{"id":568,"date":"2016-05-12T16:58:31","date_gmt":"2016-05-12T13:58:31","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=568"},"modified":"2016-05-12T16:58:43","modified_gmt":"2016-05-12T13:58:43","slug":"blaiseas-pascalis-mokslinis-mastymas-ir-krikscioniskas-tikejimas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=568","title":{"rendered":"Blaise\u2019as Pascalis: mokslinis m\u0105stymas ir krik\u0161\u010dioni\u0161kas tik\u0117jimas"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\"><em>Norbert Schnabel<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Vieniems jis \u2013 pirmosios skai\u010diavimo ma\u0161inos i\u0161rad\u0117jas, kiti \u017eino j\u012f suformulavus pagrindinius fizikos ir matematikos d\u0117snius, tretiems \u2013 giliai religingas filosofas ir \u201eMin\u010di\u0173\u201c, pla\u010dios apimties krik\u0161\u010dionyb\u0119 ginan\u010dio poleminio veikalo autorius. Tai, kad jis buvo ir viena, ir antra, \u2013 mokslo genijus ir krik\u0161\u010dionyb\u0117s apologetas, \u2013 tikriausiai did\u017eia dalimi rodo tas i\u0161kilnumas, kur\u012f ir \u0161iandien tebeskleid\u017eia Blaise\u2019as Pascalis (1623\u20131662).<br \/>\n<\/strong><br \/>\nPascalis, vieno pranc\u016bz\u0173 finansininko s\u016bnus, jau ankstyvoje vaikyst\u0117je pasi\u017eymi nepaprastais matematiniais gabumais. Jam sulaukus vos 16 met\u0173, publikuojamas pirmasis jo matematikos veikalas \u201eK\u016bgio pj\u016bvi\u0173 teorijos tyrimas\u201c. Kad pad\u0117t\u0173 savo t\u0117vui skai\u010diuoti mokes\u010dius, jis sukonstruoja skai\u010diavimo ma\u0161in\u0105. Pascalis suformulavo pirmuosius tikimybi\u0173 teorijos teiginius, sudar\u0117 diferencialinio ir integralinio skai\u010diavimo taisykles. Nepaisydamas antikos tyrin\u0117toj\u0173 prielaid\u0173 apie gamtoje egzistuojan\u010di\u0105 <em>horror vacui <\/em>(tu\u0161tumos baim\u0119), jis su jo paties sukonstruotu barometru \u012frodo beor\u0117s erdv\u0117s buvim\u0105 ir tuo pat metu suformuluoja hidrostatin\u0117s pusiausvyros teorij\u0105 (pusiausvyros d\u0117sn\u012f susisiekian\u010diuose induose), kuriuo remdamasis \u017eengia hidraulinio preso atradimo link.<br \/>\nXVII a. kataliki\u0161koje Pranc\u016bzijoje aktyviai veik\u0117 asketi\u0161kas religinis ir visuomeninis s\u0105j\u016bdis \u2013 jansenizmas. Jis buvo grie\u017etai orientuotas \u012f Augustin\u0105 ir vis\u0173 pirma \u012f jo malon\u0117s moksl\u0105. Katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios, ypa\u010d j\u0117zuit\u0173, \u016bmai u\u017egniau\u017etos jansenist\u0173 id\u0117jos buvo pasmerktos (1653 m.) ir popie\u017eiaus (daugel met\u0173 vedant a\u0161trius teologinius gin\u010dus) bei valstyb\u0117s persekiojamos ir mal\u0161inamos.<br \/>\n1646 m. Pascalis susidomi jansenizmu. Dvasin\u0117 polemika, kurios metu jis tai nusigr\u0119\u017eia nuo \u0161io religinio jud\u0117jimo, tai v\u0117l prie jo priart\u0117ja, pasiekia apog\u0117j\u0173 i\u0161gyvenant atsivertim\u0105, kur\u012f Pascalis u\u017efiksuoja savo garsiajame \u201eMemoriale\u201c. Ant pergamento jis u\u017era\u0161o 1654-\u0173j\u0173 lapkri\u010dio 23 d. \u201eUgnies nakties\u201c patyrim\u0105 bei nauj\u0105j\u012f savo \u201e\u0161irdies \u012fsitikinim\u0105\u201c ir \u012fsiuva \u0161\u012f lapel\u012f u\u017e chalato pamu\u0161alo: [1]<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>Ugnis<br \/>\nAbraomo Dievas, Izaoko Dievas, Jok\u016bbo Dievas,<br \/>\nbet ne filosof\u0173 ir mokslinink\u0173 Dievas.<br \/>\nTikrumas. Tikrumas. Jausmas, D\u017eiaugsmas, Taika.<br \/>\nJ\u0117zaus Kristaus Dievas.<br \/>\nDeum meum et Deum vestrum. [2]<br \/>\nTavo Dievas bus mano Dievas.<br \/>\nU\u017emir\u0161ti pasaul\u012f ir visk\u0105, i\u0161skyrus Diev\u0105.<br \/>\nJ\u012f rasti galima tik ten, kur nurodo Evangelija.<br \/>\n\u017dmogaus dvasios didyb\u0117.<br \/>\nTeisingasis T\u0117ve, pasaulis nepa\u017eino tav\u0119s, o a\u0161 tave pa\u017einau.<br \/>\nD\u017eiaugsmas, D\u017eiaugsmas,<br \/>\nD\u017eiaugsmas, d\u017eiaugsmo a\u0161aros.<br \/>\nA\u0161 i\u0161siskyriau su juo.<br \/>\nDereliquerunt me fontem aque vivae. [3]<br \/>\nMano Dieve, nejaugi tu mane apleisi?<br \/>\nNebesiskirsiu su juo per am\u017eius.<br \/>\nTai yra am\u017einasis gyvenimas, tegu pa\u017eins jie tave, vienintel\u012f tikr\u0105j\u012f Diev\u0105, ir tavo atsi\u0173st\u0105j\u012f J\u0117z\u0173 Krist\u0173.<br \/>\nJ\u0117zus Kristus!<br \/>\nJ\u0117zus Kristus!<br \/>\nA\u0161 i\u0161siskyriau su juo. A\u0161 b\u0117gau nuo jo, i\u0161si\u017ead\u0117jau,nukry\u017eiavau j\u012f.<br \/>\nNebesiskirsiu su juo niekada!<br \/>\nJ\u012f i\u0161saugoti galima tik ten, kur nurodo Evangelija.<br \/>\nAtsi\u017ead\u0117jimas visi\u0161kas ir d\u017eiaugsmingas.<br \/>\nVisi\u0161kas nuolankumas J\u0117zui Kristui ir mano dvasios t\u0117vui.<br \/>\nAm\u017einas d\u017eiaugsmas u\u017e vien\u0105 pareigos \u012fvykdymo \u017eem\u0117je dien\u0105.<br \/>\nNon obliviscar sermones tuos.<br \/>\nAmen. [4]<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Netrukus Pascalis pasitraukia \u012f Port Rojal\u012f, jansenist\u0173 vienuolyn\u0105, ir kuria ten anonimines bro\u0161i\u016br\u0117les \u2013 \u201eLai\u0161kus provincialui\u201c, vadinamuosius lai\u0161kus prie\u0161 j\u0117zuitus, kurie greitai \u012ftraukiami \u012f popie\u017eiaus draud\u017eiam\u0173 ra\u0161t\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105.<br \/>\n1657\u20131660 m. Pascalis dirba prie stambios krik\u0161\u010dionyb\u0117s apologijos. Ta\u010diau, b\u016bdamas tik 39-eri\u0173 met\u0173, suserga ir 1662 m. rugpj\u016b\u010dio 9 d. mir\u0161ta taip jos ir neu\u017ebaig\u0119s. 1670 m. pirm\u0105 kart\u0105 i\u0161leid\u017eiami \u0161io darbo fragmentai \u2013 i\u0161 tikr\u0173j\u0173 tik nesutvarkyta \u0161\u016bsnis chaoti\u0161kai prira\u0161yt\u0173 lapeli\u0173, pavadint\u0173 \u201eMintimis\u201c.<br \/>\nTai, kad Pascalis ir n\u016bdien yra stebinan\u010diai populiarus filosofas, kurio min\u010di\u0173 eiga nepraranda \u012ftikinamos galios, rodo dvi svarbiausios paskali\u0161kojo m\u0105stymo s\u0105vokos: pirmoji \u2013 \u201eproto nu\u017eeminimas\u201c (282 fragmentas) \u2013 yra ai\u0161kus jo polemini\u0173 ra\u0161t\u0173 tikslas; greta to Pascalis tur\u0117jo vis\u0173 pirma pad\u0117ti pajusti \u201e\u017emogaus didyb\u0119 ir menkyst\u0119\u201c (416 fragmentas), atvesti \u017emog\u0173 \u012f \u201edvilyp\u0117s jo prigimties\u201c pa\u017einim\u0105.<br \/>\nSiekdamas \u012frodyti proto menkum\u0105 Pascalis vis\u0173 pirma atsigr\u0119\u017eia \u012f Descartes\u2019o racionalizm\u0105 ir proto suabsoliutinim\u0105. Jei nepajudinamas tikrumas grind\u017eiamas teikiant pirmenyb\u0119 teiginiui <em>Cogito, ergo sum <\/em>(m\u0105stau, vadinasi, esu) ir tuo remdamasis protas palaipsniui leid\u017eiasi vis gilesnio pa\u017einimo link, tai Pascalis kaip tik siekia atskleisti b\u016btent \u0161io pa\u017einimo mechanizmo netobulum\u0105 ir ribotum\u0105. Jo nuomone, tokios prigimties proto galutin\u0117 i\u0161vada gali b\u016bti tik ta, \u201ekad egzistuoja begalyb\u0117 dalyk\u0173, kurie pranoksta jo suvokimo galimybes\u201c (267 fragmentas). Protas turi pripa\u017einti gal\u012fs suvokti tik vienintel\u0119 mint\u012f \u2013 b\u016btent sav\u0105j\u012f bej\u0117gi\u0161kum\u0105. Racionalizmo dvasia, kuria buvo tikima esant pa\u0161aukta visk\u0105 i\u0161matuoti, i\u0161 tikro \u012fsteng\u0117, Pascalio nuomone, pa\u017einti vien tik sav\u0105sias ribas.<br \/>\n\u201eProt\u0105\u201c Pascalis prie\u0161prie\u0161ina \u017emogaus \u201e\u0161ird\u017eiai\u201c \u2013 pagrindiniam Dievo pa\u017einimo \u0161altiniui: \u201e\u0160irdis jau\u010dia Diev\u0105, o ne protas. Tik\u0117jimas yra tai, kad Dievas jau\u010diamas \u0161irdimi, o ne protu (278 fragmentas). Ir: \u201e\u0160irdis turi sav\u0173 argument\u0173 [tik\u0117ti], kuri\u0173 visai ne\u017eino protas\u201c (277 fragmentas).<br \/>\nKadangi, anot Pascalio, tikrasis Dievo pa\u017einimas vyksta \u0161irdimi, racionalisti\u0161koji teologija praranda pagr\u012fstum\u0105. Juk paai\u0161k\u0117jus, kad \u012fsitikinimas Dievo buvimu \u2013 \u201e\u0161irdies jautimas\u201c, nuvert\u0117ja visi bandymai \u012frodyti Dievo buvim\u0105.<br \/>\nJei Descartes\u2019o \u012fsitikinimas grind\u017eiamas anuo negin\u010dytinu sakiniu, tai Pascalio pagrindinis teiginys \u2013 vidinis pa\u017einimas, pajautimas, tod\u0117l ir jo \u201eMin\u010di\u0173\u201c tikslas \u2013 ties\u0105 ai\u0161kinti ne akivaizd\u017eiu, nenugin\u010dijamu ir logi\u0161ku m\u0105stymu, bet jutimu pad\u0117ti priart\u0117ti prie tiesos tiems, kurie jos dar nerado. Pascaliui svarbu, kad apsispr\u0119st\u0173 <em>\u0161irdis<\/em>; tai atsispindi ir jo nebaigtame veikale \u2013 puolusio, riboto \u017emogaus apsisprendimas leistis ie\u0161koti Dievo.<br \/>\nNor\u0117damas tiesas padaryti \u201epatiriamas\u201c, Pascalis pirmiausia atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f vien\u0105, jo nuomone, i\u0161ai\u0161kinan\u010di\u0105 ir i\u0161sprend\u017eian\u010di\u0105 visus prie\u0161taravimus, su kuriais susiduria \u017emogus, pagalvoj\u0119s apie savo prigimt\u012f: \u012f mokym\u0105 apie nuopuol\u012f, arba pirm\u0105j\u0105 nuod\u0117m\u0119. Pascaliui svarb\u016bs du dalykai: tai, kad visat\u0105 suk\u016br\u0117 Dievas ir kad \u017emogus bando pasidaryti pasaulio centru. Po nuopuolio \u017emogus prarado savo \u201epirm\u0105j\u0105 prigimt\u012f\u201c (t. y. bendryst\u0119 su Dievu, kuriai kaip jo paveikslas ir buvo sukurtas); i\u0161 tos prigimties liko tik \u201erandas ir visi\u0161kai tu\u0161\u010dias p\u0117dsakas\u201c (425 fragmentas).<br \/>\n\u201e\u017dmogus ne\u017eino, koki\u0105 viet\u0105 jis u\u017eima. Jis ai\u0161kiai paklyd\u0119s, i\u0161krit\u0119s i\u0161 tikrosios vietos ir negali jos v\u0117lei surasti; jis ie\u0161ko jos visur ne\u012f\u017evelgiamose tamsyb\u0117se sunerim\u0119s ir nes\u0117kmingai\u201c (427 fragmentas).<br \/>\n\u201eTokia yra dabartin\u0117 \u017emogaus b\u016bties pad\u0117tis. Jam liko tik bej\u0117g\u0117 jo pirmosios prigimties laim\u0117s id\u0117ja, paskandinta menkyst\u0117je jo aklumo ir geiduli\u0173, tapusi\u0173 jo antr\u0105ja prigimtimi\u201c (430 fragmentas).<br \/>\nKalb\u0117damas apie \u017emogaus prigimt\u012f Pascalis siek\u0117 priversti j\u012f susim\u0105styti apie savo esm\u0119, kad jis susiremt\u0173 su visais prie\u0161taravimais ir abejon\u0117mis, kad atsigr\u0119\u017et\u0173 \u012f religij\u0105 ir pasi\u017ei\u016br\u0117t\u0173, kas ten kalbama apie \u017emog\u0173, kad klaust\u0173 apie Diev\u0105, ie\u0161kot\u0173 Dievo.<br \/>\nPascaliui svarbu leisti pajusti \u017emogui didyb\u0119 ir menkyst\u0119 sykiu:<br \/>\n\u201eKas gi vis d\u0117lto yra \u017emogus tarp \u0161i\u0173 nei\u0161matuojam\u0173 begalybi\u0173? Niekas, palyginti su begalybe, ir viskas, palyginti su niekuo, \u2013 vidurys tarp nieko ir visko. Jam dar be galo toli iki galutini\u0173 rib\u0173 suvokimo, daikt\u0173 pabaiga ir j\u0173 esm\u0117 neatrandamai pasl\u0117pta nuo jo ne\u012f\u017evelgiamoje paslaptyje: jis nesugeba matyti nei to nieko, i\u0161 kurio jis atsirado, nei tos begalyb\u0117s, kurioje jis skendi\u201c (72 fragmentas).<br \/>\n\u201eA\u0161 ne\u017einau, nei kas mane paleido \u012f pasaul\u012f, nei kas tas pasaulis, nei kas esu a\u0161. A\u0161 klaikiai ir visi\u0161kai nieko ne\u017einau (&#8230;). Matau \u0161ias siaubingas visatos erdves, kuri\u0173 paglem\u017etas esu, ir jau\u010diuosi prirakintas viename \u0161io plataus pasaulio kamputyje, ne\u017einodamas, kod\u0117l esu kaip tik \u0161ioje, o ne kitoje vietoje, ir kod\u0117l t\u0105 trumput\u012f man duot\u0105 gyventi laik\u0105 gavau kaip tik dabar, o ne kitame prie\u0161 mane buvusios ar po man\u0119s b\u016bsian\u010dios am\u017einyb\u0117s ta\u0161ke. Aplinkui tematau begalybes, kurios praryja mane tarsi atom\u0105, lyg \u0161e\u0161\u0117l\u012f, po akimirkos i\u0161nyksiant\u012f ir niekada nesugr\u012f\u0161iant\u012f. Visa, k\u0105 a\u0161 suvokiu, tai tik tiek, kad greitai mirsiu. Bet labiausiai ne\u017einau, kas gi ta mirtis, kurios a\u0161 negal\u0117siu i\u0161vengti\u201c (194 fragmentas).<br \/>\n\u201eKada matau, koks aklas ir menkas \u017emogus, kai pam\u0105stau, kad visata be\u017ead\u0117, o \u017emogus kaip paklyd\u0117lis paliktas \u0161io kosmoso kamputyje r\u016bpintis pa\u010diu savimi ne\u017einant, nei kas j\u012f \u010dia atne\u0161\u0117 ar k\u0105 jam daryti, nei kas j\u012f i\u0161tiks ar kada jis mirs; kai pagalvoju, kad jis negali nieko tikrai \u017einoti, \u2013 tada mane apima siaubas, kaip ir \u017emog\u0173 tur\u0117t\u0173 apimti, j\u012f bemiegant\u012f nuk\u0117lus \u012f dyki\u0105, kraupi\u0105 sal\u0105 taip, kad prabud\u0119s ne\u017einot\u0173, nei kur yra, nei kaip jam i\u0161tr\u016bkti\u201c (693 fragmentas).<br \/>\n\u017dmogaus menkyst\u0117s prie\u017eastis \u2013 ne koks nors konkretus \u012fvykis; ji kyla d\u0117l saugumo, tikrumo, patikimumo, pastovumo ilgesio, o to tikimasi ir i\u0161 daugelio \u017eemi\u0161k\u0173 g\u0117rybi\u0173, ta\u010diau n\u0117 viena j\u0173 ne\u012fstengia to duoti: nes \u017emogus yra sukurtas begalybei, am\u017einybei, jis sukurtas draugystei su Dievu, ir niekas negali jos atstoti. M\u016bs\u0173 \u017emogi\u0161ka menkyst\u0117 yra m\u016bs\u0173 didysis \u012frodymas ne \u017eemi\u0161kos didyb\u0117s, ta\u010diau m\u016bs\u0173 kilm\u0117s \u2013 i\u0161 kur nupuol\u0117me ir i\u0161 kur buvome i\u0161varyti; juk tuo labiau ken\u010diame, kuo auk\u0161tesn\u0117 vieta buvo, i\u0161 kurios kritome. \u017dmogus \u017eino, koks jis menkas, betgi \u017emogaus didyb\u0117 ir yra tai, kad jis \u017eino savo menkyst\u0119: \u201eMedis nesuvokia es\u0105s menkas. Taigi menkas yra tas, kas suvokia savo menkyst\u0119, bet suvokti, kad esi menkas, ir rei\u0161kia b\u016bti did\u017eiam\u201c (397 fragmentas).<br \/>\n\u0160i Pascalio minima menkyst\u0117 n\u0117ra \u017emogaus nat\u016brali b\u016bsena; tai susij\u0119 su \u017einojimu apie netekt\u012f ir jos jautimu: \u201eVisa \u0161i menkyst\u0117 \u012frodo jo didyb\u0119, tai yra did\u017eio vie\u0161paties, nukar\u016bnuoto valdovo menkyst\u0117\u201c (398 fragmentas). Jei \u017emogus neb\u016bt\u0173 i\u0161 viso nupuol\u0119s, tai nekaltas jis nedrums\u010diamai d\u017eiaugt\u0173si tiesa ir palaima Dievo bendryst\u0117je; bet jei b\u016bt\u0173 atvirk\u0161\u010diai, \u2013 jei \u017emogus visuomet b\u016bt\u0173 buv\u0119s suged\u0119s kaip ir dabar, tuomet jis netur\u0117t\u0173 n\u0117 menkiausio supratimo apie ties\u0105 ir palaim\u0105. \u017dmogus suvokia ir jau\u010dia savo menkum\u0105 ir b\u0117ga nuo Dievo \u012f i\u0161sibla\u0161kym\u0105:<br \/>\n\u201eNieko \u017emogui n\u0117ra labiau nepakeliamo kaip visi\u0161kas neveiklumas \u2013 tai buvimas be aistr\u0173, sand\u0117ri\u0173, pramog\u0173, u\u017eduo\u010di\u0173. Tuomet jis jau\u010dia savo menkyst\u0119, savo niekingum\u0105, savo apleistum\u0105, savo netobulum\u0105, savo priklausomyb\u0119, savo bej\u0117gi\u0161kum\u0105, savo tu\u0161tyb\u0119. Bematant i\u0161 jo sielos gelmi\u0173 kyla nuobodulys, nykumas, li\u016bdesys, r\u016bpestis, apmaudas, nusivylimas\u201c (131 fragmentas).<br \/>\n\u201eVienintelis dalykas, kuris mus paguod\u017eia m\u016bs\u0173 menkyst\u0117je \u2013 tai prasibla\u0161kymai, kartu esantys m\u016bs\u0173 menkumo vir\u0161\u016bn\u0117\u201c (171 fragmentas).<br \/>\nPascalis nieko nepraleid\u017eia: visa, k\u0105 \u017emogus daro, kad gal\u0117t\u0173 pasipuikuoti arba jaustis svarbus ir u\u017esimir\u0161ti, jis laiko bla\u0161kymusi, siekimu i\u0161vengti m\u0105stymo apie save. Bet vis d\u0117lto, ko tik \u017emogus besitvert\u0173 nor\u0117damas prasibla\u0161kyti, lieka tu\u0161tuma. Jei jis tvirtina, neva pra\u0117jus veiklumui ie\u0161k\u0105s ramyb\u0117s, tai i\u0161 ties\u0173 visomis tomis priemon\u0117mis jis vengia jos, nes jei \u017emogus ramyb\u0119 atrast\u0173 i\u0161 tikr\u0173j\u0173, jis nor\u0117t\u0173 i\u0161 jos i\u0161sivaduoti, kadangi ji tapt\u0173 \u201enepakeliama\u201c (139 fragmentas). Pascalis mano, kad kiek \u017emoguje \u012fsigal\u0117jo nuobodulys, tiek Dievo realyb\u0117 jo poj\u016b\u010diuose i\u0161bl\u0117so, pavirtusi \u012f \u0161e\u0161\u0117l\u012f. Patyrimai, kuriuos \u017emon\u0117s \u012fgyja nuobod\u017eiaudami ar pramogaudami, \u012frodo \u017emogaus menkyst\u0119 ir leid\u017eia daryti i\u0161vad\u0105, jog tai, k\u0105 vadiname \u201eprigimtimi\u201c, yra \u201eantroji prigimtis\u201c (430 fragmentas). Tik krik\u0161\u010dioni\u0173 tik\u0117jimas nurodo \u010dia matomus prie\u0161taravimus, b\u016btent \u017emogaus didyb\u0119 ir menkyst\u0119, ir tik \u010dia \u017emogus gali prad\u0117ti suvokti save. Pascalis nori i\u0161reikalauti i\u0161 proto toki\u0173 i\u0161vad\u0173, kad \u017emogus b\u016bt\u0173 pasireng\u0119s ie\u0161koti Dievo. Lyd\u0117ti klausiant\u012fj\u012f jo ie\u0161kojimuose, nurodyti jam krypt\u012f, atskleisti reintegracijos \u012f Dievo karalyst\u0119 galimyb\u0119 per tik\u0117jim\u0105 J\u0117zaus Kristaus atpirkimu \u2013 tokia u\u017eduotis keliama kitoje pagrindin\u0117je \u201eMin\u010di\u0173\u201c dalyje, kurioje sutelpa ir i\u0161samus krik\u0161\u010dioni\u0173 mokymas apie i\u0161ganym\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Norbert Schnabel<\/strong>, \u017eurnalo \u201eChristsein heute\u201c vyriausiasis redaktorius<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Daiva Dauskurdyt\u0117<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Versta i\u0161: factum, 3\/4, 1990<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Vieniems jis \u2013 pirmosios skai\u010diavimo ma\u0161inos i\u0161rad\u0117jas, kiti \u017eino j\u012f suformulavus pagrindinius fizikos ir matematikos d\u0117snius, tretiems \u2013 giliai religingas filosofas ir \u201eMin\u010di\u0173\u201c, pla\u010dios apimties krik\u0161\u010dionyb\u0119 ginan\u010dio poleminio veikalo autorius. Tai, kad jis buvo ir viena, ir antra, \u2013 mokslo genijus ir krik\u0161\u010dionyb\u0117s apologetas, \u2013 tikriausiai did\u017eia dalimi rodo tas i\u0161kilnumas, kur\u012f ir \u0161iandien tebeskleid\u017eia Blaise\u2019as Pascalis (1623\u20131662).<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":539,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[14],"tags":[197,174,172],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/568"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=568"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/568\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":570,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/568\/revisions\/570"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/539"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=568"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=568"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=568"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}