{"id":140,"date":"2015-08-19T16:16:57","date_gmt":"2015-08-19T13:16:57","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=140"},"modified":"2015-08-19T16:17:56","modified_gmt":"2015-08-19T13:17:56","slug":"antibiotikai-daug-gincu-keliantys-pagalbininkai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=140","title":{"rendered":"Antibiotikai \u2013 daug gin\u010d\u0173 keliantys pagalbininkai"},"content":{"rendered":"

Martin Jost<\/em><\/p>\n

Ka\u017ein ar yra kita tokia medikament\u0173 grup\u0117, kuri \u0161iuolaikin\u0117je medicinoje b\u016bt\u0173 padariusi didesn\u0119 revoliucij\u0105, negu antibiotikai. Betgi taip pat, ka\u017ein ar yra kita tokia med\u017eiag\u0173 grup\u0117, d\u0117l kurios taip diskutuot\u0173 neprofesionalai. Diskusijos \u012fgavo dar didesn\u012f mast\u0105 kilus jud\u0117jimui \u201eatgal \u012f gamt\u0105\u201c. Kaip gydytojas, beveik kasdien susiduriantis su \u0161ia problema, nor\u0117\u010diau pabandyti dalyki\u0161kai i\u0161d\u0117styti savo nuomon\u0119 \u0161iuo klausimu.<\/strong><\/p>\n

Antibiotikai \u2013 tai bent pavadinimas!<\/strong><\/p>\n

Man atrodo, kad problema prasideda jau nuo pavadinimo. Atradus med\u017eiagas, kurios \u017eudo bakterijas ir kitas ma\u017eas b\u016btybes, jos buvo pavadintos \u201eanti-biotikais\u201c, nes j\u0173 veikimas buvo nukreiptas prie\u0161 t\u0173 ramyb\u0117s drumst\u0117j\u0173 gyvyb\u0119. \u0160iandienos po\u017ei\u016briu, kai reklama jau i\u0161moko atsi\u017evelgti ir \u012f emocinius aspektus, prie\u0161d\u0117lis \u201eanti\u201c, t.y. \u201eprie\u0161\u201c yra visai nevyk\u0119s. Antroji \u017eod\u017eio dalis, kilusi i\u0161 graik\u0173 kalbos \u017eod\u017eio \u201ebios\u201c, t.y. \u201egyvenimas\u201c, irgi sukelia ne ma\u017eiau abejoni\u0173, nes gali susidaryti \u012fsp\u016bdis, kad antibiotikai \u017eudo ne vien tik lig\u0173 suk\u0117l\u0117jus, bet apskritai bet koki\u0105 gyvyb\u0119. Galb\u016bt geriau b\u016bt\u0173 buv\u0119 pavadinti \u0161i\u0105 med\u017eiag\u0105 \u201epro-biotiku\u201c, nes tuomet \u0161is pavadinimas reik\u0161t\u0173, kad priemon\u0117 yra naudojama siekiant u\u017etikrinti paciento gyvyb\u0119 (i\u0161gyvenim\u0105). Tokie kalbiniai svarstymai gal ir skamba sumaniai, ta\u010diau prid\u0117j\u0119 rank\u0105 prie \u0161irdies prisipa\u017einkite, ar pasirinktum\u0117te savo banku \u201eInfliacijos bank\u0105\u201c arba ar paliktum\u0117te savo automobil\u012f remontuoti \u201eGalin\u010diame sugri\u016bti gara\u017ee\u201c?
\nGreta \u0161ios kalbin\u0117s psichologin\u0117s problematikos, \u017einoma, egzistuoja ir kiti aspektai susij\u0119 su antibiotikais, kuriuos reikia apsvarstyti. Ta\u010diau prad\u017eioje ap\u017evelkime antibiotik\u0173 atradimo ir tobulinimo eig\u0105.<\/p>\n

Penicilino atradimas<\/strong><\/p>\n

Kaip ir daugelis technikos ar medicinos atradim\u0173, taip ir antibiotik\u0173 atradimas buvo grynas atsitiktinumas. 1928 metais Alexandras Flemingas, Petrio l\u0117k\u0161tel\u0117se augindamas bakterijas, pasteb\u0117jo, kad vienoje l\u0117k\u0161tel\u0117je atsirado u\u017eter\u0161imas, t.y. ma\u017ea apvali pel\u0117j\u016bno (Penicillium)<\/em> genties pel\u0117sini\u0173 grybeli\u0173 kolonija. Tai nebuvo ka\u017ekoks ypatingas \u012fvykis. Tokio tipo ma\u017e\u0173 u\u017eter\u0161im\u0173 niekuomet nepavykdavo i\u0161vengti ir u\u017etekdavo vienintel\u0117s grybeli\u0173 sporos, kad idealiose inkubacin\u0117se s\u0105lygose per kelet\u0105 valand\u0173 ar dien\u0173 susidaryt\u0173 ma\u017ea plaukuota kolonija. \u0160eiminink\u0117s, kurios pa\u010dios verda uogienes namuose, be abejon\u0117s, yra ma\u010diusios stiklainiuose toki\u0173 grybeli\u0173 kolonijas.
\nKaip jau buvo anks\u010diau min\u0117ta, tokia nedidel\u0117 grybeli\u0173 kolonija pono Flemingo l\u0117k\u0161tel\u0117je buvo \u012fprastas kasdienis dalykas. Ta\u010diau k\u0117l\u0117 nuostab\u0105 tai, kas krito \u012f akis ir Flemingui, kad keleto milimetr\u0173 atstumu apie \u0161i\u0105 grybeli\u0173 kolonij\u0105 nebuvo bakterij\u0173, kurios \u0161iaip jau tarsi \u017ealia veja padengdavo vis\u0105 l\u0117k\u0161tel\u0117s pavir\u0161i\u0173. Situacija, rodos, buvo paprasta, bet j\u0105 reik\u0117jo genialiai interpretuoti, kad b\u016bt\u0173 atrasti antibiotikai. Remdamasis savo steb\u0117jimais Flemingas padar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad \u0161i grybeli\u0173 kolonija tikriausiai i\u0161skiria \u012f aplink\u0105 toki\u0105 med\u017eiag\u0105, kuri yra labai kenksminga bakterijoms, nes trukdo joms tokioje palankioje aplinkoje augti. Taip buvo atrastas pirmasis antibiotikas. Pel\u0117j\u016bno grybelio garbei jis buvo pavadintas penicilinu.
\n\u0160i pirmin\u0117 med\u017eiaga i\u0161 principo yra naudojama ligi \u0161iol. \u017dinoma, buvo atlikta keletas pakeitim\u0173. Pavyzd\u017eiui, paai\u0161k\u0117jo, kad table\u010di\u0173 pavidalo penicilinas patek\u0119s \u012f organizm\u0105 beveik visi\u0161kai suyra d\u0117l skrand\u017eio i\u0161skiriam\u0173 r\u016bg\u0161\u010di\u0173. D\u0117l to savo pirmine forma j\u012f buvo galima naudoti tik injekcijoms arba infuzijoms. Truput\u012f pakeitus penicilino molekulin\u0119 strukt\u016br\u0105, buvo \u017eengtas pirmas \u017eingsnis, apsaugant j\u012f nuo r\u016bg\u0161ties poveikio. \u0160is pakeitimas \u012fgalino vartoti penicilino tabletes. Ir \u0161iandien medikament\u0173 rinkoje randame vadinam\u0105j\u012f \u201epenicilin\u0105 V\u201c, jis skiriamas pacientams, sergantiems skarlatina ar kitomis, su angina susijusiomis ligomis. Penicilino privalumas yra tas, kad jis tik labai retais atvejais sukelia alergij\u0105, yra prakti\u0161kai nenuodingas, ir paciento organizmas j\u012f labai gerai toleruoja.
\nChemikai \u017eeng\u0117 ir antr\u0105 \u017eingsn\u012f, dar truput\u012f pakeisdami penicilin\u0105. Paai\u0161k\u0117jo, kad daugelis bakterij\u0173 gen\u010di\u0173 sugeba sudaryti ferment\u0105 penicilinaz\u0119, suardant\u012f penicilino molekules. Atlikus papildomus penicilino molekul\u0117s strukt\u016bros pakeitimus buvo pasiektas s\u0105lyginai geras penicilino atsparumas penicilinazei. Tokie penicilinai, kurie yra gaunami i\u0161 pirmini\u0173 nat\u016brali\u0173 produkt\u0173, o po to patobulinami, yra vadinami pusiau sintetiniais penicilinais. Be to, \u017eymiai i\u0161sipl\u0117t\u0117 j\u0173 poveikio spektras, apimantis vis daugiau bakterij\u0173 r\u016b\u0161i\u0173. \u0160iandien penicilinas da\u017enai yra gaunamas genotechnologiniu b\u016bdu, t.y. ma\u017eoms b\u016btyb\u0117ms (bakterijoms arba mieli\u0173 grybams) \u012fsodinama atitinkama paveldima informacija ir specialiose mitybin\u0117se terp\u0117se antibiotikai auginami dideliais kiekiais.<\/p>\n

Nat\u016braliu ar cheminiu b\u016bdu?<\/strong><\/p>\n

Atradus penicilin\u0105 gal\u0117jome steb\u0117tis, kad pats pirmasis antibiotikas yra i\u0161 esm\u0117s nat\u016bralus produktas. Kaip ir gydomosios \u017eolel\u0117s, arbatos ar kiti augaliniai ekstraktai, jis yra kil\u0119s i\u0161 gamtos. Ta\u010diau norint j\u012f dar labiau pagerinti, i\u0161imties tvarka buvo pasinaudota chemikalais. Juk m\u016bs\u0173, \u017emoni\u0173, u\u017edavinys \u2013 tyrin\u0117ti gamt\u0105, gauti i\u0161 jos gydom\u0105sias med\u017eiagas ir atsakingai jas panaudoti. Turb\u016bt niekas neims prie\u0161tarauti, jeigu pavieniai nat\u016bral\u016bs produktai bus kokybi\u0161kai gerinami \u012fsiki\u0161ant \u017emogui, kaip jau buvo apra\u0161yta penicilino atveju.<\/p>\n

Ar kiti antibiotikai irgi gamtin\u0117s kilm\u0117s?<\/strong><\/p>\n

Kaip jau buvo min\u0117ta, pirminis penicilinas susidar\u0117 gamtoje. Po kurio laiko buvo atrastos kitos med\u017eiagos, kurias gydytojai \u0117m\u0117 naudoti nepakeista arba ne\u017eymiai pakeista forma. Prie toki\u0173 med\u017eiag\u0173 vis\u0173 pirma priskirtinas streptomicinas, kuris \u0161iandien yra tarsi rezervinis antibiotikas, anks\u010diau vaidin\u0119s ypa\u010d svarb\u0173 vaidmen\u012f gydant tuberkulioz\u0119. Ta\u010diau reikia pasteb\u0117ti, kad didel\u0117s streptomicino doz\u0117s labai kenkia vidin\u0117s ausies funkcijoms. B\u016btina pamin\u0117ti \u012fdom\u0173 aspekt\u0105, kad \u201enat\u016bralus produktas\u201c gali b\u016bti labai \u017ealingas. Kartais tenka steb\u0117tis, jog yra \u017emoni\u0173, manan\u010di\u0173, kad viskas, kas yra gamtin\u0117s kilm\u0117s, nekritikuotina ir turi b\u016bti priimama su did\u017eiausiu d\u017eiaugsmu. Ta\u010diau pa\u017evelkime tiesai \u012f akis \u2013 kaip tik i\u0161 gamtos yra kil\u0119 stipriausi nuodai.
\nNa, bet streptomicinas n\u0117ra vienintelis antibiotikas, gaminamas i\u0161 aktinomicet\u0173, streptomyces griseus<\/em>. \u0160i grybeli\u0173 gentis yra labai produktyvi. Greta streptomicino yra ir neomicinas, grynai vietiniai veikiantis antibiotikas, kanamicinas, gentamicinas, oleandomicinas ir spiromicinas. Ta\u010diau svarbiausias i\u0161 aktinomicet\u0173 gaunam\u0173 antibiotik\u0173 atstovas yra eritromicinas, gaminamas i\u0161 streptomyces erythreus<\/em> grybelio. \u0160is antibiotikas veikia ne tik bakterijas, bet panaikina ir visokius bakterinio pob\u016bd\u017eio suk\u0117l\u0117jus, randamus ypa\u010d da\u017enai plau\u010di\u0173 u\u017edegimo metu. Eritromicino grup\u0117s antibiotikai yra alternatyva tuo atveju, jeigu pasirei\u0161kia alergija penicilinui. Ne\u017ei\u016brint \u012f galimus skrand\u017eio \u2013 \u017earnyno negalavimus \u2013 viduriavim\u0105 arba v\u0117mim\u0105, \u2013 eritromicinas yra pakeliamas labai gerai.<\/p>\n

Cheminiu b\u016bdu pagaminti vaistai<\/strong><\/p>\n

Greta anks\u010diau min\u0117t\u0173 nat\u016brali\u0173 antibiotik\u0173 egzistuoja nema\u017eai grynai sintetini\u0173, kurie anks\u010diau buvo vadinami cheminiais vaistais. B\u0117gant laikui, \u0161ios s\u0105vokos pasimir\u0161o ir dabar jie taip pat vadinami antibiotikais. Klasikinis cheminis vaistas yra sulfanilamid\u0173 grup\u0117s preparatai, kuri\u0173 gamyba buvo labai pigi, ta\u010diau \u0161iandien j\u0173 populiarumas suma\u017e\u0117j\u0119s. \u0160itos med\u017eiagos labai da\u017enai sukeldavo odos alerginius susirgimus. Sulfanilamidai \u0161iandien yra visi\u0161kai i\u0161stumti i\u0161 rinkos, bet i\u0161imt\u012f sudaro baktrimas ir jam giminingi preparatai, susidedantys i\u0161 sulfanilamido ir dar kokios nors med\u017eiagos mi\u0161inio.
\nToks pat likimas i\u0161tiko ir chloramfenikol\u012f, labai plataus veikimo spektro sintetin\u012f antibiotik\u0105. Be to, jo did\u017eiausias prana\u0161umas buvo jo pigumas. Vartojamas santykiu 1:100000 jis gal\u0117jo sukelti mirtin\u0105 ma\u017eakraujyst\u0119, tod\u0117l vakaruose jo buvo atsisakyta ir vartojama tik besivystan\u010diose \u0161alyse. B\u016btina akcentuoti dar ir tai, kad m\u016bs\u0173 poelgio irgi nepavadinsi labai protingu, jeigu visus medikamentus, sukeldavusius sunkesnius pa\u0161alinius poveikius arba net mirt\u012f, gal\u0117jome papras\u010diausiai i\u0161braukti i\u0161 s\u0105ra\u0161o. \u0160is faktas ver\u010dia mus kiekvienu atveju apsvarstyti visus argumentus u\u017e ir prie\u0161.<\/p>\n

Kokie antibiotik\u0173 prana\u0161umai?<\/strong><\/p>\n

N\u0117ra jokios abejon\u0117s, kad antibiotik\u0173 panaudojimas medicinoje i\u0161 esm\u0117s suk\u0117l\u0117 did\u017eiul\u0119 revoliucij\u0105, \u0161iandien s\u0117kmingai galime nugal\u0117ti infekcines ligas, kuri\u0173 gydymas dar prie\u0161 kelet\u0105 met\u0173 buvo ne\u012fmanomas. \u0160is pasiekimas, viena vertus, yra susij\u0119s su pa\u010dios ligos \u012fveikimu, o kita vertus \u2013 su komplikacin\u0117mis ligomis. \u017dinome, kad pra\u0117jus 2\u20133 savait\u0117ms po anginos, imunologin\u0117s reakcijos pagrindu, streptokokai gali sukelti v\u0117lesnes ligas, tokias kaip \u0161irdies vo\u017etuv\u0173, s\u0105nari\u0173 ar inkst\u0173 u\u017edegimai. \u0160ios komplikacijos paskutiniu metu pasitaiko vis re\u010diau, ir mums lieka neai\u0161ku, ar jos atsiranda d\u0117l antibiotik\u0173 vartojimo, ar nepriklausomai nuo j\u0173.
\nKitas aktualus dalykas norint i\u0161vengti pasekmini\u0173 lig\u0173, susij\u0119s su Laimo ligos, kitaip dar vadinamos borelioze, gydymu. Tai bakterin\u0117s kilm\u0117s liga, platinama erki\u0173. Pati liga buvo i\u0161ai\u0161kinta tik prie\u0161 kelet\u0105 met\u0173, bet atrodo, kad susirgim\u0173 ja daug\u0117ja. I\u0161 prad\u017ei\u0173 \u012fkandimo vietoje atsiranda raudonos d\u0117mel\u0117s, o po keleto met\u0173 gali prasid\u0117ti s\u0105nari\u0173 ar nerv\u0173 u\u017edegimai, kuri\u0173 gydymas yra labai sunkus. Jei liga dar n\u0117ra \u012fsisen\u0117jusi, tai tinkamas gydymas antibiotikais prakti\u0161kai visuomet padeda j\u0105 \u012fveikti.<\/p>\n

Ar \u017ealingi antibiotikai?<\/strong><\/p>\n

Kai kalbama apie antibiotik\u0173 \u017eal\u0105, tai vis\u0173 pirma galvojama apie j\u0173 sukeliam\u0105 pa\u0161alin\u012f poveik\u012f. Jis priklauso nuo vartojamo preparato r\u016b\u0161ies ir yra nevienodas. Nors daugelis pa\u0161alini\u0173 poveiki\u0173 gali b\u016bti pacientui labai nemalon\u016bs, ta\u010diau medicininiu po\u017ei\u016briu jie yra \u017emogui visai nepavojingi. Ta\u010diau reikia nepamir\u0161ti, kad antibiotikas \u017eudo ne pasirinktinai tik ligos suk\u0117l\u0117jus, bet ir visus mikroorganizmus, kurie yra jam jautr\u016bs. Tod\u0117l kiekvien\u0105 kart\u0105 kartu su lig\u0105 sukelian\u010diomis bakterijomis yra pasmerkta daugyb\u0117 nekenksming\u0173 mikrob\u0173. Beveik visi jie yra \u017earnyne, tod\u0117l viduriavimas \u2013 vienas i\u0161 labiausiai paplitusi\u0173 pa\u0161alini\u0173 poveiki\u0173.
\nKiti pa\u0161aliniai veiksniai, kaip pavyzd\u017eiui, vidin\u0117s ausies ar kraujo gamybos pa\u017eeidimai, gali b\u016bti labai komplikuoti, o pavieniais atvejais tapti net mirties prie\u017eastimi. Ta\u010diau nepageidautinas reakcijas sukelia ir veiksmingi vaistai. Jos kyla pavartojus ne vien antibiotikus, bet ir daugel\u012f kit\u0173 med\u017eiag\u0173.
\n\u017dinoma, reik\u0117t\u0173 pamin\u0117ti i\u0161laidas, susidaran\u010dias gydant antibiotikais. Skai\u010diuojant apskritai, ambulatori\u0161kai gydomiems ligoniams skiriam\u0173 antibiotik\u0173 kiekis \u012fprastoms ligoms gydyti per savait\u0119 kainuoja apie 70 lit\u0173 vienam pacientui. \u017dmogaus gydymas didel\u0117mis antiobiotik\u0173 doz\u0117mis intraveniniu b\u016bdu ligonin\u0117je kainuoja 100 Lt dienai. Ta\u010diau gydant tik nedaugel\u012f pacient\u0173, susidaro didesn\u0117s i\u0161laidos.
\nJeigu \u012fd\u0117miai \u012fsiklausysime \u012f paciento \u017eod\u017eius, o tai tur\u0117t\u0173 daryti kiekvienas gydytojas, tai i\u0161 pasakojim\u0173 susidarysime \u012fsp\u016bd\u012f, kaip da\u017enai jis baiminasi, kad antibiotikai padarysi\u0105 jo organizmui nema\u017e\u0105 \u017eal\u0105, paveikdami imunin\u0119 sistem\u0105, tuomet organizmas nebegal\u0117si\u0105s kovoti su liga ir u\u017esigr\u016bdinti. \u0160is nuog\u0105stavimas yra suprantamas, ta\u010diau j\u012f reikia kaip galima labiau susilpninti.
\n\u017dinome, kad nema\u017eai pacient\u0173 yra su pa\u017eeista imunosistema. Toki\u0173 ligoni\u0173 i\u0161gydyti vien antibiotikais negalima. Kovoje su bakterijomis vaistai gali \u017eengti tik pirm\u0105j\u012f \u017eingsn\u012f, bet toliau kovoti su liga ir j\u0105 \u012fveikti turi pats \u017emogaus organizmas. B\u016bt\u0173 galima argumentuoti, kad skubotas antibiotik\u0173 panaudojimas gydant lig\u0105 imuninei sistemai palieka ma\u017eiau laiko kovoti su naujuoju interventu. Nors \u0161itoks teiginys atrodo ir logi\u0161kas, ta\u010diau kiek man yra \u017einoma, jis niekada nebuvo pagr\u012fstas tyrimais. \u0160\u012f argument\u0105 galima b\u016bt\u0173 apversti auk\u0161tyn kojomis tokiu samprotavimu: antibiotikais suard\u017eius bakterijas, susidaran\u010dios liekanos ima stimuliuoti imunin\u0119 apsaugin\u0119 reakcij\u0105 stipriau nei tai gali daryti sveikos bakterijos. \u0160itoks poveikio efektas yra taip pat grynai hipotetinis ir neturi mokslinio pagrindimo.
\nReikia pridurti, kad skirtingai negu virusai, bakterijos tik suma\u017eina imunitet\u0105 arba jis i\u0161 viso nepasirei\u0161kia. Ne\u017ei\u016brint \u012f tai, kad tymais sergama tik vien\u0105 kart\u0105 gyvenime, tomis pa\u010diomis salmoneli\u0173 genties bakterijomis (viduriavimo suk\u0117l\u0117ju) galima u\u017esikr\u0117sti kelet\u0105 kart\u0173. Imunitetas da\u017enai yra suma\u017e\u0117j\u0119s nepriklausomai nuo to, ar antibiotikai buvo vartojami, ar nebuvo.<\/p>\n

Kaip veikia antibiotikai?<\/strong><\/p>\n

I\u0161 principo antibiotikai turi veikti ten, kur daugial\u0105stis organizmas ai\u0161kiai skiriasi nuo vienal\u0105s\u010dio arba bakterij\u0173. Tik taip yra \u012fmanoma sunaikinti bakterijas nepadarant \u017ealos \u017emogui. \u010cia galimi keli poveikio b\u016bdai. Penicilinas, pavyzd\u017eiui, trukdo atstatyti vadinam\u0173j\u0173 gramteigiam\u0173 bakterij\u0173 l\u0105stel\u0117s sienel\u0119 (tai bakterijos, kurios j\u0173 nustatymo metu apdorojamos Gramo da\u017eais, nusida\u017eo m\u0117lynai). Veikiant penicilinui, l\u0105stel\u0117s sienel\u0117 tampa pralaidi, bakterijos i\u0161brinksta ir sprogsta. Kadangi tokias sieneli\u0173 sudedam\u0105sias dalis prakti\u0161kai turi tik bakterijos, tai pasirodo, kad apskritai \u017emogaus organizmui penicilinas yra ne\u017ealingas. Kiti antibiotikai paveikia bakterij\u0173 med\u017eiag\u0173 apykait\u0105 ten, kur jie ai\u0161kiai skiriasi nuo \u017emogaus med\u017eiag\u0173 apykaitos. Taip veikia, pavyzd\u017eiui, sulfanilamidai ir tetraciklino preparatai.<\/p>\n

O kaip gi su rezistencija?<\/strong><\/p>\n

Pa\u017eod\u017eiui i\u0161vertus \u017eod\u012f \u201erezistencija\u201c rei\u0161kia \u201eatsparumas\u201c. Kalbant apie antibiotikus, rezistencija yra laikomas mikrobo sugeb\u0117jimas i\u0161vengti antibiotik\u0173 poveikio. Jei kovoti su infekcija yra naudojamas antibiotikas, kuriam bakterijos yra atsparios, tai m\u016bs\u0173 pastangos bus berg\u017ed\u017eios. Norint \u0161ito i\u0161vengti, gydant ir stacionariniu ir ambulatoriniu b\u016bdu, atliekami pakartotiniai rezistencijos tyrimai, kuri\u0173 metu i\u0161auginami suk\u0117l\u0117jai ir tiriamas antibiotik\u0173 poveikis jiems. Mikrobai veisiami ant agaro (vert. past.<\/em>: i\u0161 ryt\u0173 Indijos vandenyno dumbli\u0173 gauta gleivinga med\u017eiaga, vartojama mikrob\u0173 mitybin\u0117ms terp\u0117ms konservuoti) plok\u0161teli\u0173, paskirstant ant j\u0173 ma\u017eus gabal\u0117lius antibiotikais impregnuoto popieriaus. Patirtis liudija, kad nuo \u0161i\u0173 popier\u0117li\u0173 antibiotikai patenka \u012f aplink\u0105 ir i\u0161plinta joje ma\u017edaug 1 cm spinduliu. Jeigu mikrobai yra \u0161iems antibiotikams atspar\u016bs, tai jie netrukdomi dauginasi, i\u0161eidami u\u017e \u201estabdymo zonos\u201c rib\u0173. Bet jeigu jie pasirodo es\u0105 jautr\u016bs antibiotikui, tada aplenkia \u0161i\u0105 \u201ezon\u0105\u201c. Tokiu b\u016bdu laborant\u0117 gali lengvai nustatyti, kokius antibiotikus reikia vartoti atitinkamoje situacijoje.
\nI\u0161 esm\u0117s yra galimi skirtingi rezistencijos mechanizmai. Bakterijos gali pagaminti tokias med\u017eiagas, kurios sunaikina antibiotikus arba sustabdo j\u0173 veikim\u0105. Egzistuoja ir toks rezistentas, kuris kliudo transportuoti antibiotikus \u012f bakterijos l\u0105stel\u0119. Dalis rezistent\u0173 paai\u0161kinama spontani\u0161ka mutacija, kai d\u0117l atsitiktinio paveldim\u0173j\u0173 savybi\u0173 pakitimo, vieni mikrobai tampa atspar\u016bs, o kiti ne. Kiti rezistencijos tipai gali b\u016bti paveldimi bakterijoms toliau dauginantis.Taip rezistencija, kuri buvo b\u016bdinga tik vienam bakterij\u0173 tipui, gali keliauti toliau ir i\u0161plisti bei persimesti \u012f kitus tipus. Visi\u0161kai tik\u0117tina tokia prielaida, kad kasdieni\u0161kas, nesud\u0117tingas gydymas antibiotikais lemia rezistencij\u0105, kuri gydymo metu dar nepasirei\u0161kia. Jeigu pacientas po m\u0117nesio ar dviej\u0173 d\u0117l pavojingos infekcijos yra v\u0117l hospitalizuojamas, tai visai galima tik\u0117tis, kad \u0161\u012fkart, \u012ftakojama ankstesnio gydymo, rezistencija pasireik\u0161.
\nIki \u0161iol antibiotik\u0173 ir bakterij\u0173 rezistencijos kovoje da\u017eniausiai laim\u0117davo \u017emogus. Ta\u010diau labai tik\u0117tina, kad viskas gali pasikeisti. I\u0161 naujausi\u0173 prane\u0161im\u0173 \u017einome, kad ypa\u010d genotechnologi\u0161kai pagamintuose antibiotikuose, ne\u017ei\u016brint skrupulingo j\u0173 valymo, vis dar yra randama paveldim\u0173j\u0173 savybi\u0173 p\u0117dsak\u0173 t\u0173 mikrob\u0173, i\u0161 kuri\u0173 jie buvo pagaminti. D\u0117l to gali b\u016bti, kad \u0161is kelias leid\u017eia paveldim\u0105j\u0105 informacij\u0105 rezistencijai perduoti jau kartu su antibiotiku. \u0160iuo metu \u0161is teiginys dar n\u0117ra galutinai pagr\u012fstas, ta\u010diau nekyla joki\u0173 abejoni\u0173, kad \u012f rezistencijos problem\u0105 reikia atkreipti ypating\u0105 d\u0117mes\u012f.
\nDabar antibiotik\u0173 dang\u0173 grasina u\u017etemdyti keli tams\u016bs debesys. I\u0161 vienos pus\u0117s \u2013 tai egzistuojantys \u0161unvo\u010di\u0173 suk\u0117l\u0117jai (Staphylococcus aureus<\/em> \u2013 auksinis stafilokokas), kurie jautriai reaguoja tik \u012f vien\u0105 vienintel\u012f antibiotik\u0105. Pana\u0161i situacija yra ir su kitais mikrobais. Kokia alternatyva? Jeigu vien\u0105 dien\u0105 i\u0161 ties\u0173 prasid\u0117s rezistencijos, kuri\u0173 nebebus galima apeiti, tai b\u016bsime priversti v\u0117l kaip ir ankstesniais laikais grie\u017etai izoliuoti tam tikras pacient\u0173 grupes. Dar kitas galimybes mums suteikia apsauginiai skiepai. Kaip jau buvo min\u0117ta, pasiekimai bakteriologijos srityje yra labai kukl\u016bs, ta\u010diau pavieniais atvejais jie atrodo visai geri. Pavyzd\u017eiui, \u012fvedus hemofilo (haemophilus)<\/em> skiepus smarkiai suma\u017e\u0117jo toki\u0173 vaik\u0173 lig\u0173, kaip smegen\u0173 dangal\u0173 u\u017edegimas. Ta\u010diau tokios s\u0117km\u0117s, \u017einoma, nesitikima, kovojant su kitais mikrobais.<\/p>\n

Kokias i\u0161vadas galima padaryti praktikai?<\/strong><\/p>\n

\u0160alutini\u0173 veiksni\u0173 potencialas ir rezistencijos susidarymo pavojus s\u0105lygojo keleto gydymo princip\u0173, \u012f kuriuos turi atkreipti d\u0117mes\u012f gydantis gydytojas, atsiradim\u0105. Ypa\u010d svarbu, kad medikamento doz\u0117s b\u016bt\u0173 pakankamai didel\u0117s ir gydoma u\u017etektinai ilgai. Gydymo trukm\u0117 priklauso nuo to audinio, kuris yra u\u017ekr\u0117stas, nuo mikrobo ir, be to, nuo patyrimo duomen\u0173. Gydymo antibiotikais trukm\u0117 turi b\u016bti ne trumpesn\u0117 kaip 5 dienos, i\u0161skyrus moter\u0173 \u0161lapimo tak\u0173 infekcijas, kurios s\u0117kmingai gydomos vienkartine didele antibiotik\u0173 doze. Jeigu \u0161i\u0173 taisykli\u0173 nesilaikoma, tai skatinamas rezistencijos atsiradimas. Kaip rodo praktin\u0117 patirtis, \u0161i\u0173 taisykli\u0173 visi\u0161kai nesilaiko savigydymu u\u017esiimantys \u017emon\u0117s. Kas kart\u0105 vis susiduriama su pacientais, kurie saugo antibiotik\u0173 liku\u010dius. Pasirei\u0161kus simptomams, kurie jiems atrodo pana\u0161\u016bs \u012f buvusios ligos, jie imasi table\u010di\u0173, geria jas nereguliariai ir v\u0117l meta \u012f \u0161al\u012f, kai tik jiems nors truput\u012f pager\u0117ja.<\/p>\n

Gydymas antibiotikais \u2013 per daug ar per ma\u017eai?<\/strong><\/p>\n

Nuolat mes, gydytojai, girdime pacient\u0173 priekai\u0161tus es\u0105 skiriame per daug antibiotik\u0173. Reikia atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f tai, kas sukelia b\u016btinyb\u0119 gydyti antibiotikais. Yra toki\u0173 situacij\u0173, kuriose gydymas antibiotikais yra b\u016btinas. Tai gyvybei pavojingos infekcijos, tokios, kaip kraujo u\u017ekr\u0117timas, sunk\u016bs plau\u010di\u0173 u\u017edegimai, mink\u0161t\u0173j\u0173 organ\u0173 ar kaul\u0173 u\u017edegimai. Skub\u0173 gydym\u0105 antibiotikais reikia prad\u0117ti ir norint i\u0161vengti komplikacij\u0173, pavyzd\u017eiui, streptokok\u0173 sukeltos anginos bei Laimo ligos atvejais.
\nTa\u010diau reikia pripa\u017einti, kad palyginti da\u017enai gydymas antibiotikais yra tik po\u017ei\u016brio klausimas. Daugelis odos p\u016blini\u0173, \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s infekcij\u0173 arba bronchit\u0173 pagyja savaime, nors galb\u016bt tur\u0117ta ir didesni\u0173 nusiskundim\u0173 ir b\u016bta ilgesn\u0117s ligos trukm\u0117s. Paprastai gydymas be antibiotik\u0173 n\u0117ra pigesnis. Jeigu bandoma apsieiti be antibiotik\u0173, tai siekiant i\u0161vengti didesni\u0173 komplikacij\u0173 b\u016btina reguliariai kontroliuoti ligos eig\u0105.
\nKaip a\u0161 jau u\u017esiminiau, neretai antibiotik\u0173 skyrimas priklauso nuo gydytojo po\u017ei\u016brio. Geras gydytojas tur\u0117t\u0173 pasitarti su gydomu ligoniu. Kod\u0117l gi man nepasidalinus sprendimo teise su pacientu? Kod\u0117l jis negali pad\u0117ti man nuspr\u0119sti? Renkantis \u0161\u012f keli\u0105, galima labai greitai i\u0161siai\u0161kinti, ar pacientas priklauso \u201esveikuoliams\u201c ir nori kaip nors apsieiti be chemijos, ar verslo \u017emoni\u0173 klanui, norin\u010diam tr\u016bks ply\u0161 laikytis numatyt\u0173 termin\u0173. Kaip tik \u0161is paskutinysis aspektas, man atrodo, yra labai svarbus. Kaip da\u017enai gird\u017eiu ma\u017edaug tokio pob\u016bd\u017eio reikalavimus: \u201eIki \u0161ios datos a\u0161 turiu b\u016bti v\u0117l sveikas ir \u017evalus, po trij\u0173 dien\u0173 man\u0119s laukia didel\u0117 \u0161eimynin\u0117 \u0161vent\u0117, a\u0161 b\u016btinai turiu dalyvauti artimiausioje konferencijoje ir t.t.\u201c Asmenin\u0117 patirtis leido pasteb\u0117ti \u012fdom\u0173 dalyk\u0105, jog pacientas, trok\u0161tantis greit pasveikti, visada renkasi antibiotikus. Galb\u016bt daugel\u012f skaitytoj\u0173 tai nustebins.<\/p>\n

Apibendrinkime:<\/strong><\/p>\n

N\u0117ra jokios abejon\u0117s, kad antibiotikai revoliucijonavo gydym\u0105. Ypa\u010d tai pasakytina apie bakterinius susirgimus, kurie nuo to laiko Vakar\u0173 pasauliui nebekelia jokio siaubo. Jau atpratome, kad pacientai mirt\u0173 nuo bakterini\u0173 infekcij\u0173. Daugelis antibiotik\u0173 turi tikrai ma\u017eus \u0161alutinius poveikius ir yra labai gerai organizmo toleruojami. Be to, visada i\u0161lieka galimyb\u0117 suma\u017einti \u0161alutinius poveikius, kurie pavieniais atvejais gali b\u016bti rimti. Tod\u0117l gydymo antibiotikais niekuomet negalima sumenkinti. Be to, dar egzistuoja ir rezistencijos pavojus, kuris fatali\u0161kai pasirei\u0161kia esant labai sunkioms, gresian\u010dioms gyvybei infekcijoms. Nuog\u0105stavimai, kad antibiotikai \u201esilpnina\u201c organizm\u0105 ir ma\u017eina imunitet\u0105, gali b\u016bti pagrind\u017eiami tik labai sunkiai. Ai\u0161ku yra tik viena \u2013 antibiotikai negali nugal\u0117ti infekcijos. Tam reikia pasitelkti nema\u017ea organizmo priemoni\u0173 (baltieji kraujo k\u016bneliai, antik\u016bniai ir t.t.). Tod\u0117l s\u0117kmingas gydymas antibiotikais yra tik pagalba savipagalbai. Kaip ir visais kitais gyvenimo atvejais taip ir \u0161iuo mums nepasiseks, jeigu nesilaikysime tam tikr\u0173 norm\u0173. Tiek per didel\u012f, besaik\u012f antibiotik\u0173 vartojim\u0105, tiek ir visi\u0161k\u0105 j\u0173 atsisakym\u0105 laikau neatsakingu.
\nPagrindinis gydytojo u\u017edavinys yra kuo geriau atskirti virusines ir bakterines infekcijas, nes pirmosios neturi nieko bendra su antibiotikais. Be to, jis turi gerai \u017einoti vis\u0105 da\u017eniausiai pasitaikan\u010di\u0173 lig\u0173 suk\u0117l\u0117j\u0173 spektr\u0105 bei antibiotik\u0173 veikimo sferas, kad pirm\u0105j\u0105 priemon\u0119 panaudoj\u0119s gal\u0117t\u0173 pasiekti tiksl\u0105. Taip jis sutaupys pinig\u0173, i\u0161vengs \u0161alutinio poveikio ir suma\u017eins rezistencijos susidarymo pavoj\u0173. Jeigu egzistuoja sakinys, kuris protingai apibr\u0117\u017eia gydym\u0105 antibiotikais, tai \u0161is sakinys skamb\u0117t\u0173 taip: \u201eKiek \u012fmanoma re\u010diau, ir tiek laiko bei tokiomis doz\u0117mis, kaip yra b\u016btina.\u201c<\/p>\n

Dr. Martin Jost<\/strong>, gydytojas<\/p>\n

Vert\u0117 Aurelija Rugaitien\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Ka\u017ein ar yra kita tokia medikament\u0173 grup\u0117, kuri \u0161iuolaikin\u0117je medicinoje b\u016bt\u0173 padariusi didesn\u0119 revoliucij\u0105, negu antibiotikai. Betgi taip pat, ka\u017ein ar yra kita tokia med\u017eiag\u0173 grup\u0117, d\u0117l kurios taip diskutuot\u0173 neprofesionalai. Diskusijos \u012fgavo dar didesn\u012f mast\u0105 kilus jud\u0117jimui \u201eatgal \u012f gamt\u0105\u201c. Kaip gydytojas, beveik kasdien susiduriantis su \u0161ia problema, nor\u0117\u010diau pabandyti dalyki\u0161kai i\u0161d\u0117styti savo nuomon\u0119 \u0161iuo klausimu.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":137,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[7],"tags":[59,62,61,60],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/140"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=140"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/140\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":142,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/140\/revisions\/142"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/137"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=140"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=140"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=140"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}