{"id":157,"date":"2015-08-19T16:30:24","date_gmt":"2015-08-19T13:30:24","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=157"},"modified":"2015-08-19T16:31:01","modified_gmt":"2015-08-19T13:31:01","slug":"siela-dvasia-ir-sirdis-biblija-apie-zmogu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=157","title":{"rendered":"Siela, dvasia ir \u0161irdis \u2013 Biblija apie \u017emog\u0173"},"content":{"rendered":"

Holger Lahayne<\/em><\/p>\n

Siela, dvasia ir \u0161irdis \u2013 tai s\u0105vokos, kurias kiekvienas i\u0161 m\u016bs\u0173 savaip suprantame. Siela yra tai, kas nemirtinga mumyse; dvasia daugeliui \u2013 m\u016bs\u0173 galvoje esantis nematerialumas; o \u0161irdis yra m\u016bs\u0173 emocij\u0173 centras. Ta\u010diau jokioje kitoje srityje nekrik\u0161\u010dioni\u0161kieji ir klaidingi \u012fvaizd\u017eiai neu\u017etemd\u0117 ai\u0161kaus ir objektyvaus Biblijos prane\u0161imo taip kaip mokyme apie \u017emog\u0173. Tad nor\u0117tume naujai paai\u0161kinti trij\u0173 pavadinime esan\u010di\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 reik\u0161mes ir panagrin\u0117ti, k\u0105 gi Biblija ra\u0161o apie siel\u0105, dvasi\u0105 ir \u0161ird\u012f?<\/p>\n

Siela<\/strong><\/p>\n

Siela yra viena svarbiausi\u0173 ir da\u017eniausiai vartojam\u0173 s\u0105vok\u0173 Biblijoje; ji apib\u016bdina vis\u0105 \u017emog\u0173. Hebraj\u0173 kalba \u017eodis siela (nefe\u0161)<\/em> Senajame Testamente aptinkamas ma\u017edaug 800 kart\u0173, j\u012f atitinkantis graik\u0173 kalbos \u017eodis (psyche)<\/em>Naujajame Testamente \u2013 ma\u017edaug 100 viet\u0173. Abiej\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 pagrindin\u0117 reik\u0161m\u0117 yra ne kas kita, kaip gerkl\u0117, kv\u0117pavimas, oro dvelktel\u0117jimas, dvelksmas, gyvyb\u0117s alsavimas.
\nGalb\u016bt kam nors u\u017ekliuvo \u017eodis \u201evisas\u201c \u2013 kod\u0117l vis\u0105 <\/em>\u017emog\u0173? Argi siela yra ne tai, kas \u017emoguje? Jau pirmoje Biblijos knygoje randame vien\u0105 svarbiausi\u0173 viet\u0173 apie \u017emog\u0173 ir jo siel\u0105. Prad\u017eios knygoje 2,7 para\u0161yta: \u201eIr Vie\u0161pats Dievas suk\u016br\u0117 \u017emog\u0173 i\u0161 \u017eem\u0117s ir dulki\u0173 ir \u012fkv\u0117p\u0117 \u012f jo veid\u0105 gyvyb\u0117s kvap\u0105, padarydamas \u017emog\u0173 gyva siela\u201c. Dievas suk\u016br\u0117 \u017emog\u0173 kaip siel\u0105, taigi \u017emogus yra siela. \u0160iuo atveju siela rei\u0161kia tik gyv\u0105 b\u016btyb\u0119, \u012f kuri\u0105 Dievas \u012fkv\u0117p\u0117 gyvyb\u0119. Tod\u0117l visi\u0161kai logi\u0161ka, kad daugelyje Senojo Testamento viet\u0173, kuriose originalo kalba yra \u017eodis, \u012fvardijantis siel\u0105, i\u0161versta \u201e\u017emogus\u201c arba \u201egyva esyb\u0117\u201c, arba netgi \u201ea\u0161\u201c.
\nSenajame Testamente \u017eodis \u201esiela\u201c pirmiausiai apib\u016bdina vis\u0105 \u017emog\u0173 kaip gyv\u0105 b\u016btyb\u0119. \u010cia pastebime glaud\u0173 ry\u0161\u012f su pagrindine hebraji\u0161kojo \u017eod\u017eio reik\u0161me. Gyvyb\u0117 tiesiogiai siejasi su kv\u0117pavimu \u2013 kas nekv\u0117puoja, tas mir\u0161ta. Jeigu i\u0161 k\u016bno nebei\u0161eina joks oro dvelktel\u0117jimas, \u017emogus daugiau neb\u0117ra gyva siela. Be to, siela visuomet \u012fvardija ne gyvyb\u0119 apskritai, o atskiro <\/em>\u017emogaus gyvyb\u0119. Taip, pavyzd\u017eiui, psalm\u0117se da\u017enai skamba labai asmeni\u0161ki \u017eod\u017eiai: \u201emano<\/em> siela yra labai nusigandusi\u201c (Ps 6,4) arba \u201ed\u017ei\u016bgaudavo mano<\/em> siela\u201c (Ps 16,9).
\nVisa Biblija patvirtina, kad siel\u0105 suk\u016br\u0117 Dievas. Jis j\u0105 suk\u016br\u0117, jis j\u0105 i\u0161saugo ir tik jis gali j\u0105 pasiimti. Jobas sako: \u201eJo rankoje yra siela viso to, kas gyva, ir dvasia kiekvieno \u017emogaus k\u016bno\u201c (Job 12,10. Kitas \u012fdomus \u0161ios eilut\u0117s aspektas: \u201esiela\u201c ir \u201edvasia\u201c apib\u016bdina t\u0105 pat\u012f fenomen\u0105, bet apie tai v\u0117liau).
\nSenajame Testamente siela traktuojama kaip vis\u0173 jausm\u0173 buvein\u0117. Siela trok\u0161ta Dievo (Ps 63,2); ji gali myl\u0117ti (\u012est 6,5), b\u016bti prisl\u0117gta baim\u0117s (Pr 42,21) ir kankintis (Iz 53,11); ji gali verkti (Ps 119,18), gali nuskursti (Job 30,16) ir gali b\u016bti i\u0161lieta (1 Sam 1,15; liet. \u0161irdis); siela \u017eino (Ps 139,14), galvoja (1Sam 20,4; liet. nei\u0161versta) ir atsimena (Rd 3,20). Ir \u010dia turimas omenyje \u017emogus kaip visuma: ne viena kokia nors dalis mumyse d\u017eiaugiasi ar li\u016bdi, o mes esame kaip visas asmuo.
\nO Naujojo Testamento ar ne kitoks po\u017ei\u016bris? Argi J\u0117zus neatskiria sielos nuo k\u016bno, kai jis sako: \u201eIr nebijokite t\u0173, kurie u\u017emu\u0161a k\u016bn\u0105, bet sielos negali u\u017emu\u0161ti…\u201c (Mt 10,28)? Evangelijoje pagal Luk\u0105 pasakyta: \u201e…\u0161i\u0105 nakt\u012f tavo sielos pareikalaus i\u0161 tav\u0119s…\u201c (Lk 12,20). Ai\u0161ku, Naujasis Testamentas ry\u0161kiau skiria <\/em>siel\u0105 ir k\u016bn\u0105, ta\u010diau vien\u0105 nuo kito neatskiria<\/em>. Senasis Testamentas kreipia d\u0117mes\u012f \u012f \u017eemi\u0161k\u0105j\u012f gyvenim\u0105 \u2013 Izraelio tauta \u010dia, \u0161ioje \u017eem\u0117je, kitoms tautoms tur\u0117jo b\u016bti pavyzd\u017eiu. Naujajame Testamente \u012f pirm\u0105 plan\u0105 i\u0161kyla tai, kas laukia po \u0161io gyvenimo: am\u017einas, naujas gyvenimas, kuris \u012fgyvendinamas J\u0117zaus d\u0117ka. Sunaikinus k\u016bn\u0105, \u017emogus ne visi\u0161kai i\u0161nyksta ir mir\u0161ta. \u017dmogus (o \u010dia Biblija kalba apie \u201esiel\u0105\u201c) visuomet lieka Dievo rankose. Lygiai taip Naujajame Testamente siela apib\u016bdinama kaip Dievo sukurta ir mylima. Ta\u010diau dar stipriau pabr\u0117\u017eiama, kad d\u0117l sielos kovojama, ji arba visi\u0161kai prarasta, arba i\u0161gelb\u0117ta \u2013 \u201ekalbama apie siel\u0105\u201c rei\u0161kia: kalbama apie visum\u0105!
\nSvarbu tai, kad sielos i\u0161gelbstimos ir palaiminamos, taip ra\u0161o Petras (1 Pt 1,9). Tai tiesa. Ta\u010diau \u010dia turime prisiminti Senojo Testamento mokym\u0105: sakoma, kad palaimintas visas \u017emogus, o ne viena kokia vertinga jo dalis. Jei neatsi\u017evelgsime \u012f visos Biblijos \u017eini\u0105, labai lengvai nuslysime \u012f graiki\u0161k\u0105j\u012f m\u0105stym\u0105, kuris nuves klaidingomis v\u0117\u017e\u0117mis. Antikos graik\u0173 filosofai siel\u0105 traktavo kaip duot\u0105 gamtos ir am\u017ein\u0105. Jie \u017emog\u0173 perskyr\u0117 \u012f material\u0173 k\u016bn\u0105 ir siel\u0105, ir tik pastaroji viena suartina \u017emog\u0173 su dievybe. Siela savaranki\u0161kai \u201egyvena\u201c k\u016bne, kuris pats savaime yra menkaverti\u0161kesnis ir pavaldus sielai. Mir\u0161tant siela palieka (pagaliau) \u0161\u012f k\u016bno \u201ekal\u0117jim\u0105\u201c, nes ji buvo \u201ei\u0161tremta\u201c \u012f k\u016bn\u0105 tik ribotam laikui.
\nKai kuri\u0173 Ba\u017eny\u010dios t\u0117v\u0173 d\u0117ka, pana\u0161us m\u0105stymas greitai prasiskverb\u0117 \u012f Ba\u017eny\u010di\u0105 ir tuoj \u012fsi\u0161aknijo. Kas \u0161iandien abejoja, kad mokymas apie \u201esielos nemirtingum\u0105\u201c yra krik\u0161\u010dioni\u0161kas? Ta\u010diau Biblija niekur nekalba, kad siela kaip \u017emogaus dalis yra savaime<\/em> nemirtinga. Gamtoje n\u0117ra nieko<\/em>, kas b\u016bt\u0173 nemirtinga. Am\u017einas gyvenimas galimas tik d\u0117ka Dievo, kuris prik\u0117l\u0117 J\u0117z\u0173 Krist\u0173 i\u0161 numirusi\u0173j\u0173. Graikams \u0161is J\u0117zaus prisik\u0117limas buvo visi\u0161kai nesuprantamas. Kod\u0117l? Nes J\u0117zus prisik\u0117l\u0117 k\u016bnu<\/em>. Dievui \u017emogaus k\u016bnas n\u0117ra nereik\u0161mingas arba ma\u017eiau svarbus nei \u201evidinis \u017emogus\u201c. Kaip jis J\u0117zui dav\u0117 nauj\u0105, pasikeitus\u012f k\u016bn\u0105 (nors buvo lik\u0119 nukry\u017eiavimo \u017eaizdos, ta\u010diau \u017emon\u0117s j\u012f atpa\u017eino ne i\u0161 karto), taip ir mes am\u017einyb\u0117je gausime nauj\u0105 prisik\u0117lus\u012f k\u016bn\u0105. Taip reikia suprasti ir eilutes i\u0161 Kor 5,1\u20134 ir Fil 3,21. \u010cia Paulius kalba apie k\u016bn\u0105 tariamai <\/em>j\u012f niekindamas, vadindamas j\u012f \u201emenku\u201c ir palygindamas su nugriaunama l\u016b\u0161na. M\u016bs\u0173 dabartinis mirtingas k\u016bnas bus pakeistas, i\u0161auk\u0161tintas \u2013 ta\u010diau jis ir liks k\u016bnu!
\nPirm\u0173j\u0173 Ba\u017eny\u010di\u0173 laikais k\u016bni\u0161kumo ir jutimi\u0161kumo niekinimas \u012fsitvirtino, paplitus askezei. Ta\u010diau Biblija \u0161i kryptis negal\u0117jo remtis. Nors J\u0117zus i\u0161skyr\u0117 k\u016bn\u0105 ir siel\u0105, tai rei\u0161kia, kad, tur\u0117damas omenyje \u017emog\u0173, jis i\u0161skyr\u0117 \u201eam\u017ein\u0105j\u012f aspekt\u0105\u201c ir \u201ebaigtin\u012f aspekt\u0105\u201c. Ta\u010diau jis niekur <\/em>nemenkino k\u016bni\u0161kumo, materialumo (kam tuomet visi jo k\u016bno<\/em> pagydymai, jei tik siela kaip \u017emogaus dalis b\u016bt\u0173 svarbi?)
\nSiela n\u0117ra jokia vienintel\u0117 svarbi m\u016bs\u0173 dalis, siela n\u0117ra joks ypatingas organas, be to, siela savaime n\u0117ra am\u017eina. \u017dmogus n\u0117ra sur\u0119stas i\u0161 auk\u0161tesniosios ir \u017eemesniosios dalies, atvirk\u0161\u010diai, jis yra gyva vienov\u0117. Jis kaip visuma sukurtas geras, kaip visuma \u2013 \u201ek\u016bnu ir siela\u201c \u2013 nusid\u0117jo ir kaip visuma bus i\u0161gelb\u0117tas. Siela \u2013 tai asmeninis<\/em> \u017emogaus gyvenimas<\/em>, nesibaigiantis mirtimi.<\/p>\n

Dvasia<\/strong><\/p>\n

Du \u017eod\u017eiai, rei\u0161kiantys dvasi\u0105, turi ma\u017edaug tok\u012f pat plat\u0173 reik\u0161mi\u0173 spektr\u0105 kaip ir siela. Hebraji\u0161kasis ruach<\/em> ir graiki\u0161kasis pneuma<\/em> sutinkami Senajame Testamente ir Naujajame ma\u017edaug 400 kart\u0173. Jie rei\u0161kia p\u016btim\u0105, v\u0117j\u0105, kv\u0117pavim\u0105, \u017emogaus dvasi\u0105, bet kartu ir Dievo Dvasi\u0105, o ypa\u010d Naujajame Testamente \u2013 \u0160vent\u0105j\u0105 Dvasi\u0105.
\nJau Senajame Testamente pastebime gausyb\u0119 sankirt\u0173 su s\u0105voka \u201esiela\u201c. Pats Dievas yra Dvasia, jis nematomas ir savo veikimu sunkiai nusp\u0117jamas bei paslaptingas kaip v\u0117jas. Jis \u012fpu\u010dia \u017emogui gyvyb\u0119 ir suteikia jam gyvybingum\u0105. Dvasia yra tai, kas \u017emogui duoda gyvyb\u0119. \u010cia Senasis Testamentas dar jokiu ypatingu b\u016bdu neskiria Dievo Dvasios ir \u017emogaus dvasios. Dvasia n\u0117ra kokia nors ypatinga savyb\u0117, kuri\u0105 \u017emogus savaime turi. J\u0105 suteikia Dievas \u2013 dvasia yra visi\u0161kai Dievo reikalas. Jei kalbama apie \u017emogaus dvasi\u0105, tai Senasis Testamentas be joki\u0173 problem\u0173 greta pateikia \u017eod\u012f, rei\u0161kiant\u012f siel\u0105, kadangi \u0161is turi labai pana\u0161i\u0105 reik\u0161m\u0119 (Pr 2,7; Job 12,10). Kaip tuojau pamatysime, Naujasis Testamentas dar ai\u0161kiau atskiria siel\u0105 ir dvasi\u0105, ta\u010diau skirtum\u0173 yra ir Senajame Testamente: siela daugiau \u017eymi s\u0105mon\u0119, asmeni\u0161kum\u0105, nat\u016bral\u0173 \u017emogaus gyvenim\u0105; dvasia rei\u0161kia betarpi\u0161k\u0105 ry\u0161\u012f tarp \u017emogaus ir Dievo, ji pa\u017eymi \u012f Diev\u0105 orientuot\u0105<\/em> gyvenimo dimensij\u0105. Pavyzd\u017eiui, Ps 51,12: \u201eGr\u0105\u017eink man savo i\u0161ganymo d\u017eiaugsm\u0105 ir stipria dvasia apr\u016bpink mane!\u201c, o Ez 11,19: \u201eA\u0161 duosiu jiems kit\u0105 \u0161ird\u012f bei nauj\u0105 dvasi\u0105 jiems \u012fkv\u0117psiu.\u201c Nauj\u0105 dvasi\u0105, ne nauj\u0105 siel\u0105!
\nNaujajame Testamente dvasia taip pat vartojama \u017emogaus prigim\u010diai apib\u016bdinti. Ir \u010dia dvasia yra tai, kas k\u016bnui suteikia gyvyb\u0119 (Jok 2,26). Su dvasia susij\u0119 dr\u0105sa, kantryb\u0117, emocijos, stipryb\u0117, pavydas. Dvasia gali bijoti (2 Tim 1,7), ji gali u\u017esir\u016bstinti (Apd 17,16. Kai kuriuose vertimuose \u0161ioje vietoje \u017eodis \u201edvasia\u201c praleid\u017eiamas), gali klysti (1 Jn 4,6) ir ji turi ry\u017eto (Mt 26,41).
\nKaip siela, taip ir dvasia gali i\u0161reik\u0161ti sav\u0105j\u012f a\u0161 asmeniniais sumanymais, atpa\u017einimais, poj\u016b\u010diais. Ta\u010diau \u010dia dar ai\u0161kiau nei Senajame Testamente i\u0161ry\u0161k\u0117ja dvasia kaip dimensija, kuria \u012fmanomas santykis su Dievu. Pa\u017evelkime tik \u012f kelet\u0105 viet\u0173 i\u0161 ma\u017edaug 40: Rom 8,16 sakoma, kad Dievo Dvasia m\u016bs\u0173 dvasiai paliudija; tame pa\u010diame lai\u0161ke Paulius ra\u0161o, kad jis Dievui savo dvasia tarnauja (1,9); Apa\u0161tal\u0173 darbuose mir\u0161tantis Steponas \u0161aukia: \u201eVie\u0161patie J\u0117zau, priimk mano dvasi\u0105!\u201c (7,59); o Pirmajame lai\u0161ke korintie\u010diams Paulius kalba apie tai, kad \u201edvasia b\u016bt\u0173 i\u0161gelb\u0117ta\u201c (5,5). Palaukite! Argi ne siela bus i\u0161gelb\u0117ta? B\u016btent \u0161itose eilut\u0117se ai\u0161kiai matome, kad Biblija \u017emogaus grie\u017etai neskirsto \u012f siel\u0105, dvasi\u0105 ar dar k\u0105 nors. Biblijos autoriai gana laisvai vartoja s\u0105vokas, bet tik nor\u0117dami perteikti k\u0105 nors konkretaus, o ne i\u0161kelti kart\u0105 ir visam laikui tvirt\u0105 mokym\u0105 apie siel\u0105 ir dvasi\u0105.
\nPa\u017ei\u016br\u0117kime \u012f Pauli\u0173: pasteb\u0117jome, kad b\u016btent Naujajame Testamente siela suprantama kaip asmenin\u0117 individualyb\u0117. Taigi siela i\u0161 esm\u0117s yra visi\u0161kai pozityvi arba neutrali s\u0105voka. Bet tam, kad savo skaitytojams kai k\u0105 labai konkretaus i\u0161ai\u0161kint\u0173, Paulius Pirmajame lai\u0161ke korintie\u010diams steb\u0117tinai grie\u017etai atskiria dvasi\u0105 ir siel\u0105: dvasinis <\/em>\u017emogus Diev\u0105 pa\u017e\u012fsta, juslinis<\/em> \u017emogus \u2013 ne (1 Kor 2). Juslinis \u017emogus graik\u0173 kalboje rei\u0161kia vidin\u012f (sielos) \u017emog\u0173! Tai gal Paulius i\u0161kart paver\u010dia siel\u0105 neigiamu dalyku? Ne, jis tik i\u0161ple\u010dia \u017einom\u0105 \u201evaizd\u0105\u201c: dvasia, kai kalbama apie \u017emog\u0173, turint\u012f ry\u0161\u012f su Dievu; siela, kai turima galvoje atskiras \u017emogus, juslinis asmuo, \u2013 Paulius dar papildo: asmuo, neturintis<\/em>ry\u0161io su Dievu, savaranki\u0161kas, orientuotas \u012f tai, kas \u017eemi\u0161ka, nuod\u0117minga ir t.t.. Paulius kalba nor\u0117damas parodyti, jog siekiant ry\u0161io su Dievu neb\u016bna jokios neutralios pozicijos. Jeigu nesivadovausime Dievo Dvasia, tai vadovausim\u0117s \u201epasaulio dvasia\u201c. Arba mes gyvename dvasi\u0161kai ir orientuojam\u0117s \u012f Diev\u0105, arba gyvename \u201esielos gyvenim\u0105\u201c ir orientuojam\u0117s tik \u012f \u0161\u012f pasaul\u012f.
\n\u010cia v\u0117l turime jus \u012fsp\u0117ti. Nagrin\u0117dami tik \u0161ias Pauliaus ra\u0161t\u0173 vietas, susidarysime tok\u012f vaizd\u0105: dvasia yra vienintel\u0117 svarbi \u017emogui; dvasia yra \u201eorganas\u201c, kurio d\u0117ka bendraujame su Dievu; siela turi b\u016bti pavaldi dvasiai. Toks mokymas i\u0161kart \u017elugt\u0173, jeigu atsi\u017evelgtume \u012f visus \u012fvairiapusi\u0161kus Biblijos posakius. Paulius nekalba apie \u017emogaus ar jo vidinio gyvenimo suskirstym\u0105. Dvasia n\u0117ra ka\u017ekas dievi\u0161ko, k\u0105 tur\u0117tume savaime. \u017dmogaus dvasi\u0105 sudievino graik\u0173 gnostinis m\u0105stymas, bet ne krik\u0161\u010dionyb\u0117! Dvasia n\u0117ra jokia ypatinga m\u016bs\u0173 \u201edalis\u201c ar \u201evieta\u201c, kuri tik viena gali komunikuoti su Dievu. Visas <\/em>\u017emogus yra Dievo akivaizdoje, Dievas \u012f j\u012f kreipiasi, ir \u017emogus turi atsinaujinti. Dvasia apib\u016bdina ne paskir\u0105 dal\u012f, kuri yra nukreipta \u012f Diev\u0105, bet, kaip jau buvo pasakyta, apib\u016bdina dimensij\u0105. S\u0105voka apib\u016bdina perspektyv\u0105, nuo kurios priklauso visas \u017emogaus gyvenimas. Dvasia \u2013 \u017emogaus gyvenimas, nukreiptas \u012f Diev\u0105<\/em>.<\/p>\n

\u0160irdis<\/strong><\/p>\n

Lietuva \u2013 Europos \u0161irdis. Visi suprantame perkeltin\u0119 \u017eod\u017eio \u201e\u0161irdis\u201c prasm\u0119. \u0160irdis \u2013 tai branduolys, kieno nors centras. Greta fiziologinio organo, esan\u010dio m\u016bs\u0173 kr\u016btin\u0117je, \u012fvardijimo \u017eodis \u201e\u0161irdis\u201c gana da\u017enai vartojamas Biblijoje apib\u016bdinti \u017emogui apskritai. Psichologine prasme \u0161irdis yra viso \u017emogaus m\u0105stymo, jausm\u0173 ir nor\u0173 centras.
\n\u0160irdis, hebraji\u0161kai leb<\/em>, o graiki\u0161kai kardia<\/em>, apima jausmus (Ps 34,19: \u201e\u0161irdis l\u016b\u017eta\u201c), li\u016bdes\u012f (1 Sam 1,8 \u201e\u0161irdis nerimsta\u201c), d\u017eiaugsm\u0105 (1 Sam 2,1: \u201emano \u0161irdis d\u017eiaugiasi\u201c), ry\u017et\u0105, i\u0161tikimyb\u0119, neapykant\u0105 (Kun 19,17: \u201etu neturi nek\u0119sti\u201c, \u017eodis \u201e\u0161irdis\u201c \u010dia nei\u0161verstas \u012f liet. k.), i\u0161mint\u012f (1 Kar 3,12: \u201ei\u0161minting\u0105 \u0161ird\u012f\u201c). Senajame Testamente Patarli\u0173 knygoje i\u0161mintis, \u017einojimas, kvailumas, d\u017eiaugsmas, i\u0161didumas, pavydas siejasi su \u0161irdimi.
\n\u0160irdis \u2013 tai \u017emogaus vidus. Jis prie\u0161ingas i\u0161orei. \u0160irdies negalima paprastai pasteb\u0117ti (1 Sam 16,7: \u201e\u017dmogus mato, kas jo akivaizdoje yra, bet Vie\u0161pats \u017evelgia \u012f \u0161ird\u012f\u201c). Taip pat ir Naujajame Testamente \u0161irdis yra emocij\u0173, protin\u0117s veiklos ir valios \u201ebuvein\u0117\u201c (pavyzd\u017eiui, Rom 9,2; 1,21; 2,5). Biblija neatskiria nor\u0173, jausm\u0173 ir m\u0105stymo. \u0160iandien \u0161ird\u017eiai ir jos jausmingumui paprastai prie\u0161statome galv\u0105 su jos m\u0105stymu. Biblijoje to n\u0117ra! Valia, jausmai ir suvokimas sudaro visum\u0105. \u0160irdis rei\u0161kia \u201etikr\u0105j\u0105\u201c esyb\u0119, o ne atskir\u0105 svarbi\u0105 \u017emogaus dal\u012f, taigi v\u0117l \u2013 apib\u016bdina vis\u0105 asmen\u012f. Psalm\u0117je 27,8: \u201eMano \u0161irdis<\/em> kartoja Tavo \u017eod\u012f…\u201c \u2013 tuo norima pasakyti \u201ea\u0161<\/em> kartoju…\u201c.
\n\u0160irdis apib\u016bdina ir vis\u0105 \u017emog\u0173 Dievo akivaizdoje<\/em>. \u0160irdyje \u201evyksta\u201c tik\u0117jimas, netik\u0117jimas ir paklusnumas. \u0160irdis, t. y. \u017emogus, gali sukiet\u0117ti (I\u0161 4,21); \u0161irdis \u2013 \u017emogus \u2013 gali nutolti nuo Dievo (Iz 29,13). I\u0161 \u017emogaus vidaus, i\u0161 \u0161irdies kyla ir nuod\u0117m\u0117 (Mt 5,28; 15,19), ir atleidimas (Mt 18,35). J\u0117zus, taip pat ir Paulius, \u0161iuo at\u017evilgiu pasisako labai ai\u0161kiai. \u017dmogaus \u0161irdis yra sugadinta. Tai rei\u0161kia: visas \u017emogus yra sugadintas ir negali i\u0161tverti Dievo akivaizdoje. N\u0117ra n\u0117 vienos \u017emogaus dalies (pavyzd\u017eiui, suvokimo ar valios), kuri neb\u016bt\u0173 sugedusi ir viena gal\u0117t\u0173 nukeliauti pas Diev\u0105.
\n\u017dmogaus \u0161irdis yra sugadinta, bet Dievas j\u0105 atnaujina. Ps 51,12: \u201ePadaryk manyje, o Dieve, skais\u010di\u0105 \u0161ird\u012f…\u201c M\u016bs\u0173 \u0161irdis yra santykio su Dievu \u201eorganas\u201c. Dievas kreipiasi \u012f m\u016bs\u0173 \u0161ird\u012f ir j\u0105 atveria. Apd 16,14: \u201e… Vie\u0161pats atv\u0117r\u0117 jos \u0161ird\u012f…\u201c Dievas ap\u0161vie\u010dia ir saugo \u0161ird\u012f, m\u016bs\u0173 \u0161ird\u017eiai jis suteikia savo Dvasi\u0105 ir meil\u0119. Kita vertus, mes, \u017emon\u0117s, m\u016bs\u0173 asmenyb\u0117s branduoliu, m\u016bs\u0173 vidine tikr\u0105ja b\u016btimi, m\u016bs\u0173 \u0161irdimi turime Diev\u0105 girti, jam d\u0117koti (Kol 3,16), j\u012f myl\u0117ti. Mk 12,30: \u201eTad myl\u0117k Vie\u0161pat\u012f savo Diev\u0105 visa \u0161irdimi, visa siela, visu protu ir visomis j\u0117gomis.\u201c \u0160i eilut\u0117 dar kart\u0105 labai gra\u017eiai parodo, kas turima omenyje: Morkus nenori \u017emogaus suskirstyti \u012f \u0161ird\u012f, siel\u0105, prot\u0105 ir gali\u0105 (jis dar ramiai b\u016bt\u0173 gal\u0117j\u0119s pridurti \u2013 \u201eir dvasia\u201c!). I\u0161vardijimas yra stilistin\u0117 priemon\u0117, kuria jis nori nedviprasmi\u0161kai paai\u0161kinti: visas \u017emogus kvie\u010diamas myl\u0117ti Diev\u0105 \u2013 viskuo, kas yra su juo susij\u0119, be joki\u0173 i\u0161im\u010di\u0173, absoliu\u010diai. \u0160irdis \u2013 \u017emogaus centras<\/em>.
\nSiela, dvasia ir \u0161irdis \u2013 pasteb\u0117jome, kad \u0161ios trys biblin\u0117s s\u0105vokos i\u0161 dalies net savo prasm\u0117mis susikerta. Ta\u010diau taip pat pamat\u0117me, k\u0105 atskiri Biblijos autoriai \u0161iose s\u0105vokose akcentuoja. \u012esitikinome, kad i\u0161 pa\u017ei\u016bros klaidinantis biblinis paveikslas pateikia viening\u0105 vaizd\u0105 apie \u017emog\u0173: kalbama apie vis\u0105 \u017emog\u0173. Kas \u012f Biblij\u0105 \u017ei\u016bri kaip \u012f pasenusi\u0105 ir galvoja nerasi\u0105 joje galiojan\u010di\u0173 atsakym\u0173 \u012f \u017emonijos egzistencijos klausimus, tam a\u0161 nor\u0117\u010diau pasi\u016blyti \u017evilgtel\u0117ti \u012f moderniosios psichologijos ir kit\u0173 moksl\u0173 i\u0161vadas. \u0160iandien jie patvirtina tik tai, apie k\u0105 jau 3000 met\u0173 ra\u0161\u0117 Biblijos knygos: nepaisant savo daugiapusi\u0161kumo, \u017emogus yra nedali vienov\u0117<\/em>.<\/p>\n

Holger Lahayne<\/strong>, studijavo grafik\u0105 ir teologij\u0105<\/p>\n

Vert\u0117 Rima Mykolaityt\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Siela, dvasia ir \u0161irdis \u2013 tai s\u0105vokos, kurias kiekvienas i\u0161 m\u016bs\u0173 savaip suprantame. Siela yra tai, kas nemirtinga mumyse; dvasia daugeliui \u2013 m\u016bs\u0173 galvoje esantis nematerialumas; o \u0161irdis yra m\u016bs\u0173 emocij\u0173 centras. Ta\u010diau jokioje kitoje srityje nekrik\u0161\u010dioni\u0161kieji ir klaidingi \u012fvaizd\u017eiai neu\u017etemd\u0117 ai\u0161kaus ir objektyvaus Biblijos prane\u0161imo taip kaip mokyme apie \u017emog\u0173. <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":137,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[7],"tags":[37,68,32,67,69,70],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/157"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=157"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/157\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":159,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/157\/revisions\/159"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/137"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=157"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=157"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=157"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}