{"id":516,"date":"2016-05-12T16:19:01","date_gmt":"2016-05-12T13:19:01","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=516"},"modified":"2016-05-12T16:19:08","modified_gmt":"2016-05-12T13:19:08","slug":"biblijos-savoku-zodynelis-sukurimas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=516","title":{"rendered":"Biblijos s\u0105vok\u0173 \u017eodyn\u0117lis: Suk\u016brimas"},"content":{"rendered":"

D. K. Mc Kim<\/em><\/p>\n

Ir pirmoji Biblijos eilut\u0117, ir pirmasis Apa\u0161tal\u0173 maldos sakinys i\u0161pa\u017e\u012fsta Diev\u0105 kaip K\u016br\u0117j\u0105. Dievo, kaip dangaus ir \u017eem\u0117s K\u016br\u0117jo, tema akivaizdi ir Senajame (Pr 1,1; Iz 40,28; 42,5; 45,18), ir Naujajame Testamente (Mk 13,19; Apr 10,6). Dievas yra ir \u017emoni\u0173 (Pr 1,27; 5,2; Iz 45,12; Mal 2,10; Mk 10,6), ir Izraelio (Iz 43,15), ir i\u0161 ties\u0173 visko (Ef 3,9; Kol 1,16; Apr 4,11) K\u016br\u0117jas. Dievas kuria savo \u017eod\u017eiu (Pr 1,3 ir toliau), taigi viskas atsiranda jam kalbant (Ps 33,9; 148,5). Jo \u012fsakymai, pa\u0161aukiantys daiktus i\u0161 neb\u016bties, \u2013 tai \u017dodis, kuris buvo pas Diev\u0105 ir yra Dievas (Jn 1,1). \u201eVisa per j\u012f atsirado, ir be Jo neatsirado nieko, kas tik yra atsirad\u0119\u201c (Jn 1,3). \u010cia turimas galvoje ir Dievo \u017dodis, k\u016bnu tap\u0119s S\u016bnus, J\u0117zus Kristus (Jn 1,14). Apie Krist\u0173 pasakyta, kad jame sutverta visa (Kol 1,16; 1 Kor 8,6), tuo pripa\u017e\u012fstant j\u012f veikian\u010dia k\u016brimo j\u0117ga. \u010cia dalyvauja ir Dievo Dvasia (Pr 1,2; Job 33,4; Ps 104,30). K\u016brimas \u2013 Trejyb\u0117s darbas ir, kaip ai\u0161kiai rodo Lai\u0161ko hebrajams 11,3, tai galima suvokti tik\u0117jimu.
\nSuk\u016brimo, kaip triasmenio Dievo veiksmo, doktrina teologiniu at\u017evilgiu labai svarbi. Tai ai\u0161kiai rodo ankstyvosios Ba\u017eny\u010dios tik\u0117jimo bei i\u0161pa\u017einim\u0173 istorija. Kovos su gnosticizmu, arijonizmu ir manicheizmu i\u0161 dalies susijusios su Dievo K\u016br\u0117jo ir J\u0117zaus Kristaus Atpirk\u0117jo santykiu. Trys ankstyvojo periodo Ba\u017eny\u010dios tik\u0117jimo teiginiai atspindi jos pastangas sujungti k\u016brim\u0105 bei atpirkim\u0105 viename gyvajame Dieve. Apa\u0161tal\u0173 maldoje, kur prie senosios rom\u0117ni\u0161kos maldos pridedama fraz\u0117 \u201edangaus ir \u017eem\u0117s k\u016br\u0117jas\u201c, K\u016br\u0117jas pripa\u017e\u012fstamas J\u0117zaus Kristaus T\u0117vu. Nik\u0117jos trinitori\u0173 teiginyje (325 m. po Kr.) kalbama apie \u201evis\u0173 matom\u0173 ir nematom\u0173 dalyk\u0173 k\u016br\u0117jo\u201c, kuris yra tos pa\u010dios substancijos (homoousios)<\/em>kaip S\u016bnus. Chalkedono susirinkimas (451 m. po Kr.), patvirtin\u0119s ankstesnes pozicijas, kurios tapatino Diev\u0105 su \u201evisa ko Valdovu, dangaus ir \u017eem\u0117s, regimo ir neregimo K\u016br\u0117ju\u201c, drauge pripa\u017eino J\u0117z\u0173 Krist\u0173 \u201eabsoliu\u010diu Dievu ir absoliu\u010diu \u017emogumi\u201c, taigi v\u0117l suvienijo K\u016br\u0117jo ir Atpirk\u0117jo samprat\u0105. Dievas K\u016br\u0117jas neatskiriamas nuo Dievo, kuris veikia vardan m\u016bs\u0173 i\u0161gelb\u0117jimo J\u0117zuje Kristuje per savo \u0160vent\u0105j\u0105 Dvasi\u0105.<\/p>\n

Suk\u016brimo reik\u0161mingumas<\/strong><\/p>\n

Kadangi Dievas K\u016br\u0117jas yra pasaulio ir \u017emogaus egzistencijos paai\u0161kinimas, b\u016btent kuriamoji veikla \u012fprasmina m\u016bs\u0173 giliausius ir esmingiausius santykius su juo kaip K\u016br\u0117ju ir d\u0117l to Vie\u0161pa\u010diu. Tokiu atveju Dievo kaip K\u016br\u0117jo doktrina turb\u016bt yra reik\u0161mingiausia i\u0161 mums \u017einom\u0173 Dievo koncepcij\u0173.
\nBa\u017eny\u010dia tvirtai laik\u0117si \u0161ios doktrinos tarp kit\u0173 Dievo ir pasaulio santykio apibr\u0117\u017eim\u0173. Panteizmas moko, kad \u201eviskas yra Dievas\u201c. Dievas \u2013 tai pasaulis ir visa, kas jame yra. Tai filosofin\u0117 monizmo kryptis. Daugelis dualistini\u0173 sistem\u0173 nurod\u0117 visatoje du lygiaver\u010dius ir pirminius pradmenis. Kai kurios i\u0161 j\u0173 teig\u0117, kad \u201ek\u016brimas\u201c vyksta, kai ka\u017ekokiu b\u016bdu susijungia du papildomi pradmenys ir i\u0161 jau egzistuojan\u010dios nepriklausomos pradmen\u0173 \u201ematerijos\u201c sukuria nauj\u0105 \u201eform\u0105\u201c. Dualizmas aptinkamas rytieti\u0161kuose k\u016brimo mituose, kur tvarkos Dievas pavergia chaoso monstr\u0105 ar prad\u0105. Turb\u016bt geriausiai \u017einomas dualistinis po\u017ei\u016bris yra platoni\u0161koje k\u016brimo scenoje Timajuje, kur Demiurgas formuoja pasaul\u012f i\u0161 chaoso, \u017evelgdamas \u012f am\u017ein\u0105sias \u201eid\u0117jas\u201c vir\u0161 sav\u0119s. Dualistinis k\u016brimo pasaul\u0117vaizdis populiariausias buvo helenistiniame ankstyvosios krik\u0161\u010dionyb\u0117s pasaulyje. Prie dualistini\u0173 sistem\u0173 priskiriamas ir gnosticizmas bei manicheizmas.
\nPrie\u0161taraudama \u0161ioms sistemoms ir j\u0173 variacijoms (pavyzd\u017eiui, emanatizmui, ai\u0161kinan\u010diam tikrov\u0117s atsiradim\u0105 i\u0161 tobulo ir antgamtinio prado, i\u0161 kurio, vykstant \u201eemanacijos\u201c procesui, kilo visa kita; aristotelizmui, teigian\u010diam, jog visata egzistavo visada; deizmui, pripa\u017e\u012fstan\u010diam Diev\u0105 kaip K\u016br\u0117j\u0105, ta\u010diau atmetan\u010diam tolesn\u0119 jo veikl\u0105 pasaulyje), krik\u0161\u010dioni\u0161koji suk\u016brimo doktrina skelbia Diev\u0105 kaip K\u016br\u0117j\u0105 ex nihilo<\/em>. Tai rei\u0161kia, kad Dievas pa\u0161auk\u0117 pasaul\u012f \u012f b\u016bt\u012f \u201ei\u0161 nieko\u201c, s\u0105moningu savo laisvos valios veiksmu. Tuo krik\u0161\u010dioni\u0161koji doktrina i\u0161pa\u017e\u012fsta Diev\u0105 kaip visagal\u012f ir auk\u0161\u010diausi\u0105 visos egzistencijos Vie\u0161pat\u012f. Dualistin\u0117s sistemos, statydamos \u0161alia Dievo kitas j\u0117gas, apriboja jo visagalyb\u0119 ir tod\u0117l turi b\u016bti atmestos. Akcentuodama Diev\u0105 kaip K\u016br\u0117j\u0105 \u201ei\u0161 nieko\u201c, o ne \u201ei\u0161 materijos\u201c ar to, kas jau egzistavo, krik\u0161\u010dioni\u0161koji teologija nepripa\u017e\u012fsta moralinio dualizmo, da\u017enai kylan\u010dio i\u0161 metafizinio dualizmo (kaip manicheizmo atveju); b\u016btent materija bloga, nes i\u0161 esm\u0117s prie\u0161tarauja Dievui kaip g\u0117rio \u0161altiniui. Dievo kuriamoji veikla atskiria j\u012f nuo viso, kas sukurta, tod\u0117l nepriimtinas ir monizmas. Laterano ketvirtasis susirinkimas (1215 m.) termin\u0105 ex nihilo<\/em> pripa\u017eino oficialia Ba\u017eny\u010dios mokymo dalimi.<\/p>\n

Suk\u016brimo teologija<\/strong><\/p>\n

I\u0161 teiginio, kad Dievas yra K\u016br\u0117jas ex nihilo, kyla daugyb\u0117 teologini\u0173 aspekt\u0173. L. Gilkey i\u0161skyr\u0117 tris pagrindines dimensijas, atskleid\u017eian\u010dias teologin\u0119 k\u016brimo esm\u0119.
\nDievas yra visa ko \u0161altinis. Dievas yra auk\u0161\u010diausias visa ko Vie\u0161pats. Joks kitas pradmuo ar j\u0117ga negali b\u016bti lyg\u016bs Dievui ar tokie pat am\u017eini. Kadangi viskas eina i\u0161 Dievo valios kaip \u0161altinio, tai, kas egzistuoja, n\u0117ra savaime bloga. Biblija kalba apie ger\u0105 K\u016br\u0117j\u0105, kurio k\u016brybinis \u017eodis galingas ir i\u0161mintingas (Jer 10,12; Pat 3,19), kuris visk\u0105 suk\u016br\u0117 gera (Pr 1,31). Gero Dievo k\u016brimas ex nihilo<\/em> rodo, jog visi daiktai i\u0161 esm\u0117s yra geri ir gali b\u016bti formuojami bei perkei\u010diami dievi\u0161kosios galios. Kadangi Dievas yra vienintelis K\u016br\u0117jas, vadinasi, joks kitas daiktas ar b\u016btyb\u0117 negali b\u016bti garbinama. U\u017edrausta bet kokia stabmeldyst\u0117s forma. Dievo k\u016brimas ex nihilo<\/em> buvo unikalus veiksmas, neturintis lygi\u0173 jokiam mums pa\u017e\u012fstamam gamtos ar \u017emogaus veiksmui. Tod\u0117l apie K\u016br\u0117jo ir k\u016brini\u0173 santykius reikia kalb\u0117ti kitaip, nei mes kalbame apie vieno baigtinio \u012fvykio s\u0105sajas su kitu. \u0160tai kod\u0117l teologin\u0117 suk\u016brimo doktrina negali b\u016bti patikrinta \u0161iuolaikinio mokslo, turin\u010dio reikal\u0173 tik su baigtiniais, ribotais \u012fvykiais. Krik\u0161\u010dioni\u0161ka suk\u016brimo doktrina susijusi ne su artimiausiais, betarpi\u0161kais \u0161altiniais, kaip mokslas, o su tolimiausiais ir pirminiais.
\nK\u016briniai yra priklausomi, ta\u010diau real\u016bs ir geri. Krik\u0161\u010dioni\u0161ka doktrina, prie\u0161ingai monistiniam panteizmui, tvirtina, kad k\u016brini\u0173 egzistencija yra reali, nes juos suk\u016br\u0117 Dievas, ir jeigu jie susij\u0119 su Dievu, yra geri. Sukurtiems \u017emon\u0117ms buvo duota laisv\u0117 ir protas, kad fundamentaliuosius egzistencijos klausimus, priklausomyb\u0119 nuo Dievo gal\u0117t\u0173 pripa\u017einti arba paneigti. I\u0161 \u010dia atsiranda nuod\u0117m\u0117s ir malon\u0117s s\u0105vokos, kuri\u0173 at\u017evilgiu k\u016briniai gali arba sukilti ir atstumti savo K\u016br\u0117j\u0105, arba gali b\u016bti sukurti naujai per J\u0117z\u0173 Krist\u0173 (2 Kor 5,17) meil\u0117s ir pilnatv\u0117s santykiams.
\nDievas kuria laisvai ir tikslingai. Prie\u0161ingai teorijoms, kad pasaulis buvo sukurtas emanacijos b\u016bdu, tarsi saulei spinduliuojant \u0161vies\u0105 arba poravimosi ir gimdymo procese kartoms kei\u010diant kartas, ar meistraujant kaip dailidei i\u0161 med\u017eio darant d\u0117\u017ees, \u2013 krik\u0161\u010dioni\u0161ka suk\u016brimo ex nihilo<\/em> doktrina neai\u0161kina, \u201ekaip\u201c tai \u012fvyko. K\u016brimas buvo laisvo Dievo laisva veikla. \u0160i veikla atskleid\u017eia Dievo charakter\u012f, kuris \u0160ventajame Ra\u0161te apib\u016bdinamas \u012fvairiai, ta\u010diau pirmiausia akcentuojama meil\u0117 (1 Jn 4,16), ypa\u010d Dievo meil\u0117 pasauliui, apreik\u0161ta per J\u0117z\u0173 Krist\u0173 (Jn 3,16). Suk\u016br\u0119s ir nuolatos palaikydamas bei r\u016bpindamasis k\u016brinija, Dievas vykdo savo galutinius tikslus \u017emonijos ir pasaulio at\u017evilgiu. Tai rei\u0161kia, jog \u017emogaus gyvenimas gali b\u016bti reik\u0161mingas, suprantamas ir tikslingas net blogio ar \u201ekit\u0173 k\u016brini\u0173\u201c akivaizdoje, nes gyvenimas gali b\u016bti pagr\u012fstas Dievo meile, \u201ekuri yra m\u016bs\u0173 Vie\u0161patyje Kristuje J\u0117zuje\u201c (Rom 8,39). Galiausiai tai rodo Dievo tiksl\u0105 sukurti \u201enauj\u0105 dang\u0173 ir nauj\u0105 \u017eem\u0119\u201c (Iz 65,17; 66,22; 2 Pt 3,13; Apr 21,1).
\n
\n\u0160iuolaikinis po\u017ei\u016bris \u012f suk\u016brim\u0105<\/strong><\/p>\n

\u0160iuolaikin\u0117s teolog\u0173 ir filosof\u0173, teolog\u0173 ir mokslinink\u0173 diskusijos suk\u016brimo klausimus da\u017enai sieja su tokiomis skirtingomis temomis kaip laikas, evoliucija, kosmoso kilm\u0117, \u017emogaus pa\u017einimo prigimtis bei kalba apie Diev\u0105. Suk\u016brimo doktrina domino tokias asmenybes kaip Newtonas, Einsteinas, Planckas, Polanius, Sagan ir daugel\u012f kit\u0173.
\nTeologijos bei mokslo ry\u0161ius ir ypa\u010d suk\u016brimo ir mokslo tem\u0105 studijavo T. F. Torrance\u2019as. Jis atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f tris \u201epagrindines id\u0117jas\u201c, i\u0161sivys\u010diusias ankstyvojoje Ba\u017eny\u010dioje i\u0161 inkarnacijos bei suk\u016brimo ex nihilo<\/em> mokym\u0173 ir b\u0117gant \u0161imtme\u010diams tur\u0117jusias galingos bei lemiamos \u012ftakos ir gamtos mokslams, ir teologijai.
\nRacionali visatos vienyb\u0117. Dievas K\u016br\u0117jas yra absoliutus visos tvarkos ir racionalumo \u0161altinis. Dievas \u2013 visatos jungtis, o tai rei\u0161kia, kad kiekvien\u0105 \u012fvyk\u012f visatoje galima tyrin\u0117ti racionaliai.
\nS\u0105lyginis visatos racionalumas ar suprantamumas. Visatoje egzistuoja nat\u016brali vidin\u0117 tvarka, kuri\u0105 galima \u012frodyti ir tirti su mokslo pagalba. \u0160i Dievo sukurta tvarka yra jo kaip racionalios tvarkos ekvivalentas.
\nS\u0105lygin\u0117 visatos laisv\u0117. Dievas kaip transcendentinis visos erdv\u0117s ir laiko Vie\u0161pats n\u0117ra skolingas visatai ar \u201epriri\u0161tas\u201c prie jos. Dievui nereikia visatos, kad jis b\u016bt\u0173 Dievas. Ta\u010diau visata skolinga Dievui ir savo kilme bei t\u0119stinumu visi\u0161kai priklauso nuo jo. Tai rei\u0161kia, jog visata nevergauja svetimoms kunigaik\u0161tyst\u0117ms ir vald\u017eioms. Dievo k\u016brimas ex nihilo<\/em> sugriov\u0117 laiko ir istorijos cikli\u0161kumo traktuotes, kurios yra berg\u017ed\u017eios, nes pasirod\u0117 valdomos nei\u0161vengiamo likimo j\u0117gos. Krik\u0161\u010dioni\u0161ka doktrina savo ruo\u017etu pateik\u0117 linijin\u0119 laiko bei istorijos, judan\u010di\u0173 K\u016br\u0117jo link, samprat\u0105. K\u016briniams duota laisv\u0117 tyrin\u0117ti visat\u0105, ir toje s\u0105lygin\u0117je laisv\u0117je slypi nesibaigian\u010dios galimyb\u0117s atradim\u0173, kurie tampa Dievo K\u016br\u0117jo \u0161lovinimo ir garbinimo prie\u017eastimi.<\/p>\n

Vert\u0117 Jolanta Korolkovait\u0117<\/p>\n

Versta i\u0161: The Evangelical Dictionary of Theology. \u00a9 1984 Baker Book House Company<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Ir pirmoji Biblijos eilut\u0117, ir pirmasis Apa\u0161tal\u0173 maldos sakinys i\u0161pa\u017e\u012fsta Diev\u0105 kaip K\u016br\u0117j\u0105. Dievo, kaip dangaus ir \u017eem\u0117s K\u016br\u0117jo, tema akivaizdi ir Senajame (Pr 1,1; Iz 40,28; 42,5; 45,18), ir Naujajame Testamente (Mk 13,19; Apr 10,6). Dievas yra ir \u017emoni\u0173 (Pr 1,27; 5,2; Iz 45,12; Mal 2,10; Mk 10,6), ir Izraelio (Iz 43,15), ir i\u0161 ties\u0173 visko (Ef 3,9; Kol 1,16; Apr 4,11) K\u016br\u0117jas.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":388,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[13],"tags":[182,183,42],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/516"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=516"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/516\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":518,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/516\/revisions\/518"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/388"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=516"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=516"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=516"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}