{"id":506,"date":"2016-05-12T16:12:00","date_gmt":"2016-05-12T13:12:00","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=506"},"modified":"2016-05-12T16:12:21","modified_gmt":"2016-05-12T13:12:21","slug":"apie-dievo-troskima","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=506","title":{"rendered":"Apie Dievo tro\u0161kim\u0105"},"content":{"rendered":"

Kelias \u012f gyvenimo pilnatv\u0119 pagal Larry Crabb\u0105<\/strong><\/p>\n

Ron Kubsch
\n<\/em>
\n\u201eHigh Hopes\u201c<\/strong><\/p>\n

Brit\u0173 roko grup\u0117 \u201ePink Floyd\u201c laikoma viena garsiausi\u0173 muzikini\u0173 grupi\u0173 pasaulyje. Jau vien did\u017eiausi\u0105 populiarum\u0105 pelniusio j\u0173 disko \u201eThe Dark Side of the Moon\u201c buvo parduota daugiau nei 28 mln. egzempliori\u0173. J\u0173 tikro garso albumas \u201eDelicate Sound of Thunder\u201c pirmasis muzikos albumas, kuris erdv\u0117laiviu buvo pasi\u0173stas \u012f kosmos\u0105.
\nPaskutinis \u201ePink Floyd\u201c diskas vadinasi \u201eDivision Bell\u201c, (tai turb\u016bt ver\u010diama kaip \u201eApsisprendimo varpas\u201c). Albumas baigiasi daina \u201eHigh Hopes\u201c (didel\u0117s viltys) nostalgi\u0161ku \u017evilgsniu \u012f praeit\u012f, \u012f daug \u017ead\u0117jusius grup\u0117s nari\u0173 jaunyst\u0117s metus:
\n… kai mes buvome jauni,
\n\u017eavesio ir stebukl\u0173 kupiname pasaulyje,
\nm\u016bs\u0173 mintys nuolat klajojo nerasdamos rib\u0173.<\/em><\/p>\n

Ta\u010diau gyvenimas \u2013 ne tik vaikyst\u0117s ir jaunyst\u0117s fantazijos. \u017dmon\u0117s sensta. Laikas pagrobia svajones, didel\u0117s viltys nepasiteisina, gyvenimas i\u0161 l\u0117to gri\u016bna:<\/p>\n

\u017eol\u0117 buvo \u017ealesn\u0117,
\n\u0161viesa \u2013 \u0161viesesn\u0117
\ndraug\u0173 apsuptyje.<\/em><\/p>\n

\u017dod\u017eiu, jaunyst\u0117je viskas buvo geriau\u2026 Daina t\u0119siasi:<\/p>\n

am\u017eiams apsunkintas geismo ir tro\u0161kimo,
\nlieka vis dar nenumal\u0161intas alkis…<\/em><\/p>\n

\u017dod\u017ei\u0173 autorius Dawidas Gilmouras, tuomet vadovav\u0119s \u201ePink Floyd\u201c. Jis suk\u016br\u0117 \u0161i\u0105 dain\u0105 b\u016bdamas ma\u017edaug 50-ties. Jeigu toks muzikantas kaip Gilmouras kalb\u0117t\u0173 apie s\u0117kming\u0105 karjer\u0105, b\u016bt\u0173 suprantama. Ta\u010diau jis pasakoja apie nenumal\u0161int\u0105 alk\u012f, tro\u0161kim\u0105, slegian\u010dius j\u012f kaip prakeiksmas.
\nMa\u017edaug prie\u0161 3 t\u016bkstan\u010dius met\u0173 Koracho s\u016bn\u016bs, kurie buvo kil\u0119 i\u0161 levit\u0173 giedotoj\u0173 \u0161eimos, para\u0161\u0117 42 psalm\u0119. Psalm\u0117s tema \u2013 prie\u0161\u0173 priespaudos slegiamo \u017emogaus ilg\u0117jimasis bendryst\u0117s su Dievu. \u012esp\u016bdingai vaizdinga kalba autoriai perteikia apie asmenin\u012f Dievo tro\u0161kim\u0105 (42,1\u20132a):<\/p>\n

Kaip i\u0161tro\u0161kusi eln\u0117 uod\u017eia upelio, taip mano \u0161irdis tav\u0119s ilgisi, Dieve.
\nMano siela i\u0161tro\u0161kusi Dievo \u2013 gyvojo Dievo.<\/p>\n

Kai \u017ev\u0117rys arba ir mes, \u017emon\u0117s, nepaisome k\u016bno poreiki\u0173, gyvyb\u0117 patenka \u012f pavoj\u0173. Nor\u0117jimas maisto \u012fdiegtas \u012f biologin\u012f med\u017eiag\u0173 apykaitos varikl\u012f. M\u016bs\u0173 k\u016bnui reikia kuro, kaip jo reikia ir automobilio motorui. Kai nieko negeriame, refleksi\u0161kai atsiranda poj\u016btis, kur\u012f vadiname tro\u0161kuliu. Jei ignoruojame \u012fsp\u0117jam\u0105j\u012f signal\u0105, rizikuojame savo fizine sveikata.
\nPsalm\u0117s k\u016br\u0117jai k\u016bni\u0161k\u0105 \u2013 vandens tro\u0161kul\u012f netik\u0117tai susieja su stipriu \u017emogaus noru sutikti gyv\u0105j\u012f Diev\u0105. Jis trok\u0161ta, bet ne vandens, o Dievo.
\nTikintis \u017emogus prie\u0161 3 t\u016bkstan\u010dius met\u0173 kalb\u0117jo apie tai, kad jo siela trok\u0161ta Dievo. Netikintis XX a. \u017emogus kalba apie nenumal\u0161int\u0105 alk\u012f, apimt\u0105 geismo ir tro\u0161kimo. Ir nors autori\u0173 intencija gali b\u016bti labai skirtinga, vis d\u0117lto abu prisipa\u017einimai kalba apie t\u0105 pat\u012f \u2013 apie \u017emog\u0173, nei\u0161vengiamai trok\u0161tant\u012f Dievo. Dawidas Gilmouras \u0161\u012f tro\u0161kim\u0105 apib\u016bdina kaip stygi\u0173, kurio jis, kaip ir reik\u0117jo tik\u0117tis, negali panaikinti ir, ko gero, net ne\u017eino kaip. Tuo tarpu psalm\u0117s k\u016br\u0117jai \u017eino, kad tik Dievas gali numal\u0161inti sielos tro\u0161kul\u012f, ir net did\u017eiausio nuli\u016bdimo valand\u0105 su viltimi jo laukia (Ps 42,10 ir 11).
\nJei tiesa, kad mums, \u017emon\u0117ms, Dievo ilgesys visiems bendras ir priklauso pamatiniams m\u016bs\u0173 b\u016bties poreikiams, tada \u0161i aplinkyb\u0117 tampa nepaprastai svarbi. Tod\u0117l toliau nor\u0117\u010diau \u0161i\u0105 tem\u0105 panagrin\u0117ti truput\u012f j\u0105 i\u0161skaidydamas ir vis\u0173 pirma pabandyti parodyti, kad greta k\u016bno ir sielos poreiki\u0173 turime ir dvasios poreikius. O antra, pasistengsiu paai\u0161kinti, kad Dievas ir tik Dievas gali patenkinti m\u016bs\u0173 dvasinius poreikius.
\n\u0160iame darbe remiuosi amerikie\u010di\u0173 psichoterapeuto Larry Crabbo tyrin\u0117jimais. L. Crabbas, Kolorado krik\u0161\u010dioni\u0161ko universiteto patariamojo instituto vadovas, daugiau kaip 20 met\u0173 savo darbuose i\u0161samiai nagrin\u0117ja \u017emogaus poreikius ir i\u0161gvildena puikias psichoterapinei praktikai tinkan\u010dias i\u0161davas. [1]
\n
\nK\u0105 bendra turi gaivinantieji g\u0117rimai ir Dievo tro\u0161kimas<\/strong><\/p>\n

I\u0161 prad\u017ei\u0173 pabandykime atid\u017eiau paanalizuoti sielos (taigi ne k\u016bno) poreikius. Crabbas rekomenduoja skirti tris poreiki\u0173 grupes. [2] Pirmiausia yra vadinamieji tretiniai poreikiai (casual longings)<\/em>, \u2013 tie, kuriems patenkinimui nereikia asmenini\u0173 santyki\u0173. Pavyzd\u017eiui, visi pa\u017e\u012fstame nor\u0105 skaniai <\/em>pavalgyti. B\u016bname d\u0117kingi, kai vietoj sausos duonos ant stalo patiekiamas gardus karbonadas. \u017einoma, visi nor\u0117tume tur\u0117ti ger\u0105 <\/em>darb\u0105, be to, visiems pa\u017e\u012fstamas nat\u016bralus tro\u0161kimas b\u016bti absoliu\u010diai <\/em>sveikiems. Visa tai tretiniai poreikiai. Jiems patenkinti mums betarpi\u0161kai nereikia kito \u017emogaus ind\u0117lio. [3]
\nPo to kalbama apie antrinius \u2013 gili\u0173 santyki\u0173 su kitu \u017emogumi \u2013 poreikius (critical longings)<\/em>. Pavyzd\u017eiui, trok\u0161tame tur\u0117ti partner\u012f visam gyvenimui, tur\u0117ti i\u0161tikim\u0173 draug\u0173, su kuriais gal\u0117tume pakalb\u0117ti apie visk\u0105, kuriais gal\u0117tume pasikliauti. M\u016bs\u0173 antriniai poreikiai reikalauja auk\u0161tos kokyb\u0117s tarpasmenini\u0173 santyki\u0173, taigi \u012ftraukia kit\u0173 \u017emoni\u0173 d\u0117mes\u012f.
\nIr pagaliau m\u016bs\u0173 \u0161irdyse slypi tro\u0161kimai ir norai, kuriuos vadiname pirminiais poreikiais (crucial longings)<\/em>. Svarbiausi i\u0161 j\u0173 \u2013 poreikiai reik\u0161mingumas ir saugumas. [4]
\n\u00a0\u00a0\u00a0 Reik\u0161mingumas <\/em>yra \u012fsis\u0105moninimas, kad tavo gyvenimas turi prasm\u0119 ir tiksl\u0105. Tam priklauso, pavyzd\u017eiui, poj\u016btis, kad esi svarbus ir \u012ftakingas. Jei a\u0161 kam nors kitam k\u0105 nors rei\u0161kiu, pats jau\u010diuosi es\u0105s reik\u0161mingas.
\n\u00a0\u00a0\u00a0 Saugumu<\/em> vadiname poreik\u012f b\u016bti bes\u0105lygi\u0161kai mylimam ir priimtam. Tik tada, kai \u017einau es\u0105s kito visi\u0161kai priimtas, jau\u010diuosi saugus. [5]
\nTaigi saugumas ir reik\u0161mingumas yra m\u016bs\u0173 pirminiai poreikiai, b\u016bt\u0173 galima pasakyti \u2013 baziniai.<\/p>\n

\"\"<\/p>\n

\u017dmogus, kurio reik\u0161mingumo ir saugumo poreikiai yra patenkinti, jau\u010diasi es\u0105s vertingas<\/p>\n

\u0160ias tris poreiki\u0173 r\u016b\u0161is galime pavaizduoti koncentriniais apskritimais, kur i\u0161orinis iliustruoja tretinius, vidurinis \u2013 antrinius ir vidinis \u2013 pirminius poreikius. [6]<\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Trys \u017emogi\u0161k\u0173 (nek\u016bni\u0161k\u0173) poreiki\u0173 kategorijos<\/p>\n

\u0160ie poreikiai skiriasi nuo \u012fprast\u0173 nor\u0173. Nor\u0117ti galima daug ko, taip pat dalyk\u0173, kurie n\u0117ra gyvybi\u0161kai b\u016btini. Poreikius nuo toki\u0173 nor\u0173 galima atskirti pagal j\u0173 b\u016btinum\u0105. Reikalavimai, kuriuos mums kelia m\u016bs\u0173 nagrin\u0117jami poreikiai, yra tokie pat kategori\u0161ki kaip ir k\u016bni\u0161k\u0173 poreiki\u0173 keliami reikalavimai. Nors, kaip jau min\u0117jau, pirminiams poreikiams tenka svarbesnis vaidmuo nei tretiniams. Su sveikatos b\u0117domis galiu gyventi, bet \u017emogus, kuris jau\u010diasi nereik\u0161mingas ir nesaugus, yra kandidatas \u012f savi\u017eud\u017eius.
\nKaip atsitinka, kad \u0161i\u0173 poreiki\u0173 paprastai nepastebime? Prie\u017eastis gali b\u016bti tiesiog ta, kad skausmingas j\u0173 b\u016btinumas pajuntamas tik esant dideliam stygiui. Tai pana\u0161u \u012f tro\u0161kul\u012f. Kai aplink pakanka g\u0117rim\u0173, retai kada trok\u0161tame stiklin\u0117s vandens. Tuo tarpu kai vis\u0105 dien\u0105 esant 30o kar\u0161\u010diui dirbame sode neatsigaivin\u0119, n\u0117ra svarbesnio dalyko kaip atsigerti.
\nDabar atkreipkime savo d\u0117mes\u012f \u012f nepatenkint\u0173 poreiki\u0173 pasekmes ir dar kart\u0105 \u012fsitikinsime padalijimo \u012f tris kategorijas svarb\u0105.
\nPrad\u0117kime nuo tretini\u0173. Tretiniai poreikiai, kaip jau min\u0117jau, nereikalauja betarpi\u0161k\u0173 asmenini\u0173 santyki\u0173. Pavyzd\u017eiui, tai gal\u0117t\u0173 b\u016bti noras tur\u0117ti puik\u0173 automobil\u012f. Jei \u0161ios r\u016b\u0161ies poreikiai negali b\u016bti patenkinti, jau\u010diame \u012fveikiam\u0105 nusivylim\u0105<\/em>. \u017dinoma, nemalonu, kai kas nors praranda savo darbo viet\u0105. Ir kuris gi mokinys d\u017eiaugiasi dvejetu i\u0161 matematikos? Ta\u010diau tai i\u0161k\u0119sti mes paj\u0117g\u016bs! \u0160ios r\u016b\u0161ies sunkumai nepa\u017eeid\u017eia m\u016bs\u0173 asmenyb\u0117s branduolio. Jei taip \u012fvyksta, susitvardome ir einame toliau (jeigu \u0161ios r\u016b\u0161ies sunkumai neu\u017eklumpa karu su kitais). Tai padaryti kartais pasiseka lengviau, kartais sunkiau. Bet vidini\u0173 j\u0117g\u0173 \u0161iems nusivylimams \u012fveikti paprastai pakanka.
\nKitaip yra su antriniais poreikiais. Jei tai, k\u0105 darau, atrodo nesvarbu, jei artimi \u017emon\u0117s, kuriais r\u016bpinuosi, man neskiria jokio d\u0117mesio, jei mano tarpasmeniniai santykiai pavir\u0161utini\u0161ki, tai giliai \u0161irdyje jau\u010diu skausming\u0105 tu\u0161tum\u0105<\/em>.
\n\u012esivaizduokime, kad k\u0105 tik nutr\u016bko draugyst\u0117. Mane paliko \u017emogus, su kuriuo ilg\u0105 laik\u0105 siejo artimi ry\u0161iai. Lieka vienatv\u0117s poj\u016btis, \u2013 daugiau nei \u012fveikiamas nusivylimas. Jau\u010diuosi giliai \u012f\u017eeistas ir apleistas.
\nTaigi tarpasmenini\u0173 santyki\u0173 pakrikimas gali \u012fstumti \u012f dramati\u0161k\u0105 kriz\u0119. Pavyzd\u017eiui, gin\u010das gali sukelti toki\u0105 kra\u0161tutin\u0119 psichin\u0119 \u012ftamp\u0105, kad nukent\u0117s net k\u016bnas. \u0160irdies ritmo sutrikimai, skrand\u017eio opos ir galvos skausmai gali b\u016bti nei\u0161spr\u0119st\u0173 tarpusavio konflikt\u0173 pasekm\u0117.
\nLaim\u0117, tokias krizes \u012fveikti da\u017enai padeda laikas ir kitokia patirtis. Po tam tikro laiko v\u0117l susitvarkome su savo gyvenimu ir pama\u017eu nukreipiame d\u0117mes\u012f \u012f malonius dalykus. Ta\u010diau antrini\u0173 poreiki\u0173 patenkinimas jau lie\u010dia mano asmenyb\u0117s centr\u0105, tod\u0117l \u012f juos atsi\u017evelgti labiau b\u016btina.
\nPirminiai poreikiai yra visi\u0161kai kitokie. Kaip ir antrini\u0173 poreiki\u0173 atveju, \u010dia irgi svarbi vieta tenka santykiams, ta\u010diau tai visai kitos kokyb\u0117s poreikiai. Giliai mumyse gl\u016bdi tro\u0161kimas b\u016bti taip mylimiems, kaip gali myl\u0117ti tik vienas Dievas. Pasi\u017ei\u016br\u0117kime, k\u0105 apie tai ra\u0161o L. Crabbas:
\n\u201eMes taip sumanyti, kad gyventume santykyje su Ka\u017ekuo, patikimai stipriu ir atsidavusiu i\u0161 meil\u0117s, padedan\u010dius mums atlikti svarbius Jo pavestus darbus. Be \u0161io santykio ar poveikio gyvenimas yra neapsakomai tu\u0161\u010dias. Niekas negali u\u017epildyti tos tu\u0161\u010dios \u0161erdies, i\u0161skyrus t\u0105, kuriam buvome sukurti. Nei draugai su tr\u016bkumais, nei \u012fsp\u016bdingas darbas, nei entuziazmas, nei malonumas. Niekas negali patenkinti m\u016bs\u0173 esmini\u0173 (pirmini\u0173) poreiki\u0173, i\u0161skyrus tokios r\u016b\u0161ies santykius, kuriuos suteikia tik Dievas\u201c. [7]
\nMes negalime gyventi nepatenkin\u0119 pirmini\u0173 poreiki\u0173. Gyvenimas nejau\u010diant reik\u0161mingumo ir saugumo mums yra toks skausmingas ir bauginantis, kad atrodo nelyginant \u201epragaro vartai\u201c<\/em>. [8]
\nO kaip gyvename mes? I\u0161tisas dienas esame u\u017esi\u0117m\u0119 tretiniais poreikiais. Did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f savo energijos i\u0161naudojame pagerinti gyvenimo s\u0105lygoms. Stengiam\u0117s gerai pavalgyti, r\u016bpinam\u0117s sveikata ir gerais drabu\u017eiais. Tretiniai poreikiai n\u0117ra blogi ir patenkin\u0119 juos tikrai gerai jau\u010diam\u0117s. Gyvenim\u0105, kai tretiniai poreikiai yra patenkinti, Crabbas vaizduoja taip:<\/p>\n

Gyvenimas, kai patenkinti tretiniai poreikiai<\/strong><\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Dauguma i\u0161 m\u016bs\u0173 taip pat yra patyr\u0119, k\u0105 rei\u0161kia antriniai poreikiai. Tai gal\u0117jo b\u016bti geri, gil\u016bs ir nuo\u0161ird\u016bs santykius su kitais \u017emon\u0117mis, \u2013 santykiai, teik\u0119 malonumo. Arba \u2013 prie\u0161i\u0161ki, slegiantys ir konflikti\u0161ki. Jau\u010diam\u0117s nemaloniai, kai \u017emon\u0117s mus niekina ar i\u0161naudoja, ta\u010diau mus d\u017eiugina, kai esame gerbiami ir mylimi.
\nSveik\u0173 ir nuo\u0161ird\u017ei\u0173 santyki\u0173 kupinas gyvenimas gali teikti malonumo ir b\u016bti i\u0161ties gra\u017eus. Pavaizduokime gyvenim\u0105 su patenkintais \u0161ios srities poreikiais taip:<\/p>\n

Patenkinti antriniai poreikiai <\/strong><\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Kas \u012fgyvendina tiek tretinius, tiek ir antrinius poreikius, tas gali jaustis laimingas.
\nTa\u010diau pa\u010diame m\u016bs\u0173 asmenyb\u0117s centre yra pirminiai, arba baziniai poreikiai. Mes, \u017emon\u0117s, taip sukurti, kad tikrasis gyvenimas galimas tik s\u0105veikoje su Dievu. Be Dievo ka\u017eko mums tr\u016bksta ir b\u016btent to, kas priskirtina esminei \u017emogaus b\u016bties daliai. Turb\u016bt sutiksime su Pauliumi Tilichu (1886\u20131965) teigusiu, kad Dievas yra atsakymas \u012f klausimus, kuriuos pateikia \u017emogaus baigtinumas.
\n\u017dmog\u0173, neturint\u012f bendryst\u0117s su Dievu, Biblija laiko dvasi\u0161kai mirusiu. Prad\u017eios knygoje pasakojama apie tai, kaip pirmoji nuod\u0117m\u0117 nutrauk\u0117 \u017emogaus ry\u0161\u012f su Dievu. Pirmiesiems \u017emon\u0117ms, Adomui ir Ievai, Dievas suteik\u0117 optimalias gyvenimo s\u0105lygas, ta\u010diau vien\u0105<\/em> dalyk\u0105 u\u017edraud\u0117: \u201eIr Vie\u0161pats Dievas jam \u012fsak\u0117, tardamas: \u201eValgyk i\u0161 vis\u0173 rojaus med\u017ei\u0173; o i\u0161 med\u017eio \u017einojimo gero ir pikto nevalgyk\u201c (Pr 2,16\u201317a). Nusi\u017eengus \u0161iam \u012fsakymui lauk\u0117 dvasin\u0117 mirtis: \u201eNes t\u0105 dien\u0105, kurioje i\u0161 jo valgysi, nei\u0161vengiamai mirsi!\u201c (Pr 2,17b). \u017einome, kad Ieva ir Adomas valg\u0117 nuo to med\u017eio, ta\u010diau po to atsitikimo Adomas gyveno dar ma\u017edaug 900 met\u0173. Nuopuolio dien\u0105 jis mir\u0117 ne k\u016bni\u0161ka, bet dvasine mirtimi. Taip reik\u0117t\u0173 suprasti ir Pauli\u0173: \u201eTod\u0117l, kaip per vien\u0105 \u017emog\u0173 nuod\u0117m\u0117 \u012f\u0117jo \u012f pasaul\u012f, o per nuod\u0117m\u0119 mirtis, ir taip mirtis prasiskverb\u0117 \u012f visus \u017emones, nes visi nusid\u0117jo\u201c (Rom 5,12), ir kitur: \u201eAtpildas u\u017e nuod\u0117m\u0119 \u2013 mirtis\u201c (Rom 6,23a).
\n\u017dinoma, dabartiniais laikais tokias mintis retai begirdime. \u017emon\u0117s, kurie teigia, kad su Dievu galima u\u017emegzti real\u0173 ir nat\u016bral\u0173 ry\u0161\u012f, laikomi kone egzoti\u0161kais. Gal jie ir nepavojingi, bet vis d\u0117lto ka\u017ekokie nenormal\u016bs. Jie silpni ir nesugeba patys susitvarkyti su gyvenimu. Tod\u0117l ir laikosi \u012fsikib\u0119 Dievo hipotez\u0117s. Tam, kas yra stiprus ir pasitiki savimi, \u0161ios hipotez\u0117s nereikia. [9] Ta\u010diau a\u0161 nor\u0117\u010diau tvirtinti kaip tik prie\u0161ingai: nenormalu gyventi be Dievo! Gyvas ir gra\u017eus ry\u0161ys su Dievu priklauso gyvenimui taip, kaip motoras automobiliui. Ironi\u0161ka, kad net pranc\u016bz\u0173 egzistencialistas ir ateistas J. P. Sartre\u2019as (1905\u20131980) buvo tos nuomon\u0117s, kad \u017emogui reikia begalinio, nebaigtinio atskaitos ta\u0161ko. Dievas yra m\u016bs\u0173 atskaitos ta\u0161kas. O b\u016bdamas dar ir m\u016bs\u0173 K\u016br\u0117jas jis i\u0161ties gali garantuoti pirmini\u0173 m\u016bs\u0173 poreiki\u0173 patenkinim\u0105.
\nMano saugumo poreikis reikalauja, kad b\u016b\u010diau bes\u0105lygi\u0161kai mylimas ir priimamas ir kad \u0161iandien ir rytoj kas nors manimi r\u016bpint\u0173si. Dievas pa\u017e\u012fsta mane, mano ger\u0105sias puses, ir si\u016blo man begalin\u012f d\u0117mes\u012f ir meil\u0119.
\nMano reik\u0161mingumo poreikis reikalauja, kad b\u016b\u010diau ko nors vertas esan\u010diam \u0161alia, neprival\u0117damas to ka\u017ekam \u012frodin\u0117ti. [10] Dievas mane priima tok\u012f,koks esu. A\u0161 jam rei\u0161kiu tiek daug, kad jis pasiry\u017eo \u017eiauriai mir\u010diai atiduoti u\u017e mane vienintel\u012f savo S\u016bn\u0173 J\u0117z\u0173 Krist\u0173.
\nMes mielai teigiame, kad palyginti su kitais \u017emon\u0117mis esame geri ir galime i\u0161siversti be tokio dalyko, kaip m\u016bs\u0173 kalt\u0117s atleidimo. \u0160itoks parei\u0161kimas paver\u010dia J\u0117zaus Kristaus nukry\u017eiavim\u0105 beprasmiu arba bent mums asmeni\u0161kai nesvarbiu. Ta\u010diau \u0161i mintis \u2013 nesusipratimas. N\u0117 vienas i\u0161 m\u016bs\u0173 n\u0117ra nei visi\u0161kas geruolis, nei visi\u0161kas bloguolis.
\nM\u016bs\u0173 trej\u0173 metuk\u0173 s\u016bnelis Timonas jau gin\u010dijasi su metais vyresne sesute Na\u0117mi. Ji atb\u0117gusi skund\u017eiasi: \u201eTimonas blogas!\u201c. \u017einoma, pri\u0161oka ir Timonas ir tvirtina prie\u0161ingai: \u201eNa\u0117mi bloga!\u201c Ta\u010diau \u017emoni\u0173 padalijimas \u012f dvi klases, gerus ir blogus, yra pernelyg paprastas. Ir \u0161tai vien\u0105 dien\u0105 Timonas i\u0161rado nauj\u0105 \u017eod\u012f \u2013 \u201eblogageris\u201c. Jis juo nor\u0117jo pasakyti, kad jis ir jo sesut\u0117 yra ir blogi, ir geri. Ir jis teisus, jo \u017eod\u017ei\u0173 k\u016bryba primena seniai \u017einom\u0105 pagrindin\u0119 krik\u0161\u010dioni\u0161kosios pasaul\u0117\u017ei\u016bros pozicij\u0105: visi esame verti meil\u0117s ir pasiry\u017e\u0119 garbingiems veiksmams, ta\u010diau tik tiek, kiek tai galime suderinti su m\u016bs\u0173 savanaudi\u0161kais interesais. Taip, i\u0161laikydamas pusiausvyr\u0105, krik\u0161\u010dioni\u0161kas tik\u0117jimas paai\u0161kina gro\u017eio ir bjaurumo, teisingumo ir neteisingumo, tiesos ir melo, g\u0117rio ir blogio koegzistencij\u0105.
\nEsame nusid\u0117j\u0117liai, ir visi! Nuo savo pirminio gyvenimo tikslo \u2013 \u0161lovinti Diev\u0105 \u2013 mes nusigr\u0119\u017e\u0117me, laikydami save svarbesniais u\u017e Diev\u0105. Apa\u0161talas Paulius labai energingai skelbia m\u016bs\u0173 nuod\u0117mingum\u0105: \u201eN\u0117ra teisaus, n\u0117ra n\u0117 vieno. N\u0117ra i\u0161manan\u010dio, n\u0117ra kas Dievo ie\u0161kot\u0173. Visi pasiklydo, visi nu\u0117jo v\u0117jais; n\u0117ra kas daryt\u0173 gera, n\u0117ra n\u0117 vieno!\u201c (Rom 3,10\u201312). [11]
\nSuvokdami savo pa\u010di\u0173 sugedim\u0105 turime dar kart\u0105 \u012fsivaizduoti, kad Dievas, kurio neie\u0161kome, kurio negerbiame, vis d\u0117lto nor\u0117t\u0173 su mumis bendrauti. Jis myli mus, jis m\u016bs\u0173 neatsisako! Jis atkakliai siekia m\u016bs\u0173 ir tam atsiunt\u0117 savo vienintel\u012f S\u016bn\u0173. Kristus mir\u0117 u\u017e tavo ir mano kaltes. Jis atidav\u0117 gyvyb\u0119, ant kry\u017eiaus i\u0161kent\u0117j\u0119s siaubingas kan\u010dias, kad gal\u0117tume paveld\u0117ti gyvenim\u0105. Dar syk\u012f \u012fsiklausykime \u012f Pauliaus \u017eod\u017eius: \u201eAtpildas u\u017e nuod\u0117m\u0119 \u2013 mirtis, o Dievo malon\u0117s dovana \u2013 am\u017einasis gyvenimas m\u016bs\u0173 Vie\u0161patyje Kristuje J\u0117zuje\u201c (Rom 6,23). Kitoje vietoje: \u00a0\u00a0\u00a0 \u201eTai Dievo teisumas, tik\u0117jimu \u012f J\u0117z\u0173 Krist\u0173 duodamas visiems tikintiesiems. N\u0117ra jokio skirtumo, nes visi yra nusid\u0117j\u0119 ir stokoja Dievo garb\u0117s, o nuteisinami dovanai jo malone d\u0117l Kristaus J\u0117zaus atpirkimo\u201c (Rom 3,22\u201324).
\nTaigi per tik\u0117jim\u0105 J\u0117zumi Kristumi turime teis\u0119 \u012f teisum\u0105, kur\u012f peln\u0117 Kristus. Didesnio meil\u0117s \u012frodymo Dievas negal\u0117jo duoti. [12] \u010cia tampa akivaizdu, kokie Dievui esame vertingi ir koks didis m\u016bs\u0173 kvailumas, jei \u0161ia meile nepasitikime.
\nTurb\u016bt nedaug \u017emoni\u0173 \u017eino, k\u0105 rei\u0161kia gyventi, kai pagrindiniai poreikiai yra Dievo patenkinti. Ir, matyt, dar ma\u017eiau toki\u0173, kurie gyvena su Dievu.<\/p>\n

\u201eKadangi esu su tavimi\u201c<\/strong><\/p>\n

Kai materialios aplinkyb\u0117s toli gra\u017eu n\u0117ra palankios, kai esame kit\u0173 \u017emoni\u0173 niekinami ar nesuprasti, tada tik\u0117jimas Dievu patiria tikr\u0105 i\u0161bandym\u0105. Vis d\u0117lto esama tik\u0117jimo didvyri\u0173, kuriuos nepakeliamos vienatv\u0117s metu sielos gilumoje palaik\u0117 \u0161iltas Dievo d\u0117mesys. Tuomet, kai visas pasaulis jiems \u0161auk\u0117 \u201ene!\u201c, jie gird\u0117jo tyl\u0173 Dievo \u201etaip!\u201c ir i\u0161 jo s\u0117m\u0117si j\u0117g\u0173, kad per\u0161okt\u0173 ne\u012fveikiamas sienas. \u017emon\u0117s, pa\u017ein\u0119 tokias valandas, sugeba gyventi taip, kaip kart\u0105 pasak\u0117 Asafas: \u201eKadangi esu su tavimi, ko kito trok\u0161\u010diau \u017eem\u0117je?\u201c (Ps 73,25). Gali pasirodyti visi\u0161kai nesuprantama, kod\u0117l \u0161i\u0173 gili\u0173 Dievo patyrimo moment\u0173 tie \u017emon\u0117s u\u017e niek\u0105 pasaulyje nekeist\u0173 \u012f patenkintus poreikius kitose srityse. Tai tikrai turtingos asmenyb\u0117s. Tai \u017emon\u0117s, kuriuose per \u0160vent\u0105j\u0105 Dvasi\u0105 gyvena Kristus ir kurie Dievo meil\u0117s ir gerumo spindulius gali si\u0173sti \u012f m\u016bs\u0173 da\u017enai tok\u012f \u0161alt\u0105 pasaul\u012f. Tarp j\u0173 yra Dovydas, taip pat Paulius. Galb\u016bt ir kam nors i\u0161 m\u016bs\u0173 teko sutikti tok\u012f \u017emog\u0173, krik\u0161\u010dion\u012f \u2013 neturting\u0105, bet vis tiek gausiai apdovanot\u0105, nebepaguod\u017eiam\u0105 ir vis d\u0117lto guod\u017eiant\u012f kitus. Pavaizduokime toki\u0173 \u017emoni\u0173 gyvenim\u0105 taip:<\/p>\n

Gyvenimas \u017emoni\u0173, kurie nieko neturi, i\u0161skyrus bendryst\u0119 su Dievu <\/strong><\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Dabar tik nedaug kam i\u0161 m\u016bs\u0173 gyvenimas i\u0161kelia toki\u0173 nepaprast\u0173 reikalavim\u0173. Atid\u017eiau pa\u017evelg\u0119 jame atrasime daug patogum\u0173 ir patenkint\u0173 poreiki\u0173 tiek materialin\u0117je, tiek ir tarpasmenini\u0173 santyki\u0173 srityje. Be to, jei kaip krik\u0161\u010dionys gyvename tur\u0117dami gyvybi\u0161k\u0173 reik\u0161mingumo ir saugumo poreiki\u0173 garantijas, tai galime b\u016bti linksmi ir d\u0117kingi net ir tada, kai tenka \u012fveikti ni\u016brias kelio atkarpas. \u012esitikin\u0119 tuo, kad Dievas mus apr\u016bpina visu kuo svarbiausiu, nebijome nelaimi\u0173 mirties \u0161e\u0161\u0117lio sl\u0117nyje, nes Dievas, m\u016bs\u0173 Vie\u0161pats, yra su mumis (plg. Ps 23).<\/p>\n

Kiauri \u0161uliniai<\/strong><\/p>\n

Friedrichas Nietzsche (1844\u20131900), paskelb\u0119s, kad \u201eDievas mir\u0117\u201c, syk\u012f pasak\u0117: \u201eKad krik\u0161\u010dionys bent i\u0161ganingiau atrodyt\u0173!\u201c Netur\u0117tume rimtai \u017ei\u016br\u0117ti \u012f \u0161iuos \u017emog\u0173 niekinusio filosofo \u017eod\u017eius. Niekas n\u0117ra atgrasiau, kaip u\u017emaskuotas pyktis. Ar Nietzsche \u017eino, k\u0105 krik\u0161\u010dionims teko i\u0161kent\u0117ti? Niekas negali reikalauti \u0161ypsenos, kai i\u0161 esm\u0117s reikia verkti. Bet pripa\u017einkime \u2013 yra tiesos \u0161iuose \u017eod\u017eiuose! Krik\u0161\u010dionys da\u017enai atrodo nelaimingesni u\u017e kitus \u017emones, ir j\u0173 gyvenimo nuostata, regis, kartais b\u016bna gyvenimo neigimo nuostata. Tod\u0117l dabar panagrin\u0117kime klausim\u0105, kod\u0117l nepaisant palanki\u0173 s\u0105lyg\u0173 da\u017enai b\u016bname i\u0161sek\u0119 ir d\u0117l to nuobod\u017eiai vegetuojantys.
\nIe\u0161kodami atsakymo v\u0117l gr\u012f\u017ekime prie Biblijos, prie Senojo Testamento. Prana\u0161as Jeremijas ra\u0161\u0117: \u201eNes manoji tauta nusikalto dvigubai: mane, gyvojo vandens \u0161altin\u012f, jie paliko ir i\u0161sikas\u0117 sau \u0161ulini\u0173 \u2013 kiaur\u0173 talpykl\u0173, nelaikan\u010di\u0173 vandens\u201c (Jer 2,13).
\n\u0160ie \u017eod\u017eiai vis\u0173 pirma buvo skirti nei\u0161tikimai Judos tautai ir kviet\u0117 j\u0105 atsiversti. [13] Ta\u010diau jie gali b\u016bti ir apskritai nevisaverti\u0161ko gyvenimo iliustracija.
\nI\u0161eities ta\u0161kas, kaip jau cituotoje 42-oje psalm\u0117je, yra k\u016bni\u0161kas poreikis, tro\u0161kulys, j\u012f Jeremijas tiesiog priima kaip prielaid\u0105. Be to, \u010dia randame paai\u0161kinim\u0105, kod\u0117l da\u017enai esame tokie dvasi\u0161kai i\u0161sek\u0119 ir kod\u0117l psichin\u0117s problemos randa mumyse toki\u0105 ger\u0105 dirv\u0105.
\nTai visai paprasta. Esmin\u0117 m\u016bs\u0173 klaida yra ta, kad pirminius poreikius supainiojame su antriniais ir tretiniais. To, k\u0105 galime gauti tik i\u0161 Dievo, ie\u0161kome kur nors kitur. Paliekame gyv\u0105j\u012f \u0161altin\u012f (pirmoji nuod\u0117m\u0117) ir ie\u0161kome gyvenimo pilnatv\u0117s pa\u010di\u0173 i\u0161sikastuose kiauruose \u0161uliniuose, kuriuose tikim\u0117s \u0161vie\u017eio vandens, bet paprastai gauname sugedusio arba nerandame jokio (antroji nuod\u0117m\u0117). Suprantama, mums visiems reikia jaustis svarbiems ir saugiems. Tik patyr\u0119 save esant reik\u0161mingus ir saugius, jau\u010diam\u0117s vertingi kaip asmenys. Jei pagrindiniams poreikiams kyla gr\u0117sm\u0117, atsiranda problem\u0173. Jau\u010diam\u0117s pavojuje ir esame pasiruo\u0161\u0119 pastatyti ant kortos visk\u0105, kad tik su\u0161velnintume blog\u0105 savijaut\u0105 ir neleistume toliau menkti reik\u0161mingumui ir saugumui. Ta\u010diau sprendimo ie\u0161kome, deja, netinkamoje vietoje.
\nKaip gal\u0117jome \u012fsitikinti, mums, \u017emon\u0117ms, reikia kit\u0173 palankumo. Nuo vaikyst\u0117s iki v\u0117lyvos senatv\u0117s kirba klausimas: \u201eAr a\u0161 esu mylimas?\u201c Tik Dievas gali mums u\u017etikrinti \u0161i\u0105 neribot\u0105 meil\u0119. Tik jis gali numal\u0161inti pritarimo, palankumo tro\u0161kul\u012f. [14] O k\u0105 mes darome? Apsunkiname tarpasmeninius santykius primygtinu (pernelyg dideliu) reikalavimu, kad b\u016btume bes\u0105lygi\u0161kai mylimi. Kai i\u0161 sutuoktinio norime neribotos meil\u0117s, per daug i\u0161 jo reikalaujame. Be abejon\u0117s, sutuoktiniai tur\u0117t\u0173 siekti, kad meil\u0117s santykiai augt\u0173 ir kad jie vis daugiau vienas kitam atsiduot\u0173. Ta\u010diau reikalauti tobulumo kad ir i\u0161 labai atsidavusio \u017emogaus yra vis tik per daug. Kiekvienas \u017emogus nori kitam k\u0105 nors reik\u0161ti. Ta\u010diau u\u017euot steb\u0117j\u0119si, jog Dievui esame tokie reik\u0161mingi, kad jis yra suskai\u010diav\u0119s net visus m\u016bs\u0173 galvos plaukus, vis bandome kitomis priemon\u0117mis \u012fgyti reik\u0161mingumo. Norime b\u016bti \u012ftakingi, kovojame \u017e\u016btb\u016btin\u0119 kov\u0105 d\u0117l profesin\u0117s s\u0117km\u0117s, god\u017eiai trok\u0161tame, kad kiti mumis \u017eav\u0117t\u0173si.
\nLabai gaila, ta\u010diau \u0161iandien tebesame nuo\u0161ird\u017eiai \u012fsitikin\u0119, kad patenkindami tretinius ir antrinius poreikius tapsime laimingi. Viso to pasekm\u0117 \u2013 \u017emogi\u0161kos egzistencijos apribojimas materialia ir psichine sritimis arba bent dvasini\u0173 realij\u0173 ne\u012fvertinimas. Pla\u010diai paplitus\u012f \u012fsivaizdavim\u0105 apie laiming\u0105 gyvenim\u0105 galima iliustruoti (\u017er. schem\u0105).<\/p>\n

Tipi\u0161kas kelias \u012f gyvenimo pilnatv\u0119<\/strong><\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Did\u017eiausias prioritetas teikiamas materialin\u0117s ir psichin\u0117s laim\u0117s poreikiui. Mes norime turto ir sveikatos. Antr\u0105j\u0105 viet\u0105 u\u017eima m\u016bs\u0173 santykiai. Norime laimingos \u0161eimos, pasitenkinimo seksualiniame gyvenime ir daugyb\u0117s draug\u0173, kurie u\u017e mus galv\u0105 guldyt\u0173. Kai \u010dia mums sekasi, tai galb\u016bt randame laiko dar ir religijai. Sekmadien\u012f lankom\u0117s pamaldose, paskaitome religin\u0117s literat\u016bros, gal net Biblij\u0105, ir galb\u016bt Dievui tikrai esame d\u0117kingi u\u017e vis\u0105 \u017eemi\u0161k\u0105 laim\u0119.
\nLaimingo gyvenimo \u012fvaizdis, kur\u012f randame \u0160ventajame Ra\u0161te, yra tiesiog prie\u0161ingas pastarajam. Biblin\u012f keli\u0105 iliustravome taip:
\n
\nBiblinis kelias \u012f tobul\u0105 gyvenim\u0105<\/strong><\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Procesas prasideda kitur, b\u016btent pa\u010dioje \u017emogaus sielos gelm\u0117je. Tuomet, kai pagrindiniai poreikiai ima skatinti ie\u0161koti atsakym\u0173, prasideda \u017emogaus gyvenimo pertvarkymas \u012f Dievo \u017eodin orientuot\u0105 gyvenimo b\u016bd\u0105. Da\u017enai \u0161is kelias nu\u017eym\u0117tas sunki\u0173 kov\u0173, diskomforto ir \u012ftempt\u0173 tarpasmenini\u0173 santyki\u0173. Ta\u010diau tai geras kelias, kelias i\u0161 vidaus \u012f i\u0161or\u0119, Dievo pa\u017einimo, savojo A\u0161 pa\u017einimo kelias, kuris galiausiai veda prie tikr\u0173 permain\u0173 ir pilnatvi\u0161ko (ne be skausmo!) gyvenimo.
\nAtidus \u0160ventojo Ra\u0161to skaitytojas konstatuos, kad Dievo r\u016bpinim\u0105si m\u016bs\u0173 gyvenimu pirmiausia reikt\u0173 suprasti taip: i\u0161 Dievo gauname visa, ko reikia tam, kad savo gyvenime vykdytume jo norus. Gyvenimo be kan\u010di\u0173 mums niekas ne\u017eada. Asmenyb\u0117s augimo procesas, einantis i\u0161 vidaus \u012f i\u0161or\u0119, kiekvienoje pakopoje \u012ftraukia ir kan\u010di\u0105 bei nusivylimus. Ta\u010diau mes neprarandame savitvardos. Mus sieja glaudi bendryst\u0117 su Dievu, mes gyvename tur\u0117dami gil\u0173 \u012fsitikinim\u0105, jog niekas m\u016bs\u0173 negali atskirti nuo Dievo meil\u0117s (\u017er. Rom 8,1 ir 8,39). Da\u017enai ir patys nepastebime, kaip esame \u0160ventosios Dvasios perkei\u010diami ir atnaujinami pagal savo K\u016br\u0117jo paveiksl\u0105 (plg. Kol 3,10).<\/p>\n

Platus ir siauras kelias<\/strong><\/p>\n

Pabaigoje dar kart\u0105 trumpam sustokime prie Kalno pamokslo, kuriame J\u0117zus kalba apie du skirtingus kelius: \u201e\u012eeikite pro ank\u0161tus vartus, nes erdv\u016bs vartai ir platus kelias \u012f pra\u017e\u016bt\u012f, ir daug juo einan\u010di\u0173. Kokie ank\u0161ti vartai ir koks siauras kelias \u012f gyvenim\u0105! Tik nedaugelis j\u012f atranda\u201c (Mt 7,13\u201314).
\nManau, kad m\u016bs\u0173 apsisprendimas renkantis tipi\u0161k\u0105 (\u012f poreikius orientuot\u0105)<\/em> arba biblin\u012f (\u012f Krist\u0173 orientuot\u0105)<\/em> keli\u0105 glaud\u017eiai \u0161liejasi prie to, k\u0105 J\u0117zus \u010dia sako apie plat\u0173 ir siaur\u0105 keli\u0105.
\n\u012e poreikius orientuotas kelias \u017eada laim\u0119 ir pilnatv\u0119 \u010dia<\/em> ir dabar<\/em>. O tai, k\u0105 pjauname \u010dia, yra nusivylimas ir galop \u2013 pra\u017e\u016btis. \u012e Krist\u0173 orientuotas kelias \u017eada ir skausmo, ir d\u017eiaugsmo, ir praradim\u0173, ir laim\u0117jim\u0173 (plg. Mt 10,39), bet galiausiai nuveda \u012f am\u017ein\u0105j\u012f gyvenim\u0105. Nepaisant nepritekli\u0173, \u0161is kelias pa\u017eenklintas gilios bendryst\u0117s su Dievu bei gili\u0173 ir nuo\u0161ird\u017ei\u0173 santyki\u0173 su kitais \u017emon\u0117mis. Kelias, sumanytas visiems, ta\u010diau, deja, tik nedaugelio pasirenkamas.
\n
\nApsisprendimo varpas<\/strong><\/p>\n

Prad\u017eioje kalb\u0117jau apie grup\u0117s \u201ePink Floyd\u201c dain\u0105 \u201eHigh Hopes\u201c. \u0160iame k\u016brinyje girdime skambinant\u012f varp\u0105. Tai Britanijos parlamento varpas, grei\u010diausiai paskatin\u0119s grup\u0119 jo vardu pavadinti savo disk\u0105 (\u201eDivision Bell\u201c). \u0160is varpas skamba visada, kai parlamentas kvie\u010diamas balsuoti, kai reikia rinktis i\u0161 dviej\u0173 ar daugiau pasi\u016blym\u0173 arba nutarim\u0173.
\nVisi kvie\u010diami apsispr\u0119sti, kok\u012f keli\u0105 pasirinkti \u2013 plat\u0173j\u012f ar siaur\u0105j\u012f. Ar saviems interesams suteiksime did\u017eiausi\u0105 d\u0117mes\u012f ir galiausiai vis tiek i\u0161eisime tu\u0161\u010diomis? Ar paklausysime i\u0161mintingo J\u0117zaus patarimo ir eisime per ank\u0161tus vartus, kad pabaigoje susilauktume gyvenimo pilnatv\u0117s? Atsakymas atrodo ai\u0161kus, ta\u010diau kiekvienas vis d\u0117lto turi nuspr\u0119sti pats.
\n
\nRon Kubsch<\/strong>, teologas<\/p>\n

Vert\u0117 Zigmantas Ardickas<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Brit\u0173 roko grup\u0117 \u201ePink Floyd\u201c laikoma viena garsiausi\u0173 muzikini\u0173 grupi\u0173 pasaulyje. Jau vien did\u017eiausi\u0105 populiarum\u0105 pelniusio j\u0173 disko \u201eThe Dark Side of the Moon\u201c buvo parduota daugiau nei 28 mln. egzempliori\u0173. J\u0173 tikro garso albumas \u201eDelicate Sound of Thunder\u201c pirmasis muzikos albumas, kuris erdv\u0117laiviu buvo pasi\u0173stas \u012f kosmos\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":388,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[13],"tags":[133,48,41],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/506"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=506"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/506\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":509,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/506\/revisions\/509"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/388"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=506"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=506"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=506"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}