{"id":420,"date":"2016-05-12T14:53:47","date_gmt":"2016-05-12T11:53:47","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=420"},"modified":"2016-05-12T14:53:56","modified_gmt":"2016-05-12T11:53:56","slug":"isnykstanti-vaikyste","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=420","title":{"rendered":"I\u0161nykstanti vaikyst\u0117"},"content":{"rendered":"

Neil Postman<\/em><\/p>\n

\u0160iame ra\u0161inyje i\u0161kelsiu bauginan\u010di\u0105 tez\u0119. Ketinu teigti, kad visuomen\u0117s informavimo priemoni\u0173 pasaulis, kuriame pagrindin\u0119 viet\u0105 u\u017eima televizija, \u0160iaur\u0117s Amerikoje lems staig\u0173 vaikyst\u0117s i\u0161nykim\u0105, kad \u0161io \u0161imtme\u010dio pabaigoje vaikyst\u0117s tikriausiai nebebus ir kad tai taps did\u017eiule visuomen\u0117s katastrofa. \u0160iame ra\u0161inyje a\u0161 tik i\u0161pl\u0117tosiu ir pagr\u012fsiu savo tez\u0119, nes ne\u017einau, kaip spr\u0119sti \u0161i\u0105 problem\u0105. Tuo nenoriu pasakyti, kad problema nei\u0161sprend\u017eiama \u2013 tiesiog mano \u012fna\u0161as \u012f jos sprendim\u0105 yra i\u0161kelti pa\u010di\u0105 problem\u0105.
\n<\/strong>
\nArgumentuoti prad\u0117siu konstatuodamas, kad vaikyst\u0117 yra visuomeninis produktas, o ne biologin\u0117 kategorija. M\u016bs\u0173 genuose nerasime informacijos apie tai, kas yra vaikas, o kas ne, o ir i\u0161likimo d\u0117sniai nereikalauja atskirti suaugusi\u0173j\u0173 ir vaik\u0173 pasauli\u0173. Jei \u017eod\u017eiu \u201evaikai\u201c apib\u016bdintume tam tikr\u0105 \u017emoni\u0173 tarp septyneri\u0173 ir, sakykim, septyniolikos met\u0173 kategorij\u0105, reikalaujan\u010di\u0105 atitinkamo aukl\u0117jimo, mokymo ir globos, tuomet galima b\u016bt\u0173 pateikti daugyb\u0119 \u012frodym\u0173, kad \u201evaik\u0173\u201c esama tik kokius keturis \u0161imtus met\u0173. O jei \u017eod\u012f \u201evaikai\u201c vartosime pla\u010di\u0105ja prasme, kuria jis paprastai suvokiamas, tai \u201evaikyst\u0117s\u201c s\u0105vokai bus tik koks \u0161imtas penkiasde\u0161imt met\u0173. Galima pateikti tok\u012f pavyzd\u012f: a\u0161tuonioliktame am\u017eiuje nebuvo papro\u010dio \u0161v\u0119sti vaiko gimtadien\u012f, o ir \u012fprotis tiksliai nurodyti jo am\u017ei\u0173 yra gana naujas, ne senesnis kaip dviej\u0173 \u0161imt\u0173 met\u0173. Ir dar vienas svarbus pavyzdys. Dar 1890 metais \u012f auk\u0161t\u0105sias klases Amerikoje buvo priimami tik septyni procentai jaunuoli\u0173 nuo keturiolikos iki a\u0161tuoniolikos met\u0173. Lik\u0119 93 procentai, lygiai kaip ir nema\u017eai kit\u0173, \u017eymiai jaunesni\u0173 vaik\u0173, dirbdavo sunk\u0173 suaugusi\u0173j\u0173 darb\u0105, kai kurie nuo au\u0161ros iki sutemos, visuose m\u016bs\u0173 didmies\u010diuose.
\nTa\u010diau b\u016bt\u0173 neteisinga painioti socialinius faktus su socialin\u0117mis id\u0117jomis. Vaikyst\u0117s id\u0117ja<\/em> yra vienas did\u017eiausi\u0173 ir tikriausiai pats \u017emogi\u0161kiausias Renesanso atradimas. \u0160e\u0161ioliktame am\u017eiuje greta mokslo, nacionalin\u0117s valstyb\u0117s bei religijos laisv\u0117s vaikyst\u0117 susiformavo kaip socialinis principas ir psichologi\u0161kai s\u0105lygota strukt\u016bra. Iki tol niekas neman\u0117, kad \u0161e\u0161iame\u010diai ar septynme\u010diai vaikai kuo nors i\u0161 esm\u0117s skirt\u0173si nuo suaugusi\u0173j\u0173. Vaik\u0173 kalba, apranga, \u017eaidimai darbas ir teis\u0117s nesiskyr\u0117 nuo suaugusi\u0173.
\nAi\u0161ku, buvo pastebima, kad vaikai ma\u017eesni u\u017e suaugusiuosius, ta\u010diau tai nesuteikdavo pirmiesiems kokio nors i\u0161skirtinumo, be to, nebuvo ir speciali\u0173 \u012fstaig\u0173, kuriose vaikai b\u016bt\u0173 aukl\u0117jami ir lavinami. Iki \u0161e\u0161iolikto am\u017eiaus, pavyzd\u017eiui, nebuvo knyg\u0173 nei apie vaik\u0173 auginim\u0105, nei apie motinyst\u0119. Dar vienas pavyzdys \u2013 laidotuvi\u0173 procesijoje dalyvaudavo ir vaikai, nes niekam neatrod\u0117 reikalinga apsaugoti juos nuo mirties vaizdo. Niekam neateidavo \u012f galv\u0105 i\u0161saugoti vaiko atvaizd\u0105, nesvarbu, ar tas vaikas po to b\u016bt\u0173 suaug\u0119s, ar mir\u0119s dar ma\u017eas. Iki septyniolikto am\u017eiaus \u0161altiniuose neu\u017esimenama apie ypating\u0105 vaik\u0173 \u0161nek\u0105 ir kalb\u0117sen\u0105, o v\u0117liau toki\u0173 nuorod\u0173 atsiranda daug. Pa\u017ei\u016br\u0117j\u0119 \u012f vaikus, nutapytus XIII ar XIV am\u017eiaus paveiksluose, pasteb\u0117sime, kad jie pavaizduoti kaip ma\u017ei suaugusieji. I\u0161skyrus ma\u017e\u0105 \u016bg\u012f, n\u0117ra joki\u0173 i\u0161orini\u0173 po\u017eymi\u0173, kuriuos paprastai siejame su vaikyste, o paveiksluose vaikai niekada nevaizduojami vieni, atskirai nuo suaugusi\u0173j\u0173. \u0160ie paveikslai visi\u0161kai tiksliai atspindi psichologin\u012f ir socialin\u012f vaik\u0173 suvokim\u0105 iki XVI am\u017eiaus. Istorikas J. H. Plumbas apie tai ra\u0161o: \u201eSuprantama, kad vaikyst\u0117 neegzistavo atskirame pasaulyje. Vaikai \u017eaisdavo tokius pat \u017eaidimus kaip suaugusieji, tur\u0117jo tokius pat \u017eaislus, klausydavosi t\u0173 pa\u010di\u0173 pasak\u0173. Suaugusieji ir vaikai gyveno kartu, neatskirti vieni nuo kit\u0173. Brueghelio paveiksluose vaikai ne\u0161vankiose kaimo \u0161vent\u0117se valgo ir geria kartu su suaugusiais \u2013 apsupti \u012fkau\u0161usi\u0173 vyr\u0173 ir moter\u0173, kurie akinami ne\u017eaboto geismo bando apsikabinti. Ir padoresniuose vestuvi\u0173 bei \u0161oki\u0173 \u0161ven\u010di\u0173 paveiksluose vaikai linksminasi \u0161alia vyresni\u0173j\u0173 ir daro t\u0105 pat\u012f, k\u0105 ir jie.\u201c
\nPuikioje knygoje apie XIV am\u017ei\u0173 \u201eTolimasis veidrodis\u201c Barbara Tuchman apibendrindama konstatuoja: \u201eKai vaikams sueidavo septyneri metai, su jais imdavo skaitytis ir jie prad\u0117davo gyventi suaugusi\u0173j\u0173 gyvenim\u0105.\u201c
\nNe taip paprasta paai\u0161kinti, kod\u0117l taip buvo. Pirmiausia \u2013 tai nurodo ir Barbara Tuchman \u2013 dauguma vaik\u0173 negyveno ilgai; vaik\u0173 mirtingumas buvo ypa\u010d didelis, ir tik nuo XIV am\u017eiaus pabaigos vaikai apskritai minimi paskutin\u0117je valioje ir testamentuose \u2013 tai rodo kitus nesitik\u0117jus, kad vaikai ilgai pragyvens \u0161iame pasaulyje. Tikriausiai suaugusieji neskirdavo vaikams tiek t\u0173 emocij\u0173, kurias mes laikome normaliomis. Be to, vaikai pirmiausia buvo vertinami j\u0173 ekonominio naudingumo aspektu, j\u0173 charakteris ir protas suaugusiuosius domino ma\u017eiau u\u017e darbo j\u0117g\u0105. Ta\u010diau, mano manymu, pagrindin\u0117s prie\u017easties, d\u0117l kurios nebuvo vaikyst\u0117s s\u0105vokos, reik\u0117t\u0173 ie\u0161koti komunikacin\u0117je viduram\u017ei\u0173 aplinkoje; kadangi dauguma \u017emoni\u0173 nemok\u0117jo skaityti ir jiems nereik\u0117jo \u0161io sugeb\u0117jimo, gyvenime visapusi\u0161kai dalyvaujan\u010diu suaugusiuoju vaikas tapdavo t\u0105 akimirk\u0105, kai i\u0161mokdavo kalb\u0117ti. Kadangi visiems svarbiausiems visuomeniniams darbams buvo reikalingas komunikavimas \u017eod\u017eiu, i\u0161lav\u0117j\u0119s geb\u0117jimas kalb\u0117ti ir klausyti, paprastai pasiekiamas septintaisiais gyvenimo metais, buvo riba, skirianti vaikyst\u0119 nuo suaugusi\u0173j\u0173 pasaulio. D\u0117l to Katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dia nusprend\u0117, kad septyneri\u0173 met\u0173 am\u017eius, kai \u017emogus supranta blogio ir g\u0117rio skirtum\u0105, yra protinio subrendimo am\u017eius. Tod\u0117l vaikai, lygiai kaip ir suaugusieji, buvo baud\u017eiami u\u017e vagyst\u0119 arba \u017emog\u017eudyst\u0119. Ir d\u0117l to viduram\u017eiais nebuvo nieko pana\u0161aus \u012f pradin\u012f mokym\u0105, nes ten, kur sugeb\u0117jim\u0105 dalyvauti komunikacijoje lemia biologija, toks mokymas nereikalingas. Kitais \u017eod\u017eiais tariant, nebuvo pakopos tarp ankstyvo vaikyst\u0117s ir suaugusio am\u017eiaus, nes jos nereik\u0117jo. \u0160itaip buvo iki pat XV am\u017eiaus vidurio.<\/p>\n

Tuomet \u012fvyko \u0161is tas ne\u012fprasta, ir d\u0117l to pasikeit\u0117 ne tik religinis, ekonominis bei politinis Europos veidas, bet ir buvo i\u0161kelta modernioji vaikyst\u0117s id\u0117ja. Turiu galvoje spausdinimo preso i\u0161radim\u0105. O kadangi po keleto minu\u010di\u0173 kai kurie i\u0161 j\u016bs\u0173 ims manyti, es\u0105 a\u0161 perdedu televizijos gali\u0105, tai nor\u0117\u010diau ai\u0161kiai konstatuoti, kad 1450 metais niekas net nenujaut\u0117, kad spausdinimo presas \u0161itaip galingai paveiks visuomen\u0119, kaip v\u0117liau ir atsitiko. Kai Gutenbergas paskelb\u0117 gal\u012fs gaminti knygas \u201ebe nendr\u0117s, stiliaus ar plunksnos, o tik proporcingai ir harmoningai suderin\u0119s spaudus ir literas\u201c, jis nenujaut\u0117, kad \u0161is atradimas sugriaus Katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dios autoritet\u0105. Martinas Lutheris nepra\u0117jus n\u0117 a\u0161tuoniasde\u0161im\u010diai met\u0173 i\u0161 ties\u0173 parei\u0161k\u0117: kadangi Dievo \u017eodis yra kiekvienuose namuose, tai krik\u0161\u010dionims nebereikia, kad popie\u017eius j\u012f ai\u0161kint\u0173. Gutenbergas taip pat nenujaut\u0117, kad jo i\u0161radimas i\u0161kels nauj\u0105 \u017emoni\u0173 kategorij\u0105 \u2013 vaikus.
\nSkaitymo reik\u0161m\u0119 po Gutenbergo i\u0161radimo iliustruoja dviej\u0173 suk\u010di\u0173 Wiliamo ir Polio, 1605 metais band\u017eiusi\u0173 apipl\u0117\u0161ti Esekso grafo namus, byla. Jie buvo sugauti ir nuteisti. O nuosprendis, kur\u012f pri\u0117m\u0117 vyresnyb\u0117, buvo toks: \u201ePolis moka skaityti \u2013 teb\u016bnie pa\u017eenklintas \u012fkaitintu metalu, Wiliamas nemoka skaityti \u2013 teb\u016bnie pakartas\u201c. Bausm\u0117 Poliui nebuvo labai \u0161velni, ta\u010diau jis vis d\u0117lto liko gyvas, kadangi pasinaudojo vadinam\u0105ja \u201eklerus privilegija\u201c, \u2013 tai rei\u0161k\u0117, kad jis gali perskaityti bent vien\u0105 angli\u0161kos Biblijos sakin\u012f. O vien \u0161is sugeb\u0117jimas pagal XVII am\u017eiaus angl\u0173 teis\u0119 buvo pakankama prie\u017eastis nevesti \u012f kartuves. Skaitytojas, matyt, pritars, kad n\u0117 vienas i\u0161 pasi\u016blym\u0173, kaip sudominti \u017emog\u0173 skaitymu, negali lygintis su XVII am\u017eiaus angl\u0173 metodu. I\u0161 203 vyr\u0173, kurie 1644 metais Norid\u017ee buvo teisiami u\u017e nusikaltimus, ma\u017edaug pus\u0117 pasir\u0117m\u0117 \u201eprivilegija\u201c o tai rodo, kad bent jau angl\u0173 nenaud\u0117liai buvo labiausiai i\u0161silavin\u0119 pasaulio istorijoje.<\/p>\n

Ta\u010diau tai dar ne viskas. Kaip jau u\u017esiminiau, vaikyst\u0117 atsirado d\u0117l to, kad \u0117m\u0117 plisti skaitymas ir ra\u0161ymas. I\u0161radus knyg\u0173 spausdinim\u0105 Europos kult\u016bra ma\u017eiau kaip per \u0161imtmet\u012f tapo skaitymo kult\u016bra, ir tai naujai apibr\u0117\u017e\u0117 suaugusiojo s\u0105vok\u0105. Suaugusiu gal\u0117jo b\u016bti tik tas, kas mok\u0117jo skaityti. O norint prad\u0117ti bendrauti su Dievu, suprantama, reik\u0117jo sugeb\u0117ti skaityti Biblij\u0105. Norint u\u017esiimti literat\u016bra reik\u0117jo skaityti romanus ir es\u0117 \u2013 abi \u0161ias literat\u016bros formas i\u0161k\u0117l\u0117 spausdinimo presas. Pirm\u0173j\u0173 roman\u0173 autoriai \u2013 tokie, kaip Richardsonas ir Defoe, patys buvo spaud\u0117jai. O seras Tomas Moore\u2019as, ra\u0161ydamas \u201eUtopij\u0105\u201c, tam tikra prasme pirm\u0105j\u012f mokslin\u0117s fantastikos roman\u0105, ranka rankon dirbo su spaud\u0117ju. Norint lavintis gamtos moksluose, neb\u016btinai reik\u0117jo mok\u0117ti lotyni\u0161kai, nuo XVII am\u017eiaus prad\u017eios gamtamokslinius tekstus buvo galima skaityti ir savo gimt\u0105ja kalba. Lordo Fransio Bacono \u201eDidysis moksl\u0173 atnaujinimas\u201c (\u201eThe Advancement of Learning\u201c), pasirod\u0119s 1605 metais, buvo pirmasis mokslinis veikalas, kur\u012f anglas gal\u0117jo skaityti angli\u0161kai. \u0160alia to, europie\u010diai i\u0161 naujo atrado tai, k\u0105 jau Platonas buvo pasak\u0119s apie mokym\u0105si skaityti \u2013 kad geriausiai tai \u012fveikiama jauname am\u017eiuje. Kadangi skaitymas yra nes\u0105moningas refleksas, taip pat kaip ir atpa\u017einimo procesas, \u012fprotis tur\u0117t\u0173 b\u016bti suformuotas tokiame am\u017eiaus tarpsnyje, kai smegenys ima \u201edisponuoti\u201c \u0161nekam\u0105ja kalba. Suaug\u0119s \u017emogus, kuris skaityti mokosi jau pasibaigus \u0161nekamosios kalbos formavimuisi, retai kada tampa \u012fgudusiu skaitytoju.
\nXVI am\u017eiuje tai rei\u0161k\u0117, kad jauni \u017emon\u0117s, norint juos i\u0161mokyti skaityti arba, formuluojant kitaip, norint juos i\u0161mokyti atlikti suaugusiojo vaidmen\u012f, turi b\u016bti atskirti nuo likusios bendruomen\u0117s. Iki i\u0161randant spausdinimo pres\u0105 vaikai tapdavo suaugusiais i\u0161mok\u0119 kalb\u0117ti, o tam kiekvienas \u017emogus u\u017eprogramuotas biologi\u0161kai. I\u0161radus spausdinimo pres\u0105, vaikams teko mokytis b\u016bti suaugusiais \u012fgyjant skaitymo ir ra\u0161ymo \u012fg\u016bd\u017ei\u0173, o tam \u017emon\u0117s biologi\u0161kai neu\u017eprogramuoti. Reik\u0117jo steigti mokyklas. Viduram\u017eiais tokio dalyko, kaip pradinis mokymas, nebuvo. Pavyzd\u017eiui, 1480 metais visoje Anglijoje tebuvo 34 mokyklos. 1660-aisiais j\u0173 buvo daugiau kaip 150 \u2013 po mokykl\u0105 kas dvide\u0161imt kilometr\u0173. Steigiant mokyklas jaunus \u017emones nei\u0161vengiamai imta vertinti kaip ypating\u0105 kategorij\u0105, kuri savo protu ir charakteriu skiriasi nuo suaugusi\u0173j\u0173. Kadangi mokykla tur\u0117jo rengti skaityti ir ra\u0161yti geban\u010dius suaugusiuosius, jaunoji karta laikyta ne ma\u017eais suaugusiaisiais, o ka\u017ekuo kitu \u2013 nesuformuotais arba nei\u0161simokslinusiais suaugusiaisiais. Mokymasis mokykloje sutapatinamas su vaikyste. Savo ruo\u017etu, vaikyst\u0117 buvo apibr\u0117\u017eta per mokyklos lankym\u0105, o moksleivis<\/em> \u012fgijo toki\u0105 pat reik\u0161m\u0119, kaip ir vaikas.
\nTrumpiau tariant, \u017emogaus vystymesi mes \u0117m\u0117me \u012f\u017evelgti pakop\u0173 sek\u0105, o vaikyst\u0117 tarsi tiltas sujung\u0117 k\u016bdikyst\u0119 ir suaugusio \u017emogaus am\u017ei\u0173. Per pastaruosius 350 met\u0173 mes pl\u0117tojome ir tikrinome vaikyst\u0117s samprat\u0105; suk\u016br\u0117me ir tobulinome institucijas vaikams aukl\u0117ti bei mokyti ir suteik\u0117me jiems ypating\u0105 viet\u0105: tai rodo, pavyzd\u017eiui, m\u016bs\u0173 manymas, kad vaikai ypatingai kalba, m\u0105sto, rengiasi, \u017eaid\u017eia ir mokosi.<\/p>\n

Mano manymu, visam tam netrukus ateis galas, bent jau Amerikoje. Baigsis d\u0117l to, kad m\u016bs\u0173 komunikacin\u0117 aplinka v\u0117l radikaliai pasikeit\u0117, \u0161\u012fsyk d\u0117l elektronini\u0173 visuomen\u0117s informavimo priemoni\u0173, pirmiausia d\u0117l televizijos. Televizijoje slypintis permain\u0173 potencialas savo prigimtimi artimas tam, kuris gl\u016bd\u0117jo spausdinimo prese ir, ko gero, toks pat didelis kaip pa\u010dios ab\u0117c\u0117l\u0117s. Ir a\u0161 dr\u012fstu tvirtinti, kad televizija, remiama kit\u0173 priemoni\u0173 \u2013 radijo, kino ir plok\u0161teli\u0173, \u2013 paj\u0117gs sunaikinti vaikyst\u0119.<\/p>\n

O kinta viskas \u0161tai taip: pirmiausia televizijos prigimtis n\u0117ra kalbin\u0117, informacij\u0105 ji pateikia vis\u0173 pirma vaizdais. Nors per televizij\u0105 girdime kalb\u0105, o pastaruoju metu ji tampa vis reik\u0161mingesn\u0117, ta\u010diau \u017emon\u0117s vis d\u0117lto \u017ei\u016bri<\/em> televizori\u0173. O mato jie judan\u010dius, nuolat besikei\u010dian\u010dius, skirtingus vaizdus \u2013 iki 1200 per valand\u0105. Vidutinis did\u017eiausi\u0173 Amerikos televizijos kompanij\u0173 kadro ilgis laidose \u2013 3,5 sekund\u0117s, reklaminiuose klipuose \u2013 2,5 sekund\u0117s. Apie kok\u012f nors analitin\u012f apdorojim\u0105 \u010dia vargu ar galima kalb\u0117ti. Televizijos \u017ei\u016br\u0117jimas Amerikoje rei\u0161kia beveik vien tik \u0161ablon\u0173 atpa\u017einim\u0105. Tuo noriu pasakyti, kad televizija kaip simbolin\u0117 forma<\/em> nereikalauja ypatingo instruktavimo ar paruo\u0161imo. Amerikoje vaikai pradeda \u017ei\u016br\u0117ti televizori\u0173 b\u016bdami 18 m\u0117nesi\u0173, o trej\u0173 met\u0173 jau ima suprasti vaizdus ir reaguoti \u012f juos. Tokio am\u017eiaus vaikai jau turi m\u0117gstamus veik\u0117jus ir muzikines u\u017esklandas ir pra\u0161o daikt\u0173, kuri\u0173 reklam\u0105 mat\u0117. Tam, kad gal\u0117tum \u017ei\u016br\u0117ti televizori\u0173, nereikia ruo\u0161tis ir mokytis. \u010cia n\u0117ra mokyklinio vadov\u0117lio atitikmens. Televizija nereikalauja koki\u0173 nors \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 ir j\u0173 neugdo. Tod\u0117l \u0161iandien j\u016bs nesate geresnis \u017ei\u016brovas, negu buvote prie\u0161 penkerius ar de\u0161imt met\u0173. Ir d\u0117l to televizijoje i\u0161 tikr\u0173j\u0173 n\u0117ra tokio dalyko, kaip programa vaikams. Viskas skirta visiems. Kalbant apie simbolius, \u201eDenver\u012f\u201c [1] suvokti yra lygiai taip pat sunku arba paprasta, kaip ir \u201eSezamo gatv\u0119\u201c [2]. Ne taip, kaip knygos, kuri\u0173 sintaks\u0117s ir leksikos sud\u0117tingumas smarkiai skiriasi ir kurias galima suskirstyti pagal skaitytojo sugeb\u0117jimus, televizija savo informacij\u0105 pateikia vienodai visiems prieinama forma. D\u0117l to suaugusieji ir vaikai da\u017enai \u017ei\u016bri tas pa\u010dias laidas. O tiems, kurie mano, kad suaugusieji ir vaikai prie televizoriaus s\u0117di skirtingu metu, nor\u0117\u010diau pridurti, kad pasak Franko Markevi\u010diaus (Markiewitz) knygos \u201eDistancinis valdymas\u201c (\u201eRemote Control\u201c), kiekvien\u0105 par\u0105 du milijonai amerikie\u010di\u0173 vaik\u0173 \u017ei\u016bri televizori\u0173 nuo 23.30 iki 2 valandos ryto.
\nTaigi televizija i\u0161trina rib\u0105 tarp vaik\u0173 ir suaugusi\u0173j\u0173 dvejopai: pirmiausia, nereikia jokio pasiruo\u0161imo norint suprasti informavimo pob\u016bd\u012f, ir antra \u2013 auditorija neskaidoma. Televizija t\u0105 pa\u010di\u0105 informacij\u0105 pateikia tuo pat metu visiems, neatsi\u017evelgdama \u012f am\u017ei\u0173, lyt\u012f, i\u0161simokslinimo lyg\u012f ar socialin\u0119 priklausomyb\u0119.
\nTa\u010diau t\u0105 skiriam\u0105j\u0105 rib\u0105 televizija i\u0161trina dar kitokiu b\u016bdu. Galima b\u016bt\u0173 teigti, jog pagrindinis skirtumas tarp suaugusiojo ir vaiko yra tas, kad suaugusysis \u017eino tam tikrus dalykus, kuri\u0173 vaikai visuotiniu po\u017ei\u016briu dar netur\u0117t\u0173 \u017einoti. Vaikams paaugus \u0161ias paslaptis atskleid\u017eiame tokiu b\u016bdu, kok\u012f laikome psichologi\u0161kai tinkamu. Tam yra ir vaik\u0173 literat\u016bra. Ta\u010diau d\u0117l televizijos tampa visi\u0161kai ne\u012fmanoma imtis toki\u0173 apsaugini\u0173 priemoni\u0173. Kadangi Amerikoje televizija transliuoja prakti\u0161kai kiaur\u0105 par\u0105, jai nuolat reikia papildomos naujos, \u012fdomios informacijos davinio. Tai rei\u0161kia, kad visos suaugusi\u0173j\u0173 paslaptys \u2013 visuomenin\u0117s, seksualin\u0117s, medicinin\u0117s ir taip toliau \u2013 turi b\u016bti atskleistos. Televizija ver\u010dia kult\u016br\u0105 nepalikti joki\u0173 paslap\u010di\u0173. Ie\u0161kodama naujos sensacingos publik\u0105 patraukian\u010dios informacijos televizija griebiasi bet kokio tabu: incestas, skyrybos, palaidas gyvenimas, korupcija, sugriautos \u0161eimos, sadizmas \u2013 visa tai t\u0117ra papras\u010diausiai dar viena to ar kito televizijos \u0161ou tema. Ir kiekviena tokia tema nustoja buvusi suaugusi\u0173j\u0173 paslaptimi.
\nPrie\u0161 kelet\u0105 met\u0173 laidoje \u201eVidalo Sasoono \u0161ou\u201c, kuri dabar, laimei, jau neberodoma, pama\u010diau drasti\u0161k\u0105 pavyzd\u012f to, apie k\u0105 dabar kalbu. Vidalas Sas\u016bnas yra \u017einomas kirp\u0117jas, o toji laida buvo sudaryta i\u0161 patarim\u0173 apie kosmetik\u0105, mityb\u0105 ir sveikat\u0105 bei populiariosios psichologijos. Prie\u0161 paleid\u017eiant reklam\u0105, jau skambant muzikinei u\u017esklandai, Vidalas Sasoonas dar sp\u0117jo pasakyti: \u201eLikite su mumis. Tuoj mes kalb\u0117sime apie nauj\u0105 fantastin\u0119 diet\u0105 ir \u0161nektelsim apie kraujomai\u0161\u0105\u201c.<\/p>\n

Televizija nenumaldomai demaskuoja ir sumenkina visa tai, kas asmeni\u0161ka, apie k\u0105 kalb\u0117ti neleid\u017eia g\u0117dos jausmas. Klausyklos ar psichologo kabineto temos \u0161iandien vie\u0161ai aptarin\u0117jamos laisvojoje rinkoje. Labai greit mums ir m\u016bs\u0173 vaikams teks pamatyti pirmuosius komercin\u0117s televizijos bandymus demonstruoti nuogum\u0105, kuris tikriausiai nieko ne\u0161okiruos, kadangi televizijos reklaminiuose klipuose jau ne vieni metai rodoma savoti\u0161ka pornografija mink\u0161ta\u0161ird\u017eiams (soft-core), pavyzd\u017eiui, firmini\u0173 d\u017eins\u0173 reklamose. Jei jau prakalbom apie reklam\u0105, tai tas milijonas klip\u0173, kuriuos amerikie\u010di\u0173 jaunuoliai pamato per pirmuosius dvide\u0161imt gyvenimo met\u0173, prasideda atskleid\u017eiant paslaptis, anks\u010diau priklausiusias tik suaugusiems \u2013 nuo pur\u0161kiklio mak\u0161\u010diai, gyvyb\u0117s draudimo iki konflikt\u0173 santuokoje prie\u017easties. Nereik\u0117t\u0173 pamir\u0161ti ir \u017eini\u0173 laid\u0173 \u2013 tos keistos pramogos, kasdien jauniems \u017emon\u0117ms rodan\u010dios nevyk\u0117lius suaugusiuosius ir j\u0173 beprotyb\u0119.
\nD\u0117l \u0161i\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 nekalta ir naivi vaikyst\u0117 jau nebegali i\u0161likti. D\u0117l to paties i\u0161 ekran\u0173 jau i\u0161nyko vaikai. Ar pasteb\u0117jote, kad ekrane vaikai vaizduojami kaip ma\u017ei suaugusieji, lygiai kaip XIII ir XIV am\u017eiaus paveiksluose? Pa\u017ei\u016br\u0117kite koki\u0105 nors muilo oper\u0105, laid\u0105 \u0161eimai arba serial\u0105 ir pamatysite vaikus, kurie savo kalba, apranga, seksualumu, interesais niekuo nesiskiria nuo tose pa\u010diose laidose rodom\u0173 suaugusi\u0173j\u0173.<\/p>\n

Vaikyst\u0117s samprata d\u0117l televizijos darosi vis ma\u017eiau reik\u0161minga, ta\u010diau b\u016bt\u0173 neteisinga tvirtinti, kad televizija visus be atrankos suki\u0161a \u012f suaugusi\u0173j\u0173 pasaul\u012f. Med\u017eiag\u0105, paimt\u0105 i\u0161 \u0161io pasaulio, ji naudoja naujam \u017emogaus tipui kurti. J\u012f gal\u0117tume pavadinti vaiku?suaugusiuoju. D\u0117l prie\u017eas\u010di\u0173, i\u0161 dalies susijusi\u0173 su tuo, kad televizija gali pasiekti kiekvien\u0105, i\u0161 dalies \u2013 su tuo, kad jos forma suprantama kiekvienam, ir i\u0161 dalies su tuo, kad televizijos pagrindas yra komercija, ji propaguoja daugyb\u0119 po\u017ei\u016bri\u0173, kuriuos mes siejame su vaiki\u0161kumu \u2013 pavyzd\u017eiui, reikalavimas tuoj pat patenkinti nor\u0105, negalvojimas apie galimas savo veiksm\u0173 pasekmes, pasin\u0117rimas \u012f vartotoji\u0161kum\u0105 be tikslo ir be atrankos. Pana\u0161u, kad televizija linkusi skirstyti auditorij\u0105 \u012f tris grupes: i\u0161 prad\u017ei\u0173 \u2013 k\u016bdikiai, gale \u2013 kar\u0161in\u010diai, o per vidur\u012f \u2013 neapibr\u0117\u017eto am\u017eiaus grup\u0117, kurioje bet kuriam yra tarp dvide\u0161imties ir trisde\u0161imties met\u0173 ir liks tiek, kol apniks senatv\u0117s negalia.
\n\u010cia nor\u0117\u010diau priminti vien\u0105 klip\u0105, kuriame reklamuojama ka\u017ekokia muilo r\u016b\u0161is. Matome motin\u0105 ir dukr\u0105 ir turime atsp\u0117ti, kuri i\u0161 j\u0173 yra motina, o kuri dukra. A\u0161 tai laikau i\u0161kalbingu sociologiniu po\u017eymiu, nes tuo informuojama, jog m\u016bs\u0173 kult\u016broje pageidautina, kad motina neatrodyt\u0173 vyresn\u0117 u\u017e dukr\u0105 arba kad dukra neatrodyt\u0173 jaunesn\u0117 u\u017e motin\u0105. N\u0117ra taip svarbu, ar tai rei\u0161kia vaikyst\u0117s, ar suaugusi\u0173j\u0173 am\u017eiaus i\u0161nykim\u0105, nes ten, kur n\u0117ra ai\u0161kios sampratos, k\u0105 rei\u0161kia b\u016bti suaugusiam, n\u0117ra ir vaikyst\u0117s sampratos.
\nKad ir kaip apib\u016bdintume vykstan\u010dias permainas, vis d\u0117lto akivaizdu, kad vis ma\u017eiau skirtum\u0173 lieka tarp suaugusi\u0173j\u0173 bei vaik\u0173 elgesio, pa\u017ei\u016br\u0173, nor\u0173 ir netgi i\u0161vaizdos. Pavyzd\u017eiui, \u0161iandien jau n\u0117ra didelio skirtumo tarp nusikaltim\u0173, kuriuos padar\u0117 suaugusieji ir vaikai, o ne vienoje valstijoje u\u017e juos vienodai ir baud\u017eiama. 1950\u20131985 metais jaunimo atlikt\u0173 veiksm\u0173, laikom\u0173 sunkiais nusikaltimais, skai\u010dius i\u0161augo 11 000 procent\u0173! Ir aprangos skirtum\u0173 nebeliko. Per pastaruosius penkiolika met\u0173 vaik\u0173 drabu\u017ei\u0173 pramon\u0117je \u012fvyko reik\u0161ming\u0173 permain\u0173, ir mados kryptys, kurias anks\u010diau neabejojant buvo galima vadinti \u201evaik\u0173 mada\u201c, \u0161iandien prakti\u0161kai i\u0161nyko. Vienuolikos met\u0173 berniukai per savo gimtadienius d\u0117vi kostiumais su liemen\u0117mis, o \u0161e\u0161iasde\u0161imt vien\u0173 sulauk\u0119 vyrai ta pa\u010dia proga m\u016bvi d\u017einsais. Dvylikos met\u0173 mergait\u0117s laksto apsiavusios auk\u0161takulniais bateliais, o penkiasde\u0161imt dvej\u0173 met\u0173 vyri\u0161kiai \u2013 sportukais. Niujorko ir \u010cikagos gatv\u0117se pamatysi lazdel\u0117mis pasirams\u010diuojan\u010di\u0173 moteri\u0161ki\u0173, avin\u010di\u0173 lakiniais bateliais, imituojan\u010diais vaiki\u0161kus. V\u0117l pasirod\u0117 ir mini sijonas \u2013 tai labiausiai \u012f akis krintantis ir nemalonus pavyzdys, kai suaugusieji imituoja vaik\u0173 mad\u0105. Dar vienas pavyzdys: vaik\u0173 \u017eaidimai, tokie kupini fantazijos, \u012fvairialypiai, anks\u010diau visi\u0161kai netik\u0119 suaugusi\u0173j\u0173 pasauliui, nyksta. Negana to, kad tokias institucijas, kaip ma\u017eoji beisbolo lyga (Little League Baseball) ir pyvy futbolas (Peewee Football), kontroliuoja suaugusieji, bet ir j\u0173 organizacija bei emocin\u0117 nuotaika labai primena profesional\u0173 sport\u0105. Greiti u\u017ekand\u017eiai, kurie anks\u010diau buvo skirti tik nesusiformavusiam paaugli\u0173 skoniui ir gele\u017einiams j\u0173 skrand\u017eiams, \u0161iandien, pasirod\u0117, tinka ir suaugusiesiems. Jau pamir\u0161ome ankstesn\u0119 nuomon\u0119, es\u0105 suaugusi\u0173j\u0173 skonis maistui labiau i\u0161lavintas; reklaminiai \u201eMcDonald\u201c ir \u201eBurger King\u201c klipai rodo, kad \u0161is skirtumas jau nebeegzistuoja. Ir vaik\u0173 bei suaugusi\u0173j\u0173 kalba pasikeit\u0117 taip, kad nuomon\u0117, es\u0105 yra \u017eod\u017ei\u0173, kuri\u0173 suaugusieji prie vaik\u0173 nevartoja, atrodo truput\u012f juokinga. Turint galvoje tai, kad televizija nenumaldomai atskleid\u017eia visas suaugusi\u0173j\u0173 paslaptis, vargiai galima i\u0161laikyti ir kalbines paslaptis. Man atrodo, visi\u0161kai \u012fmanoma, kad greitai mes v\u0117l atsidursime XIII ir XIV am\u017eiaus situacijoje, kai nebuvo jaunoms ausims netinkam\u0173 \u017eod\u017ei\u0173.
\nSavaime suprantama, su \u0161iuolaikin\u0117mis kontraceptin\u0117mis priemon\u0117mis galima patenkinti suaugusi\u0173j\u0173 bei vaik\u0173 lytin\u012f poreik\u012f be didesni\u0173 apribojim\u0173 ir per daug nesigilinant \u012f jo reik\u0161m\u0119. \u010cia televizijai teko ypa\u010d svarbus vaidmuo, nes ji ne tik palaiko didel\u0119 seksualin\u0119 \u012ftamp\u0105 visuomen\u0117je, bet ir propaguoja savoti\u0161k\u0105 lytinio pasitenkinimo lygiav\u0105: i\u0161 tamsios, gilios suaugusi\u0173j\u0173 paslapties seksualumas virsta produktu, kur\u012f gali gauti kiekvienas, pana\u0161iai kaip dant\u0173 past\u0105 arba dezodorant\u0105. \u010cia dar vert\u0117t\u0173 pamin\u0117ti, kad esama vis stipr\u0117jan\u010dio s\u0105j\u016bd\u017eio, stojan\u010dio u\u017e nauj\u0105 \u012fstatymini\u0173 vaik\u0173 teisi\u0173 formulavim\u0105 sulyginant jas su suaugusi\u0173j\u0173 teis\u0117mis. \u0160is jud\u0117jimas, pasisakantis, pavyzd\u017eiui, u\u017e privalom\u0105 mokym\u0105si, stipryb\u0117s semiasi i\u0161 tez\u0117s, kad tariamasis i\u0161skirtinis vaik\u0173 statutas i\u0161 ties\u0173 yra tik priespauda, neleid\u017eianti jiems pla\u010diai dalyvauti visuomen\u0117s gyvenime.<\/p>\n

Man atrodo, visa tai byloja, kad m\u016bs\u0173 kult\u016bra palieka vaikystei vis ma\u017eiau \u0161ans\u0173 ir vis ma\u017eiau pateisina jos egzistavim\u0105. Nemanau, kad u\u017e tokias permainas atsakinga vien tik televizija. \u0160eimos \u017elugimas, \u0161akn\u0173 jausmo praradimas (40 milijon\u0173 amerikie\u010di\u0173 kasmet pakei\u010dia gyvenam\u0105j\u0105 viet\u0105), technologijos s\u0105lygotas jausm\u0173 atbukimas ir kiti suaugusi\u0173j\u0173 darbo aspektai taip pat turi reik\u0161m\u0117s. Ta\u010diau, mano manymu, televizija sukuria komunikacin\u012f kontekst\u0105, brandinant\u012f mint\u012f, kad vaikai n\u0117ra nei pageidaujami, nei reikalingi, netgi kad vaik\u0173 mums i\u0161 viso nereikia. Kalb\u0117damas apie i\u0161nykstan\u010di\u0105 vaikyst\u0119 a\u0161, \u017einoma, neturiu omenyje, kad vaikai nyksta fizine prasme, nors ir taip vyksta. Jau de\u0161imtmet\u012f gimim\u0173 skai\u010dius Amerikoje ma\u017e\u0117ja, ir d\u0117l to dabar visoje \u0161alyje u\u017edarin\u0117jamos mokyklos. \u010cia pri\u0117jau prie paskutinio televizijos bruo\u017eo, kuris nusipelno b\u016bti pamin\u0117tas: vaikyst\u0117s id\u0117ja<\/em> apima ir ateities vizij\u0105. Vaikai \u2013 tai gyvi lai\u0161kai atei\u010diai, kurios mes patys jau nesulauksime. Ta\u010diau televizija nesugeba parodyti, kas yra ateitis arba praeitis. Ji orientuota \u012f dabart\u012f ir pra\u0161vilpia \u0161viesos grei\u010diu. Visa, k\u0105 matome per televizori\u0173, mes i\u0161gyvename taip, tarsi tai vykt\u0173 dabar<\/em>, tod\u0117l reikia dar ir \u017eod\u017eiu pridurti, kad vaizdo \u012fra\u0161as, kur\u012f dabar \u017ei\u016brime, padarytas prie\u0161 kelet\u0105 m\u0117nesi\u0173. Televizijos gramatika nenurodo, kaip sudaromas b\u016btasis ar b\u016bsimasis laikas. Taip dabartis nereg\u0117tai i\u0161sipu\u010dia ir vaiki\u0161k\u0105 reikalavim\u0105 tuojau pat patenkinti norus paver\u010dia gyvenimo stiliumi. O galiausiai pasiekiame tai, k\u0105 Christoferis Laschas vadina narcisizmo kult\u016bra \u2013 kult\u016bra be ateities, be vaik\u0173, kur kiekvienam nekintamai yra tarp dvide\u0161imties ir trisde\u0161imties met\u0173.
\nKaip jau sakiau prad\u017eioje, visa tai, kas buvo \u010dia para\u0161yta, a\u0161 laikau katastrofa \u2013 i\u0161 dalies d\u0117l to, kad vaikyst\u0117s \u017eaves\u012f, smalsum\u0105, mink\u0161t\u0105 paslankum\u0105 ir nekaltum\u0105 laikau labai didel\u0117mis vertyb\u0117mis. O i\u0161 dalies tod\u0117l, jog manau, kad suaugusieji prie\u0161 jais tapdami pirmiausia turi pab\u016bti vaikais. Kitaip vis\u0105 gyvenim\u0105 jie bus kaip tie vaikai?suaugusieji i\u0161 ekrano \u2013 nesuvokiantys, kas jie tokie, nepaj\u0117g\u016bs ilgalaikiam ry\u0161iui, nejau\u010diantys rib\u0173 ir nesuprantantys, kas tai yra ateitis. Bet katastrofa tai laikau pirmiausia tod\u0117l, kad jei televizija i\u0161trins rib\u0105 tarp vaiko ir suaugusiojo, panaikins visuomen\u0117je paslaptis, i\u0161brauks ateities samprat\u0105 bei savitvardos ir drausm\u0117s vertybes, tai m\u016bs\u0173 laukia nuosmukis iki viduram\u017ei\u0173 pasaul\u0117jautos, i\u0161 kurios i\u0161vadavo tik skaitymas ir ra\u0161ymas.<\/p>\n

Bet, kaip jau min\u0117jau prad\u017eioje, nenor\u0117\u010diau \u0161io ra\u0161inio u\u017ebaigti bevilti\u0161kumo gaida. Baigdamas nor\u0117\u010diau nupie\u0161ti galb\u016bt paguod\u017eian\u010di\u0105 perspektyv\u0105: V am\u017eiuje prie\u0161 Krist\u0173 \u017eodin\u0117 kult\u016bra At\u0117nuose pergyveno virsm\u0105 \u012f ra\u0161to kult\u016br\u0105. Ta\u010diau didysis at\u0117nie\u010di\u0173 mokytojas Sokratas bijojo ra\u0161yto \u017eod\u017eio ir pa\u0161iep\u0117 j\u012f. Kaip \u017einoma, Sokratas knyg\u0173 nera\u0161\u0117, ir jei ne Platonas bei Ksenofontas, mes turb\u016bt beveik nieko apie j\u012f ne\u017einotume. Pokalbyje \u201eFedras\u201c (Phaidros), viename i\u0161 reik\u0161mingiausi\u0173 ir \u0161iandien, Sokratas tvirtina, es\u0105 sakytin\u0117 \u017eod\u017ei\u0173 forma geriausiai tinka svarbioms mintims, u\u017edegan\u010dioms eil\u0117ms ir tikram pamaldumui. Toliau jis kalba, kad ra\u0161ymas sugriaut\u0173 i\u0161skirtinum\u0105, dialektik\u0105 ir asmeni\u0161kumo s\u0105vok\u0105. Visos \u0161ios prana\u0161yst\u0117s buvo teisingos. Ta\u010diau Sokratas, ne taip, kaip jo mokinys Platonas, ne\u012f\u017evelg\u0117 \u0161tai ko: kad b\u016btent ra\u0161ymas suteik\u0117 protui visi\u0161kai naujas ir puikias galimybes. Nors Sokratas ir buvo teisus, ta\u010diau jo \u012f\u017evalgumas buvo ribotas. Neketindamas lyginti sav\u0119s su Sokratu, pabaigoje nor\u0117\u010diau pasakyti: nors ir manau, kad mano nupie\u0161tas vaizdas teisingas, ta\u010diau labai nor\u0117\u010diau tik\u0117ti, kad mano \u012f\u017evalgumas, kaip ir Sokrato, ribotas ir kad televizijos era pasirodys esanti tikra palaima.
\nTa\u010diau a\u0161 tuo abejoju.
\n
\nNeil Postman<\/strong>, gim. 1931, sociologas, Niujorko universiteto profesorius. Jo knygos \u201eI\u0161nykstanti vaikyst\u0117\u201c ir \u201eMirtinas pasilinksminimas\u201c peln\u0117 jam vieno i\u0161 \u017eymiausi\u0173 \u0161io am\u017eiaus kult\u016bros kritik\u0173 \u0161lov\u0119<\/p>\n

Vert\u0117 Kristina Sprind\u017ei\u016bnait\u0117<\/p>\n

Versta i\u0161: Postman N. Conscientious Objections. \u2013 Alfred A. Knopf, Inc.: New York, 1988<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u0160iame ra\u0161inyje i\u0161kelsiu bauginan\u010di\u0105 tez\u0119. Ketinu teigti, kad visuomen\u0117s informavimo priemoni\u0173 pasaulis, kuriame pagrindin\u0119 viet\u0105 u\u017eima televizija, \u0160iaur\u0117s Amerikoje lems staig\u0173 vaikyst\u0117s i\u0161nykim\u0105, kad \u0161io \u0161imtme\u010dio pabaigoje vaikyst\u0117s tikriausiai nebebus ir kad tai taps did\u017eiule visuomen\u0117s katastrofa. \u0160iame ra\u0161inyje a\u0161 tik i\u0161pl\u0117tosiu ir pagr\u012fsiu savo tez\u0119, nes ne\u017einau, kaip spr\u0119sti \u0161i\u0105 problem\u0105. Tuo nenoriu pasakyti, kad problema nei\u0161sprend\u017eiama \u2013 tiesiog mano \u012fna\u0161as \u012f jos sprendim\u0105 yra i\u0161kelti pa\u010di\u0105 problem\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":382,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[10],"tags":[138,140,139],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/420"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=420"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/420\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":422,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/420\/revisions\/422"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/382"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=420"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=420"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=420"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}