{"id":531,"date":"2016-05-12T16:28:15","date_gmt":"2016-05-12T13:28:15","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=531"},"modified":"2016-05-12T16:31:27","modified_gmt":"2016-05-12T13:31:27","slug":"nebylus-kurinijos-sauksmas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=531","title":{"rendered":"Nebylus k\u016brinijos \u0161auksmas"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\"><span style=\"line-height: 1.5;\"><em>Holger Lahayne<\/em><\/p>\n<p>Eidamas devynioliktus metus jaunasis Pablas Ruizas palieka gimt\u0105j\u0105 Ispanij\u0105, trok\u0161damas atsidurti avangardin\u0117s Pary\u017eiaus tapybos s\u016bkuryje. \u0160is \u017emogus tampa visi\u0161kai nauj\u0173 form\u0173, toki\u0173 kaip kubizmas, k\u016br\u0117ju. Jo darbai \u017eenklina pos\u016bk\u012f moderno link, kuriam lemiam\u0105 \u012ftak\u0105 menininkas darys ir ateityje. Nuo 1900-\u0173j\u0173 ant savo paveiksl\u0173 jis pasira\u0161o tik \u201ePicasso\u201c \u2013 motinos mergautine pavarde. Jau savo am\u017eininkams \u0161is dailininkas tampa \u0161imtme\u010dio genijumi.<\/span><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Did\u017ei\u0105j\u0105 savo gyvenimo dal\u012f Picasso (1881\u20131973) praleid\u017eia Pranc\u016bzijoje. Ilg\u0105 laik\u0105 jis nerodo ypatingo d\u0117mesio kasdieninei Ispanijos politikai. Ir tik gil\u016bs politiniai sukr\u0117timai, vykstantys paskutini\u0173j\u0173 Antrojo pasaulinio karo met\u0173 i\u0161vakar\u0117se, priver\u010dia j\u012f nukreipti \u017evilgsn\u012f \u012f t\u0117vyn\u0119. 1931 m. be garso \u017elunga monarchija, o po metus trukusios karin\u0117s diktat\u016bros ja ma\u017eai kas bepasitiki. Prasideda neram\u016bs galing\u0173 streik\u0173 ir kruvin\u0173 sukilim\u0173, chaoso ir teroro, karo ir kan\u010dios laikai. Jauna silpna respublika nesugeba su\u0161velninti dvi dideles politines stovyklas ap\u0117musi\u0173 gili\u0173 prie\u0161taravim\u0173. Vienoje barikad\u0173 pus\u0117je b\u016briuojasi \u201etradicionalistai\u201c (konservatyvioji bur\u017euazija, Katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dia, nacionalistai, monarchistai ir fa\u0161istai), kitoje \u2013 \u201eprogresyvistai\u201c (liberal\u016bs respublikonai, socialistai, komunistai ir anarchistai).<br \/>\n1936 m. vasario 16 d., po dvejus metus trukusio de\u0161ini\u0173j\u0173 respublikon\u0173 ir monarchist\u0173 valdymo, demokratinius parlamento rinkimus laimi kairi\u0173j\u0173 partij\u0173 atstovaujamas Liaudies frontas. De\u0161inioji stovykla tik ir laukia progos prad\u0117ti mai\u0161t\u0105. Kai liep\u0105 nu\u017eudomas vienas i\u0161 nacionalist\u0173 vadeiv\u0173, u\u017esimojama atsakomajam sm\u016bgiui: pra\u0117jus keturioms dienoms po pasik\u0117sinimo keturi armijos generolai sukyla prie\u0161 vyriausyb\u0119. Jiems vadovauja Francisco Franco, kuris v\u0117liau iki pat savo mirties bus Ispanijos kaudiljas (vadas).<br \/>\nDid\u017eiosios skerdyn\u0117s \u2013 kone trejus metus u\u017esit\u0119s\u0119s pilietinis karas \u2013 prasid\u0117jo. \u0160alinamas kiekvienas, kuris mai\u0161taujan\u010dioms grup\u0117ms stoja ant kelio (ne i\u0161imtis ir menininkai, tokie kaip \u017eymusis ra\u0161ytojas F. Garcia Lorca). Kitoje pus\u0117je irgi liejasi kraujo up\u0117s. Anarchistai, valdantys Barselon\u0105 ir Katalonij\u0105, 1937 m. griebiasi siaubingo ker\u0161to: persekiojami \u201ede\u0161inieji\u201c bur\u017euazijos politikai, apipl\u0117\u0161iamos beveik visos ba\u017eny\u010dios, nu\u017eudoma daugyb\u0117 dvasinink\u0173 (8 t\u016bkstan\u010diai klierik\u0173). \u0160tai \u012fvykius ma\u010diusio Antuano de Saint-Exupery komentaras: \u201e\u010cia \u017emon\u0117s \u0161audomi taip, kaip kertami mi\u0161kai\u201c.<br \/>\nMai\u0161tininkams pavyksta u\u017eimti kelet\u0105 viet\u0173, ta\u010diau pirmasis sostin\u0117s Madrido \u0161turmas atremiamas \u2013 1936-\u0173j\u0173 pabaigoje atakos liaujasi. Persilau\u017eimas \u012fvyksta fa\u0161istin\u0117ms vyriausyb\u0117ms padedant: Mussolinio sausumos daliniai i\u0161 Italijos ir Vokietijos oro paj\u0117gos \u012fsiki\u0161a \u012f \u012fvyki\u0173 eig\u0105. U\u017esienio l\u0117ktuv\u0173 veiksmai pagars\u0117ja pasauliniu mastu. 1937 m. baland\u017eio 26 d. vokie\u010di\u0173 \u201eLegion Condor\u201c tris su puse valandos bombarduoja \u0160iaur\u0117s Ispanijos vietov\u0119 Gernik\u0105 \u2013 \u201e\u0161vent\u0105j\u012f\u201c miest\u0105 ir bask\u0173 kult\u016bros centr\u0105. Tai kariniu po\u017ei\u016briu nereik\u0161mingas, beprasmi\u0161kas antpuolis, turintis terorizuoti tik civilius gyventojus, \u2013 taip Hitleris ruo\u0161iasi savo v\u0117lesniems puolamiesiems karams.<br \/>\nNuo 1931 m. Picasso vienareik\u0161mi\u0161kai palaiko respublikos pus\u0119 ir netgi paskiriamas svarbiausio meno muziejaus \u2013 Prado \u2013 direktoriumi. I\u0161 vyriausyb\u0117s jis gauna \u012fpareigojim\u0105 sukurti paveiksl\u0105, kuris b\u016bt\u0173 demonstruojamas Ispanijos paviljone 1937 m. pasaulin\u0117je parodoje. Po to, kai i\u0161 spaudos menininkas su\u017eino apie bombardavim\u0105, jis i\u0161kart atsisako ankstesni\u0173 paveikslo plan\u0173. Apsispr\u0119sta naujai temai: Gernika ir karas. Gegu\u017e\u0117s 1-\u0105j\u0105 Picasso kimba \u012f darb\u0105 ir sukuria pirmuosius eskizus. Didingas, did\u017eiulis (3,5 x 8 m!) paveikslas turi b\u016bti baigtas po penki\u0173 savai\u010di\u0173.<br \/>\nKompozicija vadinasi \u201eGernika\u201c ir leid\u017eia manyti, kad \u010dia Picasso vaizduoja konkret\u0173 karin\u012f \u012fvyk\u012f. Bet k\u016brinyje n\u0117ra nei nuorod\u0173 \u012f karinius veiksmus, nei tiesioginio politinio prane\u0161imo. \u201eGernikos\u201c negalima lyginti su fotoreporterio nuotrauka ir juo labiau jis n\u0117ra jokia agitacin\u0117 propaganda respublikonams. Septynias fig\u016bras Picasso meni\u0161kai sujungia \u012f i\u0161rai\u0161king\u0105 alegorin\u0119 kompozicij\u0105.<br \/>\nPicasso neparodo kaltinink\u0173, \u2013 tik aukas. Naudodamas i\u0161imtinai tik rusvus ir pilkus tonus steb\u0117tojo d\u0117mes\u012f jis sukoncentruoja \u012f stilizuot\u0173 fig\u016br\u0173 formas. \u012emantrios kompozicijos centre yra ietimi su\u017eeistas arklys skausmo perkreiptu snukiu. Tai tikriausiai simbolizuoja ken\u010dian\u010dius gyv\u016bnus, kurie yra tokios pat aukos kaip ir \u017emon\u0117s. Jam i\u0161 de\u0161in\u0117s atskuba moteris nuleistomis rankomis. Kair\u0117je pus\u0117je guli sudau\u017eyta tarytum kario statula, tebelaikanti rankoje kalavij\u0105. Ji turb\u016bt rei\u0161kia palau\u017et\u0105 pasiprie\u0161inim\u0105. Kartu su moterimi de\u0161in\u0117je bei arkliu statula sudaro centrin\u012f trikamp\u012f kompozicijoje.<br \/>\nDe\u0161in\u0117je, vir\u0161uje, stirkso galva su i\u0161tiesta ranka ir \u017eibaline lempa, kuri matyti paveikslo viduryje. \u0160i fig\u016bra personifikuoja i\u0161g\u0105sdint\u0105 \u012fvyki\u0173 liudytoj\u0105, stebint\u012f scen\u0105 i\u0161 \u0161alies. Nuo lempos krintanti \u0161viesa skelbia laisv\u0119 teikiant\u012f \u0161vietim\u0105 (prisiminkime Laisv\u0117s statul\u0105 Niujorke!). Paveikslo kair\u0117je galima atpa\u017einti dejuojan\u010di\u0105 motin\u0105, laikan\u010di\u0105 rankose savo negyv\u0105 vaikel\u012f ir i\u0161kart primenan\u010di\u0105 klasikinius pietos k\u016brinius. \u0160ioje fig\u016broje Picasso ypa\u010d pabr\u0117\u017eia kan\u010di\u0105: matome atmest\u0105 rank\u0105, atverst\u0105 galv\u0105, lie\u017euvio gal\u0105. Negyvas vaikas yra tiesiog nekalta auka. Kair\u0117je pus\u0117je vir\u0161 moters matome jaut\u012f \u2013 Ispanijos simbol\u012f. Jis dar gali reik\u0161ti ir vald\u017ei\u0105, ir j\u0117g\u0105 (moters gyn\u0117jas?) arba ka\u017ek\u0105 bloga. Ir pagaliau de\u0161in\u0117je Picasso vaizduoja asmen\u012f, skendint\u012f liepsnose ir skausmingai i\u0161k\u0117lus\u012f rankas.<br \/>\nKai kurias fig\u016bras ir detales paai\u0161kinti sunkoka. Pavyzd\u017eiui, k\u0105 rei\u0161kia \u0161viesos \u0161altinis vir\u0161uje, nes yra \u017einoma, kad prie\u0161 pabaigiant paveiksl\u0105 tame \u0161altinyje tr\u016bko lemput\u0117s. Saul\u0119? Apvaizdos ak\u012f? Ai\u0161ku viena: Picasso nesiekia apibr\u0117\u017eti \u012fvykio vietos. Esama element\u0173, kurie vienareik\u0161mi\u0161kai priskirtini i\u0161orei (arklys, jautis, statula ir kt.), kiti, atrodo, priklauso vidinei erdvei. Nerasime ir ry\u0161ki\u0173 \u0161viesos proporcij\u0173. \u0160iuo neai\u0161kumu menininkui pavyksta pasiekti didingumo: paveikslas savo turiniu kalba apie antpuol\u012f Gernikoje, o tuo pat metu jis liudija ir daug daugiau \u2013 tautos kan\u010dias d\u0117l karo ne\u017emogi\u0161kumo, nesvarbu, ar tai b\u016bt\u0173 Ispanijos pilietinis karas (atne\u0161\u0119s milijon\u0105 mir\u010di\u0173(, ar veikiai po to u\u017esiliepsnoj\u0119s Pasaulinis karas (su de\u0161imtimis milijonais \u017euvusi\u0173j\u0173). Nesvarbu, \u017einome ar ne\u017einome anuometinio pilietinio karo istorij\u0105, \u2013 paveikslo i\u0161rai\u0161kos priemones ir jo form\u0173 kalb\u0105 galime kiekvienas suprasti. Picasso paveikslas tapo simboliu. Jokios kitos informavimo priemon\u0117s negal\u0117jo istoriniam \u012fvykiui suteikti tokios universalios reik\u0161m\u0117s, koki\u0105 jam suteik\u0117 \u0161is meno k\u016brinys.<br \/>\n\u201eGernika\u201c, kaip ir planuota, buvo eksponuojama 1937 m. pasaulin\u0117je parodoje, o v\u0117liau ir daugelyje Europos miest\u0173. Daugiau kaip penkiasde\u0161imt met\u0173 teko laukti, kol i\u0161sipild\u0117 Picasso tro\u0161kimas ir \u0161is paveikslas atiteko ispan\u0173 tautai. U\u017ekirsti mai\u0161tinink\u0173 pergal\u0117s paveikslui, deja, nepavyko. 1939 m. Franco su savo daliniais \u012f\u017eygiavo \u012f Madrid\u0105. Tik nuo 1981-\u0173j\u0173, pra\u0117jus \u0161e\u0161eriems metams po Franco diktat\u016bros, \u201eGernik\u0105\u201c galima nuolat pamatyti Prado muziejuje.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><img loading=\"lazy\" src=\"http:\/\/www.prizme.lt\/images\/stories\/straipsniai\/971pica1.JPG\" alt=\"\" width=\"600\" height=\"256\" \/><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Holger Lahayne<\/strong>, studijavo grafik\u0105 ir teologij\u0105<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Vilija Adomavi\u010di\u016bt\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Holger Lahayne<\/p>\n<p>Eidamas devynioliktus metus jaunasis Pablas Ruizas palieka gimt\u0105j\u0105 Ispanij\u0105, trok\u0161damas atsidurti avangardin\u0117s Pary\u017eiaus tapybos s\u016bkuryje. \u0160is \u017emogus tampa visi\u0161kai nauj\u0173 form\u0173, toki\u0173 kaip kubizmas, k\u016br\u0117ju. Jo darbai \u017eenklina pos\u016bk\u012f moderno link, kuriam lemiam\u0105 \u012ftak\u0105 menininkas darys ir ateityje. Nuo 1900-\u0173j\u0173 ant savo paveiksl\u0173 jis pasira\u0161o tik \u201ePicasso\u201c \u2013 motinos mergautine pavarde. Jau savo am\u017eininkams \u0161is dailininkas tampa \u0161imtme\u010dio genijumi. <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":388,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[13],"tags":[32,171,165],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/531"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=531"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/531\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":535,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/531\/revisions\/535"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/388"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=531"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=531"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=531"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}