{"id":403,"date":"2016-05-12T14:38:12","date_gmt":"2016-05-12T11:38:12","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=403"},"modified":"2016-05-12T14:39:43","modified_gmt":"2016-05-12T11:39:43","slug":"kalbetis-ir-suprasti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=403","title":{"rendered":"Kalb\u0117tis ir suprasti"},"content":{"rendered":"

Tarpasmeninio bendravimo psichologija pagal Schulz\u0105 von Thun\u0105<\/strong><\/p>\n

Doro ir Ron Kubsch<\/em><\/p>\n

\u0160eimoje vargu ar kas nors yra svarbiau u\u017e darn\u0173 bendravim\u0105. Ta\u010diau visiems yra \u017einoma, kad daugeliu atvej\u0173 vyrui ir \u017emonai, vaikams ir t\u0117vams nepavyksta susikalb\u0117ti, ir toli gra\u017eu ne i\u0161 piktavali\u0161kumo. Tarpasmeninis bendravimas yra sud\u0117tingas dalykas. Nesusipa\u017einus giliau su partnerio dvasiniu pasauliu ir jo psichikos ypatumais, vaidinan\u010diais nemenk\u0105 vaidmen\u012f, bendraujant gali greitai kilti nesusipratim\u0173 ir kivir\u010d\u0173. Pokalbiai gali b\u016bti papras\u010diausiai \u201etu\u0161ti\u201c, nes j\u0173 metu kalbantieji vienas kitam \u201enieko\u201c nepasako. \u0160i\u0105 problematik\u0105 nuodugniai analizavo humanistin\u0117s psichologijos atstovas Hamburgo universiteto profesorius (nuo 1975 m.) Friedemannas Schulzas von Thunas. Nuosekliai i\u0161nagrin\u0117j\u0119s Karlo Rogerso, Alfredo Adlerio, Rut Cohn, Fritzo Perlso, o ypa\u010d P. Watzlawicko psichologijos teorij\u0173 u\u017euomazgas bei K. B\u00fchlerio kalbos teorij\u0105 jis suk\u016br\u0117 tarpasmeninio bendravimo model\u012f, kuris \u0161iuo metu visame pasaulyje gal\u0117t\u0173 b\u016bti priimtas kaip standartas. Bet pagrindin\u0117 ir genialiausia jo mintis yra komunikacijos pavaizdavimas kvadrato forma. Kvadratas iliustruoja ir jo tez\u0119, kad perduotos \u017einios psichologiniu po\u017ei\u016briu yra keturi\u0173 r\u016b\u0161i\u0173, t. y. atskleid\u017eia keturis svarbius bendravimo aspektus: atsiv\u0117rim\u0105, dalykin\u012f turin\u012f, tarpusavio santyki\u0173 nuorod\u0105 ir apeliacij\u0105<\/em>:<\/p>\n

\"\"<\/p>\n

\u017dinios strukt\u016bra<\/strong><\/p>\n

Schulzas von Thunas si\u016blo patikim\u0105 bendravimo model\u012f. Bendravimui yra reikalingas siunt\u0117jas, gav\u0117jas (adresatas), \u017einia (informacija), kanalas (informavimo priemon\u0117) ir kalba (bendras \u017eenkl\u0173 kiekis).
\nTai, k\u0105 siunt\u0117jas prane\u0161a, mes vadiname \u017einia. Gav\u0117jas bando t\u0105 \u017eini\u0105 i\u0161\u0161ifruoti (suprasti). Jei pasi\u0173sta ir gauta \u017einia sutampa, vadinasi, pokalbio dalyviai susikalb\u0117jo.
\nSchulz\u0105 von Thun\u0105 sujaudino atradimas, kad \u201eviena ir ta pati \u017einia tuo pa\u010diu metu turi kelet\u0105 prane\u0161im\u0173\u201c [1]. \u0160ie kiekvienoje \u017einioje slypintys skirtingi prane\u0161imai padaro tarpasmenin\u012f bendravim\u0105 sud\u0117ting\u0105 ir pa\u017eeid\u017eiam\u0105, bet kartu jaudinant\u012f ir patraukl\u0173.
\nVon Thunas susistemino \u017einioje esan\u010dius prane\u0161imus ir i\u0161skyr\u0117 keturis svarbius psichinius aspektus.<\/p>\n

Dalykinis turinys<\/strong><\/em><\/p>\n

Kiekvienoje siun\u010diamoje \u017einioje gl\u016bdi dalykin\u0117 informacija, t. y. tai, kas informuojama. \u012esivaizduokite toki\u0105 situacij\u0105: skamba telefonas ir draugas prane\u0161a: \u201eA\u0161 susibariau su t\u0117vais\u201c. Mes kol kas \u017einome tik tiek, kad draugas susivaidijo su t\u0117vais. Ar jis su jais susipyko k\u0105 tik, ar tas barnis \u012fvyko daug anks\u010diau, negalime su\u017einoti. I\u0161 \u0161ios dalykin\u0117s informacijos taip pat negalime suprasti, ar draugas \u0161iuo metu yra vienas, ar netoliese yra ir kit\u0173 asmen\u0173.<\/p>\n

Atsiv\u0117rimas<\/strong><\/em><\/p>\n

Pasi\u0173stoje \u017einioje \u0161alia dalykinio turinio yra ir informacijos apie siunt\u0117jo asmenyb\u0119. I\u0161 anks\u010diau pateikto pavyzd\u017eio yra ai\u0161ku, kad skambin\u0119s draugas \u0161neka lietuvi\u0173 kalba, kad jis yra keblioje situacijoje ir trok\u0161ta pagalbos. I\u0161 to, kaip jis kalba (greitai ar l\u0117tai, auk\u0161tu ar \u017eemu balsu, garsiai ar tyliai), apie j\u012f su\u017einome dar daugiau: auk\u0161tas balso tonas ir u\u017esikertanti kalb\u0117sena gal\u0117t\u0173 reik\u0161ti baim\u0119; \u0161nek\u0117jimas paku\u017edomis parodo, kad netoliese yra ka\u017ekoks \u017emogus, ir pan.
\n\u0160is siunt\u0117jo atsiv\u0117rimas \u2013 tai ne tik norimas, specialus sav\u0119s pristatymas<\/em>, bet ir netiesioginis sav\u0119s atskleidimas<\/em>. Kas nors, pavyzd\u017eiui, nor\u0117damas pasirodyti labai protingas, s\u0105moningai pokalbio metu vartoja labai daug tarptautini\u0173 \u017eod\u017ei\u0173. Kit\u0105 \u017emog\u0173, atvykus\u012f i\u0161 u\u017esienio, i\u0161duoda akcentas, nors savo tautyb\u0119 jis vis\u0173 labiausiai nor\u0117t\u0173 nusl\u0117pti.
\nApskritai \u017emogaus atsiv\u0117rimas bendraujant yra platus ir nepaprastai sud\u0117tingas. Siunt\u0117jas, nor\u0117damas parodyti save i\u0161 geriausios pus\u0117s, paprastai naudoja daug \u012fvairi\u0173 technik\u0173 (tai, kas teigiama, yra padidinama, o kas neigiama \u2013 suma\u017einama).<\/p>\n

Tarpusavio santykiai<\/strong><\/em><\/p>\n

I\u0161 siun\u010diamos \u017einios i\u0161ai\u0161k\u0117ja ir tai, kaip siunt\u0117jas \u017ei\u016bri \u012f gav\u0117j\u0105, kokios yra apie j\u012f nuomon\u0117s. Bet kokia siun\u010diama \u017einia visuomet i\u0161rei\u0161kia tam tikr\u0105 kalbintojo ir klausytojo (gav\u0117jo) santyk\u012f. J\u012f galima nustatyti remiantis kalbintojo parinktomis formuluot\u0117mis, intonacija ir kitais nekalbiniais signalais. Gav\u0117jas labai domisi tarpusavio ry\u0161\u012f atskleid\u017eian\u010diais siunt\u0117jo prane\u0161imais, nes jau\u010dia arba jo pagarb\u0105, arba paniek\u0105.
\nPateikto pavyzd\u017eio atveju paskambin\u0119s draugas savo intonacija duoda suprasti, kad \u017emogus, \u012f kur\u012f jis kreipiasi, yra laikomas pagalbininku, taigi jam rei\u0161kiama pagarba. \u010cia paai\u0161k\u0117ja, k\u0105 skambintojas galvoja apie patar\u0117j\u0105 (prane\u0161imas apie antr\u0105j\u012f pokalbio dalyv\u012f, t. y. \u201eapie tave\u201c). I\u0161\u0161ifrav\u0119 prane\u0161im\u0105, vienaip ar kitaip reaguojame. (\u201eDabar a\u0161 esu labai reikalingas, nes jis laukia mano pagalbos\u201c).
\nTarpusavio santyki\u0173 plotm\u0117je \u0161alia prane\u0161imo \u201eapie tave\u201c egzistuoja dar viena prane\u0161imo r\u016b\u0161is \u2013 prane\u0161imas \u201eapie mus\u201c. I\u0161 jo paai\u0161k\u0117ja, kaip siunt\u0117jas \u012fsivaizduoja savo ir gav\u0117jo tarpusavio santykius. Taip tas, kuris paskambino, gal\u0117t\u0173 duoti suprasti, kad jis tikisi i\u0161spr\u0119sti i\u0161kilusi\u0105 problem\u0105 kartu su adresatu (\u201eA\u0161 tikiuosi, kad tu man pad\u0117si i\u0161spr\u0119sti konflikt\u0105\u201c).<\/p>\n

Apeliacija<\/strong><\/em><\/p>\n

Pagaliau kiekvienoje siun\u010diamoje \u017einioje yra tam tikras ketinimas. Gav\u0117jas turi b\u016bti vienaip ar kitaip paveiktas. M\u016bs\u0173 atveju apeliacija skamba taip: \u201ePasakyk man, k\u0105 a\u0161 turiu daryti!\u201c \u017dinia turi \u201epaskatinti mus imtis arba nesiimti tam tikr\u0173 dalyk\u0173, sukelti tam tikras mintis arba su\u017eadinti tam tikrus jausmus\u201c (ten pat, p. 29).
\nBandymas daryti \u012ftak\u0105 prane\u0161imuose paprastai yra geriau ar blogiau pasl\u0117ptas. Jei jis yra giliai pasl\u0117ptas, turime reikalo su manipuliacija. Siunt\u0117jas, nor\u0117damas pasiekti norimo apeliacijos poveikio, gali manipuliuoti visomis \u017einios pus\u0117mis. Dalykinis prane\u0161imas tuomet yra viena\u0161ali\u0161kas ir tendencingas, kadangi kalbintojas prisistatydamas nori padaryti klausytojui tam tikr\u0105 poveik\u012f (pavyzd\u017eiui, sukelti susi\u017eav\u0117jim\u0105). O prane\u0161imai apie tarpusavio santykius kartais turi slapt\u0105 tiksl\u0105 palaikyti ger\u0105 klausytojo nuotaik\u0105 (pavyzd\u017eiui, komplimentais). \u201eKai dalykinis, atsiv\u0117rimo ir tarpusavio santyki\u0173 prane\u0161imai yra nukreipiami \u012f tai, kad b\u016bt\u0173 pagerintas apeliacijos poveikis, jie yra funkcionalizuojami<\/em>, t. y. neatspindi to, kas yra, ir tampa priemon\u0117mis tikslui pasiekti\u201c (ten pat).
\n
\n\u017dinia kaip bendravimo \u012fvertinimo objektas<\/strong><\/em><\/p>\n

\u017dinia turi daug prane\u0161im\u0173. Siunt\u0117jas siun\u010dia prane\u0161imus, nori jis to ar ne, visomis keturiomis pus\u0117mis. Kvadratas padeda \u0161i\u0173 prane\u0161im\u0173 \u012fvairov\u0119 susisteminti. \u0160i \u201eprane\u0161im\u0173 visuma\u201c s\u0105lygoja \u017einios psichologin\u0119 kokyb\u0119.
\nNors iki \u0161iol atrod\u0117, kad \u201eprane\u0161im\u0173 visuma\u201c kiekvienoje \u017einioje ai\u0161ki, bet yra kaip tik atvirk\u0161\u010diai. Gav\u0117jo priimt\u0173 prane\u0161im\u0173 raizginys gali gerokai skirtis nuo si\u0173st\u0173j\u0173. \u010cia da\u017eniausiai ir slypi bendravimo komplikacij\u0173 prie\u017eastys. Von Thunas rekomenduoja \u017einios prane\u0161im\u0173 raizgin\u012f atid\u017eiai i\u0161tirti.
\n\u017dinioje jis i\u0161skiria ai\u0161kius (tiesioginius)<\/em> ir pasl\u0117ptus (netiesioginius)<\/em> prane\u0161imus. \u201eAi\u0161kus, vadinasi, nedviprasmi\u0161kai suformuluotas. O jei pasl\u0117ptas, tai pasi\u0173stas netiesiogiai. Jis jau slypi prane\u0161ime arba gali b\u016bti \u012f j\u012f \u012fd\u0117tas\u201c (ten pat, p. 33).
\n\u0160itoks padalijimas \u012f ai\u0161kiai suformuluotus tiesioginius ir netiesiogiai (u\u017euolankomis) pasi\u0173stus prane\u0161imus yra nepriklausomas nuo kvadratinio suskirstymo. Ai\u0161k\u016bs arba pasl\u0117pti prane\u0161imai gali b\u016bti visose keturiose \u017einios pus\u0117se. A\u0161 galiu tiesiogiai pasakyti: \u201eEsu kil\u0119s i\u0161 Plateli\u0173\u201c arba netiesiogiai (per savo tarm\u0119) i\u0161siduoti, kad esu kil\u0119s i\u0161 \u017demaitijos. Lygiai taip pat tiesiogiai a\u0161 galiu kam nors sakyti, k\u0105 apie j\u012f galvoju, ta\u010diau netiesiogiai mano intonacija bei formuluot\u0117s tur\u0117s \u201e\u017ei\u016br\u0117jimo i\u0161 auk\u0161to\u201c atspalv\u012f ir i\u0161 karto taps ai\u0161ku, kaip \u012f pa\u0161nekov\u0105 \u017ei\u016briu i\u0161 ties\u0173. Taip pat ir apeliacija gali b\u016bti ai\u0161ki tiesiogin\u0117 (\u201eDaina, pagamink ko nors valgyti!\u201c) arba pasl\u0117pta \u2013 netiesiogin\u0117 (\u201eDaina, a\u0161 alkanas\u201c).
\nI\u0161 pa\u017ei\u016bros b\u016bt\u0173 galima galvoti, kad ai\u0161k\u016bs (tiesioginiai) prane\u0161imai yra tikrieji svarbiausieji, bet, deja, kartais b\u016bna atvirk\u0161\u010diai. Svarbiausias prane\u0161imas da\u017enai yra siun\u010diamas netiesiogiai. \u201eKai kurie siunt\u0117jai moka meistri\u0161kai perduoti pa\u0161nekovui savo mintis netiesioginiais prane\u0161imais, kad prireikus gal\u0117t\u0173 jas paneigti (\u201e\u0160ito a\u0161 nesakiau!\u201c)\u201c, (ten pat).
\nPaprastai pasl\u0117ptiems (netiesioginiams) prane\u0161imams si\u0173sti yra naudojamas nekalbinis kanalas. Nepriklausomi ir \u201ekvalifikacijos\u201c prane\u0161imai yra perteikiami nekalbin\u0117mis informacijos perdavimo formomis: balsu, intonacija ir akcentavimu, mimika bei gestais. \u201eKvalifikacijos\u201c prane\u0161imas \u012fvertina \u017einios kalbin\u0119 dal\u012f. Jis vaizd\u017eiai parodo nuomon\u0119 apie tai, kas pasakyta. Sakinys \u201eTu gi meluoji!\u201c, pasakytas su \u0161ypsena ir palyd\u0117tas atitinkamais gestais, rodo \u0161velnum\u0105, r\u016bpestingum\u0105 bei tam tikr\u0105 \u017eav\u0117jim\u0105si pa\u0161nekovu. Ta\u010diau tas pats sakinys gali b\u016bti ir kaip grie\u017etas, triu\u0161kinantis nuosprendis.
\nTarpasmeninio bendravimo modelis galioja ir tuomet, kai jo dalykin\u0117 pus\u0117 yra tu\u0161\u010dia. I\u0161 P. Vaclaviko pagrindinio bendravimo d\u0117snio, teigian\u010dio, jog \u201enekomunikuoti ne\u012fmanoma\u201c, paai\u0161k\u0117ja, kad tyl\u0117jimas taip pat yra \u017einia. \u012esivaizduokite, kad kas nors verkia. Visos trys \u017einios pus\u0117s gali tur\u0117ti prane\u0161im\u0173. Atsiv\u0117rimas signalizuos apie li\u016bdes\u012f, dvasinius skausmus arba d\u017eiaugsm\u0105. Tarpusavio santykiai galb\u016bt signalizuos apie gav\u0117jo nubaudim\u0105 (\u201eDabar matai, k\u0105 tu man padarei\u201c). Apeliacijoje turb\u016bt bus reikalaujama d\u0117mesio.<\/p>\n

\"\"
\n\u017dinioje esan\u010dios kalbin\u0117s ir nekalbin\u0117s dalys gali tuo pat metu viena kit\u0105 papildyti ir sustiprinti, bet, antra vertus, ir prie\u0161tarauti viena kitai.
\nVon Thunas vadina \u017eini\u0105 kongruen\u010dia (sutampan\u010dia), jeigu visi jos prane\u0161imai yra nukreipti ta pa\u010dia kryptimi ir derinasi vienas su kitu. Sakinys \u201eTa\u010diau dabar tai jau baigta\u201c gerai derinasi su energingu \u017evilgsniu ir grie\u017etu tonu.
\nJei kalbiniai ir nekalbiniai \u017einios prane\u0161imai nesutampa arba visi\u0161kai vieni kitiems prie\u0161tarauja, kalbama apie nekongruen\u010di\u0105 (nesutampan\u010di\u0105) \u017eini\u0105. Kas nors paklaustas \u201eKas atsitiko?\u201c gali atsakyti \u201eNieko!\u201c Ta\u010diau a\u0161aros jo akyse ir balsas i\u0161duoda jo tikr\u0105j\u0105 dvasin\u0119 b\u016bsen\u0105.<\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Nekongruen\u010dios \u017einios sukelia gav\u0117jo sutrikim\u0105. Jis nebe\u017eino, kuriuo prane\u0161imu (kalbiniu ar nekalbiniu) jam labiau pasikliauti. Nekongruen\u010dios \u017einios siunt\u0117jas gali pastatyti gav\u0117j\u0105 \u012f kebli\u0105 pad\u0117t\u012f. \u201eKokia beb\u016bt\u0173 pastarojo reakcija, anas (t. y. siunt\u0117jas) gali j\u0105 u\u017e niek\u0105 laikyti\u201c (ten pat, p. 38). Jei siunt\u0117jas \u017eod\u017eiais pasako: \u201eDaugiau manimi nebesir\u016bpink\u201c, o ne\u017eodiniais kanalais siun\u010dia prane\u0161im\u0105 \u201ePad\u0117k man!\u201c, bet kokia reakcija gali b\u016bti netinkama. Jei gav\u0117jas ir toliau r\u016bpinasi siunt\u0117ju, pastarasis gali j\u012f atstumti (\u201eA\u0161 gi tau sakiau, kad man tavo pagalbos nereikia\u201c). O jei gav\u0117jas palieka j\u012f likimo valiai, gali susilaukti daugyb\u0117s priekai\u0161t\u0173 (\u201eTau man\u0119s visai negaila!\u201c).
\nTokie \u201esunarplioti \u017eaidimai\u201c specialiojoje literat\u016broje apibr\u0117\u017eiami \u201edvigubo ry\u0161io\u201c s\u0105voka (angl. double?bind) ir siejami su gav\u0117jo \u0161izofreni\u0161ku elgesiu.
\nKod\u0117l siunt\u0117jai pateikia klaidinan\u010dias \u017einias? Pagrindinis privalumas \u2013 siunt\u0117jui nereikia \u012fsipareigoti. Jam nereikia u\u017eimti tvirtos pozicijos. Jei i\u0161sakytos mintys pastato j\u012f \u012f sunki\u0105 pad\u0117t\u012f, jis visuomet gali pasakyti, kad kalb\u0117damas ne tai tur\u0117jo galvoje. Kitas privalumas \u2013 siunt\u0117jas gali prane\u0161ti nemalonias \u017einias ir nepasirodyti nemalonus arba nemandagus. Draugi\u0161kas pardav\u0117jo pasakymas \u201eA\u010di\u016b, kad apsilank\u0117te\u201c i\u0161 ties\u0173 gali reik\u0161ti \u201eGrei\u010diau ne\u0161dinkit\u0117s lauk!\u201c Ta\u010diau niekada nepavyks \u012frodyti, kad jis buvo nemalonus klientui.
\nTokio bendravimo su \u201edvigubu dugnu\u201c siunt\u0117jas da\u017enai nesupranta i\u0161 viso arba supranta tik dalinai. Da\u017enai tai b\u016bna nes\u0105moningi, neatskleisti norai, perduoti nekalbiniu kanalu. Siunt\u0117jas turi \u201ekr\u016btin\u0117je dvi \u0161irdis\u201c. Jis nor\u0117t\u0173 ir to, ir ano, \u2013 priklausomai nuo situacijos. D\u0117l vidin\u0117s sumai\u0161ties du prane\u0161imai susilieja \u012f inkongruen\u010di\u0105 \u017eini\u0105. Da\u017eniausiai tokie prane\u0161imai atsiranda tuomet, kai siunt\u0117jui pa\u010diam dar neai\u0161ku<\/em>, o jis jau i\u0161sako savo mintis kitam \u017emogui. Tipi\u0161kas to pavyzdys yra \u201edvi \u0161irdys\u201c t\u0117v\u0173 kr\u016btin\u0117se. Viena j\u0173 prane\u0161a: \u201eA\u0161 nor\u0117\u010diau, kad tu taptum savaranki\u0161kas ir pats atsistotum ant koj\u0173!\u201c, o kita: \u201eA\u0161 nor\u0117\u010diau visuomet b\u016bti tau reikalingas ir kad tu b\u016btum nuo man\u0119s priklausomas\u201c. Vaikams tuomet reikia susidoroti su abiem prane\u0161imais. Kuo neai\u0161kiau t\u0117vai siun\u010dia \u0161iuos prie\u0161taringus prane\u0161imus, tuo sunkiau vaikams apsispr\u0119sti, kuriuo i\u0161 \u0161i\u0173 prane\u0161im\u0173 tik\u0117ti.
\nSchulzas von Thunas rekomenduoja gav\u0117jams prane\u0161ti apie savo sumai\u0161t\u012f siunt\u0117jui. Atspind\u0117damas ir diferencijuodamas prane\u0161imus gav\u0117jas tiek padeda siunt\u0117jui i\u0161siai\u0161kinti vidin\u0117s sumai\u0161ties problemas, kiek pastarasis yra jam atviras. Jei siunt\u0117jui jo paties prie\u0161taringi po\u017ei\u016briai yra ai\u0161k\u016bs, jis gali klasifikuoti nuomones, jausmus ir t. t.<\/p>\n

Pri\u0117mimas \u201eketuriomis ausimis\u201c<\/strong><\/p>\n

Iki \u0161iol bendravimo procesas buvo apra\u0161ytas daugiausia remiantis siunt\u0117jo pozicija: \u201eJis prane\u0161a dalykines informacijas; tuo pa\u010diu metu prisistato; jis i\u0161rei\u0161kia savo po\u017ei\u016br\u012f \u012f gav\u0117j\u0105 ir pastarasis vienu ar kitu b\u016bdu gali pajusti, kaip su juo elgiamasi; jis bando paveikti kito \u017emogaus m\u0105stym\u0105, jausmus ir veiksmus\u201c (ten pat, p. 44).
\n\u012e min\u0117t\u0105 kvadrat\u0105 galima pa\u017evelgti ir i\u0161 gav\u0117jo perspektyvos. Pri\u0117mimas priklauso nuo to, \u012f kuri\u0105 kvadrato pus\u0119 yra kreipiamas ypatingas d\u0117mesys: \u201eGav\u0117jas m\u0117gina suprasti dalyko esm\u0119. Kai tik klausytojas pabando i\u0161tirti atsiv\u0117rimo lygmenyje pasi\u0173st\u0105 prane\u0161im\u0105, prasideda asmens diagnostika (‘Kas jis(?i) per vienas(?a)?’ arba ‘Kas jam(?ai) dabar atsitiko?’)\u201c. \u012e tarpusavio santyki\u0173 prane\u0161im\u0105 gav\u0117jas reaguoja labai asmeni\u0161kai (‘Kaip siunt\u0117jas \u017ei\u016bri \u012f mane, k\u0105 jis apie mane galvoja, kaip mane vertina, kaip a\u0161 jau\u010diuosi, kai su manimi yra taip elgiamasi?’). Apeliacija \u012fvertinama i\u0161k\u0117lus klausim\u0105 ‘Ko jis i\u0161 man\u0119s tikisi?’ arba atsi\u017evelgiant \u012f informacijos panaudojim\u0105 (‘K\u0105 man daryti po to, kai a\u0161 visk\u0105 su\u017einojau?’)\u201c (ten pat).<\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Pokalbio eiga priklauso nuo to, kuria \u201eausimi\u201c gav\u0117jas klauso. Da\u017enai jis net nesuvokia, kad labai vienpusi\u0161kai interpretuoja gaunam\u0105 \u017eini\u0105, t. y. klauso tik viena \u201eausimi\u201c, kai tuo tarpu kita yra visi\u0161kai u\u017ekim\u0161ta.
\nToks \u201eaus\u0173 reguliavimas\u201c bendravimui daro didel\u0119 \u012ftak\u0105, tod\u0117l Schulzas von Thunas analizuoja \u0161iuos procesus nuodugniau.<\/p>\n

Laisvas gav\u0117jo pasirinkimas<\/strong><\/em><\/p>\n

D\u0117l to, kad gav\u0117jas gali laisvai pasirinkti, su kuria i\u0161 savo \u201eketuri\u0173 aus\u0173\u201c priimti \u017eini\u0105, kartais i\u0161kyla nesusipratim\u0173. Ypa\u010d sud\u0117tinga pasidaro tuomet, kai gav\u0117jas priima \u017eini\u0105 ta \u201eausimi\u201c, kuriai siunt\u0117jas visi\u0161kai nenor\u0117t\u0173 nieko prane\u0161ti. Gr\u012f\u017ekime prie m\u016bs\u0173 pavyzd\u017eio. Skambina draugas ir sako: \u201eA\u0161 susibariau su savo t\u0117vais!\u201c Jei gav\u0117jas vis\u0105 d\u0117mes\u012f nukreipia \u012f atsiv\u0117rimo moment\u0105, tai siunt\u0117jas, esant tam tikroms aplinkyb\u0117ms, gali b\u016bti suprastas visi\u0161kai neteisingai. Galb\u016bt jis nor\u0117jo pasakyti: \u201eTu privalai man dabar pad\u0117ti!\u201c (apeliacija). Kadangi \u0161ia \u201eausimi\u201c gav\u0117jas dabar yra kur\u010dias, tai gaut\u0105 \u017eini\u0105 jis i\u0161\u0161ifruoja kaip \u201eMano draugas jau\u010diasi blogai\u201c ir pasako jam kelet\u0105 u\u017euojautos \u017eod\u017ei\u0173. Netrukus tas, kuris kreip\u0117si, pasteb\u0117s, kad jis veltui stengiasi sulaukti pagalbos ir nusivyl\u0119s pad\u0117s ragel\u012f.
\nI\u0161 tikr\u0173j\u0173 m\u016bs\u0173 d\u0117mesys \u012f gaut\u0105 \u017eini\u0105 tur\u0117t\u0173 b\u016bti tolygus visomis keturiomis ausimis, t. y. visos keturios tur\u0117t\u0173 klausytis ir nuspr\u0119sti, kaip reaguoti. Ta\u010diau praktika rodo, kad m\u016bs\u0173 \u201eausys\u201c i\u0161lavintos nevienodai.
\n
\nAusis, kuria klausomasi dalykinio prane\u0161imo<\/strong><\/em><\/p>\n

Nema\u017eai gav\u0117j\u0173, ypa\u010d vyr\u0173 ir mokslinink\u0173, sukoncentruoja d\u0117mes\u012f \u012f \u017einios turin\u012f. Jiems bendravimo proceso esm\u0117 yra dalykinio turinio i\u0161siai\u0161kinimas. Sprend\u017eiant matematines problemas ar vedant tikras teologines diskusijas tai yra visai naudinga. Jeigu nesutarim\u0173 i\u0161kyla tarpasmeniniuose santykiuose, tai gali tur\u0117ti lemting\u0173 pasekmi\u0173.
\nVon Thunas iliustruoja tai pateikdamas humoristin\u012f pavyzd\u012f. Kalbasi sutuoktiniai:<\/p>\n

\u017dmona: \u201eAr tu mane tebemyli?\u201c
\nVyras: \u201eNa, \u017einai, mes pirmiausiai tur\u0117tume i\u0161siai\u0161kinti s\u0105vok\u0105 \u2018meil\u0117\u2019, nes ji gali b\u016bti suprantama labai \u012fvairiai…\u201c
\n\u017dmona: \u201eA\u0161 turiu galvoje tik tai, k\u0105 tu man jauti …\u201c
\nVyras: \u201eJausmai yra laiko at\u017evilgiu varijuojantys fenomenai, apie juos n\u0117ra ko ir kalb\u0117ti …\u201c ir t. t.<\/p>\n

Po tokio pokalbio abu pasijus nesuprasti. \u017dmona siun\u010dia prane\u0161imus, kurie tur\u0117t\u0173 informuoti apie tarpusavio santykius ir atsiv\u0117rim\u0105, o vyras priima juos dalykine ausimi. Jie kalba nesuprasdami vienas kito.<\/p>\n

Ausis, priimanti prane\u0161im\u0105 apie tarpusavio santykius<\/strong><\/em><\/p>\n

Kai kurie klausytojai prane\u0161imui apie tarpusavio santykius yra labai jautr\u016bs. Tarpusavio santyki\u0173 at\u017evilgiu neutralius veiksmus bei informacij\u0105 jie yra link\u0119 interpretuoti \u017evelgdami per savo asmenin\u0119 prizm\u0119. Tokie klausytojai visk\u0105 pritaiko sau ir jau\u010diasi visuomet asmeni\u0161kai paliesti. \u201eJei kas nors yra \u012ft\u016b\u017e\u0119s, jie jau\u010diasi d\u0117l to apkaltinti, jei juokiasi \u2013 jie jau\u010diasi i\u0161juokti, jei \u012f juos spokso \u2013 kriti\u0161kai ap\u017ei\u016brin\u0117jami, o jei \u012f juos ne\u017ei\u016bri \u2013 ignoruojami\u201c (ten pat, p. 51).
\nAnkstesniame skyriuje buvo kalbama apie tarpusavio santyki\u0173 ai\u0161kinim\u0105si dalykin\u0117je plotm\u0117je, dabar bus kalbama apie visi\u0161kai kitaip \u017eini\u0105 priimant\u012f adresat\u0105. Gav\u0117jas, kurio tarpusavio santyki\u0173 i\u0161klausymo ausis yra perd\u0117tai jautri, vengia dalykini\u0173 diskusij\u0173 ir pab\u0117ga \u012f tarpusavio santyki\u0173 plotm\u0119.<\/p>\n

Ausis, kuria \u012fvertinamas pa\u0161nekovo atsiv\u0117rimas<\/strong><\/em><\/p>\n

Gav\u0117jas su labai gerai i\u0161lavinta ausimi, skirta atsiv\u0117rimui priimti, bet kokioje \u017einioje stengiasi rasti duomen\u0173 apie siunt\u0117j\u0105 (\u201eKas jis toks?\u201c, \u201eK\u0105 jis apie save pasako?\u201c). Jautri pa\u0161nekovo atsiv\u0117rimui ausis kartais gali b\u016bti labai naudinga. Von Thunas pateikia pavyzd\u012f i\u0161 vienos \u0161eimos bendravimo. T\u0117vas gr\u012f\u017eta namo susierzin\u0119s ir mato netvark\u0105 vaiko kambaryje. Jis barasi: \u201eKas \u010dia per kiaulid\u0117? Kiek \u010dia purvo, \u2013 tu tikras nevala!\u201c (ten pat, p. 57).
\nVaikas, kuriam dar n\u0117ra n\u0117 penkeri\u0173 met\u0173 ir kuris d\u0117l nesugeb\u0117jimo diferencijuoti priims \u0161i\u0105 \u017eini\u0105 ausimi, skirta tarpusavio santykiams, jausis kaltas. Jis prieis i\u0161vad\u0105: \u201eTaigi, a\u0161 toks ir esu!\u201c Vyresnio am\u017eiaus vaikas galb\u016bt gali teisingai visk\u0105 diagnozuoti ir klausyti atsiv\u0117rimo ausimi: \u201eMano t\u0117vui tikriausiai \u0161iandien nesisek\u0117 darbe, kad jis vis\u0105 pykt\u012f i\u0161lieja ant man\u0119s.\u201c \u0160iuo atveju situacija yra i\u0161\u0161ifruojama teisingai ir i\u0161vada \u201eA\u0161 esu \u0161tai toks!\u201c yra pakei\u010diama \u012f \u201eTu esi \u0161tai toks\u201c.
\nNorint teisingai \u012fvertinti pokalbio partnerio nuotaik\u0105 reikia tur\u0117ti gerai i\u0161lavint\u0105 ir pasiruo\u0161usi\u0105 klausyti aus\u012f, skirt\u0105 pa\u0161nekovo atsiv\u0117rimui priimti. Tik \u0161itaip galima b\u016bti geru klausytoju. \u201eDaug i\u0161lo\u0161tume, jeigu gav\u0117jas prie\u0161 tai, kai `neklaustas parei\u0161kia savo nuomon\u0119’, sugeb\u0117t\u0173 \u012fsigilinti \u012f kito \u017emogaus pasaul\u012f ir pamatyti j\u012f siunt\u0117jo akimis (empatija)\u201c, (ten pat, p. 58).
\nGaila, bet reikia pripa\u017einti, kad gerai arba per gerai veikianti ausis, skirta pa\u0161nekovo atsiv\u0117rimui i\u0161klausyti, kelia tam tikr\u0105 gr\u0117sm\u0119: imunitet\u0105<\/em> kit\u0173 sakomai kritikai. \u017dmogus, klausantis i\u0161skirtinai tik ausimi, skirta pa\u0161nekovo atsiv\u0117rimui priimti, kiekvien\u0105 siunt\u0117jo signal\u0105 priima kaip jo atsiv\u0117rim\u0105. Jis daugiau nieko nebeklauso. Jis yra kur\u010dias dalykiniam turiniui, prane\u0161imams apie tarpusavio santykius bei apeliacijai. Gr\u012f\u017ekime prie m\u016bs\u0173 pavyzd\u017eio. Kas atsitikt\u0173, jei vaikas t\u0117vo raginimus palaikyt\u0173 i\u0161skirtinai \u201et\u0117vo problema\u201c?<\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Ausis, skirta apeliacijai i\u0161girsti<\/strong><\/em><\/p>\n

\u201eKartais gav\u0117jui, \u012fkv\u0117ptam noro visiems \u012ftikti ir pateisinti nei\u0161sakytus artim\u0173j\u0173, bi\u010diuli\u0173 l\u016bkes\u010dius, laikui b\u0117gant i\u0161auga per \u2018didel\u0117 ausis\u2019, skirta pa\u0161nekovo apeliacijai\u201c (ten pat). Patikrinama net ir menkiausia \u017einia: ar tik jame n\u0117ra kokio slapto noro? \u201eGav\u0117jas, skiri\u0105s per daug d\u0117mesio apeliacijai, da\u017enai pamir\u0161ta save ir nebegalvoja apie tai, ko jis pats trok\u0161ta ir k\u0105 jau\u010dia\u201c (ten pat). Jei ausis, skirta apeliacijai i\u0161klausyti, yra labai gerai i\u0161lavinta, tai pajut\u0119s menkiausi\u0105 ketinim\u0105, gali tu\u010dtuojau atitinkamai reaguoti. Asmeniniai norai tam tikslui yra nuslopinami, ir vykdomas \u012fsakymas. Schulzas von Thunas traktuoja tai kaip humanistin\u0117s psichologijos dalyk\u0105, turint\u012f i\u0161vaduoti mus nuo \u012fprastini\u0173 greit\u0173 reakcij\u0173 \u201eir \u012fgalinant\u012f mus reaguoti ne tik i\u0161ori\u0161kai, bet ir vidujai, glaud\u017eiai susiejant su m\u016bs\u0173 asmenybe\u201c (ten pat, p. 21).
\nSu visi\u0161kai kitokiu ir tikrai naudingu apeliacijos ausies panaudojimu susiduriame kalb\u0117dami apie tikslo ie\u0161kant\u012f po\u017ei\u016br\u012f<\/em>. Jau Alfredas Adleris atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f tai, kad pasteb\u0117jus ne\u012fprast\u0105 elges\u012f ir ligos simptomus, reikia i\u0161kelti klausim\u0105 \u201ekam? kuriam tikslui?\u201c \u017dinios gav\u0117jas klausia: \u201eKam? kuriam tikslui reikalinga \u0161ita liga? Ko norima pasiekti \u0161itokiu sav\u0119s pavaizdavimu?\u201c \u201eAdleris mums parod\u0117, kad elgesys, kuriuo atsiskleid\u017eia (atsiv\u0117rimas) tariamas \u2018sutrikimas\u2019, turi dar ir kit\u0105, t. y. nepastebim\u0105 apeliacijos pus\u0119, sukelian\u010di\u0105 tam tikr\u0105 (nes\u0105moningai trok\u0161tam\u0105) poveik\u012f\u201c (ten pat, p. 60). Taigi kai kurie nusiskundimai (\u201eA\u0161 blogai jau\u010diuosi!\u201c) arba somatiniai simptomai (pavyzd\u017eiui, migrena) yra tik pavir\u0161utini\u0161ki atsiv\u0117rimai. Apeliacinio poveikio prasme jie t\u0117ra tik \u012frankiai, kuriais siekiama paveikti gav\u0117j\u0105 (pavyzd\u017eiui, sukelti u\u017euojaut\u0105 ar atleisti u\u017e nederam\u0105 elges\u012f).
\n\u201eApeliacin\u0117 ausis, \u2018orientuota \u012f tikslo nustatym\u0105\u2019, gali pad\u0117ti suprasti tokius procesus ir apsaugoti gav\u0117j\u0105 nuo manipuliacijos juo ir nuo reakcij\u0173, kurios per prievart\u0105 \u012ftraukt\u0173 j\u012f \u012f \u0161\u012f ne\u0161var\u0173 \u017eaidim\u0105\u201c (ten pat, p. 60).
\nTa\u010diau ir \u010dia reikia b\u016bti atsargiam. Jei gav\u0117jas perd\u0117m naudojasi tikslo ie\u0161kan\u010dia ausimi, skirta apeliacijai i\u0161girsti, tai jis bet kurioje \u017einioje aptinka slapt\u0105, manipuliacin\u012f ketinim\u0105 (\u201eDabar jis ir v\u0117l nor\u0117t\u0173 sukelti u\u017euojaut\u0105, kad jo gail\u0117t\u0173si!\u201c). Nuo\u0161irdus d\u0117mesio ir u\u017euojautos pra\u0161ymas palaikomas ne\u0161variais ketinimais ir funkcionalizuotu kreipimusi.<\/p>\n

Gauta \u017einia yra gav\u0117jo darbas<\/strong><\/p>\n

Kaip matome, visose keturiose kiekvienos \u017einios pus\u0117se slypi daug prane\u0161im\u0173, kurie yra i\u0161 dalies ai\u0161kiai, i\u0161 dalies pasl\u0117ptai, i\u0161 dalies s\u0105moningai, i\u0161 dalies nes\u0105moningai pasiun\u010diami kartu. Visa \u0161ita prane\u0161im\u0173 kirbin\u0117 ir pasiekia gav\u0117j\u0105. D\u0117l skirtingu intensyvumu klausan\u010di\u0173 \u201eprane\u0161imo pri\u0117mimo aus\u0173\u201c gautas turinys gali smarkiai skirtis nuo i\u0161si\u0173stojo.
\nGali b\u016bti dar ir taip, kad gav\u0117jas kelet\u0105 gautos \u017einios pusi\u0173 interpretuos klaidingai. Kaip tai gali atsitikti?
\nNor\u0117damas apskritai pasi\u0173sti koki\u0105 nors \u017eini\u0105, siunt\u0117jas naudojasi i\u0161oriniais \u017eenklais, kuri\u0173 paskirtis yra i\u0161reik\u0161ti jo giliausias mintis, ketinimus, jausmus arba b\u016bsenas. Tokia \u017eenkl\u0173 vertimo proced\u016bra yra vadinama \u201ekodavimu\u201c. Koduota \u017einia (pavyzd\u017eiui, \u017eod\u017eiai, intonacija, gestai, mimika) tuomet turi pasiekti kit\u0105 \u017emog\u0173. Ta\u010diau kartu su koduota informacija negalima pasi\u0173sti \u0161i\u0173 \u017eenkl\u0173 reik\u0161mi\u0173. Gav\u0117jo u\u017edavinys yra i\u0161\u0161ifruoti \u017eini\u0105, t.y. j\u0105 \u201edekoduoti\u201c. \u0160io akto metu gav\u0117jas suteikia \u017eenklams nauj\u0105 reik\u0161m\u0119. \u201eI\u0161\u0161ifravimo rezultatas priklauso nuo jo l\u016bkes\u010di\u0173, nuog\u0105stavim\u0173, ankstesn\u0117s patirties, trumpai tariant, nuo visos jo asmenyb\u0117s\u201c (ten pat, p. 62). Taigi gauta, t. y. gav\u0117j\u0105 pasiekusi \u017einia did\u017ei\u0105ja dalimi yra jo paties darbas.
\nPateikiame pavyzd\u012f, kuris ai\u0161kiai parodo, kaip pasi\u0173sta ir gauta \u017einia gali b\u016bti visi\u0161kai skirtingos.<\/p>\n

Vyras \u017emonai: \u201eKas yra tie \u017ealios spalvos priedai pada\u017ee?\u201c
\n\u017dmona: \u201eJei tau nepatinka mano paruo\u0161tas pada\u017eas, valgyk kur nors kitur!\u201c<\/p>\n

Tarkim, kad vyras nor\u0117jo u\u017eduoti \u017emonai grynai dalykin\u012f klausim\u0105. Ta\u010diau \u017emona jo dalyki\u0161kai suformuluot\u0105 klausim\u0105 i\u0161\u0161ifruoja kaip pasl\u0117pt\u0105 tarpusavio santyki\u0173 prane\u0161im\u0105 (\u201eTu esi prasta vir\u0117ja\u201c) ir kaip slapt\u0105 apeliacij\u0105 (\u201eNebegamink daugiau nieko tokio pana\u0161aus\u201c). Kaip tik tod\u0117l, reaguodama tarpusavio santyki\u0173 lygmenyje, \u017emona sutrinka (\u201eJei tau mano (!) pada\u017eas neskanus…\u201c).<\/p>\n

Klaidingo pri\u0117mimo prie\u017eastys<\/strong><\/em><\/p>\n

\u017dini\u0105 interpretuoti kitaip, nei nor\u0117jo siunt\u0117jas, gav\u0117jas gali d\u0117l daugelio skirting\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. Trumpai pamin\u0117sime tik tris faktorius, anot von Thuno, \u201evaizd\u0105, kur\u012f gav\u0117jas yra susidar\u0119s apie save (autokoncepcija), vaizd\u0105, kur\u012f gav\u0117jas yra susidar\u0119s apie siunt\u0117j\u0105, ir koreliacinius prane\u0161imus\u201c (ten pat).<\/p>\n

Gav\u0117jo autokoncepcija<\/em>
\nGautos \u017einios interpretavimas labai priklauso nuo vaizdo, kur\u012f gav\u0117jas susidaro apie save pat\u012f. Tas, kuris yra link\u0119s neigiamai apie save galvoti, turi polink\u012f ir nekaltus, netgi teigiamus prane\u0161imus traktuoti taip, kad jie patvirtint\u0173 neigiam\u0105 jo savivaizd\u012f. Taip gali susidaryti pavojingas u\u017eburtas ratas: savivaizdis vienpusi\u0161kai ir tendencingai i\u0161kreipia \u017eini\u0105, o \u0161i dar kart\u0105 patvirtina klaiding\u0105 savivaizd\u012f.<\/p>\n

Vaizdas, kur\u012f gav\u0117jas susidar\u0117 apie siunt\u0117j\u0105<\/em>
\nKuo geriau siunt\u0117jas ir gav\u0117jas vienas kit\u0105 pa\u017e\u012fsta, tuo vaizdas, kur\u012f juodu vienas apie kit\u0105 yra susidar\u0119, tvirtesnis. Manoma, kad galima teisingai suprasti i\u0161girstus \u017eenklus, kuriuos siun\u010dia siunt\u0117jas (\u201eA\u0161 jau \u017einau, k\u0105 jis tur\u0117jo galvoje\u201c). Ta\u010diau pavojus yra tas, kad apie kit\u0105 \u017emog\u0173 susidarytas vaizdas da\u017enai remiasi santykinai skurd\u017eia informacija. Vertinant r\u016bbus, am\u017ei\u0173, lyt\u012f arba visuomen\u0117s sluoksn\u012f, pasinaudojama vadinamaisiais \u201estal\u010diais\u201c, \u012f kuriuos ir \u012fdedamas kitas \u017emogus. \u0160iuose stal\u010diuose esama \u012fvairios informacijos ir sp\u0117liojim\u0173, papildan\u010di\u0173 apie kit\u0105 \u017emog\u0173 susidaryt\u0105 vaizd\u0105. Taip suformuotas vaizdas da\u017enai tampa tarsi raktu, padedan\u010diu \u0161ifruoti gaut\u0105 \u017eini\u0105.<\/p>\n

Koreliaciniai prane\u0161imai<\/em>
\nSubtili\u0173 nesusipratim\u0173 gali i\u0161kilti tuomet, kai gav\u0117jas, nors ir teisingai priimdamas prane\u0161im\u0105, tuo pa\u010diu metu \u017einioje randa kit\u0173 prane\u0161im\u0173, susijusi\u0173 su pagrindiniu prane\u0161imu (koreliaciniai prane\u0161imai). \u0160iam teiginiui iliustruoti pateikiame du von Thuno pavyzd\u017eius.
\nNeigiami jausmai, tokie, kaip \u201ea\u0161 ant tav\u0119s pykau\u201c (atsiv\u0117rimo lygmuo) da\u017enai i\u0161rei\u0161kiami kartu su priekai\u0161tais tarpusavio santyki\u0173 lygmenyje: \u201eTu esi d\u0117l to kaltas\u201c. \u0160is laisvas atsiv\u0117rimo ir tarpusavio santyki\u0173 prane\u0161im\u0173 sujungimas veda prie to, kad gav\u0117jas automati\u0161kai kartu klausosi ir tarpusavio santyki\u0173 lygmeny esan\u010di\u0173 prane\u0161im\u0173 net ir tuomet, kai apie juos nekalbama.
\nSu paraginimu da\u017enai yra susietas priekai\u0161tas. U\u017e kreipimosi \u201ePra\u0161au sutvarkyti savo kambar\u012f\u201c neretai slepiasi priekai\u0161tas tarpusavio santyki\u0173 lygmenyje: \u201eT\u0105 tu gal\u0117jai padaryti jau seniai ir be mano \u012fsp\u0117jimo.\u201c \u010cia ir paai\u0161k\u0117ja, kod\u0117l gav\u0117jai kartais irzliai reaguoja \u012f apeliacij\u0105. Siunt\u0117jui (d\u0117l da\u017eno prane\u0161im\u0173 sujungimo apeliacijos ir tarpusavio santyki\u0173 lygmenyje) yra nelengva pasi\u0173sti raginim\u0105 taip, kad gav\u0117jas priimt\u0173 j\u012f ne\u012f\u017evelgdamas u\u017e jo nieko \u201edaugiau\u201c.<\/p>\n

Kaip mes ir mat\u0117me, bendravimo procesas yra labai kompleksi\u0161kas ir d\u0117l to jame nuolatos pasitaiko nesusipratim\u0173. K\u0105 galima padaryti, kai vienas kito nesuprantame? Schulzui von Thunui rekomenduoja vadinam\u0105j\u0105 metakomunikacij\u0105. \u201eTurb\u016bt n\u0117ra jokios kitos gydymo priemon\u0117s, rekomenduojamos specialist\u0173, \u2018nesveikam\u2019, sutrikusiam bendravimui, kaip tik (ai\u0161ki) metakomunikacija. Galvoje turima komunikacija apie komunikacij\u0105, taigi b\u016bdo, kaip mes vieni su kitais bendraujame, kaip suprantame siun\u010diam\u0105 \u017eini\u0105 ir i\u0161\u0161ifruojame gaut\u0105j\u0105 bei reaguojame \u012f j\u0105, i\u0161ai\u0161kinimas\u201c (ten pat, p. 99). \u201eGera metakomunikacija vis\u0173 pirma reikalauja \u012fsigilinti \u012f savo vidin\u012f pasaul\u012f ir dr\u0105sos atsiverti. Dr\u0105sa reikalinga, kadangi klausimai `kas manyje \u010dia ir dabar vyksta, kaip a\u0161 suprantu tave, kas tarp m\u016bs\u0173 vyksta?’ tiesiogiai suveda mus akistaton su nemalonia realybe, kurios mes taip vengiame. Apdovanojimas u\u017e tai \u2013 i\u0161sivadavimas nuo nei\u0161reik\u0161t\u0173 \u012ftempt\u0173 santyki\u0173 ir galimyb\u0117 atsikratyti bendravimo sutrikim\u0173 taip, kad tikrai pasijustum j\u0173 atsikrat\u0119s\u201c (ten pat, p. 92).
\nDar kart\u0105 prisiminkime konflikt\u0105, i\u0161kilus\u012f tarp vyro, kuris paklaus\u0117 apie \u017ealios spalvos priedus pada\u017ee, ir moters, kuri d\u0117l tokio klausimo pasijuto kritikuojama. Gera metakomunikacija \u0161ioje situacijoje atrodyt\u0173 taip:<\/p>\n

Vyras: \u201eKas yra tie \u017ealios spalvos priedai pada\u017ee?\u201c
\n\u017dmona: \u201eJei tau neskanus mano pagamintas pada\u017eas, gali valgyti kur nors kitur!\u201c
\nVyras: \u201eA\u0161 susidariau \u012fsp\u016bd\u012f, kad mano klausimas tave u\u017egavo. Ar tai tiesa?\u201c<\/p>\n

Arba:
\nVyras: \u201eKas yra tie \u017ealios spalvos priedai pada\u017ee?\u201c
\n\u017dmona: \u201eAr tu i\u0161 ties\u0173 nori tai su\u017einoti, ar tik nori pasakyti, kad a\u0161 esu bloga vir\u0117ja?\u201c<\/p>\n

Arba:
\n\u017dmona: \u201eA\u0161 susidariau \u012fsp\u016bd\u012f, kad u\u017euominomis tu nori man pasakyti, kad tau neskanu. Ar a\u0161 tave teisingai supratau?\u201c<\/p>\n

Tarpasmeninis bendravimas visuomet yra sud\u0117tingas. Tai konstatavome dar pa\u010dioje prad\u017eioje. Schulzo von Thuno modelis patvirtino \u0161\u012f teigin\u012f. Ta\u010diau jis parod\u0117 keli\u0105, kuriuo galima i\u0161eiti i\u0161 \u0161io \u201eprane\u0161im\u0173 labirinto\u201c. \u0160is modelis ragina mus kalb\u0117tis vienam su kitu ir gali pad\u0117ti geriau vienam kit\u0105 suprasti.<\/p>\n

Doro<\/strong> ir Ron<\/strong> Kubsch<\/strong>, baig\u0117 teologijos studijas Vokietijoje<\/p>\n

Vert\u0117 Aurelija Rugaitien\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u0160eimoje vargu ar kas nors yra svarbiau u\u017e darn\u0173 bendravim\u0105. Ta\u010diau visiems yra \u017einoma, kad daugeliu atvej\u0173 vyrui ir \u017emonai, vaikams ir t\u0117vams nepavyksta susikalb\u0117ti, ir toli gra\u017eu ne i\u0161 piktavali\u0161kumo. Tarpasmeninis bendravimas yra sud\u0117tingas dalykas. Nesusipa\u017einus giliau su partnerio dvasiniu pasauliu ir jo psichikos ypatumais, vaidinan\u010diais nemenk\u0105 vaidmen\u012f, bendraujant gali greitai kilti nesusipratim\u0173 ir kivir\u010d\u0173. Pokalbiai gali b\u016bti papras\u010diausiai \u201etu\u0161ti\u201c, nes j\u0173 metu kalbantieji vienas kitam \u201enieko\u201c nepasako.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":382,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[10],"tags":[127,63,128,41,129,70],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/403"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=403"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/403\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":405,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/403\/revisions\/405"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/382"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=403"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=403"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=403"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}