{"id":193,"date":"2015-08-19T17:12:14","date_gmt":"2015-08-19T14:12:14","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=193"},"modified":"2015-08-19T17:15:02","modified_gmt":"2015-08-19T14:15:02","slug":"blogio-ir-kancios-problema","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=193","title":{"rendered":"Blogio ir kan\u010dios problema"},"content":{"rendered":"

Mardi Keyes<\/em><\/p>\n

Kaip tokiame pasaulyje, kuriame tiek daug blogio, kan\u010dios ir neteisyb\u0117s gali egzistuoti Dievas, ne tik geras, bet ir visagalis. Tyrin\u0117dami \u0161\u012f teodic\u0117jos [1] klausim\u0105 filosofai ir teologai yra para\u0161\u0119 tomus knyg\u0173.<\/strong><\/p>\n

Daugelyje t\u0173 ra\u0161t\u0173 \u0161i problema yra nagrin\u0117jama kaip grynai mokslin\u0117; tai n\u0117ra naudinga konkretiems \u017emon\u0117ms, kurie realiai ken\u010dia. Daug yra toki\u0173, kuriems blogio problema \u2013 toli gra\u017eu ne akademinis klausimas. Gyvenimas gali ramiai sau tek\u0117ti dabar, bet visi \u017einome, kad nei vienas i\u0161 m\u016bs\u0173 nesame apsaugotas nuo alinan\u010dio kent\u0117jimo. Informacijos priemon\u0117s mums taip pat rodo absoliu\u010diai ne\u012fveikiamos kan\u010dios pavyzd\u017eius. Tai ne nauja problema. Nuo to laiko, kai \u012fvyko \u017emonijos nuopuolis, vyrai ir moterys visada \u017einojo apie \u017eiaurum\u0105, kan\u010di\u0105, neteisyb\u0119 ir visi\u0161k\u0105 gamtos nepastovum\u0105. N\u0117ra paprasto atsakymo \u012f klausim\u0105 d\u0117l blogio. Esame pernelyg pasitikintys savimi net bandydami apr\u0117pti j\u012f vienu straipsniu. Ta\u010diau Biblija parodo toki\u0105 strukt\u016br\u0105, gaires, kurios pad\u0117s mums ai\u0161kiai suvokti ir prakti\u0161kai susitvarkyti su \u0161ia labai svarbia problema.<\/p>\n

Blogio ir kan\u010dios problema tikin\u010dio \u017emogaus gyvenime<\/strong><\/p>\n

Senojo Testamento prana\u0161as Habakukas labai rai\u0161kiai kalba apie blogio ir kan\u010dios problem\u0105. Kaip tas Dievas, kuriuo jis tik\u0117jo ir \u017einojo kaip Izraelio Diev\u0105, gal\u0117jo leisti \u012fvykti tiek daug nelaimi\u0173, pirmiausia jo tautai, o v\u0117liau ir visam pasaulyje? Jis pradeda reik\u0161ti Dievui savo nepasitenkinim\u0105 d\u0117l neteisyb\u0117s ir blogio tarp Dievo \u017emoni\u0173, izraelit\u0173, kuriems buvo skirta b\u016bti \u0161viesa \u0161iam tamsiam pasaulyje. \u201eIki kolei, Vie\u0161patie, a\u0161 \u0161auksiu ir tu nei\u0161klausysi? Kelsiu \u012f tave savo bals\u0105, kent\u0117damas smurt\u0105, ir tu negelb\u0117si? Kam tu man rodai neteis\u0117tum\u0105 ir varg\u0105, duodi matyti savo akimis pl\u0117\u0161im\u0105 ir neteisyb\u0119? Vaidas kyla ir prie\u0161taravimas \u012fsigali. Tod\u0117l \u012fstatymas lau\u017eomas ir teisyb\u0117 nebei\u0161eina aik\u0161t\u0117n; nes bedievis nugali teis\u0173j\u012f, tod\u0117l teismas i\u0161eina i\u0161kreiptas\u201c (Hab 1,2\u20134). Po to Dievas jam pateikia nemalon\u0173 atsakym\u0105, kad jis ruo\u0161iasi panaudoti dar neteisingesn\u0119 taut\u0105 negu Izraelis Izraeliui teisti. Jis ketina kreiptis \u012f babilonie\u010dius, kurie gars\u0117jo stabmeldyste, \u012f\u017e\u016blumu ir be\u0161irdi\u0161kumu, kai teis\u0117 Dievo \u017emones. Taip Habakuko dilema did\u0117ja, kai jis nori \u017einoti, kas vyksta Dievo mintyse. Jis primena sau, kad Dievas yra am\u017einas, geras ir \u0161ventas, ir po to suglum\u0119s su\u0161unka: \u201eTavo akys per daug tyros, kad matytumei pikta, ir tu negali \u017ei\u016br\u0117ti \u012f neteisyb\u0119: kod\u0117l tu \u017ei\u016bri \u012f piktadarius ir tyli, kai bedievis ryja teisesn\u012f u\u017e save?\u201c
\nTaigi Habakuko, taip pat ir kit\u0173 tikin\u010di\u0173j\u0173 problema nuo to laiko yra tik\u0117jimo problema, pasitik\u0117jimo Dievu susid\u016brus su tokia situacija, kurios tiesiog negalime suprasti. Tai paa\u0161trina dar ir tas faktas, kad Biblijoje Dievas ragina mus tik\u0117tis nuoseklaus, logi\u0161ko ry\u0161io tarp jo veiksm\u0173 ir tarp to, ko jis reikalauja i\u0161 m\u016bs\u0173, savo \u017emoni\u0173. Mums, kaip krik\u0161\u010dionims, yra \u012fsakyta daryti gera, kovoti prie\u0161 blog\u012f ir neteisingum\u0105, ir vis d\u0117lto da\u017enai atrodo, kad Dievas tyli ir nieko neveikia blogybi\u0173 ir neteisyb\u0117s akivaizdoje. Kitais \u017eod\u017eiais tariant, tikin\u010dio \u017emogaus problema yra ta, kad jis stengiasi susieti tris biblines tiesas: Dievo gerum\u0105, jo visagalyb\u0119 ir blogio realum\u0105. Atmeskite vien\u0105 i\u0161 \u0161i\u0173 ties\u0173, ir atsikratysite bet koki\u0173 logini\u0173 problem\u0173. Galite sakyti, kad Dievas yra geras, bet jis yra silpnas, taigi jis visi\u0161kai nieko negali padaryti, kad pasaulyje neb\u016bt\u0173 kan\u010dios ir blogio. Arba, kad Dievas yra visagalis, ta\u010diau n\u0117ra geras, tod\u0117l jam blogis ner\u016bpi ar jis galb\u016bt net sukelia j\u012f. Tre\u010dia, galite kalb\u0117ti, kad Dievas yra geras ir visagalis, bet blogis yra nerealus; tai, kas m\u016bs\u0173 manymu yra blogis, i\u0161 tikr\u0173j\u0173 \u2013 ne blogis; jeigu gal\u0117tume visk\u0105 tikrai matyti, \u012fsitikintume, kad visa pasaulyje yra teisinga. Yra atvej\u0173, kai krik\u0161\u010dionys, bandydami atsakyti \u012f \u0161\u012f klausim\u0105, sumenkindavo arba sukompromituodavo vien\u0105 i\u0161 \u0161i\u0173 trij\u0173 mokym\u0173. Trumpai per\u017evelgsime kai kuriuos b\u016bdus, kaip tai buvo atsitik\u0119, kadangi tokie dalykai galiausiai sukuria daugiau problem\u0173 negu j\u0173 i\u0161sprend\u017eia.
\nPats \u012fpras\u010diausias pavyzdys tikriausiai yra bandymas su\u0161velninti t\u0105 fakt\u0105, kad blogis realiai egzistuoja. Krik\u0161\u010dionys da\u017enai sudvasina lig\u0105, kan\u010di\u0105, tragi\u0161kus \u012fvykius ir mirt\u012f, duodami suprasti, kad tie dalykai n\u0117ra tokie blogi, kaip atrodo. Vienoje giesm\u0117je \u201eVisi m\u016bs\u0173 Dievo ir Karaliaus k\u016briniai\u201c yra tokia eilut\u0117: \u201eTu, mieliausia ir \u0161velniausia mirtie, nutildyk paskutin\u012f \u012fkv\u0117pim\u0105\u201c. Tai papras\u010diausiai n\u0117ra biblin\u0117 formuluot\u0117. Mirtis tikin\u010diajam gali b\u016bti kan\u010di\u0173 palengvinimas po baisios ligos, ta\u010diau Biblijoje niekur nera\u0161oma, kad mirtis yra miela ir \u0161velni. Mirtis yra prie\u0161as, kur\u012f reikia \u012fveikti. Pa\u010diam Dievo S\u016bnui reik\u0117jo ateiti \u012f \u0161\u012f puolus\u012f pasaul\u012f ir numirti tam, kad nugal\u0117t\u0173 \u0161\u012f prie\u0161\u0105. \u0160io mokymo dal\u012f sudaro mintis, kad es\u0105 blogai, jei krik\u0161\u010dionis sielvartauja netek\u0119s mylimo \u017emogaus. Kai kurie krik\u0161\u010dionys tvirtindavo, kad vienintelis tinkamas reagavimo b\u016bdas \u012f mylimo \u017emogaus, krik\u0161\u010dionio, mirt\u012f yra garbinti Diev\u0105, kadangi mylimasis yra su Vie\u0161pa\u010diu. Tai tik viena reakcijos \u012f mirt\u012f pus\u0117. Biblija ai\u0161kina, kad tai n\u0117ra vienintelis \u012fmanomas atsakymas. \u0160irdg\u0117la, a\u0161aros, net ir pyktis yra tinkama reakcija mirties ir viso jos bjaurumo akivaizdoje.
\nKai J\u0117zus su\u017einojo apie Lozoriaus mirt\u012f, jis ant jos \u012ftu\u017eo. Originalo tekste esantis graiki\u0161kas \u017eodis, kuris \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105 Biblijoje i\u0161verstas ir kaip \u201esusierzino\u201c (pagal A. Jur\u0117no vertim\u0105, Jn 11,33), nusako kovos \u017eirgo, puolan\u010dio \u012f m\u016b\u0161\u012f, pykt\u012f. J\u0117zus raudojo d\u0117l savo draugo mirties ir d\u0117l vis\u0173 i\u0161siskyrim\u0173, kurie ateina drauge su mirtimi. Tuo pat metu J\u0117zus pyko ant mirties, paskutinio prie\u0161o. Jeigu sudvasiname blog\u012f, kan\u010di\u0105 ir mirt\u012f ir sakome, kad tai i\u0161 ties\u0173 ka\u017ekaip yra puik\u016bs dalykai, tada fakti\u0161kai darome nebeai\u0161k\u0173 labai ry\u0161k\u0173 biblin\u012f skirtum\u0105 tarp g\u0117rio ir blogio taip, kad tai tampa labiau pana\u0161u \u012f Ryt\u0173 monizm\u01052 negu \u012f krik\u0161\u010dionyb\u0119. Izaijas persp\u0117ja mus savo prana\u0161yst\u0117je: \u201eVargas jums, kurie vadinate pikta geru ir gera piktu\u201c (Iz 5,20). G\u0117ris ir blogis yra real\u016bs, g\u0117ris ir blogis \u2013 am\u017eini prie\u0161ai, ir kada nors \u0161ie du bus galutinai atskirti.
\nAntroji biblin\u0117 tiesa, kuri kartais b\u016bna sukompromituojama tam, kad b\u016bt\u0173 surastas logikos reikalavimus atitinkantis atsakymas \u012f klausim\u0105, yra apie Dievo gali\u0105. Kai kurie imasi spr\u0119sti problem\u0105, sakydami, kad vyksta tokie dalykai, kuri\u0173 Dievas nekontroliuoja. Tai i\u0161kelia Dievo auk\u0161\u010diausios vald\u017eios ir \u017emogaus atsakomyb\u0117s klausim\u0105. D\u0117l vietos stokos galutinai neaptarsime \u0161io klausimo, tod\u0117l leiskite papras\u010diausiai pasakyti, kad \u0160ventajame Ra\u0161te yra ai\u0161kiai mokoma ir apie vien\u0105, ir apie kit\u0105 dalyk\u0105; tai yra susij\u0119 ne\u017ei\u016brint \u012f t\u0105 fakt\u0105, kad galime nesugeb\u0117ti susieti t\u0173 dviej\u0173 dalyk\u0173 savo protu. Dievo prigimtis ir jo veikimas \u0161iame pasaulyje yra paslaptis. Biblija ai\u0161kiai sako, kad Dievas yra auk\u0161\u010diausias Vie\u0161pats ir kad niekas neatsitinka taip, kad jis to nekontroliuot\u0173, nepaisant to jis n\u0117ra atsakingas u\u017e blog\u012f. Jeigu sakome, kad Dievas galiausiai visko nekontroliuoja, tuomet turi b\u016bti kas nors, kas yra u\u017e Dievo: atsitiktinumas, likimas, chaosas arba pats \u0160\u0117tonas, kuris valdo ir d\u0117l to yra didesnis u\u017e Diev\u0105. Rabino Haraldo Kushnerio \u017einomoje knygoje \u201eKai blogi dalykai atsitinka geriems \u017emon\u0117ms\u201c (When Bad Things Happen to Good People) i\u0161 esm\u0117s laikomasi tokio po\u017ei\u016brio. H. Kushneris patyr\u0117 baisius i\u0161gyvenimus, kai jo vaikas mir\u0117 nuo siaubingos, atsiradusios d\u0117l apsigimimo, ligos. Bandydamas rasti Dievo gerumo prasm\u0119, jis i\u0161kelia princip\u0105, kad u\u017e gera rei\u0161kian\u010dio Dievo slepiasi chaosas arba atsitiktinumai. Pa\u010dioje knygos pabaigoje jis i\u0161 esm\u0117s kaltina Diev\u0105 u\u017e jo silpnum\u0105 ir nesugeb\u0117jim\u0105 k\u0105 nors padaryti.
\nJeigu sakome, kad Dievas nekontroliuoja, o kas nors kitas dar u\u017e jo esantis visa valdo, tai niekada negalime \u012fgyti vilties ir pasitik\u0117jimo nuostabiais pa\u017eadais Biblijoje, kurie kalba mums, kad Dievo rankose esame saug\u016bs. Lai\u0161kas romie\u010diams (8,28) u\u017etikrina mus: \u201eviskas i\u0161eina \u012f ger\u0105 mylintiems Diev\u0105, b\u016btent jo valia pa\u0161auktiesiems\u201c. Tik tai yra tikra, nes Dievas tvarko visa, turi auk\u0161\u010diausi\u0105 vald\u017ei\u0105 ir stovi u\u017e viso, kas vyksta gyvenime, valdydamas taip, kad ne visada galime suprasti. 23 psalm\u0117je Dovydas tvirtina: \u201eVie\u0161pats gano mane: nieko man netr\u016bksta. Jei a\u0161 ir ei\u010diau tamsiu sl\u0117niu, a\u0161 nebijosiu pikta, nes tu esi su manim\u201c. Tai b\u016bt\u0173 tu\u0161\u010dia viltis, jei ne Dievas, kuris yra tikrai auk\u0161\u010diausias ir stoja prie\u0161 mirt\u012f, blog\u012f ir visa kita kaip galingesn\u0117 j\u0117ga, jis gali globoti mus net mirties atveju. Toks yra ir Habakuko pasitik\u0117jimas, apie j\u012f jis pasakoja knygos pabaigoje, kur prisimena Dievo i\u0161tikimyb\u0119 praeityje, ir tuo pat momentu jis yra labai s\u0105\u017einingas, kalb\u0117damas apie savo baim\u0119 ir sielvart\u0105, kada m\u0105sto apie tai, kas bus. Dievas pasak\u0117 jam, kad Izraelio tauta yra nuod\u0117minga ir ji bus teisiama. Habakukas stengiasi v\u0117l pasitik\u0117ti auk\u0161\u010diausiu Dievo gerumu, bet vis d\u0117lto kalba apie savo vidin\u0119 reakcij\u0105 kaip apie baim\u0119. \u201eA\u0161 i\u0161girdau, ir mano viduriai sudreb\u0117jo, mano l\u016bpos sudreb\u0117jo d\u0117l to balso. Tegul puv\u0117sis \u012feina \u012f mano kaulus ir tegul knib\u017eda manyje, kad ils\u0117\u010diaus sielvarto dien\u0105 ir \u017eeng\u010diau auk\u0161tyn pas m\u016bs\u0173 pasirengusi\u0105 taut\u0105\u201c. Jis labai s\u0105\u017einingai prisipa\u017e\u012fsta, kad vis dar patiria skausm\u0105 ir siaub\u0105, \u017einodamas, kad tas teismas artinasi \u012f Izrael\u012f, ta\u010diau v\u0117l prisimena, kad Dievas i\u0161 ties\u0173 visk\u0105 valdo ir kad galima juo pasitik\u0117ti. \u201eTa\u010diau a\u0161 linksminsiuos Vie\u0161patyje ir d\u017ei\u016bgausiu Dieve, mano I\u0161ganytojuje. Dievas, Vie\u0161pats \u2013 mano stipryb\u0117, jis padaro mano kojas kaip bried\u017eio; jis nugal\u0117tojas, veda mane \u012f mano auk\u0161tumas giedoti jam psalmi\u0173\u201c. Jis u\u017ebaigia, tik\u0117damas, kad Dievas yra valdovas, ir n\u0117ra nei atsitiktinum\u0173, nei likimo ar dar ko nors kito, kas yra u\u017e Dievo. Netur\u0117tume kenkti Dievo valdymui bandydami \u012ftikinti save, kad jis (Dievas) yra geras. Dievo pa\u017eadai gali b\u016bti tikri tik tuo atveju, jeigu Dievas valdo.
\nTre\u010dioji biblin\u0117 tiesa, kuri kartais kompromituojama, nors ir nes\u0105moningai, yra apie Dievo gerum\u0105. Galvoju apie tuos, kurie teigia, kad viskas, kas vyksta, yra tiesioginio Dievo veikimo bei jo valios rezultatas, ir apie tai, kad privalome d\u0117koti Dievui u\u017e bet k\u0105, kas tik atsitinka. Tai Biblijos i\u0161kraipymas. Biblija teigia, kad tur\u0117tume d\u0117koti Dievui visada ir visokiomis aplinkyb\u0117mis, net jei tos aplinkyb\u0117s galb\u016bt ir siaubingos, bet niekada neliepiama d\u0117koti u\u017e labai blog\u0105 pad\u0117t\u012f, tarsi ji b\u016bt\u0173 tiesiog jo pasi\u0173sta mums. N\u0117ra \u012fsakyta d\u0117koti Dievui u\u017e blogus \u012fvykius, bet grei\u010diau u\u017e jo j\u0117g\u0105, meil\u0119 ir gerum\u0105 nepaisant blogio ir esant piktybi\u0173 s\u016bkury. Tie dalykai, kurie vyksta \u0161iame pasaulyje, gali b\u016bti ir \u0160\u0117tono darbas, arba tai galb\u016bt yra tiesiog nuod\u0117ming\u0173 \u017emogi\u0161k\u0173 b\u016btybi\u0173 veikla. Dievas n\u0117ra vienintelis reik\u0161mingas veikiantis asmuo \u0161iame pasaulyje. Tiek \u017emoni\u0173, tiek \u0160\u0117tono veiksmai yra tikri, ir jie daro real\u0173 poveik\u012f. Jeigu iki minimumo suma\u017einame \u017emogi\u0161k\u0173 (ir demoni\u0161k\u0173) motyv\u0173 realum\u0105, esame labai arti to, kad kaltintume Diev\u0105 u\u017e blogus dalykus pasaulyje. \u201eT\u0117ve m\u016bs\u0173\u201c maldos pra\u0161ymas: \u201eteesie tavo valia kaip danguje taip ir \u017eem\u0117je\u201c, leid\u017eia labai ai\u0161kiai suprasti, kad tobulos Dievo valios dar n\u0117ra \u017eem\u0117je dabar, kaip tai yra danguje. Ne viskas, kas vyksta dabar, yra tobula Dievo valia ir g\u0117ris, ir tai n\u0117ra priimtina su d\u0117kingumu.
\nBlogio ir kan\u010dios klausimas yra reali problema tikin\u010diajam, bet tik padidinsime j\u0105, jeigu m\u0117ginsime i\u0161spr\u0119sti, stengdamiesi apeiti kur\u012f nors vien\u0105 i\u0161 ry\u0161ki\u0173 Biblijos mokym\u0173 apie Dievo gerum\u0105, jo gali\u0105 ir blogio bei kan\u010dios realum\u0105 pasaulyje.<\/p>\n

Blogio ir kan\u010dios problema netikin\u010dio \u017emogaus gyvenime<\/strong><\/p>\n

Ne vien tikintis, bet ir kiekvienas asmuo, kada nors gyven\u0119s ar gyvenantis \u0161ioje \u017eem\u0117je, turi rasti g\u0117rio ir blogio prasm\u0119. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 pamatysime, kad netikintis \u017emogus susiduria su rimtesne problema nei krik\u0161\u010dionis. C. S. Lewisas tai, k\u0105 juto prie\u0161 tapdamas krik\u0161\u010dionimi, apib\u016bdino tokiais \u017eod\u017eiais: \u201eJeigu pra\u0161ote man\u0119s tik\u0117ti, kad \u0161is pasaulis yra gero linkin\u010dios ir visagal\u0117s dvasios k\u016brinys, atsakau, kad visi tai \u012frodantys momentai yra opozici\u0161ki, prie\u0161ingi; arba vir\u0161 visatos n\u0117ra dvasios, arba dvasia abejinga g\u0117riui ir blogiui, arba yra blogio dvasia\u201c. Daugelis krik\u0161\u010dioni\u0173, i\u0161gird\u0119 \u0161\u012f kaltinim\u0105, imdavo gintis, bandydami atsipra\u0161yti Dievo silpnais argumentais, sakydami, kad pasaulyje atsitinka daugiau ger\u0173 dalyk\u0173 nei blog\u0173, arba kad Dievas visada i\u0161 blogio i\u0161veda \u012f g\u0117r\u012f. Tokiais b\u016bdais neatsakome \u012f gin\u010do klausim\u0105. Kaip krik\u0161\u010dionys turime tam prie\u0161intis, nesekti besiginan\u010dio pavyzd\u017eiu, o suvokti, kad turime i\u0161kelti kelet\u0105 labai svarbi\u0173 klausim\u0173 nekrik\u0161\u010dioniui.
\nSu jautrumu ir meile privalome pakviesti netikint\u012f \u017emog\u0173 parodyti, koki\u0105 jis suteikia prasm\u0119 g\u0117riui ir blogiui \u017eem\u0117je. Kaip jis su\u017eino, kas yra gera, o kas \u2013 bloga? I\u0161 kur jis \u017eino, kad jo moral\u0117s normos, pagal kurias jis teisia Diev\u0105, yra kai kas daugiau negu visuomen\u0117s elgesio normos, susitarimas arba asmenin\u0117 nuomon\u0117? Jeigu, kaip dauguma \u017emoni\u0173 tiki, elgesio normos yra ne daugiau kaip visuomen\u0117s susitarimas, tada nekrik\u0161\u010dionis neturi galimyb\u0117s daryti joki\u0173 moralini\u0173 sprendim\u0173 daugiau ar ma\u017eiau patraukiant Diev\u0105 teisman u\u017e tai, kad jis sulau\u017eo kai kurias reliatyvias visuomenines normas. Jeigu visi doroviniai jausmai yra papras\u010diausiai s\u0105lygoti, kod\u0117l yra taip, kad vis\u0173 laik\u0173 vyrai ir moterys jaut\u0117 poreik\u012f sugalvoti dorovines normas? Daug \u017emoni\u0173 \u0161iandien sako, kad n\u0117ra absoliu\u010dios tiesos ir netiesos; tai tik m\u016bs\u0173 aukl\u0117jimo arba m\u016bs\u0173 skonio reikalas, kas mums patinka, o kas ne. Bet j\u016bs rasite labai ma\u017eai \u017emoni\u0173, pakankamai tvirt\u0173, kad pasakyt\u0173, jog Hitleris papras\u010diausia nepais\u0117 susitarimo, ir nepadar\u0117 nieko daugiau. Dauguma \u017emoni\u0173 jau\u010dia, kad tai, k\u0105 jis padar\u0117, buvo neteisinga absoliu\u010dia prasme. \u017dmon\u0117s patenka \u012f prie\u0161taring\u0105 pad\u0117t\u012f, sakydami, kad n\u0117ra absoliu\u010di\u0173 dalyk\u0173, ir netgi reaguodami taip, lyg tam tikri pasaulio \u012fvykiai i\u0161 ties\u0173 b\u016bt\u0173 blogi, o ne tik prie\u0161ingi mano skoniui. Reikia raginti \u017emones, kad jie b\u016bt\u0173 nuosekl\u016bs. Kalbant truput\u012f kitais \u017eod\u017eiais, jei pasaulyje n\u0117ra tikrosios moral\u0117s, tai kod\u0117l iki \u0161iol manome, kad psichopatas, \u017emogus be dorov\u0117s jausmo, yra nesveikas? Kod\u0117l nei\u0161auk\u0161tinam jo kaip vieno vienintelio, kuris tiksliai i\u0161gyvena tai, kas yra tikra?
\nSvarbiausia, jeigu n\u0117ra Dievo, kaip i\u0161 viso galime pasteb\u0117ti moral\u0117s skirtumus? Net ir patys did\u017eiausi reliatyvistai tebesielgia taip, lyg tam tikri dalykai b\u016bt\u0173 savaime geri, o kiti \u2013 savaime blogi. \u017dudymas, neapykanta, tironija ir skurdas yra regimi kaip blogi. Meil\u0117, tolerancija, laisv\u0117, teisingumas laikomi gerais. Motina Teres\u0117 sulauk\u0117 gausaus atpildo u\u017e labdar\u0105 neretai i\u0161 toki\u0173 \u017emoni\u0173, kurie netiki, kad yra tokie dalykai kaip g\u0117ris ir blogis. F. Dostojevskio \u201eBroliuose Karamazovuose\u201c Ivanas liudija, kad \u201ejeigu n\u0117ra Dievo, tada viskas yra leista\u201c. Berklio universiteto (JAV) profesorius 7-me de\u0161imtmetyje ra\u0161\u0117: \u201eNebegalim daugiau apibr\u0117\u017eti blogio. Tai tik senas sunkus \u017eodis, kur\u012f i\u0161traukiam i\u0161 spintos, kai esame sukr\u0117sti, i\u0161g\u0105sdinti, pasi\u0161lyk\u0161t\u0117j\u0119 arba paniekinti\u201c.
\nApibendrinant reikia pasakyti, kad nekrik\u0161\u010dionis, abejojantis Dievo gerumu, taip daro tik d\u0117l to, kad mano tur\u012fs ai\u0161k\u0173 g\u0117rio ir blogio pa\u017einim\u0105 ir be Dievo, o pagal t\u0105 \u017einojim\u0105 galima teisti Diev\u0105. Jis tyliai reikalauja norm\u0173, kurios b\u016bt\u0173 teisingos transcendentaliu po\u017ei\u016briu ir geros tam, kad b\u016bt\u0173 galima atsistoti auk\u0161\u010diau Dievo ir j\u012f nuteisti. \u0160ie \u017emon\u0117s dargi parei\u0161kia, kad n\u0117ra joki\u0173 absoliu\u010di\u0173 ties\u0173, tuo b\u016bdu sunaikindami bet koki\u0105 galimyb\u0119 teisti Diev\u0105, pasakydami, kur jam nesiseka ir kur sekasi. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 be Dievo, kuris kalb\u0117jo pasauliui ir kuris paai\u0161kino, kas yra teisinga, o kas \u2013 ne, n\u0117ra nei rimto pagrindo bet kokiems doroviniams ypatumams, nei \u017eini\u0173, kokie tie ypatumai yra. Visa, k\u0105 turime, yra ribotos \u017emogi\u0161kos nuomon\u0117s, ir negalime pasakyti, kad viena yra geresn\u0117 negu kita.
\nBiblija, prie\u0161ingai, nurodo mums, kad tie stipr\u016bs doroviniai i\u0161gyvenimai, kuriuos patiria visi vyrai ir moterys, nesvarbu, ar jie yra krik\u0161\u010dionys, ar ne, egzistuoja tod\u0117l, kad yra Dievas, moral\u0117s Dievas, o visi vyrai ir moterys yra sukurti pagal jo atvaizd\u0105. \u012evairiose kult\u016brose gali b\u016bti skirtingi moraliniai kodeksai, bet n\u0117ra tokios kult\u016bros, kuri nepatvirtint\u0173 tam tikro moralumo buvimo. \u0160itas moral\u0117s jutimas n\u0117ra absurdi\u0161kas, jis dera su K\u016br\u0117jo asmeniu, kuris pirmiausia apibr\u0117\u017e\u0117 g\u0117r\u012f ir blog\u012f ir padar\u0117 mus pagal savo paveiksl\u0105.
\n
\nBiblinio sprendimo link<\/strong><\/p>\n

C. S. Lewisas leidinyje \u201eSkausmo problema\u201c (The Problem of Pain) pa\u017eymi: \u201ePaklausti, ar visata, koki\u0105 j\u0105 matome, atrodo pana\u0161esn\u0117 \u012f i\u0161mintingo ir gero k\u016br\u0117jo darb\u0105, ar \u012f atsitiktinumo, abejingumo arba piktd\u017eiugos veiklos vaisi\u0173, rei\u0161kia i\u0161 pat prad\u017ei\u0173 nepaisyti svarbi\u0173 religin\u0117s problemos faktori\u0173. Krik\u0161\u010dionyb\u0117 n\u0117ra filosofin\u0117s polemikos d\u0117l visatos kilm\u0117s i\u0161vada, tai yra katastrofi\u0161kas istorinis \u012fvykis [autorius turi omeny Kristaus nukry\u017eiavim\u0105 \u2013 red.]. Ji n\u0117ra tokia sistema, \u012f kuri\u0105 turime sutalpinti sunkiai \u012fveikiam\u0105 kan\u010dios fakt\u0105. Tai vienas i\u0161 kebliausi\u0173 rei\u0161kini\u0173, kuris tur\u0117t\u0173 b\u016bti sutalpintas \u012f bet koki\u0105 sistem\u0105, kuri\u0105 tik sukuriame. Tam tikra prasme krik\u0161\u010dionyb\u0117 yra daugiau sukurianti nei sprend\u017eianti kan\u010dios problem\u0105, neb\u016bt\u0173 jokios problemos d\u0117l skausmo, jeigu greta m\u016bs\u0173 kasdienin\u0117s patirties, ateinan\u010dios i\u0161 \u0161io skausmingo pasaulio, netur\u0117tume to, kas, m\u016bs\u0173 manymu, yra gera garantija, kad pirmin\u0117 tikrov\u0117 yra teisinga ir mylinti\u201c. Jis atkreipia d\u0117mes\u012f, kad negalime galvoti apie krik\u0161\u010dionyb\u0119 paprastai kaip apie tai, kur turime \u201epad\u0117ti\u201c t\u0105 nemalon\u0173 kan\u010dios fakt\u0105; krik\u0161\u010dionyb\u0117 grei\u010diau supa\u017eindina mus su kai kuriais labai nemaloniais \u012fvykiais, kurie atsitiko realioje istorijoje; turime juos panagrin\u0117ti, jeigu i\u0161 ties\u0173 norime ateiti iki tiesos apie bet k\u0105, taip pat ir apie blogio problem\u0105.
\nJei viskas, kas buvo pasaulyje, yra skausmas ir kan\u010dia, tada nekilt\u0173 jokia intelektin\u0117 problema. Tiesa, kad per vis\u0105 istorij\u0105 akivaizd\u017eiai ai\u0161kus gero Dievo buvimas, Dievo, kuris suteikia mums \u0161\u012f tariam\u0105 paradoks\u0105. Kod\u0117l yra taip, kad \u017emon\u0117s priskyr\u0117 tokio pob\u016bd\u017eio pasaul\u012f mielam ir geram k\u016br\u0117jui? Ai\u0161ku, jog tvirtinimas apie ger\u0105j\u012f Diev\u0105 neatsirado vien tiktai stebint gamt\u0105 ir istorij\u0105 be jokios kitos i\u0161orin\u0117s informacijos. Toks tikrumas at\u0117jo, kadangi Dievas apsirei\u0161k\u0117 kaip geras ir mylintis Dievas \u0161iame sudarkytame pasaulyje ir graud\u017eioje istorijoje. To apsirei\u0161kimo kulminacija buvo jo S\u016bnus J\u0117zus Kristus ir jo auka \u2013 mirtis. Tai turi galvoje C. S. Lewisas, kalb\u0117damas apie \u201enemalonius faktus\u201c, \u012f kuriuos turime atkreipti d\u0117mes\u012f, jeigu tikrai norime ateiti \u012f ties\u0105. Privalu skaitytis su tuo nepaprastu istoriniu \u012fvykiu, kuris, ne\u017ei\u016brint pasaulio skausmo, daugybei \u017emoni\u0173 per am\u017eius suteik\u0117 garantij\u0105, kad galiausiai tikrov\u0117 yra gera, gero ir patikimo Dievo sukurta bei valdoma.
\nVis d\u0117lto Biblija neprasideda atpirkimu, o suk\u016brimu ir nuopuoliu. \u012e\u017eangin\u0117je dalyje Biblija tvirtina, kad Dievas suk\u016br\u0117 pasaul\u012f ir kad jis (pasaulis) buvo labai geras. Tokia buvo jo pirmin\u0117, nat\u016brali strukt\u016bra. V\u0117liau reikalai pablog\u0117jo. \u012evyko istorinis nuopuolis, nusigr\u0119\u017eimas nuo Dievo, pasirinktas pirm\u0173j\u0173 jo k\u016brini\u0173 Adomo ir Ievos. Dievo pasaulis buvo i\u0161kreiptas ir baisiai sudarkytas \u2013 toks buvo to pasirinkimo rezultatas. Atsakomyb\u0117 u\u017e blog\u012f, skausm\u0105, nuod\u0117mes, ligas ir mirt\u012f gr\u012f\u017eta prie \u017emogaus pasiprie\u0161inimo Dievui, o dar anks\u010diau \u2013 prie angel\u0173 ir \u0160\u0117tono mai\u0161to. Labai svarbi\u0105 viet\u0105 Biblijoje u\u017eima nuomon\u0117 apie \u017emogaus pasirinkimo istorijoje svarb\u0105. M\u016bs\u0173 geri pasirinkimai paveikia istorij\u0105 am\u017eiams, ta\u010diau b\u016btina logi\u0161ka i\u0161vada yra ir tai, kad m\u016bs\u0173 blogi paklydimai taip pat visam laikui padaro \u012ftak\u0105 istorijai. Mums patikt\u0173 gyventi tokiame pasaulyje, kur visa tai vykt\u0173 tik vienpusi\u0161kai, kuriame geras m\u016bs\u0173 pasirinkimas teigiamai veikt\u0173 m\u016bs\u0173 vaik\u0173 ir j\u0173 vaik\u0173 gyvenimus, bet blogas pasirinkimas nesukelt\u0173 joki\u0173 bangeli\u0173. Netgi jei Dievas ir suk\u016br\u0117 mus kaip atsakingas \u017emogi\u0161kas b\u016btybes, kuri\u0173 pasirinkimas ka\u017ek\u0105 rei\u0161kia, negalime patirti tik viena, o kito \u2013 ne. Nusid\u0117jimas yra pirmasis blogo pasirinkimo pavyzdys, kurio pasekm\u0117s bangomis nuvilnijo per vis\u0105 istorij\u0105.
\nDaugeliui \u017emoni\u0173 yra sunku priimti \u0161\u012f po\u017ei\u016br\u012f i\u0161 dalies d\u0117l determinizmo, kuris paplit\u0119s visoje m\u016bs\u0173 kult\u016broje. Deterministin\u0117 psichologija suvokia \u017emogaus elges\u012f kaip mums ne\u012fmanom\u0173 pasirinkti veiksm\u0173 i\u0161dav\u0105. Mums yra pasakyta, kad aplinka, aukl\u0117jimas ir genetin\u0117 sandara nulemia tai, kas esame ir k\u0105 darome. Jeigu sutinkame su \u0161iuo po\u017ei\u016briu, atrodo, i\u0161vengiame bet kokios atsakomyb\u0117s u\u017e blog\u012f, ta\u010diau tai taip pat tur\u0117t\u0173 reik\u0161ti, kad n\u0117ra toki\u0173 dalyk\u0173 kaip \u017emogaus didyb\u0117 arba heroizmas. \u0160itie dalykai tur\u0117t\u0173 b\u016bti irgi programuojami. Harvardo universiteto profesorius socialin\u0117s bioligijos paskaitoje svarst\u0117 apie l\u0117ktuvo avarij\u0105, \u012fvykusi\u0105 prie\u0161 kelet\u0105 met\u0173 Va\u0161ingtono mieste; jos metu tas \u017emogus, kuris gal\u0117jo b\u016bti i\u0161gelb\u0117tas, paaukojo savo gyvyb\u0119, kad pad\u0117t\u0173 i\u0161gelb\u0117ti kitus. Buvo \u012frodin\u0117jama, kad \u0161is \u017emogus nepadar\u0117 nieko tokio didingo. Jo genetin\u0117je strukt\u016broje papras\u010diausiai buvo tai, k\u0105 jis nuveik\u0117. Jei neigiame \u017emogaus atsakomyb\u0119 u\u017e blog\u012f, sakydami, kad visi blogi dalykai, kuriuos darome, vyksta d\u0117l m\u016bs\u0173 t\u0117v\u0173 kalt\u0117s, arba kalti yra m\u016bs\u0173 genai, o gal m\u016bs\u0173 aplinka, tuomet privalome sutikti, kad kiekvienas geras darbas, kur\u012f bet kada esame atlik\u0119, buvo ne pasirinktas, bet tiesiog nustatytas, apibr\u0117\u017etas i\u0161 anksto. Pagal Biblijos reg\u0117jimo lauk\u0105 esame \u012ftakojami daugelio dalyk\u0173, ta\u010diau vis d\u0117lto atsakingi u\u017e savo pasirinkimus, kadangi jie buvo tikri. Tai ypa\u010d ai\u0161ku kalbant apie Adom\u0105 ir Iev\u0105. Jie gyveno tobulame pasaulyje ir vis tik pasirinko nepaklusti ir nepasitik\u0117ti Dievu nepaisydami nieko. Tai i\u0161 tikr\u0173j\u0173 buvo reik\u0161mingas pasirinkimas su katastrofi\u0161kais padariniais.
\nJei egzistuoja autenti\u0161kas istorinis nuopuolis, kaip tvirtina Biblija, tada tai rei\u0161kia, jog mirtis, kan\u010dia, blogis ir neteisyb\u0117 \u2013 visi \u0161ie dalykai yra labiau nenormalumai Dievo pasaulyje negu pirminio Dievo sumanymo savo k\u016briniams dalis. Nuopuolis kartais atrodo kaip apsunkinimas krik\u0161\u010dionims, bet jis yra lemianti j\u0117ga. Jeigu patik\u0117jome, kad toks pasaulis, koks jis yra dabar, egzistuoja taip, kaip Dievas j\u012f suk\u016br\u0117 ir nor\u0117jo, kad jis toks b\u016bt\u0173, tuo atveju tur\u0117t\u0173 b\u016bti i\u0161 esm\u0117s ne\u012fmanoma tik\u0117ti, kad Dievas yra geras. Vardan m\u016bs\u0173 kaip krik\u0161\u010dioni\u0173 s\u0105\u017einingumo yra labai svarbu tai, kad mes \u017einome, jog biblinis po\u017ei\u016bris \u012f nuopuol\u012f yra teisingas. Tai rodo, kad Dievas n\u0117ra blogio autorius. Blogio \u0161altinis, i\u0161takos yra nepaklusnus \u017emogaus pasirinkimas. Kadangi Dievas n\u0117ra blogio k\u016br\u0117jas, mes galime grumtis su blogiu nekovodami prie\u0161 Diev\u0105. Mums reikia nepasiduoti bet kokiai nuopuolio pasekmei, ta\u010diau kovoti su spygliais ir usnimis, nuod\u0117me ir kan\u010dia, ligomis ir mirtimi.
\nNepaisant to, kad visi kent\u0117jimai gr\u0105\u017eina mus prie \u017emogaus nuod\u0117m\u0117s ir ypa\u010d prie nuopuolio, ry\u0161ys tarp atskiros nuod\u0117m\u0117s ir tam tikros nelaim\u0117s ne visada b\u016bna vienareik\u0161mis. Jobo \u201eguod\u0117jai\u201c buvo neteis\u016bs siedami Jobo kan\u010di\u0105 su nuod\u0117me, u\u017e kuri\u0105 neva nebuvo atgailauta. Dievas supeik\u0117 juos knygos pabaigoje. Fakti\u0161kai tai buvo Jobo teisumas, kuris padar\u0117 j\u012f ypatingu \u0160\u0117tono taikiniu. \u0160\u0117tonas, didis cinikas, apkaltino Job\u0105, kad \u0161is \u0161lovina Diev\u0105 tik nor\u0117damas i\u0161 jo k\u0105 nors gauti. Dievas, trok\u0161damas \u012frodyti \u0160\u0117tono neteisingum\u0105, leido Jobui b\u016bti pagriebtam \u012f dievi\u0161k\u0105 m\u016b\u0161\u012f, apie kur\u012f Jobas ne\u017einojo. Jobo kan\u010dia kilo d\u0117l jo teisumo, ne d\u0117l to, kad jis nuod\u0117miavo ir tod\u0117l nusipeln\u0117 bausm\u0117s, kaip jo draugai jam kalb\u0117jo. Tokia pat tiesa i\u0161sakyta Lai\u0161ko hebrajams 11 skyriuje, kur matome ilg\u0105 tik\u0117jimo didvyri\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105. Kai kurie i\u0161 j\u0173 yra apra\u0161yti kaip i\u0161vaduoti i\u0161 siaubing\u0173 situacij\u0173, i\u0161gelb\u0117ti, i\u0161gydyti, sugr\u0105\u017einti \u012f gyvenim\u0105. Kiti, tokie pat tik\u0117jimo didvyriai, mir\u0117 baisia mirtimi, perpjauti \u012f dvi dalis, dar kiti gyveno olose. \u201ePasaulis nebuvo vertas\u201c j\u0173. Evangelijos pagal Luk\u0105 13 skyriuje pasakojama apie galil\u0117jie\u010dius, kuri\u0173 krauj\u0105 Pilotas sumai\u0161\u0117 su j\u0173 aukomis. J\u0117zus klausia: \u201eAr manote, kad tie galil\u0117jie\u010diai buvo didesni nusid\u0117j\u0117liai u\u017e visus kitus galil\u0117jie\u010dius ir tod\u0117l taip nukent\u0117jo?! Anaiptol, sakau jums! Bet jei neatsiversite, visi taip pat pra\u017e\u016bsite. Arba anie a\u0161tuoniolika, kuriuos u\u017egriuvo bok\u0161tas prie Siloamo [tvenkinio] ir u\u017emu\u0161\u0117; j\u016bs manote, kad jie buvo kaltesni u\u017e visus kitus Jeruzal\u0117s gyventojus?! Ne, sakau jums, bet jei neatsiversite, visi taip pat pra\u017e\u016bsite\u201c. J\u0117zus paneigia mint\u012f, kad kent\u0117jimas yra u\u017etarnautas, kad jis visada yra kokios nors asmenin\u0117s nuod\u0117m\u0117s pasekm\u0117. Jis eina toliau, pasinaudodamas ta nelaime, kad primint\u0173 \u017emon\u0117ms, jog visi esame mirtingi ir visi nuod\u0117mingi, ir kad vien\u0105 dien\u0105 visi susidursime su mirtimi. Mums visiems reikia atgailauti, kol stosim prie\u0161 Dievo teism\u0105.
\nRad\u0119 blogio prad\u017ei\u0105 ties nuopuoliu ir \u017emogaus nepaklusnumu, privalome pa\u017ei\u016br\u0117ti \u012f kry\u017ei\u0173 ir jame ie\u0161koti garantij\u0173, kad Dievas yra ir mylintis, ir teisingas. Geroji naujiena skelbia, kad Dievas savo malone yra padar\u0119s tai, kas yra reikalinga atpirkti \u0161\u012f sudarkyt\u0105 pasaul\u012f, kiekvien\u0105 vyr\u0105 ir moter\u012f nuo j\u0173 nuod\u0117mi\u0173 ir nuo vis\u0173 nuopuolio pasekmi\u0173. Tuojau pat po nuopuolio Dievas pa\u017ead\u0117jo, kad jis atsi\u0173s Mesij\u0105, ir tas pa\u017eadas dar\u0117si vis ai\u0161kesnis Senajame Testamente. Kada Jono Krik\u0161tytojo mokiniai, kent\u0117dami kal\u0117jime d\u0117l teisingumo, klaus\u0117: \u201eAr tu esi tas, kuris turi ateiti, ar mes laukiame ka\u017eko kito?\u201c, J\u0117zus atsak\u0117: \u201eGr\u012f\u017ek atgal ir prane\u0161k Jonui, k\u0105 matai ir girdi. Aklieji praregi, suluo\u0161inti vaik\u0161to, o raupsuotieji i\u0161gydyti. Mir\u0119 yra prikelti, ir geroji naujiena paskelbta vargdieniams\u201c. Kitais \u017eod\u017eiasi tariant, J\u0117zus liudijo apie savo paties gyvenim\u0105, gyvenam\u0105 realiu dulk\u0117tos istorijos laiku, pateik\u0117 j\u012f kaip \u012frodym\u0105, kad Dievas yra ir geras, ir galingas, kad atpirkt\u0173 \u017emones i\u0161 vis\u0173 nuopuolio pasekmi\u0173. Kristaus kry\u017eius yra galutin\u0117 garantija mums, Dievo gerumo, teisingumo ir meil\u0117s \u012frodymas. Kiek Dievas mus myli? Jonas yra pasak\u0119s, kad jis myli mus taip stipriai, kad pasiunt\u0117 savo vienintel\u012f viengim\u012f S\u016bn\u0173 \u012f pasaul\u012f, kad bet kas, kas tiki juo, ne\u017e\u016bt\u0173, bet tur\u0117t\u0173 am\u017ein\u0105j\u012f gyvenim\u0105.
\nKai mano vyras mok\u0117si seminarijoje, jis gird\u0117jo, kaip jo draugas pamokslavo po brolio mirties. Jo brolis mir\u0117 tur\u0117damas 27 metus, palik\u0119s \u017emon\u0105 ir tris vaikus. Pamokslautojas kreip\u0117si \u012f susirinkim\u0105 ir paklaus\u0117: \u201eKaip a\u0161 galiu \u017ei\u016br\u0117ti \u012f tai, kas atsitiko mano broliui ir jo \u0161eimai, ir sakyti, kad Dievas yra geras? A\u0161 negaliu. Ta\u010diau tai n\u0117ra viskas, k\u0105 Dievas man suteik\u0117, kad \u012f tai \u017ei\u016br\u0117\u010diau. A\u0161 \u017evelgiu \u012f kry\u017ei\u0173, kad b\u016b\u010diau visi\u0161kai tikras, jog Dievas yra teisingas, ir mylintis, ir \u017ei\u016briu \u012f prisik\u0117lim\u0105 \u012fsitikindamas, kad Dievo galia yra pakankamai didel\u0117, jog nugal\u0117t\u0173 visas nuopuolio pasekmes \u2013 blog\u012f, nuod\u0117m\u0119 ir kan\u010di\u0105. Mir\u010diai nepriklauso i\u0161tarti paskutin\u012f \u017eod\u012f. Krik\u0161\u010dioni\u0161ka viltis n\u0117ra tu\u0161\u010dia viltis, ji yra labiau pagr\u012fsta tikru prisik\u0117limu realioje istorijoje, apra\u0161ytu patikim\u0173 ir ma\u010diusi\u0173 tai liudinink\u0173. Vien tik tuo pagrindu remdamiesi pasitikime Dievo gerumu ir galia\u201c.
\nBlogis ir kan\u010dia yra real\u016bs, ta\u010diau tai nesudaro visumos. Esame kvailiai, jeigu ignoruojame \u0161iuos sunkiai \u012fveikiamus istorinius J\u0117zaus mirties ir prisik\u0117limo faktus. Krik\u0161\u010dionyb\u0117 \u2013 tai ne religin\u0117s banalyb\u0117s. Ji yra pagr\u012fsta tais dalykais, kurie vyko realioje istorijoje. Jei norime \u017einoti ties\u0105, turime pa\u017evelgti \u012f tuos faktus, ir to reikia, kad patik\u0117tume, jog Dievas yra geras ir galingas tam, kad i\u0161gelb\u0117t\u0173 mus nuo realaus blogio pasekmi\u0173.<\/p>\n

Susid\u016brimas su abejon\u0117mis<\/strong><\/p>\n

Ne\u017ei\u016brint \u012f tai, kad daugelis \u017emoni\u0173 sugeba pagr\u012fsti blog\u012f nuopuoliu ir Dievo gerum\u0105 kry\u017eiumi bei prisik\u0117limu, jie ir toliau kartais suabejoja Dievo gerumu. Beveik kiekvienas Biblijos ra\u0161ytojas imdavosi tos problemos. Abraomas, Moz\u0117, Jobas, Habakukas, Jeremijas, Malachijas ir pats J\u0117zus, kai su\u0161uko ant kry\u017eiaus: \u201eMano Dieve, kod\u0117l mane apleidai?\u201c, kovojo su blogiu. Visi \u0161ie \u017emon\u0117s buvo tikintys. Veikiami abejoni\u0173 i\u0161sakydavo jas Dievui ir gr\u016bm\u0117si su jomis maldoje, primindami sau tai, k\u0105 jie \u017einojo kaip tikr\u0105 dalyk\u0105. 73 psalm\u0117 yra labai geras pavyzdys apie tikint\u012f \u017emog\u0173, kovojant\u012f su abejon\u0117mis d\u0117l Dievo gerumo. Psalm\u0117s autorius kankinasi d\u0117l to, kad teisieji ken\u010dia tuomet, kai neteis\u016bs yra turtingi, laimingi, ir neatrodo, kad jie tur\u0117t\u0173 koki\u0173 nors problem\u0173. Jis buvo link\u0119s \u012f cinizm\u0105 ir jaut\u0117 kart\u0117l\u012f. Tos tiesos, kurias jis tur\u0117jo galvoje apie Dievo i\u0161tikimyb\u0119 ir gerum\u0105 atrod\u0117 ne\u012ftikinamos viso akivaizdaus neteisingumo akivaizdoje. Vis d\u0117lto jis sugeb\u0117jo pakeisti savo m\u0105stym\u0105 taip, kad v\u0117l gal\u0117t\u0173 garbinti Diev\u0105. Atsakymai atsirado tada, kai jis nu\u0117jo \u012f \u0161ventov\u0119, apm\u0105st\u0117 tai, k\u0105 jis \u017einojo kaip ties\u0105, ir prisimin\u0117 visk\u0105 v\u0117l, pa\u017evelgdamas \u012f tai pla\u010diau, am\u017einyb\u0117s mastu. Jis pamat\u0117, kad buvo kvailas. Anks\u010diau jis klydo, analizuodamas gyvenim\u0105. Dabar jis v\u0117l prisimin\u0117, jog egzistuoja paskutinioji lemtis, jog Dievas yra teisingas teis\u0117jas, ir tai, k\u0105 matome \u0161iame gyvenime, n\u0117ra viskas, i\u0161 ties\u0173 yra svarbu, kuo tikime ir kaip gyvename. J\u012f pernelyg buvo pagav\u0119 matomi ir betarpi\u0161ki dalykai, ta\u010diau pagaliau jis sugeb\u0117jo pamatyti visaapimant\u012f am\u017einyb\u0117s paveiksl\u0105. Mums taip da\u017enai reikia priminti, kad b\u016bname \u010dia tikrai tik labai trump\u0105 laik\u0105, ir Biblijoje n\u0117ra tokio pa\u017eado, kad reg\u0117sime tobul\u0105 teisingum\u0105 \u0161iame pasaulyje.
\nNesitik\u0117kite gauti atsakym\u0105, kuris panaikint\u0173 nuolankumo ir pasitik\u0117jimo Dievu poreik\u012f. Egzistuoja ir klausimai be atsakym\u0173, o Biblija mums primena, kad Dievas yra k\u016br\u0117jas, mes \u2013 k\u016brinija, jis yra puod\u017eius, o mes \u2013 molis. Jobas niekada nei\u0161siai\u0161kino iki galo, kod\u0117l jis kent\u0117jo b\u016btent taip. Tik po to, kai Dievas met\u0117 jam i\u0161\u0161\u016bk\u012f, sakydamas: \u201eKur tu, Jobai, buvai tada, kai a\u0161 sta\u010diau \u017eem\u0117s pamatus?\u201c, Jobas gal\u0117jo atsisakyti savo \u012fsivaizduojam\u0173 teisi\u0173 \u012f atsakym\u0105 i\u0161kilus klausimui \u201ekod\u0117l?\u201c. Tada ir tik tada jis sugeb\u0117jo \u0161lovinti Diev\u0105 u\u017e niek\u0105, be atsako \u012f jo klausim\u0105, bet papras\u010diausiai u\u017e tai, kad Dievas buvo Dievas, didis K\u016br\u0117jas, vertas \u0161lov\u0117s ir garbinimo. Kai skaitome Jobo knyg\u0105, su\u017einome apie Jobo pastang\u0173 svarb\u0105 kur kas daugiau negu jis tuo metu suprato. Mums duota \u012f\u017evalga, kad pamatytume, kas vyko u\u017e t\u0173 vaizd\u0173: neregima kova tarp \u0160\u0117tono ir Dievo. Atsisakydamas prakeikti Diev\u0105, Jobas nes\u0105moningai laim\u0117jo m\u016b\u0161\u012f prie\u0161 \u0160\u0117ton\u0105, cinik\u0173 cinik\u0105, kuris apkaltino Job\u0105, kad jis n\u0117ra tikras tarnas, ta\u010diau tarnauja Dievui kaip samdinys; jis laim\u0117jo dvasin\u0119 kov\u0105, kuria gal\u0117jo pasinaudoti tikin\u010di\u0173j\u0173 kartos. Kartais ir mes galime atsidurti Jobo vietoje, gyvendami neregi\u0173 pasaulyje, nematydami visumos paveikslo, ir vis d\u0117lto nety\u010dia i\u0161kovodami pergales m\u016b\u0161iuose, kurie bus prasmingi per am\u017eius. Mums reikia s\u0105moningai sau priminti, kad stovime Dievo angel\u0173 ir demon\u0173 akivaizdoje, ir mums gali tekti kovoti pa\u010dias sunkiausias kovas vis\u0105 gyvenim\u0105.
\nM\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 nuod\u0117m\u0117, blogio problema mumyse, veikia m\u016bs\u0173 esam\u0105 Dievo supratim\u0105. Patarli\u0173 knygos autorius nurodo: \u201eKai paties \u017emogaus kvailyst\u0117 su\u017elugdo jo gyvenim\u0105, jo \u0161irdis mir\u0161ta prie\u0161 Vie\u0161pat\u012f\u201c. Malachijas kaltina \u017emones, nes jie vargina Diev\u0105, sakydami: \u201evisi, kurie daro blogai, yra geri Vie\u0161paties akyse, ir jis yra jais patenkintas\u201c arba \u201ekur yra teisingumo Dievas?\u201c Izraelitai buvo labai menkos moral\u0117s \u017emon\u0117s, \u0161aukdami, reikalaudami teisingumo, kai patys buvo kalti d\u0117l didel\u0117s neteisyb\u0117s. J\u0173 pa\u010di\u0173 nuod\u0117miavimas i\u0161kraipydavo j\u0173 suvokim\u0105. Jeigu Dievas b\u016bt\u0173 at\u0117j\u0119s pas juos vien tik teisingumo ie\u0161kodamas, jie b\u016bt\u0173 buv\u0119 nu\u0161luoti nuo \u017dem\u0117s pavir\u0161iaus.
\nGaliausiai visi esame pa\u0161aukti veikti, o ne tik gin\u010dytis, susid\u016br\u0119 su blogiu. Dievas kvie\u010dia savo \u017emones parodyti jo meil\u0119, \u0161ventum\u0105 ir gerum\u0105 \u0161iame pasaulyje, dalyvauti veikiant prie\u0161 blog\u012f ir daryti gera \u017eem\u0117je. Kai tai darysime, \u017emon\u0117ms bus atsakyta \u012f klausim\u0105 apie blog\u012f, kada jie matys pat\u012f Vie\u0161pat\u012f jo \u017emon\u0117se ir bus tikri, kad Dievas tikrai yra ir geras, ir teisingas.<\/p>\n

Mardi Keyes<\/strong>, kartu su savo vyru vadovauja tarptautin\u0117s L\u2019Abri draugijos skyriui Amerikoje<\/p>\n

Vert\u0117 Ina Kamaityt\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kaip tokiame pasaulyje, kuriame tiek daug blogio, kan\u010dios ir neteisyb\u0117s gali egzistuoti Dievas, ne tik geras, bet ir visagalis. Tyrin\u0117dami \u0161\u012f teodic\u0117jos klausim\u0105 filosofai ir teologai yra para\u0161\u0119 tomus knyg\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":166,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[8],"tags":[85,87,82,86,42],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/193"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=193"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/193\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":196,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/193\/revisions\/196"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/166"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=193"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=193"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=193"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}