{"id":185,"date":"2015-08-19T17:07:55","date_gmt":"2015-08-19T14:07:55","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=185"},"modified":"2015-08-19T17:08:59","modified_gmt":"2015-08-19T14:08:59","slug":"kryzius-ir-krucifiksas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=185","title":{"rendered":"Kry\u017eius ir krucifiksas"},"content":{"rendered":"

Arba koki\u0105 viet\u0105 krik\u0161\u010dionio gyvenime u\u017eima kan\u010dia?<\/strong><\/p>\n

Ranald Macaulay<\/em><\/p>\n

Kry\u017eius \u2013 svarbiausias krik\u0161\u010dionyb\u0117s simbolis. Protestant\u0173 ba\u017eny\u010diose tikintieji buriasi prie paprasto kry\u017eiaus, o katalik\u0173 gyvenime svarb\u0173 vaidmen\u012f vaidina kry\u017eius su ken\u010dian\u010diu Kristumi \u2013 krucifiksas. Kry\u017eius ir krucifiksas \u2013 tai ir skirtingas katalik\u0173 bei protestant\u0173 dvasingumo simbolis.\u00a0Kokios mintys kyla j\u016bs\u0173 galvoje, kai matote k\u0105 nors l\u0117tai b\u0117gant\u012f \u0161alikele… arba \u0161iek tiek rim\u010diau: kai matote sportinink\u0105, b\u0117gant\u012f nuo 10 iki 15 myli\u0173 per dien\u0105 tam, kad pasiruo\u0161t\u0173 maratonui? Kalb\u0117damas apie save, visada galiu pasiguosti, kad a\u0161 niekada nepatirsiu pana\u0161ios kankyn\u0117s, nors ir kaip gerb\u010diau tok\u012f pasiry\u017eim\u0105.<\/p>\n

Skausmas, disciplina, askez\u0117 \u2013 \u201edvasingumo maratonas\u201c<\/strong><\/p>\n

\u0160iuo paveikslu pasinaudojau kaip palyginimu, nor\u0117damas i\u0161ry\u0161kinti krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105 po\u017ei\u016br\u012f \u012f dvasingum\u0105, vyravus\u012f apie 500\u20131500 m\u016bs\u0173 eros metus, t.y. nuo Romos imperijos \u017elugimo iki Reformacijos. Kai kas i\u0161 \u0161io \u201emaratono\u201c dvasios prasiskverb\u0117 \u012f Ba\u017eny\u010di\u0105 jau iki VI am\u017eiaus. Taip susiformavo ai\u0161kus suvokimas, kad i\u0161 atsidavusio krik\u0161\u010dionio yra reikalaujama atkakli\u0173 treniruo\u010di\u0173 arba tikrai gana skausming\u0173 dalyk\u0173 vykdymo. Tai buvo tinkamas b\u016bdas kontroliuoti nuod\u0117ming\u0105 \u017emogaus prigimt\u012f ir visi\u0161kai atsiduoti Dievo tarnystei. \u0160is po\u017ei\u016bris pasirei\u0161k\u0117 asketizmu, t.y. praktikuojant grie\u017et\u0105 disciplin\u0105, apribojant k\u016bno geidulius, pavyzd\u017eiui, badavimu, meditacija, celibatu, pasin\u0117rimais \u012f ledin\u012f vanden\u012f, plakimusi, pasninku. Taip i\u0161sivyst\u0117 nauja elitarizmo forma: dvasingumas, kuris buvo skirtas ne kiekvienam. Tik patys uoliausieji gal\u0117jo i\u0161tverti \u0161\u012f re\u017eim\u0105.
\nKyla klausimas: ar mes turime viso to \u2013 grie\u017etos disciplinos, badavimo, gr\u016bdinimosi \u2013 atsisakyti? Ar mums atsisakyti b\u0117gioti?
\nNe\u012fprastas gyvenimo b\u016bdas, kaip, pavyzd\u017eiui, misionieri\u0161kas darbas toli nuo nam\u0173 arba celibatas n\u0117ra patys savaime netinkami. Viduram\u017ei\u0173 dvasingumo problema gali b\u016bti apibendrinama taip: ne\u012fprastas gyvenimo stilius, kuris buvo prieinamas kai kuriems, tapo idealu visiems. K\u016bno, malonum\u0173 ir d\u017eiaugsmo sumenkinimas atved\u0117 prie tragi\u0161kos ironijos, kaip nurodo V. Croninas knygoje \u201eXV am\u017eiaus florentie\u010di\u0173 renesansas\u201c: \u201eFlorentie\u010diai pritaik\u0117 klasikin\u012f ideal\u0105 praktikoje. Kai pirm\u0105 kart\u0105 susid\u016br\u0117 su graikais ir rom\u0117nais i\u0161blukusio ra\u0161alo susiglam\u017eiusiuose rankra\u0161\u010diuose ir palygino su savimi, florentie\u010diai pamat\u0117 juos \u201ei\u0161baigtus ir tobulus\u201c ir, \u017einoma, \u0117m\u0117 siekti kompensuoti savo tr\u016bkumus \u0161iuo at\u017evilgiu. Procesas buvo laipsni\u0161kas, bet florentie\u010di\u0173 pa\u017ei\u016bros pasikeit\u0117 ilgam laikui. Ir n\u0117 vienas pasikeitimas netur\u0117jo toki\u0173 toli siekian\u010di\u0173 pasekmi\u0173, kaip j\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f k\u016bn\u0105\u201c. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 Croninas atkuria toki\u0173 asketini\u0173 id\u0117j\u0173 ir veiklos i\u0161sivystym\u0105 \u2013 kai nuo IV a. iki XVI a. buvo i\u0161kil\u0119s vienuolyn\u0173 vaidmuo ir tada vartoja skaud\u017ei\u0105 ironij\u0105. \u201eJei kada nors religija ai\u0161kino, kad k\u016bnas, kaip ir visi sukurti dalykai, apskritai yra geras ir lieka geru pakol su juo yra pagarbiai elgiamasi, tai ta religija yra krik\u0161\u010dionyb\u0117. Kadangi k\u016bnas yra geras, tai antrasis Trejyb\u0117s asmuo, J\u0117zus Kristus, tur\u0117jo \u017emogaus k\u016bn\u0105. \u017dodis, tap\u0119s k\u016bnu ir krauju, i\u0161pirko k\u016bn\u0105 ir krauj\u0105, \u2013 ra\u0161oma Evangelijoje pagal Jon\u0105 1,14\u201c.
\n\u201eKrik\u0161\u010dioni\u0161kieji\u201c florentie\u010diai tro\u0161ko sugr\u012f\u017eti \u012f antik\u0105, nes ten d\u0117mesys buvo kreipiamas tariamai \u012f vis\u0105 \u017emog\u0173 su jo k\u016bnu ir dvasia. Jie orientavosi \u012f pagoni\u0161kuosius rom\u0117nus ir graikus, kurie moral\u0117s ir etikos po\u017ei\u016briu nebuvo tobuli. Tuo pat metu jie nepasteb\u0117jo, kad j\u0173 pa\u010di\u0173 religija i\u0161 esm\u0117s suteikia daug geresnius atsakymus. I\u0161 ties\u0173: kokia ironija!
\nVienuoli\u0161ko gyvenimo b\u016bdo svarba po Romos imperijos \u017elugimo tapo neabejotina. I\u0161nykus centralizuotam ir kompetentingam politiniam valdymui, Ba\u017eny\u010dia apskritai, o vienuolynai ypa\u010d, tapo lyg ka\u017ekokiu pakaitalu \u2013 taip augo j\u0173 reik\u0161m\u0117 visais ateinan\u010diais am\u017eiais. (Atkreipkite d\u0117mes\u012f, kok\u012f vaidmen\u012f tur\u0117jo Alkuino [1] valdymas Karolinguose.) Ta\u010diau kartu su politine j\u0117ga \u012f vienuolynus at\u0117jo dvasinis sumi\u0161imas ir korupcija. Nepakako net X\u2013XV am\u017eiuje paplitusi\u0173 vienuolyn\u0173 reform\u0173. Kadangi vienuolynai buvo u\u017esitrauk\u0119 did\u017eiul\u0119 ne\u0161lov\u0119, tai po j\u0173 likvidavimo pasijuto nepaprastas palengv\u0117jimas, kok\u012f XVI a. patyr\u0117 Anglija.
\nNepaisant to, yra neteisinga blogai atsiliepti apie vienuolynus ir nepasteb\u0117ti daugelio j\u0173 teigiamo \u012fna\u0161o \u012f viduram\u017ei\u0173 Europos vystym\u0105si. Be to, Naujasis Testamentas neleid\u017eia mums aroganti\u0161kai kritikuoti Ba\u017eny\u010dios ir jos piktnaud\u017eiavim\u0173, kurie pasirei\u0161k\u0117 b\u0117gant laikui. Jis vis primena, kad i\u0161 tikr\u0173j\u0173 problema slypi kiekvieno i\u0161 m\u016bs\u0173 viduje. Kiekvienas tikintysis gali b\u016bti paviliotas nuo tyro atsidavimo Kristui (2 Kor 11,3). Mes trok\u0161tame b\u016bti tyri, nuo\u0161ird\u016bs, strop\u016bs ir t. t. \u2013 ir \u0161itas tro\u0161kimas pa\u017eadinamas \u0160vent\u0105ja Dvasia. Ta\u010diau su nepaprastu lengvumu sugebame nepasteb\u0117ti, kad tik\u0117jimas turi did\u017eiul\u0119 svarb\u0105. Taip pat lengvai pamir\u0161tame vienintel\u0119 s\u0105lyg\u0105, kuri\u0105 \u012fvykd\u0119s kiekvienas gali b\u016bti Dievo priimtas, b\u016btent \u2013 reikia tik\u0117ti Kristumi. \u0160tai kod\u0117l Paulius taip kar\u0161tai gin\u010dijasi Lai\u0161ke galatams ir pasisako prie\u0161 apker\u0117jim\u0105\u00b9, kuriam tikintieji gali pasiduoti: \u201eKas apker\u0117jo jus?… Nejaugi j\u016bs tokie neprotingi, kad, prad\u0117j\u0119 Dvasia, dabar norite u\u017ebaigti savo pa\u010di\u0173 pastangomis?\u201c (plg. Gal 3,1\u20133).<\/p>\n

A\u0161 padarysiu tai pats!<\/strong><\/p>\n

Svarbu suprasti, kad nepasitik\u0117jimas n\u0117ra Romos katalik\u0173 arba netgi ne koki\u0173 nors kit\u0173 religij\u0173, bet individuali kiekvieno \u017emogaus problema, kurios esm\u0117 \u0161tai kokia: nors ir tikime Krist\u0173, ta\u010diau ir toliau esame nusid\u0117j\u0117liai, nors ir suprantame, kad nuod\u0117m\u0117s kalt\u0117 buvo panaikinta m\u016bs\u0173 tarpininko I\u0161gelb\u0117tojo d\u0117ka, vis d\u0117lto \u017einome, kad tai, k\u0105 Paulius pavadino \u201enuod\u0117m\u0117s \u012fstatymu\u201c, nebuvo panaikinta. Nuod\u0117m\u0117s realyb\u0117 nuolatos traukia mus \u017eemyn. Sakykime, kad ir m\u016bs\u0173 i\u0161didumas, kuris ver\u010dia jausti, jog galime veikti savaranki\u0161kai, sugeb\u0117ti pa\u017evelgti \u012f tai, k\u0105 padar\u0117me ir, vadinasi, nusipelnyti pritarimo (ironi\u0161ka, bet kaip tik i\u0161didumo eidami prie Kristaus mes i\u0161si\u017ead\u0117jome! Nes kaip gali kas nors b\u016bti i\u0161gelb\u0117tas, nesuprasdamas visi\u0161kos priklausomyb\u0117s nuo Dievo malon\u0117s Kristuje).
\nMano manymu, \u0117m\u0119 lyginti katalik\u0173 ir protestant\u0173 dvasingum\u0105, turime b\u016bti tinkamai orientuojami jau nuo pat prad\u017ei\u0173. Jei ne, tampa sunku i\u0161vengti patogaus polemi\u0161kumo, kuris mato tai kaip ka\u017ekieno kito problem\u0105. Vietoj to, turime atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 gyvenimus.<\/p>\n

Katalik\u0173 krucifiksas: kan\u010dia \u2013 tai idealas<\/strong><\/p>\n

Prat\u0119skime m\u016bs\u0173 diskusij\u0105. Kai asketizmas prad\u0117jo u\u017ekr\u0117sti vis\u0105 Ba\u017eny\u010di\u0105, po VI a. tarp kit\u0173 dalyk\u0173 buvo atkreiptas d\u0117mesys ir \u012f kan\u010di\u0105. Tikin\u010diojo gyvenimas buvo matomas kaip sunki ir vieni\u0161a kova prie\u0161 nuod\u0117m\u0119, apimanti visa ko praradim\u0105, materialaus gyvenimo niekinim\u0105, fizinio malonumo vengim\u0105. Visi\u0161kai suprantama, kad krik\u0161\u010dioni\u0161kojo gyvenimo modelis buvo priimtas kaip kent\u0117jimas (koks jis buvo Sadui Indijoje Hermanno Hesse\u2019s romane \u201eSidharta\u201c). Tai simbolizavo kry\u017eius su ken\u010dian\u010diu Kristumi \u2013 krucifiksas. Pastarasis pirm\u0105 kart\u0105 atsirado tik IX a., bet v\u0117lyvaisiais viduram\u017eiais sureik\u0161mintas j\u0117zuit\u0173 bei kontrreformacijos XVI a. Svarbu pabr\u0117\u017eti, kad toks perd\u0117tas kan\u010dios akcentavimas su visais pakilimais ir nuopuoliais \u012fvairiuose vienuolyn\u0173 ordinuose, literat\u016broje, mene buvo vienodai klaidingas ir nenaudingas. Turime b\u016bti atsarg\u016bs savo vertinimuose. Taip kaip JAV yra lygios, bet ne visa JAV teritorija yra plok\u0161\u010dia, taip pana\u0161iai yra ir su dvasingumo stiliumi: turime atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f nesusipratimus ir i\u0161kraipymus, ta\u010diau kartu negalime nepasteb\u0117ti ir teigiam\u0173 tokio dvasinio gyvenimo aspekt\u0173.
\nApibendrindamas turiu pasakyti, kad iki VIII a. Europos vienuolynai dar\u0117 vis svarbesn\u0119 \u012ftak\u0105 vadinamosios \u201e\u0160ventosios Rom\u0117n\u0173 imperijos\u201c tolesniam vystymuisi. Vienuolijose jau buvo visi\u0161kai suprantamas \u201ene\u012fprastas gyvenimo b\u016bdas\u201c, ypa\u010d celibatas. Auk\u0161ta politin\u0117 ir kult\u016brin\u0117 vienuolyn\u0173 bendruomeni\u0173 pad\u0117tis ved\u0117 prie \u201evienuolio idealo\u201c. Tokiame kontekste grie\u017etumas savo k\u016bnui tapo vis labiau \u012fprastas. Gyvenimas kan\u010dioje, kurioje krucifiksas tapo pagrindiniu simboliu, buvo idealu. Tai tiek apie prie\u0161istor\u0119.<\/p>\n

Protestant\u0173 kry\u017eius: kan\u010dios n\u0117ra<\/strong><\/p>\n

Ta\u010diau \u0161io straipsnio d\u0117mesio centras yra ne tiek poleminis, kiek dvasinis. Klausimas yra toks \u2013 kokia yra \u0161iandien kan\u010dios prasm\u0117 mums, kad ir koks beb\u016bt\u0173 m\u016bs\u0173 religinis pagrindas? K\u0105 i\u0161 tikr\u0173j\u0173 rei\u0161kia kan\u010dios pabr\u0117\u017eimas Biblijoje?
\nProtestantizmo kan\u010dios nepaisymas yra pritrenkiantis, ypa\u010d netolimoje praeityje, kai m\u016bs\u0173 visuomen\u0117 tapo materialisti\u0161kesn\u0117. Kadangi kult\u016bra buvo formuojama pagal technikos ir materialinio pasisekimo galios model\u012f, tai ir Ba\u017eny\u010dia buvo linkusi atspind\u0117ti pana\u0161ias tendencijas \u2013 ji pasikliov\u0117 technika evangelizuojant bei ple\u010diant Ba\u017eny\u010di\u0105; per daug akcentavo patyrim\u0105 ir emocijas, pasirei\u0161kian\u010dias kai kuriais ekstazi\u0161kais \u201egarbinimais\u201c; \u0117m\u0117 skelbti \u201esveikatos ir gerov\u0117s evangelij\u0105\u201c [2], kur \u201etik\u0117jimas\u201c rei\u0161kia gavim\u0105 to, ko reikia ir ko nori. Kan\u010dia, kaip neatsiejama krik\u0161\u010dioni\u0161ko gyvenimo dalis, beveik visi\u0161kai buvo nustumta \u012f antr\u0105j\u012f plan\u0105.
\nBet susir\u016bpinimo ar net pasipiktinimo nepakanka kalbant apie tokios r\u016b\u0161ies evangelik\u0173 tik\u0117jimo pavir\u0161utini\u0161kum\u0105 \u0161iandien. Problema lieka pati Biblija \u2013 kai kurios jos vietos suk\u0117l\u0117 prie\u0161 kelet\u0105 met\u0173 mano nerim\u0105. Man r\u016bp\u0117jo su\u017einoti, k\u0105 nor\u0117jo pasakyti Paulius, taip dramati\u0161kai kalb\u0117damas apie savo gyvenimo tiksl\u0105 (Fil 3,10: \u201eTrok\u0161tu pa\u017einti j\u012f, jo prisik\u0117limo galyb\u0119 ir bendravim\u0105 jo kent\u0117jimuose, noriu pana\u0161iai kaip jis numirti\u201c, ir kaip mes susiejame tai su kan\u010dios id\u0117ja (o ypa\u010d su krucifiksu), kuri buvo \u012fsigal\u0117jusi viduram\u017ei\u0173 Ba\u017eny\u010dioje ir tam tikru mastu yra i\u0161likusi Romos katalikyb\u0117je ir \u0161iandien?<\/p>\n

Du kry\u017eiai \u2013 svarbi diferenciacija<\/strong><\/p>\n

I\u0161 Pauliaus teigini\u0173 tampa ai\u0161ku, kad kry\u017eius jam tur\u0117jo dvigub\u0105 reik\u0161m\u0119. I\u0161 vienos pus\u0117s \u2013 teisin\u0119, i\u0161 kitos \u2013 simbolin\u0119. Pirma, tai vienintelis Kristaus kry\u017eius, tikr\u0105ja \u0161io \u017eod\u017eio prasme, ne\u0161tas \u012f Golgot\u0105, ant kurio \u201e\u017emogaus S\u016bnus\u201c mir\u0117, tuo atna\u0161audamas \u201evisi\u0161k\u0105, tikr\u0105 ir pakankam\u0105 auk\u0105 u\u017e viso pasaulio nuod\u0117mes\u201c. Antroji, simbolin\u0117, reik\u0161m\u0117 nurodo, kaip Kristaus mokiniai turi \u017evelgti \u012f savo pa\u010di\u0173 gyvenim\u0105. \u201eJei kas nori eiti paskui mane, tei\u0161si\u017eada pats sav\u0119s, tene\u0161a savo kry\u017ei\u0173 ir teseka manimi\u201c (Lk 9,23).
\nSu tuo yra susijusi ir i\u0161trauka i\u0161 Lai\u0161ko kolosie\u010diams 1,24: \u201eDabar a\u0161 d\u017eiaugiuosi savo kent\u0117jimais u\u017e jus ir savo k\u016bne papildau, ko dar tr\u016bksta Kristaus vargams d\u0117l jo K\u016bno, kuris yra Ba\u017eny\u010dia\u201c. \u017dinoma, Paulius neman\u0117, kad ka\u017eko tr\u016bksta Kristaus teis\u0117tam kry\u017eiui, jo gelb\u0117jimo nuo nuod\u0117m\u0117s darbui. \u0160is darbas, anot J\u0117zaus pergaling\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 \u201eAtlikta!\u201c, buvo baigtas. Ta\u010diau Kristaus \u201edvasinio\u201c k\u016bno, Ba\u017eny\u010dios, kan\u010dia yra neu\u017ebaigta, nes ji t\u0119siasi per vis\u0105 istorij\u0105 iki jo \u0161lovingo sugr\u012f\u017eimo (Apd 9,4: \u201eSauliau, Sauliau, kam mane persekioji?\u201c, o i\u0161 tikr\u0173j\u0173 buvo persekiojama Kristaus Ba\u017eny\u010dia).<\/p>\n

Mirties d\u0117snis<\/strong><\/p>\n

Pagrindinis \u0160v. Ra\u0161to principas yra tas, kad kiekvienas i\u0161 m\u016bs\u0173 vis d\u0117lto esame pa\u0161auktas mirti. Tapimas krik\u0161\u010dionimi gali b\u016bti apib\u016bdintas paprastai: kai pirm\u0105 kart\u0105 pradedame tik\u0117ti Kristumi (nesvarbu, ar suvokiame visus teologinius niuansus, ar ne visus), mes \u012fsipareigojame \u201emirties d\u0117sniui\u201c, atiduodame visa, kas yra mumyse \u017eemi\u0161ko, t.y. egocentri\u0161ko ir nuod\u0117mingo, mir\u010diai.
\nPagrindin\u0117 m\u016bs\u0173 problema yra i\u0161didumas. Pirma, ta prasme, kad a\u0161 negaliu sav\u0119s i\u0161gelb\u0117ti ir turiu sustabdyti priklausomum\u0105 nuo sav\u0119s, kuris sulaiko mane nuo Kristaus pri\u0117mimo tu\u0161\u010diomis rankomis, tai yra nuo to, k\u0105 Naujasis Testamentas vadina \u201epriimti Krist\u0173 per tik\u0117jim\u0105\u201c.
\nAntra \u2013 a\u0161 nusigr\u0119\u017eiu nuo tam tikro gyvenimo b\u016bdo, t.y. savo paties vadovavimo.
\nPirma yra susij\u0119 su i\u0161didumu, kuris prie\u0161inasi i\u0161gelb\u0117jimui (nuteisinimui) kieno nors kito pagalba; antra i\u0161didumo r\u016b\u0161is susijusi su pasiprie\u0161inimu b\u016bti pa\u0161ventintam kieno nors kito, o ne paties.
\nTarp pirmojo \u017eingsnio, kai tampama krik\u0161\u010dionimi, kai m\u016bs\u0173 \u0161irdyse tarsi pas\u0117jama \u201es\u0117kla\u201c, kuri\u0105 Dievas subrandina per vis\u0105 gyvenim\u0105, ir paskutiniojo \u017eingsnio m\u016bs\u0173 gyvenimo pabaigoje, t\u0119siasi ilga ir sud\u0117tinga kelion\u0117. L\u0117tai, diena po dienos, \u0160ventoji Dvasia moko mus melstis Kristaus malda \u201eTeesie tavo valia\u201c. Kokios smulkmenos ir sunkumai mus belyd\u0117t\u0173 toje kelion\u0117je, visuomet vyksta jud\u0117jimas nuo sav\u0119s link Kristaus, nuo \u201emano kelio\u201c link \u201eKristaus kelio\u201c. \u201eJis savo k\u016bno dienomis siunt\u0117 savo pra\u0161ymus bei maldavimus su balsiu \u0161auksmu bei a\u0161aromis \u012f t\u0105, kuris j\u012f gal\u0117jo i\u0161gelb\u0117ti nuo mirties, ir buvo i\u0161klausytas d\u0117l savo pagarbumo. B\u016bdamas S\u016bnus, jis savo kent\u0117jimuose i\u0161moko klusnumo\u201c (Hbr 5,7\u20138).
\nNors Kristus ir buvo Dievo S\u016bnus, jis vis tik paklusniai mok\u0117si i\u0161 kan\u010dios. Ta\u010diau jis kent\u0117jo ne tam, kad tapt\u0173 S\u016bnumi \u2013 jis juo jau buvo. Jis nenor\u0117jo savo kent\u0117jimais padaryti T\u0117vui \u012fsp\u016bd\u017eio, jis tik nor\u0117jo b\u016bti paklusnus. \u0160itas Kristaus modelis galioja ir mums, nes mes turime \u201edalintis jo kan\u010diomis\u201c ir \u201epana\u0161iai kaip jis numirti\u201c (plg. Fil 3,10). M\u016bs\u0173, kaip krik\u0161\u010dioni\u0173, pa\u0161aukimas \u2013 visuose sunkumuose ir visuose kent\u0117jimuose b\u016bti paklusniais Dievui ir taip tapti vis pana\u0161esniais \u012f Krist\u0173 \u2013 imituoti Krist\u0173.
\nKaipgi tas paklusnumas atrodyt\u0173 prakti\u0161kai? Leiskite pamin\u0117ti tris svarbius dalykus.
\n1. Mes pasitikime tuo, kad Dievas visk\u0105 turi savo rankose. Pavyzd\u017eiui, laivo sudu\u017eimas, t\u0117v\u0173 invalidumas, vaiko nesugeb\u0117jimas skaityti, nemalonus kaimynas \u2013 visa tai teb\u0117ra Dievo kontroliuojama. Tod\u0117l jis gali garantuoti, kad pabaigoje viskas pasieks jo (ger\u0105) nubr\u0117\u017et\u0105 tiksl\u0105 \u2013 Rom 8,28: \u201eBe to, \u017einome, kad viskas i\u0161eina \u012f ger\u0105 mylintiems Diev\u0105, b\u016btent jo valia pa\u0161auktiesiems\u201c. Neabejokime tuo.
\n2. Mes pritariame m\u016bs\u0173 asmeni\u0161kam pa\u0161aukimui. Prisiminkime Pauli\u0173 \u2013 jo pa\u0161aukimas rei\u0161k\u0117 nuolat keliauti ir da\u017enai b\u016bti dideliame pavojuje. Be to, jis nuolat r\u016bpindavosi visomis (!) Ba\u017eny\u010diomis (2 Kor 11,28). Paulius gal\u0117jo visk\u0105 pakelti, nes buvo tikras: tai mano u\u017eduotis. Jeigu mes kaip ir Paulius supratome, kad Dievas gali mumis pasinaudoti vienai ar kitai u\u017eduo\u010diai \u012fvykdyti, tuomet laikykim\u0117s tvirtai to pa\u0161aukimo \u2013 net jei tai ir b\u016bt\u0173 susij\u0119 su kan\u010dia.
\n3. Mes \u017einome, kad persekiojimas krik\u0161\u010dionims yra normalu. Pirmieji krik\u0161\u010dionys buvo da\u017enai siun\u010diami myriop. Europoje mirtis d\u0117l religini\u0173 \u012fsitikinim\u0173 yra beveik ne\u017einoma. Visi\u0161kai kitaip yra arabi\u0161kame pasaulyje. Ta\u010diau principas visur tas pats: nuod\u0117mingas, Dievo nepa\u017e\u012fstantis pasaulis atstumia krik\u0161\u010dionis. Prakti\u0161kai tai gali atrodyti \u012fvairiai \u2013 ignoravimas, niekinimas, susid\u016brimai bei grie\u017eti pokalbiai \u2013 ir kaip jau min\u0117jau, netgi mirtis.
\nVisais \u0161iais b\u016bdais, a\u0161 manau, \u012fgyjame patyrimo, kuris turi dievi\u0161k\u0105 tiksl\u0105 \u2013 sekti Kristumi, imituoti Krist\u0173.<\/p>\n

Malon\u0117, k\u016brinys ir kan\u010dia<\/strong><\/p>\n

Atsi\u017evelgiant \u012f rimtus nesusipratimus, kilusius d\u0117l \u0161io Biblijos mokymo apie kan\u010di\u0105, yra labai svarbu nedelsiant paai\u0161kinti, ko toks Kristaus imitavimas nerei\u0161kia.
\nSvarbiausia yra tai, kad malon\u0117 turi b\u016bti anks\u010diau kan\u010dios<\/em>. Kadangi per tik\u0117jim\u0105 Kristumi jau tapome s\u016bnumis ir dukromis, tai mes esame pa\u0161aukti tapti pana\u0161iais \u012f j\u012f per kan\u010di\u0105. Palyginkime tai su katalik\u0173 kan\u010dios akcentavimu, ypa\u010d su j\u0173 mokymu apie kent\u0117jim\u0105 net ir po mirties skaistykloje. Nereikia leisti, kad kan\u010dia u\u017ego\u017et\u0173 malon\u0119. Kan\u010dia negali b\u016bti veikla, vykdoma anks\u010diau u\u017e i\u0161gelb\u0117jim\u0105.
\nAntra, kan\u010dia niekada negali pakeisti nuo\u0161irdaus pri\u0117mimo ir Dievo k\u016brinio \u012fvertinimo<\/em>. Kitais \u017eod\u017eiais tariant, kan\u010dia niekada n\u0117ra asketi\u0161ka (Tomo Kempie\u010dio [3] \u201eApie sekim\u0105 Kristumi\u201c, ne\u017ei\u016brint jos didingumo kitais aspektais, labai nuo to nuken\u010dia). Viduram\u017ei\u0173 Romos Katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dios ra\u0161ytojai pasakoja apie atsidavim\u0105 Dievo valiai, vis\u0173 dalyk\u0173 praradim\u0105 (Fil 3) \u2013 draug\u0173, maisto, patogum\u0173, karjeros ir t.t. Bet \u0161itoks atsidavimas yra bibli\u0161kas tuo atveju, jeigu jis sudaro dal\u012f mano bendro pa\u0161aukimo Dievui. Kan\u010dia neturi dvasinio prana\u0161umo. Ta\u010diau \u201edarbai\u201c ar asketizmas kaip katalik\u0173 dvasingumo elementai mokym\u0105 apie kan\u010di\u0105 padaro neteisingu. (\u0160ias klaidas daro ir kai kurie protestant\u0173 tik\u0117jimo atstovai).
\nTre\u010dia ir svarbiausia, kad bet koks Kristaus kan\u010dios imitavimo pabr\u0117\u017eimas, neturi tarnauti pyk\u010diui ir pagie\u017eai u\u017emaskuoti (kurios kulminacija \u2013 pagie\u017einga pareiga). Vietoj to tur\u0117t\u0173 b\u016bti pad\u0117ka<\/em> ir garbinimas<\/em>, i\u0161plaukiantis i\u0161 sunkum\u0173: \u201eMan yra malonu vykdyti tavo vali\u0105, o mano Dieve\u201c. Kai m\u016bs\u0173 \u0161irdys apimtos sielvarto, tur\u0117tume atsigr\u0119\u017eti nuo pyk\u010dio \u012f garbinim\u0105, kaip liudijo Paulius, ra\u0161ydamas \u201eA\u0161 pasitik\u0117jau, net kai tariau: \u201eA\u0161 esu labai prisl\u0117gtas\u201c (Ps 116,10). \u201eAukok Dievui pad\u0117k\u0105 ir i\u0161tes\u0117k Auk\u0161\u010diausiajam \u012f\u017eadus, ir \u0161aukis man\u0119s suspaudimo dien\u0105 \u2013 tai a\u0161 i\u0161laisvinsiu tave, o tu pagerbsi mane\u201c (Ps 50,14). \u010cia turimas omeny grei\u010diau s\u0105moningas ar apgalvotas garbinimas, nei \u0161venti\u0161kas ar jaudulingas.
\nTaigi yra trys pagrindiniai pavojai: i\u0161stumta malon\u0117, i\u0161auk\u0161tintas asketizmas ir pagie\u017einga pareiga.
\nMes neturime ie\u0161koti i\u0161bandym\u0173. U\u017euot siek\u0119 j\u0173, ver\u010diau pra\u0161ykime Dievo, kad jis mus nuo j\u0173 apsaugot\u0173. Turime suvokti, kokie silpni esame. Dievas yra geras mokytojas ir, kai ateis laikas, jis ves mus kito \u017eingsnio link: kad aukotume save kaip gyv\u0105 auk\u0105 (plg. Rom 12,1).<\/p>\n

Krucifiksas \u2013 naudingas simbolis?<\/strong><\/p>\n

Apibendrindamas galiu paklausti: k\u0105 tai turi bendro su krucifiksu? Ar tai simbolis, kuriuo galime pasinaudoti? Ar XVI a. debatai dar n\u0117ra taip atitol\u0119, kad krucifikso naudojimas ar atsisakymas dabar atrodo truput\u012f juokingai? Turb\u016bt tai yra tik simbolis: o argi simboliai n\u0117ra naudingi, kaip pavyzd\u017eiui, duonos ir taur\u0117s sakramentas komunijai arba \u017eiedas vedyboms, kaip tautin\u0117 v\u0117liava arba valstybinis himnas patriotizmui. Argi mes neskatinami solidarizuotis su kit\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173 kan\u010diomis? O gal krucifiksas yra tik paprastas rai\u017eyto med\u017eio ar i\u0161kalto metalo gabalas, turintis teigiam\u0105 simbolin\u0119 vert\u0119?
\n\u017dinoma, turime pripa\u017einti, kad atidus ir neprietaringas konkretaus krucifikso aptarimas n\u0117ra savaime klaidingas. Jis gali tarnauti kaip tikin\u010di\u0173j\u0173 \u012fkv\u0117pimo \u0161altinis. Bet pastovus, besit\u0119siantis ir universalus jo naudojimas Romos katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dioje, mano nuomone, yra nenaudingas. Kadangi \u0161is simbolis teb\u0117ra taip artimai susij\u0119s su kataliki\u0161k\u0105ja disciplinos ir kan\u010dios samprata, susiformavusia viduram\u017eiais, jis labiau veda tolyn nuo Kristaus ir jo malon\u0117s, o ne link jo, nes jis ir toliau simbolizuoja tuos pa\u010dius asketizmo ir elitarizmo elementus, apibr\u0117\u017etus jau prad\u017eioje. Ta\u010diau \u0161io ra\u0161inio tema nebuvo polemin\u0117. Ji labiau pana\u0161i \u012f nor\u0105 kelti s\u0105moningum\u0105, kuomet mes suvokiame kan\u010dios reik\u0161m\u0119 m\u016bs\u0173 gyvenime (\u010dia krucifiksas protestantams tur\u0117t\u0173 priminti, kad kan\u010dia krik\u0161\u010dionio gyvenime u\u017eima svarbi\u0105 viet\u0105), nesvarbu kokiai Ba\u017eny\u010diai priklausytume.
\nPavyzd\u017eiu lieka pats Kristus. \u201eB\u016bdamas S\u016bnus, jis savo kent\u0117jimuose i\u0161moko klusnumo\u201c (Hbr 5,8). Taip buvo tod\u0117l, kad jis (jau) buvo \u201eS\u016bnus\u201c, kuris kent\u0117jo kaip m\u016bs\u0173 vienintelis Atpirk\u0117jas. Tod\u0117l, kad mes jau esame jo tik\u0117jimo s\u016bn\u016bs ir dukros, tas tik\u0117jimas veda didesnio klusnumo link. Nuolankumo kelias yra nu\u017eym\u0117tas kiekvienam i\u0161 m\u016bs\u0173, kaip ir Kristui, ir \u012f j\u012f \u012feina kent\u0117jimai ne tod\u0117l, kad Dievas nori padaryti gyvenim\u0105 sunkesn\u012f, bet \u2013 lengvesn\u012f, o tai \u012fvyksta mums susipa\u017einus su jo nuostatomis bei padr\u0105sinimais: \u201eImkite mano jung\u0105 ant sav\u0119s ir mokykit\u0117s i\u0161 man\u0119s, nes mano jungas yra lengvas ir mano na\u0161ta yra lengva\u201c. \u201ePrarasdami savo gyvenim\u0105, j\u016bs j\u012f atrandate…\u201c
\nBiblinis kan\u010dios traktavimas i\u0161 esm\u0117s yra teigimas, o ne neigimas.<\/p>\n

Ranald Macaulay<\/strong>, britas, studijavo teis\u0119 ir teologij\u0105 Anglijoje, vadovauja L\u2019Abri draugijai Gretame, netoli Londono<\/p>\n

Vert\u0117 Rita Ku\u010dinskait\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Koki\u0105 viet\u0105 krik\u0161\u010dionio gyvenime u\u017eima kan\u010dia?<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":166,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[8],"tags":[82,83,71,42],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/185"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=185"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/185\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":188,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/185\/revisions\/188"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/166"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=185"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=185"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=185"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}