{"id":400,"date":"2016-05-12T14:35:30","date_gmt":"2016-05-12T11:35:30","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=400"},"modified":"2016-05-12T14:35:37","modified_gmt":"2016-05-12T11:35:37","slug":"biomedicinos-technologija-krikscioniskosios-etikos-poziuriu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=400","title":{"rendered":"Biomedicinos technologija krik\u0161\u010dioni\u0161kosios etikos po\u017ei\u016briu"},"content":{"rendered":"

Algirdas Jur\u0117nas<\/em><\/p>\n

Vargu ar rasime bent vien\u0105 \u0161iuolaikin\u0117s biologijos ir medicinos technologijos srit\u012f, kuri nekelt\u0173 svarbi\u0173 moralini\u0173 dilem\u0173. \u0160tai keletas pavyzd\u017ei\u0173. Bandymas atlikti abortus naudojant RU?486 piliul\u0119 ir pirmieji m\u0117ginimai klonuoti embrionus suk\u0117l\u0117 didel\u0119 etini\u0173 debat\u0173 audr\u0105 visoje Amerikoje. Genetikos in\u017einerijos prospektas, \u012f kur\u012f \u017ei\u016brima ne tik kaip \u012f galimyb\u0119 pa\u0161alinti genetinius defektus, bet ir kaip \u012f bandym\u0105 perkurti \u017emones \u012f visai naujas b\u016btybes, taip pat k\u016bdikio lyties atranka ir kitos naujov\u0117s, realizuojamos naujosios technologijos priemon\u0117mis, \u2013 kelia daugyb\u0119 reik\u0161ming\u0173 etini\u0173 klausim\u0173. Kontracepcijos technologija \u012fgalina reguliuoti vaik\u0173 skai\u010di\u0173 ir kokyb\u0119. K\u016bno organ\u0173 persodinimas ver\u010dia klausti, kada laikyti \u017emog\u0173 mirusiu ir kada galima pa\u0161alinti jo organus. Kitaip tariant, i\u0161kyla b\u016btinas reikalas apibr\u0117\u017eti mirt\u012f. Karen An Quinland atvejis paskatino koncentruoti d\u0117mes\u012f ne tik \u012f mirties apibr\u0117\u017eim\u0105, bet ir \u012f \u0161i\u0105 labai opi\u0105 problem\u0105: k\u0105 daryti su asmeniu, patekusiu \u012f negr\u012f\u017etam\u0105j\u0105 kom\u0105 (irreversible coma)? \u00a0Ar tokiu atveju moralu prailginti \u017emogaus biologin\u0119 egzistencij\u0105 heroji\u0161komis priemon\u0117mis? Anot Danieliaus Callahano, pagrindinis medicinos klausimas yra toks: kas yra jos tikslas \u2013 mirties atitolinimas ar i\u0161vadavimas i\u0161 kent\u0117jimo, ar ir viena, ir kita? Tarp pa\u017ei\u016bros \u012f medicin\u0105 kaip \u012f mirties prie\u0161\u0105 ir pa\u017ei\u016bros \u012f j\u0105 kaip kan\u010dios prie\u0161\u0105 yra didelis skirtumas. Po keli\u0173 de\u0161im\u010di\u0173 met\u0173 medicinos technologija suras b\u016bd\u0173 \u017eymiai prailginti nat\u016bral\u0173 \u017emogaus am\u017eiaus vidurk\u012f. Bet tai ver\u010dia klausti: ar visuomen\u0117 be\u012fstengs skirti didel\u0119 dal\u012f savo ribot\u0173 i\u0161tekli\u0173 milijonams sen\u0173 nedarbing\u0173 \u017emoni\u0173, sulaukusi\u0173 prie\u0161tvaninio patriarch\u0173 am\u017eiaus? Kaip nuspr\u0119sti, kada gana yra gana? Kiek tautos i\u0161tekli\u0173 skirti am\u017eiaus prailginimui, kiek aukl\u0117jimui ir bendrai vis\u0173 gerovei?<\/p>\n

Genetikos in\u017einerija<\/strong><\/p>\n

Biotechnologijos sritis, paprastai vadinama \u201egenetikos in\u017einerija\u201c, remiasi genetika, kuri tiria genus ir j\u0173 tarpusavio s\u0105veik\u0105. Genai perteikia ir nulemia m\u016bs\u0173 paveldimas savybes. Genetikos in\u017einerija turi du tikslus: nustatyti ir pa\u0161alinti genus, kurie yra genetini\u0173 lig\u0173 prie\u017eastis, ir dirbtiniu b\u016bdu sukurti naujas gyvyb\u0117s formas. Daugeliu atvej\u0173 \u0161ita technologija pakeis \u0161iandienin\u012f medicinos pamat\u0105, lygiai kaip antibiotikai j\u0105 pakeit\u0117 praeityje. Nenuostabu, kad \u017emogaus paveldo genetinio pagrindo atradimas daugeliui kelia baim\u0119 ir susir\u016bpinim\u0105. Kod\u0117l? Tod\u0117l, kad dauguma mokslinink\u0173, gindami mokslini\u0173 tyrin\u0117jim\u0173 laisv\u0119, yra visi\u0161kai abejingi dorovin\u0117ms vertyb\u0117ms ir vadovaujasi vadinam\u0105ja \u201evelnio doktrina\u201c: k\u0105 galima padaryti, turi b\u016bti daroma. Mat dabar galima modifikuoti pa\u010di\u0105 genetin\u0119 \u017emogaus sandar\u0105 ir ja manipuliuoti. Ankstesn\u0117s energijos, maisto gamybos, transporto ir komunikacijos technologijos \u017eymiai pakeit\u0117 tik priemones \u017emogaus gyvenimo b\u016bviui pagerinti. Genetikos technologija, prie\u0161ingai, siekia pakeisti pat\u012f t\u0173 priemoni\u0173 naudotoj\u0105. Genetikos in\u017einerija, kuri\u0105 vieni d\u017eiugiai sveikina, o kiti sutinka su baime, pirm\u0105 kart\u0105 istorijoje \u012fgalina \u017emog\u0173 perkurti save pat\u012f. Mokymas ir dorovinis aukl\u0117jimas yra vadinamosios \u201evisuomen\u0117s in\u017einerijos\u201c formos, kurias viena karta naudoja kitai kartai formuoti. Jos operuoja \u017eod\u017eiu ir simboliniais veiksmais. J\u0173 padariniai gr\u012f\u017etami (reversible). Kiekvienas turi didesn\u0119 ar ma\u017eesn\u0119 gali\u0105 jas priimti ar atmesti. Bet genetikos in\u017einerija kokybi\u0161kai skiriasi tuo, kad, apeidama \u017emogaus kalbos ir pasirinkimo laisv\u0119, ji eina tiesiai prie pa\u010dios \u017emogaus biologin\u0117s s\u0105rangos pakeitimo. Be to, jos daromi pakeitimai negr\u012f\u017etami. Ai\u0161kinama, kad \u0161itie genetin\u0117s manipuliacijos metodai leis \u017emogui i\u0161tr\u016bkti i\u0161 \u201epaveldo tironijos\u201c \u0161alinant genetines ligas. Bet daugelis klausia: kokia kaina? Kokia bus visuomen\u0117, kuri laboratorijoje nenat\u016braliu b\u016bdu gamins vaikus, kontroliuojamus mokslinink\u0173? Prie\u0161 15 met\u0173 pasaul\u012f nustebino angl\u0117s Luiz\u0117s Braun gimimas. Ji buvo pirmas k\u016bdikis, prad\u0117tas in vitro (t. y. laboratorijos m\u0117gintuv\u0117lyje). Kiek v\u0117liau dr. Mukherjicas i\u0161 Kalkutos pagamino k\u016bdik\u012f i\u0161 \u012f\u0161aldyt\u0173 spermos ir kiau\u0161in\u0117li\u0173 bank\u0173. Vienos \u010cikagos laboratorijos specialistai, atskyr\u0119 spermos X ir Y chromosomas, s\u0117kmingai leido gimti septyniems berniukams ir trims mergait\u0117ms. \u0160ita technologija \u012fgalina pasirinkti b\u016bsimo vaiko lyt\u012f. \u0160iandien dirbtin\u0117 inseminacija (spermos \u012fvedimas) prieinama kiekvienai moteriai, kuri \u012fstengia susimok\u0117ti u\u017e apvaisinim\u0105.
\nReikia pasteb\u0117ti, kad tokia dauginimosi technologija veda \u012f santuokos ir \u0161eimos silpninim\u0105. Netek\u0117jusios moterys dabar gali pasinaudoti reprodukcijos klinik\u0173 paslaugomis ir tur\u0117ti vaik\u0173 be santuokos. Ai\u0161ku, kad tai tradicin\u0117s \u0161eimos \u2013 krik\u0161\u010dioni\u0161ku po\u017ei\u016briu Dievo \u012fsteigtos santuokin\u0117s jungties, \u2013 u\u017epuolimas. Neabejotina, kad ir homoseksualistai gal\u0117s pasir\u016bpinti vaik\u0173 be normalios santuokos.
\nManoma, kad netolimoje ateityje genetikos in\u017einerija pasieks paskutin\u012f reprodukcin\u0117s manipuliacijos tarpsn\u012f, vadinam\u0105 ektogeneze, \u2013 auginim\u0105 specialiai paruo\u0161tame inkubatoriuje, kuris pakeis auginim\u0105 in vivo, t. y. motinos \u012fs\u010diose.
\nDar vienas reprodukcijos tipas, suk\u0117l\u0119s daug diskusij\u0173, yra vadinamasis klonavimas, t. y. nelytinis dauginimas. Klonas yra individas, i\u0161augintas be lytini\u0173 santyki\u0173 i\u0161 kokio nors gyvio l\u0105stel\u0117s. Kadangi kiekviena l\u0105stel\u0117 turi piln\u0105 chromosom\u0173 rinkin\u012f, tai i\u0161 jos kil\u0119 klonai yra visi\u0161kai tokie pat kaip ir gyv\u016bnas, i\u0161 kurio buvo paimta l\u0105stel\u0117. Klonavimas atliekamas \u0161itaip: l\u0105stel\u0117s branduolys \u012fleid\u017eiamas \u012f vid\u0173 kiau\u0161in\u0117lio, i\u0161 kurio pa\u0161alintas jo branduolys. Taip i\u0161sivysto naujas gyv\u016bnas (varl\u0117, bulius ar koks kitas gyvas organizmas), turintis tokias pat ypatybes kaip tas, i\u0161 kurio paimta l\u0105stel\u0117. Kitas klonavimo metodas, neseniai dviej\u0173 Va\u0161ingtono universiteto biogenetik\u0173, dr. Roberto Stillmano ir dr. Jerrio Hallo pritaikytas \u017emogaus embrionui, yra jo skaldymas (embryofission). Jie pa\u0117m\u0117 nesveik\u0105 kiau\u0161in\u0117l\u012f ir j\u012f apvaisino vyro sperma petri l\u0117k\u0161tel\u0117je. Viena l\u0105stel\u0117 vystydamasi pasidalijo \u012f dvi. Paskui nuo j\u0173 buvo pa\u0161alintas apvalkalas, vadinamas \u201ezona pellucida\u201c (skaidrusis apvalkalas). Abi l\u0105stel\u0117s buvo perskirtos. Pasinaudodami nauja technologija, jie kiekvien\u0105 i\u0161 j\u0173 apvilko dirbtine \u201ezona pellucida\u201c, formuodami geneti\u0161kai tapa\u010dius embrionus. Po \u0161e\u0161i\u0173 dien\u0173 vystymasis liov\u0117si, j\u0173 manymu, d\u0117l nenormalaus gemalo, kur\u012f jie buvo pasirink\u0119 eksperimentui. Tokiu b\u016bdu be lytini\u0173 santyki\u0173, u\u017e santuokos rib\u0173, galima pagaminti didok\u0105 skai\u010di\u0173 vaik\u0173, turin\u010di\u0173 visi\u0161kai vienodas savybes. Sp\u0117jama, kad nepraeis daug laiko, kol bus prad\u0117ta klonuoti \u017emones. Jei visuomen\u0117 ir valstyb\u0117 toleruos toki\u0105 technologij\u0105, mokslininkai gal\u0117s geneti\u0161kai dauginti \u017emones, apdovanotus ypatingais genais. Dar\u017eovi\u0173 ir gyvuli\u0173 klonavimas jau seniai vyksta. Ta\u010diau kritikai priki\u0161a, kad ir gyvuli\u0173 klonavimas n\u0117ra naudingas ir netur\u0117t\u0173 b\u016bti visuotinai praktikuojamas, nes jis sustabdys normali\u0105 geresn\u0117s kokyb\u0117s gyvuli\u0173 auginimo pa\u017eang\u0105, pasiekiam\u0105 vis nauju \u012fvairi\u0173 veisli\u0173 kry\u017eminimu.
\n
\nKrik\u0161\u010dioni\u0161koji etika ir reprodukcin\u0117s intervencijos<\/strong><\/p>\n

Taigi kaip krik\u0161\u010dioni\u0161koji etika \u017ei\u016bri \u012f anks\u010diau pamin\u0117tas reprodukcines intervencijas? Jos visos \u2013 dirbtin\u0117 inseminacija, embriono persodinimas, apvaisinimas in vitro, klonavimas \u2013 pakei\u010dia nat\u016bralius procesus. Kaip dirbtin\u0117 inseminacija pakei\u010dia lytinius santykius, taip apvaisinimas in vitro daro t\u0105 pat ir dar daugiau. Jis pakei\u010dia nat\u016bral\u0173 spermos patekim\u0105 ir ateityje gali pakeisti vis\u0105 nat\u016bral\u0173 k\u016bdikio ne\u0161iojim\u0105 \u012fs\u010diose. Vertinant reikia atsi\u017evelgti \u012f tai, koks yra kurios nors intervencijos tikslas: ar terapinis, t. y. gydomojo pob\u016bd\u017eio, ar pozityviosios eugenikos, \u2013 t. y. u\u017emojis dirbtiniu b\u016bdu sukurti auk\u0161tesn\u0117s klas\u0117s individ\u0173 luom\u0105. Eti\u0161kai vertinant turi b\u016bti daromas skirtumas tarp dirbtinio \u017emonos \u012fs\u0117klinimo jos vyro s\u0117kla ir tokio \u012fs\u0117klinimo svetimo vyro s\u0117kla.
\nKatalik\u0173 ir protestant\u0173 etinis po\u017ei\u016bris \u012f genetikos in\u017einerij\u0105 apskritai sutampa, nors vadinamoji \u201esituacijos etika\u201c protestant\u0173 stovykloje daugelyje klausim\u0173 nukrypsta nuo pagrindin\u0117s linijos. Katalik\u0173 etikos po\u017ei\u016briu, dirbtin\u0117 inseminacija i\u0161 svetimo dav\u0117jo pa\u017eeid\u017eia santuokos sandor\u0105, kur vienas partneris turi i\u0161imtin\u0119, neperleid\u017eiam\u0105 ir neatimam\u0105 teis\u0119 \u012f kito k\u016bn\u0105. Dirbtin\u0117 inseminacija svetima s\u0117kla atskiria gimdym\u0105, kaip santuokin\u0117s vienyb\u0117s \u012fk\u016bnijim\u0105, nuo intymumo sferos. Tokia proced\u016bra ugdo \u201e\u017eirg\u0173 veisimo\u201c mentalitet\u0105. Be to, spermos dav\u0117jas atsisako atsakomyb\u0117s u\u017e savo taip prad\u0117t\u0105 k\u016bdik\u012f. Dirbtin\u0117 inseminacija i\u0161 bevard\u017eio dav\u0117jo kuria dvi rases: technologi\u0161kai \u012fvest\u0105 supergrup\u0119 ir paprast\u0105, neatrinkt\u0105 grup\u0119, pagimdyt\u0105 nat\u016braliai.
\nProtestant\u0173 etikoje yra ir kitoki\u0173 po\u017ei\u016bri\u0173. Jozefas Fletcheris, pavyzd\u017eiui, argumentuoja, kad dirbtin\u0117 inseminacija kito asmens sperma n\u0117ra santuokinio ry\u0161io pa\u017eeidimas d\u0117l to, kad vyras su tuo sutinka ir kad dav\u0117jo santykis su \u017emona neasmeninis. Prie\u0161ingai, Helmutas Thielicke tvirtina, kad \u010dia tre\u010dias asmuo \u012f\u017eengia \u012f psichofizinius santykius jungties, kuri yra vieno vyro ir vienos moters i\u0161skirtin\u0117 vienyb\u0117, pagr\u012fsta tarpusavio meile ir siekimu prat\u0119sti gimin\u0119. Polas Ramsey visi\u0161kai atmeta dirbtin\u0119 inseminacij\u0105 i\u0161 svetimo dav\u0117jo, remdamasis tuo, kad ji atskiria gimin\u0117s prat\u0119simo sfer\u0105 nuo asmenin\u0117s meil\u0117s sferos. Abi sferos, jo nuomone, turi b\u016bti susietos, kad sutuoktini\u0173 elgesys atspind\u0117t\u0173 Dievo k\u016brybin\u0119 meil\u0119.
\nDalykas yra visai kitoks, kai kalbama apie inseminacij\u0105 sutuoktinio sperma. Nors Pijus XII yra pasisak\u0119s prie\u0161 \u0161it\u0105 inseminacijos form\u0105, nema\u017eai katalik\u0173 teolog\u0173, pavyzd\u017eiui, Raneris, Haringas ir kiti, \u012frodin\u0117ja, kad ji ne lytini\u0173 santyki\u0173 pakaitalas, bet papildymas. Evangelik\u0173 teologai Thielicke, Ramsey ir kiti laiko \u0161it\u0105 inseminacijos form\u0105 pateisinama intervencija, tarnaujan\u010dia nevaisingumui pa\u0161alinti. \u010cia n\u0117ra tre\u010diojo asmens \u012fsiki\u0161imo, pa\u017eeid\u017eian\u010dio santuokos vienyb\u0119.
\nO kaip vertinti apvaisinim\u0105 in vitro ir embriono persodinim\u0105? \u201eEmbrionu\u201c \u010dia vadiname sperma apvaisint\u0105 kiau\u0161in\u0117l\u012f jo pradin\u0117se stadijose, t. y. jo vystym\u0105si nuo zigotos iki blastocistos tarpsnio. Apvaisinimas daromas petri l\u0117k\u0161tel\u0117je, po to embrionas \u012fsodinamas \u012f moters gimd\u0105, kur jis \u012fsiskverbia \u012f jos sienel\u0119. Lig \u0161iol apvaisinimas in vitro ir embriono persodinimas buvo atliekami bevaik\u0117ms poroms, norin\u010dioms tur\u0117ti vaik\u0173. Kai moters kiau\u0161in\u0117lis negali praeiti pro u\u017eakusius kiau\u0161intakius, jis i\u0161imamas i\u0161 jos kiau\u0161id\u0117s, apvaisinamas l\u0117k\u0161tel\u0117je jos vyro sperma ir paskui \u012fsodinamas \u012f jos gimd\u0105. \u0160ita proced\u016bra i\u0161laiko santuokos sandor\u0105, ta\u010diau atveria duris daugeliui kombinacij\u0173, kai asmenys be santuokos gali dalyvauti vaik\u0173 gimdyme.
\nReikia skirti laboratorin\u012f apvaisinim\u0105 in vitro nuo klinikinio. Pirmasis tiria ankstyvuosius, dirbtiniu b\u016bdu pagamintus embrionus, o antrasis yra bandymas dirbtiniu apvaisinimu ir embriono persodinimu prad\u0117ti n\u0117\u0161tum\u0105. Pastarasis yra gydomojo pob\u016bd\u017eio. Ir viena, ir kita proced\u016bra yra susijusi su didelio embrion\u0173 skai\u010diaus sunaikinimu. Andrew Hellegersas ir Richardas McCormickas pastebi, kad prie\u0161 sukuriant Luiz\u0119 Braun niekais nu\u0117jo apie 200 \u012fsodint\u0173 embrion\u0173. Jie klausia: \u201eAr tai n\u0117ra mini abortai?\u201c Tie, kurie pripa\u017e\u012fsta, kad embrionai yra tikri, nors ir nei\u0161sivyst\u0119 \u017emon\u0117s, negali pritarti ir embrion\u0173 k\u016brimui laboratorinio tyrin\u0117jimo tikslams, nes tai daroma \u017einant, kad j\u0173 dauguma bus sunaikinta. Pagrindin\u0117 etin\u0117 problema yra embriono ontologinis statusas. Polas Ramsey ir kiti protestant\u0173 bei katalik\u0173 teologai gina pa\u017ei\u016br\u0105, kad embrionas yra \u017emogi\u0161ka b\u016btyb\u0117 ir kaip tokia turi b\u016bti apsaugota. Individualus \u017emogaus gyvenimas prasideda pastojimu, tad visi apvaisinimo in vitro metodai, kai vieni embrionai atrenkami, o kiti atmetami ir sunaikinami, yra humani\u0161kumui prie\u0161ingi veiksmai. Leonas Kassas, pavyzd\u017eiui, pabr\u0117\u017eia t\u0105 dalyk\u0105, kad negalima atskirti vienos embriono faz\u0117s nuo kitos, kad n\u0117ra v\u0117lesn\u0117s be ankstesn\u0117s, kad jos visos neatskiriamai priklauso viena nuo kitos ir kad embrionai, nenusisek\u0119 ir atmetami klinikoje, n\u0117ra pateisinamas nes\u0117kmingos reprodukcijos padarinys, kaip nat\u016braliame, in vivo apvaisinime. Prie\u0161ingai, jie yra apgalvotai sukuriami ir sunaikinami. Tik Jozefas Fletcheris ir besilaikantieji pasaulieti\u0161kos etikos nepripa\u017e\u012fsta embriono satuso. Jie tai daro nor\u0117dami pateisinti abortus ir eksperimetus su embrionais klinikose ir laboratorijose. Tiesa, visi protestant\u0173 ir katalik\u0173 teologai pripa\u017e\u012fsta, kad negimusysis dar n\u0117ra asmuo tikra \u017eod\u017eio prasme, bet jie tvirtina, kad jis yra potencialus asmuo nuo pat savo prasid\u0117jimo dienos. Joks \u017emogus negali tapti tobulu asmeniu, nepra\u0117j\u0119s vis\u0173 vystymosi tarpsni\u0173. \u0160itie teologai priki\u0161a, kad Fletcheris ir visi kiti abort\u0173 gyn\u0117jai \u017emogaus asmen\u012f apibr\u0117\u017eia per daug siaurai ir taip i\u0161stumia negimusiuosius i\u0161 egzistencijos. Krik\u0161\u010dioni\u0161kuoju po\u017ei\u016briu, \u017emogaus b\u016btis neprasideda vien pastojimu ir nesibaigia mirtimi. Ji prasideda maloninga Dievo valia, kuri nuo am\u017ei\u0173 numato ir tam tikram laikui dovanoja mums b\u016bt\u012f, ir tos b\u016bties paskirtis \u2013 ne mirtis, bet am\u017einas gyvenimas. Be to, \u017emogaus gyvavimo vert\u0117 priklauso ne nuo jo i\u0161sivystymo tarpsnio, ne nuo jo savybi\u0173, ne nuo jo naudingumo visuomenei, bet nuo to, kad \u017emogus yra Dievo meil\u0117s objektas, kad u\u017e j\u012f, kaip tikime, yra numir\u0119s Kristus. Tad kiekvienas bandymas eksperimentuoti su embrionais lyg kokiais daiktais, kuriais galima laisvai manipuliuoti ir kuriuos galima naikinti, pa\u017eeid\u017eia \u017emogaus gyvyb\u0117s \u0161ventum\u0105.<\/p>\n

Algirdas Jur\u0117nas<\/strong>, teologas, filosofas, profesorius, Biblijos vert\u0117jas, gyvena JAV<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Vargu ar rasime bent vien\u0105 \u0161iuolaikin\u0117s biologijos ir medicinos technologijos srit\u012f, kuri nekelt\u0173 svarbi\u0173 moralini\u0173 dilem\u0173. \u0160tai keletas pavyzd\u017ei\u0173. Bandymas atlikti abortus naudojant RU?486 piliul\u0119 ir pirmieji m\u0117ginimai klonuoti embrionus suk\u0117l\u0117 didel\u0119 etini\u0173 debat\u0173 audr\u0105 visoje Amerikoje. <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":382,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[10],"tags":[126,122,124,125,123],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/400"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=400"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/400\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":402,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/400\/revisions\/402"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/382"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=400"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=400"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=400"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}