{"id":393,"date":"2016-05-12T14:03:21","date_gmt":"2016-05-12T11:03:21","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=393"},"modified":"2016-05-12T14:13:31","modified_gmt":"2016-05-12T11:13:31","slug":"seima-trejybiskumo-atvaizdas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=393","title":{"rendered":"\u0160eima \u2013 trejybi\u0161kumo atvaizdas"},"content":{"rendered":"

Ranald Macaulay
\nJerram Barrs<\/em><\/p>\n

\u0160eimos gyvenim\u0105 visada gaub\u0117 savoti\u0161kas romantizmas. \u017dmon\u0117ms paprastai atrodo, kad jeigu jau yra \u201e\u0161eima\u201c, tai tarpusavio santykiai joje savaime bus puik\u016bs. Bet tai akivaizdi netiesa, kadangi visos \u0161eimos yra m\u016b\u0161io laukas: jos susideda i\u0161 nusid\u0117j\u0117li\u0173 \u2013 ir tiktai nusid\u0117j\u0117li\u0173.
\nD\u0117l \u0161ios prie\u017easties Liuteris \u0161eimos gyvenim\u0105 pavadino \u201echarakterio ugdymo mokykla\u201c. Jis buvo i\u0161aukl\u0117tas Romos katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dios, kurios vienuoli\u0161kas idealas skelb\u0117, kad nuod\u0117ming\u0105 prigimt\u012f reikia ugdyti izoliuotoje vienuolyno aplinkoje, taikant grie\u017et\u0105, gerai parengt\u0105 re\u017eim\u0105 k\u016bnui ir sielai. Ved\u0119s Liuteris pamat\u0117, kad egzistuoja dar sunkesn\u0117, bet kartu ir daug geresn\u0117 mokykla charakteriui ugdyti. Kasdienin\u0117je nam\u0173 aplinkoje jo nuod\u0117mingumas buvo lengviau pastebimas. Jis su\u017einojo, koks i\u0161 tikr\u0173j\u0173 yra dvasinis gyvenimas. \u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Tai, kad atkreipiame d\u0117mes\u012f \u012f \u0161eimos gyvenimo sunkumus, anaiptol nerei\u0161kia, kad santuoka apskritai yra defektyvi. \u0160iame skyriuje kaip tik tikim\u0117s atskleisti kelet\u0105 nuostabi\u0173 \u0161eimos gyvenimo aspekt\u0173. Ta\u010diau bet kokia pana\u0161i diskusija, ypa\u010d m\u016bs\u0173 laikais, turi prasid\u0117ti nuo realisti\u0161ko sunkum\u0173 \u012fvertinimo, nes Vakar\u0173 pasaulyje po\u017ei\u016bris \u012f santuok\u0105 visi\u0161kai pasikeit\u0117. Jei anks\u010diau \u012f j\u0105 buvo \u017ei\u016brima kaip \u012f \u201eDievo \u012fkurt\u0105\u201c institucij\u0105, tai dabar santuoka \u2013 tiesiog s\u0117kmingas arba nes\u0117kmingas kontraktu paremtas susitarimas. Tod\u0117l nor\u0117dami apginti krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105j\u012f po\u017ei\u016br\u012f \u012f santuok\u0105 privalome tur\u0117ti ai\u0161k\u0173 pagrind\u0105. Niekada neturime sakyti, kad santuoka yra lengvas dalykas arba kad ji garantuoja laim\u0119.
\nTradicin\u0119 vienos moters ir vieno vyro s\u0105jungos \u2013 \u201eiki mirtis mus i\u0161skirs\u201c \u2013 samprat\u0105 i\u0161kreip\u0117 daugelis \u0161iuolaikin\u0117je visuomen\u0117je egzistuojan\u010di\u0173 veiksni\u0173 (pavyzd\u017eiui, pertekliaus ir mobilumo augimas, feministin\u0117 m\u0105stysena). Ta\u010diau daugiausia \u012ftakos tam tur\u0117jo pasikeitusi Vakar\u0173 visuomen\u0117s pasaul\u0117\u017ei\u016bra \u2013 stipri\u0173 nat\u016bralizmo ir materializmo tendencij\u0173 \u012fsigal\u0117jimas filosofijoje, apie kur\u012f kalb\u0117jome VII skyriuje. Tvirtinama, kad \u017emogus viso labo es\u0105s gyv\u016bn\u0173 pasaulio dalis. M\u016bs\u0173 \u012fprotis laikytis i\u0161tikimyb\u0117s netur\u012fs religinio pagrindo ar sankcijos; tai tiesiog ekonomini\u0173 ir asmenini\u0173 sunkum\u0173 rezultatas. Nor\u0117dami tok\u012f \u012fprot\u012f kuo nors pagr\u012fsti, tur\u0117tume remtis koki\u0173 nors \u017einduoli\u0173 ir pauk\u0161\u010di\u0173 r\u016bpi\u0173 poravimosi \u012fpro\u010diais, t.y. etologija, o ne teologija. \u0160i filosofin\u0117 revoliucija m\u016bs\u0173 visuomen\u0117je suformavo visi\u0161kai kitoki\u0105 bendr\u0105j\u0105 nuomon\u0119. Tai rodo dabartiniai pasikeitimai \u012fstatymuose d\u0117l lyties ir santuokos: i\u0161siskirti pasidar\u0117 daug lengviau, \u012fteisinti abortai ir homoseksualizmas.
\nTod\u0117l gindami biblin\u012f po\u017ei\u016br\u012f \u012f santuok\u0105 neturime b\u016bti naiv\u016bs. Mes negalime sau leisti nerealisti\u0161kai \u017evelgti \u012f santuok\u0105 ar b\u016bti vien tradicij\u0173 sek\u0117jai. Privalome ai\u0161kiai suprasti, k\u0105 Biblija kalba apie santuok\u0105 bei \u0161eim\u0105, ir ginti jas remdamiesi tik \u0161iuo pagrindu.<\/p>\n

I\u0161eities ta\u0161kas \u2013 suk\u016brimas<\/strong><\/p>\n

-Ir v\u0117lgi i\u0161eities ta\u0161kas yra suk\u016brimas. \u201e\u017dmogus\u201c buvo sukurtas \u201ekaip vyras ir moteris\u201c (Pr 1,27). Tai krik\u0161\u010dioni\u0161kos santuokos sampratos pagrindas. Be to, kadangi \u201e\u017emogui\u201c, sukurtam kaip vyras ir moteris, buvo liepta gimdyti vaikus, \u010dia ir \u0161eimos sampratos prad\u017eia. Prad\u017eios knygos 2,24 savo ruo\u017etu ai\u0161kiai parodo, kad vaikas suaug\u0119s \u201epaliks t\u0117v\u0105 ir motin\u0105, glausis prie \u017emonos\u201c, taip sukurdamas nauj\u0105 \u0161eim\u0105.
\nPrad\u017eios knygos pirmas skyrius taip pat nurodo, kad \u0161eimai buvo skirta ai\u0161kiausiai atspind\u0117ti tai, kas vadinama Dievo paveikslu<\/em>. \u0160ioje vietoje turime b\u016bti atsarg\u016bs. Kiekvienas vyras ir kiekviena moteris yra Dievo paveikslas d\u0117l to, kad jie yra asmenyb\u0117s. Ta\u010diau apie Dievo asmenyb\u0119 negalima kalb\u0117ti nepaminint jos skirtingumo; trys asmenys sudaro vien\u0105 tikr\u0105 Diev\u0105. Dievas n\u0117ra pana\u0161us \u012f b\u016btyb\u0119, nukelt\u0105 \u012f negyvenam\u0105 sal\u0105, negalin\u010di\u0105 su niekuo bendrauti. Dievo asmeni\u0161kumas (pavyzd\u017eiui, tai, kad Dievas myli) pilnutinai pasirei\u0161kia Trejyb\u0117s nari\u0173 santykiuose. Pana\u0161iai ir \u017emoni\u0173 asmeni\u0161kumas pilnutinai pasirei\u0161kia visuomeniniame gyvenime. Tod\u0117l netgi galime sakyti, kad \u017emogus yra Dievo paveikslas tiktai<\/em> bendruomen\u0117je. Tai neprie\u0161tarauja tam, k\u0105 jau sak\u0117me: kiekvienas atskiras \u017emogus yra Dievo paveikslas. Ta\u010diau \u017emogus pilnutinai atsiskleid\u017eia pirmiausia ne kaip individas, bet santykiuose su kitais.
\nTaigi Prad\u017eios knygos pirmas skyrius mus moko, kad, viena, \u201esantuoka\u201c yra pirmin\u0117 \u017emogi\u0161k\u0173 santyki\u0173 forma \u2013 ne du Adomai ar dvi Ievos. Antra, \u0161ie santykiai yra pirmin\u0117 Dievo paveikslo i\u0161rai\u0161ka.
\nTai nerei\u0161kia, kad vieni\u0161as asmuo negali b\u016bti visavertis. Kadangi lytiniai santykiai n\u0117ra m\u016bs\u0173 b\u016bties esm\u0117 (nors seksualumas yra neatskiriama \u017emogi\u0161kumo dalis) ir kadangi mes buvome sukurti taip, kad neapsiribotume tik savo \u0161eimos santykiais (prisiminkite J\u0117zaus paliepim\u0105 myl\u0117ti artim\u0105 kaip save pat\u012f), likti nesusituokus ir \u012fmanoma, ir teis\u0117ta. Nesusituok\u0119s \u017emogus neb\u016btinai save ma\u017eiau realizuoja kaip asmenyb\u0119 tik d\u0117l to, kad vieni\u0161umas n\u0117ra \u017emogi\u0161kojo gyvenimo norma.
\nTa\u010diau mes norime parodyti, kad vedybiniai santykiai \u2013 kurie i\u0161 tikr\u0173j\u0173 yra \u017emoni\u0173 visuomen\u0117s priimta norma \u2013 buvo Dievo sukurti kaip ai\u0161kiausias Trejyb\u0117s vienov\u0117s ir \u012fvairov\u0117s pavyzdys ir atspindys. Vadinasi, pasakymas jie taps vienu k\u016bnu<\/em> (Pr 2,24) rei\u0161kia ne tik fizin\u012f susijungim\u0105, nors, ai\u0161ku, jis apima ir tai. Jis grei\u010diau i\u0161ry\u0161kina vienov\u0119, kuri\u0105 galima patirti tik visi\u0161kai \u012fsipareigojus vienai \u0161eimai. Tuo ji nepana\u0161i \u012f visus kitus santykius. Tapimas vienu k\u016bnu apima \u012fsipareigojim\u0105 myl\u0117ti visa savo \u017emogi\u0161k\u0105ja meile, dalytis visu savo gyvenimu. Jis apima ir fizin\u012f susijungim\u0105 per seksualinius santykius, ir nuostabi\u0105 galimyb\u0119 sukurti kitus asmenis, su kuriais galime dalytis savo vienove. Kiekvienam i\u0161 t\u0117v\u0173 vaikai taip pat yra \u201ekaulas mano kaul\u0173 ir k\u016bnas mano k\u016bno\u201c. Kitaip sakant, \u0161eima yra unikalus Dievo paveikslas.
\nTai nerei\u0161kia, kad visuomen\u0117je n\u0117ra joki\u0173 kit\u0173 pana\u0161aus pob\u016bd\u017eio tarpusavio santyki\u0173. Visi \u017emogi\u0161ki santykiai yra santykiai tarp asmen\u0173. Tad jie didingi tuo, kad remiasi meile. Tuo didinga santuoka, taip pat ir draugyst\u0117 u\u017e santuokos rib\u0173. Nors \u0161eimoje bendrab\u016bvis potencialiai yra kitoks, negu jis gali b\u016bti tarp draug\u0173, Ba\u017eny\u010dioje ar apskritai visuomen\u0117je, visi \u017emogi\u0161ki santykiai buvo sukurti tam, kad atspind\u0117t\u0173 Dievo vienov\u0119 \u012fvairov\u0117je.
\nTai nerei\u0161kia, kad visi santykiai turi b\u016bti vienodai svarb\u016bs ar pasi\u017eym\u0117ti tokio pat lygio darna. Biblija pateikia daug pavyzd\u017ei\u0173, iliustruojan\u010di\u0173 draugyst\u0117s ry\u0161ius u\u017e santuokos rib\u0173: Dovydas ir Jonatanas, Noom\u0117 ir R\u016bta, J\u0117zus ir Jonas, \u201emylimasis mokinys\u201c. Draugyst\u0117 ir santuokinis gyvenimas daug kuo pana\u0161\u016bs. Pavyzd\u017eiui, draugai gali dalytis gyvenimu, b\u016bti i\u0161tikimi vienas kitam ir labai artimi. Ta\u010diau draugai n\u0117ra dievi\u0161kojo \u012fsakymo \u012fpareigoti palaikyti ry\u0161\u012f vis\u0105 gyvenim\u0105 kaip susituokusi pora (paprastai tik mirtis gali j\u0105 i\u0161skirti); be to, tai n\u0117ra seksualinis ry\u0161ys. Tokia vienov\u0117 turi b\u016bti i\u0161laikyta ir Ba\u017eny\u010dioje. J\u0117zus pasak\u0117: \u201eA\u0161 meld\u017eiu… u\u017e tavo man pavestuosius…, kad jie b\u016bt\u0173 viena kaip ir mes\u201c (Jn 17,9. 11).
\nSantuokiniai ir draug\u0173, Ba\u017eny\u010dios ar visuomen\u0117s santykiai skiriasi savo pob\u016bd\u017eiu, bet ne prana\u0161umu ar svarbumu. Kaip kad visi tam tikros \u0161eimos gyv\u016bn\u0173, pavyzd\u017eiui, ka\u010di\u0173, atstovai yra lyg\u016bs tos \u0161eimos nariai \u2013 viena r\u016b\u0161is n\u0117ra geresn\u0117 u\u017e kit\u0105, nors kiekviena skirtinga, \u2013 taip ir \u0161eimos vienov\u0117 yra unikali, nors vienov\u0117, patiriama ne \u0161eimoje, n\u0117ra blogesn\u0117. Ji yra tiesiog kitokia.
\nNaujasis Testamentas palaiko po\u017ei\u016br\u012f, kad santuoka unikali. Paulius, Lai\u0161ke efezie\u010diams (5,22\u201333) kalb\u0117damas apie teisingus santuokinius ry\u0161ius, nurodo atitinkamas vyro ir \u017emonos pareigas. Jis ai\u0161kina, kad vyras turi myl\u0117ti savo \u017emon\u0105, \u201ekaip ir Kristus myl\u0117jo Ba\u017eny\u010di\u0105 ir atidav\u0117 u\u017e j\u0105 save\u201c (5,25). (Beje, \u0161i\u0105 eilut\u0119 tur\u0117t\u0173 atid\u017eiai apsvarstyti tie, kurie \u012ftikin\u0117ja, kad Paulius menkai tevertino moteris ar santuok\u0105 arba abu \u0161iuos dalykus). Sugretin\u0119s santuok\u0105 su Kristaus ir Ba\u017eny\u010dios ry\u0161iais, jis cituoja Prad\u017eios knyg\u0105, 2,24: \u201eTod\u0117l \u017emogus paliks t\u0117v\u0105 bei motin\u0105 ir glausis prie savo \u017emonos, ir du taps vienu k\u016bnu\u201c<\/em> (5,31). Ir papildo tai \u012fstabiu komentaru: \u201eTai didis sl\u0117pinys \u2013 a\u0161 tai sakau apie Krist\u0173 ir Ba\u017eny\u010di\u0105\u201c<\/em>(Ef 5,32).
\nTaip sakydamas Paulius neignoruoja santuokos. Jis nesako \u2013 santuoka nesvarbi, svarbus tik Kristaus ry\u0161ys su Ba\u017eny\u010dia. Prie\u0161ingai, jam r\u016bpi santuokoje \u012ftvirtinti teisingus santykius.
\n\u012edomi \u017eod\u017eio myst\u0113rion<\/em> (\u201esl\u0117pinys\u201c) vartosena. Paprastai Paulius j\u012f vartoja kalb\u0117damas apie ties\u0105, kurios patys negalime atskleisti ir kuri laikoma \u201esl\u0117piniu\u201c, kol Dievas panor\u0117s j\u0105 paskelbti (\u017er., pavyzd\u017eiui, Ef 3,4\u20135). Ta\u010diau kai kalbama apie santuok\u0105, tokia reik\u0161m\u0117 vargu ar galima. Kod\u0117l tada Paulius pasirenka b\u016btent \u0161\u012f \u017eod\u012f? M\u016bs\u0173 manymu, tod\u0117l, kad santuoka tam tikra prasme yra aprei\u0161kimas, kad ji atskleid\u017eia tam tikrus dalykus apie m\u016bs\u0173 santykius su Dievu. Kitais atvejais vartodamas \u017eod\u012f myst\u0113rion,<\/em> Paulius turi galvoje \u017eodin\u012f aprei\u0161kim\u0105, parodant\u012f Kristaus i\u0161ganomojo darbo prasm\u0119. O \u010dia (Ef 5,32) kai kas aprei\u0161kiama ne \u017eod\u017eiais, bet per vien\u0105 k\u016brinijos aspekt\u0105<\/em> \u2013 per santuok\u0105. Teisingi santykiai tarp vyro ir \u017emonos yra santyki\u0173 tarp Kristaus ir Ba\u017eny\u010dios atvaizdas. \u0160tai kod\u0117l santuoka yra sl\u0117pinys.
\nTa\u010diau tame pa\u010diame lai\u0161ke Paulius i\u0161ple\u010dia savo mint\u012f ir kalba ne tik apie vyro ir \u017emonos santykius, bet ir vis\u0105 \u0161eim\u0105: \u201eD\u0117l to a\u0161 klaupiuosi prie\u0161 T\u0117v\u0105, nuo kurio kiekviena t\u0117vyst\u0117 danguje ir \u017eem\u0117je turi vard\u0105\u201c (Ef 3,14\u201315). Begalinis gyvasis Dievas suk\u016br\u0117 ribotus asmenis, bet pana\u0161ius \u012f save, ir j\u0173 gyvenimas \u0161eimoje primena Trejyb\u0117s gyvenim\u0105. Toli gra\u017eu ne mes, \u017emon\u0117s, jausdamiesi menki visatoje, suk\u016br\u0117me \u201et\u0117vo \u012fvaizd\u012f\u201c danguje, bet pats Dievas T\u0117vas suk\u016br\u0117 mus pana\u0161ius \u012f save. Santuokoje \u017emon\u0117s gali patirti vienov\u0119 ir \u012fvairov\u0119, ir tod\u0117l ji patvirtina paties Dievo vienov\u0119 ir \u012fvairov\u0119. Tod\u0117l mes galime patirti ir \u017emogi\u0161k\u0105j\u0105 t\u0117vyst\u0119, nes \u201et\u0117vyst\u0117\u201c pirmiausia yra Trejyb\u0117je.
\nKrik\u0161\u010dioni\u0161ko po\u017ei\u016brio \u012f \u0161eim\u0105 pagrind\u0105 randame suk\u016brime. Tai dar viena dvasinio gyvenimo sritis, kuri\u0105 paai\u0161kina vienijantis principas, pateiktas pirmame skyriuje. Mintis, kad \u0161eima yra geriausia Dievo paveikslo i\u0161rai\u0161ka, n\u0117ra tik teori\u0161ka. Ja remdamiesi svarstym\u0105 apie \u0161eim\u0105 pradedame nuo tos vietos, nuo kur ir reik\u0117t\u0173 \u2013 nuo m\u016bs\u0173 tikrosios tapatyb\u0117s atgavimo, kuris \u0161iuo atveju rei\u0161kia tikrojo \u0161eimos pob\u016bd\u017eio atk\u016brim\u0105. Nuo pat prad\u017ei\u0173 \u0161eimai buvo skirta geriausiai atspind\u0117ti Trejyb\u0117s santykius ir b\u016bti tokia s\u0105junga, kurioje gal\u0117tume pilnutiniausiai d\u017eiaugtis tokiais pat santykiais, kokiais d\u017eiaugiasi Trejyb\u0117. Argi galima \u012fsivaizduoti dar kilnesn\u012f santuokos ir \u0161eimos pagrind\u0105? Tai krik\u0161\u010dioni\u0161kojo po\u017ei\u016brio \u012f \u0161eim\u0105 esm\u0117.<\/p>\n

Vald\u017eia \u2013 ne i\u0161eitis<\/strong><\/p>\n

Pastaruoju metu pasipyl\u0117 visa lavina krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0173 knyg\u0173 apie santuok\u0105 ir \u0161eim\u0105. Nelaimei, dauguma i\u0161 j\u0173 nepalie\u010dia suk\u016brimo ir d\u0117l to pateikia labai ribot\u0105 po\u017ei\u016br\u012f \u012f \u0161eim\u0105. Ta\u010diau mes nesakome, kad d\u0117l to \u0161ios knygos nelabai vertingos ar visai bevert\u0117s.
\n\u010cia slypi du pagrindiniai pavojai. Pirmasis \u2013 tendencija vald\u017ei\u0105 padaryti svarbiausiu klausimu ir viso tikro \u0161eimos gyvenimo d\u017eiaugsmo \u0161altiniu. Antrasis, glaud\u017eiai susij\u0119s su pirmuoju ir tiek pat i\u0161balansuotas, \u2013 metod\u0173, pad\u0117sian\u010di\u0173 i\u0161spr\u0119sti strukt\u016bros tr\u016bkumo \u0161eimos gyvenime problem\u0105, akcentavimas. \u0160\u012f klausim\u0105 jau esame aptar\u0119 kitais atvejais, ir kalbant apie santuok\u0105 problema i\u0161lieka beveik tokia pat. Vald\u017eios akcentavim\u0105 vadindami pavojingu, <\/em>nesakome, kad vald\u017eia \u0161eimoje yra antraeilis dalykas. \u0160iuolaikin\u0117je visuomen\u0117je ji visai ignoruojama ir tod\u0117l suk\u0117l\u0117 baisios sumai\u0161ties ir sielvarto, tad \u0161iandien j\u0105 akcentuoti b\u016btina. Be to, ir Dievo \u017eodis pateikia tam tikr\u0105 strukt\u016br\u0105 \u2013 vyras vir\u0161esnis u\u017e \u017emon\u0105, t\u0117vai u\u017e vaikus, \u2013 ir to laikytis be galo svarbu. Ta\u010diau tvirtai parei\u0161kiame, jog kalbant apie santuok\u0105 bei \u0161eim\u0105 vald\u017eia n\u0117ra esminis klausimas.
\nTiek pat pavojinga perd\u0117tai pabr\u0117\u017eti metodus. Kai kurie krik\u0161\u010dionys, nors ir teisingai gindami tvark\u0105, nurodo detaliausius metodus jai palaikyti. Tai rimta klaida. Nors laikytis ka\u017ekieno nustatyt\u0173 taisykli\u0173, kad \u0161eima b\u016bt\u0173 laiminga, atrodo lengva ir da\u017enai \u201epasiteisina\u201c (kadangi \u017emon\u0117s apskritai geriau funkcionuoja esant tam tikrai strukt\u016brai nei be jos), kyla did\u017eiulis legalizmo pavojus. O \u0161eimos santykiuose negali b\u016bti nieko bjauresnio u\u017e tok\u012f legalizm\u0105. Vien d\u0117l to, kad \u201eprivaloma\u201c bet kuria kaina laikytis taisykli\u0173, t\u0117vai tampa nelankst\u016bs, o vaikai pilni apmaudo.
\n\u017dinoma, aptarti b\u016bdus tvarkai palaikyti gali b\u016bti naudinga. Viena \u0161eima kitai gali pasakyti: \u201eTaip tvarkant m\u016bs\u0173 \u0161eimynin\u012f gyvenim\u0105, daug kas pasikeit\u0117\u201c, ir toks patarimas i\u0161 tikr\u0173j\u0173 gali pasirodyti geras. Ta\u010diau dabartinis metod\u0173 akcentavimas taip remiasi \u012f priemones, kad i\u0161 aki\u0173 pametamas tikslas. \u0160eimos modelis tampa mechani\u0161kas, o ne asmeni\u0161kas. S\u0117km\u0117s kriterijumi tampa klausimas \u201ekaip tiksliai laikom\u0117s tam tikro autoriteto pasi\u016blyt\u0173 metod\u0173 \u0161eim\u0105 padaryti laiming\u0105?\u201c, o ne \u201ear tikrai mylime vienas kit\u0105?\u201c
\nTai labai svarbu puolusiame pasaulyje, nes teisingas i\u0161eities ta\u0161kas n\u0117ra vien teorin\u0117 problema: prad\u0117j\u0119 nuo suk\u016brimo, gyvenime gauname visai kitok\u012f rezultat\u0105 nei taikydami po\u017ei\u016br\u012f, grind\u017eiam\u0105 arba vald\u017eia, arba metodais, arba abiem drauge. Pavyzd\u017eiui, kai suvokiame, jog \u0161eima turi atspind\u0117ti santykius tarp Trejyb\u0117s nari\u0173, suprantame, kad \u012fvairov\u0117 n\u0117ra problema: ji neb\u016btinai turi griauti \u0161eimos vienov\u0119, lygiai taip, kaip ji negriauna ir vienov\u0117s tarp T\u0117vo, S\u016bnaus ir \u0160ventosios Dvasios. \u012evairov\u0117s principas dera visur \u2013 asmenybei, gabumams, interesams, tam tikroms strukt\u016broms namuose ar kitur. Nereikia tik\u0117tis, kad visos \u0161eimos elgsis vienodai, nei to, kad viena \u0161eima visada elgsis taip pat. Reikia i\u0161mokti priimti ir skatinti \u012fvairov\u0119 ten, kur ji neprie\u0161tarauja Biblijoje duotiems Dievo \u012fsakymams. (Poligamija, pavyzd\u017eiui, yra Dievo \u012fstatymo pa\u017eeidimas, o skirting\u0173 rasi\u0173 santuoka \u2013 ne). Tiktai Dievo \u012fstatymai gali b\u016bti taikomi visur ir visiems.
\n\u012e visas kitas taisykles, kaip organizuoti \u0161eimos gyvenim\u0105, turi b\u016bti \u017ei\u016brima kriti\u0161kai. Jokia ypatinga doryb\u0117 sekti tam tikra mada auginant vaik\u0105 (pavyzd\u017eiui, kaip i\u0161mokyti pasipra\u0161yti ant puoduko), laikytis tam tikro re\u017eimo ar pabr\u0117\u017eti tvarkingum\u0105, \u2013 kiekviena \u0161eima yra skirtinga. Viena \u0161eima gali toleruoti didel\u0119 netvark\u0105, tuo tarpu kita d\u0117l to sukelt\u0173 triuk\u0161m\u0105. Viena pora gali eiti miegoti v\u0117lai, o kita turi u\u017emigti anksti. Vienam vaikui tam tikra drausm\u0117 bus naudinga, ta\u010diau kitam ji gali pakenkti. Kvaila ir ydinga siekti vienodumo tokiose srityse.
\nJei mes, krik\u0161\u010dionys, b\u016btume tai suvok\u0119 ir to mok\u0119, b\u016btume gal\u0117j\u0119 skatinti \u017emogi\u0161kum\u0105, u\u017euot veik\u0119 prie\u0161 j\u012f. B\u016btume gal\u0117j\u0119 mesti i\u0161\u0161\u016bk\u012f nusistov\u0117jusiam konformistiniam po\u017ei\u016briui tiek \u0161eimoje, tiek visuomen\u0117je. U\u017euot tai dar\u0119, da\u017enai palaik\u0117me konformizm\u0105, klaidingai manydami, kad tai ir yra teisumas. Tai pats did\u017eiausias pavojus, slypintis kai kuriose neseniai krik\u0161\u010dioni\u0173 para\u0161ytose knygose apie \u0161eimos gyvenim\u0105. Susikoncentruodami \u012f metodus (kad ir kokie geri kai kurie i\u0161 j\u0173 b\u016bt\u0173), \u0161ie autoriai ugdo konformizm\u0105 ir, vadinasi, po\u017ei\u016br\u012f, nesuderinam\u0105 su krik\u0161\u010dionio tik\u0117jimu. Malon\u0117, \u012fvairov\u0117 ir \u017emogi\u0161kumas prarandami; pradeda vyrauti legalizmas, konformizmas ir ne\u017emogi\u0161kos mechanin\u0117s strukt\u016bros.
\nNeatmetame nei \u017emogi\u0161kos vald\u017eios, nei \u017emogi\u0161k\u0173 taisykli\u0173. Kad gal\u0117t\u0173 funkcionuoti, kiekviena \u0161eima privalo tur\u0117ti kelet\u0105 taisykli\u0173, pavyzd\u017eiui, nustatyt\u0105 laik\u0105 valgyti ar laik\u0105 vaikams eiti miegoti. \u0160iose srityse paklusnumas yra reikalingas ir labai svarbus. Tokia tvarka \u0161eimai suteikia laisv\u0119; vaikai, \u0161itokias taisykles pri\u0117m\u0119 kaip savo gyvenimo dal\u012f, yra daug laimingesni. Ir t\u0117vams, ir vaikams vienodai reikia tam tikros tvarkos. Niekada nereikia pamir\u0161ti, kad \u0161ios taisykl\u0117s yra \u017emogi\u0161kos, o ne dievi\u0161kos, ta\u010diau tai nekei\u010dia fakto, kad joms reikia paklusti. Tiek t\u0117vai, tiek vaikai turi gerbti taisykles ir joms paklusti.
\nNors nuo nuopuolio laik\u0173 vald\u017eia tapo labai svarbi (taip, kaip ji be galo svarbi valstyb\u0117s valdyme), ir \u017emogi\u0161kos taisykl\u0117s yra reikalingos, nei viena, nei kita neturi b\u016bti laikomi pagrindiniais dalykais. Deja, taip gali labai lengvai atsitikti. Visi \u0161iek tiek link\u0119 \u012f utopijas \u2013 savo mintyse turime susidar\u0119 \u012fvaizd\u012f, kaip tur\u0117t\u0173 atrodyti meil\u0117 ir vienyb\u0117 namuose, gerai organizuotas, be konflikt\u0173, skland\u017eiai tekantis gyvenimas. Ta\u010diau pa\u017evelg\u0119 \u012f tikrov\u0119 nusiviliame. Atrodo, sumai\u0161ties tiek daug \u2013 k\u016bdiki\u0173 verksmas, ligos, gin\u010dai, netik\u0117ti sve\u010diai, prie\u0161taringi \u012fsipareigojimai ir t.t. Ta\u010diau toks yra gyvenimas \u2013 labai jau neutopi\u0161kas ir netvarkingas.
\nBe to, gyvenimas dar ir sud\u0117tingas. Skirtingo am\u017eiaus vaik\u0173 su skirtingais poreikiais aukl\u0117jimas, prisitaikymas prie to, kad kiekviena savait\u0117 b\u016bna vis kitokia, kasdien besikei\u010dian\u010dios kiekvieno asmens problemos, nuovargis, ypatingos pagundos, sielvartas \u0161eimoje d\u0117l mirties ar sunkumai mokykloje, \u2013 tai tik keletas gyvenimo sud\u0117tingumo pavyzd\u017ei\u0173. Gyvenimas niekada neb\u016bna paprastas. Dar labiau jis komplikuojasi d\u0117l nuod\u0117m\u0117s. \u0160eimos nariai yra nuod\u0117mingi \u017emon\u0117s, o ne ma\u0161inos, \u2013 tiek t\u0117vai, tiek vaikai. Tad kaip gyvenimas i\u0161 viso gali b\u016bti ramus ir tvarkingas, ypa\u010d, kai \u0161eima gyvena ne tik d\u0117l sav\u0119s, bet ir d\u0117l kit\u0173 (kaip ir tur\u0117t\u0173 b\u016bti) \u2013 stengiasi b\u016bti svetinga, pri\u017ei\u016bri pasenusius t\u0117vus ar gimines, ne\u0161a aplinkini\u0173 na\u0161tas?
\nPabr\u0117\u017edami \u012fvairov\u0119 ir skirtingum\u0105, bandome prasiskverbti pro reliatyvius \u017emogi\u0161kuosius po\u017ei\u016brius \u012f \u0161eimos gyvenim\u0105 iki Dievo pirminio santuokos ir \u0161eimos suk\u016brimo tikslo. \u0160eimos modelis n\u0117ra <\/em>pana\u0161us \u012f efektyviai valdom\u0105 \u012fmon\u0119. Tokio modelio pritaikymas \u0161eimoje reik\u0161t\u0173 bet kokios \u017emogi\u0161kumo galimyb\u0117s sunaikinim\u0105. \u0160tai kod\u0117l nepalaikome tokio po\u017ei\u016brio, kuris remiasi vald\u017eia arba metodais. \u0160eimos gyvenimas visada pilnas netvarkos. Ta\u010diau tai nerei\u0161kia, kad jis tur\u0117t\u0173 b\u016bti visi\u0161kai sutrikdytas. Kaip Ba\u017eny\u010diai nurodoma atlikti visus dalykus \u201epadoriai ir tvarkingai\u201c, taip ir \u0161eima privalo siekti tvarkos.
\nTa\u010diau utopinis po\u017ei\u016bris \u012f tvark\u0105 namuose atne\u0161a nuolatin\u012f nusivylim\u0105. Tuomet \u017emogus tikisi tvarkos, kurios pasiekti ne\u012fmanoma, \u2013 juk gyvenimas n\u0117ra normalus, o \u0161eima n\u0117ra i\u0161imtis. I\u0161 ties\u0173 \u0161eima tiek pat nenormali, kaip ir kiti visuomen\u0117s aspektai. Tod\u0117l gyvenimas tampa nepakeliamas tokiam, kuris galvoja: \u201eJei padarysiu taip ir taip, tada visi \u0161eimyninio gyvenimo nusivylimai ir netvarka bus i\u0161taisyta, ir mes ilgai ir laimingai gyvensime\u201c. Sukoncentravus d\u0117mes\u012f \u012f metodus, galima i\u0161ugdyti efektyviau veikian\u010di\u0105 organizacij\u0105, vadinam\u0105<\/em> \u0161eima. Bet tai niekada nesuformuos gyvo organizmo \u2013 tikros<\/em> \u0161eimos, kuri atskleid\u017eia Dievo b\u016bd\u0105 ir asmenyb\u0119.
\n\u0160eimos d\u0117mesio centras turi b\u016bti Trejyb\u0117. Kadangi kiekvienas Trejyb\u0117s narys myli, kiekvieno j\u0173 skirtingumas nesunaikina j\u0173 vienov\u0117s. Meil\u0117 \u201eyra tobulumo rai\u0161tis\u201c (Kol 3,14). Taip ir \u0161eimos nariai turi myl\u0117ti vienas kit\u0105 ir d\u017eiaugtis savo skirtingumu. Jie i\u0161laikys vald\u017eios princip\u0105, nes jis b\u016btinas, kaip b\u016btinas ir \u012fstatymas, parodantis, kaip tur\u0117tume gyventi. Nors tokia \u0161eima gali taikyti tam tikrus jai naudingus metodus, ji vengs m\u0105stysenos, paremtos vald\u017eia ir taisykl\u0117mis.
\nAptar\u0119 tinkam\u0105 \u0161eimos pagrind\u0105 (atmet\u0119 vald\u017ei\u0105 ir metodus kaip \u0161eimos gyvenimo centr\u0105), dabar apsvarstykime, kaip \u0161eimoje tinkamai naudoti vald\u017ei\u0105.
\n
\nVald\u017eia \u2013 priemon\u0117, bet ne tikslas<\/strong><\/p>\n

Bibliniu po\u017ei\u016briu vald\u017eia n\u0117ra tikslas, o tik priemon\u0117 jam pasiekti. Ji b\u016btina, nes sudaro s\u0105lygas visuomenei gyvuoti. Pavyzd\u017eiui, valstyb\u0117s vadovai turi b\u016bti gerbiami ir jiems reikia paklusti. Ta\u010diau tokia vald\u017eia yra tik priemon\u0117 palaikyti normaliam \u017emoni\u0173 gyvenimui: pastarasis svarbesnis u\u017e vald\u017ei\u0105. \u0160i egzistuoja tik tam, kad gyvenimas normaliai tek\u0117t\u0173 ir klest\u0117t\u0173. Pana\u0161iai ir Biblija reikalauja hierarchin\u0117s strukt\u016bros namuose, bet ne kaip paties tikslo, o kaip b\u016btinos priemon\u0117s, kad gal\u0117tume tinkamai d\u017eiaugtis gyvenimu.
\nJei laikom\u0117s po\u017ei\u016brio, kad vald\u017eia yra priemon\u0117 tikslui pasiekti, ir suvokiame tikr\u0105j\u012f \u0161eimos tiksl\u0105 \u2013 atspind\u0117ti Dievo paveiksl\u0105, \u2013 tai ver\u010dia mus padaryti dvi svarbias i\u0161vadas apie tai, kaip vald\u017eia tur\u0117t\u0173 funkcionuoti \u0161eimoje. Pirma, ji turi b\u016bti pavaldi Dievo \u017eod\u017eiui. Antra, ji turi funkcionuoti bendryst\u0117s kontekste.
\nVald\u017eia niekada neturi b\u016bti savavali\u0161ka. Visuomet reik\u0117t\u0173 ai\u0161kiai skirti, kur Dievo \u012fstatymas, o kur \u017emoni\u0173 sukurtos taisykl\u0117s. Tiktai Dievo \u012fstatymai yra absoliut\u016bs. Ir jeigu kur reikalingos \u017emogi\u0161kosios taisykl\u0117s, tai tik tam, kad paremt\u0173 Dievo \u012fstatymus. Kai \u017emogi\u0161kosiomis taisykl\u0117mis pradedama abejoti, reikia b\u016bti pasiruopusiems pasikeisti. Tod\u0117l ir t\u0117vai turi patyrin\u0117ti savo nustatytas taisykles: kod\u0117l mes darome taip? ar tik d\u0117l to, kad \u017emon\u0117s taip dar\u0117, kai buvome jauni? ar tiesiog d\u0117l to, kad tai \u0161iandien madinga? o gal tik bandome sau palengvinti gyvenim\u0105? T\u0117vai privalo kovoti su konformistiniu po\u017ei\u016briu, ta\u010diau ne\u012fpulti \u012f kit\u0105 pavojing\u0105 kra\u0161tutinum\u0105 \u2013 neb\u016bti nonkonformistai vien i\u0161 principo. Jie turi siekti tokio gyvenimo b\u016bdo, kokiam pritaria Dievas.
\nVald\u017eia niekuomet neturi prieiti iki savival\u0117s. Privalu rimtai stengtis vadovauti teisingai. Pavyzd\u017eiui, t\u0117vai gali b\u016bti teis\u016bs bausdami vaik\u0105 u\u017e tam tikr\u0105 blog\u0105 poelg\u012f, ta\u010diau skirti pernelyg grie\u017et\u0105 bausm\u0119. Jie taip pat gali neteisingai nubausti vaikus netek\u0119 kantryb\u0117s arba d\u0117l nuovargio. Tokiais atvejais reikia b\u016bti pasiruopusiems atsipra\u0161yti. U\u017e teisingus nuosprend\u017eius atsipra\u0161in\u0117ti nereikia. \u201eO kai nedor\u0117liai valdo, tauta dejuoja\u201c (Pat 29,2).
\nAntra, vald\u017eia turi b\u016bti naudojama vardan bendryst\u0117s<\/em>. Tai rei\u0161kia, kad \u0161eimoje ji turi skatinti meil\u0119, kuri nors ir n\u0117ra tobula, bet ai\u0161kiai jau\u010diama ir i\u0161rei\u0161kiama, \u2013 t.y. toki\u0105 meil\u0119, kai \u017emon\u0117s sako \u201ea\u0161 myliu tave\u201c ne i\u0161 \u012fpro\u010dio, bet d\u0117l to, kad tai jau\u010dia i\u0161 tikr\u0173j\u0173.
\nTarpusavio santykiai turi pasi\u017eym\u0117ti pasiaukojimu. \u012esp\u016bdingi Pauliaus \u012f\u017eanginiai \u017eod\u017eiai apie \u0161eim\u0105 Lai\u0161ke efezie\u010diams, 5,21\u20136,9: \u201ePakluskite vieni kitiems d\u0117l Kristaus baim\u0117s\u201c. Toks raginimas taikomas tiek vyrams, tiek \u017emonoms, tiek t\u0117vams ir vaikams, tiek \u0161eimininkams ir tarnams. Jie visi turi aukotis d\u0117l kit\u0173, nes kaip tik tai d\u0117l j\u0173 dar\u0117 Kristus. Paulius tai ai\u0161kiai parodo kalb\u0117damas apie vyro po\u017ei\u016br\u012f \u012f \u017emon\u0105. Vyro paklusnumas \u017emonai turi apimti pasiaukojim\u0105 jos labui. Turint galvoje dabartinius gin\u010dus d\u0117l feminizmo labai svarbu tai, kad \u0161itaip sakydamas Paulius nepaneigia vald\u017eios strukt\u016bros: vyras vadovauja \u017emonai. Vald\u017eia neb\u016btinai kelia gr\u0117sm\u0119 meil\u0117s santykiams santuokoje, kadangi ji n\u0117ra t\u0173 santyki\u0173 d\u0117mesio centras.
\n\u017dodis bendryst\u0117<\/em> i\u0161rei\u0161kia bendrum\u0105, bendr\u0105 veikim\u0105 ir bendr\u0105 sprendim\u0173 pri\u0117mim\u0105. Tarpusavio santyki\u0173 esm\u0117 n\u0117ra vald\u017eia, ir jau tikrai ne vir\u0161enyb\u0117s klausimas. Paulius sako, kad vyras turi patarnauti <\/em>\u017emonai. Gr\u012f\u017etant prie suk\u016brimo i\u0161tak\u0173 dar svarbiau tai, kad Adomas ir Ieva buvo sukurti vienodai pana\u0161\u016bs \u012f Diev\u0105; ir vyrai, ir moterys vis dar teb\u0117ra \u201eDievo paveikslas\u201c. Tiesa, vyro ir \u017emonos santykiai atspindi vald\u017eios strukt\u016br\u0105, bet vald\u017eia neturi b\u016bti pagrindinis j\u0173 bruo\u017eas. Svarbiausia tai, kad jie kartu m\u0105styt\u0173, melst\u0173si, kovot\u0173, augint\u0173 savo vaikus ir visa kita daryt\u0173 bendrai.
\nBibliniai r\u0117mai nevar\u017eo vyro ir \u017emonos laisv\u0117s ir never\u010dia padalyti gyvenimo taip, kad visi <\/em>sprendimai b\u016bt\u0173 vyro ir n\u0117 vieno <\/em>\u2013 \u017emonos. Tas pats ir su darb\u0173 paskirstymu: ar motina turi r\u016bpintis tik namais ir vaikais, o t\u0117vas \u2013 \u012fstaiga ir sodu? Ai\u0161ku, tam tikras darbo pasidalijimas reikalingas, bet jis niekuomet nebus visiems vienodas. Vyras gali gaminti valg\u012f, o \u017emona \u2013 vesti s\u0105skaitas. (D\u0117l to n\u0117ra pa\u017eeid\u017eiamas joks dievi\u0161kas principas). Ko reikia vengti bet kokia kaina, tai \u012fsivaizdavimo, jog d\u0117l darbo<\/em> pasiskirstymo dalomi ir santykiai<\/em>. Sutuoktiniai turi b\u016bti sujungti visa savo gyvenimo \u012fvairove. Jie sukuria nauj\u0105 vienet\u0105, kur\u012f \u0160ventasis Ra\u0161tas vadina \u201evienu k\u016bnu\u201c, ir tai turi atspind\u0117ti j\u0173 bendras gyvenimas. Jei darbas, sportas ar hobis kliudo tokiam bendrumui, j\u0173 reikia be gailes\u010dio atsikratyti arba juos apriboti, nors tuo nenorime pasakyti, kad \u0161ie dalykai yra bever\u010diai. Ta\u010diau veiklos sritis pasirinkti bei prioritetus teikti reikia atsakingai ir r\u016bpestingai, nes sutarimo d\u017eiaugsmas puolusiame pasaulyje neateina be pastang\u0173.
\nSvarbiausias tarpusavio santyki\u0173 tikslas, kurio tur\u0117t\u0173 b\u016bti siekiama, yra bendryst\u0117s patirtis \u2013 dalijimasis vienas kito gyvenimu, pasirei\u0161kiantis paklusnumu bei pasiruo\u0161imu aukotis i\u0161 r\u016bpes\u010dio d\u0117l kito \u017emogaus ir pagarbos Kristui. Kadangi \u017emon\u0117s ir buvo sukurti tokiems ry\u0161iams, tai negali jiems pakenkti. I\u0161 ties\u0173 tai vienintelis b\u016bdas santuokoje rasti pilnatv\u0119. O prie\u0161ingas idealas \u2013 siekti i\u0161laikyti visi\u0161k\u0105 nepriklausomyb\u0119, reikalauti savo teisi\u0173, piktintis d\u0117l bet ko, kas atima daug laiko ar energijos, \u2013 sutuoktiniams ir \u0161eimai prana\u0161auja \u017elugim\u0105.
\nKaip tik \u010dia daugelis moter\u0173 i\u0161silaisvinimo jud\u0117jimo i\u0161kelt\u0173 id\u0117j\u0173 yra klaidingos. Kai kurios j\u0173 visi\u0161kai teisingos, ir tokias id\u0117jas tur\u0117tume remti (pavyzd\u017eiui, vienodas atlyginimas u\u017e vienod\u0105 darb\u0105, lygios galimyb\u0117s). Bet n\u0117ra abejon\u0117s, kad pagrindinis \u0161io jud\u0117jimo bruo\u017eas \u2013 tai asmeninio moters pasitenkinimo idealas, o tai i\u0161 esm\u0117s savanaudi\u0161ka. \u0160io jud\u0117jimo principus atmetame ne d\u0117l to, kad juos i\u0161k\u0117l\u0117 moterys. Tokia pa\u017ei\u016bra tiek pat peiktina ir tada, kai j\u0105 propaguoja vyrai \u2013 tarp j\u0173 ji pasitaiko netgi da\u017eniau. I\u0161silaisvinimo jud\u0117jimo dalyvi\u0173 emocijas nema\u017ea dalimi paskatino tas faktas, kad vyrai santuokoje yra tokie dideli egoistai. Vis d\u0117lto feministin\u0117s nuostatos susiformavo ir d\u0117l bendrai visuomen\u0117je pasikeitusio \u201esav\u0119s realizavimo\u201c apibr\u0117\u017eimo \u2013 \u201etai, kas man patinka, kada man patinka, kaip man patinka\u201c. Tokio po\u017ei\u016brio padariniai yra pra\u017e\u016btingi.
\nKrik\u0161\u010dionis turi tvirtai pareik\u0161ti, kad santuokos pilnatv\u0117 pasiekiama tada, kai abu sutuoktiniai aukojasi d\u0117l vienas kito. Bendryst\u0117 rei\u0161kia veikti kartu ir taip \u012fsitraukti \u012f kito gyvenim\u0105, kad b\u016btum pasiruo\u0161\u0119s d\u0117l jo \u201eduoti ir atsiduoti\u201c. Tai turi b\u016bti svarbiau u\u017e vald\u017ei\u0105. Pakeisti \u0161i\u0105 tvark\u0105 \u2013 vadinasi, sujaukti Dievo plan\u0105, nustatyt\u0105 kuriant pasaul\u012f, nes Adomas ir Ieva buvo sukurti vienas d\u0117l kito, kad myl\u0117t\u0173 ir d\u017eiaugt\u0173si vienas kitu \u2013 bet ne tam, kad vienas antram vie\u0161pataut\u0173.<\/p>\n

T\u0117vai ir vaikai<\/strong><\/p>\n

K\u0105 pasak\u0117me apie santuok\u0105, tinka ir santykiams tarp t\u0117v\u0173 ir vaik\u0173. Vald\u017eiai turi b\u016bti rodoma pagarba i\u0161 abiej\u0173 pusi\u0173: vaikus reikia mokyti paklusti ir pad\u0117ti jiems suprasti vald\u017eios svarb\u0105, o t\u0117vai turi prisiimti atsakomyb\u0119 gerai valdyti savo namus ir sukurti tinkam\u0105 pagrind\u0105, kuriuo remdamiesi teisingai teist\u0173 ir neerzint\u0173 vaik\u0173 (Ef 6,4).
\nTa\u010diau ir bendryst\u0117s principui reikia rodyti pagarb\u0105, netgi atsidavim\u0105<\/em>. T\u0117vai turi stengtis gyventi kartu su savo vaikais, o ne vien tik juos auginti; nuolatos palaikyti \u0161iltus santykius, rodydami vaikams meil\u0119 ir gerbdami juos nuo pat prad\u017ei\u0173. Nereikia \u0161aipytis i\u0161 savo vaik\u0173, tarsi tie savo naivumu b\u016bt\u0173 nepilnaver\u010diai \u017emon\u0117s, ar blogai atsiliepti apie vaikus jiems girdint, lyg jie negal\u0117t\u0173 to suprasti. T\u0117vai tur\u0117t\u0173 da\u017enai kartu su vaikais maloniai leisti laik\u0105, o ne kart\u0105 per metus, priimdami tai kaip ypating\u0105 malonum\u0105. J\u0173 santykiai turi b\u016bti tokie, kad vaikai gal\u0117t\u0173 jais d\u017eiaugtis dabar, o v\u0117liau tur\u0117t\u0173 daug maloni\u0173 prisiminim\u0173 \u2013 kiek tai \u012fmanoma m\u016bs\u0173 i\u0161kreiptame pasaulyje.
\nTai ne romantizmas, o esminis toki\u0173 santyki\u0173 bruo\u017eas. Kaip ir visuose santykiuose, \u201ekokiu saiku seikite, tokiu jums bus atseik\u0117ta\u201c (Lk 6,38). Nor\u0117damas parodyti, kad trok\u0161ta palaikyti \u0161iltus santykius su korintie\u010diais, Paulius panaudoja t\u0117v\u0173 ir vaik\u0173 santyki\u0173 analogij\u0105: \u201e\u0160tai a\u0161 pasiruo\u0161\u0119s tre\u010di\u0105 kart\u0105 atvykti pas jus, ta\u010diau neapsunkinsiu j\u016bs\u0173, nes geid\u017eiu ne j\u016bs\u0173 turto, o j\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173. Juk ne vaikai privalo krauti turt\u0105 gimdytojams, bet gimdytojai vaikams. J\u016bs\u0173 siel\u0173 labui su d\u017eiaugsmu visk\u0105 atiduosiu ir save pat\u012f prid\u0117siu\u201c (2 Kor 12,14\u201315).
\n\u0160tai toks yra bendryst\u0117s modelis t\u0117v\u0173 ir vaik\u0173 santykiuose. T\u0117vai neturi vald\u017eios ir disciplinos laikyti savo santyki\u0173 centru. Svarbiausia tur\u0117ti nor\u0105 dalytis su vaikais savo gyvenimu, o ne vien tik apr\u016bpinti juos maistu, r\u016bbais, pastoge ir i\u0161silavinimu. T\u0117vai turi b\u016bti pasiruo\u0161\u0119 dalytis savimi, duoti ir atsiduoti savo vaikams. Pagaliau juk vyrai ir moterys aukojasi d\u0117l verslo sumanym\u0173 ir politini\u0173 kampanij\u0173, tad kod\u0117l t\u0117vai negali aukotis d\u0117l savo vaik\u0173? Kod\u0117l jie negali atiduoti jiems savo laiko ir fizin\u0117s energijos, dalytis su jais gyvenimu? Vyras turi aukotis d\u0117l \u017emonos, \u017emona \u2013 d\u0117l vyro, o abu \u2013 d\u0117l savo vaik\u0173.
\nReikia nepamir\u0161ti ir kito esminio elemento, \u012feinan\u010dio \u012f t\u0117v\u0173 ir vaik\u0173 bendryb\u0117s samprat\u0105, b\u016btent, vaik\u0173 priklausomyb\u0117s laikinumo. Ma\u017ei vaikai yra visi\u0161kai priklausomi nuo t\u0117v\u0173. \u0160iuo laikotarpiu t\u0117vai jiems turi vadovauti. Ta\u010diau ateina laikas, kai jie pereina i\u0161 priklausomyb\u0117s \u012f lygyb\u0119 su t\u0117vais. Prad\u017eios knygoje, 2,24 kalbama apie tai, kad \u017emogus susituok\u0119s palieka savo t\u0117v\u0105 ir motin\u0105. Bet tai nerei\u0161kia, kad nepriklausomyb\u0117 prasideda tik nuo santuokos. Vaiko nepriklausomyb\u0117 turi b\u016bti tikslas, kurio t\u0117vai siekia. J\u0105 reikia s\u0105moningai puosel\u0117ti, kad metai po met\u0173, ramiai ir galb\u016bt d\u0117l tokio laipsni\u0161kumo nepastebimai, vaikas i\u0161 priklausomo nuo t\u0117v\u0173 daryt\u0173si jiems lygus. Biblija ne\u012fvardija konkretaus am\u017eiaus, kada tai turi b\u016bti pasiekta, bet ai\u0161kiai parodo, kad b\u016btent toks yra t\u0117v\u0173 ir vaik\u0173 santyki\u0173 tikslas. T\u0117vai turi \u017ei\u016br\u0117ti \u012f save tik kaip \u012f in loco parente<\/em>, t.y. kaip \u012f pavaduojan\u010dius Diev\u0105, ir to niekada nepamir\u0161ti. Vaik\u0173 priklausomyb\u0117s prasme jie yra t\u0117vai tiktai trump\u0105 laik\u0105. Tik vienas Dievas yra nuolatinis vaiko t\u0117vas. Tod\u0117l t\u0117v\u0173 tikslas \u2013 palaipsniui silpninti savo \u012ftak\u0105 vaikams.
\nBiblija reikalauja, kad vaikai visada gerbt\u0173 savo t\u0117vus, nes \u0161ie suteik\u0117 jiems gyvyb\u0119, bet tai nerei\u0161kia, kad t\u0117vams visada reikia paklusti. Niekada nereikia paklusti, jeigu liepiama daryti tai, kas prie\u0161tarauja Dievo \u012fstatymui. Be to, tam tikru metu vaikai turi pasukti savo pa\u010di\u0173 keliu, nesvarbu, ar t\u0117vai tam pritaria, ar ne. Jie turi pasirinkti darb\u0105, sutuoktin\u012f, miest\u0105, kuriame gyvens. Juk kurti savo gyvenim\u0105 pakl\u016bstant pa\u010diam Dievui \u2013 vadinasi, b\u016bti \u017emogumi.
\nTaigi t\u0117vai tur\u0117t\u0173 palaipsniui atsisakyti savo vald\u017eios. D\u0117l \u0161io tikslo reikia imtis konkre\u010di\u0173 veiksm\u0173, kad vaikai kaip \u012fmanoma anks\u010diau Dievo ir pasaulio akivaizdoje tapt\u0173 nepriklausomos asmenyb\u0117s (nors negalima vaik\u0173 versti per anksti suaugti ir atimti i\u0161 j\u0173 vaikyst\u0117s malonum\u0173 bei laisvi\u0173). Kitaip tariant, t\u0117vai turi siekti, kad j\u0173 vaikai priimt\u0173 tiesiogin\u0119 Dievo vald\u017ei\u0105 vietoje t\u0117v\u0173 \u2013 Dievo tarpinink\u0173 \u2013 vald\u017eios. Jei taip \u012fvyks, t\u0117vai laim\u0117s savo vaik\u0173 draugyst\u0119. Kas gali sutrukdyti tarpti tvirtai draugystei tarp vienos \u0161eimos nari\u0173, kaip kad esti draugaujama u\u017e \u0161eimos rib\u0173? Deja, m\u016bs\u0173 i\u0161irusioje visuomen\u0117je prieita prie to, kad \u0161eimoje galime tik\u0117tis tik pavir\u0161utini\u0161kumo ir prie\u0161i\u0161kumo.
\nSunku tinkamai apra\u0161yti santuokos gro\u017e\u012f. Joje slypin\u010dius sunkumus daugel\u012f kart\u0173 min\u0117jome tik tam, kad b\u016btume realistai. Niekas n\u0117ra taip toli nuo tiesos, kaip mintis, jog santuoka i\u0161sprend\u017eia problemas, kad ji \u017emogui dovanoja gyvenim\u0105 be sunkum\u0173 ir kad susituok\u0119s jis ilgai ir laimingai gyvena. Bet sunkumai atsiranda d\u0117l nuod\u0117m\u0117s, o ne d\u0117l pa\u010dios santuokos institucijos. Jos problemos gal\u0117t\u0173 b\u016bti palygintos su alpinisto kopimu: kiekvienas naujas atramos ta\u0161kas kainuoja labai daug, bet nuo ten atsiv\u0117r\u0119 reginiai atne\u0161a did\u017eiul\u012f atlyg\u012f. Ta\u010diau \u0161i analogija n\u0117ra labai vykusi, nes per \u0161eimos gyvenim\u0105 atsiv\u0117rusi panorama n\u0117ra beasmen\u0117, d\u017eiuginanti tik akis, o dvasin\u0117 ir asmenin\u0117, teikianti d\u017eiaugsmo \u0161ird\u017eiai.
\n\u0160eimos suk\u016brimas yra viena labiausiai \u012fpareigojan\u010di\u0173 ir drauge did\u017eiausi\u0105 pilnatv\u0119 atne\u0161an\u010di\u0173 \u017emogaus galimybi\u0173. Tai s\u0105junga, kuri\u0105 Dievas prad\u017eioje suk\u016br\u0117 kaip savo paveiksl\u0105. Kiek \u0161eima susigr\u0105\u017eins tok\u012f gyvenim\u0105, koks buvo numatytas suk\u016brimo prad\u017eioje, tiek ji patirs paties Dievo Trejyb\u0117s \u201e\u0161eimos\u201c gyvenimo \u0161lov\u0119. Koks didingas santuokos pagrindas! Ir koks padr\u0105sinimas nugal\u0117ti sunkumus, \u017einant, kad tokie gyvenimo lobiai slypi taip arti.<\/p>\n

Ranald Macaulay<\/strong>, teisininkas, teologas
\nJerram Barrs<\/strong>, teologijos seminarijos d\u0117stytojas<\/p>\n

Vert\u0117 Vida \u0160iuk\u0161tien\u0117<\/p>\n

Versta i\u0161: Macaulay R., Barrs J. The Nature of Spiritual Experience. \u2013 1978.<\/p>\n

\u010cia publikuojamas IX knygos skyrius. 2000 m. buvo i\u0161leista visa knyga: Ranald Macaulay, Jerram Barrs \u201eB\u016bti \u017emogumi. Dvasinio gyvenimo prigimtis\u201c (\u0160iauliai, 2000)<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u0160eimos gyvenim\u0105 visada gaub\u0117 savoti\u0161kas romantizmas. \u017dmon\u0117ms paprastai atrodo, kad jeigu jau yra \u201e\u0161eima\u201c, tai tarpusavio santykiai joje savaime bus puik\u016bs. Bet tai akivaizdi netiesa, kadangi visos \u0161eimos yra m\u016b\u0161io laukas: jos susideda i\u0161 nusid\u0117j\u0117li\u0173 \u2013 ir tiktai nusid\u0117j\u0117li\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":382,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[10],"tags":[71,92,119],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/393"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=393"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/393\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":396,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/393\/revisions\/396"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/382"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=393"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=393"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=393"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}