0173, nor\u0117damas atsikratyti nuod\u0117mi\u0173 bei kalt\u0117s jausmo ir u\u017emegzti su Dievu nuo\u0161ird\u0173 santyk\u012f, kuris t\u0119sis am\u017einai.
\nApibr\u0117\u017eimas akcentuoja asmenin\u012f pasitik\u0117jim\u0105<\/em> Kristumi, ne tik tik\u0117jim\u0105 faktais apie Krist\u0173. Kadangi i\u0161gelb\u0117jantis \u012ftik\u0117jimas \u0160ventajame Ra\u0161te implikuoja \u0161\u012f asmenin\u012f pasitik\u0117jim\u0105, \u0161iuolaikin\u0117je kult\u016broje geriau vartoti \u017eod\u012f \u201epasitik\u0117jimas\u201d negu \u201etik\u0117jimas\u201d. Mat galima \u201etik\u0117ti\u201d, jog ka\u017ekas yra tiesa, ta\u010diau sav\u0119s su tuo nesieti. A\u0161 galiu tik\u0117ti<\/em>, kad Kambera yra Australijos sostin\u0117 ar kad 7 padaugin\u0119 i\u0161 6 gausime 42, bet, tik\u0117damas \u0161iais faktais, neb\u016bti asmeni\u0161kai kam nors atsidav\u0119s ar nuo ko nors priklausomas. Be to, m\u016bs\u0173 dienomis \u017eodis tik\u0117jimas<\/em> kartais rei\u0161kia kone iracional\u0173 atsidavim\u0105 ka\u017ekam, nors esama akivaizd\u017ei\u0173 \u012frodym\u0173, kad yra kitaip, iracional\u0173 apsisprendim\u0105 tik\u0117ti ka\u017ekuo, nors esame tikri, kad tai netiesa<\/em>! (Pralaimint j\u016bs\u0173 m\u0117gstamai futbolo komandai, kas nors gali paraginti jus \u201etik\u0117ti\u201d, nors faktai liudija visai k\u0105 kita.) \u0160ios dvi populiariosios \u017eod\u017eio \u201etik\u0117jimas\u201d reik\u0161m\u0117s yra prie\u0161ingos biblinei reik\u0161mei.[1]
\n\u017dodis pasitik\u0117jimas <\/em>yra ar\u010diau biblin\u0117s traktuot\u0117s, kadangi mes pa\u017e\u012fstame kasdieniniame gyvenime pasitikin\u010di\u0173 \u017emoni\u0173. Kuo geriau pa\u017e\u012fstame \u017emog\u0173, kuo geriau \u012f\u017evelgiame pasitik\u0117jimo vert\u0105 jo gyvenimo b\u016bd\u0105, tuo labiau tikime, kad tas \u017emogus padarys, k\u0105 pa\u017ead\u0117jo, ar pasielgs taip, kaip mes tikim\u0117s. \u0160i platesn\u0117 asmeninio pasitik\u0117jimo prasm\u0117 atskleid\u017eiama keliose \u0160ventojo Ra\u0161to vietose, kuriose apie pradin\u012f i\u0161gelb\u0117jant\u012f \u012ftik\u0117jim\u0105 kalbama kaip apie ypatingai asmeni\u0161k\u0105 \u012fvyk\u012f ir da\u017enai panaudojamos i\u0161 asmenini\u0173 santyki\u0173 kylan\u010dios analogijos. Jonas sako: \u201eVisiems, kurie J\u012f pri\u0117m\u0117<\/em>, Jis dav\u0117 gali\u0105 tapti Dievo vaikais\u201d (Jn 1, 12). Apie Kristaus pri\u0117mim\u0105 Jonas kalba kaip apie sve\u010dio pri\u0117mim\u0105 savo namuose.
\nJono 3, 16 sakoma: \u201e\u2026kad kiekvienas, kuris J\u012f tiki<\/em>, nepra\u017e\u016bt\u0173, bet tur\u0117t\u0173 am\u017ein\u0105j\u012f gyvenim\u0105\u201d. \u010cia Jonas vartoja kiek ne\u012fprast\u0105 fraz\u0119: jis sako ne \u201ekiekvienas, kuris Juo tiki<\/em>\u201d (tai yra, tiki, kad tai, k\u0105 J\u0117zus sako, yra tiesa, ir Juo galima pasitik\u0117ti), o \u201ekiekvienas, kuris J\u012f tiki\u201d. Graiki\u0161k\u0105 fraz\u0119 pisteu\u014d eis auton <\/em>dar gali b\u016bti ver\u010diama \u201etik\u0117ti \u012f <\/em>J\u012f\u201d ta prasme, kad tik\u0117jimas ir pasitik\u0117jimas nukreipiamas \u012f J\u0117z\u0173 ir pasilieka Jame<\/em> kaip Asmenyje. Leonas Morrisas pasak\u0117: \u201eTik\u0117jimas, pagal Jon\u0105, yra veikla, kuria \u017emogus atskiriamas nuo sav\u0119s ir suvienijamas su Kristumi\u201d. Jo supratimu, graiki\u0161ka fraz\u0117 pisteu\u014d eis<\/em> rodo, kad Naujojo Testamento tik\u0117jimas yra ne tik intelektinis akcentas, bet implikuoja ir \u201emoralin\u012f asmeninio pasitik\u0117jimo element\u0105\u201d.[2] Graikas pasaulietis, nesusipa\u017ein\u0119s su Naujuoju Testamentu, taip sakydavo retai, o gal ir visai nesakydavo, ta\u010diau \u0161is posakis puikiausiai tinka i\u0161reik\u0161ti asmenin\u012f pasitik\u0117jim\u0105 Kristumi kaip i\u0161gelb\u0117jan\u010dio tik\u0117jimo dal\u012f.
\nJ\u0117zus keliose vietose kalba apie \u201eat\u0117jim\u0105 pas J\u012f\u201d. Jis sako: \u201eVisi, kuriuos Man duoda T\u0117vas, ateis pas Mane<\/em>, ir ateinan\u010dio pas Mane A\u0161 neatstumsiu\u201d (Jn 6, 37). Arba: \u201eJei kas trok\u0161ta, teateina pas Mane<\/em> ir tegu geria\u201d (Jn 7, 37). Ir dar: \u201eAteikite pas Mane<\/em> visi, kurie vargstate ir esate prisl\u0117gti; A\u0161 jus atgaivinsiu! Imkite ant pe\u010di\u0173 Mano jung\u0105 ir mokykit\u0117s i\u0161 Man\u0119s, nes A\u0161 romus ir nuolankios \u0161irdies, ir j\u016bs rasite savo sieloms atgaiv\u0105. Mano jungas \u0161velnus, mano na\u0161ta lengva\u201d (Mt 11, 28\u201330). \u0160iose vietose mes esame kvie\u010diami ateiti pas Krist\u0173 ir papra\u0161yti priimti, duoti atsigerti gyvojo vandens, suteikti poils\u012f bei pamokyti. Visa tai sukuria gana asmeni\u0161k\u0105 vaizdin\u012f to, kas sudaro i\u0161gelb\u0117jant\u012f \u012ftik\u0117jim\u0105. Be to, Lai\u0161ko hebrajams autorius ragina mus galvoti apie dabar danguje gyvenant\u012f J\u0117z\u0173, kaip pasirengus\u012f mus priimti: \u201eTod\u0117l Jis per am\u017eius gali i\u0161gelb\u0117ti tuos, kurie per J\u012f eina prie Dievo, Jis am\u017einai gyvas<\/em>, kad juos u\u017etart\u0173\u201d (Hbr 7, 25). \u010cia (kaip ir daugelyje kit\u0173 Naujojo Testamento viet\u0173) J\u0117zus vaizduojamas kaip dabar gyvenantis danguje ir gebantis pad\u0117ti tiems, kurie pas J\u012f ateina.
\nTeologas reformatas J. I. Packeris, apib\u016bdindamas Kristaus kvietim\u0105 atsiliepti asmeniniu \u012ftik\u0117jimu, cituoja \u0161ias brit\u0173 ra\u0161ytojo puritono Johno Oweno pastraipas:<\/p>\n

\u0160tai keletas klausim\u0173, kuriuos Jis jums u\u017eduoda: \u201eKod\u0117l j\u016bs mir\u0161tate? Kod\u0117l pra\u017e\u016bstate? Kod\u0117l nerandate ramyb\u0117s savo sieloms? Ar j\u016bs\u0173 \u0161irdys i\u0161tvers, ar bus tvirtos rankos art\u0117jan\u010di\u0105 nir\u0161to dien\u0105?
\n\u2026\u017di\u016br\u0117kite \u012f Mane ir b\u016bkite i\u0161gelb\u0117ti; ateikite pas Mane, ir A\u0161 i\u0161vaduosiu jus i\u0161 vis\u0173 nuod\u0117mi\u0173, li\u016bdesio, baimi\u0173, na\u0161t\u0173 bei suteiksiu j\u016bs\u0173 sieloms atgaiv\u0105. Ateikite, maldauju; nedelskite, nebeatid\u0117liokite; am\u017einyb\u0117 jau prie dur\u0173\u2026 nejauskite Man tokios neapykantos, kad b\u016btum\u0117te pasiry\u017e\u0119 ver\u010diau \u017e\u016bti, negu priimti i\u0161laisvinim\u0105 i\u0161 Man\u0119s.
\nTokius ir pana\u0161ius dalykus Kristus nuolatos skelbia, maldaudamas bei ragindamas nusid\u0117j\u0117li\u0173 sielas. \u2026Jis daro tai, pamokslaudamas \u017dod\u012f, tarsi Jis b\u016bt\u0173 kartu su jumis, stov\u0117t\u0173 tarp j\u016bs\u0173 ir kalb\u0117t\u0173 asmeni\u0161kai kiekvienam i\u0161 j\u016bs\u0173. \u2026Jis paskyr\u0117 evangelijos tarnautojus, kad jie eit\u0173 pas jus ir kalb\u0117t\u0173 su jumis vietoje Jo, kviest\u0173 jus Jo vardu (2 Kor 5, 19\u201320).[3]<\/p>\n

Taip suprasdami tikr\u0105 \u012ftik\u0117jim\u0105 Naujajame Testamente, galime \u012fvertinti tris elementus, kurie turi b\u016bti, \u017emogui \u012ftikint Krist\u0173. Jis turi \u017einoti pagrindinius dalykus arba suprasti <\/em>evangelijos faktus. Jis turi pritarti<\/em> tiems faktams arba sutikti su jais. Toks sutikimas implikuoja \u012fsitikinim\u0105, jog i\u0161sakytieji evangelijos faktai yra teisingi, ypa\u010d tas, kad a\u0161 esu nusid\u0117j\u0117lis, kuriam reikia i\u0161gelb\u0117jimo, ir kad vienintelis Kristus atliko bausm\u0119 u\u017e mano nuod\u0117mes ir dabar si\u016blo man i\u0161gelb\u0117jim\u0105. Be to, jis rei\u0161kia \u017einojim\u0105, kad a\u0161 turiu pasitik\u0117ti Kristumi kaip Gelb\u0117toju, kad Jis yra vienintelis kelias pas Diev\u0105 ir vienintelis mano i\u0161gelb\u0117jimo b\u016bdas. \u0160is pritarimas evangelijos faktams apima ir tro\u0161kim\u0105 b\u016bti i\u0161gelb\u0117tam per Krist\u0173. Ta\u010diau visa tai nepapildo tikro i\u0161gelb\u0117jan\u010dio \u012ftik\u0117jimo. Tai ateina tik tada, kai a\u0161 savanori\u0161kai apsisprend\u017eiu pasitik\u0117ti<\/em> Kristumi kaip savo<\/em> Gelb\u0117toju. \u0160is asmeni\u0161kas apsisprendimas pasitik\u0117ti Kristumi \u012fvyksta mano \u0161irdyje, visos mano esyb\u0117s centre, kuris atsidav\u0119s man kaip visavertei asmenybei.<\/p>\n

4. Augant pa\u017einimui, turi augti ir tik\u0117jimas. <\/strong>Prie\u0161ingai \u0161iuolaikiniam pasaulietiniam \u201etik\u0117jimo\u201d supratimui, tikrasis tik\u0117jimas Naujajame Testamente n\u0117ra ka\u017ekas, k\u0105 ne\u017einojimas ar \u012fsitikinimas prie\u0161ingais dalykais, negu rodo faktai, tik stiprint\u0173. I\u0161gelb\u0117jantis \u012ftik\u0117jimas kaip tik atitinka pa\u017einim\u0105 ir tikr\u0105j\u012f fakt\u0173 supratim\u0105. Paulius sako: \u201eTaigi tik\u0117jimas \u2013 i\u0161 klausymo, klausymas \u2013 kai skelbiamas Kristaus \u017dodis\u201d (Rom 10, 17). Turint teising\u0105 informacij\u0105 apie Krist\u0173, \u017emon\u0117ms lengviau Juo pasitik\u0117ti. Be to, kuo daugiau mes \u017einome apie J\u012f bei apie Jame ai\u0161kiai atskleist\u0105 Dievo charakter\u012f, tuo labiau galime Juo pasitik\u0117ti. Taigi pa\u017einimas tik\u0117jimo nesusilpnina, o prie\u0161ingai.
\nI\u0161gelb\u0117jan\u010dio \u012ftik\u0117jimo Kristumi atveju, mes su\u017einome apie J\u012f, tik\u0117dami patikimu liudijimu apie J\u0117z\u0173. O patikimiausias liudytojas yra \u0160ventasis Ra\u0161tas. Kadangi tai paties Dievo \u017eod\u017eiai, jie visi\u0161kai patikimi, ir mes gauname teisingas \u017einias apie Krist\u0173. \u0160tai kod\u0117l \u201eTik\u0117jimas \u2013 i\u0161 klausymo, klausymas \u2013 kai skelbiamas Kristaus \u017dodis\u201d (Rom 10, 17). Kasdieniniame gyvenime, gird\u0117dami liudijim\u0105 i\u0161 \u017emogaus, kur\u012f laikome patikimu, mes patikime daugeliu dalyk\u0173. Toks apsisprendimas \u0161iuo atveju \u2013 kai liudija Paties Dievo \u017eod\u017eiai \u2013 dar labiau pagr\u012fstas.<\/p>\n

B. Tik\u0117jimas ir atgaila turi eiti kartu<\/strong>
\nAtgail\u0105 galima apibr\u0117\u017eti taip: Atgaila \u2013 tai nuo\u0161irdus gail\u0117jimasis d\u0117l nuod\u0117mi\u0173, j\u0173 i\u0161si\u017ead\u0117jimas ir pasiry\u017eimas j\u0173 nebedaryti bei klusniai eiti pas Krist\u0173.<\/em>
\n\u0160is apibr\u0117\u017eimas rodo, kad atgaila gali \u012fvykti tam tikru metu ir tai n\u0117ra \u017emogaus gyvenimo b\u016bdo pasikeitimo demonstravimas. Atgaila, kaip ir \u012ftik\u0117jimas, yra protinis suvokimas<\/em> (kad nuod\u0117m\u0117 yra blogis), emocinis pritarimas <\/em>\u0160ventojo Ra\u0161to mokymui apie nuod\u0117m\u0119 (\u0161irdg\u0117lai d\u0117l nuod\u0117m\u0117s ir jos at\u017evilgiu jau\u010diamai neapykantai) bei asmeninis apsisprendimas <\/em>nusigr\u0119\u017eti nuo jos (nuod\u0117m\u0117s i\u0161si\u017ead\u0117jimas bei valingas apsisprendimas daugiau jos nebedaryti ir gyventi pakl\u016bstant Kristui). Negalima sakyti, kad pasikeit\u0119 mes turime kur\u012f laik\u0105 pagyventi<\/em> ir tik tada atgaila gali b\u016bti nuo\u0161irdi, nes prie\u0161ingu atveju atgaila virs tam tikru paklusnumu \u2013 o tai mes galime padaryti<\/em>, siekdami nusipelnyti i\u0161gelb\u0117jim\u0105. \u017dinoma, nuo\u0161irdi atgaila bus pasikeitusio gyvenimo rezultatas. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 atgailav\u0119s \u017emogus i\u0161 karto prad\u0117s gyventi t\u0105 pasikeitus\u012f gyvenim\u0105, kur\u012f galima pavadinti atgailos vaisiumi. Ta\u010diau prie\u0161 \u012fsitikindami atleidimu, mes niekada neturime reikalauti, kad \u017emogus kur\u012f laik\u0105 pagyvent\u0173 savo nauj\u0105j\u012f gyvenim\u0105. Atgaila \u012fvyksta \u0161irdyje ir apima vis\u0105 asmen\u012f, nusprendus\u012f nusigr\u0119\u017eti nuo nuod\u0117m\u0117s.
\nSvarbu suprasti, kad vien apgailestavimas ar net gilus gail\u0117jimasis d\u0117l savo poelgi\u0173 dar n\u0117ra tikra atgaila, jeigu to nelydi nuo\u0161irdus apsisprendimas nebenusid\u0117ti prie\u0161 Diev\u0105. Paulius ragino \u201eatsigr\u0119\u017eti \u012f Diev\u0105<\/em> ir \u012ftik\u0117ti m\u016bs\u0173 Vie\u0161pat\u012f J\u0117z\u0173\u201d (Apd 20, 21). Jis sak\u0117si, jog d\u017eiaugiasi d\u0117l korintie\u010di\u0173, \u201ene d\u0117l to, kad jums teko nuli\u016bsti, bet kad nuli\u016bdimas atved\u0117 jus \u012f atgail\u0105. [\u2026] Mat li\u016bdesys pagal Dievo vali\u0105 per atgail\u0105 veda \u012f i\u0161gelb\u0117jim\u0105, ir to netenka gail\u0117tis, o \u0161io pasaulio li\u016bdesys veda \u012f mirt\u012f\u201d<\/em> (2 Kor 7, 9\u201310). Pasaulie\u010diai gali labai apgailestauti d\u0117l savo veiksm\u0173 ir galb\u016bt bijoti bausm\u0117s, ta\u010diau jie nei\u0161si\u017eada nuod\u0117mi\u0173 ir neapsisprend\u017eia j\u0173 nebedaryti. Lai\u0161ke hebrajams 12, 17 pasakojama, kaip Ezavas raudojo d\u0117l savo elgesio pasekmi\u0173, bet i\u0161 tikr\u0173j\u0173 jis neatgailavo. Be to, kaip matome i\u0161 2 Kor 7, 9\u201310, net li\u016bdesys pagal Dievo vali\u0105 yra tik vienas veiksnys, vedantis \u012f nuo\u0161ird\u017ei\u0105 atgail\u0105, ta\u010diau toks li\u016bdesys pats savaime dar n\u0117ra \u0161irdies apsisprendimas Dievo akivaizdoje, kuris ir yra tikra atgaila.
\nAtgail\u0105 ir \u012ftik\u0117jim\u0105 \u0160ventasis Ra\u0161tas laiko skirtingais vieno veiksmo \u2013 at\u0117jimo pas Krist\u0173 kaip Gelb\u0117toj\u0105 \u2013 aspektais. Negalima sakyti, kad \u017emogus pirmiau nusigr\u0119\u017eia nuo nuod\u0117m\u0117s, o paskui \u012ftiki Krist\u0173 arba pirmiau \u012ftiki Krist\u0173, o paskui nusigr\u0119\u017eia nuo nuod\u0117m\u0117s, \u2013 tai \u012fvyksta vienu metu. Atsigr\u0119\u017edami \u012f Krist\u0173, kad<\/em> b\u016btume i\u0161gelb\u0117ti i\u0161 nuod\u0117mi\u0173, mes tuo pa\u010diu metu nusigr\u0119\u017eiame nuo<\/em> nuod\u0117mi\u0173, i\u0161 kuri\u0173 pra\u0161ome Krist\u0173 mus i\u0161vaduoti. Jeigu b\u016bt\u0173 ne taip, vargu ar m\u016bs\u0173 atsigr\u0119\u017eimas \u012f Krist\u0173 ir pasitik\u0117jimas Juo b\u016bt\u0173 nuo\u0161irdus.
\nKad atgaila ir \u012ftik\u0117jimas yra papras\u010diausiai dvi tos pa\u010dios monetos pus\u0117s arba du to paties atsivertimo aspektai, pavaizduota paveiksl\u0117lyje.
\nPagal \u0161i\u0105 diagram\u0105, \u017emogus, kuris nuo\u0161ird\u017eiai atsigr\u0119\u017eia \u012f Krist\u0173, kad b\u016bt\u0173 i\u0161gelb\u0117tas, tuo pat metu turi paleisti nuod\u0117m\u0119, \u012f kuri\u0105 lig tol buvo \u012fsikabin\u0119s, ir nusigr\u0119\u017eti nuo jos, kad atsigr\u0119\u017et\u0173 \u012f Krist\u0173. Taigi nei atgaila, nei \u012ftik\u0117jimas neatsiranda pirmiau; jie turi eiti kartu. Johnas Murray kalba apie \u201eatgailaujant\u012f \u012ftik\u0117jim\u0105\u201d ir \u201e\u012ftikin\u010di\u0105 atgail\u0105\u201d.[4]<\/p>\n

Taigi tvirtinimas, kad galima tur\u0117ti tikr\u0105 i\u0161gelb\u0117jant\u012f tik\u0117jim\u0105 neatgailavus u\u017e nuod\u0117mes, rodyt\u0173 akivaizd\u0173 prie\u0161taravim\u0105 Naujojo Testamento faktams. Be to, Naujajam Testamentui prie\u0161taraut\u0173 ir skelbiama galimyb\u0117 priimti Krist\u0173 \u201ekaip Gelb\u0117toj\u0105\u201d, bet ne \u201ekaip Vie\u0161pat\u012f\u201d, jeigu tai rei\u0161kia vien tik\u0117jim\u0105si b\u016bti i\u0161gelb\u0117tam, bet ne pasiry\u017eim\u0105 nuo to momento atsisakyti nuod\u0117m\u0117s ir paklusti Kristui.
\n\u0160iuo at\u017evilgiu kai kurie gars\u016bs evangelistai turi kitoki\u0105 nuomon\u0119. Jie tvirtina, jog evangelijos skelbimas, reikalaujant atgailos<\/em> ir \u012ftik\u0117jimo, i\u0161 tikr\u0173j\u0173 yra i\u0161gelb\u0117jimo per darbus skelbimas. Pasak j\u0173, \u0161iame skyriuje i\u0161d\u0117stytas po\u017ei\u016bris, kad atgaila ir \u012ftik\u0117jimas turi eiti kartu, yra neteisinga evangelija apie \u201ei\u0161gelb\u0117jimo vie\u0161patyst\u0119\u201d. J\u0173 nuomone, i\u0161gelb\u0117jantis \u012ftik\u0117jimas implikuoja tik pasitik\u0117jim\u0105 Kristumi kaip Gelb\u0117toju, o atsidavimas Jam kaip Vie\u0161pa\u010diui yra pasirinktinis v\u0117lesnis \u017eingsnis, kuris i\u0161gelb\u0117jimui neb\u016btinas. Daugeliui propaguojan\u010di\u0173j\u0173 \u0161\u012f po\u017ei\u016br\u012f i\u0161gelb\u0117jantis \u012ftik\u0117jimas t\u0117ra intelektinis sutikimas su evangelijos faktais.
\nKviesdamas nusid\u0117j\u0117lius: \u201eAteikite pas Mane visi, kurie vargstate ir esate prisl\u0117gti; A\u0161 jus atgaivinsiu!\u201d, J\u0117zus bematant priduria: \u201eImkite ant savo pe\u010di\u0173 Mano jung\u0105 ir mokykit\u0117s i\u0161 Man\u0119s\u201d<\/em> (Mt 11, 28\u201329). Ateiti pas J\u012f rei\u0161kia imti ant savo pe\u010di\u0173 Jo jung\u0105, atsiduoti Jo vedimui ir vadovavimui, mokytis i\u0161 Jo ir paklusti Jam. Jei nenorime taip \u012fsipareigoti, vadinasi, i\u0161 tikr\u0173j\u0173 Juo nepasitikime.
\nKalb\u0117damas apie pasitik\u0117jim\u0105 Dievu ar Kristumi, \u0160ventasis Ra\u0161tas da\u017enai susieja tok\u012f pasitik\u0117jim\u0105 su nuo\u0161ird\u017eia atgaila. Pavyzd\u017eiui, Izaijas pateikia i\u0161kalbing\u0105 liudijim\u0105, tipi\u0161k\u0105 daugelio Senojo Testamento prana\u0161\u0173 ne\u0161tai \u017einiai: \u201eIe\u0161kokite Vie\u0161paties, kaip galima J\u012f rasti, \u0161aukit\u0117s Jo, kai Jis arti. Tepalieka<\/em> nedor\u0117lis savo keli\u0105 ir nusid\u0117j\u0117lis \u2013 savo k\u0117slus! Tegr\u012f\u017eta<\/em> jis pas Vie\u0161pat\u012f, kad jo pasigail\u0117t\u0173, pas m\u016bs\u0173 Diev\u0105, nes Jis labai atlaidus\u201d (Iz 55, 6\u20137).
\n\u0160ioje vietoje minima ir atgaila d\u0117l nuod\u0117mi\u0173, ir at\u0117jimas pas Diev\u0105 pra\u0161yti atleidimo. Naujajame Testamente Paulius apibendrina savo evangelistin\u012f tarnavim\u0105 kaip \u017eyd\u0173 ir graik\u0173 raginim\u0105 \u201eatsigr\u0119\u017eti <\/em>\u012f Diev\u0105 ir \u012ftik\u0117ti <\/em>m\u016bs\u0173 Vie\u0161pat\u012f J\u0117z\u0173\u201d (Apd 20, 21). Lai\u0161ko hebrajams autorius \u012f elementari\u0173 doktrin\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 kaip du pirmuosius elementus \u012ftraukia \u201eatsivertim\u0105 nuo negyv\u0173 darb\u0173\u201d ir \u201etik\u0117jim\u0105<\/em> Dievu\u201d (Hbr 6, 1).
\n\u017dinoma, kartais \u012fvardijamas vien \u012ftik\u0117jimas, kaip b\u016btinas dalykas einant pas Krist\u0173 pra\u0161yti i\u0161gelb\u0117jimo (\u017er. Jn 3, 16; Apd 16, 31; Tom 10, 9; Ef 2, 8\u20139 ir kt.). Tai \u017einomos Ra\u0161to vietos, ir mes da\u017enai jas akcentuojame, ai\u0161kindami evangelij\u0105 kitiems. Ta\u010diau neretai mes nepastebime, kad yra lygiai taip pat daug viet\u0173, kur minima tik atgaila<\/em>, nes papras\u010diausiai numanoma, jog tikra atgaila apima ir \u012ftik\u0117jim\u0105, kad Kristus atleis nuod\u0117mes. Naujojo Testamento autoriai taip gerai suvok\u0117, kad atgaila ir nuo\u0161irdus \u012ftik\u0117jimas turi eiti drauge, jog da\u017enai papras\u010diausiai pamin\u0117davo tik atgail\u0105, o \u012ftik\u0117jimas likdavo nusp\u0117jamas kaip savaime suprantamas dalykas. Mat ne\u012fmanoma i\u0161 tikr\u0173j\u0173 nusigr\u0119\u017eti nuo<\/em> nuod\u0117mi\u0173 ir neatsigr\u0119\u017eti \u012f<\/em> Diev\u0105. Tod\u0117l prie\u0161 \u012f\u017eengdamas \u012f dang\u0173 J\u0117zus pasak\u0117 Savo mokiniams: \u201eYra para\u0161yta, kad Mesijas kent\u0117s ir tre\u010di\u0105 dien\u0105 prisikels i\u0161 numirusi\u0173 ir, pradedant nuo Jeruzal\u0117s, Jo vardu visoms tautoms bus skelbiama, kad atsiverst\u0173<\/em> ir gaut\u0173 nuod\u0117mi\u0173 atleidim\u0105\u201d (Lk 24, 46\u201347). I\u0161gelb\u0117jantis \u012ftik\u0117jimas numanomas fraz\u0117je \u201enuod\u0117mi\u0173 atleidimas\u201d, bet ai\u0161kiai ne\u012fvardijamas.
\nToki\u0105 pat strukt\u016br\u0105 i\u0161laiko ir Apa\u0161tal\u0173 darb\u0173 knygoje apra\u0161ytas evangelijos skelbimas. Po Petro pamokslo Sekmini\u0173 dien\u0105 minia paklaus\u0117: \u201eK\u0105 mums daryti, broliai?\u201d Petras atsak\u0117: \u201eAtsiverskite<\/em>, ir kiekvienas tepasikrik\u0161tija vardan J\u0117zaus Kristaus, kad b\u016bt\u0173 atleistos jums nuod\u0117m\u0117s\u201d (Apd 2, 37\u201338). Pana\u0161iai Petras ai\u0161kino ir savo antrojo pamokslo metu: \u201eTad atgailokite ir atsiverskite, kad b\u016bt\u0173 i\u0161dildytos j\u016bs\u0173 nuod\u0117m\u0117s, kad nuo Vie\u0161paties veido ateit\u0173 paguodos metas\u201d (Apd 3, 19). V\u0117liau, kai apa\u0161talai stojo prie\u0161 teism\u0105, Petras taip kalb\u0117jo apie Krist\u0173: \u201eDievas i\u0161auk\u0161tino J\u012f Savo de\u0161ine kaip Vad\u0105 ir I\u0161gelb\u0117toj\u0105, kad suteikt\u0173 Izraeliui atsivertim\u0105<\/em> ir nuod\u0117mi\u0173 atleidim\u0105\u201d (Apd 5, 31). O pamokslaudamas Aeropage, At\u0117nuose, Paulius susirinkusiems graik\u0173 filosofams pasak\u0117: \u201eIr \u0161tai Dievas nebepaiso an\u0173 nei\u0161manymo laik\u0173, bet dabar skelbia \u017emon\u0117ms, jog visiems visur reikia atsiversti<\/em>\u201d (Apd 17, 30). Be to, savo lai\u0161kuose jis k\u0117l\u0117 klausim\u0105 \u201eKaipgi dr\u012fsti niekinti Jo gerumo, pakantumo ir kantrumo lobius, nesuprasdamas, kad Dievo gerumas skatina tave atsiversti?\u201d (Rom 2, 4) ir kalb\u0117jo apie atgail\u0105<\/em>, kuri \u201eatveda \u012f i\u0161gelb\u0117jim\u0105\u201d (2 Kor 7, 10).
\nMes matome, jog sutik\u0119s \u017emones asmeni\u0161kai, J\u0117zus reikalauja nusigr\u0119\u017eti nuo nuod\u0117m\u0117s ir tik tada sekti paskui J\u012f. Kalb\u0117damasis su jaunu turtingu didiku, Jis liep\u0117 atsisakyti savo turto (Lk 18, 18\u201330); atkeliav\u0119s \u012f Zachiejaus namus, J\u0117zus paskelb\u0117, jog t\u0105 dien\u0105 \u012f \u0161io \u017emogaus namus at\u0117jo i\u0161gelb\u0117jimas, nes jis i\u0161dalijo pus\u0119 savo turto varg\u0161ams ir keturgubai atlygino u\u017e tai, k\u0105 buvo pavog\u0119s (Lk 19, 1\u201310); kalb\u0117damasis su moterimi prie \u0161ulinio, Vie\u0161pats papra\u0161\u0117 j\u0105 pakviesti savo vyr\u0105 (Jn 4, 16); sutik\u0119s Nikodem\u0105, J\u0117zus priekai\u0161tavo jam d\u0117l farizieji\u0161ko netik\u0117jimo ir did\u017eiavimosi savo paties \u017einiomis (Jn 3, 1\u201321). Taigi J\u0117zus parodydavo pir\u0161tu did\u017eiausi\u0105 nuod\u0117m\u0119 \u017emogaus gyvenime. I\u0161 tikr\u0173j\u0173, ka\u017ein ar kas nors i\u0161 evangelij\u0173 heroj\u0173 nuo\u0161ird\u017eiai \u012ftik\u0117jo Krist\u0173, neatgailav\u0119 d\u0117l savo nuod\u0117mi\u0173.
\nSuvokus, jog tikr\u0105 i\u0161gelb\u0117jant\u012f \u012ftik\u0117jim\u0105 turi lyd\u0117ti nuo\u0161irdi atgaila d\u0117l nuod\u0117mi\u0173, lengviau suprasti, kod\u0117l kartais evangelijos skelbimas \u0161iandien neduoda rezultat\u0173. Kai neu\u017esimenama, kokia svarbi yra atgaila, evangelijos esm\u0117 lieka tik tokia: \u201eTik\u0117kite J\u0117zumi Kristumi, ir b\u016bsite i\u0161gelb\u0117ti\u201d.[5] \u0160i \u201eatskiesta\u201d evangelijos versija neskatina i\u0161 visos \u0161irdies atsiduoti Kristui \u2013 tikras \u012fsipareigojimas Kristui rei\u0161kia \u012fsipareigojim\u0105 nusigr\u0119\u017eti nuo nuod\u0117m\u0117s. Raginti \u012ftik\u0117ti, neminint atgailos, rei\u0161kia skelbti tik pus\u0119 evangelijos. Tokiu atveju bus apgauta daugyb\u0117 \u017emoni\u0173, nes jie manys i\u0161gird\u0119 tikr\u0105 krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105 evangelij\u0105, ta\u010diau j\u0105 i\u0161band\u017eius, nieko nevyks. Jie gali netgi pasakyti: \u201eA\u0161 ne kart\u0105 m\u0117ginau priimti Krist\u0173, bet nieko i\u0161 to nei\u0161\u0117jo\u201d. O i\u0161 tikr\u0173j\u0173 tokie \u017emon\u0117s taip ir nepri\u0117m\u0117 Kristaus kaip savo Gelb\u0117tojo, nes Jis ateina pas mus Savo didyb\u0117je ir kvie\u010dia mus priimti J\u012f tok\u012f, koks Jis yra \u2013 tok\u012f, kuris vertas b\u016bti ir kuris reikalauja b\u016bti absoliu\u010diu m\u016bs\u0173 gyvenimo Vie\u0161pa\u010diu.
\nPagaliau k\u0105 galima pasakyti apie \u012fprot\u012f kviesti \u017emones pasimelsti<\/em>, kad priimt\u0173 Krist\u0173 kaip savo asmenin\u012f Gelb\u0117toj\u0105 ir Vie\u0161pat\u012f? Kadangi asmeninis \u012ftik\u0117jimas Kristumi turi implikuoti tvirt\u0105 valios apsisprendim\u0105, \u0161\u012f apsisprendim\u0105 da\u017enai labai naudinga i\u0161reik\u0161ti<\/em> \u017eod\u017eiais, ir tai savaime gali \u012fgauti maldos \u012f Krist\u0173 pavidal\u0105 \u2013 maldos, kurioje mes papasakojame Jam apie savo \u0161irdg\u0117l\u0105 d\u0117l nuod\u0117mi\u0173, pasiry\u017eim\u0105 j\u0173 atsisakyti bei apsisprendim\u0105 pasitik\u0117ti Juo. Tokia i\u0161sakyta malda pati savaime m\u016bs\u0173 nei\u0161gelb\u0117ja, ta\u010diau jos i\u0161rei\u0161kiama \u0161irdies nuostata rodo tikr\u0105 atsivertim\u0105. Tad apsisprendimas sukalb\u0117ti mald\u0105 da\u017enai gali \u017eenklinti moment\u0105, kai \u017emogus tikrai \u012ftiki Krist\u0173.<\/p>\n

C. Tik\u0117jimas ir atgaila t\u0119siasi vis\u0105 gyvenim\u0105<\/strong>
\nNors pradin\u012f \u012ftik\u0117jim\u0105 bei atgail\u0105 mes laik\u0117me dviem atsivertimo aspektais krik\u0161\u010dioni\u0161ko gyvenimo prad\u017eioje, svarbu suprasti, kad tik\u0117jimas ir atgaila n\u0117ra susij\u0119 tik su krik\u0161\u010dioni\u0161ko gyvenimo prad\u017eia. Veikiau tai tampa \u0161irdies nuostata, kuri i\u0161lieka vis\u0105 m\u016bs\u0173, kaip krik\u0161\u010dioni\u0173, gyvenim\u0105. J\u0117zus liep\u0117 Savo mokiniams kasdien melstis: \u201eIr atleisk mums m\u016bs\u0173 kaltes, kaip ir mes atleid\u017eiame savo kaltininkams\u201d (Mt 6, 12). Nuo\u0161ird\u017eiai kalbama \u0161i malda i\u0161 tikr\u0173j\u0173 kiekvien\u0105 dien\u0105 \u017eadins li\u016bdes\u012f d\u0117l nuod\u0117mi\u0173 bei tikr\u0105 atgail\u0105. Prisik\u0117l\u0119s Kristus Laodik\u0117jos ba\u017eny\u010diai pasak\u0117: \u201eA\u0161 baru ir ugdau tuos, kuriuos myliu; tad b\u016bk uolus ir atsiversk<\/em>!\u201d (Apr 3, 19; dar \u017er. 2 Kor 7, 10).
\nPaulius apie tik\u0117jim\u0105 sako: \u201eTaigi dabar pasilieka tik\u0117jimas, viltis ir meil\u0117 \u2013 \u0161is trejetas, bet did\u017eiausia jame yra meil\u0117\u201d (1 Kor 13, 13). Jis, \u017einoma, turi galvoje, jog \u0161ie trys dalykai i\u0161lieka vis\u0105 gyvenim\u0105, ta\u010diau turb\u016bt nori pasakyti ir tai, kad jie i\u0161lieka ir vis\u0105 am\u017einyb\u0119: jeigu tik\u0117jimas yra pasitik\u0117jimas, kad Dievas patenkins visas m\u016bs\u0173 reikmes, tada \u0161is po\u017ei\u016bris niekada nepasikeis \u2013 net senstant. Be to, Paulius pasak\u0117: \u201eDabar, gyvendamas k\u016bne, gyvenu tik\u0117jimu \u012f Dievo S\u016bn\u0173<\/em>, kuris pamilo mane ir paaukojo Save u\u017e mane\u201d (Gal 2, 20).
\nTaigi, nors pradinis<\/em> i\u0161gelb\u0117jantis \u012ftik\u0117jimas ir pradin\u0117<\/em> atgaila i\u0161 tikr\u0173j\u0173 \u012fvyksta tik kart\u0105 gyvenime ir tai rei\u0161kia tikr\u0105 atsivertim\u0105, \u0161irdies nuostatos atgailauti ir tik\u0117ti atsivertimo metu tik prasideda. \u0160ios nuostatos turi i\u0161likti vis\u0105 m\u016bs\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105 gyvenim\u0105. Kiekvien\u0105 dien\u0105 turime nuo\u0161ird\u017eiai atgailauti d\u0117l savo padaryt\u0173 nuod\u0117mi\u0173 bei tik\u0117ti, kad Kristus pasir\u016bpins m\u016bs\u0173 poreikiais ir suteiks j\u0117g\u0173 gyventi krik\u0161\u010dioni\u0161kai.<\/p>\n

Visos teis\u0117s saugomos. \u0160is \u201eSistematin\u0117s teotogijos\u201c, pirm\u0105 kart\u0105 i\u0161spausdintos 1994 m., 35 skyriaus vertimas publikuojamas, suderinus su Inter-Varsity Press, Leicester, Jungtin\u0117 Karalyst\u0117.<\/p>\n

Vert\u0117 Jolanta Kri\u016bnien\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kas yra tikra atgaila? Kas yra i\u0161gelb\u0117jantis tik\u0117jimas? Ar gali \u017emogus priimti J\u0117z\u0173 kaip Gelb\u0117toj\u0105, bet ne kaip Vie\u0161pat\u012f? (35 skyrius) Wayne Grudem Paai\u0161kinimas ir pagrindimas \u0160ventuoju Ra\u0161tu Dviejuose pastaruosiuose skyriuose paai\u0161kinome, kaip Pats Dievas (\u017emogui skelbiant Jo \u017dod\u012f) nukreipia \u012f mus evangelijos kvietim\u0105 ir, veikiant \u0160ventajai Dvasiai, atgimdo mus, suteikdamas nauj\u0105 vidin\u012f dvasin\u012f gyvenim\u0105. […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[473],"tags":[591,583,354,590,172,588],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1295"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=1295"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1295\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1297,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1295\/revisions\/1297"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=1295"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=1295"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=1295"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}