{"id":406,"date":"2016-05-12T14:42:22","date_gmt":"2016-05-12T11:42:22","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=406"},"modified":"2016-05-12T14:42:35","modified_gmt":"2016-05-12T11:42:35","slug":"lietuvos-seima-dabartis-ir-ateitis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=406","title":{"rendered":"Lietuvos \u0161eima: dabartis ir ateitis"},"content":{"rendered":"

Giedr\u0117 Purvaneckien\u0117<\/em><\/p>\n

Pa\u017evelgus \u012f statistik\u0105, \u0161eimos dabartis Lietuvoje atrodo ni\u016briai.<\/p>\n

Santuok\u0173 skai\u010dius <\/strong>nuolat ma\u017e\u0117ja nuo 1960 m. 1994 m. buvo sudarytos 6,3 santuokos t\u016bkstan\u010diui gyventoj\u0173.<\/p>\n

I\u0161tuok\u0173 skai\u010dius<\/strong> i\u0161lieka labai auk\u0161tas, nors per pastaruosius trejus metus \u0161iek tiek ir suma\u017e\u0117jo. Auk\u0161\u010diausias jis buvo 1991 metais (t\u016bkstan\u010diui gyventoj\u0173 teko 4,1 i\u0161tuokos). Nuo tada i\u0161tuok\u0173 skai\u010dius ma\u017e\u0117jo, ir 1994 m. t\u016bkstan\u010diui gyventoj\u0173 teko 3 i\u0161tuokos. Ta\u010diau atsi\u017evelgiant \u012f nuolatin\u012f santuok\u0173 skai\u010diaus ma\u017e\u0117jim\u0105, i\u0161tuok\u0173 skai\u010diaus suma\u017e\u0117jimas neturi lemiamos reik\u0161m\u0117s. Kohabitacijos<\/strong> atvej\u0173 daug\u0117ja, nors statisti\u0161kai kartu gyvenan\u010di\u0173, bet nesusituokusi\u0173 skai\u010dius dar n\u0117ra reik\u0161mingas, jis sudaro apie 2 proc. suaugusi\u0173 gyventoj\u0173.<\/p>\n

Gimstamumas<\/strong> nuolatos ma\u017e\u0117ja. 1994 m. t\u016bkstan\u010diui gyventoj\u0173 vidutini\u0161kai gim\u0117 11,5 vaiko. 1994 m. mirusi\u0173j\u0173 skai\u010dius jau vir\u0161ijo gimusi\u0173j\u0173, taigi nat\u016bralus prieaugio koeficientas tapo neigiamas.<\/p>\n

Nesantuokiniai vaikai. <\/strong>Nors gimstamumas ma\u017e\u0117ja, ta\u010diau nuolat daug\u0117ja nesantuokini\u0173 vaik\u0173. Per metus gimusi\u0173 nesantuokini\u0173 vaik\u0173 skai\u010dius nuo 1990 m. iki 1994 m. padid\u0117jo 16 proc.. Tarp 1994 m. gimusi\u0173 vaik\u0173 nesantuokiniai sudar\u0117 net 10,8 proc.<\/p>\n

Abort\u0173<\/strong> skai\u010dius nuo 1992 m. \u0161iek tiek suma\u017e\u0117jo. Ta\u010diau abort\u0173 ir gimusi\u0173 vaik\u0173 skai\u010diaus santykis pastaraisiais metais beveik nekito ir buvo labai auk\u0161tas: 71,33 aborto 100-ui gimusi\u0173j\u0173 (1994 m.).<\/p>\n

Netek\u0119 t\u0117v\u0173 globos nepilname\u010diai.<\/strong> Daug\u0117ja nepilname\u010di\u0173, netekusi\u0173 t\u0117v\u0173 globos. Per 1994 metus t\u0117v\u0173 globos neteko 2567 nepilname\u010diai, i\u0161 j\u0173 1048 ikimokyklinio am\u017eiaus vaikai.<\/p>\n

Nepilname\u010di\u0173 nusikalt\u0117li\u0173 <\/strong>skai\u010dius taip pat did\u0117ja. 1994 m. buvo u\u017eregistruoti 4433 nepilname\u010di\u0173 nusikaltimai, t. y. 3,7 karto daugiau nei 1970 m. Tai sudar\u0117 7,6 proc. vis\u0173 u\u017eregistruot\u0173 nusikaltim\u0173.
\nVis\u0173 \u0161i\u0173 rodikli\u0173 analiz\u0117 kelia klausim\u0105 apie \u0161eimos kriz\u0119. Nuo ko priklauso \u0161eimos tvirtumas, jos \u012ftaka visuomenei? Ar \u0161eima teb\u0117ra vertyb\u0117? Kokios pasaulin\u0117s tendencijos? Galb\u016bt \u0161eima \u2013 istorin\u0117 atgyvena ir ateityje i\u0161nyks?
\nVakar\u0173 \u0161ali\u0173 demografai, sociologai jau seniai kelia klausim\u0105, kas gi atsitiko \u0161eimai? Amerikos gyventoj\u0173 asociacijos prezidentas L. Bumpassas taip ir pavadino savo kreipim\u0105si: \u201eKas atsitiko \u0161eimai?\u201c JAV ir kitose industrin\u0117se \u0161alyse tendencijos tos pa\u010dios: auga kohabitacijos ir i\u0161tuok\u0173 skai\u010diai, o santuok\u0173 ir gimstamumo rodikliai ma\u017e\u0117ja. Ta\u010diau tas faktas, kad daugelis tuokiasi pakartotinai po santuokos nutraukimo, rodo, kad \u017emon\u0117s link\u0119 gyventi \u0161eimose. Lietuvoje po i\u0161tuokos susituokia kas antras vyras ir kas tre\u010dia moteris. Be to, absoliuti dauguma Lietuvos gyventoj\u0173 (82 proc. moter\u0173 ir 71 proc. vyr\u0173) nelaiko santuokos senamadi\u0161ku dalyku.
\nKas nulemia neigiamas \u0161eimos tendencijas? Kuriuos procesus galima valdyti ir kuri\u0173 \u2013 ne? I\u0161 istorin\u0117s patirties \u017einome, kad \u0161eimos irimas buvo labai glaud\u017eiai susietas su urbanizacija, \u017emoni\u0173 migracija i\u0161 kaimo \u012f miest\u0105. \u0160ie procesai jau \u012fvyko, jie negr\u012f\u017etami, tod\u0117l galima tik konstatuoti t\u0105 fakt\u0105.
\nAntras dalykas, kuris neigiamai paveik\u0117 \u0161eimos rodiklius (gimstamumo ma\u017e\u0117jim\u0105 ir i\u0161tuok\u0173 skai\u010diaus ma\u017e\u0117jim\u0105) \u2013 mokamas moter\u0173 darbas. Yra ne tik paprasta koreliacija tarp did\u0117jan\u010dio dirban\u010di\u0173 moter\u0173 skai\u010diaus ir i\u0161tuok\u0173 skai\u010diaus, bet taip pat yra \u012frodyta, kad dirban\u010dios, finansi\u0161kai nepriklausomos moterys yra labiau linkusios skirtis nes\u0117kmingos santuokos atveju. O nedirban\u010dios moterys yra daugiau linkusios kent\u0117ti.
\nIstorijos nesugr\u0105\u017einsi. Ir ne vien tod\u0117l, kad dauguma moter\u0173 pa\u010dios nenor\u0117t\u0173 tapti finansi\u0161kai priklausomos; t\u0105 diktuoja ekonomikos d\u0117sniai. Vadinamoji \u201evisuotin\u0117s gerov\u0117s valstyb\u0117\u201c remiasi tuo, kad dauguma visuomen\u0117s nari\u0173 dirba mokam\u0105 darb\u0105, dal\u012f j\u0173 u\u017edarbio valstyb\u0117 pasiima mokes\u010di\u0173 pavidalu ir i\u0161 to i\u0161laiko nedirban\u010dius visuomen\u0117s narius. Tai \u2013 viena i\u0161 prie\u017eas\u010di\u0173. Kita \u2013 valstybi\u0173 tarpusavio konkurencija. Norint, kad visuomen\u0117 grei\u010diau vystyt\u0173si, grei\u010diau daryt\u0173 pa\u017eang\u0105, turi b\u016bti i\u0161naudotas vis\u0173 gyventoj\u0173 k\u016brybinis bei darbinis potencialas. Nereikia didel\u0117s vaizduot\u0117s suprasti, kas atsitikt\u0173 su visuomene, jei ji staiga dvigubai suma\u017eint\u0173 \u0161\u012f potencial\u0105.
\nTre\u010dias, n\u0117 kiek ne ma\u017eiau svarbus veiksnys, \u2013 asmenin\u0117s laim\u0117s ideologija. \u017dmon\u0117s nori jaustis laimingi tiek visuomen\u0117je, tiek \u0161eimoje. Ne kiekvienam suteikia laim\u0117s jo pad\u0117tis visuomen\u0117je, darbas. Kai \u017emogus gali labai menkai paveikti visuomen\u0117s procesus, kai darbas n\u0117ra k\u016brybinis, o reikalingas tik pragyvenimui u\u017edirbti, tuomet jam ypatingai svarbi \u0161eimin\u0117 laim\u0117. Sociologini\u0173 tyrim\u0173 duomenys rodo, kad daugumai tiek Lietuvos, tiek Vakar\u0173 \u0161ali\u0173 gyventoj\u0173 svarbiausias dalykas \u2013 \u0161eima. 1994 m. Lietuvos gyventoj\u0173 sociologini\u0173 apklaus\u0173 duomenimis, 94 proc. gyventoj\u0173 buvo svarbus pilnavertis ir laimingas \u0161eimos gyvenimas. 78 proc. vyr\u0173 ir 86 proc. moter\u0173 teig\u0117, kad s\u0117kmingas \u0161eiminis gyvenimas jiems yra svarbiausias dalykas. \u017dmon\u0117s nori b\u016bti laimingi \u0161eimoje. O jeigu jie n\u0117ra laimingi? Tuomet nei\u0161vengiamai did\u0117ja i\u0161tuok\u0173 skai\u010dius, \u2013 dauguma \u017emoni\u0173 yra \u012fsitikin\u0119, kad \u0161eimoje \u017emogus gali ir turi b\u016bti laimingas. Vadinasi, i\u0161tuok\u0173 skai\u010dius did\u0117ja dar ir tod\u0117l, kad \u017emon\u0117s nori ir ie\u0161ko \u0161eimin\u0117s laim\u0117s. Taigi \u010dia i\u0161kyla vienas i\u0161 did\u017eiausi\u0173 prie\u0161taravim\u0173.
\nTad kokios gi \u0161eimos perspektyvos? Nemanau, kad reikt\u0173 skambinti pavojaus varpais d\u0117l \u0161eimos visi\u0161ko sunykimo, ta\u010diau nieko nedaryti taip pat nevalia. Vystantis visuomenei nei\u0161vengiamai kinta vertyb\u0117s, nuostatos. Kinta ir \u0161eimos samprata, jos funkcijos visuomen\u0117je. Tikrai nepad\u0117s aimanavimas, kad nyksta \u0161eima, ir fantazavimas apie tradicin\u0117s \u0161eimos dirbtin\u012f sugr\u0105\u017einim\u0105. Reikia tirti \u0161eimos charakteristikas ir ie\u0161koti priemoni\u0173 paremti \u0161eimai. Toki\u0173 priemoni\u0173 pasaulin\u0117je praktikoje yra buv\u0119 daug, reikia panaudoti veiksmingas.
\n
\nGiedr\u0117 Purvaneckien\u0117<\/strong>, socialini\u0173 moksl\u0173 daktar\u0117, valstyb\u0117s konsultant\u0117 moter\u0173 klausimais, VU Filosofijos fakulteto Edukologijos katedros docent\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Pa\u017evelgus \u012f statistik\u0105, \u0161eimos dabartis Lietuvoje atrodo ni\u016briai. Santuok\u0173 skai\u010dius nuolat ma\u017e\u0117ja nuo 1960 m. 1994 m. buvo sudarytos 6,3 santuokos t\u016bkstan\u010diui gyventoj\u0173. I\u0161tuok\u0173 skai\u010dius i\u0161lieka labai auk\u0161tas, nors per pastaruosius trejus metus \u0161iek tiek ir suma\u017e\u0117jo.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":382,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[10],"tags":[131,130,93,92],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/406"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=406"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/406\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":408,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/406\/revisions\/408"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/382"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=406"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=406"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=406"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}