{"id":503,"date":"2016-05-12T16:09:31","date_gmt":"2016-05-12T13:09:31","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=503"},"modified":"2016-05-12T16:09:49","modified_gmt":"2016-05-12T13:09:49","slug":"gaisras-genu-archyve","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=503","title":{"rendered":"Gaisras gen\u0173 archyve"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\"><strong>R\u016b\u0161i\u0173 i\u0161nykimas ir jo pasekm\u0117s<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>J. H. Reichholf<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kasdien m\u016bs\u0173 planetoje i\u0161nyksta de\u0161imt, \u0161imtas, o gal net t\u016bkstantis gyv\u016bn\u0173 ir augal\u0173 r\u016b\u0161i\u0173. Niekas tiksliai ne\u017eino, kaip yra i\u0161 tikr\u0173j\u0173. Tik viena yra visi\u0161kai ai\u0161ku: jos i\u0161nyksta galutinai. Niekas daugiau j\u0173 nesugr\u0105\u017eins \u012f gyvenim\u0105. Jos i\u0161mirs kaip pauk\u0161\u010diai dodo.<br \/>\nKitaip, nei atsitiko su \u017emoni\u0173 i\u0161naikintu karveliu mil\u017einu, daugumos \u0161iuo metu nykstan\u010di\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 i\u0161 viso neb\u016bsime pa\u017ein\u0119. Jos dingsta nepastebimai, \u2013 virsta tiesiogine prasme d\u016bmais, kai deginami dr\u0117gnieji Amazon\u0117s mi\u0161kai, kad galvijams atsirast\u0173 prast\u0173 ganykl\u0173. Jos tarnauja ne vietiniams \u017emon\u0117ms, bet trumpalaik\u0117ms vald\u017eios remiam\u0173 stambi\u0173 \u017eemvald\u017ei\u0173 spekuliacijoms.<br \/>\nPra\u0117jusi\u0105 vasar\u0105 Amazon\u0117s mi\u0161kuose palydovais u\u017efiksuota 40 t\u016bkstan\u010di\u0173 gaisr\u0173. B\u016btent \u010dia gyvena daugiausia r\u016b\u0161i\u0173. Kiek j\u0173 i\u0161 viso yra, niekas iki \u0161iol tiksliai ne\u017eino. Pagal naujausius dr\u0117gn\u0173j\u0173 mi\u0161k\u0173 med\u017ei\u0173 laj\u0173 tyrin\u0117jimo duomenis, apskai\u010diavimai, kad \u017eem\u0117je ma\u017edaug du\u2013trys milijonai r\u016b\u0161i\u0173, yra neteisingi: j\u0173 yra de\u0161imt, o gal net penkiasde\u0161imt milijon\u0173. Ta\u010diau kasdien i\u0161naikinama nesuskai\u010diuojama daugyb\u0117 r\u016b\u0161i\u0173, kuri\u0173 vert\u0117s \u017emogui ir gamtos pusiausvyrai dar niekas ne\u017eino.<br \/>\nGarsiausi pasaulyje atogr\u0105\u017e\u0173 ekologai amerikie\u010diai Edvardas O. Vilsonas (Wilson) ir Danielius D\u017eanzenas (Janzen) \u2013 vienas yra profesorius Harvarde, kitas Pensilvanijoje \u2013 tai, kad r\u016b\u0161ys mir\u0161ta ir drauge sunaikinama informacija apie j\u0173 genetik\u0105, palygina su did\u017eiausios bibliotekos sudeginimu. Svarbiausia, kad vis\u0173 tos bibliotekos knyg\u0173, net i\u0161tis\u0173 skyri\u0173, dar niekas niekada neperskait\u0117. Ar jie dramatizuoja?<br \/>\n1992 metais Jungtini\u0173 Taut\u0173 Organizacijos valstybi\u0173 vadov\u0173 susitikime (Rio de \u017daneire) r\u016b\u0161i\u0173 \u012fvairov\u0117s i\u0161saugojimas, taip pat atmosferos ir klimato, buvo i\u0161keltas \u012f pasaulin\u0117s politikos centr\u0105 ir paraginta JTO nares garantuoti biologin\u0119 \u012fvairov\u0119. \u010cia tur\u0117tas galvoje ne tik pa\u010dios \u012fvairov\u0117s i\u0161laikymas, bet ir r\u016b\u0161i\u0173 gyvenam\u0173j\u0173 buveini\u0173 \u012fvairov\u0117s u\u017etikrinimas. Taip Rio de \u017daneiro konferencija patvirtino r\u016b\u0161i\u0173 \u012fvairov\u0117s reik\u0161m\u0119 pasaulio atei\u010diai.<br \/>\nTa\u010diau tai, kas i\u0161 pirmo \u017evilgsnio atrodo savaime suprantama, geriau \u012fsi\u017ei\u016br\u0117jus pasirodo labai sud\u0117tinga. Did\u017eioji r\u016b\u0161i\u0173 dalis negyvena teritorijose turting\u0173, gerai i\u0161sivys\u010diusi\u0173 \u0161ali\u0173, kurios gali imtis atitinkam\u0173 gamtos ir aplinkos apsaugos priemoni\u0173 arba neleisti \u016bkio tikslams naudoti tam tikr\u0173 savo nat\u016brali\u0173 i\u0161tekli\u0173. Jos yra \u201cvargingojoje \u017eem\u0117s juostoje\u201d, atogr\u0105\u017eose. Jeigu tos valstyb\u0117s didel\u0117s dalies dr\u0117gn\u0173j\u0173 mi\u0161k\u0173 arba upi\u0173 land\u0161aft\u0173, kur gausu r\u016b\u0161i\u0173, nenaudot\u0173 \u016bkio tikslams, joms tai reik\u0161t\u0173 didelius nuostolius.<br \/>\nNetik\u0117tai atsirado baisi s\u0105voka \u201eekologinis neokolonializmas\u201c, o paskui i\u0161kilo ir esminis klausimas: kam visa tai tarnauja? Ar tikrai \u017eemei reikia tokio r\u016b\u0161i\u0173 gausumo? Ar r\u016b\u0161i\u0173 gausos po\u017ei\u016briu skurd\u016bs kult\u016briniai land\u0161aftai neegzistuoja ir toliau? T\u0173 keli\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 visi\u0161kai pakanka \u017emogaus gyvenimui. B\u016btent tos valstyb\u0117s, kurios \u0161iandien\u0105 labai smarkiai stengiasi i\u0161saugoti r\u016b\u0161i\u0173 \u012fvairov\u0119, pirmosios i\u0161s\u0117m\u0117 savo gamtinius i\u0161teklius, v\u0117liau kolonisti\u0161kai i\u0161grobst\u0117 i\u0161teklius kitur, o dabar, nuog\u0105staudamos, kad nepavyks i\u0161laikyti pasiektos gerov\u0117s, primeta likusiai pasaulio daliai pl\u0117tros suvar\u017eymus.<br \/>\nPasaulin\u0117 r\u016b\u0161i\u0173 apsauga, nor\u0117dama ko nors pasiekti, toki\u0105 b\u016btinyb\u0119 turi pagr\u012fsti politi\u0161kai. Pirmiausia tai susij\u0119 su mokslu. Biologai ir ekologai turi i\u0161ai\u0161kinti, kod\u0117l jie r\u016b\u0161i\u0173 \u012fvairov\u0117s u\u017etikrinim\u0105 laiko svarbiu ir nediskutuotinu dalyku.<br \/>\nYra trij\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 argumentai. Jie atstovauja skirtingoms, i\u0161 dalies viena kit\u0105 papildan\u010dioms pozicijoms. Pirmasis ir seniausias i\u0161vedamas i\u0161 to, kad gamtos balansui i\u0161laikyti reikalingos visos r\u016b\u0161ys. \u0160iuo po\u017ei\u016briu, ekosistema yra tarsi ypatingas organizmas. Kiekviena r\u016b\u0161is kaip sud\u0117tin\u0117 dalis turi savo viet\u0105 ir reik\u0161m\u0119. Kaip l\u0117ktuve, kur d\u0117l stabilumo ir saugumo prakti\u0161kai kiekviena knied\u0117 turi b\u016bti patikimai pritvirtinta, taip ir gamtos balansui reikalinga kiekviena atskira r\u016b\u0161is.<br \/>\nTok\u012f po\u017ei\u016br\u012f b\u016bt\u0173 galima pavadinti \u201eknied\u017ei\u0173 modeliu\u201c. Vis d\u0117lto yra ne visai taip. Pastaraisiais metais \u0161iam modeliui buvo prie\u0161statomas kitas ir, liekant prie palyginimo su l\u0117ktuvu, pavadintas \u201epagrindinio keleivio modeliu\u201c. \u0160i pozicija teigia, kad ne visi \u012fs\u0117dusieji yra svarb\u016bs. Reikalingi tik pilotai, dar galb\u016bt virtuv\u0117s darbuotojai ir stiuardes\u0117s, kurios r\u016bpint\u0173si keleiviais ir \u012fgula. Ta\u010diau d\u0117l to, kad vienas ar kitas keleivis i\u0161 tikr\u0173j\u0173 turi s\u0117d\u0117ti l\u0117ktuve, dar galima pasigin\u010dyti.<br \/>\nPastaroji nuostata tarp biolog\u0173 suk\u0117l\u0117 a\u0161tri\u0173 gin\u010d\u0173. Ar i\u0161ties galima apsieiti ir be daugumos r\u016b\u0161i\u0173? Kas gero i\u0161 to, kad yra raup\u0173 virus\u0173 ar geltonosios kar\u0161tin\u0117s suk\u0117l\u0117j\u0173? Kam reikalingas vienas i\u0161 milijono vabal\u0173, kuris kaip r\u016b\u0161is \u017einomas galb\u016bt tik siauros specializacijos tyrin\u0117tojams? O svariausias kontrargumentas ar tolimuose \u017eem\u0117s regionuose sukult\u016brintas land\u0161aftas ne\u012frodo, kad gamta funkcionuoja ir su kur kas ma\u017eiau r\u016b\u0161i\u0173?<br \/>\nTam pateikiamas tre\u010diasis argumentas: r\u016b\u0161i\u0173 gausa turi b\u016bti i\u0161saugota b\u016btent tod\u0117l, kad mes nepakankamai pa\u017e\u012fstame atskir\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 reik\u0161m\u0119 ir funkcijas. \u012evairov\u0117je gali b\u016bti pasl\u0117pti dideli, \u017emonijai irgi reik\u0161mingi lobiai. Tam yra pakankamai pavyzd\u017ei\u0173: vaistas nuo maliarijos \u2013 hininas \u2013 yra i\u0161 chininmed\u017eio \u017eiev\u0117s, priemon\u0117s nuo v\u0117\u017eio i\u0161 menko madagaskarieti\u0161ko augalo, vaistai nuo \u0161irdies lig\u0173 i\u0161 indi\u0161kojo l\u016bpa\u017eied\u017eio augalo, o bakterijos naudingai veikia \u017emoni\u0173 maisto produktus.<br \/>\nJeigu pesticid\u0173 chemija, didindama \u017eem\u0117s \u016bkio produkcij\u0105, fungicidais b\u016bt\u0173 sunaikinusi pel\u0117sinius grybus anks\u010diau, negu buvo su\u017einota apie j\u0173 vert\u0119, neb\u016bt\u0173 toki\u0173 gyvyb\u0119 gelbstin\u010di\u0173 antibiotik\u0173 kaip penicilinas ir eritromicinas, neb\u016bt\u0173 ir daug kit\u0173 veiksming\u0173 med\u017eiag\u0173, kurias gamina menki grybeliai. Jeigu neb\u016bt\u0173 be\u017ed\u017eioni\u0173, \u017emon\u0117s rizikingus eksperimentus tur\u0117t\u0173 atlikti su savimi arba daugelio medikament\u0173 k\u016brimo tekt\u0173 atsisakyti. S\u0105ra\u0161\u0105 galima t\u0119sti, ir jis kasdien vis ilg\u0117s. \u0160iuolaikin\u0117 medicina i\u0161 naujo atranda gamtos vaistines. \u0160i\u0173 pasiekim\u0173 pakanka, kad r\u016bpestingai apsieitume su r\u016b\u0161i\u0173 lobynu \u017eem\u0117je.<br \/>\nSutinkame, sako kiti, ta\u010diau did\u017ei\u0105j\u0105 b\u016btinos informacijos dal\u012f b\u016bt\u0173 galima i\u0161saugoti r\u016b\u0161is veisiant arba i\u0161laikant botanikos soduose, s\u0117kl\u0173 bankuose ir lalaboratorijose. Be to, dauguma medikament\u0173 kil\u0119 i\u0161 augal\u0173 ir gryb\u0173, o ne i\u0161 vabal\u0173 ir kit\u0173 ma\u017e\u0173j\u0173 gyv\u016bn\u0117li\u0173 ar ret\u0173j\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173, besiveisian\u010di\u0173 \u0161imtame\u010di\u0173 giri\u0173 mil\u017eini\u0161k\u0173 med\u017ei\u0173 kar\u016bnose. Ir apskritai neturting\u0173 atogr\u0105\u017e\u0173 kra\u0161t\u0173 gyventojams juk apsimok\u0117t\u0173 pateikti \u012f rink\u0105 medikamentus i\u0161 savo mi\u0161k\u0173 vaistin\u0117s.<br \/>\nKokia gi nauda i\u0161 tinginio arba menko drugelio, gyvenan\u010dio tik to tinginio kailyje ir niekur kitur? Kas taip argumentuoja, ne\u017ei\u016bri nei per kelet\u0105 kart\u0173 atgal, nei \u012f ateit\u012f. Toks \u017emogus aplink\u0105 laiko savaime suprantamu dalyku ir visai negalvoja apie tai, kad ma\u017edaug du tre\u010ddaliai m\u016bs\u0173 kult\u016brinio land\u0161afto gyv\u016bn\u0173 ir augal\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 kil\u0119 visai ne i\u0161 \u010dia, bet i\u0161 Artim\u0173j\u0173 Ryt\u0173 stepi\u0173 arba Vidur\u017eemio j\u016bros pakran\u010di\u0173 teritorij\u0173. I\u0161 ten yra kil\u0119 ir \u017eol\u0117s, i\u0161 kuri\u0173 i\u0161vestos pagrindin\u0117s gr\u016bdin\u0117s kult\u016bros \u0161iandien\u0105 pripildo m\u016bs\u0173 duonos pintin\u0119.<br \/>\nTuose kra\u0161tuose, i\u0161 kuri\u0173 buvo kilusios, \u0161ios r\u016b\u0161ys buvo ir teb\u0117ra retos ar net labai retos. J\u0173 laikas at\u0117jo, kai \u017emogus Vidurio ir Vakar\u0173 Europoje kirto mi\u0161kus ir k\u016br\u0117 \u017eem\u0117s \u016bkio kult\u016brin\u012f land\u0161aft\u0105. Tarp \u201eatvyk\u0117li\u0173\u201c buvo ir tie, kurie tapo naudingais augalais. To niekas negal\u0117jo i\u0161 anksto numatyti. Ta\u010diau sunku \u012fsivaizduoti, kad laukin\u0117 stirna, paplitusi mil\u017eini\u0161kame plote, siekian\u010diame rytinius Azijos pakra\u0161\u010dius, taps pagrindine Europos laukini\u0173 gyv\u016bn\u0173 r\u016b\u0161imi. Jos kaip m\u0117sos tiek\u0117jos ar mi\u0161k\u0173 kenk\u0117jos vert\u0117 vis dar gin\u010dytina, ta\u010diau pavyzd\u017eiai rodo, kad niekas ne\u017eino, kurios r\u016b\u0161ys kada nors taps svarbios. I\u0161saugoti r\u016b\u0161i\u0173 \u012fvairov\u0119 yra tiesioginis vis\u0173 valstybi\u0173 bei ekologi\u0161kai \u017ealojamo atogr\u0105\u017e\u0173 pasaulio r\u016bpestis.<br \/>\n\u010cia esanti r\u016b\u0161i\u0173 gausa parodo tr\u016bkum\u0105, b\u016btent tai, kad atogr\u0105\u017eose n\u0117ra tinkamos dirvos auginti maistiniams augalams. \u017dem\u0117s \u016bkis europieti\u0161ku ir amerikieti\u0161ku supratimu \u010dia neapsimoka. Gamta \u010dia si\u016blo kit\u0105 vertyb\u0119. Ji da\u017eniausiai slypi ne\u017einomose r\u016b\u0161i\u0173 galiose; reikia i\u0161mokti pasinaudoti gamtos i\u0161tekliais.<br \/>\n\u0160ias galias galima palyginti su biblioteka. Ypatingos r\u016b\u0161i\u0173 savyb\u0117s yra pavelde, genuose. Taip \u017ei\u016brint, kiekviena r\u016b\u0161is yra nepakartojamas k\u016brinys.<br \/>\nI\u0161 \u0161io unikalumo i\u0161kyla svarbesnis, galb\u016bt daug stipresnis argumentas u\u017e r\u016b\u0161i\u0173 \u012fvairov\u0117s i\u0161saugojim\u0105: jos tampa individualios d\u0117l to, kad yra nepakartojamos. Ir d\u0117l to mes neturime teis\u0117s j\u0173 sunaikinti, lygiai kaip ir individuali\u0173 \u017emoni\u0173, nesvarbu, naudingi jie mums ar ne.<br \/>\n\u0160is \u201emoralinis argumentas\u201c, siekiantis toliau nei nauda ir pritaikymas, gali nuskamb\u0117ti labai teori\u0161kai. Ta\u010diau jis teikia daug galimybi\u0173. Jeigu vietiniams gyventojams pasisekt\u0173 \u012frodyti, kad \u201ej\u0173\u201d r\u016b\u0161ys nepakartojamos, grei\u010diausiai jos b\u016bt\u0173 pripa\u017eintos ir b\u016bt\u0173 prisid\u0117ta prie j\u0173 i\u0161saugojimo.<br \/>\nSavaime suprantama, kad tai pareikalaus ir padoresn\u0117s pagalbos. Kaip ir dera sprend\u017eiant svarbius globalinius klausimus, pirmiausia turi b\u016bti paskirta l\u0117\u0161\u0173 platesniems tyrin\u0117jimams, kad biologai gal\u0117t\u0173 atsid\u0117ti dideliems u\u017edaviniams ir kaip galima geriau i\u0161tirti atogr\u0105\u017e\u0173 \u012fvairov\u0119. R\u016b\u0161is turime prad\u0117ti saugoti savo aplinkoje: jei gimtajame kra\u0161te rimtai ne\u017ei\u016brime \u012f r\u016b\u0161i\u0173 apsaug\u0105, tai to negalime reikalauti ir, pavyzd\u017eiui, i\u0161 neturting\u0173 kra\u0161t\u0173. Gamtos apsauga, dabar esanti popieriuje, turi tapti konkre\u010dia ateitimi.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Julius Norvila<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Versta i\u0161: bild der wissenschaft.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Kasdien m\u016bs\u0173 planetoje i\u0161nyksta de\u0161imt, \u0161imtas, o gal net t\u016bkstantis gyv\u016bn\u0173 ir augal\u0173 r\u016b\u0161i\u0173. Niekas tiksliai ne\u017eino, kaip yra i\u0161 tikr\u0173j\u0173. Tik viena yra visi\u0161kai ai\u0161ku: jos i\u0161nyksta galutinai. Niekas daugiau j\u0173 nesugr\u0105\u017eins \u012f gyvenim\u0105. Jos i\u0161mirs kaip pauk\u0161\u010diai dodo.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":388,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[13],"tags":[178,61,179],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/503"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=503"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/503\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":505,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/503\/revisions\/505"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/388"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=503"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=503"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=503"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}