{"id":182,"date":"2015-08-19T17:04:21","date_gmt":"2015-08-19T14:04:21","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=182"},"modified":"2015-08-19T17:05:19","modified_gmt":"2015-08-19T14:05:19","slug":"jobas-paslaptis-ir-tikejimas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=182","title":{"rendered":"Jobas: paslaptis ir tik\u0117jimas"},"content":{"rendered":"

D. A. Carson<\/em><\/p>\n

Kan\u010dia \u2013 gana da\u017ena tema Biblijoje. I\u0161 Biblijos viet\u0173, kalba\u010di\u0173 apie kan\u010di\u0105, galima nema\u017eai pasimokyti. Ta\u010diau kaip mes elgiam\u0117s, kai tenka daug ir nepelnytai kent\u0117ti, kai blogis prispaud\u017eia taip smarkiai, jog nueina niekais m\u016bs\u0173 skuboti vertinimai ir liekame sutrik\u0119 bei pasimet\u0119? Ar tuomet m\u016bs\u0173 tik\u0117jimas nesusvyruoja? Senojo Testamento Jobo knyga galutini\u0173 atsakym\u0173 neduoda, vis d\u0117lto, atsi\u017evelgiant \u012f daugel\u012f nei\u0161ai\u0161kint\u0173 paslap\u010di\u0173, ji nori mums pad\u0117ti i\u0161saugoti tik\u0117jim\u0105.<\/p>\n

Jobo kan\u010dia ir jos pri\u0117mimas (Job 1\u20133)<\/strong><\/p>\n

\u201e\u016aco \u0161alyje gyveno \u017emogus, vardu Jobas. Tai buvo nepeiktinas ir teisus gyventojas, kuris bijojosi Dievo ir veng\u0117 pikta\u201c(1,1). Pirmame vadinamojo prologo skyriuje pasakojama apie Job\u0105, jo \u0161eim\u0105, turtus ir ypa\u010d apie jo gili\u0105 pagarb\u0105 Dievui. Kai kurios pirm\u0173j\u0173 eilu\u010di\u0173 detal\u0117s byloja, kad Jobas gyven\u0119s Izraelio patriarch\u0173 Abraomo, Izaoko ir Jok\u016bbo laikais, II t\u016bkstantmetyje pr. Kr. \u0160i istorija turb\u016bt \u0161imtme\u010dius buvo perduodama i\u0161 l\u016bp\u0173 \u012f l\u016bpas, kol tarp 700 ir 600 met\u0173 pr. Kr. ne\u017einomas autorius u\u017era\u0161\u0117 j\u0105 galutine forma.
\nPamaldus, nepeiktinas ir teisus, dievobaimingas ir vengiantis pikta \u2013 taip pats Dievas \u012fvertina savo \u201etarn\u0105\u201c(1,8) Job\u0105. Ta\u010diau \u0160\u0117tonas pokalbyje su Dievu vien\u0105syk suabejoja Jobo pavyzdingumu: pastarojo dievobaimingumas visi\u0161kai nieko ne\u012frod\u0105s! Jis visk\u0105 turi ir yra visi\u0161kai apsaugotas. Bet tegu tik Dievas i\u0161 Jobo visk\u0105 atima: \u0161eim\u0105, darbininkus, gyvulius, turtus, pasitik\u0117jim\u0105 savimi \u2013 \u201etai jis keiks Tave Tavo akyse\u201c(1,11). \u0160ita pagrindin\u0117 \u0160\u0117tono mintis ir \u0161iandien yra da\u017enai i\u0161keliama: tik\u0117jimas i\u0161 esm\u0117s yra egoisti\u0161kas; tikima tada, kai gerai sekasi. Bet vos tik susiduriama su labai didel\u0117mis problemomis ir nepakeliama kan\u010dia, religinis fasadas suyra \u2013 Dievo galiausiai i\u0161si\u017eadama.
\nDievas sutinka su \u0160\u0117tonu la\u017eintis! Tik su s\u0105lyga: prie paties Jobo priki\u0161ti rank\u0173 nevalia! Tada viena po kitos vyr\u0105 u\u017egri\u016bva nelaim\u0117s: \u017e\u016bsta vaikai, klajokliai pl\u0117\u0161ia ir naikina jo bandas, nu\u017eudomi tarnai. Job\u0105 tai giliai u\u017egauna, ta\u010diau pasakotojas pabr\u0117\u017eia, kad jis vis d\u0117lto nenusideda (1,22). Jis net dar gali \u0161lovinti Diev\u0105.
\nAntrame skyriuje \u0160\u0117tonas \u017eengia dar vien\u0105 \u017eingsn\u012f. Dievas tur\u012fs leisti su\u017eeisti Jobo k\u016bn\u0105, atimti sveikat\u0105. V\u0117l Dievas sutinka ir nubr\u0117\u017eia paskutini\u0105j\u0105 rib\u0105: \u201etiktai neliesk jo gyvyb\u0117s!\u201c(2,6b). Piktais skauduliais apsipila Jobo k\u016bnas \u201enuo jo koj\u0173 iki jo momens\u201c(2,7), taip nie\u017eti, kad Jobas pasi\u0117m\u0119s \u0161uk\u0119 grando k\u016bn\u0105. Prie vis\u0173 nelaimi\u0173 dar prisideda ir tai, kad prie\u0161 j\u012f stoja \u017emona. Ji pataria Jobui nusigr\u0119\u017eti nuo Dievo. Ta\u010diau Jobas tvirtai laikosi savo pozicijos ir priima i\u0161 Dievo rank\u0173 net ir blog\u012f: \u201eJei mes gera gauname i\u0161 Dievo, kod\u0117l nepriimti ir pikto!\u201c (2,10)
\nPasakojime atsiranda nauji persona\u017eai, tai Jobo draugai \u2013 Elifazas, Bildadas ir Cofaris. Jie atkeliavo pas Job\u0105, kad pagal tradicinius papro\u010dius su juo ged\u0117t\u0173. Jie elgiasi, beje, kaip ir priimta \u2013 labai i\u0161mintingai ir pavyzdingai (j\u0173 elgesys gali b\u016bti pavyzd\u017eiu): vis\u0105 savait\u0119 jie kartu su Jobu tyli! (2,13)
\nNuo tre\u010diojo skyriaus pasakojimas \u012fgauna meni\u0161k\u0105 eil\u0117ra\u0161\u010dio form\u0105. Puikiai suprantama, kad \u010dia prasideda ilga Jobo rauda, kuri\u0105 galima b\u016bt\u0173 palyginti tik su prana\u0161o Jeremijo \u017eod\u017eiais, pasakytais sunkiomis skausmo valandomis. Jobas meta Dievui vis\u0105 kr\u016bv\u0105 neatsakyt\u0173 \u201ekod\u0117l\u201c ir trok\u0161ta, kad geriau niekuomet neb\u016bt\u0173 gim\u0119s. Dabar scena laisva trij\u0173 draug\u0173 pasirodymui.
\nTrumpai apibendrinkime tai, kas min\u0117tuose knygos skyriuose akcentuojama:
\n1. Jokios abejon\u0117s: kan\u010dia ir blogis visi\u0161kai priklauso nuo Dievo valios. Skaitytojas \u017eino antrojo plano istorij\u0105: Dievas nubr\u0117\u017eia \u0160\u0117tonui ribas. Jobas \u201eintuityviai\u201c tai suvokia (2,10!). \u0160\u0117tonas \u2013 vykdytojas, ta\u010diau blogis ir kan\u010dia \u201eka\u017ekaip\u201c i\u0161eina i\u0161 Dievo. Dievi\u0161kame pasaulyje \u0160\u0117tono darbai negali per\u017eengti Dievo valios rib\u0173.
\n2. Jobo gerumo ir dievobaimingumo pary\u0161kinimas ai\u0161kiai parodo: yra kan\u010dia be kalt\u0117s. Yra kan\u010dia, u\u017e kurios tiesiogiai n\u0117ra jokios nuod\u0117m\u0117s. \u017dinoma, kitos Biblijos knygos pateikia ai\u0161ki\u0105 s\u0105saj\u0105 tarp nuod\u0117m\u0117s ir kan\u010dios, vis d\u0117lto lygyb\u0117s \u017eenklo \u010dia niekuomet d\u0117ti negalima. Ai\u0161ku: be nuopuolio n\u0117ra kan\u010dios. Bet nors ir \u0161is pasaulis yra puol\u0119s, visai nerei\u0161kia, jog n\u0117ra kan\u010dios be kalt\u0117s. Juk ir patys intuityviai nujau\u010diame: ar gali \u0161e\u0161iamet\u0117 t\u0117vo i\u0161prievartauta dukra b\u016bti asmeni\u0161kai kalta d\u0117l savo kan\u010dios?
\n3. Tre\u010diame skyriuje, 25 eilut\u0117je randame ma\u017eyt\u0119 nuorod\u0105 (galime neabejoti jos tikrumu) apie tai, kad Jobas buvo pasiruo\u0161\u0119s kan\u010diai. Jis neatmet\u0117 tokios galimyb\u0117s, kad gali atsitikti didel\u0117 nelaim\u0117. Kadangi Jobas ai\u0161kiai \u017eino: a\u0161 nesu i\u0161skirtinis, ir Dievas man nedav\u0117 joki\u0173 garantij\u0173, kad am\u017einai apsaugos nuo sunkios kan\u010dios. Visgi kan\u010dia jam tampa tik tuomet tikrai egzistuojan\u010dia problema, kai u\u017egri\u016bva tokiu did\u017eiuliu svoriu.
\n4. Jobas atviras. Jis nuo\u0161ird\u017eiai pagarsina savo dvejon\u0119. Romus gra\u017ei\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 fasadas neslepia jo, ties\u0105 sakant, apkartusios \u0161irdies. Netgi tuomet Jobas neper\u017eengia ribos: jis nenusigr\u0119\u017eia nuo Dievo, kaip pataria \u017emona.
\n5. Paslapties tema jau prasid\u0117jo. Jobas \u2013 iki pat pabaigos! \u2013 nieko nesu\u017eino apie \u012fvykius nematomame pasaulyje, apie pokalb\u012f tarp Dievo ir \u0160\u0117tono.
\n6. \u012e Jobo skund\u0105 reikia \u017ei\u016br\u0117ti teisingai. N\u0117 vienoj vietoj (net ir v\u0117liau) jis neatsisako tik\u0117jimo Dievu! Jis grumiasi su Dievu, j\u012f provokuoja, nori gauti atsakymus \u012f visus savo \u201ekod\u0117l\u201c. Jobas tvirtai \u012fsitikin\u0119s, kad Dievas egzistuoja, kad jis yra meil\u0117, kad jis yra teisingas Dievas. Tik \u0161itas tvirtas \u012fsitikinimas apskritai ir sukelia t\u0105 problem\u0105. Visoje knygoje Jobas kovoja tikin\u010diojo kov\u0105!<\/p>\n

Jobas ir jo guod\u0117jai (4\u201331)<\/strong><\/p>\n

\u0160ioje ilgoje viduriniojoje dalyje Jobo draugai vienas po kito i\u0161kelia savo argumentus ir patarimus, \u012f kuriuos Jobas kiekvienam atsako. Po du kartus kalba Elifazas, Bildadas ir Cofaris, tre\u010di\u0105 kart\u0105 pokalbis nutr\u016bksta. Ir u\u017eb\u0117gant u\u017e aki\u0173: draug\u0173 kalbos did\u017ei\u0105ja dalimi pavir\u0161utini\u0161kos ir aps\u0117stos piktosios dvasios. Jobas atsakin\u0117ja teisindamasis ir mesdamas grie\u017etus klausimus. Negalime detaliai ap\u017evelgti visos pokalbio eigos, tur\u0117t\u0173 pakakti trump\u0173 pasteb\u0117jim\u0173 apie atskirus pirmosios pokalbi\u0173 dalies veik\u0117jus.
\n\u201eAr, bijodamas Dievo, tu nerandi paguodos, vilties, vaik\u0161\u010dioj\u0119s nepeiktinais keliais?\u201c (4,6) Be konteksto \u0161is pirmame draug\u0173 pokalbyje Elifazo i\u0161keltas klausimas atrodo kaip komplimentas ar padr\u0105sinimas. Ta\u010diau jau kitas sakinys pa\u017eeria siaubing\u0105 sarkazm\u0105: \u201eAr yra koks nekaltasis pra\u017euv\u0119s?\u201c Kiek v\u0117liau v\u0117l aptinkame teologini\u0173 ties\u0173 ir klaidingo j\u0173 pritaikymo suplakim\u0105. \u201eKaip gali \u017emogus teisesnis b\u016bti u\u017e Diev\u0105?\u201c(4,17a) \u0160is klausimas nurodo kai k\u0105 labai svarbaus: turime pratintis nusi\u017eeminti prie\u0161 Diev\u0105. Visgi v\u0117l \u201emistikas\u201c Elifazas, kuris vadovaujasi ne tik protu, bet ir savo naktin\u0117mis vizijomis, tai pritaiko per daug grie\u017etai. Kvailius ir u\u017esispyr\u0117lius Dievas sunaikina. Tod\u0117l Jobui es\u0105 lieka viena i\u0161eitis. \u201eBet a\u0161 kreip\u010diaus \u012f Diev\u0105 ir jam pasisk\u0173s\u010diau savo varge\u201d (5,8), \u2013 pataria Elifazas. Kitaip tariant: Jobai, jei tu prisipa\u017einsi es\u0105s nusid\u0117j\u0119s ir kreipsies \u012f Diev\u0105 pra\u0161ydamas pasigail\u0117jimo, tai Dievas v\u0117l pastatys tave ant koj\u0173. Kaip paprasta!
\nBet Jobas taip lengvai su tuo nesutinka. Elifazo argumentai jo ne\u012ftikina, jis tvirtai nusprend\u0119s, jog tiesa ai\u0161kiai jo pus\u0117je. Jis vis dar atviras pamokymams, bet nepaisant to draug\u0173 maldauja: \u201eTaigi jei jau taip prad\u0117jote su manimi, tai pasitikrinkite, ar a\u0161 esu jums k\u0105 nors pamelav\u0119s? Sakykite teisyb\u0119, atsiliepdami, kad neb\u016bt\u0173 neteisyb\u0117. Tuo at\u017evilgiu mano atsakyme pasiliks teisyb\u0117! Ar numanote k\u0105 nors pikto mano l\u016bpose? Ar a\u0161 nebegaliu atskirti pikta nuo gero?\u201c (6,28\u201330) Jobas papras\u010diausiai negali sutikti, jog jo kan\u010dia esanti teisinga ir pelnyta. Jis nepretenduoja \u012f joki\u0105 nenuod\u0117ming\u0105 tobulyb\u0119, bet ir jokia \u012fsivaizduojama nuod\u0117m\u0117 negali pateisinti \u0161itos kan\u010dios. Jobas Dievui su\u0161unka: \u201eJei a\u0161 nusidedu, k\u0105 a\u0161 galiu Tau padaryti, o Saugotojau \u017emoni\u0173! Kod\u0117l Tu pasidarei mane Savo taikiniu, kad a\u0161 b\u016b\u010diau na\u0161ta sau pa\u010diam?\u201c (7,20)
\nMistikas Elifazas savo poetin\u0117je kalboje dar kartais ka\u017ein k\u0105 neai\u0161kiai porina, o \u201etradicionalistas\u201c Bildadas i\u0161kart pereina prie reikalo: \u201ejei b\u016bsi apsival\u0119s ir tai darysi skais\u010dia s\u0105\u017eine, tai Jis [Dievas] kelsis pabud\u0119s ir atstatys tavo namus d\u0117l tavo teisyb\u0117s\u201c (8,6). Negi Dievas i\u0161kreipt\u0173 teisingum\u0105? Lig \u0161iol Dievas Jobo niekuo nepadr\u0105sino, taigi Jobas turi b\u016bti kaltas. Nes lieka tik vienintel\u0117 alternatyva, kad Dievas yra neteisingas, o tai jau Bildadui ne\u012fsivaizduojama.
\nD\u0117l Dievo teisingumo Jobui kol kas nekyla klausim\u0173. Bet jeigu Dievas teisus, tai jis \u2013 irgi! \u201eA\u0161 ken\u010diu neteisingai, bet kaip a\u0161 Dievui tai \u012frodysiu?\u201c Jobui sunku yra ne tod\u0117l, kad Dievas per daug atsitolin\u0119s b\u016bt\u0173, o tod\u0117l, kad jis stovi prie\u0161 Diev\u0105 papras\u010diausiai bej\u0117gis, ta\u010diau tvirtai \u012fsitikin\u0119s savo tiesa. Savo atsakyme Bildadui Jobas i\u0161kelia Dievo didyb\u0119 ir u\u017ebaigia: \u201eKaip gi a\u0161 gal\u0117\u010diau prie\u0161 J\u012f atsiliepti, visai nerasdamas \u017eod\u017ei\u0173, kuriais atsakyti? Nors a\u0161 ir teisus b\u016b\u010diau, ta\u010diau a\u0161 kitaip neatsiliep\u010diau, kaip tik pasigail\u0117jimo pra\u0161ydamas savo Teis\u0117jo\u201c. (9,14\u201315) O v\u0117liau: \u201eAr gal\u0117\u010diau a\u0161 j\u0117g\u0105 pavartoti prie\u0161 J\u012f ir J\u012f \u012f teism\u0105 patraukti? O kas b\u016bt\u0173 Jo teis\u0117ju?\u201c (9, 19) Jobas neabejoja Dievo suverenumu, nesiima toki\u0173 papras\u010diausi\u0173 ai\u0161kinim\u0173, kaip \u201eDievas yra per silpnas\u201c. Dievas yra visi\u0161kai nepriklausomas, b\u016btent tai ir yra Jobui problema. Nes \u201eJis sunaikina teis\u0173j\u012f kaip ir bediev\u012f\u201c (9,22).
\n\u0160itoje vietoje jau nebei\u0161laiko Cofaris ir staiga perima \u017eod\u012f: \u201eAr manai savo ilgomis kalbomis save i\u0161teisinti?\u201c (11,2b). \u0160is \u201edogmatikas\u201c pie\u0161ia grandiozinio, transcendenti\u0161ko Dievo paveiksl\u0105. Dievas toks didis ir \u0161ventas, o Jobas toks suteptas ir nuod\u0117mingas, kad jo kan\u010dia dar per ma\u017ea, nei jis yra nusipeln\u0119s. Cofaris be joki\u0173 u\u017euolank\u0173 i\u0161rei\u0161kia draug\u0173 prielaid\u0105: kan\u010dia, kaip Dievo bausm\u0117, yra atsakymas \u012f Jobo nuod\u0117m\u0119. Istorija pasiekia pirm\u0105j\u012f kulminacin\u012f ta\u0161k\u0105.
\n\u012e tiesmuki\u0161k\u0105 susijaudinusio Cofario kalb\u0105 Jobas atsako taip pat piktai ir su kand\u017eia pa\u0161aipa: \u201eBeje, j\u016bs esate tie \u017emon\u0117s, kurie nusine\u0161 \u012f kapus vis\u0105 i\u0161mint\u012f\u201c (12,2). Jis pakartoja savo nuomon\u0119 \u2013 niekas nuo Dievo pab\u0117gti negali; yra kan\u010dia, kuri nieko bendro neturi su bausme, ir pabr\u0117\u017eia: \u201eA\u0161 esu nekaltas\u201c.
\nToliau prasideda antrasis, po to tre\u010diasis pokalbi\u0173 ratas. Jobo \u201eguod\u0117jai\u201c nepasako i\u0161 esm\u0117s nieko naujo. V\u0117l pam\u0117ginkime atskirais punktais i\u0161skirti svarbiausias \u0161ios dalies mintis:
\n1. Draug\u0173 teologijoje n\u0117ra joki\u0173 neatsakyt\u0173 klausim\u0173 \u2013 viskas labai ai\u0161ku. Kan\u010dia galiausiai suprantama kaip bausm\u0117. Kan\u010dios be kalt\u0117s n\u0117ra.
\n2. Draugai nori Diev\u0105 pateisinti ir pasako apie j\u012f daug gero ir teisingo. Ta\u010diau j\u0173 tonas Jobui pasirodo toks i\u0161didus, kad ir mes, skaitytojai, palengva prarandame kantryb\u0119. U\u017euojauta, li\u016bdesys, gailestis draug\u0173 \u017eod\u017eiuose vos juntami.
\n3. Jobo kalba \u2013 tai \u017emogaus, pa\u017e\u012fstan\u010dio Diev\u0105, skausmo ir kan\u010dios i\u0161rai\u0161ka. Jis nebuvo nei ateistas, nei laik\u0117si agnosti\u0161k\u0173 Davido Hume\u2019o ar Bertrand\u2019o Russelo pa\u017ei\u016br\u0173. Jis n\u0117 vieno vienintelio kartelio nesuabejojo Dievo buvimu. D\u0117l to jis ir gali taip stebinan\u010diai liudyti apie tik\u0117jim\u0105 ir b\u016bti visi\u0161kai u\u017etikrintas i\u0161teisinimu bei \u201ereabilitacija\u201c. Nes tai garantuoti gali tik pats Dievas. \u201eJis pa\u017e\u012fsta mano kelius. Jei Jis mane m\u0117gint\u0173, tai rast\u0173 mane kaip auks\u0105\u201c (23,10).
\n4. Paskutin\u0117je kalboje (26\u201331) Jobas daug k\u0105 pakartoja, ta\u010diau jo kart\u0117lis auga, pilnas \u012fnir\u0161io jis laikosi savo nekaltumo: \u201eKol gyvas yra Dievas, kuris suvar\u017e\u0117 mano teises, kol gyvas Visagalis, kuris girdo mano siel\u0105 kartyb\u0117mis, kol a\u0161 tebekv\u0117puoju ir Dievo kvapas mano nosyje teb\u0117ra, tol nekalb\u0117s mano l\u016bpos jokios neteisyb\u0117s ir mano lie\u017euvis nei\u0161tars jokio vyliaus! J\u016bs\u0173 \u017eod\u017eiams a\u0161 jokiu b\u016bdu nepritarsiu tol, kol neateis mano galas ir a\u0161 neatsisakysiu savo nekaltumo\u201c (27,2\u20135). 29\u201331 skyriuose mintimis gr\u012f\u017etama \u012f ankstesn\u012f Jobo gyvenim\u0105 \u2013 ko jis tiktai nenuveik\u0119s! Jobas lieka i\u0161tikimas sau ir net vardan draug\u0173 nenori pripa\u017einti neegzistuojan\u010di\u0173 nuod\u0117mi\u0173.
\n5. Jobas neie\u0161ko vien tik i\u0161protauto atsakymo, jam nereikia ir vien tik teologini\u0173 argument\u0173. Jis nori, kad j\u012f apgint\u0173 ir reabilituot\u0173 pats Dievas asmeni\u0161kai. Jam nereikia vien atsakym\u0173 lyg kokiam filosofijos profesoriui, Jobas tiesiog maldauja susitikimo su pa\u010diu Dievu.
\n6. U\u017eb\u0117kime \u012fvykiams \u0161iek tiek u\u017e aki\u0173: draugai atsiduria aklaviet\u0117je, jie mato, kad savo argumentais nieko nepasieks. Kan\u010di\u0105 jie gali paai\u0161kinti tik Jobo kalte, kuriai pats Jobas prie\u0161stato savo nekaltum\u0105. I\u0161ties Jobas nueina kiek per toli ir \u201eper\u017eengia rib\u0105\u201c \u2013 Diev\u0105 apkaltina neteisingumu. Bet v\u0117liau pasirod\u0119s Dievas kreipiasi \u012f Elifaz\u0105 tokiais \u017eod\u017eiais: \u201eMano ker\u0161tas u\u017esideg\u0117 prie\u0161 tave ir prie\u0161 tavo du draugu, kadangi j\u016bs nekalb\u0117jote, kas teisinga, kaip mano tarnas Jobas\u201c (42,7). Dievas mano, kad Jobas kalb\u0117jo teisingai, o ne draugai, kurie \u0161iaip jau Diev\u0105 prie\u0161 Job\u0105 gyn\u0117. Juos Dievas netgi apkaltina!
\n
\nJobas ir Elihuvas<\/strong> (32\u201337)<\/strong><\/p>\n

32\u201337 skyriai yra vieni \u012fdomiausi\u0173 ir, beje, sunkiausi\u0173 visoje knygoje. Skaitytojas nekantrauja: k\u0105 gi naujo pasakys i\u0161 pagarbos vyresniesiems mandagiai tyl\u0117j\u0119s ir tik dabar pasirod\u0119s jaunasis Elihuvas? Jis nepatenkintas ir supyk\u0119s ant an\u0173 trij\u0173 draug\u0173, \u201ekad jie jokio atsakymo nesurado, o vis d\u0117lto Job\u0105 pasmerk\u0117\u201c (32,3). Verta d\u0117mesio Elihuvas kalboje yra tai, kad joje n\u0117ra nei pagyr\u0173, nei pasmerkimo.
\nElihuvas vengia prie\u0161 tai kalb\u0117jusi\u0173j\u0173 kra\u0161tutinumo ir parodo steb\u0117tin\u0105 savo am\u017eiui i\u0161mint\u012f. Ta\u010diau gan da\u017enai pasirodo per daug savimi pasitikintis, kartais netgi i\u0161didus. Kad ir kaip \u012fvertintos, pagrindin\u0117s jo mintys visgi siejasi su kalba, kuri\u0105 v\u0117liau pasakys pats Dievas. Elihuvas argumentus gal\u0117tume sugrupuoti \u0161itaip:
\n1. Prad\u017eioje Elihuvas ilgai atsipra\u0161in\u0117ja vyresni\u0173j\u0173 prad\u0117j\u0119s kalb\u0105 ir kaip ir jie yra \u012fsitikin\u0119s, kad Jobas neteisus.Ta\u010diau jis ai\u0161kiai atsiriboja nuo an\u0173 trij\u0173 teologijos.
\n2. Jis sutinka, kad Jobas galb\u016bt nekaltas, bet toli gra\u017eu netur\u012fs teis\u0117s Dievui priki\u0161ti neteisingumo. Dievas es\u0105s didesnis nei \u017emogus, o Jobo \u017einojimas ribotas. Taigi jau geriau Jobas laikyt\u0173 lie\u017euv\u012f u\u017e dant\u0173 ir patyl\u0117t\u0173. \u201e\u0160tai i\u0161 to a\u0161 sprend\u017eiu tave esant\u012f neteis\u0173, kadangi Dievas yra didesnis u\u017e \u017emog\u0173\u201c (33,12).
\n3. \u012e Jobo skundim\u0105si, kad Dievas neatsak\u0105s, Elihuvas atsako pastaba: Dievas gal\u012fs kalb\u0117ti per kan\u010di\u0105. Bausm\u0117 (Dievas \u201epag\u0105sdina\u201c, \u201esudraud\u017eia\u201c 33,16) i\u0161 esm\u0117s pirm\u0105kart atsiejama nuo nuod\u0117m\u0117s \u2013 argumentacijoje tai \u017eingsnis priekin!
\n4. Savo retorikoje, taip kar\u0161tai gindamas Dievo teisingum\u0105, Elihuvas lazd\u0105 \u0161iek tiek perlenkia. O gal\u0173 gale Jobo kan\u010di\u0105 (u\u017euojautos prasme) jis suvokia tiek pat menkai, kaip ir anie trys, tuo priart\u0117damas prie j\u0173 pozicijos. Nepaisant to diskusij\u0105 jis pagreitino, pateikdamas apm\u0105stymams kai k\u0105 visi\u0161kai naujo: did\u017eiausia Jobo nuod\u0117m\u0117 galb\u016bt padaryta ne prie\u0161 jo kent\u0117jimus, nes tuomet kan\u010di\u0105 b\u016bt\u0173 galima suprasti b\u016btent kaip bausm\u0119, bet nuod\u0117m\u0117 yra pa\u010dioje kan\u010dioje. Jis atakuoja Jobo \u012fsivaizdavimus: nors jis galvoja, kad Dievas skolingas atsakym\u0105, bet negi Dievas i\u0161 tikr\u0173j\u0173 jam prival\u0105s atsakyti?
\n5. \u201eA\u0161 pasinaudosiu i\u0161 tolo gautomis \u017einiomis ir \u012frodysiu, kad mano Sutv\u0117r\u0117jas teisus yra.\u201c (36,3). Elihuvas Dievo teisingum\u0105 laiko esamu \u2013 kad ir k\u0105 besakytume apie kan\u010di\u0105 ir blog\u012f. Tod\u0117l teisingas atsakymas \u012f (nesuvokiam\u0105) kan\u010di\u0105 gali b\u016bti tik tik\u0117jimas ir tvirtumas. Kart\u0117lio bet kokiu atveju turi b\u016bti vengiama. B\u016bk kantrus, sako Elihuvas, nes \u201etuos, kurie ken\u010dia, Jis i\u0161gano j\u0173 sielvarte, atverdamas jiems j\u0173 ausis\u201c (36,15). B\u016bk kantrus, nes geriau b\u016bti baud\u017eiamu \u0161ventuoju, nei r\u016bpes\u010di\u0173 neturin\u010diu nusid\u0117j\u0117liu.<\/p>\n

Jobas ir Dievas (38\u201342,6)<\/strong><\/p>\n

Galiausiai i\u0161 v\u0117tros Jobui atsiliepia pats Dievas ir taria (38\u201341): \u201eKas tu toks esi, kad tu sudarkai Mano patarimus neprotingais \u017eod\u017eiais? Apsijuosk savo str\u0117nas kaip vyras ir A\u0161 tave klausin\u0117siu ir tu Man atsakin\u0117si\u201c (38,2\u20133). Klausimas po klausimo, taip Dievas Jobui primena tai, ko \u0161is padaryti negali, k\u0105 gali tik jis, Dievas. Keli pavyzd\u017eiai: \u201eKur tu buvai, kai A\u0161 \u017eemei pamatus d\u0117jau? Pasakyk, ar tu esi taip gudrus!\u201c (38,16); \u201eAr tu esi buv\u0119s ten, i\u0161 kur sniegas ateina ir kur ledai atsiranda?\u201c (38,22).
\nJobas nor\u0117jo pokalbio su Visagaliu, ta\u010diau \u0161itaip jis viso to ne\u012fsivaizdavo! Dievas neduoda tiesiogini\u0173 atsakym\u0173 \u012f daugyb\u0119 Jobo \u201ekod\u0117l\u201c. Reikia pasteb\u0117ti, kad Dievas jam nepriki\u0161a nuod\u0117m\u0117s kaip kan\u010dios prie\u017easties. Jis neprikai\u0161ioja Jobui, kad pastarasis gyn\u0119s savo dorum\u0105. Vis d\u0117lto pirmiausiai Dievas pabr\u0117\u017eia viena: smerkti J\u012f, Visagal\u012f, norint Jobui apginti savo ties\u0105, jokiu b\u016bdu n\u0117ra priimtina. Nor\u0117damas apkaltinti Diev\u0105 neteisingumu Jobas tur\u0117t\u0173 laikytis pozicijos, kuri j\u012f pastatyt\u0173 auk\u0161\u010diau Dievo. Ta\u010diau taip n\u0117ra! Jis netgi negali nugal\u0117ti nei \u201ebehemoto\u201c, nei \u201eleviatano\u201c (sp\u0117jama, kad \u010dia tur\u0117ta galvoje begemotas ir krokodilas). Jeigu Jobas abejoja Dievo teisingumu, tai jo elgesys kan\u010dios akivaizdoje i\u0161 esm\u0117s yra pa\u017eenklintas pasip\u016bt\u0117li\u0161ku i\u0161didumu.
\nJobas atsako Dievui, ir tai paskutiniai \u017eod\u017eiai pateikti poetine forma prie\u0161 baigiam\u0105j\u012f epilog\u0105. Pacituosime i\u0161tisai: \u201eA\u0161 pripa\u017e\u012fstu, kad Tau viskas galima ir kad Tau n\u0117ra per sunku padaryti, k\u0105 Tu tik ir apsiimtumei. Kas a\u0161 esu, kad a\u0161 suderg\u010diau Tavo darbus savo nei\u0161manymu! Tod\u0117l a\u0161 prisipa\u017e\u012fstu netikusiai kalb\u0117j\u0119s apie tai, kas man per auk\u0161ta buvo ir a\u0161 nei\u0161maniau. Taigi i\u0161klausyk mane ir leisk man pasakyti, ko a\u0161 noriu paklausti ir pamokyk mane! A\u0161 gird\u0117jau Tave savo ausimis, o dabar mato Tave mano akys. Tod\u0117l a\u0161 kaltinu save ir atgailauju dulk\u0117se ir pelenuose\u201c (42,2\u20136).
\nKokias mintis visgi sukelia \u0161is Dievo ir Jobo susitikimas? Ra\u0161ytojas Bernardas Shaw i\u0161 Dievo atsakymo tik pasi\u0161aipo: Jobui reikalingi atsakymai \u012f svarbius klausimus, o Dievas \u012f tai pasi\u016blo tik \u201esnieg\u0105\u201c (38,22) ir \u201ekrokodilus\u201c (40,25)! B. Shaw am\u017eininkas E. Wieselis mano, jog Jobas netur\u0117jo nusileisti ir pasitenkinti Dievo kalba, o neduoti ramyb\u0117s ir klausin\u0117ti toliau.
\nAbi nuomon\u0117s rodo neteising\u0105 Jobo knygos supratim\u0105. Tokiu supratimu viskas, kas vyksta Dievo pasaulyje, turi b\u016bti paai\u0161kinta, Dievas yra skolingas mums paai\u0161kinim\u0105 ir n\u0117ra jokio pagrindo, d\u0117l kurio Dievas su mumis tuoj pat viskuo, kas mus domina, pasidalyti negal\u0117t\u0173. Ir didelei m\u016bs\u0173 nelaimei, Dievui labiau r\u016bpi, jog jam melstum\u0117s, j\u012f garbintume, nei duoti mums i\u0161samius paai\u0161kinimus.
\nDievas Jobui pasako du dalykus: Jobas neturi tokios pad\u0117ties, kad Dievo s\u0105skaita gal\u0117t\u0173 pasiteisinti; ir (tai ai\u0161kiai nei\u0161reik\u0161ta) yra dalyk\u0173, kuri\u0173 jis nesupranta, nes jis juk ne Dievas.
\n\u0160tai kod\u0117l Jobo reakcija yra priderama. Jis nesako: \u201eAha, dabar a\u0161 visk\u0105 suprantu!\u201c, bet \u2013 \u201ea\u0161 apgailestauju\u201c. Ta\u010diau jis gailisi ne padar\u0119s nuod\u0117m\u0119, o atgailauja d\u0117l to, kad b\u016bdamas i\u0161didus neig\u0117 Dievo teisingum\u0105. \u2013 Tas, kas Dievo nepa\u017e\u012fsta, nebus tuo patenkintas. Ta\u010diau tas, kas j\u012f pa\u017e\u012fsta, ver\u010diau Dievu pasitik\u0117s, nei reikalaus savo teisi\u0173.
\nJobo knyga moko, kad bent jau \u0161iame pasaulyje kan\u010dia bus visuomet persmelkta paslapties. Knyga ragina praktikuoti tik\u0117jim\u0105; ta\u010diau ne kaip akl\u0105, neapm\u0105styt\u0105, nei\u0161vengiam\u0105 pasidavim\u0105 ne\u012fmanomoje pakeisti situacijoje; ne, ji ragina praktikuoti tik\u0117jim\u0105 Dievu, kuris buvo toks maloningas, kad apsirei\u0161k\u0117 mums.<\/p>\n

Laiminga pabaiga (42,7\u201317)<\/strong><\/p>\n

\u0160is paskutinis perskyrimas skaidosi \u012f dvi dalis. Kaip jau min\u0117jome, u\u017esir\u016bstin\u0119s Dievas kreipiasi \u012f Elifaz\u0105 ir jo draugus. Dabar jie privalo Dievui aukas aukoti, o Jobas, kur\u012f jie niekino, turi u\u017e juos melstis. Kai tik Jobas \u0161\u012f pra\u0161ym\u0105 \u012fvykdo, Dievas j\u012f v\u0117l pagydo, sugr\u0105\u017eina visus turtus \u2013 jis pripildo Job\u0105 dar didesne palaima nei pirma: \u201eIr Vie\u0161pats at\u0117m\u0117 Jobo ligos sukaustymus, kai jis meld\u0117 u\u017e savo draugus. Ir Vie\u0161pats suteik\u0117 Jobui dvigubai to, k\u0105 jis buvo anks\u010diau tur\u0117j\u0119s\u201c (42,10). Jis susilaukia dar de\u0161imties vaik\u0173, jo dukros pa\u010dios gra\u017eiausios visoje \u017eem\u0117je, ir nugyvena Jobas dar 140 met\u0173 bei mir\u0161ta \u201epasen\u0119s ir sulauk\u0119s pakankamai savo am\u017eiaus dien\u0173\u201c (42,17).
\nKai kurie kritikai nepatenkinti tokia pabaiga. Argi netur\u0117jo knyga pasibaigti Jobo atgaila? Ar po to ne\u012fvyks taip, kad toks \u201emokymas apie atpild\u0105\u201c (jei nuod\u0117m\u0117, tai tuoj pat bausm\u0117; jei atgaila, tai tuoj v\u0117l palaiminimas) bus laikomas teisingu? A\u0161 esu \u012fsitikin\u0119s, kad tai pavir\u0161utini\u0161ka teksto interpretacija. Galgi \u017eemiau esantys svarstymai pad\u0117t\u0173 geriau suprasti tokios pabaigos prasm\u0119:
\n1. Pirmiausia reikia atsi\u017evelgti \u012f m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 \u0161ali\u0161kum\u0105. Modernioje \u0161iuolaikin\u0117je literat\u016broje moraliniai klausimai yra persmelkti daugiareik\u0161mi\u0161kumo bei reliatyvizmo; jau nebelieka ai\u0161kaus skirtumo tarp g\u0117rio ir blogio; grie\u017eti ir nedviprasmi\u0161ki atsakymai laikomi var\u017ean\u010diais ir ne\u0161iuolaiki\u0161kais; i\u0161 Dievo reikalaujama laisv\u0117s, kad darytume tai, ko norime. Prie\u0161 prad\u0117dami Jobo knyg\u0105 kritikuoti d\u0117l paprastos, vienareik\u0161mi\u0161kos, morali\u0161kos pabaigos, per\u017ei\u016br\u0117kime savo modern\u0173j\u012f m\u0105stym\u0105.
\n2. Skausmo persunkta kan\u010dia Jobas parod\u0117, kad jis Dievui tarnauja tyra \u0161irdimi. Taip, jis prikalb\u0117jo kvailys\u010di\u0173, u\u017e kurias tur\u0117t\u0173 b\u016bti baramas. Bet n\u0117 vienoje vietoje jis Dievo nekeik\u0117 ir jam nugaros neatsuko. Jobas i\u0161liko tikintis. \u0160ia prasme la\u017eybas su velniu Dievas laim\u0117jo. Tad argi stebina tai, kad Jobas su Dievu visi\u0161kai susitaiko? Jei Dievas la\u017eybas laim\u0117jo \u2013 kod\u0117l kan\u010dia tur\u0117t\u0173 ir toliau gyvuoti?
\n3. Kad ir kaip laimingai istorija baigt\u0173si, buvusios kan\u010dios pa\u0161alinti negali niekas. Laiminga pabaiga geriau nei bloga, bet kan\u010dios ji nepaver\u010dia ka\u017ekuo ma\u017eesniu nei kan\u010dia.
\n4. Nors knyga ir pabr\u0117\u017eia \u201epaslapties\u201c id\u0117j\u0105, ta\u010diau ji nei\u0161keliama vir\u0161 visko! Visi Biblijos autoriai atkakliai tebemano, kad gili pagarba Dievui galiausiai veda \u012f turting\u0105 gyvenim\u0105 ir pilnatv\u0119. Jei b\u016bt\u0173 ne taip, tuomet tik\u0117jim\u0105 Dievu belikt\u0173 laikyti kvailu ir mazochisti\u0161ku. Knyga neigia ne visas atpildo formas, bet labiau atmeta vien\u0105 supaprastint\u0105 ir matemati\u0161kai tiksl\u0173 mokymo pritaikym\u0105. Ji kategori\u0161kai atmeta kiekvien\u0105 formul\u0119, tvirtinan\u010di\u0105, jog teisingiems visuomet gerai sekasi, o blogieji bus visad sunaikinami.
\nJobas vis dar neturi vis\u0173 atsakym\u0173, jis vis dar nieko ne\u017eino apie la\u017eybas. Jis vis dar tebeturi pirmiausia pasitik\u0117ti Dievu. Jobas liov\u0117si sak\u0119s u\u017euominas apie Dievo neteisingum\u0105. Svarbioje srityje jis padaro pa\u017eang\u0105: i\u0161auga jo asmeninis Dievo suvokimas.
\n5. Pabaigoje Jobui suteikta palaima n\u0117ra atpildas, kurio b\u016bt\u0173 nusipeln\u0119s u\u017e savo i\u0161tikimyb\u0119 kan\u010dioje. Ji epiloge apib\u016bdinama tiesiog kaip laisvas Dievo davimas.
\n6. Taigi galime \u0161iek tiek geriau suprasti, kod\u0117l Dievas Jobui sako, kad \u0161is teisingai apie j\u012f kalb\u0117j\u0119s. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 jis nusikalto savo i\u0161didumu ir sudark\u0117 \u201eDievo patarimus neprotingais \u017eod\u017eiais\u201c (38,2). Ta\u010diau i\u0161likdamas atviras, jis apgraibomis \u0117jo tiesos link ir nesileido pavir\u0161utini\u0161k\u0173 atsakym\u0173 i\u0161 v\u0117\u017ei\u0173 i\u0161mu\u0161amas. Jobas nepaneig\u0117 Dievo suvereniteto, o svarbiausia (prisiminkime la\u017eybas) jis niekuomet neatsuko Dievui nugaros.
\n7. Prie\u0161ingai elgiasi jo draugai: nors prad\u017eioje jie Diev\u0105 gina, galop u\u017ebaigia pasi\u016blymu, prilygstan\u010diu did\u017eiuliam i\u0161bandymui: \u201eprisipa\u017eink savo [nepadarytas!] nuod\u0117mes ir atgausi sveikat\u0105 bei gerov\u0119!\u201c. Jei Jobas \u0161\u012f pasi\u016blym\u0105 b\u016bt\u0173 pri\u0117m\u0119s, tai reik\u0161t\u0173, kad jam labiau r\u016bpi jo sveikata ir gerov\u0117, nei dorumas ir Dievas. Dievas b\u016bt\u0173 pralaim\u0117j\u0119s la\u017eybas! Draug\u0173 patarimas i\u0161 ties\u0173 b\u016bt\u0173 nugr\u0119\u017e\u0119s Job\u0105 nuo Dievo. Jobas irgi b\u016bt\u0173 buv\u0119s tik vienas i\u0161 t\u0173, kurie Dievo ie\u0161ko vien d\u0117l asmenin\u0117s naudos.
\nKontrolinis klausimas tinka ir mums: ar m\u016bs\u0173 asmeninis Dievo suvokimas yra pakankamai stabilus, kad kan\u010dios ir sunkum\u0173 valand\u0105 sulaikyt\u0173 ir neleist\u0173 nusisukti nuo Dievo?
\nGalb\u016bt geriau \u012f reikal\u0105 pa\u017ei\u016br\u0117ti i\u0161 kitos pus\u0117s \u2013 paskutin\u0117 mintis: Dievas, \u0161itaip prispaud\u0119s Job\u0105, yra Dievas, apie kur\u012f pasakyta: \u201eJums tek\u0119 i\u0161m\u0117ginimai t\u0117ra \u017emogi\u0161ki. Dievas i\u0161tikimas. Jis neleis j\u016bs\u0173 m\u0117ginti vir\u0161 j\u016bs\u0173 j\u0117g\u0173, bet padarys, kad gal\u0117tum\u0117te atlaikyti i\u0161m\u0117ginim\u0105\u201c (1 Kor 10,13). Dievas niekuomet nepervertina m\u016bs\u0173 galimybi\u0173, jis taip pat padeda i\u0161spr\u0119sti sunkumus. Dievas \u017eino, kad tokios kan\u010dios, kokia atiteko Jobui, beveik niekas i\u0161 m\u016bs\u0173 nei\u0161laikyt\u0173. Beje, neturime abejoti, jog Dievas buvo absoliu\u010diai tikras: Jobas neleis man la\u017eyb\u0173 pralaim\u0117ti.
\nM\u016bs\u0173 kan\u010dioje paslap\u010di\u0173 liks visuomet. O tik\u0117jimas, ar taip pat liks?<\/p>\n


\nD. A. Carson<\/strong>, JAV teologijos profesorius.<\/p>\n

Vert\u0117 Rima Mykolaityt\u0117<\/p>\n

Parengta pagal: Carson D.A. How Long O Lord. \u2013 Downers Growe, 1993<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kan\u010dia \u2013 gana da\u017ena tema Biblijoje. I\u0161 Biblijos viet\u0173, kalba\u010di\u0173 apie kan\u010di\u0105, galima nema\u017eai pasimokyti. Ta\u010diau kaip mes elgiam\u0117s, kai tenka daug ir nepelnytai kent\u0117ti, kai blogis prispaud\u017eia taip smarkiai, jog nueina niekais m\u016bs\u0173 skuboti vertinimai ir liekame sutrik\u0119 bei pasimet\u0119? Ar tuomet m\u016bs\u0173 tik\u0117jimas nesusvyruoja? Senojo Testamento Jobo knyga galutini\u0173 atsakym\u0173 neduoda, vis d\u0117lto, atsi\u017evelgiant \u012f daugel\u012f nei\u0161ai\u0161kint\u0173 paslap\u010di\u0173, ji nori mums pad\u0117ti i\u0161saugoti tik\u0117jim\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":166,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[8],"tags":[37,80,81],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/182"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=182"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/182\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":184,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/182\/revisions\/184"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/166"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=182"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=182"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=182"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}