{"id":565,"date":"2016-05-12T16:57:08","date_gmt":"2016-05-12T13:57:08","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=565"},"modified":"2016-05-12T16:57:18","modified_gmt":"2016-05-12T13:57:18","slug":"sazine-jos-samprata-ir-reiksme","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=565","title":{"rendered":"S\u0105\u017ein\u0117. Jos samprata ir reik\u0161m\u0117"},"content":{"rendered":"

Vladimir Charlamov<\/em><\/p>\n

Svarbi \u017emogaus moralinio veido dalis yra jo s\u0105\u017ein\u0117. Tai gili ir intymi asmenyb\u0117s sritis, kurioje integruojama visa dorovin\u0117 veikla. S\u0105\u017ein\u0117s problema, tiksliau, problemos d\u0117l s\u0105\u017ein\u0117s neretai atveda \u017emog\u0173 \u012f sud\u0117ting\u0105 situacij\u0105. Da\u017enai vieni \u017emon\u0117s, nenor\u0117dami eiti \u012f kompromis\u0105 su s\u0105\u017eine, teisingumo, meil\u0117s, tik\u0117jimo vardan aukoja daug k\u0105, net savo gyvyb\u0119. O kiti, teisindamiesi s\u0105\u017ein\u0117s liepimu, pasielgia niek\u0161i\u0161kai. Paradoksalu, bet vienam jo s\u0105\u017ein\u0117 liepia myl\u0117ti prie\u0161us, o i\u0161 kito reikalauja nuimin\u0117ti prie\u0161\u0173 skalpus. D\u0117l savo \u012fvairiapusi\u0161kumo s\u0105\u017ein\u0117 yra painus ir sud\u0117tingas fenomenas. Bet akivaizdus ir esminis yra tas dalykas, kad visomis gyvenimo aplinkyb\u0117mis \u017emogus ie\u0161ko s\u0105\u017ein\u0117s pritarimo savo veiksmams. Tai tarsi neatskiriama, bet drauge autonomi\u0161ka m\u016bs\u0173 dalis. Tai vidinis balsas, kur\u012f kartais stengiam\u0117s nuslopinti arba suprantame klaidingai, bet i\u0161 kurio i\u0161sivaduoti ne\u012fmanoma. Kas gi yra s\u0105\u017ein\u0117?
\nFilosofijos, psichologijos ir kit\u0173 veiklos sfer\u0173 raidoje \u017emonija i\u0161keldavo ir bandydavo spr\u0119sti daugyb\u0119 klausim\u0173. Kai kurie j\u0173 buvo neesminiai ir liko kaip savoti\u0161ka duokl\u0117 madai, kokio nors laikme\u010dio ypatyb\u0117. Apie s\u0105\u017ein\u0117s s\u0105vok\u0105 to pasakyti negalima. Nepaisant \u012fvairi\u0173 jos ai\u0161kinimo b\u016bd\u0173 ir supratimo skirtum\u0173, \u0161i s\u0105voka jau ilg\u0105 laik\u0105 jaudina \u017emoni\u0173 protus. Ne visi s\u0105\u017ein\u0119 pripa\u017e\u012fsta, bet ji visiems apie save primena. Prakti\u0161kai kiekvieno \u017emogaus gyvenime b\u016bna laikas, kai tenka \u201eai\u0161kintis\u201c su savo s\u0105\u017eine.<\/p>\n

\u017dod\u017ei\u0173, vartot\u0173 apibr\u0117\u017eti s\u0105\u017einei, etimologija<\/strong><\/p>\n

Kiek tai \u012fmanoma, pa\u017evelgsime \u012f i\u0161takas: kaip s\u0105\u017ein\u0117s s\u0105voka buvo i\u0161rei\u0161kiama \u017eod\u017eiais. Imkim\u0117s nuobodokos, bet reikalingos pa\u017eintin\u0117s proced\u016bros \u2013 etimologinio \u017eod\u017ei\u0173 nagrin\u0117jimo. Visiems m\u016bs\u0173 s\u0105mon\u0117s \u201eingredientams\u201c ir viskam, su kuo susiduriame, bandome rasti \u017eodin\u0119 i\u0161rai\u0161k\u0105. Bet ne visada pana\u0161ius dalykus apib\u016bdiname tuo pa\u010diu \u017eod\u017eiu. Pana\u0161iai nutiko ir su s\u0105\u017ein\u0117s s\u0105voka.
\nPirmoji \u0161ios s\u0105vokos reik\u0161m\u0117 susieta su graiki\u0161ku \u017eod\u017eiu synoida<\/em> \u2013 \u201esu kuo nors \u017einoti apie k\u0105 nors\u201c. \u0160io veiksma\u017eod\u017eio derinys su vienu graiki\u0161ku \u012fvard\u017eiu \u012fgijo reik\u0161m\u0119 \u201eb\u016bti bendrininku, ko nors liudininku\u201c. Sangr\u0105\u017einis posakissynoida emauto <\/em>(\u201e\u017einoti arba suvokti save pat\u012f\u201c) sujung\u0117 viename asmenyje t\u0105, kuris \u017eino, ir tai, kas yra pa\u017einimo objektas. Sokratui \u0161i s\u0105voka rei\u0161k\u0117 poelgio, da\u017eniausiai neigiamo, \u012fvertinim\u0105, o ne pat\u012f veiksm\u0105. Synoida emauto<\/em> atsirado graik\u0173 kalboje VII a. pr. Kr. ir pla\u010diai paplito graik\u0173 klasikin\u0117je literat\u016broje. Paprastai \u0161i fraz\u0117 rei\u0161k\u0117 \u201esuvokti padarius k\u0105 nors neigiamo\u201c.
\nI\u0161 synoida<\/em> kilo daiktavard\u017eiai syneidesis<\/em> ir syneidos<\/em>. I am\u017eiuje pr. Kr. \u0161ie \u017eod\u017eiai buvo paplit\u0119 tarp graik\u0173, rom\u0117n\u0173 ir \u017eyd\u0173 ir rei\u0161k\u0117 \u201es\u0105\u017ein\u0119\u201c.<\/p>\n

S\u0105\u017ein\u0117 helenistiniu po\u017ei\u016briu<\/strong><\/p>\n

Senov\u0117s graikai teig\u0117, kad \u017emogaus prigimtis, taigi ir jo s\u0105\u017ein\u0117, yra dualistin\u0117. \u017dmogaus s\u0105\u017ein\u0117je yra du pradai, du \u201eego\u201c: g\u0117rio ir blogio. \u0160is prie\u0161ingybi\u0173 susid\u016brimas \u017emoguje sukelia moralin\u012f konflikt\u0105, kuris v\u0117liau pavadintas \u201es\u0105\u017ein\u0117s grau\u017eimu\u201c. Konfliktas kyla tik po s\u0105ly\u010dio su netvarka ar \u012fstatymo pa\u017eeidimo (krik\u0161\u010dioni\u0161ka terminologija \u2013 padarius nuod\u0117m\u0119). Taigi vyraujantis s\u0105\u017ein\u0117s pasirei\u0161kimo faktorius buvo poelgio \u012fvertinimas, ir kalbant apie s\u0105\u017ein\u0119 tur\u0117ta omenyje ne\u0161vari, kalta s\u0105\u017ein\u0117 ir tik labai retai \u2013 \u0161vari.
\nNuo to laiko, kai \u017emogus \u0117m\u0117 matyti s\u0105\u017ein\u0117je savo paties atspind\u012f, buvo akcentuojami du momentai. Vienas j\u0173 \u2013 sav\u0119s paties, savo esm\u0117s pa\u017einimas, kitas \u2013 poelgi\u0173 atspindys, t. y. moralinis s\u0105\u017ein\u0117s aspektas. S\u0105\u017ein\u0117 tapo susieta su etika. Taigi pirmin\u0117 s\u0105\u017ein\u0117s samprata ap\u0117m\u0117 minimal\u0173, sveik\u0105 m\u0105stym\u0105, kurio d\u0117ka \u017emogus gal\u0117jo pa\u017einti pat\u012f save<\/em>. S\u0105\u017ein\u0117 buvo vidin\u0117s \u017emogaus esyb\u0117s dalis, jo sugeb\u0117jimas veikti remiantis \u017einojimu ir supratimu to, kas teisinga.
\nPasak Sokrato, vidinis konfliktas kyla tada, kai \u017emogus suvokia savo nei\u0161manym\u0105 ar ne\u017einojim\u0105. Bet \u017eini\u0173 tr\u016bkum\u0105 galima pa\u0161alinti dialekti\u0161kai \u2013 suvokiant ir \u012fvertinant prie\u0161ybes. Suvokimas \u012fmanomas tod\u0117l, kad \u017emogus turi ry\u0161\u012f su dievi\u0161kuoju Logosu, kuris yra b\u016bties pagrindas ir visuotin\u0117s tvarkos \u012fk\u016bnijimas. Sokrato supratimu, s\u0105\u017ein\u0117 yra ne\u017einojimo indikatorius, kai, pri\u0117m\u0119 neteising\u0105 sprendim\u0105, pasielgiame neteisingai ir tuo prie\u0161taraujame nustatytai dievi\u0161kai tvarkai, i\u0161reik\u0161tai Logose.
\nRomos filosofai \u2013 eklektikas Ciceronas ir stoikas Seneka \u2013 kalb\u0117jo apie s\u0105\u017ein\u0119 kaip vidin\u012f bals\u0105, kaltinant\u012f arba pateisinant\u012f ir nurodant\u012f, kaip reikia teisingai pasielgti. Jie teig\u0117, kad laimingo gyvenimo s\u0105lyga yra gera s\u0105\u017ein\u0117.
\n\u0160iuolaikinis po\u017ei\u016bris \u012f \u017emog\u0173 nepa\u017eeng\u0117 toliau u\u017e graik\u0173 dualizm\u0105. Pavyzd\u017eiui, S. Freudas mat\u0117 \u017emoguje du instinktus: libido (reprodukcijos ir k\u016brimo) ir mirties instinkt\u0105 (vidin\u0117s destrukcijos, griovimo) ir teig\u0117, kad \u0161is antrasis pradas \u017emogaus gyvenime visada vyrauja. G\u0117rio ir blogio kov\u0105 \u017emoguje puikiai apra\u0161\u0117 apa\u0161talas Paulius Lai\u0161ke romie\u010diams (Rom 7,15 ir toliau). Ten vaizd\u017eiai parodyta s\u0105\u017ein\u0117s balso ir gyvenimo tikrov\u0117s drama.<\/p>\n

S\u0105\u017ein\u0117 judaizmo po\u017ei\u016briu<\/strong><\/p>\n

Gali pasirodyti keista, kad \u017eod\u017eius, rei\u0161kian\u010dius s\u0105\u017ein\u0117s s\u0105vok\u0105, prad\u0117jome nagrin\u0117ti nuo graik\u0173 kalbos. Atrodyt\u0173, teisingiau b\u016bt\u0173 prad\u0117ti nuo ivrito, tos senovin\u0117s kalbos, kuria para\u0161ytas Senasis Testamentas. Bet nesisteb\u0117kime: ST \u017eyd\u0173 kalboje n\u0117ra specialaus \u017eod\u017eio \u0161iai s\u0105vokai perteikti ir pati s\u0105voka, kitaip nei Naujajame Testamente, \u010dia n\u0117ra konkreti. ST \u017emogaus savimon\u0117 ir sav\u0119s vertinimas tiesiogiai siejasi su paklusnumu Dievui. Vidinis \u017emogaus balsas ir Dievo balsas, nukreiptas \u012f \u017emog\u0173, turi harmoningai susilieti, o tai pasiekiama tik pakl\u016bstant Dievo valiai. \u010cia n\u0117ra vietos samprotavimo autonomijai, b\u016bdingai graikams. ST moral\u0117s \u012fstatymas \u017emogaus viduje, t. y. s\u0105\u017ein\u0117, susieta su Dievo potvarkiais, o jie apima visas \u017emogaus gyvenimo sferas. Tod\u0117l ir \u017emogaus po\u017ei\u016bris \u012f save pat\u012f nustatomas Dievo. Tai puikiai iliustruoja 139-oji psalm\u0117. Ortodoksas \u017eydas pasiekia sav\u0119s pa\u017einim\u0105 ne gilindamasis \u012f save, bet kreipdamasis \u012f Diev\u0105. Dievo \u017eodis leid\u017eia \u017emogui pa\u017einti pat\u012f save ir daro j\u012f atsaking\u0105 u\u017e poelgius. \u201e\u017dodis yra tau labai arti, \u2013 jis yra tavo burnoje ir tavo \u0161irdyje, kad vykdytumei\u201c (\u012est 30,14). Tod\u0117l g\u0117rio \u017einojimas ir blogio vengimas priklauso nuo Vie\u0161paties nuostat\u0173 pa\u017einimo ir j\u0173 laikymosi. \u201eBranginu savo \u0161irdyje Tavo \u017eod\u012f, kad Tau nenusid\u0117\u010diau\u201c (Ps 119,11).
\nKai kurie angli\u0161ki vertimai ST \u017eod\u012f leb<\/em> (\u201e\u0161irdis, protas\u201c) ver\u010dia kaip \u201es\u0105\u017ein\u0117\u201c. Tai neprie\u0161tarauja ST mokymui apie \u017emog\u0173, pagal kur\u012f \u017emogi\u0161kosios savimon\u0117s centras yra \u0161irdis. \u0160ia prasme ST s\u0105voka \u201e\u0161irdis\u201c atitinka s\u0105\u017ein\u0117s samprat\u0105 graik\u0173-rom\u0117n\u0173 pasaulyje, ir \u0161i s\u0105voka dav\u0117 pagrind\u0105 NT s\u0105\u017ein\u0117s koncepcijai.<\/p>\n

S\u0105\u017ein\u0117 Naujojo Testamento po\u017ei\u016briu<\/strong><\/p>\n

ST leb <\/em>ir NT syneidesis<\/em> id\u0117j\u0173 s\u0105saja niekur n\u0117ra tokia ry\u0161ki kaip apa\u0161talo Pauliaus Lai\u0161ke romie\u010diams: \u201eJie [pagonys] \u012frodo, kad \u012fstatymo reikalavimai \u012fra\u0161yti j\u0173 \u0161irdyse, ir tai liudija j\u0173 s\u0105\u017ein\u0117 bei mintys, kurios tai kaltina, tai teisina viena kit\u0105\u201c (Rom 2,15). Pauliui s\u0105\u017ein\u0117 rei\u0161kia \u017emogaus esyb\u0117s dal\u012f, kuri arba draud\u017eia, arba nurodo \u017emogui, kaip turi elgtis, kad patikt\u0173 Dievui.
\nSavo lai\u0161kuose apa\u0161talas Paulius \u017eod\u012f syneidesis<\/em> vartoja daugiau nei 20 kart\u0173. Akivaizdu, kad s\u0105\u017ein\u0117s s\u0105voka buvo suprantama ir priimtina adresatams. Ta\u010diau nustatyti, koki\u0105 prasm\u0119 pats apa\u0161talas Paulius teik\u0117 \u0161iai s\u0105vokai, galima tik i\u0161analizavus jo lai\u0161k\u0173 kontekst\u0105. S\u0105lygi\u0161kai galima i\u0161skirti tris pagrindines \u0161io \u017eod\u017eio prasmes.
\n1. Visais atvejais, kai apa\u0161talas Paulius vartoja \u017eod\u012f syneidesis<\/em>, jis turi omenyje \u017eymiai platesn\u012f dalyk\u0105 negu netobul\u0105 ir yding\u0105 s\u0105\u017ein\u0119 graik\u0173 ir \u017eyd\u0173 po\u017ei\u016briu. Netiesiogiai tai atspindi \u0161ie \u017eod\u017eiai: \u201eNors nesijau\u010diu kaltas [ne\u017einau apie save nieko blogo], bet d\u0117l to dar nesu i\u0161teisintas. Mano teis\u0117jas yra Vie\u0161pats\u201c (1 Kor 4,4). Matome, kad apa\u0161talui lemiama yra ne \u017emoni\u0173 ar jo paties, bet Dievo nuomon\u0117. D\u0117l J\u0117zaus Kristaus aukos Dievas priima ir i\u0161teisina nusid\u0117j\u0117l\u012f, nuosekliai i\u0161laisvindamas j\u012f i\u0161 nuod\u0117m\u0117s vald\u017eios. Paulius i\u0161ry\u0161kina teigiam\u0105 s\u0105\u017ein\u0117s pus\u0119, ko negal\u0117jo padaryti jo pirmtakai iki Dievo S\u016bnaus apsirei\u0161kimo. Pauliaus s\u0105\u017ein\u0117 patvirtina jam, kad jo gyvenimas yra teisingas ir patinka Dievui: \u201eSakau ties\u0105 Kristuje, nemeluoju, \u2013 tai liudija ir mano s\u0105\u017ein\u0117 \u0160ventojoje Dvasioje\u201c (Rom 9,1). Kiekvienas tikintis \u017emogus gali kreiptis \u012f savo s\u0105\u017ein\u0119 kaip \u012f Dievo teism\u0105, ir jei \u017emogaus s\u0105\u017ein\u0117 jo pus\u0117je, jis jau\u010diasi saugus ir gali i\u0161tverti daugyb\u0119 gyvenimo b\u0117d\u0173 ir nepelnyt\u0173 persekiojim\u0173.
\n2. A\u0161tuoniose i\u0161traukose Paulius vartoja \u017eod\u012f syneidesis<\/em> kalb\u0117damas apie stabams paaukot\u0105 m\u0117s\u0105 (1 Kor 8,7\u201313; 10,25\u201330). Korinto ir kit\u0173 pagoni\u0161k\u0173 miest\u0173 krik\u0161\u010dionys susiduria su problema: ar galima valgyti stabams paaukot\u0105 maist\u0105? Pagoni\u0173 supratimu, ore pilna demon\u0173, kurie taiko patekti \u012f \u017emog\u0173, o lengviausia patekti \u012f jo vid\u0173 su maistu. Tod\u0117l i\u0161 demon\u0173 baim\u0117s prakti\u0161kai visa m\u0117sa b\u016bdavo pa\u0161ven\u010diama dievams (stabams), ir dalis tokios paaukotos m\u0117sos atsidurdavo turguje. K\u0105 reik\u0117jo daryti krik\u0161\u010dioniui, kad neb\u016bt\u0173 dvasin\u0117s \u017ealos? Kaip apsidrausti nuo stabams paaukoto maisto, ir ar nebus stabmeldyst\u0117 vai\u0161intis kartu su pagonimis?
\n\u010cia krik\u0161\u010dioni\u0173 nuomon\u0117s i\u0161siskirdavo. Vieni teig\u0117, kad joki\u0173 dievai\u010di\u0173 n\u0117ra, kad yra tik Dievas K\u016br\u0117jas ir tod\u0117l valgyti stabams aukot\u0105 m\u0117s\u0105 nekenksminga. Kiti, tik\u0117dami vienatin\u012f Diev\u0105, vis dar negal\u0117jo atsikratyti i\u0161 vaikyst\u0117s \u012fdiegto tik\u0117jimo stabais ir bijojo, kad neb\u016bt\u0173 suter\u0161ti. Abu po\u017ei\u016briai pagr\u012fsti ir tod\u0117l gana smulkiai nagrin\u0117jami apa\u0161talo Pauliaus 1-ajame lai\u0161ke korintie\u010diams (8\u201310 skyriuose).
\nVisais atvejais, kalb\u0117damas net ir apie \u201esilpn\u0105 s\u0105\u017ein\u0119\u201c, apa\u0161talas Paulius galvoje turi \u017eymiai visapusi\u0161kesn\u012f rei\u0161kin\u012f negu kaltumo jausmas. S\u0105\u017ein\u0117 \u2013 tai pats \u017emogus, suvokiantis ir \u012fvertinantis savo poelg\u012f. 8-ajame skyriuje vartojami posakiai tinka ir s\u0105\u017einei, ir \u017emogui: silpnas (eil. 9\u201312), susitepti (eil. 7), su\u017eeisti (eil. 12). Po\u017ei\u016bris \u012f savo s\u0105\u017ein\u0119 yra po\u017ei\u016bris \u012f save pat\u012f, ir po\u017ei\u016bris \u012f artimo s\u0105\u017ein\u0119 yra po\u017ei\u016bris \u012f pat\u012f artim\u0105.
\nPagrindiniai Pauliaus teiginiai tokie: kai \u017emogus patiria Kristaus malon\u0119, jo s\u0105\u017ein\u0117 ir i\u0161laisvinama, ir \u012fpareigojama. Stipr\u016bs tik\u0117jimu (\u017einantys, kad joki\u0173 stab\u0173 n\u0117ra) turi elgtis atsargiai ir apriboti savo veiksmus (nevalgyti paaukotos m\u0117sos), kad nesu\u017eeist\u0173 silpn\u0173j\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173 (tikin\u010di\u0173 stabais). Atsargi ir d\u0117mesinga s\u0105\u017ein\u0117 suvar\u017eo savo laisv\u0119, nustato sau ribas, kad nepakenkt\u0173 artimui.
\n3. Lai\u0161ke romie\u010diams, 2,14\u20131,6 apa\u0161talas Paulius apie pagoni\u0173 s\u0105\u017ein\u0119 kalba kaip apie imanentin\u012f \u012fstatym\u0105, kylant\u012f \u012f pirmaprad\u0119 Prie\u017east\u012f \u2013 Diev\u0105. S\u0105\u017ein\u0117 arba teisia mintis, arba joms pritaria. S\u0105\u017ein\u0117 siekia tolyn, \u012f ateit\u012f ir atspindi tam tikr\u0105 \u017emogaus atsakomyb\u0119. Jeigu ateityje, po mirties, \u017emogaus niekas nelaukia, kod\u0117l s\u0105\u017ein\u0117 mus teisia? Nors ir kyla i\u0161 m\u016bs\u0173 vidaus, s\u0105\u017ein\u0117 veikia nepriklausomai nuo m\u016bs\u0173 valios. Ji lygina m\u016bs\u0173 elges\u012f su ka\u017ekokiu auk\u0161\u010diausiu etalonu, s\u0105lygojamu transcendentin\u0117s prie\u017easties, kuriai kiekvienas jau\u010diasi atsakingas. S\u0105\u017ein\u0117s pasirei\u0161kimas \u012frodo tokios prie\u017easties tikrov\u0119. Net jei \u017emogus nesusim\u0105sto apie savo b\u016bt\u012f, s\u0105\u017ein\u0117 jam primena apie jo atsakomyb\u0119 am\u017einybei.S\u0105\u017ein\u0117 yra ta \u017emogaus prigimties dalis, kuri nenori susitaikyti su am\u017eina bausme.<\/em> Jos grau\u017eimas, matyt, ir bus am\u017eino kent\u0117jimo dalis.
\nApibendrinant galima pasakyti, kad Paulius kaip niekas i\u0161 jo pirmtak\u0173 suteik\u0117 \u017eod\u017eiui syneidesis pla\u010di\u0105 reik\u0161m\u0119. Sujung\u0119s graik\u0173 po\u017ei\u016br\u012f \u012f \u017emog\u0173 kaip m\u0105stan\u010di\u0105 b\u016btyb\u0119 su \u017eyd\u0173 tradicija, pabr\u0117\u017eusi\u0105 Dievo \u017eod\u017eio pirmaeili\u0161kum\u0105, Paulius i\u0161kelia \u017emogaus b\u016bties, jo pa\u017einimo ir poelgi\u0173 problemas. Bet visas \u0161ias problemas jungia naujas dalykas, susietas su s\u0105\u017ein\u0117s id\u0117ja, \u2013 paskelbimas, kad \u017emogus J\u0117zaus Kristaus d\u0117ka pripa\u017e\u012fstamas teisiu prie\u0161 Diev\u0105. Tai leid\u017eia mums ne tik suvokti m\u016bs\u0173 kovojan\u010dios dualistin\u0117s prigimties konfliktus, bet ir rasti j\u0173 sprendim\u0105: Vie\u0161pats pa\u017ead\u0117jo i\u0161gydyti ir dvasi\u0161kai atnaujinti \u017emogaus esyb\u0119. Gr\u0119\u017eimasis nuo nedoros s\u0105\u017ein\u0117s \u012f ger\u0105 neapsiriboja vien moral\u0117s ir religijos sferomis, tai apima vis\u0105 \u017emog\u0173. \u017dmogi\u0161kosios esyb\u0117s kaip naujo k\u016brinio atk\u016brimas per tik\u0117jim\u0105 \u2013 tai viso gyvenimo procesas.<\/p>\n

S\u0105\u017ein\u0117s apibr\u0117\u017eimas<\/strong><\/p>\n

Dabar galime tiksliau apibr\u0117\u017eti, kas gi yra s\u0105\u017ein\u0117. \u0160iuolaikin\u0117 teologija supranta s\u0105\u017ein\u0119 kaip nepriklausom\u0105, autonomi\u0161kai veikian\u010di\u0105 j\u0117g\u0105, moral\u0117s postulat\u0173 saugykl\u0105, kontroliuojan\u010di\u0105 \u017emogaus poelgius sutinkamai su Dievo valia. I\u0161samesn\u012f apibr\u0117\u017eim\u0105 pateikia Erikas Niustremas Biblijos enciklopediniame \u017eodyne: \u201eS\u0105\u017ein\u0117 \u2013 tai \u017emogaus sielos suvokimas, jog ji susieta su tokiu jos pripa\u017eintu moral\u0117s \u012fstatymu, kuris nepaperkamai liudija \u017emogaus viduje, pritaria arba smerkia, kuris sako, kas teisinga ir kas neteisinga\u201c.
\nVisai nat\u016bralu paklausti, kurioje \u017emogaus dalyje slypi s\u0105\u017ein\u0117? Ji nesutalpinama kokioje nors konkre\u010dioje vietoje, nes, kaip psichikos dalis, perskverbia vis\u0105 siel\u0105 ir kontroliuoja jos funkcijas: pa\u017einim\u0105, elges\u012f, jausmus, mintis, norus ir vali\u0105.
\n
\nS\u0105\u017ein\u0117s ontologija ir psichologija<\/strong><\/p>\n

Kai pirmieji \u017emon\u0117s nepakluso Dievui, jie savavali\u0161kai pasmerk\u0117 save atskyrimui nuo Jo. Bet K\u016br\u0117jas nepamet\u0117 j\u0173 likimo valiai. Jis dovanojo jiems priemon\u0119, tam tikru mastu apsaugan\u010di\u0105 nuo visi\u0161ko dvasinio sugedimo \u2013 \u201estabd\u017eius\u201c, s\u0105\u017ein\u0119, sugeban\u010di\u0105 atskirti gera nuo bloga. Kiekvieno \u017emogaus s\u0105\u017ein\u0117je yra i\u0161saugotas prisiminimas apie Diev\u0105 ir tyr\u0105 gyvenim\u0105 su Juo, prarast\u0105 per nuopuol\u012f.<\/em> Kai pabunda s\u0105\u017ein\u0117, tai rei\u0161kia, kad \u017emogus prisimena Diev\u0105 ir gyvenim\u0105 be nuod\u0117m\u0117s, nors galb\u016bt to ir nesuvokia.
\nS\u0105\u017ein\u0117 yra dichotomi\u0161ka, joje galima i\u0161skirti du komponentus: \u012fstatymin\u012f ir baud\u017eiam\u0105j\u012f. Pirmame gl\u016bdi intuityvus \u017einojimas, kaip reikia pasielgti, o antrasis \u012fsijungia, kai pasielgiame prie\u0161ingai tokiam \u017einojimui. Bet koks kalt\u0117s jausmas yra s\u0105\u017ein\u0117s veiklos i\u0161dava.<\/em> Kartais s\u0105\u017ein\u0117s priekai\u0161tai b\u016bna tokie intensyv\u016bs, kad j\u0173 ne\u012fmanoma nuslopinti jokiomis mintimis ar net pakeitus aplink\u0105. Bet ne visuomet s\u0105\u017ein\u0117 kalba taip ai\u0161kiai ir garsiai, ir kai \u017emon\u0117s laukia b\u016btent tokio jos balso, jie nei\u0161girsta jokio. Da\u017eniausiai s\u0105\u017ein\u0117s priekai\u0161tai pasirei\u0161kia miglotu nerimo, grau\u017eaties jausmu d\u0117l ko nors nepadaryto arba tiesiog nuovargio, apatijos jausmu. Mirties, senatv\u0117s, kit\u0173 nepalankumo baim\u0117 kyla i\u0161 ne\u0161varios s\u0105\u017ein\u0117s. Tarp daugelio baim\u0117s prie\u017eas\u010di\u0173 yra nes\u0105moningas kalt\u0117s jausmas. S\u0105\u017ein\u0117 smerkia \u017emog\u0173 d\u0117l neteisingai nugyvento gyvenimo, praleist\u0173 galimybi\u0173 panaudoti g\u0117riui savo gabumus. Neretai manoma, kad senstant degraduoja asmenyb\u0117 ir d\u0117l to kyla senatv\u0117s baim\u0117, bet j\u0105 i\u0161 dalies s\u0105lygoja pas\u0105moninis kalt\u0117s jausmas d\u0117l neteisingai eikvojamo laiko. S\u0105\u017ein\u0117 bando mus sustabdyti, kad nukreiptume savo gyvenim\u0105 tokia vaga, kokiai esame pa\u0161aukti kaip Dievo k\u016briniai.
\nDa\u017enai \u017emogus, nesugebantis ar nenorintis susitaikyti su savo s\u0105\u017eine ar negalintis pakilti iki jos lygio, pradeda tempti j\u0105 \u017eemyn, iki savo lygio. Pradedami racionalizuoti i\u0161 s\u0105\u017ein\u0117s kylantys impulsai. M\u0105stymas pradeda juos ai\u0161kinti savaip ir tarpininkauti tarp \u017emogaus ir s\u0105\u017ein\u0117s, savimi u\u017estodamas ir atstodamas j\u0105. Savo i\u0161ved\u017eiojimus \u017emogus ima laikyti s\u0105\u017ein\u0117s balsu. Kartais d\u0117l to susiformuoja stulbinantis g\u0117rio ir blogio supratimas. N. Berdiajevas pateikia \u012fdom\u0173 pavyzd\u012f. Vienas hotentotas \u012f klausim\u0105, kas yra g\u0117ris, atsako: \u201eKai a\u0161 pavogsiu kito \u017emon\u0105\u201c. Blogis, jo nuomone, bus tada, \u201ekai kas nors pavogs mano \u017emon\u0105\u201c.
\nKartais \u017emon\u0117ms pavyksta ilgam u\u017eslopinti savyje s\u0105\u017ein\u0117s bals\u0105. Bet yra viena nekotroliuojama b\u016bsena, kai atsiribojame nuo i\u0161or\u0117s \u012ftakos ir pasineriame \u012f vidin\u012f i\u0161gyvenim\u0173 pasaul\u012f. Tai miegas, kurio metu persipina nes\u0105moningos paskatos bei pas\u0105mon\u0117s impulsai. Kartais miegas yra vienintel\u0117 \u017emogaus b\u016bsena, kada jis negali u\u017eslopinti s\u0105\u017ein\u0117s balso.<\/em>
\nS. Freudas pagr\u012fstai nurodo du s\u0105mon\u0117s \u0161altinius. Vien\u0105 sudaro \u012fgimtos elgesio programos, kitas yra socialinis, arba \u012fskiepytas \u0161altinis. Pirmasis yra s\u0105\u017ein\u0117 tikr\u0105ja prasme, t. y. \u012fgimtas g\u0117rio ir blogio supratimas. Jis atsispindi De\u0161imtyje Dievo \u012fsakym\u0173. Socialin\u012f s\u0105\u017ein\u0117s aspekt\u0105 formuoja m\u016bs\u0173 aplinka. Tai pirmiausia \u0161eima, po to valstyb\u0117, \u0161vietimo strukt\u016bros, visuomen\u0117s nuomon\u0117 ir t. t. Besiformuojant vertybi\u0173 skalei \u017emogus tokius autoritetus kaip t\u0117vai, valstyb\u0117, visuomen\u0117s nuomon\u0117 pripa\u017e\u012fsta \u2013 s\u0105moningai ar ne \u2013 kaip moral\u0117s princip\u0173 autorius. \u0160iems principams jis pakl\u016bsta ne tod\u0117l, kad tokia jo nuomon\u0117 apie vertybes, bet tod\u0117l, kad to reikalauja arba draud\u017eia autoritetas. \u017dmogus visada turi autoriteto ir tobul\u0117jimo poreik\u012f, bet da\u017enai tas autoritetas yra sugadinta aplinka, kuri suter\u0161ia, prislegia ir deformuoja s\u0105\u017ein\u0119, beje, i\u0161 vidaus ardom\u0105 nuod\u0117m\u0117s. Tai veda mus \u012f soteriologijos problem\u0105, t. y. s\u0105\u017ein\u0117s apvalymo poreik\u012f. Toks apvalymas \u012fmanomas per atgail\u0105, suvokiant savo gyvenimo, poelgi\u0173 baisum\u0105, j\u0173 neatitikim\u0105 dievi\u0161ko sumanymo. Pati atgaila yra Dievo malon\u0117s veikimo m\u016bs\u0173 sieloje i\u0161dava. Per atgail\u0105, per s\u0105\u017ein\u0117s atnaujinim\u0105 \u012fvyksta dvasinis atgimimas. \u017dmogus pasiekia santarv\u0119 su savimi ir Dievu, atranda pusiausvyr\u0105 ir ramyb\u0119, kurios ilg\u0117josi. Nors Dievo dovanota malon\u0117 nepa\u0161alina \u017emogi\u0161kosios prigimties dualizmo, nesunaikina mumyse slypin\u010dio nuod\u0117mingo prado, bet \u0161i malon\u0117 suteikia j\u0117gos pasiprie\u0161inti blogiui. Dvasi\u0161kai atgim\u0119 sugebame u\u017eimti ir teising\u0105 socialin\u0119 pozicij\u0105.
\nTaigi mums reikia i\u0161mokti \u012fsiklausyti \u012f savo s\u0105\u017ein\u0117s bals\u0105. Bet prisiminkime, kad s\u0105\u017ein\u0117 duota \u012fvertinti tik sau pa\u010diam. Jei i\u0161keliame savo s\u0105\u017ein\u0119 iki \u012fstatymo lygio, taikomo kitiems, pa\u017eeid\u017eiame s\u0105\u017ein\u0117s laisv\u0119. \u201eNeteiskite, kad neb\u016btum\u0117te teisiami\u201c (Mt 7,1). S\u0105\u017ein\u0117 ragina mus i\u0161tirti save pa\u010dius. Jei matome \u201ekrislus\u201c savo artim\u0173 akyse, tai rodo, kad nebematome blogio savyje ir jam pataikaujame.
\nPatyr\u0119 dvasin\u012f atgimim\u0105, b\u016bkime labai atid\u016bs savo dvasiniam gyvenimui ir nuolat tikrinkime, ar jis atitinka t\u0105 standart\u0105, kur\u012f randame Dievo \u017eodyje \u2013 Biblijoje.<\/p>\n

Vladimir Charlamov<\/strong>, teologijos magistras, d\u0117sto patristik\u0105 ir logik\u0105 Maskvos baptist\u0173 teologin\u0117je seminarijoje<\/p>\n

Vert\u0117 Nijol\u0117 Latu\u017eien\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Svarbi \u017emogaus moralinio veido dalis yra jo s\u0105\u017ein\u0117. Tai gili ir intymi asmenyb\u0117s sritis, kurioje integruojama visa dorovin\u0117 veikla. S\u0105\u017ein\u0117s problema, tiksliau, problemos d\u0117l s\u0105\u017ein\u0117s neretai atveda \u017emog\u0173 \u012f sud\u0117ting\u0105 situacij\u0105. Da\u017enai vieni \u017emon\u0117s, nenor\u0117dami eiti \u012f kompromis\u0105 su s\u0105\u017eine, teisingumo, meil\u0117s, tik\u0117jimo vardan aukoja daug k\u0105, net savo gyvyb\u0119. O kiti, teisindamiesi s\u0105\u017ein\u0117s liepimu, pasielgia niek\u0161i\u0161kai. Paradoksalu, bet vienam jo s\u0105\u017ein\u0117 liepia myl\u0117ti prie\u0161us, o i\u0161 kito reikalauja nuimin\u0117ti prie\u0161\u0173 skalpus. <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":539,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[14],"tags":[196,195],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/565"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=565"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/565\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":567,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/565\/revisions\/567"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/539"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=565"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=565"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=565"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}