{"id":423,"date":"2016-05-12T14:56:16","date_gmt":"2016-05-12T11:56:16","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=423"},"modified":"2016-05-12T14:56:23","modified_gmt":"2016-05-12T11:56:23","slug":"m-lutheris-ir-pedagogika","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=423","title":{"rendered":"M. Lutheris ir pedagogika"},"content":{"rendered":"

Gotfried Schr\u00f6ter<\/em><\/p>\n

Martinas Lutheris ne tik atnaujino tik\u0117jim\u0105, bet ir i\u0161 esm\u0117s pakeit\u0117 pedagogik\u0105. Iki to laiko liaudies \u0161vietimas nevaidino ypatingo vaidmens, valdantieji sluoksniai laik\u0117 j\u012f grei\u010diau kliuviniu. Liaudis, kaip buvo \u012fprasta, u\u017esiimin\u0117jo amatais arba dirbo \u017eem\u0117s \u016bkyje. Religijos ties\u0173 ir praktikavimo pamokydavo kunigai, valdymu u\u017esiimdavo valdovai, o liaudis tur\u0117jo paklusti.<\/p>\n

Iki Reformacijos tik\u0117jimo turin\u012f apibr\u0117\u017edavo Ba\u017eny\u010dia<\/strong><\/p>\n

Iki Reformacijos tik\u0117jimas i\u0161 esm\u0117s buvo vienas. Kunigas pasakydavo, kuo reikia tik\u0117ti, liaudis tuo ir vadovaudavosi. Teologini\u0173 ties\u0173 suvokimas \u2013 j\u0173 pagrindimas bei apgynimas \u2013 platiesiems sluoksniams atrod\u0117 nereikalingas. Pra\u0117jusi\u0173 am\u017ei\u0173 m\u0105stytojai pateikdavo tik\u0117jimo bei veikimo direktyvas, ir j\u0173 buvo laikomasi. Tr\u016bko \u201ekonkurencijos\u201c, kuri priverst\u0173 giliau i\u0161siai\u0161kinti i\u0161ganymo tiesas. Net ir patys dvasininkai da\u017enai nejausdavo didesn\u0117s paskatos pasimokyti daugiau, nei to b\u016btinai reik\u0117davo profesijai. Pagrindin\u0117 j\u0173 veikla apsiribodavo tarnybiniais veiksmais, popie\u017eiaus nurodym\u0173 ai\u0161kinimu bei r\u016bpinimusi mir\u0161tan\u010diaisiais. \u012evairi\u0173 mokymo pa\u017ei\u016br\u0173 analizavimas kasdieniam darbui nebuvo svarbus.
\n<\/strong><\/p>\n

\u201eNaujasis tik\u0117jimas\u201c atgaivino \u0161vietim\u0105<\/strong><\/p>\n

Reformacija s\u0105lygojo pedagogikos pakilim\u0105, kurio padariniai jau\u010diami dar ir \u0161iandien. Buvo pabudintas noras ne tik suvokti teologines problemas, bet ir apskritai \u017eymiai pagerinti liaudies \u0161vietim\u0105.
\nKai buvo tik vienas <\/em>tik\u0117jimas, eiliniam pilie\u010diui nebuvo b\u016btina mok\u0117ti skaityti ir ra\u0161yti. Bet dabar, kai \u201esenasis\u201c ir \u201enaujasis\u201c tik\u0117jimas liaudyje egzistavo vienas \u0161alia kito, jau ir paprastas \u017emogus vis da\u017eniau buvo ver\u010diamas apsispr\u0119sti ir pagr\u012fsti savo apsisprendim\u0105 d\u0117l to ar kito tik\u0117jimo. Ties\u0105 sakant, praktikoje dar ilgai pasaulio vadai jam buvo at\u0117m\u0119 teis\u0119 apsispr\u0119sti elgdamiesi pagal princip\u0105 \u201eCuius regio, eius religio!\u201c (Kieno vald\u017eia, to ir religija!). Ta\u010diau \u0161ie valdovai taip pat teik\u0117 reik\u0161m\u0119 tam, kad j\u0173 pavaldiniai \u017einot\u0173, kod\u0117l sprendimas yra svarbus j\u0173 vyresnybei.
\n
\nAtsilikimas svetimuose Reformacijai Europos kra\u0161tuose<\/strong><\/p>\n

Tuose Europos kra\u0161tuose, kuriems Reformacija netur\u0117jo jokios \u012ftakos arba tik nedidel\u0119, pasilikti prie ties\u0173 tos Ba\u017eny\u010dios, kuri es\u0105 vienintel\u0117 gali i\u0161ganyti, buvo savaime suprantamas dalykas. \u010cia ir reik\u0117t\u0173 ie\u0161koti pagrindin\u0117s prie\u017easties, kod\u0117l Europoje mokykla evangelik\u0173 bei mi\u0161riuose evangelik\u0173 ir katalik\u0173 regionuose visada buvo pa\u017eangesn\u0117 ir teik\u0117 didesn\u0119 reik\u0161m\u0119 i\u0161silavinimui nei tokiose i\u0161 esm\u0117s negin\u010dytinose Romos katalik\u0173 \u0161alyse, kaip Ispanija bei Italija. Tose srityse iki pat m\u016bs\u0173 \u0161imtme\u010dio analfabetizmas buvo \u017eymiai didesnis nei ten, kur reik\u0117jo apginti tik\u0117jim\u0105.
\nLutheris veik\u0117 pagal princip\u0105: kiekvienas m\u0105stantis krik\u0161\u010dionis turi sugeb\u0117ti pagr\u012fsti tai, kuo tiki. Tod\u0117l jis turi pa\u017einti \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105. Tod\u0117l jis turi mok\u0117ti skaityti!
\nVisos kitos Reformacijos metu ir po jos atsiradusios pedagogikos srov\u0117s remiasi \u0161iuo principu.<\/p>\n

Visuotin\u0117 tikin\u010di\u0173j\u0173 kunigyst\u0117<\/strong><\/p>\n

Savo atsi\u0161aukime \u201e\u012e krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105j\u0105 vokie\u010di\u0173 tautos bajorij\u0105\u201c Lutheris sustiprina ir \u201epaprastojo\u201c krik\u0161\u010dionio savigarb\u0105 sakydamas, kad \u201evisi krik\u0161\u010dionys tikrai yra dvasinink\u0173 luomo ir tarp j\u0173 n\u0117ra jokio skirtumo, i\u0161skyrus tarnybin\u012f… Taigi visi per krik\u0161t\u0105 \u012f\u0161ventinami \u012f kunigus\u201c [1]. Taip gim\u0117 teiginys apie \u201evisuotin\u0119 vis\u0173 tikin\u010di\u0173j\u0173 kunigyst\u0119\u201c. Juo remdamasis Lutheris Reformacijos metu labai sustiprino \u201epaprastojo\u201c krik\u0161\u010dionio savimon\u0119 ir sav\u0119s supratim\u0105.
\nI\u0161 kiekvieno krik\u0161\u010dionio buvo reikalaujama vis\u0173 pirma tik\u0117ti, o ne paklusti Ba\u017eny\u010dios institucijai. Tad buvo savaime suprantama, kad \u017emogus tur\u0117jo apsi\u0161viesti, nor\u0117damas \u017einoti ir apginti tai, kuo tiki. Pamatas buvo jau ne oficialioji Ba\u017eny\u010dia, kuri viskam iki ma\u017eiausi\u0173 smulkmen\u0173 nustato taisykles, o Dievo \u017eodis, kuriuo krik\u0161\u010dionis gali disponuoti. Evangelik\u0173 kunigai tur\u0117jo pad\u0117ti, kad Dievo \u017eodis b\u016bt\u0173 suprastas ir teisingai ai\u0161kinamas. Bet jie nebebuvo<\/em> auk\u0161\u010diau \u017eod\u017eio, o po juo. B\u016btent taip atsirado naujas ry\u0161ys su Lutherio reformuota Ba\u017eny\u010dia, kuri rodydavo jau ne \u012f auk\u0161\u010diausi\u0105 \u201epopie\u017eiaus\u201c instancij\u0105, o \u012f \u201e\u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105\u201c. Kai \u012fsitvirtino Reformacija, knyg\u0173 spausdinimo i\u0161radimas jau \u0161vent\u0117 septyniasde\u0161imtmet\u012f, bet tik dabar jis buvo i\u0161tobulintas taip, kad buvo galima didesniais kiekiais spausdinti ir platinti Biblij\u0105 bei mokyklines knygas. Reformatoriai, nor\u0117dami paskleisti Evangelij\u0105 bei \u017einias apie \u0161vent\u0105sias tiesas, energingai naudojosi \u0161iuo i\u0161radimu.<\/p>\n

Lutherio kaip aukl\u0117tojo praktika<\/strong><\/p>\n

Praktikoje Lutheris\u2013aukl\u0117tojas pasirod\u0117 kaip \u017emogus, kuris su savo vaikais elgiasi nevienodai. Malon\u0173 jo b\u016bd\u0105 Martinas Schwabas apra\u0161o taip: \u201ePrie savo \u0161e\u0161i\u0173 vaik\u0173 (i\u0161 kuri\u0173 du anksti mir\u0117) t\u0117vai nuo\u0161ird\u017eiai prisiri\u0161\u0119. Aukl\u0117jama grie\u017etai, bet pagal princip\u0105: \u2018Geriau per daug gailestingumo nei per daug bausm\u0117s.\u2019 \u012e vien\u0105 i\u0161 savo vaik\u0173 Lutheris kreipiasi tokiais \u017eod\u017eiais: \u201eTu esi m\u016bs\u0173 Vie\u0161paties Dievo kvailutis, gyvenantis i\u0161 jo malon\u0117s ir nuod\u0117mi\u0173 atleidimo, o ne i\u0161 \u012fstatymo laikymosi.\u201c [2]
\nAntra vertus, kart\u0105, nors ir meld\u017eiamas, jis tris dienas neatleido savo s\u016bnui Johanesui (kuriam jis v\u0117liau, 1530 m., para\u0161\u0117 gars\u0173j\u012f susijaudinimo kupin\u0105 lai\u0161k\u0105). Tuomet ir kilo posakis, kad jis nor\u012fs geriau tur\u0117ti mirus\u012f negu nepaklusn\u0173 s\u016bn\u0173; ne veltui apa\u0161talas Paulius reikalavo i\u0161 vyskup\u0173 b\u016bti vis\u0173 pirma \u017emon\u0117mis, kurie yra geri nam\u0173 \u0161eimininkai, turintys gerai i\u0161aukl\u0117tus vaikus (1 Tim 3,4). Melavimas buvo baud\u017eiamas grie\u017eta bausme [3].<\/p>\n

Lutherio ra\u0161tai apie pedagogik\u0105 ir mokyklos politik\u0105<\/strong><\/p>\n

Martinas Lutheris i\u0161leido nema\u017eai ra\u0161t\u0173, kurie nagrin\u0117ja pedagogikos ir vis\u0173 pirma pagrindinius mokyklos politikos klausimus. Pirmiausia \u010dia kalbama ne apie pasikeitimus vald\u017eios ar kult\u016bros politikoje, bet apie laikin\u0105j\u012f ir am\u017ein\u0105j\u012f augan\u010dios kartos i\u0161ganym\u0105.
\nPerd\u0117m uol\u016bs \u201enaujojo mokymo\u201c sek\u0117jai, nauj\u0105j\u0105 laisv\u0119 Kristuje suvok\u0119 kaip palaidum\u0105, neretai griebdavosi peiktin\u0173 veiksm\u0173. Prie\u0161 visa tai Lutheris ir kovojo.
\nAlbertas Reble apie tai ra\u0161\u0117: \u201e3-me de\u0161imtmetyje (t. y. apie 1520 m., po 1517 m. tezi\u0173 paskelbimo) Reformacijos \u012fvyki\u0173 s\u0105lygotas prasid\u0117jo pavojingo masto bendras \u0161vietimo sistemos smukimas. Vienuolyn\u0173 panaikinimas sugriov\u0117 ir j\u0173 mokymo sistem\u0105. Prie to prisid\u0117jo ir tai, kad susi\u017eav\u0117jus nauju jud\u0117jimu, kuris \u012f taut\u0105 net ir religiniais klausimais kreip\u0117si voki\u0161kai ir tur\u0117jo savyje nacionalini\u0173 impuls\u0173, suabejota lotyn\u0173 kalbos reikalingumu. Net ir dvasininkijai atrod\u0117, kad mokslininkai nebereikalingi. Fanatikai netgi teig\u0117, kad tik nemokytam gali b\u016bti suteiktas pa\u017einimas. Tokiu b\u016bdu dingo ir perspektyva po studij\u0173 gauti pelning\u0105 tarnyb\u0105. Taip po vienuolyn\u0173 buvo u\u017edaryta ir daug voki\u0161k\u0173 mokykl\u0173. Net ir universitetai patyr\u0117 katastrofi\u0161k\u0105 nuosmuk\u012f. Vienos universitetas po 1530 m. tur\u0117jo dar 30 student\u0173… Vitenbergo universitetas i\u0161tu\u0161t\u0117jo po 1522 m.\u201c [4]
\nPrad\u017eioje nurod\u0117me, kad Reformacija past\u016bm\u0117jo \u0161vietimo vystym\u0105si. Bet tam tikru laikotarpiu \u0161vietimas \u201esuklupo\u201c ir buvo svarbu, kad panaudodamas vis\u0105 savo autoritet\u0105, Lutheris pasisakyt\u0173 prie\u0161 klaiding\u0105 Reformacijos tik kaip \u201elaisv\u0117s nuo ko\u201c supratim\u0105. Reformacija tur\u0117jo b\u016bti suprasta kaip \u201elaisv\u0117 kam\u201c: savo pastangomis \u017emogus siekia suprasti \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105 ir jo ai\u0161kintoj\u0173 evangelik\u0173 knygas.
\nKaip tik tokioje situacijoje ir buvo para\u0161yti Lutherio pamokslai ir atviri lai\u0161kai. 1524 m. viename atvirame lai\u0161ke \u201eVis\u0173 Vokietijos miest\u0173 municipaliteto nariai, atgaivinkite ir i\u0161laikykite krik\u0161\u010dioni\u0161kas mokyklas\u201c jis ragino energingai kovoti su prie\u0161i\u0161komis \u0161vietimui tendencijomis. \u0160iame atvirame lai\u0161ke Lutheris vis\u0173 pirma dar turi galvoje lotyni\u0161kas mokyklas. Bet jis pageidavo, kad \u0161ias mokyklas lankyt\u0173 ir paprast\u0173 pilie\u010di\u0173 vaikai, t. y. b\u016bsimieji amatininkai. Tuo metu buvo b\u016btina mok\u0117ti lotyn\u0173 kalb\u0105, kuri tam tikru mastu buvo i\u0161silavinusi\u0173 \u017emoni\u0173 tarptautin\u0117 kalba. \u017dmogui, kuris negal\u0117jo suprasti, skaityti bei ra\u0161yti lotyni\u0161kai, buvo neprieinami tarptautiniai mokslin\u0117s patirties bei pa\u017eangos mainai. Tokia buvo dauguma gyventoj\u0173 [5].
\nTiesa, v\u0117liau Lutherio d\u0117mesys nukrypsta \u012f voki\u0161kas mokyklas. Bet atvirame lai\u0161ke, kurio kelias vietas pacituosime, jis vis\u0173 pirma turi galvoje lotyni\u0161k\u0105sias: \u201eVoki\u0161kose \u017eem\u0117se mes matome, kaip visur leid\u017eiama sunykti mokykloms… Tod\u0117l, mano mielieji ponai ir draugai, Dievo meil\u0117s ir varg\u0161o jaunimo vardan pra\u0161au vis\u0173 j\u016bs\u0173 \u2013 nenuvertinkite \u0161ito reikalo, kaip kad daugelis daro ne\u017einodami to, k\u0105 galvoja pasaulio valdovas. Juk tai didelis rimtas reikalas. Kristui ir visam pasauliui svarbu, kad mes pad\u0117tume ir patartume jauniems \u017emon\u0117ms. Taip bus pad\u0117ta ir patarta ir mums visiems. Pasvarstykit, kaip reik\u0117t\u0173 su oria krik\u0161\u010dioni\u0161ka rimtimi pasiprie\u0161inti tokiai tyliai, slaptai ir klastingai velnio pagundai. Mielieji ponai, kasmet reikia tiek daug pinig\u0173 i\u0161leisti patrankoms, keliams, u\u017etvankoms ir aibei pana\u0161i\u0173 dalyk\u0173 tam, kad miestas tur\u0117t\u0173 laikin\u0105 santarv\u0119 ir ramyb\u0119. Daug daugiau reik\u0117t\u0173 skirti nepasiturin\u010diam, varganam jaunimui, bent jau tiek, kad b\u016bt\u0173 galima i\u0161laikyti vien\u0105 ar du tinkamus \u017emones \u2013 mokytojus… Taip, tu dar kart\u0105 pasakysi, kas tos mokyklos: kokia gi mums nauda studijuoti lotyn\u0173, graik\u0173, hebraj\u0173 kalbas bei kitus mokslus? Jei gal\u0117tume voki\u0161kai gerai suprasti Biblij\u0105, Dievo \u017eod\u012f, mums to pilnai palaimai pakakt\u0173! Atsakysiu: deja, gerai \u017einau, kad mes, vokie\u010diai, visuomet buvome ir liksime bestijos ir neprotingi galvijai, kaip mus vadina aplinkiniai kra\u0161tai ir ko mes tikriausiai u\u017esitarnaujame…
\nI\u0161 ties\u0173, jei i\u0161 kalb\u0173 ir neb\u016bt\u0173 jokios naudos, tai teisingumo d\u0117lei mus tur\u0117t\u0173 d\u017eiuginti ir \u012fkv\u0117pti jau vien tai, kad ji (kalba) yra tokia tauri, gera Dievo dovana… Tod\u0117l, mieli vokie\u010diai, atverkime akis, pad\u0117kokime Dievui u\u017e \u0161\u012f taur\u0173 brangakmen\u012f ir tvirtai laikykim\u0117s jo, kad jis mums v\u0117l nei\u0161spr\u016bst\u0173 ir kad velnias i\u0161 m\u016bs\u0173 v\u0117l neprad\u0117t\u0173 juoktis. Nes negalime paneigti fakto, jog ne\u017ei\u016brint to, kad Evangelija at\u0117jo ir kasdien ateina vien i\u0161 \u0160ventosios Dvasios, ji vis d\u0117lto at\u0117jo per kalb\u0105, per j\u0105 u\u017eaugo ir per j\u0105 turi tvirtai laikytis… Kuo brangesn\u0117 mums Evangelija, tuo tvir\u010diau saugokime kalb\u0105… A\u0161 pageidau\u010diau, kad berniukai vienai ar dviem valandom per dien\u0105 eit\u0173 \u012f mokykl\u0105, o likus\u012f laik\u0105 dirbt\u0173 namie, mokyt\u0173si amato ar dar ko nors taip, kad abu dalykai eit\u0173 i\u0161vien… Taip pat ir mergait\u0117 gal\u0117t\u0173 rasti laiko vien\u0105 valand\u0105 per dien\u0105 pasimokyti mokykloje ir, nepaisant to, gerai atlikti savo pareigas namuose.\u201c [6]
\n\u0160io atviro lai\u0161ko, kurio i\u0161trauk\u0105 pacitavome, poveikis, atrodo, buv\u0119s nedidelis. \u0160iaip ar taip, 1530 m. Lutheris tur\u0117jo para\u0161yti \u201ePamoksl\u0105 apie vaik\u0173 prival\u0117jim\u0105 eiti \u012f mokykl\u0105\u201c. Karti asmenin\u0117 patirtis jam parod\u0117, kad reik\u0117s dar daug dirbti ir raginti. 1529 m. paskelbto Lutherio Ma\u017eojo katekizmo pratarm\u0117je randame tokius \u017eod\u017eius:
\n\u201e\u0160is Katekizmas gim\u0117 d\u0117l apgail\u0117tinos ir vargingos pad\u0117ties, su kuria neseniai susid\u016briau, kadangi a\u0161 irgi buvau vizitatorius. Mielasai Dieve, kaip skaudu buvo matyti, kad prastuomen\u0117 visi\u0161kai nieko ne\u017eino apie krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105 mokym\u0105, ypa\u010d kaimuose. Ir, deja, daug kunig\u0173 yra beveik nepaj\u0117g\u016bs ir netinkami mokyti, nors visi vadinasi krik\u0161\u010dionimis, yra krik\u0161tyti ir gav\u0119 \u0161vent\u0105j\u0105 komunij\u0105. Jie ne\u017eino nei \u201eT\u0117ve m\u016bs\u0173\u201c, nei tik\u0117jimo, nei De\u0161imties \u012fsakym\u0173 ir gyvena iki \u0161iol kaip gyvuliai.\u201c<\/p>\n

Lutherio mintys apie liaudies aukl\u0117jim\u0105<\/strong><\/p>\n

Kadangi pad\u0117tis buvo apgail\u0117tina, Lutheris iki pat savo gilios senatv\u0117s steng\u0117si pagerinti liaudies aukl\u0117jim\u0105. Kai kurie a\u0161troki jo \u017eod\u017eiai tapo sparnuotais posakiais.
\nJis liep\u0117 t\u0117vams \u012fsid\u0117ti \u012f galv\u0105, kad aukl\u0117dami jie gali u\u017esitarnauti dang\u0173 arba u\u017esitraukti prakeikim\u0105. Aukl\u0117jant \u0161alia ryk\u0161t\u0117s tur\u0117t\u0173 gul\u0117ti obuolys. Nieko nerei\u0161kia, jeigu yra daug skaitoma, kadangi daug perskaityt\u0173 knyg\u0173 nepadaro \u017emogaus mokyto, kaip ir bet koks skaitalas. Reik\u0117t\u0173 skaityti gerus<\/em> dalykus ir kiek galima da\u017eniau.
\nLutherio nuomon\u0117 apie mokytojus yra pagarbi ir gera. Jo manymu, stropiam, dievobaimingam ir i\u0161tikimam mokytojui ne\u012fmanoma deramai atlyginti ir u\u017emok\u0117ti bet kokiais pinigais. Ir jei jis, Lutheris, b\u016bt\u0173 priverstas atsisakyti pamokslininko pareig\u0173, tai jis dirbt\u0173 ne kuo kitu, o mokytoju ar berniuk\u0173 mokytoju. Mokykloje, nepaisant visokio darbo, turi b\u016bti smagu<\/em>. Tod\u0117l netur\u0117t\u0173 tr\u016bkti ir fizini\u0173 pratim\u0173, ir muzikos! Tod\u0117l \u201emokytojas turi mok\u0117ti dainuoti, kitaip a\u0161 \u012f j\u012f ne\u017ei\u016br\u0117siu.\u201c
\nIlgainiui Lutheris vis labiau pripa\u017e\u012fsta vieningos vokie\u010di\u0173 kalbos, ypa\u010d ra\u0161ytin\u0117s, reik\u0161m\u0119: tai yra jungtis pabirai gyvenan\u010di\u0173 vokie\u010di\u0173, susiskald\u017eiusi\u0173 \u012f dialektus, miestus, kaimus bei \u012ftakos sferas. Jis vis labiau suvokia, kad jo i\u0161versta ir paskleista Biblija ne tik toliau perduoda \u0161vent\u0105j\u0105 Evangelij\u0105, bet ir yra svarbi visus vienijanti knyga, kuri vokie\u010dius sujungia labiau, nei tai iki \u0161iol gal\u0117jo padaryti lotyn\u0173 kalba.
\nNepaisydamas to, Lutheris ir toliau teikia didel\u0119 reik\u0161m\u0119 u\u017esienio kalboms, j\u0173 puosel\u0117jimui ir mokymuisi tose mokyklose, kur tai \u012fmanoma padaryti.<\/p>\n

Gotfriedas Schr\u00f6ter<\/strong>, Kylio universiteto pedagogikos moksl\u0173 profesorius<\/p>\n

Vert\u0117 Nijol\u0117 Feldmanait\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Martinas Lutheris ne tik atnaujino tik\u0117jim\u0105, bet ir i\u0161 esm\u0117s pakeit\u0117 pedagogik\u0105. Iki to laiko liaudies \u0161vietimas nevaidino ypatingo vaidmens, valdantieji sluoksniai laik\u0117 j\u012f grei\u010diau kliuviniu. Liaudis, kaip buvo \u012fprasta, u\u017esiimin\u0117jo amatais arba dirbo \u017eem\u0117s \u016bkyje. Religijos ties\u0173 ir praktikavimo pamokydavo kunigai, valdymu u\u017esiimdavo valdovai, o liaudis tur\u0117jo paklusti.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":382,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[10],"tags":[98,142,143,141,105],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/423"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=423"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/423\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":425,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/423\/revisions\/425"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/382"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=423"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=423"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=423"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}