{"id":456,"date":"2016-05-12T15:20:48","date_gmt":"2016-05-12T12:20:48","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=456"},"modified":"2016-05-12T15:20:56","modified_gmt":"2016-05-12T12:20:56","slug":"zydu-tevyne","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=456","title":{"rendered":"\u017dyd\u0173 t\u0117vyn\u0117"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\"><em>Holger Lahayne<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160iandien Herzlio gatv\u0119 rasime beveik kiekviename Izraelio mieste, Herzlio portretai kabo parlamente ir kitose \u012fstaigose, nesuskai\u010diuojama daugyb\u0117 mokykl\u0173, institut\u0173, leidykl\u0173 ir susivienijim\u0173 yra pasivadin\u0119 jo vardu. Theodoras Herzlis i\u0161ties nusipeln\u0117 tautos didvyrio vardo. Jo \u017eygdarbis \u2013 1896 m. Vienoje i\u0161leistas veikalas \u201e\u017dyd\u0173 valstyb\u0117\u201c \u2013 tapo \u0161iuolaikino sionizmo [1] pagrindu ir v\u0117liau l\u0117m\u0117 Izraelio valstyb\u0117s suk\u016brim\u0105 (1948 m.). Herzlis gim\u0117 1860 m. Budape\u0161te, augo Vienoje, studijavo teis\u0119. Jis anksti \u012fsijung\u0117 \u012f literat\u016brin\u0119 veikl\u0105. Herzlio gyvenimas niekuo nesiskyr\u0117 nuo kit\u0173 \u201easimiliuot\u0173j\u0173\u201c \u2013 prie voki\u0161kos kult\u016bros prisitaikiusi\u0173 \u017eyd\u0173. 1887 m. jis tampa \u201eWiener Allgemeine Zeitung\u201c (Vienos visuotinio laikra\u0161\u010dio) kult\u016bros skyriaus redaktoriumi, o 1891 m. \u201eNeue Freie Presse\u201c (Naujos laisvosios spaudos) korespondentu Pary\u017eiuje. Jam teko dalyvauti kaip liudytojui teismo procese ir kampanijoje, nukreiptoje prie\u0161 \u017eyd\u0173 karinink\u0105 ir tariam\u0105 t\u0117vyn\u0117s i\u0161davik\u0105 Alfred\u0105 Dreifuss\u0105. Tada Herzlis irgi neabejojo teisiamojo kaltumu, ta\u010diau j\u012f sukr\u0117t\u0117 \u017eiaurus Dreifusso i\u0161niekinimas ir pa\u017eeminimas. \u201eKai \u017eydas k\u0105 nors padaro, tai krik\u0161\u010dioni\u0161koji u\u017euojauta kaipmat dingsta. Tai neteisinga, bet mes \u010dia nieko nepakeisime&#8230;\u201c \u2013 ra\u0161\u0117 jis vienam savo kolegai i\u0161 Vienos.<br \/>\nTa\u010diau Herzlis kai k\u0105 dar pakeis. I\u0161gyvenimai, susij\u0119 su Dreifusso byla, jam suk\u0117l\u0117 \u0161ok\u0105. 1895 m. jis kar\u0161tligi\u0161kai darbuojasi prie savo \u201edvasinio palikimo\u201c ir kit\u0173 met\u0173 vasario m\u0117nes\u012f pateikia darb\u0105 \u201e\u017dyd\u0173 valstyb\u0117 \u2013 bandymas moderniai i\u0161spr\u0119sti \u017eyd\u0173 klausim\u0105.\u201c Jame Herzlis pristato dr\u0105s\u0173 did\u017eiulio politinio \u017eyd\u0173 suvienijimo plan\u0105, kuris pad\u0117t\u0173 \u0161iai tautai sukurti savo valstyb\u0119. Geriausia vieta b\u016bt\u0173 Palestina. Viename ra\u0161inyje, publikuotame Londono laikra\u0161tyje \u201eJewish Chronicle\u201c, Herzlis ra\u0161o apie savo plano suk\u016brimo aplinkybes: \u201eMes [\u017eydai] visur nuo\u0161ird\u017eiai band\u0117me pritapti prie mus supan\u010dios tautos, stengdamiesi i\u0161saugoti tik savo t\u0117v\u0173 tik\u0117jim\u0105. Ta\u010diau tai mums nebuvo leid\u017eiama. &#8230;M\u016bs\u0173 t\u0117v\u0173 \u017eem\u0117se \u012f mus \u017ei\u016brima kaip \u012f at\u0117j\u016bnus &#8230; taigi veltui stengiam\u0117s visur i\u0161likti tikrais patriotais. &#8230; Jei mus palikt\u0173 ramyb\u0117je! Ta\u010diau a\u0161 manau, kad ramyb\u0117je m\u016bs\u0173 nepaliks\u201c.<br \/>\nMin\u0117ta citata padeda suprasti kelet\u0105 faktori\u0173, kurie prisid\u0117jo prie \u0161iuolaikino sionizmo atsiradimo. Tarp jud\u0117j\u0173 vis silpn\u0117jo suvokimas, kad jie yra viena<em> tauta<\/em>. Vadinamoji \u201e\u017eyd\u0173 emancipacija\u201c, sukelta \u0160vie\u010diamojo am\u017eiaus ir Pranc\u016bz\u0173 revoliucijos, \u012fgalindavo vis daugiau \u017eyd\u0173 palikti getus ir \u012fsijungti \u012f kit\u0173 taut\u0173 kult\u016brin\u012f bei ekonomin\u012f gyvenim\u0105. Buvo atsisakyta daugelio \u017eyd\u0173 kult\u016bros ypatum\u0173. Judaizmas kaip konfesija liko. Nepaisant to, n\u0117 viena Europos \u0161alis, i\u0161skyrus Anglij\u0105, netapo (Herzlio nuomone) \u017eydams tikr\u0105ja t\u0117vyne, ir taip buvo ne tod\u0117l, kad jie to nenor\u0117jo (\u201epatriotai\u201c!), bet tod\u0117l, kad \u0161alys, kuriose jie buvo gim\u0119, atsisak\u0117 jiems b\u016bti t\u0117vyne.<br \/>\nJi jau nebe tauta, ji neturi tikrosios t\u0117vyn\u0117s \u2013 tre\u010diuoju istoriniu faktoriumi tapo nacionalin\u0117s valstybin\u0117s XIX a. id\u0117jos. Savaime suprantama, kad k\u0105 tik i\u0161sikovota Balkan\u0173 taut\u0173 nepriklausomyb\u0117 ir susivienijimai Vokietijoje bei Italijoje tapo reik\u0161mingu impulsu Herzlio id\u0117jai apie \u201eIzraelio tautos\u201c valstyb\u0119.<br \/>\nHerzlis, kaip ir dauguma jo \u201etik\u0117jimo broli\u0173\u201c, nebuvo religingas ir grie\u017etai praktikuojantis tik\u0117jim\u0105 \u017eydas. Kaip tik tod\u0117l jis ir nepagrind\u0117 savo plan\u0173 teologi\u0161kai. Ta\u010diau kiekvienas Abraomo palikuonis \u017einojo apie Dievo pa\u017ead\u0105, duot\u0105 \u0161iam \u017eyd\u0173 tautos prot\u0117viui: \u201eTau bei tavo b\u016bsimiesiems vaikams duosiu &#8230; kanaanie\u010di\u0173 \u017eem\u0119 visiems am\u017eiams\u201c (Pr 17,8). Kitoje, po t\u016bkstan\u010dio met\u0173 paskelbtoje prana\u0161yst\u0117je sakoma: \u201eA\u0161 surasiu jus ir i\u0161gelb\u0117siu i\u0161 vis\u0173 vietovi\u0173, po kurias j\u016bs buvote i\u0161bla\u0161kyti. &#8230;Ir i\u0161 vis\u0173 kra\u0161t\u0173 susirankiosiu jus ir parsivesiu \u012f j\u016bs\u0173 \u017eem\u0119&#8230;\u201c (Ez 34,12\u201313). Ne\u017ei\u016brint vis\u0173 sekuliarizacij\u0173 bei asimiliacij\u0173, i\u0161rinktoji tauta jaut\u0117 did\u017eiul\u012f pa\u017ead\u0117tojo kra\u0161to ilges\u012f. Ta\u010diau pamaldieji \u017eydai buvo (ir teb\u0117ra) \u012fsitikin\u0119, kad tik laukiamas Mesijas gali vadovauti gr\u012f\u017eimui \u012f Pa\u017ead\u0117t\u0105j\u0105 \u017eem\u0119. Ka\u017ekokio Herzlio sionizmas jiems atrod\u0117 ne\u017eydi\u0161kas. Kaip tik tod\u0117l 1897 m. d\u0117l Miuncheno \u017eyd\u0173 bendruomen\u0117s protesto \u017elugo pirmasis sionist\u0173 kongresas.<br \/>\nTa\u010diau Herzlis neprarado vilties, kai buvo i\u0161juokta jo utopija, kai buvo pasiprie\u0161inta ir kai jo knyga i\u0161 prad\u017ei\u0173 patyr\u0117 nes\u0117km\u0119. 1897 m. rugpj\u016b\u010dio 29 d. Bazelyje \u012fvyko pirmasis sionist\u0173 kongresas, patvirtin\u0119s \u201eBazelio program\u0105\u201c. Joje pirm\u0105 kart\u0105 i\u0161samiai buvo suformuluotas tikslas sukurti \u017eyd\u0173 \u201enacionalin\u012f \u017eidin\u012f\u201c Palestinoje. Herzlis tapo sionistinio veikimo komiteto pirmininku. Iki pat savo mirties, 1904\u2013\u0173j\u0173, siekdamas \u012fgyvendinti savo plan\u0105 jis nenuilstamai \u0117jo diplomato pareigas. Herzlis svarst\u0117 brit\u0173 pasi\u016blym\u0105 \u012fkurti \u017eyd\u0173 valstyb\u0119 Ugandoje. V\u0117liau jis kreip\u0117si \u012f turk\u0173 sulton\u0105, kad \u0161is leist\u0173 \u017eydams apsigyventi \u0161imtme\u010dius turk\u0173 valdomame kra\u0161te. Ta\u010diau pra\u0161ymas buvo atmestas. Ne\u017ei\u016br\u0117dami dideli\u0173 sunkum\u0173 \u017eyd\u0173 imigrantai visgi prad\u0117jo pirkti \u017eemes Palestinoje ir kibo \u012f darb\u0105, nor\u0117dami dirvo\u017eem\u012f v\u0117l padaryti derling\u0105.<br \/>\nHerzlis mir\u0117 nepasiek\u0119s savo tikslo, nors tas tikslas buvo jau visai netoli. Kai Europ\u0105 sukr\u0117t\u0117 Pirmasis pasaulinis karas ir turk\u0173 vie\u0161patavimui Palestinoje at\u0117jo galas, \u017eyd\u0173 tro\u0161kimas tur\u0117ti t\u0117vyn\u0119 pirm\u0105 kart\u0105 gavo tarptautin\u012f pripa\u017einim\u0105. Britai, naujieji Palestinos \u0161eimininkai, 1917 met\u0173 lapkrit\u012f paskelb\u0117 Balfouro deklaracij\u0105 [2], kurioje Britanijos Vyriausyb\u0117 pa\u017ead\u0117jo remti \u201e\u017eyd\u0173 nacionalinio \u017eidinio\u201c suk\u016brim\u0105 Palestinoje.<br \/>\nD. Britanijos Palestinos mandato teritorija patyr\u0117 nema\u017eai imigracijos antpl\u016bd\u017ei\u0173. Po Antrojo pasaulinio karo ir po masini\u0173 naikinim\u0173 \u0161oko, 1947 m. lapkri\u010dio 29 d. JTO priimtu nutarimu buvo \u012fgyvendinta Herzlio svajon\u0117: numatytas \u017eyd\u0173 ir palestinie\u010di\u0173 valstyb\u0117s suk\u016brimas. \u012e naujos Izraelio valstyb\u0117s paskelbim\u0105 1948 m. gegu\u017e\u0119 kaimynai arabai atsak\u0117 karu, kur\u012f Izraelis, ne\u017ei\u016brint didel\u0117s j\u0117g\u0173 persvaros, atlaik\u0117.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Holger Lahayne<\/strong>, studijavo grafik\u0105 ir teologij\u0105<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Vilija Adomavi\u010di\u016bt\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u0160iandien Herzlio gatv\u0119 rasime beveik kiekviename Izraelio mieste, Herzlio portretai kabo parlamente ir kitose \u012fstaigose, nesuskai\u010diuojama daugyb\u0117 mokykl\u0173, institut\u0173, leidykl\u0173 ir susivienijim\u0173 yra pasivadin\u0119 jo vardu. Theodoras Herzlis i\u0161ties nusipeln\u0117 tautos didvyrio vardo. Jo \u017eygdarbis \u2013 1896 m. Vienoje i\u0161leistas veikalas \u201e\u017dyd\u0173 valstyb\u0117\u201c \u2013 tapo \u0161iuolaikino sionizmo [1] pagrindu ir v\u0117liau l\u0117m\u0117 Izraelio valstyb\u0117s suk\u016brim\u0105 (1948 m.).<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":384,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[11],"tags":[32,157,156],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/456"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=456"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/456\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":458,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/456\/revisions\/458"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/384"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=456"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=456"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=456"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}