{"id":409,"date":"2016-05-12T14:44:55","date_gmt":"2016-05-12T11:44:55","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=409"},"modified":"2016-05-12T14:45:04","modified_gmt":"2016-05-12T11:45:04","slug":"prarasto-tevo-beieskant","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=409","title":{"rendered":"Prarasto t\u0117vo beie\u0161kant"},"content":{"rendered":"

Bet\u0117vyst\u0117s problema \u0161iuolaikin\u0117se \u0161eimose<\/strong><\/p>\n

Michiaki Horie<\/em><\/p>\n

Mes gyvename bet\u0117v\u0117je visuomen\u0117je. Daugelis \u017emoni\u0173 t\u0117v\u0105 turi tik \u012fra\u0161yt\u0105 dokumentuose. Kitose \u0161eimose jis nors ir esti fizi\u0161kai, bet kiek gal\u0117damas vengia atsakomyb\u0117s u\u017e \u017emon\u0105 ir vaikus. Su itin sunkiomis pasekm\u0117mis \u0161eimai tenka susidurti tuomet, kai per skyrybas t\u0117vo visi\u0161kai nebetenkama.<\/strong><\/p>\n

\u0160eim\u0173 bet\u0117vyst\u0117 yra viena did\u017eiausi\u0173 m\u016bs\u0173 visuomen\u0117s problem\u0173. Anks\u010diau t\u0117vus i\u0161 \u0161eim\u0173 da\u017eniausiai i\u0161pl\u0117\u0161davo karai, o \u0161iais laikais d\u0117l i\u0161irusi\u0173 santuok\u0173 lieka vadinam\u0173j\u0173 skyryb\u0173 na\u0161lai\u010di\u0173. I\u0161tuok\u0173 gr\u0117smingai daug\u0117ja. Lietuvoje 1994 metais 100?ui sudaryt\u0173 santuok\u0173 teko 47 skyrybos. Savaime suprantama, yra daug krinkan\u010di\u0173 \u0161eim\u0173, kurios formaliai nei\u0161siskyr\u0119, tod\u0117l statisti\u0161kai jas sunku susekti. Bet\u0117vi\u0173 vaik\u0173 armija auga diena dienon. Tai vaikai, kuriems \u016bmai niekas nebesiima vadovauti, j\u0173 \u0161irdel\u0117s tarsi prarad\u0119 gimtin\u0119, jie ne\u017eino, kaip u\u017esl\u0117pti skausm\u0105, jie nusivyl\u0119, kupini apmaudo arba agresijos. Paprastai praradimas juos skaud\u017eiai pa\u017eeid\u017eia. Staiga palikti vieni jie jau\u010diasi es\u0105 i\u0161duoti. \u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Iki skyryb\u0173 da\u017eniausiai ne vieni metai pra\u0117jo besikivir\u010dijant, keliant scenas, kuriose vienaip ar kitaip dalyvavo ir vaikas. Jam teko patirti, kaip t\u0117vas ir motina negal\u0117jo rasti bendros kalbos, kaip t\u0117vai gin\u010dijosi ir vienas kitam priekai\u0161tavo. Vaikas jaut\u0117si pasimet\u0119s ir ne\u017einojo, kur\u012f palaikyti. Kartais jis buvo link\u0119s stoti motinos pus\u0117n, kartais jis suprasdavo t\u0117v\u0105. Bet i\u0161 tikr\u0173j\u0173 jis juk myl\u0117jo juos abu. O dabar turi rinktis. Kaip apsispr\u0119sti? Jei jis pasirinks motin\u0105, tai reik\u0161, kad atstumia t\u0117v\u0105. O jei tai bus t\u0117vas, jis neteks motinos. Juk jis nori tur\u0117ti abudu \u2013 ir t\u0117v\u0105, ir motin\u0105. Bet vaiko niekas neklaus\u0117. Taip nusprend\u0117 t\u0117vas ir motina. Ar jie turi teis\u0119 spr\u0119sti? Ar jie turi teis\u0119 dalytis vaik\u0105? Imti ir sudraskyti tai, kas priklauso abiem? Argi jie negal\u0117jo dar syk\u012f pam\u0117ginti? Argi nebuvo kito kelio? Vaikas jau\u010diasi kaltas. Jis kaltina save. Sykiu kyla pyktis ant t\u0117v\u0173, kurie ne\u012fsteng\u0117 vienas su kitu sugyventi. Yra vaik\u0173, kurie niekada taip ir neatleido savo t\u0117vams, kad \u0161ie i\u0161siskyr\u0117. Vis\u0105 j\u0173 gyvenim\u0105 pa\u017eenklino \u012ft\u016b\u017eis ir kart\u0117lis. Jie ver\u010diau b\u016bt\u0173 sutik\u0119 gyventi \u0161eimoje, kur nuolat vaidijamasi, negu per skyrybas prarad\u0119 abu t\u0117vus. Kiti vaikai jau\u010diasi es\u0105 kalti, tarsi jie b\u016bt\u0173 buv\u0119 nesantaikos prie\u017eastis. Jie kaltina save, bet visgi nei\u0161gali \u0161eimos v\u0117l sulipdyti.
\nKita bet\u0117vyst\u0117s prie\u017eastis yra nesantuokinio vaiko gimimas. Vaikas, gim\u0119s ne santuokoje, neretai vis\u0105 gyvenim\u0105 jau\u010diasi es\u0105s nepilnavertis, nes auga be t\u0117vo. Jei tik kas paklausia apie t\u0117v\u0105, jis nori pasisl\u0117pti. Juk taip jis kaskart i\u0161 naujo susiduria su savo problema. Kiekvienas toks klausimas i\u0161 naujo drasko jo \u017eaizd\u0105. Vaikas jau\u010diasi \u012fskaudintas ir nuskriaustas. Da\u017enai motina nenori prisipa\u017einti \u017eengusi klaiding\u0105 \u017eingsn\u012f, ta\u010diau vaiko buvimas jai vis primena praeit\u012f. To n\u0117 nesuvokdama ji elgiasi su vaiku neteisingai. Ji nuolat priekabiauja, vis\u0173 labiausiai, jei jis turi koki\u0173 nors buvusio partnerio charakterio bruo\u017e\u0173. Tuomet nuslopinta neapykanta perkeliama ir nukreipiama \u012f vaik\u0105. Tokia situacija vaikui gali tapti nepakeliama. Jis juk neturi nieko, pas k\u0105 gal\u0117t\u0173 pab\u0117gti. Ta\u010diau net ir tuomet, kai motina stengiasi savo vaik\u0105 myl\u0117ti ir jai vienaip ar kitaip pasiseka j\u012f integruoti, vaikui b\u016bna be galo sunku susitaikyti su savo nesantuokiniu gimimu. Jis nor\u0117t\u0173 b\u016bti \u0161eimos dalis.
\nJei bet\u0117vyst\u0117s prie\u017eastis yra skyrybos arba nesantuokinis vaiko gimimas, tai tarp vaiko ir motinos gali kilti nesantaika. Frontai stiprinami. Suprasti vienam kit\u0105 darosi vis sunkiau, gal net statomos u\u017ekardos.
\nViskas klostosi kitaip, jei t\u0117v\u0105 i\u0161 \u0161eimos i\u0161pl\u0117\u0161ia mirtis. Savaime ai\u0161ku, \u0161is praradimas irgi skausmingas. Bet \u0161eimos narius jis suartina. \u0160eima turi formuotis i\u0161 naujo. Taigi t\u0117vo atsakomyb\u0117 paskirstoma kitiems nariams, jei tik vaikai jau paj\u0117gia j\u0105 priimti.
\nTyrimai rodo, kad t\u0117vo netekimas jam mirus pakeliamas lengviau negu jo netekimas d\u0117l skyryb\u0173. Taigi bet\u0117vyst\u0117s prie\u017eastis yra labai svarbi [1].<\/p>\n

Kaip pasirei\u0161kia bet\u0117vyst\u0117?<\/strong><\/p>\n

1. Poveikis psichikai: netenkama pasitik\u0117jimo, sul\u0117t\u0117ja intelektinis vystymasis<\/em>
\nStatistiniai tyrimai, atlikti su vaikais i\u0161 suirusi\u0173 \u0161eim\u0173, pateikia \u012fsp\u016bdingus rezultatus. Tre\u010ddalis vaik\u0173, patyrusi\u0173 t\u0117v\u0173 skyrybas, t\u0117vo netekim\u0105 i\u0161gyvena be regim\u0173 nukent\u0117jim\u0173. Kitam tre\u010ddaliui labai sunku \u012fveikti skyryb\u0173 padaryt\u0105 \u017eal\u0105, t. y. \u0161ie vaikai dar vargais negalais susidoroja su socialiniu gyvenimu, bet galima \u012f\u017evelgti tam tikr\u0105 pakenkim\u0105 j\u0173 sugeb\u0117jimui prisitaikyti. O tre\u010ddalis toki\u0173 vaik\u0173 visi\u0161kai nesusidoroja su \u0161ia problema: lyti\u0161kai orientuodamiesi ir socialiai prisitaikydami \u201epasuoja\u201c intelektualiai [2].
\nPasidom\u0117j\u0119, kod\u0117l \u0161is skirtumas toks reik\u0161mingas, su\u017einotume, kad pirmosios grup\u0117s \u0161eima nepaisydama netekties i\u0161liko stabili ir organizuota, o antrosios grup\u0117s \u0161eima, nors ir i\u0161liko funkcionali, ta\u010diau pairo. Tre\u010diosios grup\u0117s motinos nesusitvark\u0117 su nauja situacija, taigi \u0161eima buvo dezorganizuota.
\nT\u0117vo funkcija yra reguliuojanti. Kai jo n\u0117ra, \u0161eima netenka pusiausvyros. D\u0117l to vaiko pasitik\u0117jimas susvyruoja i\u0161 pagrind\u0173. O tai sukelia egzistencijos baim\u0119. Tokia baim\u0117 neretai lydi j\u012f vis\u0105 gyvenim\u0105 ir u\u017eaugus gali pasireik\u0161ti depresijomis.
\nTarp dvasini\u0173 sutrikim\u0173 depresijos \u0161iuo metu u\u017eima pirm\u0105 viet\u0105. Statistiniai duomenys rodo, kad vienas i\u0161 septyni\u0173 \u017emoni\u0173 serga klinikine depresija, kuri\u0105 kadaise suk\u0117l\u0117 koks nors praradimas, da\u017eniausiai mirtis arba t\u0117vo susvetim\u0117jimas d\u0117l didelio u\u017eimtumo.
\nH. B. Billeris neatmeta galimyb\u0117s, kad t\u0117vo netektis (tiek d\u0117l jo mirties, tiek d\u0117l skyryb\u0173) ir v\u0117lesn\u0117s depresijos su suicidin\u0117mis [3] tendencijomis glaud\u017eiai susij\u0119 [4].
\nN. D. Brillis ir E. H. Listenas pri\u0117jo i\u0161vad\u0105, kad vaikai, netek\u0119 t\u0117vo d\u0117l skyryb\u0173, labiau link\u0119 \u012f neurotinius sutrikimus [5].
\nKadangi t\u0117vo neb\u0117ra, vaikui nei\u0161vengiamai ima vystytis priklausomyb\u0117s poreikis. Kaip varnal\u0117\u0161a jis kabinasi prie kit\u0173. Be to, da\u017eniausiai pasirei\u0161kia ir stiprus drovumas. Dar kiti link\u0119 \u012f tiesiog liguist\u0105 s\u0105\u017einingum\u0105 arba j\u0173 s\u0105\u017ein\u0117 menkai i\u0161sivysto. Gali stipriau i\u0161ry\u0161k\u0117ti ir polinkis \u012f prievart\u0105. Tokie i\u0161skirtin\u0117s psichikos vaikai netrunka tapti atpirkimo o\u017eiais tarp bendraam\u017ei\u0173. Tai stiprina ir taip kankinan\u010di\u0105 egzistencijos baim\u0119.
\nJei t\u0117vo netenkama tarp 6 ir 10 met\u0173, vaikas i\u0161 prad\u017ei\u0173 nenori to suvokti. Jis i\u0161siugdo apsaugin\u012f mechanizm\u0105, kuris i\u0161gyvent\u0105 fakt\u0105 turi anuliuoti. Vaikas neigia realyb\u0119 ir b\u0117ga \u012f susikurt\u0105 pasaul\u012f. Bet juk anks\u010diau ar v\u0117liau jam teks susidurti su realybe. Palaipsniui vaikas s\u0105moningai, su giliu li\u016bdesiu pradeda priimti tikrov\u0119. Tai t\u0119siasi ilgai, kol suvokiamas visas netekties gilumas.
\nD\u0117l skyryb\u0173 netek\u0119s vieno kurio i\u0161 t\u0117v\u0173 vaikas da\u017enai netenka dar ir gimtin\u0117s bei savo \u017eaidim\u0173 draug\u0173. Tenka atsisakyti visos \u012fprastos aplinkos ir kitur ie\u0161kotis nauj\u0173 nam\u0173. D\u0117l to sustipr\u0117ja agresyvumas motinai, kuri nesugeb\u0117jo i\u0161laikyti t\u0117vo; kartu vaikas jau\u010diasi es\u0105s kaltas, tarsi jis \u2013 visos tos nelaim\u0117s prie\u017eastis.
\nJei mirtis at\u0117m\u0117 t\u0117v\u0105 i\u0161 vaiko, jis jau\u010diasi tarsi i\u0161varytas i\u0161 vaikyst\u0117s. Da\u017enai vaikas i\u0161siugdo perd\u0117t\u0105 atsakomyb\u0117s jausm\u0105. Jis \u016bmai tampa suaugusiu ir mano prival\u0105s guosti motin\u0105. O motinos paprastai m\u0117gaujasi vaiko paguoda. D\u0117l to vaikas jau\u010dia dar didesn\u0119 atsakomyb\u0119 b\u016bti ma\u017eu suaugusiuoju. Jis nori u\u017eimti t\u0117vo viet\u0105. Jis nori b\u016bti stiprus, paguosti motin\u0105, j\u0105 paremti. Jis perd\u0117tai prisitaiko, kad nesuteikt\u0173 motinai dar daugiau skausmo, ir i\u0161m\u0117gina visk\u0105, kad panaikint\u0173 kilusi\u0105 suirut\u0119.
\nPana\u0161iai reaguoja ir 11\u201312 met\u0173 vaikai. Kai t\u0117vo netenkama d\u0117l skyryb\u0173<\/em>, tai jie ne tik li\u016bdi, bet ir b\u016bna \u012fpyk\u0119. Vaikai nir\u0161ta, nes t\u0117vai nesugeb\u0117jo rasti bendro kelio. Stengdamiesi i\u0161reik\u0161ti savo pykt\u012f ypa\u010d nepaklusn\u016bs ir agresyv\u016bs tampa tokio am\u017eiaus berniukai. Jie ima nurodin\u0117ti savo draugams, net ir motinai. Da\u017enai pasitaiko, kad berniukai tik per didel\u012f varg\u0105 tampa vyrais.
\n\u0160ios am\u017eiaus grup\u0117s vaikai, netek\u0119 t\u0117vo d\u0117l jo mirties<\/em>, da\u017enai jau\u010diasi es\u0105 atsakingi u\u017e motin\u0105 arba ir u\u017e ma\u017eesniuosius brolius bei seseris. B\u016bna, kad t\u0117vo netekus motina pal\u016b\u017eta; tada gyvenimas tokiems vaikams pasidaro ne pagal j\u0117gas. O jei motina yra nestabilios psichikos arba serga, \u0161i\u0173 vaik\u0173 elgesys labai pakinta. Jie papras\u010diausiai ne\u012fstengia susidoroti su t\u0117vo netektimi ir motinos psichine liga.
\nMa\u017edaug nuo 13 met\u0173, t. y. paauglyst\u0117je, simbiotinis ry\u0161ys su motina susilpn\u0117ja. Vaikai palaipsniui atsiskiria nuo t\u0117v\u0173 nam\u0173 ir orientuojasi \u012f aplinkin\u012f pasaul\u012f. Bet \u0161iuo metu \u0161ie jauni paaugliai yra ypatingai pa\u017eeid\u017eiami. Jausdamiesi netvirtai jie anksti subr\u0119sta ir lengvai u\u017emezga santykius su kita lytimi.
\nMergait\u0117, kuri dar visai ma\u017ea neteko t\u0117vo, v\u0117liau kitos lyties at\u017evilgiu da\u017eniausiai laikosi sant\u016briai. Juk ji negal\u0117jo i\u0161mokti bendrauti su kita lytimi, nebent b\u016bt\u0173 tur\u0117jusi dar ir broli\u0173.
\nJei t\u0117vo netenkama v\u0117lyvoje vaikyst\u0117s faz\u0117je, tai ir mergait\u0117s, ir berniukai link\u0119 anksti u\u017emegzti ry\u0161ius su kita lytimi, ta\u010diau tie ry\u0161iai lengvai i\u0161yra.
\nVaik\u0173, kurie per anksti palieka t\u0117v\u0173 namus, kaltinti negalima. Jie nori kuo grei\u010diau surasti nam\u0173 \u0161ilum\u0105, ta\u010diau dar n\u0117ra subrend\u0119 atsakomybei. Jie ne\u012fstengia \u012fvertinti santuokos pasekmi\u0173. Taigi tokie ry\u0161iai da\u017enai yra nepatvar\u016bs.
\nKartais, priklausomai nuo motinos asmenyb\u0117s, vaikams, netekusiems t\u0117vo, b\u016bna labai sunku atsiskirti nuo motinos. Daugelis motin\u0173 \u012fsitv\u0117rusios laikosi savo vaik\u0173 ir taip juos padaro nuo sav\u0119s priklausomus. Jos \u017ei\u016bri \u012f savo vaik\u0105 kaip \u012f paguod\u0105, kaip \u012f prarastojo pakaital\u0105. Netrukus vaikai paver\u010diami asmenine motinos nuosavybe bei jos gyvenimo prasme.
\nDa\u017enai vaikas nori nusigr\u0119\u017eti nuo motinos, bet neturi kur prisiglausti ir lieka jos gniau\u017etuose \u012fkalintas. Vaikas instinktyviai jau\u010dia gr\u0117sm\u0119. Apninka nepasitik\u0117jimas. \u0160is nepasitik\u0117jimas gali nulemti asmenyb\u0117s vystym\u0105si ir galiausiai net palikti p\u0117dsak\u0105 charakteryje.
\nVaikai nevienodai reaguoja \u012f t\u0117vo netekt\u012f. Berniukus ir mergaites tai, regis, paveikia skirtingai. I\u0161 psichologini\u0173 tyrim\u0173 duomen\u0173 i\u0161ai\u0161k\u0117ja, kad t\u0117vo praradimas berniukus pa\u017eeid\u017eia labiau nei mergaites [6]. Tai rodo, kad berniukai labiau u\u017e mergaites priklauso nuo vyro pavyzd\u017eio \u0161eimoje. Mergait\u0117s labiau tapatina save su motina, o berniukai orientuojasi \u012f t\u0117v\u0105.
\nKita vertus, yra begal\u0117 moter\u0173, kurios iki senatv\u0117s ie\u0161ko savo prarasto t\u0117vo, ypa\u010d jei motina nesuk\u016br\u0117 saugios aplinkos, taip reikalingos vaikui.
\nPrisimenu vien\u0105 vidutinio am\u017eiaus moter\u012f. B\u016bdama ma\u017ea ji tik retai matydavo savo t\u0117v\u0105. Bet suvokimas, kad jis yra, visai \u0161eimai teik\u0117 saugumo jausm\u0105. Ta\u010diau vien\u0105 dien\u0105 jis nebegr\u012f\u017eo namo. Netik\u0117tas praradimas \u0161ios moters gyvenime tapo lemtingas. Vis\u0105 jos gyvenim\u0105 pa\u017eenklino ie\u0161kojimas. Nes\u0105moningai j\u0105 trauk\u0117 gerokai vyresni vyrai, ji nuolat vyl\u0117si rasti savo prarast\u0105j\u012f t\u0117v\u0105. Taip nuo vieno nusivylimo ji puldavo prie kito. Ne vien\u0105 de\u0161imtmet\u012f ji formavo nauj\u0105 gyvenimi\u0161k\u0105 orientacij\u0105 ir gyd\u0117 dvasios \u017eaizdas.
\nT\u0117vo praradimas gali paveikti ir intelektin\u012f vaiko vystym\u0105si. T\u0117vas padeda atsiskleisti protiniams vaiko sugeb\u0117jimams. Jo buvimas \u0161alia vaik\u0105 skatina. Itin teigiam\u0105 \u012ftak\u0105 t\u0117vas daro vaiko matematiniams sugeb\u0117jimams, kadangi spr\u0119sdamas problemas jis vadovaujasi analitiniais b\u016bdais [7] . Jei t\u0117vo tr\u016bksta, intelektinis potencialas da\u017enai lieka nei\u0161naudotas, kadangi jo per ma\u017eai pareikalaujama.<\/p>\n

2. Specifinis poveikis lytiniam vystymuisi: vaikas kry\u017ekel\u0117je<\/em>
\nVaikas gimsta berniuku arba mergaite. Ta\u010diau psichologin\u0117 orientacija dar nei\u0161reik\u0161ta. Tipi\u0161ki biologiniai po\u017eymiai nors ir yra \u012fgimti, bet charakteris formuojasi tik vaikui br\u0119stant. Jo raida ankstyvoje vaikyst\u0117je s\u0105lygoja lyt\u012f. Taigi aukl\u0117jimas greta genetikos nulemia \u017emogaus lyt\u012f. Bileris ir Laubas [8] nustat\u0117, kad t\u0117vas daro didel\u012f poveik\u012f savo vaiko, ypa\u010d s\u016bnaus, lytiniam vystymuisi. Jei t\u0117vas kartu su motina r\u016bpinasi k\u016bdikiu, tai vyro \u012ftaka gali i\u0161ry\u0161k\u0117ti jau pirmaisiais gyvenimo metais. Vaikas juk labai anksti suvokia, kad yra ir t\u0117vas, ir motina, ir moka vien\u0105 nuo kito atskirti. T\u0117vas jau tuomet perteikia vyri\u0161kum\u0105 arba ne.
\nJ. Money ir jo darbo grup\u0117s pasteb\u0117jimais, lytin\u0117s orientacijos pamatai dedami pirmuosius dvejus\u2013trejus metus [9]. Anot j\u0173 tyrim\u0173, \u0161iuo ankstyvuoju laikotarpiu dar galima pakeisti \u012fgimt\u0105 berniuko moteri\u0161kum\u0105 arba mergait\u0117s vyri\u0161kum\u0105. Kuo ilgiau lyties vaidmens buvo mokytasi, tuo sunkiau j\u012f pakoreguoti.
\nKaip praktin\u012f pavyzd\u012f pateikiame pirm\u0105 tokio pob\u016bd\u017eio tyrim\u0105, kur\u012f atliko G. A. Rekersas Kalifornijoje [10].
\n\u012e konsultacij\u0105 at\u0117jo motina, vedina ketveri\u0173 met\u0173 s\u016bnumi, turin\u010diu visus potencialaus homoseksualumo po\u017eymius. Gydymo tikslas buvo skatinti berniuko vyri\u0161kum\u0105. Psichologas pasisl\u0117pdavo ir steb\u0117davo berniuk\u0105 slap\u010diomis, o motina su s\u016bnumi b\u016bdavo tame pa\u010diame kambaryje. Aplinkui gul\u0117davo \u012fvairiausi \u017eaislai, tur\u0117j\u0119 patraukti jo d\u0117mes\u012f. Jei berniukas imdavo \u017eaisti su tipi\u0161kais mergai\u010di\u0173 \u017eaislais, pavyzd\u017eiui, l\u0117le, motina tur\u0117davo pademonstruoti savo abejingum\u0105, \u012fsigilindama \u012f knyg\u0105 ir nekreipdama d\u0117mesio \u012f berniuk\u0105. Bet kai tik vaikas siekdavo berniukams skirto \u017eaislo, motinai psichologas pasi\u0173sdavo signal\u0105. Ji pad\u0117davo knyg\u0105 \u012f \u0161al\u012f ir susidom\u0117jusi atkreipdavo d\u0117mes\u012f \u012f s\u016bn\u0173. Toki\u0105 atid\u0105 berniukas priimdavo kaip pagyrim\u0105. Per kelet\u0105 savai\u010di\u0173 jo elgsena pakito. Jis vis labiau dom\u0117josi tipi\u0161kais berniuk\u0173 \u017eaislais ir palaipsniui atrado savo \u2013 berniuko \u2013 identitet\u0105. Tolesn\u0117 jo raida buvo stebima ma\u017edaug 10 met\u0173, ir pasitvirtino, kad \u0161is pasiekimas nebuvo laikinas, kad i\u0161 ties\u0173 galima rasti nauj\u0105 vyri\u0161k\u0105 identi\u0161kum\u0105.
\nTokie pirminiai tyrimai buvo atlikti ir su mergaite \u2013 potencialia lesbiete. Gauti rezultatai patvirtino fakt\u0105, kad ir \u0161iuo atveju lytin\u0119 orientacij\u0105 teigiamai gali paveikti aplinkini\u0173 elgesys.
\nRemdamasis \u0161iais steb\u0117jimais Rekersas pri\u0117jo i\u0161vad\u0105, kad specialiomis pratybomis galima pakeisti net ir homoseksualius polinkius, tik su s\u0105lyga, kad vaikas yra to am\u017eiaus, kai dar galima j\u012f paveikti.
\nJei t\u0117vai i\u0161 pat prad\u017ei\u0173 pastebi toki\u0105 savo vaiko tendencij\u0105, tai supratingai ir kantriai elgdamiesi jie gali ne tik j\u0105 sustabdyti, bet ir nukreipti vystym\u0105si sveika linkme.
\nLaikinas lyties u\u017etu\u0161avimas tam tikrame am\u017eiuje yra visai normalus, taip b\u016bna br\u0119stant jauniems \u017emon\u0117ms. Neb\u016btinai kiekviena bernioki\u0161kai besielgianti mergait\u0117 yra potenciali lesbiet\u0117! Ta\u010diau jei t\u0117vai pastebi, kad vaikas spraud\u017eia save \u012f kitos lyties vaidmen\u012f, tai jie turi b\u016bti budr\u016bs ir siekti, kad toks elgesys v\u0117l pasisukt\u0173 normalia kryptimi. Pereinamoji faz\u0117 neb\u016bna priverstinio pob\u016bd\u017eio ir pasirei\u0161kia ne taip \u012fnirtingai, kaip tikras homoseksualus polinkis.
\nSvarbu, kad t\u0117vai nemoralizuot\u0173 ir nepriekai\u0161taut\u0173 vaikui: \u201eTu juk elgiesi kaip mergait\u0117! Taip nesielgiama!\u201c arba atvirk\u0161\u010diai: \u201eTu gi kaip berniukas, k\u0105 kiti apie tave pagalvos!\u201c Tokios pastabos \u0161\u012f polink\u012f veikiau tik dar labiau \u012ftvirtins.
\nTeisingai berniuko lytinei orientacijai kaip modelis labiausiai tinka t\u0117vas. Jei t\u0117vas pripa\u017e\u012fsta berniuko vyri\u0161kum\u0105, tai ir s\u016bnus teigiamai vertins savo vyri\u0161kum\u0105.
\nKai t\u0117vo n\u0117ra ir berniukas neturi n\u0117 j\u012f pakei\u010dian\u010dio modelio, jam labai sud\u0117tinga priskirti save kuriai nors ly\u010diai. Ypa\u010d jei berniuk\u0105 daugiausia supa moterys; vaik\u0173 dar\u017eelyje bei mokykloje jos taip pat daro jam \u012ftak\u0105. Tur\u0117tume susim\u0105styti, \u012fsigilin\u0119 \u012f atliktus tyrimus su potencialiai homoseksualiais 3\u201313 met\u0173 berniukais: pasak Rekerso, 80 procent\u0173 \u0161i\u0173 berniuk\u0173 iki penkeri\u0173 met\u0173 neteko t\u0117vo. Be to, dviej\u0173 tre\u010ddali\u0173 \u0161i\u0173 vaik\u0173 motinos tur\u0117jo ai\u0161ki\u0173 psichikos sutrikim\u0173 ir tur\u0117jo kreiptis \u012f psichoterapeut\u0105, o 75 proc. berniuk\u0173 su ry\u0161kiais homoseksualiais polinkiais netur\u0117jo nei t\u0117vo, nei j\u012f pakei\u010dian\u010dio vyro [11].
\nTaigi t\u0117vo netur\u0117jimas laikytinas esminiu faktoriumi homoseksualumui atsirasti, nes remiantis \u0161iais tyrim\u0173 duomenimis galima teigti, kad homoseksualumas \u2013 tai ne tik biologinis sutrikimas, bet ir klaidingas psichinis vystymasis.
\nTa\u010diau motina pati gali, kaip mat\u0117me i\u0161 pirminio tyrimo pavyzd\u017eio, berniuko elgesyje pa\u017eadinti ir skatinti vyri\u0161kum\u0105.<\/p>\n

3. Poveikis charakteriui: savikontrol\u0117s stoka<\/em>
\nMoralin\u0117 savitvarda ir socialin\u0117 elgsena yra m\u016bs\u0173 laik\u0173 visuomen\u0117s problema. T\u0117vo vaidmuo ir \u010dia yra lemiamas. W. Mishelio [12] tyrimai patvirtina, kad vaikai, neturintys t\u0117vo, link\u0119 savo poreikius tenkinti nedelsdami. Savo geismo tenkinimo jie nemoka atitolinti. \u0160ie vaikai papras\u010diausiai nei\u0161mok\u0119 savo pageidavim\u0173 apriboti; puosel\u0117dami kok\u012f nor\u0105, jie negali susitaikyti su tuo, kad tas noras i\u0161sipildys ne i\u0161 karto arba ir visai nei\u0161sipildys. Vaikai, aug\u0119 be t\u0117vo, yra link\u0119 reikalauti ir i\u0161 aplinkini\u0173 tik\u0117tis, kad \u0161ie bemat patenkins j\u0173 norus. Blogiausiu atveju jie patys pasiima tai, ko nori.
\nNedidelis eksperimentas patvirtino \u0161\u012f teigin\u012f. Vienai vaik\u0173 grupei buvo pa\u017ead\u0117ta saldumyn\u0173. Laik\u0105, kada tuos gardumynus jie nor\u0117t\u0173 gauti, vaikai gal\u0117jo pasirinkti patys. Ta\u010diau jei saldumyn\u0173 nor\u0117t\u0173 i\u0161syk, gaut\u0173 j\u0173 tik nedaug. Dauguma be t\u0117vo augusi\u0173 vaik\u0173 pageidavo savo dal\u012f gauti i\u0161kart [13]. Be to, vaikams i\u0161 i\u0161siskyrusi\u0173 \u0161eim\u0173 buvo daug sunkiau atid\u0117ti poreikio tenkinim\u0105 negu vaikams, kuri\u0173 t\u0117vai buvo mir\u0119. Tie vaikai d\u0117l skyryb\u0173 jaut\u0117si nukent\u0117j\u0119.
\nT\u0173 vaik\u0173, kurie su t\u0117vu gali pozityviai identifikuotis, moralin\u0117s nuostatos yra auk\u0161tesn\u0117s negu t\u0173, kurie netur\u0117jo vyri\u0161kumo pavyzd\u017eio arba j\u0173 t\u0117vo \u012fvaizdis tur\u0117jo neigiam\u0173 bruo\u017e\u0173 [14].
\nMoralin\u0117 samprata glaud\u017eiai susijusi su savikontrole ir savitvarda.
\nPraktikoje tenka patirti, kad tie pacientai, kuriems sunku laikytis sutarto susitikimo laiko, turi sunkum\u0173 ir su savitvarda.
\nJ. A. M. Meerlo [15] patvirtina \u0161iuos pasteb\u0117jimus. Pasak jo, dauguma klient\u0173, kurie turi sunkum\u0173 su savikontrole, yra aug\u0119 be t\u0117vo arba j\u0173 santykiai su t\u0117vu buvo itin sud\u0117tingi.
\nTie patys u\u017ekulisiai matyti ir tiriant jaunimo nusikalstamum\u0105. Gali b\u016bti, kad esama ry\u0161io tarp pada\u017en\u0117jusio \u0161eim\u0173 irimo ir kriminalumo did\u0117jimo.
\n
\nVieni\u0161a motina<\/strong><\/p>\n

Psichoanalitikas M. L. Hofmanas i\u0161k\u0117l\u0117 hipotez\u0119, kad t\u0117vas daro vaikams \u012ftak\u0105 ir netiesiogiai drausmindamas [16] ir aukl\u0117jant vaik\u0105 tokiu b\u016bdu s\u0117kmingai paremia motin\u0105. Kai vaikai \u017eino, kad t\u0117vas padeda motinai kaip drausminantis autoritetas, jie savo agresij\u0173 taip atvirai nerei\u0161kia, o jas ver\u010diau u\u017egniau\u017eia.
\nO jeigu vaikai \u017eino, kad t\u0117vas arba nesir\u016bpina savo \u0161eima, arba jis nepasiekiamas, jie su motina elgiasi nevar\u017eomai. Taigi kai vaikas nors \u017einos, kad t\u0117vas egzistuoja, motinai bus lengviau j\u012f aukl\u0117ti.
\nVisiems gerai \u017einoma, kad vaikai i\u0161 \u0161eim\u0173 be t\u0117vo elgiasi gerokai agresyviau u\u017e vaikus, augan\u010dius pilnose \u0161eimose [17]. Savo agresyvumu jie motin\u0105 tarsi ver\u010dia prie\u0161intis. Tokia dvikova neretai baigiasi vaik\u0173 naudai, jie triumfuoja pasiek\u0119 pergal\u0119 prie\u0161 motin\u0105 ir jau\u010diasi es\u0105 nugal\u0117tojai.
\nToks j\u0117g\u0173 i\u0161m\u0117ginimas daugeliui motin\u0173 yra per sunkus. Jos papras\u010diausiai ne\u017eino, kaip elgtis su vaiku. Vaik\u0173 agresija kaip reakcij\u0105 sukelia motinos agresij\u0105, bet taip dar labiau sustipr\u0117ja vaik\u0173 agresyvusis potencialas. Tokia karo pad\u0117tis motin\u0105 paprastai papildomai apsunkina. Vieni\u0161os motinos, kaip matome, susiduria su nemenkais sunkumais d\u0117l drausm\u0117s.
\nNepamir\u0161kime ir su\u017eeistos motinos sielos praradus vyr\u0105. \u017daizda dar neu\u017egijusi, ji kaip trauma. Reikia laiko, kol prisitaikoma prie pakitusios situacijos. Jei santuoka i\u0161iro per skyrybas, tai moteris, jei ne ji buvo aktyvioji pus\u0117, neretai jau\u010dia kart\u0117l\u012f, o d\u0117l to ji dar irzlesn\u0117, taigi jos tiesiog n\u0117ra kaip kaltinti. Vaikai bemat \u012f\u017evelgia jos silpnyb\u0119. O jei jie dar ir patys motin\u0105 kaltina, jai priekai\u0161tauja, tai j\u0173 santykiai dar labiau komplikuojasi.
\nJeigu motina vyro neteko jam mirus<\/em>, ji m\u0117gina i\u0161 prad\u017ei\u0173 u\u017eslopinti realyb\u0119 ir ie\u0161koti atramos savo vaikuose. Bet jei t\u0117vas ir toliau \u012fjungiamas \u012f kasdienyb\u0119, nors tikrov\u0117je jo n\u0117ra, situacija \u0161eimoje nuolat lieka nei\u0161spr\u0119sta, ir \u0161eima negali persiorganizuoti. Tod\u0117l svarbu, kad motina pripa\u017eint\u0173 realyb\u0119.
\nBet\u0117viams vaikams motina yra svarbiausias stabilizatorius. Kai vaikui v\u0117liau tenka pa\u010diam susivokti pasaulyje, motinos asmenyb\u0117s stipryb\u0117 pasirodo esanti svarbesn\u0117 u\u017e jos \u0161ilum\u0105 ir \u0161velnum\u0105. Ta\u010diau prie\u0161ingai, jei motina pernelyg u\u017esi\u0117musi savimi ir savo problemomis, ji negali reikiamai patenkinti savo vaik\u0173 poreiki\u0173.
\nBe to, vieni\u0161a motina yra baug\u0161tesn\u0117. Anks\u010diau vyras dalijosi su ja atsakomybe. Dabar jai vienai tenka priimti sprendimus.
\nBaug\u0161ti motina stengiasi nuo visko atriboti savo s\u016bn\u0173 ir u\u017egniau\u017eti jo pa\u0161\u0117lus\u012f ver\u017elumo instinkt\u0105, baimindamasi, jog \u017eaisdamas jis gali susi\u017eeisti. Bet berniukas nori i\u0161sisiausti ir i\u0161naudoti savo j\u0117gas. Jis nori suvokti savo galimybes. Ta\u010diau daugeliui motin\u0173 yra patogiau kontroliuoti savo berniuk\u0105, stabdyti jo aktyvum\u0105. Berniukas suvokia tai kaip suvar\u017eym\u0105. Jei jo jaunatvi\u0161ki impulsai nuolat slopinami, jis tampa nepatiklus, moteri\u0161kas ar agresyvus.
\nKai motina ne tik baug\u0161ti, bet ir valdinga, tai jos vaiko vystymasis smarkiai sutrinka, vaikas per stipriai prisiri\u0161a prie motinos. Jam kliudoma atsiskleisti, jo elgesys lieka infantilus, kartu kaupiasi agresijos potencialas, kuris ateityje kada nors prasiver\u0161, neretai depresij\u0173 ar psichosomatini\u0173 sutrikim\u0173 forma.
\nKai kurie mokslininkai apklaus\u0117 vieni\u0161as motinas, kuri\u0173 vaik\u0173 pasiekimai geri, ir nustat\u0117, kad \u0161ios motinos santuokoje buvo santykinai moteri\u0161kos ir u\u017etikrintos savo lyties identi\u0161kumu. Net ir tuomet, kai po vyro mirties joms teko perimti t\u0117vo vaidmen\u012f [18]. \u0160ioms moterims pavyko i\u0161siugdyti nauj\u0173 savybi\u0173 ir toliau i\u0161likti moteri\u0161komis.
\nBet k\u0105 daryti motinai, kai ji nesusidoroja su pakitusia situacija? Jai tr\u016bksta stabilaus ta\u0161ko, \u012f kur\u012f ji gal\u0117t\u0173 orientuotis, veidrod\u017eio, kuriame pati save i\u0161vyst\u0173. Ji gali net nesuvokti, kok\u012f poveik\u012f daro savo vaikams, ji visi\u0161kai susipainiojusi savo pa\u010dios problemose. Anks\u010diau gal\u0117jusi b\u016bti silpna, dabar ji turi parodyti stipryb\u0119. Anks\u010diau ji pati ie\u0161kojo globos, dabar turi imtis globoti savo vaikus. Netik\u0117tai ji liko viena su visomis problemomis, kuri\u0173 savaranki\u0161kai i\u0161spr\u0119sti ne\u012fstengia.
\nVieni\u0161ai motinai b\u016btina u\u017e savo \u0161eimos rib\u0173 \u012fsigyti draug\u0173. Gal ji net rast\u0173 moter\u0173, kuri\u0173 pad\u0117tis pana\u0161i. Ne tik pa\u010diai motinai, bet ir vaikams svarbu, kad kontakt\u0173 ratas pl\u0117st\u0173si, gyvenimas persitvarkyt\u0173. V\u0117l b\u016bt\u0173 kuriami planai, kuo nors kartu u\u017esiimama, siekiama nauj\u0173 tiksl\u0173.
\nDaug motin\u0173 linkusios u\u017esiskl\u0119sti savo skausme, atsiriboti, tarsi gyvenimas b\u016bt\u0173 sustoj\u0119s. Bet gyvenimas eina ir toliau. Santykiai su juo turi b\u016bti atstatyti. Taip motina i\u0161sigelb\u0117s nuo u\u017euojautos sau pa\u010diai, jos mintys i\u0161silaisvins nuo praeities. Ji lengviau \u012fveiks baim\u0119 ir nuoskaud\u0105.
\nProfesin\u0117je veikloje moteris gali pasiekti naujo pripa\u017einimo. Kai ji patiria, kad j\u0105 pripa\u017e\u012fsta kaip asmenyb\u0119, jai lengviau sekasi bendrauti su savo vaikais ir gilintis \u012f j\u0173 problemas.
\nNe vaikai yra d\u0117l motinos, \u2013 motina skirta vaikams.
\nDa\u017enai motina ne\u012fveikia savo \u017eaizd\u0173. Tada ne vaikai turi jai patarti ir j\u0105 guosti. B\u016bt\u0173 gerai, kad gydydama skaudulius motina pagalbos ie\u0161kot\u0173 ne savo \u0161eimoje.
\nI\u0161siskyrusioje \u0161eimoje, kurioje t\u0117vas ir toliau turi teis\u0119 lankyti vaikus, motinai gali b\u016bti labai sunku. Sena \u017eaizda vis i\u0161 naujo aitrinama. Bet svarbiausia mums yra vaikai. Vaik\u0173 vystymuisi yra svarbu, kad ir t\u0117vas dalyvaut\u0173 juos aukl\u0117jant.
\nNebent gr\u0117st\u0173 pavojus, kad t\u0117vas gali vaikus nuskriausti. Tuomet juos geriau nuo t\u0117vo saugoti. Kokia beb\u016bt\u0173 skyryb\u0173 prie\u017eastis, motina turi elgtis labai i\u0161mintingai. B\u016bt\u0173 negerai, jei vaikai susidurt\u0173 su neigiamomis t\u0117vo savyb\u0117mis arba jei jie b\u016bt\u0173 panaudojami kaip sekliai. Labai svarbu vaikuose v\u0117l su\u017eadinti pakirst\u0105 j\u0173 pasitik\u0117jim\u0105.
\nJeigu motinai pavyksta \u0161eimoje pasiekti stabilumo, tai ir jos vaikai turi daugiau galimybi\u0173 \u012fveikti t\u0117vo netekt\u012f.<\/p>\n

Pakei\u010diantis t\u0117v\u0105<\/strong><\/p>\n

Kaip mat\u0117me i\u0161 gausi\u0173 tyrim\u0173 rezultat\u0173 ir kaip patvirtina m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 praktika, t\u0117vas b\u016btinas vis\u0173 pirma berniuk\u0173 vystymuisi.
\nJei d\u0117l kuri\u0173 nors prie\u017eas\u010di\u0173 t\u0117vas nesiima atsakomyb\u0117s, vaikui labai svarbu, kad kas nors kitas u\u017eimt\u0173 t\u0117vo viet\u0105. Nors daugeliu atvej\u0173 tai gali b\u016bti tik t\u0117v\u0105 atstojantis vyras, bet net ir jis gali apsaugoti vaik\u0105 nuo pra\u017e\u016btingo jo vystymosi nukrypimo.
\nT\u0117v\u0105 pakei\u010dian\u010dio vyro id\u0117ja n\u0117ra nauja. Apie tai ra\u0161oma dar Biblijos Senajame Testamente [19]. Mums prane\u0161amas net karalien\u0117s Esteros glob\u0117jo vardas. Mordekajas buvo toks vyras, kuris pakeit\u0117 t\u0117v\u0105, jis sudar\u0117 vaikui galimyb\u0119 vystytis ir atsiskleisti. Jis nurod\u0117 krypt\u012f, bet neapribojo. Jis buvo kartu ir savo buvimu teik\u0117 vaikui saugumo jausm\u0105.
\nViduram\u017eiais garbingos \u0161eimos parinkdavo savo s\u016bnums t\u0117v\u0105 pakei\u010dian\u010dius vyrus. Neretai vos septyneri\u0173 met\u0173 sulauk\u0119 berniukai prad\u0117davo mokytis pas meistrus arba koks nors patikimas \u017emogus augindavo juos kaip savo s\u016bnus. Kad i\u0161mokt\u0173 \u0161eimininkauti, mergait\u0117s da\u017enai gyvendavo su gimin\u0117mis. Vaikai, atskirti nuo tikr\u0173j\u0173 savo t\u0117v\u0173, b\u016bdavo perimami \u0161eim\u0173, juos atstojan\u010di\u0173.
\nAr da\u017enai d\u0117l to kildavo konflikt\u0173, \u0161iandien nebe\u012fmanoma i\u0161tyrin\u0117ti. Reikia manyti, kad \u0161ioki\u0173 toki\u0173 sunkum\u0173 nei\u0161vengta vis\u0173 pirma tuomet, kai vaikai jausdavosi nuskriausti, nes glob\u0117jams, j\u0173 patyrimu, savieji vaikai b\u016bdavo artimesni.
\nT\u0117v\u0105 atstojant\u012f vyr\u0105 galima rasti net ir savo \u0161eimoje. Net ir vyresnysis brolis gali tapti jaunesniajam modeliu. Arba senelis, mokytojas, dvasininkas \u2013 jie visi tam tikra prasme gali atstoti t\u0117v\u0105.
\nSantykiai su pat\u0117viu kartais b\u016bna sud\u0117tingi. Tai priklauso nuo vaiko am\u017eiaus arba nuo pat\u0117vio asmenyb\u0117s.
\nKai \u0161alia n\u0117ra vyro pavyzd\u017eio, moteris \u2013 senel\u0117 ar \u0161eimos draug\u0117 \u2013 taip pat gali u\u017eimti jo viet\u0105. Svarbu, kad vaikas i\u0161silaisvint\u0173 i\u0161 vienpusi\u0161ko ry\u0161io su motina ir koks nors pa\u0161alinis \u017emogus prapl\u0117st\u0173 vaiko pasaul\u012f.
\nT\u0117v\u0105 atstojantis asmuo turi atitikti dvi s\u0105lygas: 1) b\u016bti geras modelis, kuriuo vaikas gal\u0117t\u0173 vadovautis; 2) teikti vaikui saugumo jausm\u0105.
\nKai vaikas nesijau\u010dia saugus, nyksta jo \u0161aknys. Toks \u017emogus tarsi atkirstas nuo gyvybini\u0173 j\u0117g\u0173 \u0161altinio. Saugumo jausmas pa\u017eadina pasitik\u0117jim\u0105. Pasitik\u0117jimas ugdo tvirtum\u0105. Tik tokiu b\u016bdu vaiko pasaulis tampa organi\u0161kai vientisas.<\/p>\n

Gyvenimas eina toliau<\/strong><\/p>\n

Kai t\u0117vo \u0161eimoje n\u0117ra, \u0161eimos sistema suyra, i\u0161ry\u0161k\u0117ja jos tr\u016bkumai. Tai teikia skausm\u0105. Vaikai, o ypa\u010d vieni\u0161a motina, turi pakelti ne\u012fprastai didel\u012f kr\u016bv\u012f. To nepatyrusiam \u017emogui sunku \u012fsivaizduoti, k\u0105 jau\u010dia motina, viena ant savo pe\u010di\u0173 ne\u0161anti atsakomyb\u0119 u\u017e vis\u0105 \u0161eim\u0105. Neretai tokios motinos prieina savo galimybi\u0173 rib\u0105. Daugelis nor\u0117t\u0173 pasiduoti likimui, daugelis jam jau pasidav\u0117.
\nTa\u010diau situacija n\u0117ra bevilti\u0161ka. Santuokos suirimas \u2013 dramati\u0161kas \u012fvykis. Reikia d\u0117ti visas pastangas, kad \u0161eima i\u0161silaikyt\u0173. Bet jei santuoka subyr\u0117jo, tai nerei\u0161kia, kad ir \u0161eimos gyvenimas turi suirti. Net ir tada, kai padarytos klaidos palieka \u017eaizdas ir randus, \u2013 ateitis yra. Nepaisydama sunkaus praradimo, \u0161eima gali susiformuoti i\u0161 naujo ir sustipr\u0117ti. Mums \u017einoma daug atvej\u0173, kai ir vieni\u0161os motinos, ir j\u0173 vaikai subrendo i\u0161skirtin\u0117mis asmenyb\u0117mis, ne tik sutvark\u0119 savo pa\u010di\u0173 gyvenim\u0105, bet ir pateik\u0119 \u012fstab\u0173 pavyzd\u012f kitiems.<\/p>\n

Michiaki Horie<\/strong>, gim. 1941 Hirosimoje, neurologas, psichiatras, psichoterapeutas, gyvena Vankuveryje (Kanada)<\/p>\n

Vert\u0117 Vilija Gerulaitien\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Mes gyvename bet\u0117v\u0117je visuomen\u0117je. Daugelis \u017emoni\u0173 t\u0117v\u0105 turi tik \u012fra\u0161yt\u0105 dokumentuose. Kitose \u0161eimose jis nors ir esti fizi\u0161kai, bet kiek gal\u0117damas vengia atsakomyb\u0117s u\u017e \u017emon\u0105 ir vaikus. Su itin sunkiomis pasekm\u0117mis \u0161eimai tenka susidurti tuomet, kai per skyrybas t\u0117vo visi\u0161kai nebetenkama.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":382,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[10],"tags":[133,134,93,92,132],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/409"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=409"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/409\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":411,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/409\/revisions\/411"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/382"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=409"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=409"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=409"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}