{"id":528,"date":"2016-05-12T16:26:50","date_gmt":"2016-05-12T13:26:50","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=528"},"modified":"2016-05-12T16:27:04","modified_gmt":"2016-05-12T13:27:04","slug":"akcija-del-lietuvos-krastovaizdzio","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=528","title":{"rendered":"Akcija d\u0117l Lietuvos kra\u0161tovaizd\u017eio"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\"><em>Rimantas Braziulis<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Taip susiklost\u0117 aplinkyb\u0117s, kad Baltijos \u0161alyse, ypa\u010d Lietuvoje ir Latvijoje, tautinis atgimimas prasid\u0117jo nuo ekologinio s\u0105j\u016bd\u017eio. Tam nema\u017eai \u012ftakos tur\u0117jo 1986 m. \u012fvykusi \u010cernobylio katastrofa, pirm\u0105 kart\u0105 taip akivaizd\u017eiai atkreipusi Soviet\u0173 S\u0105jungos gyventoj\u0173 (taip pat ir Lietuvos) d\u0117mes\u012f \u012f gresiant\u012f pavoj\u0173 aplinkai ir \u017emoni\u0173 sveikatai. Anks\u010diau, 1981 metais, Klaip\u0117doje, patyrus katastrof\u0105 tanklaiviui \u201eGlobe Asimi\u201c ir \u012f j\u016br\u0105 i\u0161siliejus 16 t\u016bkstan\u010di\u0173 ton\u0173 mazuto, Lietuvos \u017emon\u0117s \u012f tai \u017ei\u016br\u0117jo tik kaip \u012f neeilin\u012f \u012fvyk\u012f. \u0160ios katastrofos tikrosios gr\u0117sm\u0117s niekas nesuvok\u0117. Ta\u010diau ir neu\u017emir\u0161o. Tai buvo prisiminta, kai netoli Nidos tuometin\u0117s s\u0105jungin\u0117s \u017einybos suman\u0117 j\u016broje \u012frengti naftos gr\u0119\u017ein\u012f ir tam tikslui pastat\u0117 platform\u0105.<br \/>\nMichailo Gorba\u010diovo paskelbtos demokratin\u0117s permainos paskatino Lietuvos \u0161viesuomen\u0119 boikotuoti \u0161\u012f naftos gavybos projekt\u0105. Prasid\u0117j\u0119s para\u0161\u0173 rinkimu, ekologinis s\u0105j\u016bdis nebenurimo iki pat nepriklausomyb\u0117s atgavimo. Ekologija ir demokratija tapo neatskiriamos s\u0105vokos.<br \/>\n1988\u20131989 m. visoje Lietuvoje k\u016br\u0117si \u017eali\u0173j\u0173 klubai, kurie da\u017eniausiai sprend\u0117 koki\u0105 nors konkre\u010di\u0105 ekologijos problem\u0105. Pavyzd\u017eiui, Vilniaus \u201e\u017demynos\u201c klubas organizavo protesto akcij\u0105 prie\u0161 Ignalinos atomin\u0117s elektrin\u0117s tre\u010diojo bloko statyb\u0105, Kauno \u201cAtgaja\u201d k\u0117l\u0117 Kauno vandens valymo \u012frengini\u0173 ir Kai\u0161iadori\u0173 hidroakumuliacin\u0117s elektrin\u0117s problemas, \u0160iauli\u0173 \u201eAukuras\u201c protestavo prie\u0161 Kurtuv\u0117n\u0173 kra\u0161tovaizd\u017eio draustinio niokojim\u0105.<br \/>\nKadangi esu \u0161iaulietis ir iki \u0161iol dalyvauju \u201eAukuro\u201c klubo veikloje, nor\u0117\u010diau papasakoti apie 1988 m. prad\u0117tos ir iki \u0161iol tebesit\u0119sian\u010dios akcijos u\u017e Lietuvos kra\u0161tovaizd\u017eio apsaug\u0105 rezultatus.<br \/>\nKra\u0161tovaizd\u017eio s\u0105voka yra labai plati ir apima ne tik gamtin\u0119 aplink\u0105, bet ir tradicin\u0119 tautos kult\u016br\u0105. Kra\u0161tovaizdis sudaro viening\u0105 etnin\u012f gamtin\u012f kompleks\u0105, kuris dar vadinamas etnocenoze. Esminis kra\u0161tovaizd\u017eio pertvarkymas, kai vadovaujamasi vien ekonominiais interesais ir ignoruojamos aplinkos tvarkymo tradicijos bei kult\u016brinis palikimas, kelia gr\u0117sm\u0119 tautos egzistencijai.<br \/>\nGeras tokio \u201etvarkymosi\u201c pavyzdys yra visuotin\u0117 melioracija. Daugelyje viet\u0173 Lietuva dabar pana\u0161i \u012f step\u0119. I\u0161naikinus \u017eeldinius prasid\u0117jo dirvo\u017eemio erozija, dideliuose plotuose katastrofi\u0161kai suma\u017e\u0117jo gyv\u016bn\u0173 ir nat\u016braliosios augmenijos, o sunaikinus vienkiemius ir \u017emones apgyvendinus gyvenviet\u0117se, pasikeit\u0117 j\u0173 gyvenimo b\u016bdas, papro\u010diai, elgesys. Da\u017eniausiai ne \u012f gera, kadangi tai vyko greitai ir nenat\u016braliai. Lietuvio \u017eemdirbi\u0161ka prigimtis visada vert\u0117 j\u012f, gal ir nes\u0105moningai, prie\u0161intis bet kokiems \u201erevoliuciniams\u201c pertvarkymams ir \u017eadino nor\u0105 b\u016bti ar\u010diau \u017eem\u0117s. Galb\u016bt tuo galima paai\u0161kinti kolektyvini\u0173 sod\u0173 gaus\u0105 Lietuvoje.<br \/>\n\u017dmon\u0117s, per melioracij\u0105 netek\u0119 savo sodyb\u0173 ir i\u0161sik\u0117l\u0119 \u012f miestus, \u0117m\u0117 \u012fsirengin\u0117ti kolektyvinius sodus. Prie vis\u0173 did\u017ei\u0173j\u0173 Lietuvos miest\u0173 kolektyviniai sodai tapo \u201emiestais vaiduokliais\u201c ir kra\u0161tovaizd\u017eio nelaime. Jie buvo kuriami gra\u017eiausiose vietose: prie upi\u0173, e\u017eer\u0173, mi\u0161kuose, draustiniuose.<br \/>\n\u0160iauliuose tokia vieta tapo Bubi\u0173, Kurtuv\u0117n\u0173, Bazilion\u0173 apylink\u0117s. Praeitame de\u0161imtmetyje kolektyviniai sodai ir \u017einybin\u0117s poilsiaviet\u0117s prad\u0117jo intensyviai skverbtis \u012f Kurtuv\u0117n\u0173 kra\u0161tovaizd\u017eio draustin\u012f ir kurtis aplink j\u012f. Da\u017eniausiai tai dar\u0117 ne s\u0105jungin\u0117s \u017einybos, o patys \u0161iaulie\u010diai ir \u012fvairios \u0160iauli\u0173 miesto organizacijos. Taip pasirei\u0161k\u0117 \u017eemdirbi\u0161ka lietuvio prigimtis. Prireik\u0117 mil\u017eini\u0161k\u0173 pastang\u0173, siekiant \u012ftikinti \u0161iaulie\u010dius nenaikinti unikalaus Kurtuv\u0117n\u0173 apylinki\u0173 kra\u0161tovaizd\u017eio. Pra\u0117jus porai met\u0173 paai\u0161k\u0117jo, kad draustinio statusas ir esamos jo ribos negali apsaugoti \u0161io regiono gamtos \u0161iaulie\u010di\u0173 labui, \u2013 deja, nuo j\u0173 pa\u010di\u0173 invazijos. Tokia paradoksali \u017emoni\u0173 prigimtis \u2013 jie trok\u0161ta gamtos, ta\u010diau \u012fk\u0117l\u0119 ten koj\u0105, kaipmat j\u0105 pakei\u010dia ir sunaikina jos pirmyk\u0161t\u012f gro\u017e\u012f, u\u017eter\u0161ia aplink\u0105.<br \/>\nApie Kurtuv\u0117n\u0173 draustinio \u201ebyl\u0105\u201c 1988\u20131991 m. \u017einojo tuometin\u0117s vyriausyb\u0117s, Auk\u0161\u010diausiosios Tarybos deputatai, mokslininkai. Ta\u010diau net kai kurie mokslininkai tuo metu galvojo, kad Kurtuv\u0117n\u0173 draustinyje neb\u0117ra ko saugoti. I\u0161samiau patyrin\u0117jus, pasirod\u0117 visai kitaip. Tod\u0117l kra\u0161totvarkininkas P. Kavaliauskas pasi\u016bl\u0117 Lietuvoje steigti regioninius gamtos parkus, kurie tur\u0117t\u0173 savo administracijas, o \u0161ios r\u016bpint\u0173si park\u0173 veikla ir ten esan\u010di\u0173 gamtini\u0173 bei kult\u016brini\u0173 vertybi\u0173 apsauga.<br \/>\nKurtuv\u0117n\u0173 regioninis parkas fakti\u0161kai \u012fkurtas 1991 m. \u2013 tada buvo paskirtas parko vadovas, nors juridi\u0161kai 30 regionini\u0173 park\u0173 buvo \u012fsteigta tik 1992 m. rugs\u0117jo 4 d. Auk\u0161\u010diausiosios Tarybos nutarimu. \u0160is AT nutarimas turb\u016bt yra did\u017eiausias gamtosauginink\u0173 laim\u0117jimas per vis\u0105 1988\u20131996 met\u0173 laikotarp\u012f.<br \/>\nVisos saugomos teritorijos \u2013 nacionaliniai ir regioniniai parkai, draustiniai, rezervatai \u0161iuo metu u\u017eima apie 15 procent\u0173 Lietuvos teritorijos (regioniniai parkai \u2013 5,8 procento). Pana\u0161\u0173 plot\u0105 saugomos teritorijos sudaro ir kitose civilizuotose pasaulio valstyb\u0117se. Dar ir tod\u0117l \u0161\u012f Auk\u0161\u010diausiosios Tarybos nutarim\u0105 galima laikyti did\u017eiausiu gamtosauginink\u0173 laim\u0117jimu, nes saugom\u0173 teritorij\u0173 tinklas palaiko kra\u0161tovaizd\u017eio stabilum\u0105, sukuriamos s\u0105lygos kompleksi\u0161kai saugoti aplink\u0105 ir kurti subalansuot\u0105 gamtin\u0119 sistem\u0105. Galima dr\u0105siai teigti, kad be \u017eali\u0173j\u0173 iniciatyvos 1992 m. regioniniai parkai neb\u016bt\u0173 buv\u0119 \u012fsteigti. Tiesa, ilg\u0105 laik\u0105 daugelis park\u0173 netur\u0117jo jokios administracijos. \u0160iuo metu park\u0173 administratoriai paskirti.<br \/>\nAtgavusi nepriklausomyb\u0119 Lietuva tur\u0117jo puiki\u0105 galimyb\u0119 i\u0161vengti daugumos ekologini\u0173 klaid\u0173, kurias padar\u0117 i\u0161sivys\u010diusios Vakar\u0173 valstyb\u0117s. Teritorij\u0173 paskelbimas saugomomis, Aplinkos apsaugos \u012fstatymo pri\u0117mimas \u0161iek tiek suma\u017eino galimyb\u0119 beatodairi\u0161kai pl\u0117\u0161ti ir naikinti gamt\u0105. Kit\u0173 valstybi\u0173 patyrimas rodo, kad sunaikintai gamtai atkurti reikia nepaprastai dideli\u0173 l\u0117\u0161\u0173, o daug ko i\u0161 viso ne\u012fmanoma atkurti. Tod\u0117l \u0161iandieninis d\u0117mesys ekologijai ir investicijos \u012f \u0161i\u0105 srit\u012f rytoj gali duoti \u0161imteriop\u0105 naud\u0105. Juo labiau, kad daug kur joki\u0173 investicij\u0173 nereikia, \u2013 pakanka tik d\u0117mesio ir \u012fstatymo. Be apribojim\u0173 \u0161iuolaikin\u0117 civilizacija apsieiti negali, nes \u017emogus suk\u016br\u0117 toki\u0105 industrij\u0105 ir tiek aplinkai pavojing\u0173 technologij\u0173, kad anarchija gali sukelti ne tik vietines, bet ir globalines ekologines katastrofas.<br \/>\n\u0160iuo metu Lietuvoje, kaip sako \u017einovai, sukurta nebloga gamtosaugos \u012fstatym\u0173 baz\u0117, ta\u010diau t\u0173 \u012fstatym\u0173 papras\u010diausiai nepaisoma arba specialiai kuriami nauji, leid\u017eiantys pelnytis gamtos s\u0105skaita. Pats naujausias pavyzdys \u2013 beatodairi\u0161kas Lietuvos mi\u0161k\u0173 kirtimas. Galima vienareik\u0161mi\u0161kai tvirtinti, kad \u0161is procesas susij\u0119s su visuotine privatizacija. Mi\u0161kas auga 100 met\u0173, o naujieji savininkai da\u017eniausiai siekia tik trumpalaik\u0117s naudos, tod\u0117l skuba atgaut\u0105 mi\u0161k\u0105 kuo grei\u010diau i\u0161kirsti ir parduoti. O mi\u0161kui atsodinti reik\u0117s nema\u017e\u0173 pinig\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Rimantas Braziulis<\/strong>, Lietuvos \u017eali\u0173j\u0173 jud\u0117jimo narys<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Taip susiklost\u0117 aplinkyb\u0117s, kad Baltijos \u0161alyse, ypa\u010d Lietuvoje ir Latvijoje, tautinis atgimimas prasid\u0117jo nuo ekologinio s\u0105j\u016bd\u017eio. Tam nema\u017eai \u012ftakos tur\u0117jo 1986 m. \u012fvykusi \u010cernobylio katastrofa, pirm\u0105 kart\u0105 taip akivaizd\u017eiai atkreipusi Soviet\u0173 S\u0105jungos gyventoj\u0173 (taip pat ir Lietuvos) d\u0117mes\u012f \u012f gresiant\u012f pavoj\u0173 aplinkai ir \u017emoni\u0173 sveikatai. <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":388,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[13],"tags":[184,130,186,61,179],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/528"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=528"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/528\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":530,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/528\/revisions\/530"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/388"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=528"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=528"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=528"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}