{"id":264,"date":"2015-08-21T15:56:53","date_gmt":"2015-08-21T12:56:53","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=264"},"modified":"2015-08-21T15:59:42","modified_gmt":"2015-08-21T12:59:42","slug":"gerio-ir-blogio-kilmes-samprata","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=264","title":{"rendered":"G\u0117rio ir blogio kilm\u0117s samprata"},"content":{"rendered":"

Velnio \u012fvaizdis istorijoje ir mene<\/strong><\/p>\n

Thomas Schirrmacher<\/em><\/p>\n

Joks kitas klausimas, i\u0161skyrus klausim\u0105 apie gyvenimo ir meil\u0117s prasm\u0119, jokia filosofin\u0117 problema literat\u016broje ir mene nepaliko toki\u0173 gili\u0173 p\u0117dsak\u0173 istorin\u0117je taut\u0173 savimon\u0117je ir pa\u010dioje istorijoje, kaip klausimas, kod\u0117l atsirado g\u0117ris ir blogis.<\/strong><\/p>\n

Velnio s\u0105voka antra\u0161t\u0117je, atrodo, siejasi su hebraji\u0161kojo ir krik\u0161\u010dioni\u0161kojo monoteizmo sprendiniu. Nors kitose religijose velnio s\u0105vokos n\u0117ra, tai netur\u0117t\u0173 sukliudyti paanalizuoti blogio \u012fvaizd\u012f istorijoje. Naujausi\u0173 laik\u0173 modernusis suvokimas, kuris nepripa\u017e\u012fsta velnio, taip pat yra neatskiriamas nuo bendros velnio sampratos, tiksliau, nuo bendrosios pasaulio blogio sampratos. \u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 \u012edomu pasteb\u0117ti, kad bet koks blogio kilm\u0117s \u012fvaizdis, kart\u0105 i\u0161kil\u0119s, niekur nebepradingdavo. Visi \u012fvaizd\u017eiai \u2013 ar kalbama apie religines prie\u0161istorines apeigas ar apie viduram\u017ei\u0173 vaizdinius, apie Pitagoro mintis ar apie \u0161iuolaikines sektas \u2013 \u0161iandien kokia nors forma i\u0161liko, \u2013 nesvarbu, ar jie pakilo \u012f naujas interpretacijos pakopas (palyginkite su Geothe\u2019s \u201eFaustu\u201c) ar nuo seno teb\u0117ra atskir\u0173 grupi\u0173 ar Ba\u017eny\u010di\u0173 mokymuose.
\nNepaisant to, galima pateikti chronologijos kont\u016brus, nes visada vienas \u012fvaizdis dominavo ir nul\u0117m\u0117 to meto istorij\u0105.
\n
\nNekrik\u0161\u010dioni\u0161k\u0173 religij\u0173 \u012fvaizd\u017eiai<\/strong><\/p>\n

Senosios religijos iki 400 m. prie\u0161 Krist\u0173<\/strong><\/em>
\nSu dualizmu, t. y. g\u0117rio ir blogio prie\u0161ingybe diev\u0173 pasaulyje susiduria beveik visos egzistuojan\u010dios religijos, ne i\u0161imtis ir tos, kurios atsirado anks\u010diau nei 400 m. prie\u0161 Krist\u0173.<\/p>\n

\u00b7 Induizmas, Babilonas ir Egiptas<\/em>
\nSeniausios did\u017eiosios pasaulio religijos i\u0161takose \u017eini\u0173 apie pikt\u0105j\u0105 j\u0117g\u0105 ma\u017eai aptinkama. Tikslesni\u0173 duomen\u0173 randama v\u0117liau (1000 m. pr. Kr.). Bet jau seniausieji rankra\u0161\u010diai moko, kad jei \u017emogaus gyvenime suma\u017e\u0117ja teisingumo, g\u0117rio ir nuolankumo, pradeda vie\u0161patauti blogis. Tuomet \u017eem\u0117je nauju pavidalu v\u0117l turi u\u017egimti nepa\u017einus visatos dievas, Brahmanas, tam, kad teisingumu \u012fveikt\u0173 blog\u012f.
\nV\u0117liau induizmas personifikuoja blog\u012f. Ahi ir \u0160yva daro blog\u012f, ta\u010diau yra \u0161alia gausyb\u0117s kit\u0173 diev\u0173. Teuton\u0173 tik\u0117jime abiem \u0161iems dievams atstovauja Helis ir Lokis. Apskritai daugelis senov\u0117s religij\u0173 nurodo du asmenis kaip blogio prie\u017east\u012f, tai liudija ir senov\u0117s Babilonijos literat\u016briniai radiniai: ten \u0161itos b\u016btyb\u0117s \u2013 mergel\u0117 Nina ir drakonas Tiamatas \u2013 visi\u0161kai skirtingos ir vis tik piktos.
\nNetgi Graikijoje \u0161is dualizmas pasirodo dvilypis: Promet\u0117jui b\u016bdingas klastingasis blogis, o titanams, kurie yra giminingi net auk\u0161\u010diausiems dievams, tiesiog mai\u0161tingas brutalus blogis.
\nIr tik Egipte visas blogis buvo sukoncentruotas vienoje esyb\u0117je, t. y. gyvat\u0117je(!) Apophis.<\/p>\n

\u00b7 VI \u0161imtmetyje iki Kristaus atsiradusios religijos<\/em>
\nVI \u0161imtmetis prie\u0161 Krist\u0173 pasi\u016bl\u0117 aib\u0119 nauj\u0173 religij\u0173. Tokios asmenyb\u0117s, kaip Laodz\u0117 (g. 604 pr. Kr.), Konfucijus (g. 552 pr. Kr.), Buda (g. 536 pr. Kr.) ir Zaratustra (g. 500 pr. Kr.) \u012fne\u0161\u0117 nauj\u0173 id\u0117j\u0173. Pirmiesiems trims pasaulis buvo pilnas pikt\u0173j\u0173 dvasi\u0173, kurias \u017emogus \u012fveikdavo, aukodamas jas gerosioms dvasioms. Religij\u0105 labiausiai paveik\u0117 pikt\u0173j\u0173 dvasi\u0173 baim\u0117.
\nKitoks buvo Zaratustros pasaul\u0117vaizdis. Pasak did\u017eiojo Jasnos k\u016brinio [1], egzistuoja tik dvi galios: \u201ePrad\u017eioje buvo \u0161ios dvi dvasios, seserys, kurios savais \u017eod\u017eiais \u012fvardija g\u0117r\u012f ir blog\u012f kaip m\u0105stymo, kalbos ir veiklos princip\u0105\u201c [2].
\nGerasis principas yra Ah\u016bra Mazda, kuriam \u017emon\u0117s turi melstis. Piktoji dvasia yra Angra Mainjus, kuris su savo demonais negali b\u016bti garbinamas. Kai kuri\u0173 ra\u0161ytini\u0173 \u0161altini\u0173 teigimu, jis yra vienintel\u0117s blogos minties, kilusios i\u0161 gerosios dvasios, produktas.
\nZoroastrizmas i\u0161 esm\u0117s yra monoteistinis. \u017dmon\u0117s yra palikuonys sukurto tobulo pirmyk\u0161\u010dio \u017emogaus, kur\u012f u\u017emu\u0161\u0117 blogasis, tad jie nuo to laiko turi saugotis griaunan\u010diojo blogio. Pasaulin\u0117 istorija yra ciklin\u0117 eiga, kurioje i\u0161 prad\u017ei\u0173 g\u0117ris ir blogis yra greta, ta\u010diau pabaigoje blogis likviduojamas ir egzistuoja gryna viendievyst\u0117.
\n
\n\u017dyd\u0173 \u012fvaizd\u017eiai<\/strong><\/em>
\nDviej\u0173 taut\u0173 literat\u016broje da\u017enai pasitaikan\u010di\u0173 sutapim\u0173 pagrindu buvo bandoma \u012frodyti, kad \u017eyd\u0173 metra\u0161tininkai did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f k\u016brini\u0173 per\u0117m\u0117 i\u0161 Zaratustros, iran\u0117n\u0173. \u0160ie vienpusi\u0161ko ry\u0161io \u012frodin\u0117jimai pasirodo klaidingi prisiminus, kad visas Senasis Testamentas baigtas ra\u0161yti 400 m. pr. Krist\u0173, taigi dauguma ra\u0161t\u0173 buvo perduodami toliau, kai Zaratustros mokymas dar nebuvo susiformav\u0119s. Grei\u010diau galima daryti prielaid\u0105 apie abipus\u0119 \u012ftak\u0105 arba netgi \u201enusira\u0161in\u0117jim\u0105\u201c prie\u0161inga kryptimi.<\/p>\n

\u00b7 Senasis Testamentas<\/em>
\nStudijuojant Senojo Testamento knygas konstatuojama, kad labai ma\u017eai kur ra\u0161oma apie \u0160\u0117tono asmen\u012f. 21 kart\u0105 u\u017esimenama apie \u201ediabolos\u201c ir 3 kartus apie \u201esatan\u201c Septuagintoje [3] \u2013 tai abudu hebraj\u0173 kalbos \u201esatan\u201c vertiniai. Beje, 13 i\u0161 min\u0117t\u0173 viet\u0173 yra 1-ame ir 2-ame Jobo knygos skyriuje. I\u0161 viso yra 10 teksto viet\u0173, kuriose kalbama apie \u201esatan\u201c.
\nSenajame Testamente \u201esatan\u201c laikomas prie\u0161ininku, piktu prie\u0161u. Samuelio pirmos knygos 29,4 \u0160\u0117tonas yra potencialus sav\u0173j\u0173 suved\u017eiotojas, Karali\u0173 pirmos knygos 11 skyriuje prie\u0161ininku vadinamas partizan\u0173 vadas ir Sirijos karalius Rezonas. Taip pat vadinamas ir Dievo angelas, kuris Skai\u010di\u0173 knygos 22,22 ir 32 u\u017etveria keli\u0105 Bileamui.
\nPirm\u0105 kart\u0105 su \u0160\u0117tonu, kaip ne\u017eemi\u0161ka b\u016btybe, susiduriame Jobo knygos 1,6\u201312. \u010cia jis yra dangaus prokuroras: \u201eJis, taip sakant, \u012fk\u016bnija dievi\u0161k\u0105j\u0105 dvejon\u0119 tikru, nesavanaudi\u0161ku \u017emogaus nuolankumu.\u201c [4] Bet skaitome ir kita: \u201eNe aklas atsitiktinumas ar nepakei\u010diamas likimas, bet Dievas yra tikrasis veik\u0117jas.\u201c [5]
\n\u012edomus yra ir du kartus apra\u0161ytas \u012fvykis, kai Izraelio karalius Dovydas skatinamas imtis nereikalingo gyventoj\u0173 sura\u0161ymo. Ankstesniajame variante, Samuelio antros knygos 24,1, tai \u012fvyksta d\u0117l Dievo r\u016bstyb\u0117s, o v\u0117lesniajame, Metra\u0161\u010di\u0173 pirmos knygos 21,1, \u0160\u0117tonas jau kaip asmuo, kuris visose poemigraciniu laikotarpiu para\u0161yt\u0173 knyg\u0173 [6] vietose pateikia kaltinimus ir s\u0105lygoja blog\u012f.
\nTaigi Senojo Testamento laikais \u0160\u0117tonas n\u0117ra antidievi\u0161kas, piktyb\u0117s principas. Jis yra Dievo \u012frankis ir k\u016brinys, ta\u010diau jis nuveda \u017emog\u0173 blogais keliais.<\/p>\n

\u00b7 V\u0117lyvasis judaizmas ir Kumranas<\/em>
\nKeturi\u0173 \u0161imt\u0173 met\u0173 laikotarpyje tarp Senojo ir Naujojo Testamento ra\u0161to ai\u0161kintojai k\u016br\u0117 velnio paveiksl\u0105, kuriuo lig \u0161iol tebesiremia \u017eydai. Iranas ir Graikija (Filonas Aleksandrietis, apie 25 pr. Kr. \u2013 apie 40 po Kr.) velnio \u012fvaizd\u017eiui taip pat tur\u0117jo \u012ftakos.
\n\u0160\u0117tonas vis labiau ir labiau buvo identifikuojamas su mirties angelu ir pikt\u0105ja dvasia. Remiantis Prad\u017eios knygos 1,1\u20132 ir 6,1\u20134, reikt\u0173 kalb\u0117ti apie angel\u0173 \u201eatsimetim\u0105\u201c. \u201eJubiliej\u0173 knyga\u201c [7] pateikia i\u0161sam\u0173 apra\u0161ym\u0105. Dauguma kartu su \u0160\u0117tonu atsimetusi\u0173 dvasi\u0173 buvo sunaikintos, dalis vis tik i\u0161liko. \u0160\u0117tonas vienas paliko danguje tam, kad gal\u0117t\u0173 kaltinti.
\n\u0160ioje knygoje trumpai ir ai\u0161kiai apra\u0161oma \u0160\u0117tono veikla: \u201e\u0160\u0117tonas nusileid\u017eia ir suved\u017eioja, paskui i\u0161keliauja \u012f dausas ir apkaltina, paima neribot\u0105 vald\u017ei\u0105 ir pasiima siel\u0105\u201c. Tik v\u0117liau gimusios tradicijos ai\u0161kina, kad \u0160\u0117tonas es\u0105 buv\u0119s kilnus angelas. Rabinatas moko, kad \u017emogus, laikydamasis \u012fstatymo, gali apsiginti nuo piktosios dvasios arba \u0160\u0117tono Samaelio [8].
\nKumrano vienuolyno ra\u0161tuose piktoji dvasia vadinama Belialu. Dievas sutv\u0117r\u0117 dvi dvasias, ger\u0105j\u0105 ir Belial\u0105. Tuomet blogis jau nebeateina \u012f pasaul\u012f per nuopuol\u012f. Jis yra Dievo produktas ir yra u\u017evald\u0119s blogio garbintojus.<\/p>\n

Krik\u0161\u010dioni\u0161ki \u012fvaizd\u017eiai<\/strong><\/p>\n

Naujojo Testamento mokymas<\/em>
\nI\u0161samiausias velnio \u012fvaizdis yra, ko gero, Naujajame Testamente, atsiradusiame tarp 35 ir 70 met\u0173 po Kristaus gimimo. Jis i\u0161 esm\u0117s apima J\u0117zaus mokym\u0105 ir apa\u0161tal\u0173 lai\u0161kus. Norint \u012fgyti teising\u0105 supratim\u0105, reikia pasitelkti Senojo Testamento ra\u0161tus.
\nVis\u0173 pirma kyla klausimas, kaip atsitiko, kad Senajame Testamente i\u0161 prad\u017ei\u0173 ma\u017eiau, o v\u0117liau \u0161iek tiek daugiau ra\u0161oma apie velni\u0105, o ir Naujajame Testamente informacija laikui b\u0117gant gaus\u0117ja (i\u0161 viso apie 100 viet\u0173). Atsakymas b\u016bt\u0173 toks: abiejuose k\u016briniuose apskritai \u017eingsnis po \u017eingsnio daug\u0117ja aprei\u0161kim\u0173, ir apie Diev\u0105 v\u0117liau su\u017einome vis daugiau ir daugiau. Vokie\u010di\u0173 ra\u0161ytoja Richarda Huch visi\u0161kai teis\u0117tai gal\u0117jo pasakyti: \u201eTik nuo Kristaus laik\u0173 mes pa\u017e\u012fstame \u0160\u0117ton\u0105.\u201c [9]
\nLaipsni\u0161k\u0105 atskleidim\u0105 galima paai\u0161kinti tuo, kad, viena, laikui b\u0117gant \u017emogus \u0117m\u0117 vis i\u0161samiau pa\u017einti Diev\u0105, o tuo pa\u010diu ir velni\u0105, antra, Dievas yra i\u0161mintingas, ir visko i\u0161 karto neatskleid\u017eia. Anot krik\u0161\u010dioni\u0161kosios sampratos, \u017einios liausis gaus\u0117jusios tik J\u0117zui sugr\u012f\u017eus, kai \u201eviskas bus apreik\u0161ta\u201c. [10]
\nGer\u0105 biblini\u0173 vaizdini\u0173 santrump\u0105 randame vokie\u010di\u0173 kalba i\u0161leistame ra\u0161t\u0173 rinkinyje \u201eAktualioji Biblija\u201c: \u201eVelnias (t. y. kir\u0161intojas) \u2013 vienas i\u0161 pagrindini\u0173 \u0160\u0117tono vard\u0173. Tai nesutaikomas Dievo ir \u017emoni\u0173 prie\u0161as. Dar \u0160\u0117tonas yra vadinamas \u2018\u0161io pasaulio kunigaik\u0161\u010diu’ (Jn 12,31; 14,30; 16,11), \u2018\u0161io pasaulio dievai\u010diu\u2019 (2 Kor 4,4), \u2018gali\u016bnu’ (Mk 3,27), \u2018did\u017eiuoju slibinu, sen\u0105ja gyvate’ (Apr 12,9) etc. Jo kilm\u0117 likt\u0173 neai\u0161ki, jei Iz 14,12\u201320 ir Ez 28,12\u201319 neduot\u0173 mums nuorod\u0173; tikrai ai\u0161ku, kad jis buvo sukurtas ne blogiui. Kai jis buvo \u0161ventas, stojo prie\u0161 Diev\u0105 ir \u012ftrauk\u0117 \u012f \u0161\u012f mai\u0161t\u0105 kitus angelus (Jud eil. 6; 2 Pt 2,4). Jis yra asmuo, turintis ant\u017emogi\u0161k\u0105 gali\u0105 ir i\u0161mint\u012f, ta\u010diau nevisagalis ir nevisa\u017einis. Jis bando \u012f niek\u0105 paversti Dievo ketinimus bei \u017emonijos i\u0161gelb\u0117jimo planus. Pagrindinis \u0160\u0117tono puolimo metodas yra gundymas; jo vald\u017eia ribota, ir jis gali tik tiek, kiek jam leid\u017eia Dievas. Paskutiniojo Teismo dien\u0105 \u0160\u0117tonas bus am\u017eiams i\u0161tremtas \u012f pragar\u0105. [11]
\nDaugel\u012f biblinio tik\u0117jimo element\u0173 pa\u017e\u012fstame i\u0161 kit\u0173 religij\u0173. Kuo skiriasi Naujojo Testamento samprata nuo kit\u0173 vaizdini\u0173?
\nVelnias vis\u0173 pirma yra Dievo k\u016brinys, o ne jo planas. Daugeliui religij\u0173 \u017einomas vienas i\u0161 \u0161i\u0173 dviej\u0173 element\u0173 (k\u016brinys arba planas), bet, pirm\u0173j\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173 supratimu, velnias buvo sukurtas geras ir tik po savo nuopuolio stoja prie\u0161 Diev\u0105.
\nAntra, Biblija neapsiriboja teoriniais i\u0161ved\u017eiojimais, bet pateikia konkre\u010di\u0173 duomen\u0173 kalb\u0117dama apie tai, kas yra gera ir kas bloga. Tai yra svarb\u016bs dalykai, ir jais \u017emogus kasdieniame gyvenime gali pasiremti. Tariamasis g\u0117ris gali virsti blogiu, nes \u0160\u0117tonas \u201esugeba apsimesti \u0161viesos angelu\u201c (2 Kor 11,14). Jis da\u017enai kalba \u201eDievo\u201c l\u016bpomis tam, kad suved\u017eiot\u0173 \u017emog\u0173. Velnias bando sukurti savus g\u0117rio ir blogio kriterijus. \u201e\u017dmogus mato tai, kas yra jo akivaizdoje, o Dievas \u017evelgia \u012f \u0161ird\u012f\u201c (1 Sam 16,7).
\nIr tre\u010dia, egzistuoja vienareik\u0161m\u0117 absoliuti galimyb\u0117 i\u0161vengti blogio. Bausm\u0119 u\u017e nuod\u0117mes, blogio pasekmes J\u0117zus, kaip Dievo S\u016bnus, prisi\u0117m\u0117 sau. \u017dmogui reikia tik priimti \u0161i\u0105 auk\u0105. \u017dmogus i\u0161 karto netampa geras, bet jis \u017eino, kad atleista nuod\u0117m\u0117 nebetrukdys am\u017einai b\u016bti su Dievu.
\nDabar turime pamin\u0117ti ir ketvirt\u0105j\u012f skirtum\u0105. Naujasis Testamentas remiasi tuo, kad visi \u017emon\u0117s \u201eyra nusid\u0117j\u0119\u201c (Rom 3,23). Po nuopuolio visa \u017emonija nusigr\u0119\u017e\u0117 nuo Dievo. Tod\u0117l pirmiausia jie turi sugr\u012f\u017eti prie jo, prie Gerojo.<\/p>\n

Valstybin\u0117 Romos Ba\u017eny\u010dia<\/em><\/strong>
\n\u00b7 Ba\u017eny\u010dios t\u0117v\u0173 laikai<\/em>
\nPrasid\u0117jus krik\u0161\u010dioni\u0173 persekiojimams, i\u0161 prad\u017ei\u0173 buvo laikomasi Biblijos kriterij\u0173. Bet kada vis daugiau \u017emoni\u0173 krypo \u012f monoteizm\u0105, Romos vyskupas (190 m. po Kr.) buvo priverstas sutikti su kai kuriais kit\u0173 pasaul\u0117\u017ei\u016br\u0173 elementais. Taip kur\u012f laik\u0105 nebuvo vieningos velnio sampratos, net ir 337 po Kr., krik\u0161\u010dionybei tapus valstybine religija. Tik palaipsniui Romoje (o po Ba\u017eny\u010dios skilimo Bizantijoje ir nuo 988 m. Maskvoje) \u0117m\u0117 formuotis naujas paveikslas. Ai\u0161kus velnio \u012fvaizdis susidar\u0117 tik tuomet, kai kovoje d\u0117l paveiksl\u0173 kulto panaikinimo (ikonoklazmas) nugal\u0117jo tie, kurie nepritar\u0117 \u012fsakymui \u201eNesidaryk stabo ir n\u0117 jokio atvaizdo…\u201c (I\u0161 20,4\u20135), u\u017ekirtusiam keli\u0105 naujoms id\u0117joms. Nes iki tol diskutavo tik Ba\u017eny\u010di\u0173 t\u0117vai, o kiti j\u0173 mintis anonimi\u0161kai \u012ftraukdavo \u012f apokrifinius Naujojo Testamento ra\u0161tus.
\n
\n\u00b7 \u0160ventosios vokie\u010di\u0173 tautos Romos imperijos Ba\u017eny\u010dia<\/em>
\nSusik\u016brus \u0160ventajai Romos imperijai, Roma tapo labai svarbi, tod\u0117l bizanti\u0161ki ir ortodoksiniai vaizdiniai, perduodami tik mozaikose, \u0161iame straipsnyje beveik nebus minimi.
\nValstybin\u0117 Ba\u017eny\u010dia vis\u0105laik bando savo mokym\u0105 padaryti prieinam\u0105 pla\u010diajai visuomenei. Kita vertus, viduram\u017eiais Ba\u017eny\u010dia gal\u0117jo pagr\u012fsti bet kok\u012f mokym\u0105, nes liaudis nemok\u0117jo skaityti lotyni\u0161kos Biblijos.
\nPtolem\u0117ji\u0161kas pasaulio vaizdas tur\u0117jo b\u016bti sukrik\u0161\u010dionintas tam, kad b\u016bt\u0173 paprastesnis. Imta teigti, kad yra auk\u0161toji sfera, kurioje vie\u0161patauja Dievas, \u017eemoji sfera, kurioje valdo velnias, o tarp j\u0173, \u017eem\u0117je, gyvena \u017emogus. \u0160io paveikslo n\u0117ra Biblijoje. Vienas i\u0161 ankstesni\u0173j\u0173 tokio suvokimo i\u0161d\u0117stym\u0173 yra 1030 met\u0173 Auksin\u0117je evangelijoje [12]. V\u0117liau \u0161is padalijimas i\u0161ry\u0161k\u0117jo beveik visuose did\u017ei\u0173j\u0173 ba\u017eny\u010di\u0173 timpanuose [13].
\n\u0160itoks \u012fsp\u016bdingas vaizdavimas tur\u0117jo reik\u0161m\u0117s liaudies sampratai. Kindlerio literat\u016bros \u017eodynas apie pirm\u0105j\u0105 vadinam\u0105j\u0105 Pasaulio Teismo dram\u0105 \u201eLudus de Antichristo\u201c, pirm\u0105kart pastatyt\u0105 1160 m., ra\u0161o: \u201eGestikuliacija ir mimikos kalba buvo lemiamos, kadangi nesuprantan\u010diai lotyn\u0173 kalbos publikai tur\u0117jo atstoti tekst\u0105\u201c. [14] Pasaulio Teismo dramos iki pat Reformacijos buvo labai m\u0117gstamos. Viduram\u017eiuose jos suk\u016br\u0117 vaizdingus velnio paveikslo pagrindus.
\nTokio vaizdavimo b\u016bdo dramos tur\u0117jo dar ir kit\u0173 pasekmi\u0173: velnias buvo kaip Dievas perkeltas i\u0161 nematomo pasaulio \u012f \u017eemi\u0161k\u0105j\u012f ir su\u017emogintas. Tai prie\u0161taravo daugeliui pagoni\u0161k\u0173j\u0173 prietaring\u0173 vaizdini\u0173.
\nMene, ypa\u010d tapyboje, literat\u016broje ir teatre buvo siekiama visk\u0105, kas nepaai\u0161kinama, baisu, nepaken\u010diama ir negatyvu suversti velniui ir jo sek\u0117jams. Juodi, kraup\u016bs \u017ev\u0117rys buvo tapatinami su juo, spygliai ir dygliai siejami su juo, nesutramdomas seksualinis instinktas kildinamas i\u0161 jo, sugeb\u0117jimas gydyti, ypa\u010d moter\u0173, buvo kaltinamas ry\u0161iais su velniu (d\u0117l to viduram\u017eiais t\u016bkstan\u010diai moter\u0173 kaip raganos pa\u010diu \u017eiauriausiu b\u016bdu buvo sudegintos ant lau\u017eo).
\nYpa\u010d buvo kritikuojami ir draud\u017eiami sand\u0117riai su velniu, atkeliav\u0119 i\u0161 graik\u0173 ortodoks\u0173 pasaulio. Ma\u017edaug tai akcentavo ne\u017einomas vokie\u010di\u0173 autorius satyrinio\u2013didaktinio rimuoto k\u016brinio \u201eVelnio \u017eabangos\u201c, atsiradusio tarp 1414-\u0173j\u0173 ir 1420-\u0173j\u0173, \u012f\u017eangoje: veikalas es\u0105 para\u0161ytas kaip pamokymas ir \u012fsp\u0117jimas. \u0160iame k\u016brinyje velnias aplanko vien\u0105 atsiskyr\u0117l\u012f ir gundo j\u012f. Bet atsiskyr\u0117lis toks dievobaimingas, kad priver\u010dia velni\u0105 papasakoti apie sav\u0105j\u0105 kilm\u0119 ir veikimo b\u016bd\u0105. Taigi \u017emogus savo pamaldumu gali nugal\u0117ti velni\u0105, netgi j\u012f priversti laikytis Biblijos. Paskutin\u0117je scenoje irgi akcentuojama Biblijos tiesa (turint omeny velni\u0105): \u201eJie i\u0161main\u0117 nenykstan\u010diojo Dievo \u0161lov\u0119 \u012f nykstant\u012f \u017emogaus atvaizd\u0105\u201c (plg. Rom 1,23). Ma\u017ea to, velniai tampa juokingomis fig\u016bromis.
\nNe kiekvienas \u017emogus gali b\u016bti toks pamaldus kaip \u0161ventieji. Tod\u0117l nuolat vis primygtiniau buvo \u012fsp\u0117jama nekontaktuoti su velniu, o tai k\u0117l\u0117 dar didesn\u012f smalsum\u0105. \u0160iuo at\u017evilgiu min\u0117tinos Teofilio [15] bei Mefistofelio legendos, kurios teig\u0117, kad toks ry\u0161ys rei\u0161kia am\u017ein\u0105 prakeikim\u0105.<\/p>\n

Reformacija<\/strong><\/p>\n

1587 met\u0173 \u201eDr. Johanno Fausto istorijos\u201c pratarm\u0117je apie Faust\u0105 ra\u0161oma: \u201eKai jis tam tikram laikui pasi\u017ead\u0117jo velniui… kol pagaliau gavo savo u\u017etarnaut\u0105 atlyginim\u0105… visiems pasip\u016btusiems, \u0161maik\u0161tiems ir bedieviams \u017emon\u0117ms kaip siaubingas pavyzdys… bjaurus pavidalas ir nuo\u0161irdus \u012fsp\u0117jimas…\u201c [16]
\n\u0160is Reformacijos k\u016brinys rodo, kad reformatoriai nor\u0117jo likti prie biblinio tik\u0117jimo, tuo pa\u010diu nor\u0117jo i\u0161laikyti viduram\u017ei\u0161kus elementus, kurie buvo privalomi kataliki\u0161kajai visuomen\u0117s daliai.
\n\u201eFausto\u201c k\u016brinio tema taip pat kyla i\u0161 kataliki\u0161k\u0173j\u0173 viduram\u017ei\u0173. U\u017euomazgas galima pasteb\u0117ti jau VI \u0161imtme\u010dio Teofilio legendose, kuriose po velnio apra\u0161ym\u0173 sek\u0117 atgailos ir malon\u0117s vaizdai. X \u0161imtmetyje vokie\u010di\u0173 poet\u0117 Rosvita von Gandersheim sueiliavo \u0161i\u0105 istorij\u0105. Apie tai pasakoja ir \u201eLegenda aurea\u201c [17], bet tik Johannas Spie\u00dfas knygoje apie Faust\u0105 [18] (1587) pirm\u0105kart padaro i\u0161vadas, kad sutartis su velniu nepanaikinama.<\/p>\n

\u00b7 Literat\u016bra<\/em>
\nM. Lutherio manymu, velnio buvimas visur (netgi audros metu ar politinio prie\u0161ininko \u012fvaizdyje) suk\u0117l\u0117 did\u017eiul\u012f sraut\u0105 literat\u016brin\u0117s produkcijos.
\nTuo pa\u010diu buvo paneigtas kataliki\u0161kas mokymas apie tai, kad \u017emogus savo pamaldumu ir pinigais (indulgencija) arba d\u0117l ko nors pana\u0161aus gal\u012fs b\u016bti atleistas nuo savo kalt\u0117s. Kiekvienas \u017emogus dabar buvo pats atsakingas d\u0117l blogio. Apskritai asmenin\u0117s atsakomyb\u0117s akcentavimas tur\u0117jo didel\u0117s \u012ftakos formuojantis \u0160vietimo epochai ir moderniajam m\u0105stymui.
\nBaroko laikotarpiu greta protestanti\u0161k\u0173j\u0173 ra\u0161t\u0173 kilo nauja literat\u016brini\u0173 ra\u0161t\u0173 apie velni\u0105 banga, kuri i\u0161silaik\u0117 iki pra\u0117jusio \u0161imtme\u010dio pabaigos.
\nPuikus vaizdini\u0173, atsiradusi\u0173 tarp Reformacijos ir \u0160vietimo epochos, apibendrinimas yra \u201eDid\u017eiojoje universalioje enciklopedijoje vis\u0173 moksl\u0173 ir men\u0173, kurie lig \u0161iolei buvo i\u0161rasti ir pataisyti \u017emogaus proto ir s\u0105mojo\u201c [19]. 1744 m. pasirod\u017eiusiame 42-ajame tome beveik 100 skyri\u0173 skirta velnio temai.
\nVisuomenei nelabai patiko teologiniai paai\u0161kinimai. Ji mieliau steb\u0117jo \u0161iurpius vaidinimus, pjeses bei l\u0117li\u0173 teatro pasirodymus. Pagrindin\u0117 scenini\u0173 vaidinim\u0173 tema da\u017enai buvo velnias, ypa\u010d po to, kai \u201eFausto\u201c med\u017eiaga pakliuvo \u012f Anglij\u0105, ir kai ten Christoferis Marlowe scenoje meistri\u0161kai pastat\u0117 \u201eTragi\u0161k\u0105j\u0105 daktaro Fausto istorij\u0105\u201c. \u0160\u012f k\u016brin\u012f po kurio laiko v\u0117l buvo galima pamatyti Vokietijoje. Ta\u010diau gilios prasm\u0117s veikalas buvo nuvalkiotas keliaujan\u010di\u0173 artist\u0173 pastatymuose.
\n\u0160is k\u016brinys buvo statomas vadinamuosiuose Kasperlio teatruose, kuriuose greta komi\u0161ko persona\u017eo Kasperlio veikdavo ir velnias. \u017dmogi\u0161kosiomis savyb\u0117mis pasi\u017eymintis velnias, kuris i\u0161 esm\u0117s nori pikta, gali b\u016bti pergudrautas tik \u017emogaus, \u017einan\u010dio velnio k\u0117slus.
\n
\nNauj\u0173j\u0173 laik\u0173 \u012fvaizd\u017eiai<\/strong><\/p>\n

Graik\u0173 filosofija<\/strong><\/em>
\nL\u0117li\u0173 teatras, propaguodamas blogio \u012fveikimo per \u017einojim\u0105 id\u0117j\u0105, priart\u0117jo prie graik\u0173 filosof\u0173. Demokritui, Sokratui, Platonui blogis buvo tik ne\u017einojimo padarinys. Neapsi\u0161viet\u0119s \u017emogus nes\u0105moningai daro blog\u012f, tuo b\u016bdu i\u0161vengdamas atsakomyb\u0117s. Platonas eina toliau ir g\u0117r\u012f priskiria dvasiai, blog\u012f \u2013 \u017emogui. Blogis yra tiktai g\u0117rio tr\u016bkumas. Taip mano ir Filonas Aleksandrietis, su juo ir graik\u0173 helenistin\u0117 filosofija, ir papildo, kad dvasi\u0161k\u0105j\u012f prad\u0105 reprezentuoja Dievas, o material\u0173j\u012f \u2013 \u017emogus. Tai patvirtina Sokratas, kuris pirmasis pa\u017evelgia \u012f blog\u012f kaip \u012f gerosios Dievo Apvaizdos pa\u017einimo tr\u016bkum\u0105.
\n
\n\u0160vietimo epocha<\/em><\/strong>
\n\u0160iame \u0161imtmetyje gyven\u0119s vokie\u010di\u0173 profesorius Rorbachas ra\u0161o: \u201eViduram\u017ei\u0173 velnio ir demon\u0173 \u012fvaizd\u017eius galima pavadinti daugiau negu naiviais. Tokie atributai, kaip velnio kanopos, uodega ar ragai yra \u017emogaus fantazijos produktas, nieko bendro neturintis su velnio realybe. Tokio pob\u016bd\u017eio \u012fvaizd\u017eiai, pradedant \u0160vietimo epocha, suvokiami kaip juokai ir traktuojami kaip prietaringumas, i\u0161 kurio apsi\u0161viet\u0119s \u017emogus gali i\u0161sivaduoti protu. Ragan\u0173 procesai ir kitos inkvizicijos priemon\u0117s padar\u0117 visa kita, kad suabejotume velnio egzistavimu. Palaipsniui atsiskirdamos nuo ba\u017enytinio mokymo ir naivaus liaudies tik\u0117jimo, blogio j\u0117gos vis labiau ir labiau buvo sumenkinamos, i\u0161 esm\u0117s atmetamos\u201c. [20]
\nDaug dalyk\u0173, kuriuos galima paai\u0161kinti, buvo pateikiama kaip velnio darbas, ir ptolem\u0117ji\u0161kasis pasaulio vaizdas padar\u0117 savo. Tik\u0117jimas ne\u017eemi\u0161k\u0105ja j\u0117ga ir protu ima vienas kitam prie\u0161tarauti. Nepaneigtas konfliktas tarp g\u0117rio ir blogio buvo perkeltas \u012f \u017emog\u0173, kuris dabar vienas pats buvo atsakingas u\u017e savo veiksmus ir tur\u0117jo gyventi pagal moral\u0117s \u012fstatymus.
\nIr \u010dia buvo atsiremta \u012f graik\u0173 filosofij\u0105. Jei i\u0161mintis lemianti, tai \u017einojimas tur\u0117jo atvesti prie g\u0117rio, o ne\u017einojimas \u2013 prie blogio.<\/p>\n

J. V. Goethe\u2019s \u201eFausto\u201c tragedija<\/strong><\/em>
\nGoethe\u2019s \u201eFaustas\u201c yra skiriamasis faktorius tarp vaizdingojo viduram\u017ei\u0173 pasaulio ir materialaus \u0160vietimo epochos po\u017ei\u016brio. Tai yra vis\u0173 iki tol buvusi\u0173 id\u0117j\u0173 apibendrinimas ir meistri\u0161kas literat\u016brinis k\u016brinys, nagrin\u0117jantis filosofinius klausimus. Atgaivindamas antikos tem\u0105, ypa\u010d antroje tragedijos dalyje, Goethe remiasi vaizdiniais, kurie buvo \u0160vietimo epochos pagrindas. Dalyvaujant tokiems asmenims, kaip Dievas ir velnias, priimamas krik\u0161\u010dioni\u0161kas m\u0105stymo b\u016bdas, o \u017eem\u0117s dvasioje bei Valpurgijos nakties scenoje pasirei\u0161kia nekrik\u0161\u010dioni\u0161ki elementai. \u010cia susikerta liaudi\u0161ki ir teologiniai, seniausieji ir moderniausieji \u012fvaizd\u017eiai. K\u016brinys ir nagrin\u0117jamu klausimu, ir \u012fvaizd\u017eio platumu yra beribis laike. Jis neapribotas ir magija. Nor\u0117damas i\u0161vengti kaltinimo magija, Goethe i\u0161 pat prad\u017ei\u0173, prologe danguje, \u012ftraukia Fausto istorij\u0105 \u012f Dievo plan\u0105.
\nKaipgi dabar atrodo Goethe\u2019s velnias, Mefistofelis? D\u0117l daugyb\u0117s supainiot\u0173 vaizdini\u0173 \u012f \u0161\u012f klausim\u0105 atsakyti sunku.
\nTies\u0105 sakant, Mefistofelis n\u0117ra velni\u0173 velnias. Bet skirtumas n\u0117ra taip ai\u0161kiai \u012fvardytas, kaip Christoferio Marlowe k\u016briniuose, kur \u0160\u0117tonas vaizduojamas \u0161alia Mefistofelio. Ta\u010diau kartais Mefistofelis yra pats \u0160\u0117tonas, prad\u017eioje jis sakosi es\u0105s tik \u201edalis tos j\u0117gos, kuri am\u017einai nori blogio, bet am\u017einai kuria g\u0117r\u012f\u201c. Kitoje vietoje save jis apib\u016bdina taip: \u201eA\u0161 nesu i\u0161 did\u017ei\u0173j\u0173.\u201c [21]
\nKaip kaltintojas, kaip \u201evisk\u0105 neigianti dvasia\u201c, kurios \u201etikroji stichija\u201c yra tai, \u201ek\u0105 vadinate nuod\u0117me, griovimu ir blogiu\u201c, jis yra daugiau negu liaudi\u0161kasis velnias. Goethe prapl\u0117t\u0117 liaudi\u0161k\u0105 viduram\u017ei\u0173 fig\u016br\u0105 ir suteik\u0117 savo velniui dvasi\u0161k\u0105 aureol\u0119, pasaulieti\u0161k\u0105 sumanum\u0105 ir cini\u0161k\u0105 \u0161maik\u0161tum\u0105. Tam jis panaudoja savo draug\u0173 ra\u0161ytoj\u0173 J. H. Mercko ir J. G. Herderio bruo\u017eus.
\nTa\u010diau sudvasinimas gali reik\u0161ti ir tai, kad jis blog\u012f kaip asmen\u012f pavert\u0117 \u012f blog\u012f kaip princip\u0105. Tada blogis b\u016bt\u0173 g\u0117rio dalis, t. y. priemon\u0117 geriems sumanymams \u012fvykdyti. Jis b\u016bt\u0173 pavaldus g\u0117riui ir pabaigoje \u201epastangomis ir siekimu\u201c tur\u0117t\u0173 b\u016bti \u012fveiktas. Ta\u010diau paskutinio ta\u0161ko Goethe nepadeda. Be to, ir klausim\u0105, kas tie \u201emes\u201c, kurie turi j\u012f i\u0161vaduoti, jis palieka atvir\u0105. Ar tai yra asmenys, ar tik kokio principo \u012fsik\u016bnijimas? Pa\u017evelgus \u012f paties Goethe\u2019s gyvenim\u0105, neatrodo nei tas, nei tas.<\/p>\n

Reliatyvizmas<\/strong><\/em>
\n\u0160vietimo epochos id\u0117jos moderniaisiais laikais i\u0161sis\u0117m\u0117. Be teolog\u0173, kurie demitologizavo velnio pavidal\u0105 ir padar\u0117 j\u012f simboliu, buvo toki\u0173, kurie nu\u0117jo toliau, tvirtindami, kad jei \u017emogus vienas pats yra atsakingas u\u017e g\u0117r\u012f ir blog\u012f, tai jis pats ir nusistat\u0117 \u0161ias s\u0105vokas.
\nVokie\u010di\u0173 fizikas Werneris Heisenbergas (1901\u20131976) teigia: \u201eGamtos moksluose svarbu tai, kas teisinga ir klaidinga, religijoje \u2013 kas gera ir bloga, kas vertinga ir kas neturi vert\u0117s\u201c [22]. Taigi g\u0117ris ir blogis priklauso tik\u0117jimui ir yra matavimas. Bet matavimas gal\u0117t\u0173 atrodyti ir kitaip. Ir tai ypa\u010d pasirei\u0161kia, kai \u017emogus k\u0105 nors laiko blogiu. Galb\u016bt negatyvumas kitam yra gyvybi\u0161kai svarbus ir pozityvus? \u201eTeisingo teiginio prie\u0161ingyb\u0117 yra neteisingas teiginys, bet gilios tiesos prie\u0161ingyb\u0117 v\u0117l gali b\u016bti tiesa\u201c, \u2013 teigia Heisenbergas, kuris kalb\u0117damas apie atomin\u0119 fizik\u0105 pats tur\u0117jo pripa\u017einti, kad netgi moksle kartais negalioja logi\u0161ki principai.
\nBet jeigu blogis yra tik santykinis dalykas, tai jis jau neb\u0117ra absoliutus blogis. Tokiu atveju blogis praranda savo tikr\u0105j\u0105 egzistencij\u0105. Tuo remiasi visa modernioji teologija. Komunizmas taip pat mato tik ger\u0105 \u017emog\u0173. Blog\u012f sukelia tik aplinka. Tuo nieko nepasakoma apie blogio kilm\u0119. Jeigu \u017emon\u0117s yra visgi geri, kaip aplinka arba j\u0105 kuriantys \u017emon\u0117s tapo blogi, lieka neai\u0161ku.
\nBertoltas Brechtas k\u016briniu \u201eGerasis \u017emogus i\u0161 Sezuano\u201c irgi atstovauja reliatyvizmui. G\u0117ris ir blogis priklauso nuo \u017emogaus, kai kada nuo pinig\u0173. Bet ne \u017emogus yra blogas ir atsakingas prie\u0161 save, o visuomen\u0117.
\nDauguma \u017emoni\u0173 \u0161iandien jau nebetiki blogiu. Jie arba nebetiki jokia antgamtine j\u0117ga, taigi visk\u0105 perkelia \u012f \u017emog\u0173 ir blogis jiems yra subjektyvi s\u0105voka, arba tik\u0117dami Dievu nebeatskiria g\u0117rio nuo blogio, kaip kad daro musulmonai nuo VI \u0161imtme\u010dio. Jiems Dievas rei\u0161kia visk\u0105 kartu, o smerkti blog\u012f, rei\u0161kia smerkti Diev\u0105.
\n\u0160ios nuostatos \u0161iandien jau dav\u0117 savo vaisius. \u012evairiausio plauko teroristams blogis yra leid\u017eiamas, kadangi jis yra pateisinamas geru tikslu. Be to, \u201eblogos priemon\u0117s\u201c s\u0105vok\u0105 sugalvojo tie, kuri\u0173 pa\u0161alinimas reik\u0161t\u0173 ka\u017ek\u0105 gero.<\/p>\n

Man neturi reik\u0161m\u0117s tie \u012fvaizd\u017eiai, kurie apsiriboja tik materialumu. Vien tik neigiant blog\u012f, jis taip paprastai nei\u0161nyks i\u0161 \u0161io pasaulio. Biblinius viduram\u017ei\u0173 \u012fvaizd\u017eius a\u0161 irgi laikau materialiais. Man egzistuoja tik arba g\u0117ris, arba blogis, arba reliatyvumas, o tam politeistini\u0173 religij\u0173 taip pat nepakanka. \u012evaizdis man, nepaisant jo antgamtinio charakterio, turi pad\u0117ti pa\u0161alinti blog\u012f i\u0161 mano gyvenimo kasdienyb\u0117s.<\/p>\n

Thomas Schirrmacher<\/strong>, teologijos ir kult\u016bros moksl\u0173 daktaras, pastorius, d\u0117stytojas ir leid\u0117jas<\/p>\n

Vert\u0117 Saulius Rimkevi\u010dius<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Joks kitas klausimas, i\u0161skyrus klausim\u0105 apie gyvenimo ir meil\u0117s prasm\u0119, jokia filosofin\u0117 problema literat\u016broje ir mene nepaliko toki\u0173 gili\u0173 p\u0117dsak\u0173 istorin\u0117je taut\u0173 savimon\u0117je ir pa\u010dioje istorijoje, kaip klausimas, kod\u0117l atsirado g\u0117ris ir blogis.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":265,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[9],"tags":[85,104,105,106,103,107],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/264"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=264"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/264\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":267,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/264\/revisions\/267"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/265"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=264"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=264"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=264"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}