{"id":449,"date":"2016-05-12T15:16:22","date_gmt":"2016-05-12T12:16:22","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=449"},"modified":"2016-05-12T15:16:40","modified_gmt":"2016-05-12T12:16:40","slug":"demokratija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=449","title":{"rendered":"Demokratija"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\"><em>Holger Lahayne<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u201eLietuvos valstyb\u0117 yra nepriklausoma demokratin\u0117 respublika\u201c \u2013 taip skamba pirmasis m\u016bs\u0173 Konstitucijos straipsnis. \u201eSuverenitetas priklauso tautai\u201c \u2013 skelbia antrasis. Lietuva yra demokratin\u0117 \u0161alis (i\u0161 gr. <em>demos<\/em> \u2013 liaudis ir <em>kratein<\/em> \u2013 valdyti). Bet ar \u0161iuo atributu nesipuo\u0161ia \u0161iandien kone kiekviena pasaulio valstyb\u0117? Kas i\u0161 viso yra demokratija? Kokie yra jos po\u017eymiai?<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u00b7 Pirmasis demokratijos principas jau i\u0161sakytas antruoju straipsniu: tautos suverenitetas. I\u0161 esm\u0117s visa galia ir vald\u017eia i\u0161eina i\u0161 liaudies, \u201ei\u0161 apa\u010dios \u012f vir\u0161\u0173\u201c. Tuoj pat nat\u016braliai kyla klausimas: kaipgi tai \u012fvyksta? Kaip liaudis naudoja \u0161i\u0105 gali\u0105? <em>Tiesiogin\u0117je<\/em> demokratijoje liaudies susirinkimas tiesiogiai priima visus politinius sprendimus. Visi pilie\u010diai balsuoja arba patvirtina nutarim\u0105 plojimais (pritarimo \u0161\u016bksniais). Tokia demokratija egzistavo At\u0117nuose (apie 500 m. pr. Kr.). \u0160iandien daugel\u012f tokios dar kitaip <em>betarpi\u0161ka<\/em> vadinamos demokratijos element\u0173 randame \u0160veicarijoje, kur da\u017enai spr\u0119sti susirenka visa bendruomen\u0117. \u00a0Vis d\u0117lto vien tiesiogin\u0117 demokratija valstyb\u0117se su keliais ar daugeliu milijon\u0173 gyventoj\u0173, ai\u0161ku, nebegali b\u016bti praktikuojama. Tod\u0117l \u0161iandien demokrati\u0161kos konstitucijos daugiausia orientuojasi \u012f <em>reprezentacijos<\/em> princip\u0105. Gyventoj\u0173 interesais r\u016bpinasi atstovai, reprezentantai. \u0160ie atstovai paprastai tam tikram laikui yra renkami \u012f liaudies atstovavimo institucij\u0105. Ta\u010diau dauguma reprezentacini\u0173 demokratij\u0173 turi ir <em>plebiscitini\u0173 <\/em>element\u0173 (lot. <em>plebs<\/em> \u2013 liaudis), kurie greta atstov\u0173 rinkim\u0173 numato tiesiogin\u012f liaudies poveik\u012f ir sprendim\u0105. Lietuvoje tai yra, pavyzd\u017eiui, prezidento kaip valstyb\u0117s galvos rinkimai (Vokietijoje, Italijoje, Austrijoje, Latvijoje j\u012f renka ne liaudis, bet parlamentas). Be to, Lietuvos Konstitucija numato ir <em>referendum\u0105<\/em>, liaudies sprendim\u0105 svarbiais klausimais (9 str.).<br \/>\nAr per tiesioginius, ar per netiesioginius demokratinius elementus valstybinei galiai pasireik\u0161ti turi b\u016bti suteikta demokratin\u0117 eiga (4 str.), t. y. vald\u017eia ir sprendimai turi b\u016bti i\u0161vedami i\u0161 liaudies, tik tada jie teis\u0117ti, legal\u016bs.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u00b7 Vald\u017eia remiasi liaudimi. Tod\u0117l vyriausyb\u0117 ir valstyb\u0117 irgi turi orientuotis \u012f liaudies interesus ir jai tarnauti (5 str.). Pirmiausia tai rei\u0161kia: demokratin\u0117s valstyb\u0117s tikslas turi b\u016bti liaudies ir kiekvieno \u017emogaus <strong>laisv\u0117<\/strong> (18, 10 str.). \u017dinoma, visuomen\u0117je laisv\u0117 negali b\u016bti nevar\u017eoma \u2013 kiekvieno laisv\u0117 baigiasi ten, kur apribojama kito laisv\u0117 (28 str.). Tod\u0117l valstyb\u0117 negali garantuoti visi\u0161kos laisv\u0117s, bet per pagrindines teises garantuoja r\u0117mus, kuriuose mes galime laisvai skleistis. \u0160ioms <em>laisv\u0117s teis\u0117ms <\/em>priklauso minties, susirinkim\u0173, susivienijim\u0173, spaudos, religijos, kelioni\u0173 ir koalicij\u0173 laisv\u0117, partij\u0173 steigimo, \u016bkin\u0117 laisv\u0117 ir laisvas darbo bei gyvenimo vietos pasirinkimas. Joms, \u017einoma, priklauso ir laisvas liaudies atstov\u0173 pasirinkimas, laisv\u0117 puosel\u0117ti savo kalb\u0105 bei kult\u016br\u0105 ir kult\u016bros, mokslo, tyrin\u0117jim\u0173 ir d\u0117stymo laisv\u0117 (26, 32, 34, 37, 42, 43, 44, 48 str.).<br \/>\nPilie\u010di\u0173 laisv\u0117 yra neatimamas demokratinis principas. Tik laisv\u0117je gali susiformuoti ir b\u016bti i\u0161reik\u0161ta gyventoj\u0173, valstybin\u0117s vald\u017eios rei\u0161k\u0117j\u0173, valia.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u00b7 Vis\u0173 \u017emoni\u0173 <strong>lygyb\u0117s<\/strong> principas buvo svarbiausias motyvacijos \u0161altinis \u0161iuolaikini\u0173 demokratij\u0173 k\u016br\u0117jams. Taip ypa\u010d dievobaimingieji puritonai Anglijoje tvirtai tik\u0117jo vis\u0173 \u017emoni\u0173 lygybe prie\u0161 Diev\u0105. J\u0173 pa\u017ei\u016bros stipriai formavo ir JAV \u201eBill of Rights\u201c (Teisi\u0173 bil\u012f) \u012fkuriant Valstijas 1776 metais. 1789 m. pranc\u016bz\u0173 revoliucijos principams greta laisv\u0117s ir brolyb\u0117s priklaus\u0117 taip pat ir lygyb\u0117. \u017dmogaus teisi\u0173 nebegalima buvo var\u017eyti ir teikti jam privilegij\u0173 d\u0117l jo ras\u0117s, religijos ir socialin\u0117s pad\u0117ties (plg. Liet. Konst. 29 str.). \u0160iandien, atrodo, \u0161i mintis mums jau yra tapusi savaime suprantama. Bet \u0161imtme\u010diais, net t\u016bkstantme\u010diais taip nebuvo: graik\u0173 demokratijose moterys, vergai, tarnai \u2013 gyventoj\u0173 dauguma! \u2013 nepriklaus\u0117 turin\u010diai balsavimo teis\u0119 \u201eliaud\u017eiai\u201c; iki pat pastarojo am\u017eiaus daugumoje Europos valstybi\u0173 diduomen\u0117 tur\u0117jo ypatingas teises ir privilegijas; ir dar \u0161iame am\u017eiuje kai kuriose Vokietijos dalyse turtingesni\u0173 pilie\u010di\u0173 balsas rei\u0161k\u0117 daugiau negu betur\u010di\u0173 ir varg\u0161\u0173.<br \/>\nPavyzd\u017eiai jau parod\u0117: lygyb\u0117s principas ypa\u010d svarbus <em>rinkimuose<\/em>. (Parlamento) rinkimai tik tada tikrai demokrati\u0161ki, jei gali balsuoti kiekvienas pilnametis pilietis ir kiekvienas balsas laikomas tokios pat vert\u0117s (55 str.). Kartu valstyb\u0117 kiekvienam pilname\u010diui pilie\u010diui i\u0161 esm\u0117s turi sudaryti s\u0105lygas dalyvauti politin\u0117je vald\u017eioje. Valstybin\u0117s tarnybos neturi b\u016bti padalijamos tik elitui, bet turi b\u016bti kiekvienam atviros. Pavyzd\u017eiui, tai dar rei\u0161kia, kad kiekvienas greta <em>aktyviosios<\/em>rinkim\u0173 teis\u0117s (paties rinkimo) privalo tur\u0117ti ir <em>pasyvi\u0105j\u0105<\/em> teis\u0119 (teis\u0119 b\u016bti i\u0161rinktam \u012f liaudies atstovavimo institucij\u0105, 56 str.).<br \/>\nPagaliau labai svarbi dar ir lygyb\u0117 prie\u0161 \u012fstatym\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u00b7 Vald\u017eios pasidalijimas, arba dar geriau \u2013 vald\u017eios kontrol\u0117, yra visas liberali\u0173 demokratij\u0173 konstitucijas \u017eenklinantis principas. Valstybin\u0117 vald\u017eia turi b\u016bti kontroliuojama ir \u201etramdoma\u201c, ji neturi b\u016bti sutelkta vienose rankose. \u0160\u012f reikalavim\u0105 pagrind\u017eia du \u012fsitikinimai: net geriausi valdovai gali pasidaryti blogiausiais tironais ir pridaryti dideli\u0173 klaid\u0173; n\u0117ra <em>vienos<\/em> visuotin\u0117s liaudies valios. \u0160iai vieningos, \u201ebendros\u201c valios teorijai atstovavo tokie svarb\u016bs valstyb\u0117s teoretikai kaip Tomas Hobbesas ir J.-J. Rousseau. Jie atmet\u0117 vald\u017eios kontrol\u0119, nes vyriausybei tereiki\u0105 \u201eatrasti\u201c \u0161i\u0105 vali\u0105 ir pagal j\u0105 veikti. Tada tai <em>garantuot\u0173<\/em>, kad valstyb\u0117 tarsi automati\u0161kai veikia u\u017e vis\u0105 taut\u0105. Tod\u0117l jai visi\u0161kai nebereikia leistis kontroliuojamai. Socialistin\u0117se valstyb\u0117se \u201edarbinink\u0173 klas\u0117s partija\u201c man\u0117, jog ji \u017eino ir vykdo viening\u0105 darbininkijos ir valstietijos vali\u0105 \u2013 \u017einome, kas i\u0161 to i\u0161\u0117jo.<br \/>\nVald\u017eios kontrol\u0117 rei\u0161kia: valstyb\u0117s u\u017eduotys padalijamos keliems organams, kurie yra susij\u0119 ir kontroliuoja vieni kit\u0173 darb\u0105. Vienas i\u0161 pirm\u0173j\u0173 \u0161\u012f princip\u0105 suformulavo Johnas Locke\u2019as (1632\u20131704) Anglijoje. Jis reikalavo parlamentui visi\u0161kos <em>\u012fstatym\u0173 leidybos<\/em> galios. Vykdomoji vald\u017eia, t. y. vyriausyb\u0117 tur\u0117jo b\u016bti monarcho rankose. Pranc\u016bzas Charles Montesquieu (1689\u20131755) toliau gilino \u0161ias mintis ir dar papildomai kalb\u0117jo apie teismin\u0119 vald\u017ei\u0105.<br \/>\nVald\u017eios <em>padalijimo<\/em> \u201egryna\u201c forma vargu ar esama kurioje nors demokratin\u0117je valstyb\u0117je. Vykdomosios vald\u017eios (vyriausyb\u0117s) nariai da\u017enai priklauso ir \u012fstatymus leid\u017eian\u010diam parlamentui (60, 67 str.), o vyriausyb\u0117 artimai bendradarbiauja su liaud\u017eiai atstovaujan\u010dio organo dauguma, netgi ja remiasi. Tod\u0117l \u0161iuolaikin\u0117je demokratin\u0117je sistemoje parlamentin\u0117 opozicija tapo tikra kontroliuojan\u010dia instancija. Nauj\u0105 vaidmen\u012f \u0161iuo at\u017evilgiu \u012fgijo ir spauda, kuri apra\u0161o ir kritikuoja valstybin\u0119 politik\u0105. \u0160iandien spauda apib\u016bdinama kaip neoficiali \u201eketvirtoji vald\u017eia\u201c. Kad gal\u0117t\u0173 atlikti savo u\u017eduotis, ji turi b\u016bti ginama nuo cenz\u016bros (44 str.).<br \/>\nPagaliau pagal vald\u017ei\u0173 reik\u0161mes galime skirti <em>prezidentin\u0119<\/em> demokratij\u0105 \u2013 joje didel\u012f svor\u012f turi prezidento pri\u017ei\u016brima vyriausyb\u0117, ir <em>parlamentin\u0119<\/em> demokratij\u0105 \u2013 joje labai stipri parlamento \u012ftaka. Ta\u010diau demokratijoje neturi vyrauti n\u0117 viena vald\u017eia.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u00b7 Paskutinis neatimamas demokratin\u0117s valstyb\u0117s po\u017eymis \u2013 tai, kad ji savo veikla lygiuojasi \u012f teis\u0119 ir teis\u0117s id\u0117j\u0105. Ji turi riboti savo gali\u0105 teise ir \u012fstatymais ir paklusti Konstitucijai (5 str.). Pilie\u010diams tokia <em>teisin\u0117 valstyb\u0117<\/em> garantuoja pagrindines \u017emogaus teises, lygyb\u0119 pie\u0161 \u012fstatym\u0105 ir apsaug\u0105 nuo neteis\u0117t\u0173 piktnaud\u017eiavim\u0173 vald\u017eia. Kad gal\u0117t\u0173 \u012fvykdyti tokias u\u017eduotis, teismai turi b\u016bti nepriklausomi nuo kit\u0173 valstybini\u0173 organ\u0173 (109 str., vald\u017eios padalijimas). Gair\u0117 \u010dia v\u0117l yra kiekvieno \u017emogaus laisv\u0117s apsauga.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Holger Lahayne<\/strong>, studijavo grafik\u0105 ir teologij\u0105<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Zigmantas Ardickas<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u201eLietuvos valstyb\u0117 yra nepriklausoma demokratin\u0117 respublika\u201c \u2013 taip skamba pirmasis m\u016bs\u0173 Konstitucijos straipsnis. \u201eSuverenitetas priklauso tautai\u201c \u2013 skelbia antrasis. Lietuva yra demokratin\u0117 \u0161alis (i\u0161 gr. demos \u2013 liaudis ir kratein \u2013 valdyti). Bet ar \u0161iuo atributu nesipuo\u0161ia \u0161iandien kone kiekviena pasaulio valstyb\u0117? Kas i\u0161 viso yra demokratija? Kokie yra jos po\u017eymiai?<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":384,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[11],"tags":[101,32,155,154,102],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/449"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=449"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/449\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":451,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/449\/revisions\/451"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/384"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=449"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=449"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=449"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}