{"id":556,"date":"2016-05-12T16:49:44","date_gmt":"2016-05-12T13:49:44","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=556"},"modified":"2016-05-12T16:49:52","modified_gmt":"2016-05-12T13:49:52","slug":"nepajudinamas-vilties-ispazinimas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=556","title":{"rendered":"Nepajudinamas vilties i\u0161pa\u017einimas"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\"><em>Hans-Georg W\u00fcnch<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ar yra dangus ir pragaras? Soniai toks klausimas nekyla. Pagaliau ji yra \u012fsitikinusi krik\u0161\u010dion\u0117. Ar ji asmeni\u0161kai tikrai \u017eino, kur gal\u0173 gale atsidurs? Sonia tyli. Sukyla sena baim\u0117. \u201eKartais a\u0161 labai abejoju, \u2013 sako ji tyliai. \u2013 Tada imu galvoti: dangus bus tik kitiems.\u201c Nepaisydami Gerosios Naujienos, daugelis abejoja kaip ir Sonia. \u201eAr Dievas dar gali man atleisti? Ar a\u0161 tikras krik\u0161\u010dionis? Ar a\u0161 kada nors nepadarysiu \u201eneatleistinos nuod\u0117m\u0117s\u201c? Tuo tarpu \u201ekiti\u201c krik\u0161\u010dionys atrodo visi\u0161kai tiksliai \u017einantys, jog am\u017einyb\u0119 leis su Dievu.<br \/>\n\u201eI\u0161ganymo tikrumas galimas! I\u0161ganymo tikrumas b\u016btinas!\u201c skamb\u0117jo didel\u0117 sal\u0117, kurioje buvome susirink\u0119 \u012f krik\u0161\u010dioni\u0161ko jaunimo dien\u0105. Mums \u012fstrigo \u0161ie \u017eod\u017eiai. Kit\u0105 jaunimo valand\u0105 nuskamb\u0117jo klausimas, kas gi i\u0161 m\u016bs\u0173 turi \u0161\u012f \u201ei\u0161ganymo tikrum\u0105\u201c. Vienas po kito visi nedr\u0105siai prisipa\u017eino, jog n\u0117 vienas. Susilaikiau tik a\u0161. Juk mano t\u0117vas buvo bendruomen\u0117s vadovas&#8230;<br \/>\nTa\u010diau i\u0161 tikr\u0173j\u0173 ai\u0161kiai \u017einojau, kad ir man stinga to tikrumo. Tod\u0117l visi drauge nusprend\u0117me pra\u0161yti Diev\u0105, kad jis dovanot\u0173 mums \u0161\u012f \u012fsitikinim\u0105 d\u0117l gyvenimo po mirties.<br \/>\nKitas dvi savaites \u012ftemptai laukiau, kad Dievas galb\u016bt i\u0161pildys m\u016bs\u0173 pra\u0161ym\u0105. Geriausiu atveju jis tur\u0117jo leisti \u012fvykti dideliam stebuklui. \u012esivaizdavau nuotykingus scenarijus. Galb\u016bt Dievas ty\u010dia mane apsaugos nuo didelio pavojaus. Tada i\u0161 \u0161io Dievo \u012fsiki\u0161imo \u2013 taip vaizdavausi \u2013 rasis i\u0161ganymo tikrumas.<br \/>\nTarytum ne\u012fvyko nieko \u012fsp\u016bdingo. Kit\u0173 jaunuoli\u0173 gyvenime irgi ne. Vis d\u0117lto kai po poros savai\u010di\u0173 dar kart\u0105 kalb\u0117jom\u0117s \u0161ia tema, gal\u0117jome nusisteb\u0117ti. Tai, ko tik\u0117jom\u0117s, \u012fvyko visai ramiai ir tyliai, \u0161\u012fsyk visi tikrai \u017einojome: \u201eDievas mus pri\u0117m\u0117, mes esame jo vaikai\u201c. Tikrai, nuo to laiko \u2013 o tai buvo prie\u0161 ketvirt\u012f am\u017eiaus \u2013 \u0161iuo po\u017ei\u016briu mano gyvenime nebebuvo kokios nors rimtesn\u0117s abejon\u0117s! Kaip tuomet mes tapome tokie \u012fsitikin\u0119? Kuo remiasi mano tikrumas \u0161iandien? Paulius ra\u0161o, jog pati Dievo Dvasia teikia m\u016bs\u0173 dvasiai \u012fsitikinim\u0105, kad esame Dievo vaikai (Rom 8,16).<br \/>\nSykiu i\u0161ganymo tikrumas ma\u017eiau remiasi patyrimu ar jausmu.<br \/>\nDaugelis krik\u0161\u010dioni\u0173 \u0161\u012f apa\u0161talo Pauliaus pasakym\u0105 supranta gan \u201emisti\u0161kai\u201c. Mums nepaai\u0161kinamu ir tiesioginiu b\u016bdu Dievas per savo Dvasi\u0105 teikia mums b\u016btin\u0105 tikrum\u0105. Kiti savo i\u0161ganymo tikrum\u0105 sieja su i\u0161gyvenimais ar patyrimais (pavyzd\u017eiui, labai stipriu jausmu, kur\u012f jie patiria per atsivertim\u0105). Ta\u010diau tai darantis stoja ant labai netvirto pagrindo.<br \/>\nJausmai gali mus apgauti, jie pavald\u016bs daugeliui i\u0161orini\u0173 s\u0105lyg\u0173, kad ir oro ar per didelio nuovargio. Patyrimus irgi b\u016btina interpretuoti. Kas man i\u0161 prad\u017ei\u0173 yra ai\u0161kus Dievo veikimas, v\u0117liau gal\u0117t\u0173 juk b\u016bti ir \u201etik atsitiktinumas\u201c. <em>\u201eVidinis tikrumas\u201c<\/em> irgi n\u0117ra nuolatinis, pastovus dydis. Kas tada, kai mane apninka abejon\u0117? Kai depresijos sunaikina bet kok\u012f \u012fsitikinim\u0105? Kuo tikrai gali pasikliauti mano tik\u0117jimas?<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Dievas \u012fsipareigoj\u0119s savo \u017eod\u017eiu<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pauliaus mintis, jog Dievo Dvasia liudija m\u016bs\u0173 dvasiai, kad esame Dievo vaikai, gal\u0117t\u0173 reik\u0161ti, jog \u0160ventoji Dvasia mus paveikia tiesiogiai, lygiai kaip jausmai ar patyrimas. Ta\u010diau galiausiai visa tai pagr\u012fsta tuo, k\u0105 Dievas ra\u0161tu ir visam laikui yra pasak\u0119s savo aprei\u0161kime, savo \u017eodyje. M\u016bs\u0173 tik\u0117jimui reikia objektyvios ir tvirtos atramos. \u0160i atrama <em>gali b\u016bti tik m\u016bs\u0173 i\u0161or\u0117j<\/em>e, kitaip ji \u2013 kaip ir visa kita \u2013 priklausys nuo m\u016bs\u0173 jausm\u0173 svyravim\u0173, abejoni\u0173 ir netikrumo. Dievas mums yra dav\u0119s toki\u0105 atram\u0105 \u2013 tai Biblija.<br \/>\nToji Pauliaus mintis rei\u0161kia, kad mes pripa\u017e\u012fstam ir priimam Biblijos i\u0161tarm\u0117s reik\u0161m\u0119. Ta\u010diau m\u016bs\u0173 tikrumas gl\u016bdi ne jausmuose ar \u012fsitikinimuose, o pa\u010dioje Biblijoje!<br \/>\nEvangelijoje pagal Jon\u0105, 1,12 Dievas mums sako, kad kiekvienas, kuris \u012f savo gyvenim\u0105 \u012fsileid\u017eia J\u0117z\u0173 Krist\u0173, gauna gali\u0105 tapti Dievo vaiku. Jam yra pa\u017ead\u0117tas am\u017einasis gyvenimas (plg. Jn 3,15\u201316; 5,24; 6,47; Rom 6,23; 1 Jn 3,1). \u010cia b\u016bt\u0173 galima pateikti dar daug kit\u0173 Biblijos viet\u0173, kurios i\u0161 \u012fvairi\u0173 pusi\u0173 nu\u0161vie\u010dia ir patvirtina \u0161\u012f fakt\u0105. Naujojo Testamento paliudijimai yra vienareik\u0161miai. I\u0161ganymo tikrum\u0105 gali tur\u0117ti kiekvienas, kuris yra pri\u0117m\u0119s \u012f savo gyvenim\u0105 J\u0117z\u0173 Krist\u0173.<br \/>\n<strong><br \/>\n\u201eIr vis tiek nesu tikras i\u0161ganymu!\u201c<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nepaisant to, daugelis krik\u0161\u010dioni\u0173 ken\u010dia d\u0117l tr\u016bkstamo i\u0161ganymo tikrumo. Nuo ko tai priklauso? Kokios gal\u0117t\u0173 b\u016bti to prie\u017eastys?<br \/>\n1. Pirmiausia gali b\u016bti, kad i\u0161ganymo tikrumo tr\u016bksta d\u0117l menko pasitik\u0117jimo Dievo \u017eod\u017eiu. Jei Biblijos rimtai nelaikome neklystan\u010diu Dievo \u017eod\u017eiu, netur\u0117sime ir i\u0161ganymo tikrumo. Kas atskiras Biblijos vietas ima laikyti ne tokiomis svarbiomis ar net neteisingomis, galiausiai i\u0161mu\u0161a pagrind\u0105 sau i\u0161 po koj\u0173. I\u0161 kurgi tada jis gali \u017einoti, jog kaip tik vietos, kurios kalba apie i\u0161ganymo tikrum\u0105, tikrai yra Dievo \u017eod\u017eiai, o ne kyla i\u0161 \u017emogi\u0161kai suprantamo autori\u0173 tro\u0161kimo? Biblija tikrai galima tik\u0117ti.<br \/>\n2. Kita netvirto tik\u0117jimo i\u0161ganymu prie\u017eastis ta, kad apie j\u012f da\u017enai sprend\u017eiama pagal jau min\u0117tus neteising\u0105 asmenin\u012f patyrim\u0105, jausm\u0105 ar individual\u0173 \u012fsitikinim\u0105.<br \/>\n3. Be to, daugelis painioja i\u0161ganymo tikrum\u0105 su imunitetu abejon\u0117ms. Kai tik i\u0161kyla abejoni\u0173, i\u0161ganymo tikrumas atsiduria pavojuje. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties, d\u0117l tr\u016bkstamo i\u0161ganymo tikrumo, da\u017enai vis\u0173 pirma ken\u010dia \u012f depresij\u0105 link\u0119 \u017emon\u0117s.<br \/>\n4. Tr\u016bkstamo i\u0161ganymo tikrumo prie\u017eastis pagaliau gali b\u016bti ir nuod\u0117m\u0117. Nuod\u0117m\u0117 nerei\u0161kia, kad a\u0161 dabar prarandu savo i\u0161ganym\u0105. Bet nuod\u0117m\u0117 atskiria nuo Dievo. Be to, ji \u017emog\u0173 padaro iml\u0173 abejonei ir netik\u0117jimui. Taigi, kai tr\u016bksta i\u0161ganymo tikrumo, pirmiausia svarbu i\u0161siai\u0161kinti, ar esama nuod\u0117m\u0117s, kuri\u0105 reik\u0117t\u0173 i\u0161pa\u017einti. Vis d\u0117lto tai nerei\u0161kia, kad b\u016btina nuolat tikrinti savo motyvus ir veiksmus. Kai kurie krik\u0161\u010dionys visada jau\u010diasi blogai, jau\u010diasi es\u0105 pikti ir tod\u0117l nuolat tikrina savo \u201edvasin\u012f puls\u0105\u201c. Taip elgdamiesi jie niekuomet nesid\u017eiaugia, kad yra Dievo vaikai.<br \/>\nReikia pra\u0161yti Diev\u0105, kad jis atskleist\u0173 m\u016bs\u0173 kalt\u0119 ir nuod\u0117m\u0119. Jis tai padarys, nes pa\u010diam Dievui juk labai r\u016bpi, kad m\u016bs\u0173 santykiai su juo v\u0117l susitvarkyt\u0173. Tod\u0117l Dievas mielai i\u0161klausys m\u016bs\u0173 pra\u0161ymo ir parodys mums m\u016bs\u0173 kaltes ir nuod\u0117mes, kad m\u016bs\u0173 santykiai su juo b\u016bt\u0173 v\u0117l i\u0161valyti ir atnaujinti. \u0160is \u017einojimas i\u0161laisvina mus nuo nuolatinio abejojimo savimi ir nuolatinio savo motyv\u0173 ir poelgi\u0173 perkratin\u0117jimo pareigos.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Tarp ner\u016bpestingumo ir nevilties<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kai kurie krik\u0161\u010dionys yra apimti nuolatin\u0117s baim\u0117s, kad gali i\u0161spr\u016bsti i\u0161 Dievo rankos ir prarasti savo i\u0161ganym\u0105. I\u0161ganymo tikrumas juos aplanko itin retomis akimirkomis, kada jie patiria Dievo artum\u0105 labai stipriai ir asmeni\u0161kai. Kiti d\u0117l savo i\u0161ganymo tokie \u012fsitikin\u0119, kad diena po dienos gyvena ner\u016bpestingai. \u201eKas gi man gali atsitikti? Juk a\u0161 krik\u0161\u010dionis!\u201c<br \/>\nNetur\u0117tume u\u017emir\u0161ti, kad \u010dia irgi galima \u201ei\u0161 abiej\u0173 pusi\u0173 nukristi nuo arklio\u201c. Mes turime teis\u0119 b\u016bti tikri d\u0117l savo i\u0161ganymo, nes juk Dievas savo \u017eodyje pa\u017ead\u0117jo, kad jokia pasaulio galyb\u0117 nei\u0161pl\u0117\u0161 m\u016bs\u0173 i\u0161 jo rankos (Jn 10,28; Rom 8,35). Ne mes ir ne m\u016bs\u0173 sugeb\u0117jimai veda mus \u012f Dievo tiksl\u0105, \u012f am\u017ein\u0105j\u012f Dievo pasaul\u012f. Tai pats Dievas prad\u0117jo mumyse ger\u0105 darb\u0105 ir j\u012f pabaigs iki mes pateksime pas j\u012f (Fil 1,6).<br \/>\nKita vertus, su visa kuo, kas esame ir k\u0105 turime, privalome atsiduoti Dievui ir jo karalystei. Sekimas visada rei\u0161kia visi\u0161k\u0105 atsidavim\u0105. Paulius klasi\u0161kai suderina \u0161ias abi medalio puses: \u201e&#8230;darbuokit\u0117s savo i\u0161ganymui su baime ir dreb\u0117dami, nes Dievas i\u0161 savo palankumo skatina jus ir trok\u0161ti, ir veikti!\u201c (Fil 2,12\u201313).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Gyventi kaip krik\u0161\u010dioniui ramiai ir su pasitik\u0117jimu<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kas s\u0105moningai savo gyvenim\u0105 patik\u0117jo J\u0117zui Kristui, gali b\u016bti ramus, nes jis save jam atidav\u0117. Pasitik\u0117jimo ramyb\u0117 \u2013 \u012f tai kvie\u010dia mus Dievas. Visa \u2013 m\u016bs\u0173 norai ir tai, k\u0105 nuveikiame, \u2013 yra jo rankose. Ta\u010diau tai nerei\u0161kia nei klaidingo ner\u016bpestingumo, nei pasyvumo. Prie\u0161ingai, kaip tik \u0161is \u017einojimas turi mus i\u0161laisvinti veiklai. Kadangi mes \u012fsitikin\u0119, jog Dievo meil\u0117 nepriklauso nuo m\u016bs\u0173 laim\u0117jim\u0173, galime save visi\u0161kai skirti jam. Ramiai ir su pasitik\u0117jimu gyventi kaip krik\u0161\u010dionims, visas j\u0117gas skirti J\u0117zui \u2013 tam kvie\u010dia mus Dievas. Mes galime tai padaryti, nes Dievo \u017eodis mums dovanoja tikrum\u0105 savo i\u0161ganymu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Ar dangus man garantuotas?<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jei a\u0161 savo gyvenim\u0105 patik\u0117jau J\u0117zui Kristui ir jis tapo mano Vie\u0161pa\u010diu, tai jis nuves mane \u012f tiksl\u0105, nes yra pa\u017ead\u0117j\u0119s. Tai mes su\u017einome i\u0161 jo \u017eod\u017eio, Biblijos. Skaitydami j\u012f galime tapti tikri d\u0117l savo i\u0161ganymo. \u0160is tikrumas nepriklauso nuo to, ar mes j\u012f jau\u010diame, arba nuo m\u016bs\u0173 patirties. Jis remiasi objektyviu Dievo pa\u017eadu Biblijoje. Ten Dievas \u012fsipareigojo kart\u0105 ir visiems laikams! Tod\u0117l su visu savo gyvenimu galime atsiduoti jam ir gyventi jo garbei!<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Hans Georg W\u00fcnch<\/strong>, teologijos moksl\u0173 daktaras, Senojo Testamento, hebraj\u0173 kalbos, katechetikos ir pedagogikos docentas<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Zigmantas Ardickas<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Hans-Georg W\u00fcnch<\/p>\n<p>Ar yra dangus ir pragaras? Soniai toks klausimas nekyla. Pagaliau ji yra \u012fsitikinusi krik\u0161\u010dion\u0117. Ar ji asmeni\u0161kai tikrai \u017eino, kur gal\u0173 gale atsidurs? Sonia tyli. Sukyla sena baim\u0117. \u201eKartais a\u0161 labai abejoju, \u2013 sako ji tyliai. \u2013 Tada imu galvoti: dangus bus tik kitiems.\u201c Nepaisydami Gerosios Naujienos, daugelis abejoja kaip ir Sonia. \u201eAr Dievas dar gali man atleisti? Ar a\u0161 tikras krik\u0161\u010dionis? Ar a\u0161 kada nors nepadarysiu \u201eneatleistinos nuod\u0117m\u0117s\u201c? Tuo tarpu \u201ekiti\u201c krik\u0161\u010dionys atrodo visi\u0161kai tiksliai \u017einantys, jog am\u017einyb\u0119 leis su Dievu. <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":539,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[14],"tags":[121,172,192],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/556"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=556"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/556\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":558,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/556\/revisions\/558"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/539"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=556"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=556"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=556"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}