{"id":562,"date":"2016-05-12T16:53:11","date_gmt":"2016-05-12T13:53:11","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=562"},"modified":"2016-05-12T16:53:31","modified_gmt":"2016-05-12T13:53:31","slug":"dvi-tikejimo-prasmes","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=562","title":{"rendered":"Dvi tik\u0117jimo prasm\u0117s"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\"><em>I\u0161trauka i\u0161 C. S. Lewiso knygos \u201eTiesiog krik\u0161\u010dionyb\u0117\u201c<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Tik\u0117jimas I<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160ioje dalyje kalb\u0117siu apie tai, k\u0105 krik\u0161\u010dionys vadina tik\u0117jimu. Bendriausiais bruo\u017eais kalbant, krik\u0161\u010dionys \u017eod\u017eiui \u201etik\u0117jimas\u201c teikia dvi reik\u0161mes, arba yra du jo vartojimo lygiai. Juos a\u0161 ir ketinu ap\u017evelgti.<br \/>\nPirm\u0105ja prasme \u2013 tai papras\u010diausias tik\u0117jimas, priimantis krik\u0161\u010dioni\u0161kas tiesas arba besilaikantis j\u0173. Tai labai paprasta. Bet \u017emones stebina, \u2013 bent jau stebino mane pat\u012f, \u2013 kad krik\u0161\u010dionys tik\u0117jim\u0105 laiko dorybe. Ir a\u0161 klausdavau sav\u0119s: kokia gi tai doryb\u0117, kas gi \u010dia moralaus ar amoralaus, kad kai kuriais teiginiais tikima, o kai kuriais ne? Akivaizdu, sakydavau a\u0161, kad sveiko proto \u017emogus priima ar atmeta kok\u012f nors teigin\u012f ne tod\u0117l, kad jis taip nori ar nenori, bet tod\u0117l, kad \u0161is jam atrodo geras arba blogas. Jei asmuo, vertindamas teigin\u012f, apsirinka, nerei\u0161kia, kad jis blogas \u017emogus, bet kad jis nelabai protingas. Bet b\u016bt\u0173 i\u0161 viso kvaila, jei jis, manydamas, jog visiems akivaizdus dalykas yra blogas, vis tiek bandyt\u0173 prisiversti juo tik\u0117ti. Tokios nuomon\u0117s laiky\u010diausi ir \u0161iandien. Bet vienas dalykas, kurio nesupratau (to iki \u0161iol nesupranta daugelis \u017emoni\u0173), buvo \u0161tai koks. A\u0161 maniau, kad jei syk\u012f \u017emogaus protas yra pri\u0117m\u0119s koki\u0105 nors ties\u0105, jis automati\u0161kai laikysis jos, nebent atsirast\u0173 kokia rimta prie\u017eastis j\u0105 pakeisti. Tai yra, a\u0161 buvau \u012fsitikin\u0119s, kad \u017emogaus protas visi\u0161kai pavaldus logikai. Ta\u010diau taip n\u0117ra. Pavyzd\u017eiui, nors logika man sako, kad anestetikai negali man\u0119s u\u017edusinti ir kad prityr\u0119 chirurgai neprad\u0117s operacijos tol, kol tvirtai ne\u012fsitikins, jog tikrai nieko nejau\u010diu, ta\u010diau jiems guldant mane ant operacinio stalo ir dedant t\u0105 baisi\u0105 kauk\u0119 ant veido, mane lyg vaik\u0105 suima pani\u0161ka baim\u0117. Pradedu galvoti, kad galiu u\u017edusti, baiminuosi, kad jie ims mane pjaustyti anks\u010diau, negu prarasiu s\u0105mon\u0119. Kitaip tariant, a\u0161 prarandu tik\u0117jim\u0105 anestezija. Prarandu j\u012f ne tod\u0117l, kad logika stipresn\u0117 u\u017e tik\u0117jim\u0105; atvirk\u0161\u010diai, kaip tik mano tik\u0117jimas yra pagr\u012fstas logika. I\u0161 ties\u0173, viskas t\u0117ra mano vaizduot\u0117 ir jausmai. Kova vyksta tarp tik\u0117jimo ir proto i\u0161 vienos pus\u0117s ir emocij\u0173 bei vaizduot\u0117s i\u0161 kitos.<br \/>\nPam\u0105st\u0119 surastum\u0117te begales toki\u0173 pavyzd\u017ei\u0173. Tarkime, kad \u017emogus \u017eino, ne syk\u012f jau yra patyr\u0119s, kad jo pa\u017e\u012fstama daili mergina yra melag\u0117, negalinti i\u0161laikyti paslapties, ir kad ja pasitik\u0117ti negalima; ta\u010diau v\u0117l b\u016bdamas kartu su ja, jis kaipmat praranda tik\u0117jim\u0105 \u0161iuo nedideliu \u017einojimu, prad\u0117damas galvoti \u201egal \u0161\u012f syk\u012f ji bus kitokia\u201c, ir dar kart\u0105 apsikvailina, patik\u0117damas jai tai, ko patik\u0117ti negalima. Jo jutimai ir emocijos sugriov\u0117 tik\u0117jim\u0105 tuo, k\u0105 jis tikrai \u017einojo.<br \/>\nArba \u012fsivaizduokime berniuk\u0105, besimokant\u012f plaukti. Protu jis suvokia, kad \u017emogaus k\u016bnas, vandenyje neprilaikomas, neb\u016btinai ims sk\u0119sti: juk \u0161imtus kart\u0173 yra mat\u0119s plaukian\u010dius \u017emones. Bet ar jis tuo tik\u0117s, kai jo mokytojas paleis j\u012f vien\u0105 laikytis vandenyje? O gal jis staiga nustos tuo tik\u0117j\u0119s ir persigand\u0119s ims sk\u0119sti?<br \/>\nTas pats nutinka su krik\u0161\u010dionybe. A\u0161 visai nerekomenduoju asmeniui, kurio visi protingi argumentai kalba prie\u0161 krik\u0161\u010dionyb\u0119, j\u0105 priimti. Tai n\u0117ra kelias \u012f tik\u0117jim\u0105. Gal\u0117\u010diau papasakoti, kas \u0161iam \u017emogui nutikt\u0173 per kelias ateinan\u010dias savaites. At\u0117jus laikui, j\u012f pasiekt\u0173 blogos naujienos, nenumatyti r\u016bpes\u010diai, gal tekt\u0173 jam apsigyventi tarp daugyb\u0117s netikin\u010di\u0173 \u017emoni\u0173, ir staiga prie\u0161taringi jausmai imt\u0173 atakuoti jo tik\u0117jim\u0105. Gal ateit\u0173 momentai, kai jis \u012fsigeist\u0173 moters, u\u017esinor\u0117t\u0173 pameluoti ar pasijust\u0173 pernelyg savimi patenkintas, o gal susidaryt\u0173 palankios aplinkyb\u0117s ne visai doru b\u016bdu u\u017esidirbti \u0161iek tiek pinig\u0173: akimirkos, kai visai paranku galvoti, jog krik\u0161\u010dionyb\u0117 n\u0117ra teisi. Ir v\u0117l su nauja j\u0117ga imt\u0173 pulti geismai ir abejon\u0117s. A\u0161 nekalbu apie tuos atvejus, kai prie\u0161 krik\u0161\u010dionyb\u0119 i\u0161kyla nauj\u0173 svari\u0173 argument\u0173. B\u016btina \u017ei\u016br\u0117ti \u012f juos visu rimtumu, ir tai visai kas kita. Kalbu apie t\u0105 met\u0105, kai susidaro prie\u0161i\u0161ka krik\u0161\u010dionybei nuotaika.<br \/>\nTik\u0117jimas t\u0105ja prasme, kuria \u010dia vartoju \u0161\u012f \u017eod\u012f, yra menas nekeisti savo supratimo apie syk\u012f protu priimtus dalykus, kokia beb\u016bt\u0173 nuotaika. Nes nuotaikos kei\u010diasi, nepriklausydamos nuo po\u017ei\u016brio, kur\u012f yra pri\u0117m\u0119s j\u016bs\u0173 protas. Tai \u017einau i\u0161 patirties. Ir nors esu krik\u0161\u010dionis, kartais mano nuotaika b\u016bna tokia, jog viskas atrodo ne\u012ftik\u0117tina. Bet kai buvau ateistas, b\u016bdavo nuotaik\u0173, kai krik\u0161\u010dionyb\u0117 atrod\u0117 g\u0105sdinan\u010diai teisi. Tokios nuotaikos, sukylan\u010dios prie\u0161 tikr\u0105j\u0105 j\u016bs\u0173 esm\u0119, nei\u0161vengiamos. \u0160tai kod\u0117l tik\u0117jimas yra tikra doryb\u0117: kol nei\u0161mokote suprasti savo nuotaik\u0173 kilm\u0117s, neb\u016bsite nei geras krik\u0161\u010dionis, nei geras ateistas, o tik nepastovumu pasi\u017eymintis asmuo, valdomas oro permain\u0173 ir vir\u0161kinimo. Pagaliau tik\u0117jimas yra \u012fg\u016bdis, kur\u012f reikia lavinti.<br \/>\nPats pirmas \u017eingsnis yra pripa\u017einti ties\u0105, kad j\u016bs\u0173 nuotaikos kinta. Kitas \u2013 pasir\u016bpinti, jei vis tik pri\u0117m\u0117te krik\u0161\u010dioni\u0173 tik\u0117jim\u0105, kad ilgesn\u012f laik\u0105 kasdien skirtum\u0117te laiko krik\u0161\u010dioni\u0161koms tiesoms apm\u0105styti. Nes kasdienin\u0117s maldos, religiniai skaitymai ir ba\u017eny\u010dios lankymas yra b\u016btina krik\u0161\u010dioni\u0161ko gyvenimo dalis. Reikalingas nuolatinis priminimas to, k\u0105 tikime. Savaime nesilaiko nei \u0161is tik\u0117jimas, nei kuris kitas. Tik\u0117jimui reikia maisto. I\u0161egzaminavus \u0161imt\u0105 \u017emoni\u0173, praradusi\u0173 tik\u0117jim\u0105 krik\u0161\u010dioni\u0161komis tiesomis, b\u016bt\u0173 \u012fdomu su\u017einoti, kiek i\u0161 tikr\u0173j\u0173 toki\u0173, kuri\u0173 elges\u012f nul\u0117m\u0117 s\u0105\u017einingai keliami klausimai? Gal dauguma j\u0173 buvo tarsi kokios nematomos srov\u0117s papras\u010diausiai nune\u0161ti \u012f \u0161al\u012f?<br \/>\nDabar nor\u0117\u010diau ap\u017evelgti tik\u0117jimo klausim\u0105 auk\u0161tesni\u0105ja prasme. Tai pats sunkiausias i\u0161 vis\u0173 dalyk\u0173, kuriuos teko iki \u0161iol aptarti. Man b\u016bt\u0173 patogiausia j\u012f pateikti per nusi\u017eeminimo s\u0105vok\u0105.<br \/>\nAtmenate, esu sak\u0119s, kad pirmasis \u017eingsnis prie nusi\u017eeminimo \u017eengiamas pripa\u017e\u012fstant savo i\u0161didum\u0105. Noriu pridurti, kad kitas \u017eingsnis \u2013 pabandyti \u012fgyvendinti krik\u0161\u010dioni\u0161kas tiesas. Bet skirti tam tik savait\u0119 per ma\u017ea, nes prad\u017eioje visados viskas einasi lyg sviestu patepta. Reikt\u0173 \u0161e\u0161i\u0173 savai\u010di\u0173. Per \u0161\u012f laikotarp\u012f, nors ir gali tekti sugr\u012f\u017eti prie to lygio, nuo kurio prad\u0117jome, su\u017einotume nema\u017eai tiesos apie save.<br \/>\nN\u0117 vienas ne\u017eino, koks jis pats blogas, kol i\u0161 vis\u0173 j\u0117g\u0173 nepabando b\u016bti geras. Ka\u017ekod\u0117l paplit\u0119s kvailas po\u017ei\u016bris, kad geri \u017emon\u0117s nepa\u017e\u012fsta pagund\u0173. Tai akivaizdus melas. Tik tie, kurie gundomi bando prie\u0161intis, \u017eino, kokia tai baisi j\u0117ga. Tod\u0117l ir galite suprasti, kad ne pasiduodami, o kovodami su\u017einote, kokia galinga prie\u0161\u0173 armija. Bandydami eiti prie\u0161 v\u0117j\u0105, o ne pav\u0117jui, patiriate, koks jis gali b\u016bti stiprus. \u017dmogus, kuris pasiduoda pagundai nepra\u0117jus penkioms minut\u0117ms, taip ir nesu\u017eino, kas b\u016bt\u0173 \u012fvyk\u0119 pakent\u0117jus valanda ilgiau. \u0160tai kod\u0117l blogi \u017emon\u0117s taip ma\u017eai \u017eino apie blog\u012f. Nes visados u\u017eleisdami jam keli\u0105, jie nugyveno saug\u0173 gyvenim\u0105.<br \/>\nMes taip ir nesu\u017einosime, koki\u0105 potencij\u0105 turi blogis, esantis mumyse, kol nepabandysime jo \u012fveikti. Kristus \u2013 vienintelis \u017emogus, kuris niekados nepasidav\u0117 gundomas, \u017emogus, vienintelis iki galo \u017einantis, kas yra gundymas, \u2013 vienintelis tikras realistas. Ir labai gerai.<br \/>\nPagrindinis dalykas, kurio i\u0161mokstame, bandydami gyventi pagal krik\u0161\u010dioni\u0161kas tiesas, \u2013 tai pralaim\u0117ti. Minties, jog Dievas buvo mums pareng\u0119s egzamin\u0105, per kur\u012f pasistengus galima gauti ger\u0105 pa\u017eym\u012f, tenka atsisakyti. Ir jei mums buvo kilusi id\u0117ja, kad pavyks sudaryti tam tikros r\u016b\u0161ies sand\u0117r\u012f su Dievu \u2013 jei tik gerai \u012fvykdysime savo pa\u017eadus, Dievas, laikydamasis teisingumo, bus priverstas \u012fvykdyti savuosius, \u2013 jos taip pat tur\u0117sime atsisakyti.<br \/>\nManau, kad kiekvienas, kurio tik\u0117jimas \u012f Diev\u0105 dar teb\u0117ra miglotas, jau prie\u0161 tapdamas krik\u0161\u010dionimi tur\u0117jo savo mintyse tam tikr\u0105 \u012fvaizd\u012f apie egzamin\u0105 arba sand\u0117r\u012f. Ta\u010diau susid\u016brimas su tikra krik\u0161\u010dionybe tur\u0117t\u0173 vis\u0173 pirma i\u0161sklaidyti bet kok\u012f pana\u0161\u0173 vaizdin\u012f. Kai kurie \u017emon\u0117s, pajut\u0119, kad \u0161i j\u0173 id\u0117ja sudau\u017eyta \u012f \u0161ipulius, nusivilia krik\u0161\u010dionybe ir i\u0161 jos pasitraukia. Atrodo, jie man\u0117, kad Dievas m\u0105sto labai ribotai. Tuo tarpu Jis \u017eino visk\u0105, kas vyksta mumyse. Vienas i\u0161 esmini\u0173 dalyk\u0173, d\u0117l kuri\u0173 egzistuoja krik\u0161\u010dionyb\u0117 \u2013 tai sudau\u017eyti \u0161i\u0105 id\u0117j\u0105 \u012f smulkiausius gabal\u0117lius. Dievas lauk\u0117 akimirkos, kada j\u016bs pagaliau suvoksite, kad \u010dia kalbama ne apie balus per egzamin\u0105, o Jis pats n\u0117ra nieko jums skolingas.<br \/>\nPo to eina kitas atradimas. Kiekvienas j\u016bs\u0173 sugeb\u0117jimas, kaip antai m\u0105styti arba judinti gal\u016bnes, yra jums duotas Dievo. Jeigu j\u016bs paskirtum\u0117te kiekvien\u0105 savo gyvenimo akimirksn\u012f i\u0161imtinai Jam, net ir tada vargu ar atsirast\u0173 kas nors, kas i\u0161 ties\u0173 neb\u016bt\u0173 Jo. \u012e k\u0105 pana\u0161us \u017emogus, kuris kalba, kad jis ka\u017ek\u0105 dar\u0105s d\u0117l Dievo arba k\u0105 nors aukoj\u0105s Dievui? Tai i\u0161 tikro pana\u0161u \u012f vaik\u0105, kuris ateina pas t\u0117v\u0105 ir sako: \u201eT\u0117ti, duok man \u0161e\u0161is pensus, kad nupirk\u010diau tau gimimo dienai dovan\u0105\u201c. \u017dinoma, t\u0117vas duoda, ir jam malonu gauti i\u0161 vaiko dovan\u0105. Ir visa tai labai gra\u017eu ir teisinga, bet tik kvailys manys, kad \u0161iuo sand\u0117riu k\u0105 nors peln\u0117 t\u0117vas. Kai \u017emogus pagaliau supranta \u0161iuos du dalykus, Dievui kelias atviras. Tik tada i\u0161 tikr\u0173j\u0173 prasideda gyvenimas. Dabar \u017emogus pabud\u0119s. Tod\u0117l metas prad\u0117ti kalb\u0117tis apie tik\u0117jim\u0105 antr\u0105ja prasme.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Tik\u0117jimas II<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Prie\u0161 prad\u0117damas, noriu visu rimtumu atkreipti j\u016bs\u0173 d\u0117mes\u012f \u012f \u0161tai k\u0105: jei \u0161is skyrius jums nerei\u0161kia nieko, jei jums atrodo, kad jame stengiamasi atsakyti \u012f klausimus, kuri\u0173 j\u016bs n\u0117 neklaustum\u0117te, galite jo n\u0117 neskaityti. Ir daugiau tuo nesir\u016bpinkite. Kai kurie krik\u0161\u010dioni\u0161ki dalykai gali b\u016bti visai suprantami i\u0161 i\u0161orin\u0117s pus\u0117s, krik\u0161\u010dionimi ir neb\u016bnant. Bet yra dalyk\u0173, kuri\u0173 negalima suprasti nenu\u0117jus gero galo krik\u0161\u010dioni\u0161ko kelio. Kalbama apie labai prakti\u0161kus dalykus, nors i\u0161 pirmo \u017evilgsnio jie tokie neatrodo. Jie tarsi nurodo kryptis, kry\u017ekeles, pasitaikan\u010dias pakel\u0117je, ir tod\u0117l nieko nesako tiems, kurie \u0161i\u0173 viet\u0173 dar nepasiek\u0117. Taigi, jei randate krik\u0161\u010dioni\u0161kuose ra\u0161tuose teigini\u0173, su kuriais ne\u017einote k\u0105 daryti, nesijaudinkite. Palikite juos ramyb\u0117je. Reik\u0117s ne vien\u0173 met\u0173, kol vien\u0105 dien\u0105 staiga suprasite, k\u0105 tai gal\u0117jo reik\u0161ti. Nes suvokus dabar, gal\u0117t\u0173 b\u016bti net \u017ealinga.<br \/>\n\u017dinoma, visa tai, k\u0105 dabar sakau, gali atsigr\u0119\u017eti prie\u0161 mane pat\u012f lygiai kaip ir prie\u0161 bet kur\u012f kit\u0105. Dalykas, kur\u012f ruo\u0161iuosi i\u0161ai\u0161kinti \u0161iame skyriuje, gali pranokti mano nusimanym\u0105. Gali paai\u0161k\u0117ti, kad maniau, jog ka\u017ek\u0105 supratau, kai i\u0161 ties\u0173 nebuvau suprat\u0119s nieko. Tod\u0117l galiu tik pra\u0161yti mokytesni\u0173 ir labiau patyrusi\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173 atid\u017eiai sekti mano mint\u012f ir prane\u0161ti, kur a\u0161 klystu, o kit\u0173 C nepriimti aklai, tiesiog papras\u010diausiai paklausyti, nes tai, k\u0105 sakau, gali b\u016bti jiems naudinga, ir visai ne d\u0117l to, kad esu \u012fsitikin\u0119s savo teisumu.<br \/>\nTaigi bandysiu kalb\u0117ti apie tik\u0117jim\u0105 antr\u0105ja, auk\u0161tesni\u0105ja prasme. K\u0105 tik sakiau, kad toks tik\u0117jimo supratimas atsiranda kaip tik tada, kai \u017emogus padaro visk\u0105, k\u0105 gali, kad \u012fgyvendint\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0161kus principus, ir kai pastebi, kad atsisak\u0117 visko. Be to, kai jis, net ir visko neatsisakydamas, suvokia, kad viskas, k\u0105 jis gal\u0117jo Dievui duoti, ir taip buvo Jo. Kitaip sakant, jis pastebi visi\u0161k\u0105 savo bankrot\u0105.<br \/>\nTod\u0117l dar kart\u0105 kartoju, kad Dievui m\u016bs\u0173 darbai n\u0117ra svarbiausias dalykas. Jam labiau r\u016bpi, kad taptume tokie, kokius Jis mus reg\u0117jo kurdamas pasaul\u012f, tik\u0117damasis, kad b\u016bsime pana\u0161\u016bs \u012f J\u012f ir liksime tam tikrais saitais su Juo susij\u0119. Tai nerei\u0161kia, lyg nor\u0117\u010diau pridurti \u201eir susij\u0119 tam tikru b\u016bdu vienas su kitu\u201c, nes tai savaime \u012feina: jeigu j\u016bs\u0173 santykis su Juo yra teisingas, j\u016bs nei\u0161vengiamai palaikysite teising\u0105 santyk\u012f su visais artimais \u017emon\u0117mis, Jo k\u016briniais, pana\u0161iai kaip dvira\u010dio rato stipinai, tiksliai sustatyti \u012f stebul\u0119, u\u017eima ratlankyje vienas kito at\u017evilgiu teising\u0105 pozicij\u0105. Ir kol \u017emogus m\u0105sto apie Diev\u0105 tarsi apie kok\u012f egzaminuotoj\u0105, kuriam jis privalo atlikti kontrolin\u012f darb\u0105, arba kaip apie sand\u0117rio prie\u0161ing\u0105j\u0105 pus\u0119, kol m\u0105sto, kad santykiuose su Dievu gali kelti abipusius reikalavimus \u2013 teisingo ry\u0161io su Dievu dar n\u0117ra. Jis u\u017esimir\u0161ta, kas yra pats ir kas yra Dievas; tikri santykiai ne\u012fmanomi tol, kol \u017emogus neatranda tiesos, kad mes patys nieko padaryti negalime.<br \/>\nSakydamas \u201eneatranda\u201c, turiu galvoje tikr\u0105 atradim\u0105, o ne m\u0117gd\u017eiojim\u0105 lyg pap\u016bgos. Nes bet kuris vaikas, gav\u0119s religin\u012f i\u0161silavinim\u0105, gali labai lengvai paai\u0161kinti, kad mes negalime nieko paaukoti Dievui, kas neb\u016bt\u0173 Jo ir kad to nepadarome kaip reikiant, visuomet surasdami k\u0105 pasilikti sau. A\u0161 kalbu apie tikr\u0105 atradim\u0105, paremt\u0105 asmeniniu patyrimu.<br \/>\nSavo nesugeb\u0117jim\u0105 paklusti Dievo \u012fstatymui pastebime tik po to, kai jau esame i\u0161 vis\u0173 j\u0117g\u0173 paband\u0119 j\u012f vykdyti. Tol, kol i\u0161 tikr\u0173j\u0173 nepaband\u0117me, visados giliai mintyse pasiliks iliuzija, kad jei kit\u0105 kart\u0105 pabandytume dar labiau, gal\u0173 gale mums pavykt\u0173 b\u016bti i\u0161ties geriems. Ir tikrai, kelion\u0117 Dievo link \u2013 tai moralini\u0173 pastang\u0173 kelias, bandymas pasistengti vis labiau ir labiau. Ta\u010diau pastangomis trok\u0161tamo tikslo negalima pasiekti. Visi \u0161ie bandymai veda mus \u012f toki\u0105 vidin\u0119 b\u016bsen\u0105, kuri privers mus kreiptis \u012f Diev\u0105: \u201eTai ne mano j\u0117goms. Dieve, tu daryk\u201c.<br \/>\nTod\u0117l meld\u017eiu jus, tik neprad\u0117kite i\u0161kart sav\u0119s klausin\u0117ti: \u201eAr dabar jau ta akimirka?\u201c Ne\u012fsitempkite laukdami to momento, be atvangos steb\u0117dami savo mintis. Taip darydami j\u016bs esate neteisingame kely. Patys svarbiausi dalykai m\u016bs\u0173 gyvenime \u012fvyksta mums n\u0117 nenumanant to. Ar reikia \u017emogui pa\u010diam sau sakyti: \u201e\u0160tai augu\u201c? Tai, k\u0105 vadiname \u201eaugimu\u201c, pamatome tik pa\u017evelg\u0119 atgal, kada tai jau \u012fvyksta.<br \/>\nPatyrin\u0117kime papras\u010diausi\u0105 savo patirt\u012f: jei pernelyg stengsim\u0117s steb\u0117ti, ar kartais dar neu\u017emigome, grei\u010diausiai liksime be miego. O gal neb\u016btinai tai, apie k\u0105 \u010dia kalbu, tur\u0117s \u012fvykti staiga, kaip \u0161v. Pauliui; tai gali ateiti l\u0117tai ir palaipsniui, kad negal\u0117site pasakyti, kuri\u0105 valand\u0105 ir net kuriais metais tai nutiko. Svarbiausia \u010dia tai, kad \u012fvyksta pasikeitimas, o ne tai, k\u0105 jo metu jau\u010diame. Tai, kad nustosite pasitik\u0117ti savo j\u0117gomis ir desperati\u0161kai stengtis visk\u0105 daryti patys, pagaliau palikdami tai Dievui, ir bus \u0161io pasikeitimo pasekm\u0117.<br \/>\n\u017dinau, jog mano \u017eod\u017eiai \u201epalikdami tai Dievui\u201c gali b\u016bti suprasti neteisingai, bet kol kas teb\u016bnie, kaip pasakyta. O j\u0173 prasm\u0117 yra tokia, kad krik\u0161\u010dionis visk\u0105 patiki Kristui; jame gl\u016bdi viltis, kad Kristus ka\u017ekokiu b\u016bdu perteiks savo tobul\u0105 paklusnum\u0105, su kuriuo jis pra\u0117jo vis\u0105 savo gyvenimo keli\u0105 nuo gimimo iki Golgotos: kad Kristus padarys \u017emog\u0173 pana\u0161\u0173 \u012f save, pad\u0117damas jam \u012fveikti jo tr\u016bkumus. Krik\u0161\u010dioni\u0161ka kalba kalbant, Jis pasidalys su mumis savo \u201e\u012fs\u016bnyste\u201c, padarydamas mus \u201eDievo s\u016bnumis\u201c kaip Jis pats. Taip \u017ei\u016brint, Kristus duoda mums nieko atgal negaudamas; ma\u017ea to, Jis visk\u0105 aukoja, net mainais nieko negaudamas. Tam tikra prasme viso krik\u0161\u010dioni\u0161ko gyvenimo esm\u0117 ir yra priimti \u0161i\u0105 nepaprast\u0105 auk\u0105. Ta\u010diau sunkiausia suprasti, kad viskas, k\u0105 esame padar\u0119 arba dar padarysime, yra niekas. Mes nor\u0117tume, kad Dievas \u012fskaityt\u0173 m\u016bs\u0173 ger\u0105sias ypatybes, nepasteb\u0117damas blog\u0173j\u0173. Ir v\u0117lgi tam tikra prasme galima pasakyti, kad n\u0117 viena pagunda nebus \u012fveikta, kol nenustosime bandyti \u012fveikti j\u0105 patys, \u2013 kol neprisipa\u017einsime es\u0105 nugal\u0117ti. Ta\u010diau mesti \u0161i\u0173 pastang\u0173 negalime tol, kol nepaband\u0117me i\u0161 vis\u0173 j\u0117g\u0173 pasiprie\u0161inti. Ir v\u0117lgi, dabar jau kita prasme, \u2013 tai, kad atidav\u0117te visk\u0105 \u012f Kristaus rankas, \u017einoma, dar nerei\u0161kia, kad nebereikia stengtis. Pasitik\u0117ti Juo \u2013 tai bandyti daryti, k\u0105 Jis liepia. Kokia prasm\u0117 sakyti, kad gerbiate kit\u0105 asmen\u012f, jei nepriimate jo patarimo. Tod\u0117l jeigu j\u016bs save tikrai Jam patik\u0117jote, stengsit\u0117s Jam paklusti. Bet stengsit\u0117s kitaip, ma\u017eiau susir\u016bpin\u0119, darydami tai ne tam, kad i\u0161sigelb\u0117tum\u0117te, nes Jis jau prad\u0117jo jus gelb\u0117ti. Nesitik\u0117dami, kad dangus jums bus dovanotas kaip u\u017emokestis u\u017e darbus, bet patys nor\u0117dami taip elgtis, nes silpna dangaus \u0161viesa jau yra ap\u0161vietusi ir jus.<br \/>\nKrik\u0161\u010dionys da\u017enai gin\u010dydavosi, kuris kelias pas Diev\u0105 geresnis: per gerus darbus ar per tik\u0117jim\u0105 \u012f Krist\u0173. Ne\u017einau, ar i\u0161 viso turiu teis\u0119 \u0161iuo sunkiu klausimu kalb\u0117ti, bet kartais man tai atrodo pana\u0161u \u012f bandym\u0105 nustatyti, kuri \u017eirkli\u0173 pus\u0117 kerpant reikalingesn\u0117. Rimtos moralin\u0117s pastangos yra vienintelis dalykas, galintis jus atvesti prie supratimo, kaip bevilti\u0161ka tai daryti. Tod\u0117l i\u0161gelb\u0117ti nuo nusivylimo ir nevilties jus gali tik tik\u0117jimas \u012f Krist\u0173, i\u0161 kurio kyla geri darbai. \u0160is dalykas gal tapt\u0173 kiek suprantamesnis, jei pasakytume, jog praeityje egzistavo dvi krik\u0161\u010dionyb\u0117s srov\u0117s, kuri\u0173 praktikoje \u0161i tiesa virto tarsi parodija, ir u\u017e tai jos buvo labai kritikuojamos kit\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173. Viena tokia kryptis (labai u\u017e tai smerkiama) laik\u0117si tokios nuomon\u0117s: \u201eSvarbiausia geri darbai. Geriausias darbas yra auka. Pati geriausia auka \u2013 pinigai. O pinigus geriausia duoti Ba\u017eny\u010diai. Tod\u0117l duokite mums 10 000 svar\u0173 ir b\u016bkite ram\u016bs d\u0117l savo ateities\u201c. Atsakas \u012f \u0161i\u0105 nes\u0105mon\u0119 savaime ai\u0161kus: darbai, kuriuos darome nor\u0117dami pelnyti dang\u0173, jau n\u0117ra geri darbai, o papras\u010diausia prekyba.<br \/>\nKitas paklydimas buvo sakyti: \u201eSvarbiausia tik\u0117jimas. Tad jeigu j\u016bs turite tik\u0117jim\u0105, visai nesvarbu, k\u0105 darote. Nuod\u0117miauk, mielasis, smagiai leisk laik\u0105, nes Kristus vis tiek pasir\u016bpins, kad pri\u0117j\u0119s savo am\u017eiaus gal\u0105, b\u016btum i\u0161gelb\u0117tas\u201c. Atsakymas \u012f \u0161i\u0105 kvailyst\u0119 yra toks: jei tai, k\u0105 vadinate tik\u0117jimu \u012f J\u0117z\u0173 Krist\u0173, nepriver\u010dia nors kiek rim\u010diau pasi\u017ei\u016br\u0117ti \u012f Jo \u017eod\u017eius, n\u0117ra tik\u0117jimas, kurio esm\u0117 \u2013 pasitik\u0117jimas; galb\u016bt galima tik pasakyti, kad esate pri\u0117m\u0119 tam tikr\u0105 intelektualin\u0119 teorij\u0105 apie J\u012f.<br \/>\n\u012e klausim\u0105, kas svarbiau, darbai ar tik\u0117jimas, Biblija atsako vienu stulbinan\u010diu sakiniu. Pirmoji jo pus\u0117 skamba taip: <em>\u201eDarbuokit\u0117s savo i\u0161ganymui su baime ir dreb\u0117dami\u201c<\/em>, tarsi teigianti, jog viskas priklauso nuo m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 ir nuo m\u016bs\u0173 ger\u0173 darb\u0173. Bet antrosios \u0161io sakinio dalies \u017eod\u017eiai \u2013 <em>\u201enes Dievas i\u0161 savo palankumo skatina jus ir trok\u0161ti, ir veikti\u201c <\/em>(Fil 2, 12C13) \u2013 tarsi parodo, kad Dievas daro visk\u0105, o mes nieko. \u012etariu, kad kaip tik d\u0117l to krik\u0161\u010dionyb\u0117je da\u017enai turime problem\u0173. Ta\u010diau tokie r\u016bpes\u010diai man\u0119s nestebina. Matote, mes bandome dabar suprasti ir atskirti tai, k\u0105 i\u0161 tikro daro Dievas ir k\u0105 daro \u017emogus, kai Dievas ir \u017emogus veikia drauge. Ir, \u017einoma, gali atrodyti, tarsi du \u017emon\u0117s darbuot\u0173si kartu: truput\u012f vienas, truput\u012f kitas.<br \/>\nTa\u010diau taip galvoti neteisinga. Dievas n\u0117ra toks. Jis toks pat j\u016bs\u0173 viduje, toks pat ir i\u0161or\u0117je: net jei mums ir pavykt\u0173 suprasti, kaip viskas vyksta, vargu ar \u017emogi\u0161ka kalba paj\u0117gt\u0173 tai i\u0161reik\u0161ti. O bandydama tai padaryti, kiekviena Ba\u017eny\u010dia suformuluoja savo nuomon\u0119 skirtingai. Tod\u0117l galima pasteb\u0117ti, kad net tie, kurie i\u0161kelia ger\u0173 darb\u0173 svarb\u0105, sako, jog reikalingas ir tik\u0117jimas; ir tie, kurie pabr\u0117\u017eia tik\u0117jimo reikalingum\u0105, lieps daryti gerus darbus. Na, tai turb\u016bt ir viskas, k\u0105 galiu pasakyti \u0161iuo klausimu.<br \/>\nManau, kad visi krik\u0161\u010dionys sutiks su manimi, jei pasakysiu, kad nors krik\u0161\u010dionyb\u0117 atrodo vis\u0173 pirma susijusi su moraliniais dalykais \u2013 su pareigomis ir taisykl\u0117mis, su kalte ir doryb\u0117mis \u2013 i\u0161 tikr\u0173j\u0173, nors ir ne be moralini\u0173 dalyk\u0173, ji veda mus ka\u017ekur anapus. Ten esama \u0161alies, kurioje apie tai niekas nekalba, nebent juokais. Kaip veidrodis atspindi \u0161vies\u0105, taip kiekvienas jos gyventojas spinduliuoja gerumu. Bet jie to nevadina gerumu. I\u0161vis to nevadina niekaip. Jie ir nem\u0105sto apie tai. Jiems labiau r\u016bpi i\u0161laikyti d\u0117mesio centre pat\u012f gerumo \u0161altin\u012f. Bet kai tik mes pan\u016bstame visa tai i\u0161vysti, atsiduriame ties m\u016bs\u0173, \u017emoni\u0173, pasaulio riba. U\u017e jos m\u016bs\u0173 akys ma\u017eai k\u0105 begali matyti; bet yra daug \u017emoni\u0173, galin\u010di\u0173 matyti u\u017e mane toliau.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>C. S. Lewis<\/strong> (1898\u20131963), filologas ir literat\u016brologas, Oksfordo universiteto profesorius, be pasakojamosios literat\u016bros, para\u0161\u0117 daug knyg\u0173 ir es\u0117 apie krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105j\u012f tik\u0117jim\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Vitalija Norvilien\u0117<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Spausdintoje \u201ePrizm\u0117s\u201c versijoje: Lewis C. S. Dvi tik\u0117jimo prasm\u0117s \u2013 1997\/2. \u2013 P. 4\u20138<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>I\u0161trauka i\u0161 C. S. Lewiso knygos \u201eTiesiog krik\u0161\u010dionyb\u0117\u201c<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":539,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[14],"tags":[87,172],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/562"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=562"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/562\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":564,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/562\/revisions\/564"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/539"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=562"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=562"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=562"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}