{"id":160,"date":"2015-08-19T16:32:21","date_gmt":"2015-08-19T13:32:21","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=160"},"modified":"2015-08-19T16:34:49","modified_gmt":"2015-08-19T13:34:49","slug":"pagal-dievo-paveiksla","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=160","title":{"rendered":"Pagal Dievo paveiksl\u0105"},"content":{"rendered":"

Ranald Macaulay ir\u00a0Jerram Barrs
\n<\/em>
\nPana\u0161us \u012f Diev\u0105<\/strong><\/p>\n

Puik\u016bs mokytojai pasi\u017eymi sugeb\u0117jimu paprastai paai\u0161kinti tai, kas atrodo sud\u0117tinga. Toks mokytojas buvo J\u0117zus. Kai jo paklaus\u0117, kokia yra kiekvieno \u017emogaus pareiga pagal Senojo Testamento \u012fstatym\u0105, jis tiksliai ir paprastai apibendrino did\u017eiul\u0117s apimties tekst\u0105: \u201eMyl\u0117k Vie\u0161pat\u012f, savo Diev\u0105, visa \u0161irdimi, visa siela ir visu protu. Tai did\u017eiausias ir pirmasis \u012fsakymas. Antrasis \u2013 pana\u0161us \u012f j\u012f: Myl\u0117k savo artim\u0105 kaip save pat\u012f. \u0160itais dviem \u012fsakymais remiasi visas \u012estatymas ir Prana\u0161ai\u201c (Mt 22,37\u201340). \u00a0\u00a0\u00a0 Toks paprastumas neb\u016btinai i\u0161kreipia prasm\u0119. Kad k\u0105 nors atvaizduotume teisingai, neb\u016btina pabr\u0117\u017eti kiekvienos detal\u0117s. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 ne\u012fmanoma pateikti absoliu\u010diai ai\u0161kaus vaizdo, kuriame neb\u016bt\u0173 praleista detali\u0173. Nepaisydami to, galime su\u017einoti ties\u0105: ka\u017ekas padar\u0117 t\u0105, o ne kitk\u0105, buvo \u010dia, bet ne ten, buvo turtingas, bet ne varg\u0161as, ir pana\u0161iai.
\nDievo tiesa supaprastina daugel\u012f m\u016bs\u0173 gyvenimo dalyk\u0173, \u0161itaip leisdama suvokti \u0161ios m\u016bs\u0173 patyrim\u0173 \u012fvairov\u0117s prasm\u0119. Ta tiesa turi b\u016bti surasta Dievo \u017eodyje, Biblijoje.
\nTa\u010diau pati Biblija n\u0117ra viena knyga \u2013 j\u0105 sudaro daug knyg\u0173; ji apima ne vien\u0105 kart\u0105, bet daugel\u012f. Nors tai \u012fvairialypis tekstas, galime dr\u0105siai teigti, kad jos mokymo esm\u0117 yra paprasta. D\u0117l to ir paprasti \u017emon\u0117s gali j\u0105 skaityti ir \u012fgyti \u201edaugiau \u012f\u017evalgos u\u017e savo mokytojus\u201c (Ps 119,99). Biblinio pasaul\u0117vaizd\u017eio pagrindai visi\u0161kai nesud\u0117tingi.
\nApsvarstysime tiktai vien\u0105 visos Biblijos mokymo aspekt\u0105, b\u016btent dvasin\u0117s patirties esm\u0119. Ko Biblija moko apie krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105j\u012f gyvenim\u0105? Kadangi apie j\u012f pasakyta daugyb\u0117 dalyk\u0173, v\u0117l gal\u0117tume paklausti \u2013 ar galime apie tai kalb\u0117tipaprastai<\/em>?
\nDeja, \u0161iandienin\u0117je Ba\u017eny\u010dioje klausantis \u012fvairi\u0173 bals\u0173, kyla pagunda \u012f \u0161\u012f klausim\u0105 atsakyti neigiamai. Kaip prekijai turguje, taip ir pavieniai mokytojai bei grup\u0117s mums si\u016blo savuosius krik\u0161\u010dioni\u0161ko gyvenimo akcentus \u2013 daugiau evangelizacijos, daugiau namuose besirenkan\u010di\u0173 Ba\u017eny\u010di\u0173, daugiau atgailos, daugiau antgamtini\u0173 dovan\u0173 ir t.t.. Tai n\u0117ra paprasta.
\nTokia priklausomyb\u0117 nuo metod\u0173 i\u0161 dalies sukelia m\u016bs\u0173 kult\u016bros orientacija \u2013 tikimasi, jog atsiradusias problemas spr\u0119s tam tikros priemon\u0117s. Tokia galvosena atsispindi net ir krik\u0161\u010dioni\u0161koje bendruomen\u0117je: turi b\u016bti ka\u017ekoki\u0173 metod\u0173<\/em>, kurie duos norim\u0105 i\u0161eit\u012f, rezultat\u0105, patyrim\u0105, augim\u0105 ar dar k\u0105 nors.
\nTa\u010diau \u0161i painiava turi ir kit\u0105 prie\u017east\u012f. Kartais Biblijos \u017eod\u017eiai apie krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105j\u012f gyvenim\u0105 atrodo sunkiai suprantami. Pavyzd\u017eiui, J\u0117zus sako, kad mes negalime b\u016bti jo mokiniai, jei neprarasime savo gyvyb\u0117s (Mk 8,34\u201335). Paulius \u2013 kad mir\u0117me kartu su Kristumi ir prisik\u0117l\u0117me su juo ir tod\u0117l turime siekti \u201eto, kas auk\u0161tyb\u0117se, kur Kristus s\u0117di Dievo de\u0161in\u0117je\u201c (Kol 3,1). K\u0105 tokie pasakymai \u2013 \u201eprarasti gyvyb\u0119\u201c, \u201emirti su Kristumi\u201c \u2013 rei\u0161kia? Ar mano po\u017ei\u016bris \u012f gyvenim\u0105 turi b\u016bti negatyvus? Ar m\u0105styti apie tai, kas auk\u0161tyb\u0117se, rei\u0161kia b\u016bti abejingam esamai tikrovei?
\nKai \u0161ios i\u0161traukos pateikiamos savame kontekste, jos n\u0117ra taip sunkiai suprantamos, kaip tai gali pasirodyti i\u0161 prad\u017ei\u0173. Ta\u010diau \u012fvairiais Ba\u017eny\u010dios istorijos laikotarpiais atskiri Biblijos teiginiai, pana\u0161\u016bs \u012f \u0161ituos, b\u016bdavo i\u0161imami i\u0161 konteksto ir pritaikomi netinkamai. D\u0117l to susiformavo labai i\u0161kreipt\u0173 po\u017ei\u016bri\u0173 \u012f krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105j\u012f gyvenim\u0105.
\nTad ar \u012fmanoma apibendrinti Biblijos mokym\u0105 apie dvasin\u0119 patirt\u012f? Ar galima nusakyti j\u012f visi\u0161kai paprastai, taip, kaip J\u0117zus nusak\u0117 Senojo Testamento \u012fstatym\u0105?<\/p>\n

Vienijantis principas<\/strong><\/p>\n

Mums reikia to, k\u0105 fizikai vadina vienijan\u010diu principu<\/em> \u2013 tai principas arba d\u0117snis, kuris yra toks svarbus, kad nuo jo priklauso bet koks tolesnis dalyko tyrin\u0117jimas. Prad\u0117jus nuo tokio visa valdan\u010dio d\u0117snio, galima tyrin\u0117ti tikrov\u0119 ir atrasti nauj\u0173 dalyk\u0173, ta\u010diau drauge u\u017ekertamas kelias bet kokiems papildymams, kurie \u0161iam d\u0117sniui prie\u0161taraut\u0173. Ar Dievas yra mums dav\u0119s tok\u012f d\u0117sn\u012f ir krik\u0161\u010dioni\u0161kajame gyvenime? Svarbiausia ne tai, ar i\u0161 viso atsirast\u0173 pakankamai protinga asmenyb\u0117, galinti suformuluoti tok\u012f teigin\u012f, bet tai, ar pati Biblija suteikia mums tok\u012f rakt\u0105. Mes manome, kad toks raktas yra ir kad jis randamas, kaip ir reik\u0117jo tik\u0117tis, Dievo \u017eod\u017eiuose, nusakan\u010diuose \u017emogaus kilm\u0119: \u201ePadarykime \u017emog\u0173 pagal m\u016bs\u0173 paveiksl\u0105\u201c (Pr 1,26).
\n\u0160is teiginys buvo pasirinktas kaip vienijantis principas ne atsitiktinai. Posakis Dievo paveikslas<\/em> papras\u010diausiai rei\u0161kia \u201esukurtas pana\u0161us \u012f Diev\u0105\u201c. \u201ePadarykime \u017emog\u0173 pagal m\u016bs\u0173 paveiksl\u0105 ir pana\u0161um\u0105\u201c (Pr 1,26). Tai nerei\u0161kia, kad \u017emogus buvo sukurtas visi\u0161kai kaip Dievas. Be abejon\u0117s, buvo ir skirtum\u0173: \u017emogus buvo ribotas fizinis sutv\u0117rimas, moteri\u0161kos ir vyri\u0161kos lyties; nuo K\u016br\u0117jo visi\u0161kai priklaus\u0117 ne tik \u017emogaus egzistavimo prad\u017eia, bet ir tolesnis \u0161io egzistavimo palaikymas. Vis d\u0117lto nepaisant dideli\u0173 skirtum\u0173 \u017emogus buvo pana\u0161us \u012f Diev\u0105, nes jis buvo asmuo.
\nTad \u017eod\u017eiai \u201epadarykime \u017emog\u0173 pagal m\u016bs\u0173 paveiksl\u0105\u201c rodo visi\u0161kai nauj\u0105 pakop\u0105 Dievo k\u016bryboje. Saul\u0117 ir M\u0117nulis n\u0117ra jo paveikslas, taip pat ir \u017dem\u0117 bei visi k\u016briniai, kurie sukurti ore, \u017eem\u0117je arba j\u016broje. Tik \u017emogus yra taip apib\u016bdintas.
\nTo prie\u017eastis paai\u0161k\u0117ja, kai pa\u017evelgiame \u012f pirm\u0173j\u0173 Prad\u017eios knygos skyri\u0173 kontekst\u0105: \u017emogus yra toks k\u016brinys, su kuriuo pats Dievas palaiko asmeni\u0161k\u0105 ry\u0161\u012f. Dievas tar\u0117 Adomui ir Ievai: \u201eB\u016bkite vaisingi ir dauginkit\u0117s\u201c (Pr 1,28). Jie buvo taip sukurti, kad j\u0173 ausys gird\u0117jo ne vien atskirus garsus, bet suprato kalb\u0105. Tuo \u017emogus skiriasi nuo visos gamtos. Tod\u0117l visai suprantama, kad jie kalb\u0117josi su Dievu: \u201eI\u0161girdau Tavo bals\u0105\u201c \u2013 pasak\u0117 Adomas (Pr 3,10; K. Burbulio vert.). Taip pat atrod\u0117 visai suprantama, kad jie gal\u0117jo kalb\u0117tis vienas su kitu ir duoti gyv\u016bnams vardus (Pr 2,19).
\nAdomas ir Ieva tur\u0117jo visus asmenyb\u0117s bruo\u017eus, taip, kaip dabar juos turime mes. Mes \u0161iuos bruo\u017eus turime b\u016btent d\u0117l to, kad juos tur\u0117jo Adomas ir Ieva. Jie buvo k\u016brybingi \u017emon\u0117s ir suvok\u0117 gro\u017e\u012f \u2013 mes tai pat; jie myl\u0117jo ir m\u0105st\u0117 \u2013 mes irgi; jie buvo moral\u016bs, ir mes esame; jie gal\u0117jo rinktis \u2013 galime ir mes.
\n\u0160tai k\u0105 rei\u0161kia b\u016bti pana\u0161iam \u012f Diev\u0105, nors, kaip v\u0117liau pamatysime, pana\u0161um\u0173 yra dar daugiau. Ta\u010diau i\u0161 esm\u0117s mes pana\u0161\u016bs \u012f Diev\u0105 tuo, kad esame asmenys. \u0160i tiesa apibr\u0117\u017eia<\/em> \u017emogi\u0161k\u0105j\u0105 patirt\u012f. Kaip ir Dievas, mes su viskuo susij\u0119 asmeni\u0161kai. Jis yra k\u016brybingas, ir mes tokie esame: mums duota vie\u0161patauti \u017eem\u0117je, ir \u0161is vie\u0161patavimas i\u0161 pat prad\u017ei\u0173 tur\u0117jo b\u016bti maloningas ir tokiu b\u016bdu atspind\u0117ti paties Dievo vie\u0161patavim\u0105. Mes irgi esame sukurti asmeni\u0161kiems ry\u0161iams \u2013 vyro su moterimi, moters su moterimi, vyro su vyru ir abiej\u0173 su Dievu. \u0160ie santykiai tur\u0117t\u0173 pasi\u017eym\u0117ti meile taip, kaip Trejyb\u0117s asmen\u0173 santykiai yra pagr\u012fsti meile. Tod\u0117l galime manyti, kad J\u0117zaus apibendrinimas, kas yra \u012fstatymas ir prana\u0161ai \u2013 kad turime myl\u0117ti Diev\u0105 ir savo artim\u0105 \u2013 paai\u0161kina fraz\u0119 \u201eDievo paveikslas\u201c i\u0161 Prad\u017eios knygos 1 skyriaus. \u0160is \u201epaveikslas\u201c myli, nes meil\u0117 yra i\u0161 Dievo (1 Jn 4,7). Ir \u0161io \u201epaveikslo\u201c tikslas yra myl\u0117ti. Tai ir yra apibr\u0117\u017eimas, k\u0105 rei\u0161kia b\u016bti \u017emogi\u0161kam.
\nTaigi \u0161iuos \u017eod\u017eius i\u0161 Prad\u017eios knygos (1,26) priimame kaip vienijant\u012f princip\u0105 pirmiausia d\u0117l to, kad jie kalba apie m\u016bs\u0173 kilm\u0119, prigimt\u012f, o antra, kadangi Naujasis Testamentas ai\u0161kiai moko, jog i\u0161ganymo tikslas yra atkurti \u0161\u012f \u201eDievo paveiksl\u0105\u201c.
\nPavyzd\u017eiui, Paulius, kalb\u0117damas apie \u0161vent\u0117jimo tiksl\u0105, sako: \u201eNebemeluokite vienas kitam, nusivilk\u0119 sen\u0105j\u012f \u017emog\u0173 su jo darbais ir apsivilk\u0119 nauju, kuris atnaujinamas tobulam pa\u017einimui pagal savo K\u016br\u0117jo paveiksl\u0105 [eikon]<\/em>\u201c (Kol 3,9\u201310). Verta atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f tai, kaip vartojamas \u017eodis atvaizdas<\/em>. Dvasi\u0161kai augdami tikintieji atsinaujina pagal savo K\u016br\u0117jo paveiksl\u0105. \u201eMes visi… Vie\u0161paties \u0161lov\u0119 atspind\u0117dami, darom\u0117s pana\u0161\u016bs \u012f jo atvaizd\u0105 [eikon]<\/em>\u201c (2 Kor 3,18). Lai\u0161ke efezie\u010diams, 4,24 \u017eodis atvaizdas [eikon] <\/em>nepavartotas, ta\u010diau i\u0161reik\u0161ta ta pati mintis: \u201eApsivilkti nauju \u017emogumi, sutvertu pagal Diev\u0105 teisume ir tiesos \u0161ventume\u201c.
\nVadinasi, krik\u0161\u010dioni\u0161kojo gyvenimo tikslas, kaip ir suk\u016brimo tikslas \u2013 b\u016bti pana\u0161iems \u012f Diev\u0105. Paulius patvirtina \u0161i\u0105 mint\u012f paprastai pasakydamas: \u201eB\u016bkite Dievo sek\u0117jai, kaip jo mylimi vaikai\u201c (Ef 5,1). \u010cia pavartojama analogija \u2013 vaikas turi b\u016bti kaip t\u0117vas. B\u016bdami Dievo sek\u0117jai, tapsime pana\u0161i\u016bs \u012f Diev\u0105. Tas pats pasakyta ir apie Krist\u0173: \u201eSekite mano pavyzd\u017eiu, kaip a\u0161 seku Kristumi!\u201c (1 Kor 11,1). Kadangi Kristus yra tiksliausias Dievo atvaizdas (2 Kor 4,4), turime sekti juo. Turime \u201egyventi meile, nes ir Kristus pamilo mus ir atidav\u0117 u\u017e mus save\u201c (Ef 5,2).
\nJonas taip pat \u012f tai apeliuoja: \u201eJei Dievas mus taip pamilo, tai ir mes turime myl\u0117ti vieni kitus\u201c (1 Jn 4,11). Dievas tokiu b\u016bdu veik\u0117 per Krist\u0173, nes tokia yra Dievo prigimtis. Pasak Jono, \u201eDievas yra meil\u0117\u201c (1 Jn 4,8).
\nS\u0105voka \u201eDievo paveikslas\u201c kaip vienijantis principas yra \u012fvardijama ir suk\u016brimo apra\u0161yme, ir Naujojo Testamento eilut\u0117se, apibendrinan\u010diose tikin\u010diojo gyvenim\u0105.<\/p>\n

\u0160vent\u0117jimas kaip teigimas<\/strong><\/p>\n

\u0160vent\u0117jimas (tapimas \u0161ventam) i\u0161 esm\u0117s yra gyvenimo teigimas. Visas krik\u0161\u010dionio gyvenimo tikslas yra pirminio Dievo paveikslo atk\u016brimas, kitais \u017eod\u017eiais tariant, atk\u016brimas tokios \u017emogi\u0161kos patirties, koki\u0105 Dievas buvo skyr\u0119s Adomui ir Ievai iki nuopuolio. Kaip v\u0117liau pamatysime, krik\u0161\u010dionio patirtis n\u0117ra tapati Adomo ir Ievos patir\u010diai. Ta\u010diau abiem atvejais ji teigia gyvenim\u0105.
\nIroni\u0161ka, ta\u010diau tie, kas remiasi Reformacijos ir apa\u0161tali\u0161kosios Ba\u017eny\u010dios doktrin\u0173 tradicija, i\u0161 XIX am\u017eiaus paveld\u0117jo negatyvizmo dvasi\u0105, kuri gana ry\u0161kiai prie\u0161tarauja \u0161i\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173 \u0161aknims. \u0160ios negatyvizmo dvasios esm\u0117 buvo \u201eNeragauk! Neliesk!\u201c (plg. Kol 2,21). Jai b\u016bdingas proto pasmerkimas ir bet kokios kult\u016brin\u0117s veiklos atsisakymas. \u012e prot\u0105 buvo \u017ei\u016brima kaip \u012f devyngalv\u012f slibin\u0105, o k\u016brybingumas laikomas nereikalinga ir tu\u0161\u010dia prabanga. Ir, kaip ir tie \u201epapro\u010diai\u201c, kuriems prie\u0161inosi Paulius, \u0161i negatyvizmo dvasia buvo pateikiama kaip dora ir religinga m\u0105stysena.
\nNeigdami toki\u0105 tradicij\u0105, mes kovojame u\u017e kitok\u012f po\u017ei\u016br\u012f \u012f \u0161vent\u0117jim\u0105, kuriuo teigiama bet kokia tikrai \u017emogi\u0161ka veikla. Kod\u0117l? Tod\u0117l, kad tok\u012f gyvenimas mums buvo skyr\u0119s Dievas, j\u012f pavadin\u0119s \u201elabai geru\u201c. Kaip jau mat\u0117me, Adomas buvo sukurtas k\u016brybingas: jis dav\u0117 vardus gyv\u016bnams (Pr 2,19). Viena i\u0161 jo pareig\u0173 taip pat buvo \u201e\u012fdirbti ir pri\u017ei\u016br\u0117ti\u201c Edeno sod\u0105; ir, matyt, Adomas nebuvo abejingas jo gro\u017eiui. Jis tikrai nebuvo abejingas meilei, kuria gal\u0117jo d\u017eiaugtis su savo \u017emona. Svarbiausia, kad mes suvoktume, jog kaip tik tokie patyrimai sudaro krik\u0161\u010dionio gyvenimo pagrind\u0105, nes b\u016bti \u017emogi\u0161kam rei\u0161kia b\u016bnant ribotu bei materialiu asmeniu atspind\u0117ti patirt\u012f to begalinio Asmens, kuris mus suk\u016br\u0117.<\/p>\n

Svarbus skirtumas<\/strong><\/p>\n

Ta\u010diau iki \u0161iol kalb\u0117jome apie Adom\u0105 ir Iev\u0105 iki nuopuolio. Ar tokia patirtis, koki\u0105 tur\u0117jo jie, nebuvo negr\u012f\u017etamai prarasta per j\u0173 nepaklusnum\u0105, apra\u0161yt\u0105 Prad\u017eios knygoje?
\nReikia atid\u017eiai atskirti tai, kas buvo prarasta per nuopuol\u012f, ir kas i\u0161liko. Kitaip sakant, reikia atskirti \u017emog\u0173 kaip Dievo paveiksl\u0105 iki<\/em> nuopuolio ir po<\/em> jo. I\u0161skirtinai \u017emogi\u0161ki bruo\u017eai, \u017eymintys mus kaip asmenis \u2013 meil\u0117, moralumas, protavimas, k\u016brybingumas \u2013 rodo, kad ir po nuopuolio vis dar esame Dievo paveikslas. \u0160ia prasme visa \u017emonija yra ir visada buvo Dievo paveikslas ne ma\u017eiau, nei Adomas ir Ieva prie\u0161 nuopuol\u012f.
\nTa\u010diau po nuopuolio \u0161ie bruo\u017eai, kaip kad susilpn\u0117j\u0119s reg\u0117jimas, turi tr\u016bkum\u0173. Reikia pabr\u0117\u017eti, kad tai nerei\u0161kia, jog daugiau nebesame \u017emon\u0117s. Tiesa, apib\u016bdindama dabartin\u0119 m\u016bs\u0173, nusid\u0117j\u0117li\u0173, pad\u0117t\u012f, Biblija vartoja tok\u012f negailesting\u0105 \u017eod\u012f kaip \u201emirtis\u201c (Ef 2,1), bet \u0161is \u017eodis nerei\u0161kia, jog tai, k\u0105 vadiname \u017emoni\u0173 gimine, daugiau neegzistuoja. \u017dmonija \u201emirusi\u201c ta prasme, kad yra atskirta nuo Dievo; bet nors ir atskirti, vis tiek esame \u201egyvi\u201c kaip \u017emon\u0117s: ir toliau esame asmenys, taip kaip Adomas ir Ieva, net i\u0161varyti i\u0161 Rojaus, liko asmenys.
\n\u0160tai kod\u0117l, nors ir puol\u0119, galime bendrauti vienas su kitu kaip asmenys. Paulius, pavyzd\u017eiui, \u012ftikin\u0117jo t\u0173 laik\u0173 netikin\u010diuosius, tiek \u017eydus, tiek pagonis. Jis kreip\u0117si ne tik \u012f j\u0173 protus, bet ir moral\u0119: \u201eAtviru tiesos skelbimu prisistatome kiekvieno \u017emogaus s\u0105\u017einei\u201c (2 Kor 4,2).
\n\u0160is skirtumas yra esminis: Dievo paveikslas po nuopuolio i\u0161lieka mumyse, nors ir nebeatspindime tobulo Dievo moralinio paveikslo. Nors prad\u017eioje \u017emonija buvo tobula, dabar ji tokia neb\u0117ra. Kaip ter\u0161iame savo fizin\u0119 aplink\u0105, taip ter\u0161iame ir moralin\u0119. Ter\u0161iame d\u0117l to, kad patys esame suter\u0161ti: \u201eI\u0161 vidaus, i\u0161 \u017emoni\u0173 \u0161irdies, i\u0161eina pikti sumanymai, paleistuvyst\u0117s, vagyst\u0117s, \u017emog\u017eudyst\u0117s, svetimavimai, godumas, suktyb\u0117s, klasta, beg\u0117dyst\u0117s, pavydas, \u0161mei\u017etai, puikyb\u0117, nei\u0161manymas. Visos tos blogyb\u0117s i\u0161eina i\u0161 vidaus\u201c (Mk 7,21\u201323).
\n\u0160iuo at\u017evilgiu mes nepana\u0161\u016bs \u012f Diev\u0105. Nepaisant to, vis tiek teisinga ir b\u016btina kalb\u0117ti apie puolusi\u0105 \u017emonij\u0105 kaip apie \u201eDievo paveiksl\u0105\u201c, kaip tai daroma Naujajame Testamente: \u201eJuo [lie\u017euviu] \u0161loviname Vie\u0161pat\u012f, savo T\u0117v\u0105, ir juo keikiame \u017emones, kurie sutverti pana\u0161\u016bs \u012f Diev\u0105<\/em>\u201c (Jok 3,9).
\nTai, kad esame sukurti pagal Dievo paveiksl\u0105, pirmiausia rei\u0161kia gyvenimo teigim\u0105, o ne neigim\u0105. Pana\u0161iai kaip izraelitai, saugiai per\u0117j\u0119 Raudon\u0105j\u0105 j\u016br\u0105, mes turime \u017evelgti \u012f krik\u0161\u010dionio gyvenimo \u201e\u017eem\u0119\u201c taip, kaip Jozu\u0117 ir Kalebas \u017evelg\u0117 \u012f Kanaan\u0105 \u2013 \u017eem\u0119, piln\u0105 gro\u017eio ir vil\u010di\u0173, \u2013 o ne kaip kiti de\u0161imt \u017evalg\u0173, kurie j\u0105 laik\u0117 gr\u0117sminga \u017eeme, lemian\u010dia baim\u0119 ir vergij\u0105. \u012e krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105 gyvenim\u0105 reikia \u017ei\u016br\u0117ti kaip \u012f gyvyb\u0119 ir laisv\u0119, i\u0161gijim\u0105 bei atnaujinim\u0105. Pernelyg da\u017enai jis buvo laikomas nuobod\u017eiu ir sausu, slegian\u010diu ir grie\u017etu.<\/p>\n

Gyvenimo kryptis<\/strong><\/p>\n

Kita vienijan\u010dio principo vertyb\u0117 yra ta, kad jis mums nurodo gyvenimo krypt\u012f. Nors \u0161vent\u0117jimas apima gyvenimo teigim\u0105, juo neteigiamas bet koks gyvenimas. \u017dmogus n\u0117ra laisvas daryti, k\u0105 u\u017esigeid\u017eia. B\u016bti sukurtam pagal Dievo paveiksl\u0105 rei\u0161kia b\u016bti pana\u0161iam \u012f Diev\u0105 (Pr 1,26). Visas \u0160ventasis Ra\u0161tas mums ai\u0161kina, kas \u012feina \u012f tok\u012f pana\u0161um\u0105 ir kas ne. Pavyzd\u017eiui: \u201eElkit\u0117s kaip \u0161viesos vaikai. O \u0161viesos vaisiai rei\u0161kiasi visokeriopu gerumu, teisumu ir tiesa\u201c (Ef 5,8\u20139). Ir prie\u0161ingai, \u201ei\u0161tvirkavimas ir visoks netyrumas ar godulyst\u0117 teneb\u016bna j\u016bs\u0173 net minimi\u201c (Ef 5,3). \u201eB\u016bkite Dievo sek\u0117jai, kaip jo mylimi vaikai, ir gyvenkite meile, nes ir Kristus pamilo jus ir atidav\u0117 u\u017e mus save\u201c (Ef 5,1\u20132). \u0160ie daug k\u0105 apimantys nurodymai \u2013 ir teigiami, ir neigiami \u2013 visi u\u017era\u0161yti tose pa\u010diose a\u0161tuoniose vieno Pauliaus lai\u0161ko eilut\u0117se. \u0160ventajame Ra\u0161te toki\u0173 nurodym\u0173 daugyb\u0117.
\nM\u016bs\u0173 kult\u016broje tai ne\u012fkainojama vertyb\u0117, kadangi \u017emon\u0117s dabar supranta, jog nesugeba apibr\u0117\u017eti, kas yra gyvenimas; kad prad\u0117damos tik nuo sav\u0119s ir atmesdamos Dievo aprei\u0161kim\u0105 ribotos b\u016btyb\u0117s intelektualiai nepaj\u0117gios su tikrumu kalb\u0117ti apie ties\u0105. D\u0117l to Vakarai bevilti\u0161kai nugrimzd\u0119 \u012f pesimizm\u0105 ir moralin\u0119 painiav\u0105. H. J. Blackhamas sako: \u201eHumanisto manymu, gyvenimas niekur neveda, ir bet koks apsimetin\u0117jimas, kad yra ne taip, t\u0117ra apgaul\u0117. Jei tiltas per tarpekl\u012f baigiasi pusiaukel\u0117je ir pakimba ore, o ant to tilto pilna besigr\u016bdan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173, tai jie vienas po kito \u012fkris \u012f bedugn\u0119. Tiltas niekur neveda, ir tie, kas spraud\u017eiasi \u012f priek\u012f, kad j\u012f pereit\u0173, eina \u012f niekur. Visai nesvarbu, kur, j\u0173 manymu, jie eina, kaip jie pasiruo\u0161\u0117 tai kelionei, kaip labai jiems visa tai patinka… Tokia situacija yra beprasmyb\u0117s pavyzdys\u201c. [1]
\nTod\u0117l \u017emon\u0117s akivaizd\u017eiai sutrik\u0119 \u2013 kaipgi reik\u0117t\u0173 gyventi, kokie tur\u0117t\u0173 b\u016bti moraliniai gyvenimo r\u0117mai? \u017dmon\u0117s neturi jokios krypties. Nesugeb\u0117dami apibr\u0117\u017eti, kas yra gyvenimas, jie negali jo nukreipti tam tikra linkme. O krik\u0161\u010dionyb\u0117 savo ruo\u017etu gali duoti ir tai, ir tai.
\nKrik\u0161\u010dionys tvirtina \u017ein\u0105 tikr\u0105j\u0105 gyvenimo prasm\u0119. Toks parei\u0161kimas n\u0117ra arogancija. Jis remiasi ne asmeni\u0161ku krik\u0161\u010dioni\u0173 autoritetu, ar j\u0173 pa\u010di\u0173 i\u0161mintimi, ir netgi ne \u0161vent\u0173j\u0173 bei prana\u0161\u0173 per visus am\u017eius sukaupta patirtimi. Vienintelis autoritetas yra Dievas, kuris apsirei\u0161k\u0117 \u017emogui ir kuris per Biblij\u0105 ai\u0161kiai kalba visiems \u017emon\u0117ms.
\nI\u0161 ties\u0173 aroganti\u0161kai elgiasi kita pus\u0117 \u2013 tie, kas atsisako pripa\u017einti, jog Dievas kalb\u0117jo. Dievas ai\u0161kiai parod\u0117 svarbiausius dalykus, kuriuos mums reikia \u017einoti apie gyvenimo prie\u017east\u012f bei tiksl\u0105 ir tai, kaip dabar, po nuopuolio, j\u012f galima atitaisyti. Ta\u010diau daugelis atsisako klausytis.
\nTaigi Biblija apibr\u0117\u017eia gyvenimo prasm\u0119. Mes buvome sukurti b\u016bti Dievo paveikslu \u2013 pana\u0161\u016bs \u012f Diev\u0105: tai ai\u0161kiai matome i\u0161 Biblijos nurodym\u0173, k\u0105 tur\u0117tume ir ko netur\u0117tume daryti. Tad labai svarbu, jog tam tikru at\u017evilgiu Biblija yra taisykli\u0173 knyga. D\u0117l to \u0161vent\u0117jimas, kaip gyvenimo teigimas, n\u0117ra kvietimas \u201edaryti bet k\u0105, kad tik i\u0161 viso k\u0105 nors darytum\u201c. \u0160is teigimas turi b\u016bti suprantamas Dievo tinkamos veiklos r\u0117muose, o tai rei\u0161kia taisykli\u0173 knygos \u2013 Biblijos \u2013 ribose.
\n
\nLaisv\u0117s \u012fstatymas<\/strong><\/p>\n

Ta\u010diau labai svarbu pa\u017eym\u0117ti, kad nors Biblija apibr\u0117\u017eia, kas yra tikrai \u017emogi\u0161ka, i\u0161 \u0161io apibr\u0117\u017eimo i\u0161plaukian\u010dios gyvenimo direktyvos neturi b\u016bti laikomos tiesiog \u201etaisykl\u0117mis\u201c. Reikia prid\u0117ti dar vien\u0105 dimensij\u0105. Biblija \u012fsako ir nurodo krypt\u012f pirmiausia ne d\u0117l to, kad ji yra taisykli\u0173<\/em> knyga (nors ji tokia i\u0161 tikr\u0173j\u0173 ir yra<\/em>), bet d\u0117l to, kad ji yra knyga\u2013vadovas<\/em>. Ji mums nurodo, kaip gr\u012f\u017eti \u012f t\u0105 gyvenimo keli\u0105, kuriuo buvo skirta m\u016bs\u0173 pirmiesiems prot\u0117viams ir kur\u012f jie v\u0117liau paliko. Ji parodo puolusiai \u017emonijai, k\u0105 rei\u0161kia gyventi kaip Dievo paveikslui.
\nD\u0117l \u0161ios parie\u017easties \u012f Biblijos pamokymus ir \u012fsakymus a\u0161 \u017ei\u016briu ne kaip \u012f atsitiktinius nuostatus, tartum mano u\u017esispyrusiai valiai Dievas b\u016bt\u0173 suk\u016br\u0119s atsitiktines ir sunkias taisykles, lyg barjerus \u017eirgui parodomosiose var\u017eybose. A\u0161 juos laikau r\u016bpestingai parinktomis nuorodomis, galin\u010diomis mane gr\u0105\u017einti \u012f keli\u0105, i\u0161 kurio nuod\u0117m\u0117 buvo i\u0161vedusi. A\u0161 laikau jas i\u0161 esm\u0117s konstruktyviomis. Kod\u0117l? Tod\u0117l, kad mano prigimtis, sukurta Dievo, turi gyventi pagal \u0161iuos nuostatus. Tad siekdamas paklusti Dievo \u012fsakymams, veikiu ne prie\u0161 save, bet savo labui. A\u0161 elgiuosi pagal savo, kaip Dievo paveikslo, prigimt\u012f. Darydamas, kas teisinga, \u012ftvirtinu savo tikr\u0105j\u0105 tapatyb\u0119 \u2013 i\u0161laisvinu save! Tod\u0117l J\u0117zus sako: \u201eJei laikysit\u0117s mano mokslo… j\u016bs pa\u017einsite ties\u0105, ir tiesa padarys jus laisvus\u201c (Jn 8,31\u201332). Ir Jok\u016bbas \u012fstatym\u0105 vadina \u201etobuluoju laisv\u0117s \u012fstatymu\u201c (Jok 1,25).
\nVienijantis principas, nukreip\u0119s mane nuo abejingos neigimo atmosferos, visi\u0161kai pakei\u010dia mano supratim\u0105 net apie tokius Biblijo dalykus, kurie i\u0161 pirmo \u017evilgsnio atrodo negatyv\u016bs ir ribojantys. \u0160is principas parodo, kad paliepimai ir draudimai i\u0161 esm\u0117s yra pozityv\u016bs ir i\u0161laisvinantys, nes jie tiesiog nurodo, kaip gali b\u016bti atkurta mano tikroji asmenyb\u0117.<\/p>\n

K\u016brybingumas, meil\u0117, vienyb\u0117<\/strong><\/p>\n

Tai paai\u0161kina trys kasdieninio gyvenimo aspektai. Pirmasis i\u0161 j\u0173 yra k\u016brybingumas. Mes da\u017enai galvojame, kad k\u016brybingumas b\u016bdingas tik tam tikros srities specialistams, b\u016btent menininkams. \u017dinoma, menininkai yra ypatingai apdovanoti, ir j\u0173 vaidmuo yra i\u0161skirtinis. Ta\u010diau platesne prasme k\u016brybingumas yra universalus. Kiekvienas asmuo yra menininkas, nes visas gyvenimas yra k\u016bryba. Kiekvieno gyvenimo ataudai ir apmatai prilygsta dailininko spalv\u0173 paletei ar muzikanto i\u0161gautiems garsams. Visi aud\u017eiame \u2013 \u201ekuriame\u201c \u2013 gyvenim\u0105. Kadangi esame sukurti pana\u0161\u016bs \u012f Diev\u0105, esame tikri, nors ir riboti \u201ek\u016br\u0117jai\u201c.
\nTai sakydami neniekiname Dievo. Tai n\u0117ra ir humanistinis manifestas. M\u016bs\u0173 k\u016brybin\u0117s galios ribotos; mes ir toliau nusidedame. Ta\u010diau netgi tokiose gyvenimo ir darbo srityse, kurios laikomos labiausiai ribotomis ir represyviomis, kaip kad vergo ar karo belaisvio pad\u0117tis, vis tiek i\u0161lieka did\u017eiulis k\u016brybos potencialas. Galima net pasakyti, kad visi turime galimyb\u0119 savo gyvenimu sukurti didesnius meno k\u016brinius, nei did\u017eiausi\u0173 istorijoje meninink\u0173 k\u016briniai, jei tik tai, kas sukuriama, i\u0161lieka. Kaip kad J\u0117zus sak\u0117: \u201eKas pasilieka manyje ir a\u0161 jame, tas duoda daug vaisi\u0173… A\u0161 jus i\u0161sirinkau ir paskyriau, kad… j\u016bs\u0173 vaisiai i\u0161likt\u0173\u201c (Jn 15,5. 16). Jis nor\u0117jo pasakyti, kad \u0161ie vaisiai i\u0161liks am\u017einai. \u0160iais \u017eod\u017eiais n\u0117ra suniekinamas meninink\u0173 darbas, bet atkreipiamas d\u0117mesys \u012f t\u0105 fakt\u0105, kad gilesne \u017eod\u017eio menas <\/em>prasme visi yra menininkai.
\nMenininkas \u2013 tai \u017emogus, pasi\u017eymintis aistra ir stipriais jausmais, \u017emogus, kuris giliai i\u0161gyvena ir gyvenimo tragizm\u0105, ir gro\u017e\u012f. Menininkas vertina formas, garsus ir strukt\u016br\u0105. Menininkas \u2013 tai veiklos \u017emogus, kuris parenka ir suformuoja med\u017eiag\u0105; pirmyn j\u012f stumia k\u016brybos proceso d\u017eiaugsmas.
\nArgi krik\u0161\u010dionys netur\u0117t\u0173 b\u016bti tokie? Ar netur\u0117tume b\u016bti \u017emon\u0117s, i\u0161gyvenantys aistr\u0105 ger\u0105ja \u0161io \u017eod\u017eio prasme? Tik\u0117jimo didvyriai, tokie kaip Moz\u0117 ir Elijas, tikrai tokie buvo. Argi netur\u0117tume vertinti vis\u0173 gro\u017eio form\u0173? Psalmininkas tikrai taip dar\u0117 (Ps 19,11\u20134). Kaip Cowperis, jis \u201evisuose dalykuose \u012f\u017ei\u016bri\u201c:
\nDangi\u0161kos \u0161viesos spindul\u012f, nuauksinant\u012f \u017eem\u0117je visa:
\nIr platybes did\u017eias, ir smulkias daleles;
\nAi\u0161kiausius Dievo p\u0117dsakus \u2013
\nJisai suteikia blizges\u012f vabzd\u017eio sparnui,
\nRidena savo sost\u0105 per banguotuosius pasaulius. <\/em>[2]
\nArgi netur\u0117tume b\u016bti veikl\u016bs \u017emon\u0117s kaip Paulius, kuris \u0161auk\u0117: \u201eI\u0161kovojau ger\u0105 kov\u0105, baigiau b\u0117gim\u0105\u201c (2 Tim 4,7)?
\n\u0160i analogija \u012f meninink\u0105 gali daug ko i\u0161mokyti. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 kiekvienas \u0160ventojo Ra\u0161to pamokymas daro pana\u0161ias prielaidas. Kadangi savo prigimtimi esame ir k\u016briniai, ir k\u016br\u0117jai, mus galima raginti daryti \u012fvairius dalykus \u2013 pasirinkti gyventi Dvasia, o ne k\u016bnu, duoti \u0161viesos, o ne tamsos vaisi\u0173. \u012e \u0161vent\u0117jim\u0105 reikia \u017ei\u016br\u0117ti k\u016brybingumo kontekste. Krik\u0161\u010dionys turi paimti savo gyvenim\u0105 su visa jo \u012fvairove ir paversti j\u012f \u012f k\u0105 nors gra\u017eaus, \u012f tai, k\u0105 Biblija vadina \u201e\u0161ventumo gro\u017eiu\u201c (Ps 29,2; angl. KJV vert.).
\n\u017dmogaus sugeb\u0117jimas myl\u0117ti irgi iliustruoja teigiam\u0105 Biblijos \u012fsakym\u0173 pob\u016bd\u012f. Kod\u0117l Biblija mus ragina \u201egyventi meile\u201c (Ef 5,2)? D\u0117l to, kad Dievas yra meil\u0117, kad Kristus, sutik\u0119s u\u017e mus paaukoti savo gyvyb\u0119, mums yra didis pavyzdys? Taip, bet \u010dia yra dar ka\u017ekas. Mes buvome sukurti myl\u0117ti. Tiesa, tokio raidi\u0161ko teiginio Biblijoje n\u0117ra. Jono tvirtinimui, kad Dievas yra meil\u0117, nerasime ekvivalento \u201e\u017emogus yra meil\u0117\u201c. Ta\u010diau i\u0161 fakto, kad esame sukurti pagal Dievo paveiksl\u0105, per\u0161asi tokia i\u0161vada. Apibendrindamas \u012fsakumus J\u0117zus daro prielaid\u0105, kad \u017emogaus gyvenimo esm\u0117 yra meil\u0117.
\nD\u0117l \u0161ios prie\u017easties kvietimas gyventi meile n\u0117ra atsitiktinis. Biblija \u012fsako myl\u0117ti, kad b\u016bt\u0173 atkurta m\u016bs\u0173 tikroji tapatyb\u0117. Tod\u0117l Biblijos raginimas myl\u0117ti ir m\u016bs\u0173 pasirinkimas myl\u0117ti yra ne m\u016bs\u0173 tikrosios prigimties neigimas, bet teigimas.
\nVienyb\u0117s tro\u0161kimas taip pat iliustruoja biblini\u0173 \u012fsakym\u0173 tiksl\u0105 mus i\u0161laisvinti. Vienas ry\u0161kiausi\u0173 istorijos bruo\u017e\u0173 yra vis pasikartojantys \u012fvairi\u0173 visuomeni\u0173 bandymai laiduoti vienyb\u0119. \u0160is vienyb\u0117s ie\u0161kojimas kyla ne tik d\u0117l kokio nors romanti\u0161ko ar utopinio idealo (nors jis neretai taip apib\u016bdinamas), bet giliai mumyse slypin\u010dio suvokimo, kad vienyb\u0117 i\u0161laisvina, o nesantaika griauna. I\u0161 kur kyla \u0161is \u012fsitikinimas? Ar tur\u0117tume paniekinti pastangas siekti vienyb\u0117s vien d\u0117l to, kad jos n\u0117ra krik\u0161\u010dioni\u0161kos? \u017dinoma, ne.
\nJ\u0117zus paskutin\u0117je savo maldoje su mokiniais meld\u0117si, kad jie gal\u0117t\u0173 patirti vienyb\u0119: \u201e\u0160ventasis T\u0117ve, i\u0161laikyk juos savo vardu, kad jie b\u016bt\u0173 viena kaip ir mes… tegul visi bus viena! Kaip tu, T\u0117ve, manyje ir a\u0161 tavyje… kad jie b\u016bt\u0173 viena, kaip mes esame viena: a\u0161 juose ir tu manyje, kad jie pasiekt\u0173 tobul\u0105 vienyb\u0119\u201c (Jn 17,11. 21. 22\u201323).
\nJ\u0117zaus mokini\u0173 vienyb\u0117 tur\u0117jo b\u016bti tokia kaip Trejyb\u0117s \u2013 vienyb\u0117 \u012fvairov\u0117je. Kitaip sakant, vienyb\u0117, kurioje i\u0161lieka kiekvieno vienov\u0119 sudaran\u010dio individo skirtingumai. Kaip niekuomet negalima supainioti Trejyb\u0117s nari\u0173, nes kiekvienas i\u0161 j\u0173 yra ypatingas, taip ir tinkama Dievo \u017emoni\u0173 vienyb\u0117 taip pat pripa\u017e\u012fsta \u012fvairov\u0119. Tai bendrumo, o ne vieni\u0161umo vienov\u0117.
\nTad jei niekiname \u0161\u012f \u017emogi\u0161k\u0105 vienyb\u0117s tro\u0161kim\u0105, nesuvokiame savo tikrosios didyb\u0117s, nes J\u0117zaus malda u\u017e vienyb\u0119 dar kart\u0105 patvirtina, kam mes buvome sukurti i\u0161 pat prad\u017ei\u0173. Dievas nor\u0117jo, kad visi \u017emon\u0117s trok\u0161t\u0173 vienyb\u0117s ir gyvent\u0173 joje. Net jeigu J\u0117zus meld\u0117si (Jn 17) u\u017e savo \u017emones \u2013 Ba\u017eny\u010di\u0105 (tiktai dal\u012f \u017emonijos), tai ne tod\u0117l, kad jis nebemat\u0117 savo pirmutin\u0117s vizijos \u2013 vienyb\u0117s, apiman\u010dios visus \u017emones, \u2013 bet tod\u0117l, kad kai kurie \u017emon\u0117s atsisako j\u012f pripa\u017einti.
\nRetkar\u010diais esame teis\u016bs skepti\u0161kai vertindami politin\u0117s vienyb\u0117s siekim\u0105. Kartais net galime jausti pareig\u0105 aktyviai tam prie\u0161intis, ta\u010diau niekada neturime toki\u0173 pastang\u0173 ignoruoti ar niekinti. Vienyb\u0117s reikalaujantys balsai, pasiek\u0119 mus dar nuo Nojaus ir Babelio bok\u0161to laik\u0173, yra li\u016bdni, o kartais ir smerktini. Li\u016bdni d\u0117l to, kad pasiekta vienyb\u0117 visada tokia trumpalaik\u0117, o smerktini, nes \u0161ios vienyb\u0117s beveik visada reikalaujama neatsi\u017evelgiant \u012f svarbesn\u012f klausim\u0105 \u2013 vienyb\u0119 su Dievu. Ta\u010diau jie savaip tragi\u0161kai didingi. Juose vis dar aidi pirminio Dievo sumanymo atgarsiai.
\nJ\u0117zaus malda u\u017e vienyb\u0119 ir da\u017eni apa\u0161tal\u0173 raginimai laikytis vienyb\u0117s n\u0117ra vien \u012fstatymo vykdymas. Jie kalba apie atgavim\u0105 to, k\u0105 prad\u017eioje tur\u0117jo Adomas. Tad k\u016brybingumo, meil\u0117s ir vienyb\u0117s siekimas n\u0117ra vien gyvenimo taisykli\u0173, bet paties gyvenimo siekimas.<\/p>\n

Adomas ir Kristus<\/strong><\/p>\n

Dabar reikia apsvarstyti labai rimt\u0105 prie\u0161taravim\u0105: ar neklystame v\u0117l gr\u012f\u017edami prie Adomo? I\u0161 jo gavome blog\u0105 palikim\u0105. Juk Biblija mus nukreipia nuo Adomo prie Kristaus, argi ne taip?
\nBiblija tikrai daugel\u012f kart\u0173 ir labai ai\u0161kiai liepia mums \u017evelgti \u012f Krist\u0173 kaip \u012f gyvenimo \u0161altin\u012f ir pavyzd\u012f . Bet \u010dia netur\u0117t\u0173 b\u016bti prie\u0161taravimo, nes nepaisant svarbi\u0173 skirtum\u0173 tarp Kristaus ir Adomo, tarp j\u0173 vis d\u0117lto esama esmin\u0117s vienyb\u0117s.
\nPirmiausia mums turi b\u016bti ai\u0161ku, kokiais at\u017evilgiais Kristus yra Adomo prie\u0161ingyb\u0117. Paulius apie tai kalba Lai\u0161ke romie\u010diams, 5,12\u201321: per Adom\u0105 nuod\u0117m\u0117 ir mirtis krito ant m\u016bs\u0173 vis\u0173, o per Krist\u0173 visi gavo galimyb\u0119 atgyti. Tai yra esminis skirtumas. Be to, Pirmame lai\u0161ke korintie\u010diams, 15,45. 47 Paulius sako: \u201ePirmasis \u017emogus Adomas tapo gyva b\u016btybe; paskutinis Adomas tapo gyvyb\u0119 teikian\u010dia dvasia. Pirmasis \u017emogus yra i\u0161 \u017eem\u0117s, \u017eemi\u0161kas; antrasis \u017emogus \u2013 i\u0161 dangaus\u201c. \u0160i i\u0161trauka parodo skirtum\u0105 tarp \u017emogi\u0161kumo (Adomo) ir dievi\u0161kumo (Kristaus), tarp k\u016brinio (gavusio gyvyb\u0119) ir K\u016br\u0117jo (duodan\u010dio gyvyb\u0119).
\nKitas svarbus skirtumas tarp mirtingumo ir nemirtingumo, gendamumo ir negendamumo parodytas 1 Kor 15,42\u201350. Adomo ir Ievos gyvenimas buvo \u017eemesnis u\u017e Kristaus gyvenim\u0105, nes buvo pavaldus mirties galimybei: jeigu nuskins vaisi\u0173 nuo g\u0117rio ir blogio pa\u017einimo med\u017eio, jie \u201etikrai mirs\u201c. Paulius teigia, kad Kristaus mums atne\u0161tas naujas gyvenimas, prie\u0161ingai, nepavaldus mir\u010diai. \u201ePergal\u0117 [t.y. prisik\u0117limas i\u0161 numirusi\u0173] sunaikino mirt\u012f!\u201c Tod\u0117l Paulius sako: \u201ePirmasis \u017emogus Adomas tapo gyva b\u016btybe; paskutinis Adomas tapo gyvyb\u0119 teikian\u010dia dvasia… Pirmasis \u017emogus yra i\u0161 \u017eem\u0117s, \u017eemi\u0161kas; antrasis \u017emogus \u2013 i\u0161 dangaus\u201c (eil. 45\u201347. 54).
\nKristus at\u0117jo ne vien atkurti tai, kas buvo i\u0161 prad\u017ei\u0173, bet atne\u0161ti kai k\u0105 nauja \u2013 gyvenim\u0105, kuris nepavaldus net mirties galimybei. B\u016btent \u0161ia prasme Biblija Kristaus darb\u0105 vadina \u201enauju k\u016briniu\u201c. Tod\u0117l Paulius prat\u0119sia mint\u012f: \u201ek\u016bnas ir kraujas nepaveld\u0117s Dievo karalyst\u0117s, ir kas genda, nepaveld\u0117s to, kas negenda\u201c (15,50). Nereikia manyti, jog Pauliaus supratimu prisik\u0117limas n\u0117ra materialus \u012fvykis, nes visame skyriuje pabr\u0117\u017eiama, kad jis toks yra. Paulius tiesiog paai\u0161kina, am\u017ei\u0173 pabaigoje m\u016bs\u0173 fizin\u0117je egzistencijoje \u012fvyks pasikeitimas \u2013 i\u0161 gendamo k\u016bno (paveld\u0117to i\u0161 Adomo) \u012f negendam\u0105 (paveld\u0117t\u0105 i\u0161 Kristaus).
\nTai tiek apie skirtumus. O koks esminis Adomo ir Kristaus vieningumas? Ai\u0161kiausiai tai nurodo pats prisik\u0117limas, nes kaip \u017emogi\u0161kasis gyvenimas baigiasi mirtimi, taip b\u016btent \u017emogi\u0161kasis gyvenimas giliausia \u0161io \u017eod\u017eio prasme atgaivinamas k\u016bno prik\u0117limu. Patirtis, kuria d\u017eiaugsim\u0117s ateityje nebus ne\u017emogi\u0161ka ar ant\u017emogi\u0161ka. Tai bus tiesiog \u017emogi\u0161koji patirtis, pagaliau i\u0161laisvinta i\u0161 nuod\u0117m\u0117s pan\u010di\u0173. Dal\u012f patyrimo, kur\u012f turime dabar, tur\u0117sime ir v\u0117liau: matysime, giedosime, ragausime ir pa\u017einsime. D\u0117l to Paulius sako: \u201e…o tuomet reg\u0117sime [Krist\u0173] akis \u012f ak\u012f\u201c (1 Kor 13,12). Aprei\u0161kimas mums sako, kad giedosime nauj\u0105 giesm\u0119, \u2013 giesm\u0119, kuri\u0105 galima gird\u0117ti (Apr 5,9; 15,3). J\u0117zus sako: \u201ePalaiminti romieji; jie paveld\u0117s \u017eem\u0119\u201c (Mt 5,5). Ir kitoje vietoje jis sako (vis dar b\u016bdamas fiziniame pasaulyje): \u201enuo \u0161iol a\u0161 nebegersiu \u0161ito vynmed\u017eio vaisiaus iki tos dienos, kada su jumis gersiu j\u012f nauj\u0105 savo T\u0117vo karalyst\u0117je\u201c (Mt 26,29).
\n\u0160ie \u017eod\u017eiai n\u0117ra nuorodos \u012f nerealius ar ma\u017eiau realius dalykus, tarsi tai, kad realiausia b\u016bt\u0173 tik \u010dia ir dabar. Prisik\u0117limo ir am\u017eino gyvenimo patyrimas, nors Pauliaus ir pavadintas \u201edangi\u0161ko k\u016bno\u201c patyrimu, vis tiek i\u0161lieka \u017emogi\u0161kas ir tod\u0117l yra nepertraukiamai susietas su Adomo ir Ievos patyrimu prie\u0161 nuopuol\u012f bei m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 dabartine patirtimi.
\nEsm\u0117 tokia: nors Kristus per savo gyvenim\u0105, mirt\u012f ir prisik\u0117lim\u0105 atne\u0161\u0117 kokybi\u0161kai nauj\u0105 k\u016brinij\u0105, tai, kas nauja, buvo skirta atkurti, o ne atmesti, kas buvo sukurta prad\u017eioje. Tad antrasis Trejyb\u0117s asmuo tapo visi\u0161kai \u017emogi\u0161kas tam, kad i\u0161gelb\u0117t\u0173 \u017emog\u0173, ir liks \u017emogi\u0161kas vis\u0105 am\u017einyb\u0119. Tod\u0117l jis vadinamas \u201epaskutiniuoju Adomu\u201c (1 Kor 15,45). Jis gim\u0117 i\u0161 moters, kaip ir visi Adomo palikuonys, ir yra i\u0161 tikr\u0173j\u0173 materialus. \u017dmonijos i\u0161vadavimas i\u0161 nuopuolio padarini\u0173 Dievui yra taip svarbus, kad antrasis Trejyb\u0117s asmuo tapo \u017emogumi. Toks b\u016bdamas jis yra m\u016bs\u0173 I\u0161ganytojas, toks b\u016bdamas jis yra krik\u0161\u010dioni\u0161kojo gyvenimo pavyzdys, ne kaip ant\u017emogis, bet kaip paprastas \u017emogus. B\u016bdamas Adomo s\u016bnus, jis paveld\u0117jo visus \u017emogaus gyvenimo patyrimus, i\u0161skyrus nuod\u0117m\u0119. Jis gyveno \u0161eimoje ir tur\u0117jo ypatingai artim\u0173 draug\u0173. Jis dalyvavo vestuvi\u0173 puotoje Kanoje ir ten suteik\u0117 \u017emon\u0117ms d\u017eiaugsmo, padarydamas stebukl\u0105 \u2013 vanden\u012f paversdamas vynu. Jo prie\u0161ai net apkaltino j\u012f esant raj\u016bnu ir vyno g\u0117r\u0117ju. Jis teisingai pyko, apraudodamas Jeruzal\u0119; jis jaut\u0117 u\u017euojaut\u0105 minioms ir sekino save joms pad\u0117damas. Kartais jis buvo susir\u016bpin\u0119s ir i\u0161varg\u0119s.
\nKristaus kitoni\u0161kumas, kuris i\u0161ry\u0161k\u0117ja prie\u0161statant j\u012f Adomui, neturi u\u017etemdyti esmin\u0117s j\u0173 kaip \u017emoni\u0173 vienyb\u0117s. Kristus tikrai buvo unikalus ir savo asmenybe, ir pasiekimais. Ta\u010diau jo tikslas buvo atkurti tok\u012f \u017emogi\u0161k\u0105 gyvenim\u0105, kuriam jis mus suk\u016br\u0117 prad\u017eioje \u2013 visi\u0161kai \u017emogi\u0161k\u0105, ta\u010diau be nuod\u0117m\u0117s.
\n\u0160itai pabr\u0117\u017eiame tod\u0117l, kad m\u016bs\u0173 gyvenimo centras turi b\u016bti Kristus, o ne Adomas. Kristus yra viso m\u016bs\u0173 dvasinio gyvenimo \u0161altinis. Paulius visai paprastai sako, kad Kristus yra \u201em\u016bs\u0173 gyvastis\u201c (Kol 3,4). Ma\u017ea to: Kristus, o ne Adomas, yra m\u016bs\u0173 modelis. Mes esame statomi \u012fvairiais b\u016bdais, \u201ekol mes visi tapsime… tikrais vyrais pagal Kristaus pilnatv\u0117s am\u017eiaus saik\u0105\u201c (Ef 4,13). D\u0117mesio centre turi b\u016bti Kristus.
\nTa\u010diau mums turi b\u016bti ai\u0161ku, kuria prasme Kristus yra m\u016bs\u0173 modelis. \u0160tai \u010dia ir i\u0161ry\u0161k\u0117ja ry\u0161ys su Adomu: krik\u0161\u010dioni\u0161ko gyvenimo modelis yra normalios \u017emogi\u0161kos patirties atgavimas. S\u0105voka \u201enormalus\u201c \u010dia nerei\u0161kia nuod\u0117mingumo; tai yra \u201eant\u017emogi\u0161kumo\u201c prie\u0161prie\u0161a. \u0160i patirtis yra \u201enormali\u201c Dievo pirmin\u0117s k\u016brinijos ir tobulo J\u0117zaus pavyzd\u017eio prasme.
\nTai n\u0117ra nei asketi\u0161kas, nei ekscentri\u0161kas modelis. Tai, kas nat\u016bralu, \u017emogi\u0161ka, tos patirties kategorijos, kurios pasiek\u0117 mus i\u0161 Adomo, \u2013 jos visos geros ir turi b\u016bti priimtos su pad\u0117ka. Nors m\u016bs\u0173 nat\u016brali patirtis po nuopuolio tapo ir nuod\u0117m\u0117s \u012frankiu, Biblija blogiu vadina ne pa\u010di\u0105 patirt\u012f, bet nuod\u0117m\u0119. Kaip vandenyje esantys ne\u0161varumai turi b\u016bti perfiltruoti, palikdami pat\u012f vanden\u012f \u0161var\u0173, taip ir nuod\u0117m\u0117 turi b\u016bti pa\u0161alinta, kad patys \u017emogaus bruo\u017eai likt\u0173 geri.
\nNeteisingas ir \u201eekscentri\u0161kas\u201c modelis. Patirtis neturi b\u016bti ypatinga, kad joje b\u016bt\u0173 dvasin\u0117s j\u0117gos. Paprasti krik\u0161\u010dionys, kurie yra \u201eatnaujinami pagal paveiksl\u0105\u201c savo K\u016br\u0117jo, pasi\u017eym\u0117s teisumu. Tuo jie i\u0161siskirs i\u0161 kit\u0173. \u0160ventoji Dvasia gali suteikti ne\u012fprast\u0105 patyrim\u0105 \u2013 tiek kaip atsakym\u0105 \u012f mald\u0105, tiek kaip dvasin\u0119 dovan\u0105. Ta\u010diau mes negalime pagal tai kurti krik\u0161\u010dionio gyvenimo modelio.
\nTo, kas nat\u016bralu, nereikia nei naikinti, nei \u0161alinti. \u0160iuos dalykus reikia atkurti taip, kad jie b\u016bt\u0173 pana\u0161\u016bs \u012f savo nauj\u0105j\u012f K\u016br\u0117j\u0105, Krist\u0173, kuris savo ruo\u017etu pana\u0161us \u012f Adom\u0105 iki nuopuolio.<\/p>\n

Ranald Macaulay<\/strong>, teisininkas ir teologas, vadovauja L\u2019Abri draugijai Gretame, netoli Londono
\nJerram Barrs<\/strong>, ilgalaikis L\u2019Abri draugijos bendradarbis, d\u0117sto Sandoros seminarijoje Seint Luise (JAV)<\/p>\n

Vert\u0117 Vida \u0160iuk\u0161tien\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Puik\u016bs mokytojai pasi\u017eymi sugeb\u0117jimu paprastai paai\u0161kinti tai, kas atrodo sud\u0117tinga. Toks mokytojas buvo J\u0117zus. Kai jo paklaus\u0117, kokia yra kiekvieno \u017emogaus pareiga pagal Senojo Testamento \u012fstatym\u0105, jis tiksliai ir paprastai apibendrino did\u017eiul\u0117s apimties tekst\u0105: \u201eMyl\u0117k Vie\u0161pat\u012f, savo Diev\u0105, visa \u0161irdimi, visa siela ir visu protu. Tai did\u017eiausias ir pirmasis \u012fsakymas. Antrasis \u2013 pana\u0161us \u012f j\u012f: Myl\u0117k savo artim\u0105 kaip save pat\u012f.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":137,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[7],"tags":[73,72,75,71,74],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/160"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=160"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/160\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":164,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/160\/revisions\/164"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/137"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=160"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=160"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=160"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}