{"id":582,"date":"2016-05-12T17:09:03","date_gmt":"2016-05-12T14:09:03","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=582"},"modified":"2016-05-12T17:09:12","modified_gmt":"2016-05-12T14:09:12","slug":"homoseksualines-partnerystes","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=582","title":{"rendered":"Homoseksualin\u0117s partneryst\u0117s?"},"content":{"rendered":"

John Stott<\/em><\/p>\n

Graik\u0173 ir rom\u0117n\u0173 pasaulyje homoseksualiniai ry\u0161iai buvo praktikuojami kaip savaime suprantamas dalykas. Kiekvienas (laisvas vyras) pagal savo skon\u012f rinkosi meil\u0119 moterims, berniukams arba ir vieniems, ir kitiems. O g\u0117dinga tiek heteroseksualiniuose, tiek homoseksualiniuose santykiuose buvo pasyvus<\/em>, vergi\u0161kas ir tod\u0117l moteri\u0161kas seksualinis elgesys. Svarbu buvo tik b\u016bti aktyvi\u0105ja puse \u2013 lytis netur\u0117jo reik\u0161m\u0117s. Tod\u0117l homofili\u0161kai pasyvus vyras patirdavo ne\u012fsivaizduojam\u0105 paniek\u0105. Apie pasi\u017eymin\u010dias meile, vis\u0105 gyvenim\u0105 trunkan\u010dias homoseksualines partnerystes tuomet i\u0161vis negal\u0117jo b\u016bti kalbos. Didikas vyras bet kokiu atveju tur\u0117jo savo sutuoktin\u0119, su kuria elg\u0117si pagarbiai. \u00a0\u00a0\u00a0 Judaizmas ir krik\u0161\u010dionyb\u0117 homoseksualizm\u0105 grie\u017etai atmet\u0117. Ta\u010diau \u0161iandien, XX a. pabaigoje, tos pa\u010dios lyties meil\u0117 v\u0117l ateina \u201e\u012f mad\u0105\u201c, homoseksualizmas vis ma\u017eiau kuriose \u0161alyse \u012fstatymi\u0161kai baud\u017eiamas kaip tvarkos ar dorov\u0117s pa\u017eeidimas. Kitaip nei antikos laikais, dabar ir \u012f homoseksualines partnerystes \u017ei\u016brima kaip \u012f galim\u0105 vyro ir moters santuokos alternatyv\u0105. Kai kuriose valstyb\u0117se, atrodo, visai nebetoli net tos pa\u010dios lyties por\u0173 \u201esantuokos\u201c pripa\u017einimas. Netgi kai kurios Ba\u017eny\u010dios tapo toki\u0173 \u201emeil\u0117s santyki\u0173\u201c u\u017etar\u0117jomis ir praktikuoja homoseksualini\u0173 por\u0173 palaiminim\u0105. O po Deriko \u0160ervino Beilio (Bailey) knygos Homoseksualizmas ir Vakar\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0161koji tradicija (Homosexuality and the Western Christian Tradition)<\/em> pasirodymo susvyravo ir tradicin\u0117 krik\u0161\u010dioni\u0161koji teolog\u0173 pozicija. Vis da\u017eniau ginama nuomon\u0117, kad biblin\u0117s i\u0161tarm\u0117s iki \u0161iol buvo klaidingai ai\u0161kinamos arba kult\u016bri\u0161kai s\u0105lygotos.
\nJohnas Stottas savo veikale [1] nagrin\u0117ja \u0161i\u0173 moderni\u0173 teolog\u0173 argumentus ir parodo, kad homoseksualin\u0117s partneryst\u0117s remiantis visu Biblijos liudijimu ir \u0161iandien pagr\u012fstai atmetamos.<\/p>\n

Bibliniai draudimai<\/strong><\/p>\n

Yra keturios pagrindin\u0117s Biblijos i\u0161traukos, neigiamai atsiliepian\u010dios (arba atrodan\u010dios, kad taip atsiliepia) apie homoseksualin\u012f klausim\u0105: Sodomos istorija (Pr 19,1\u201313), su kuria nat\u016braliai siejasi labai pana\u0161i Gib\u0117jos istorija (Ts 19); Kunig\u0173 knygos tekstai (Kun 18,22 ir 20,13), kurie ai\u0161kiai draud\u017eia \u201egultis su vyri\u0161kiu kaip su moteri\u0161ke\u201c; apa\u0161talo Pauliaus pateikiamas jo dien\u0173 dekadenti\u0161kos visuomen\u0117s paveikslas (Rom 1,18\u201332) ir du nusid\u0117j\u0117li\u0173 s\u0105ra\u0161ai, kurie nurodo koki\u0105 nors homoseksualin\u0119 praktik\u0105 (1 Kor 6,9\u201310 ir 1 Tim 1,8\u201311).<\/p>\n

Sodomos ir Gib\u0117jos istorijos<\/strong><\/p>\n

Prad\u017eios knygos pasakojimas ai\u0161kina, kad \u201eSodomos \u017emon\u0117s buvo nedoriausi ir did\u017eiausi nusid\u0117j\u0117liai prie\u0161 Vie\u0161pat\u012f\u201c (13,13) ir kad \u201eSodomos ir Gomoros \u0161auksmas padaug\u0117jo, ir j\u0173 nusid\u0117jimas pasidar\u0117 per daug sunkus\u201c (18,20). Tada Dievas nusprend\u0117 tai i\u0161tirti (18,21) ir galiausiai \u201esunaikino tuos miestus ir vis\u0105 aplink \u0161al\u012f, visus miest\u0173 gyventojus\u201c (19,25) teismo veiksmu, visi\u0161kai suderinamu su \u201eto, kuris teisia vis\u0105 \u017eem\u0119\u201c, teisingumu (18,25). D\u0117l \u0161ios biblin\u0117s istorijos fono n\u0117ra joki\u0173 nesutarim\u0173. Klausimas yra toks: kokia buvo Sodomos (ir Gomoros) gyventoj\u0173 nuod\u0117m\u0117, u\u017etraukusi j\u0173 sunaikinim\u0105?
\nTradicinis krik\u0161\u010dioni\u0161kas po\u017ei\u016bris teig\u0117, kad \u0161i\u0173 miest\u0173 gyventojai buvo kalti d\u0117l homoseksualini\u0173 praktik\u0173, kurias jie (nes\u0117kmingai) band\u0117 primesti angelams, Loto vai\u0161inamiems jo namuose. I\u0161 \u010dia \u017eodis \u201esodomija\u201c. Bet \u0160ervinas Beilis suabejojo \u0161ia interpretacija d\u0117l dviej\u0173 pagrindini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. Pirma, jis \u012frodin\u0117jo, kad neturi pagrindo prielaida, jog Sodomos vyr\u0173 reikalavimas \u201eI\u0161vesk juodu \u0161en, kad mes juodu pa\u017eintume\u201c (Jeruzal\u0117s Biblija, taip ver\u010dia ir J. Skvireckas) rei\u0161k\u0119s \u201ekad gal\u0117tume su jais santykiauti lyti\u0161kai\u201c (angli\u0161ka New International Version<\/em> Biblija). Nes hebraj\u0173 \u017eodis \u201epa\u017einti\u201c (yada) Senajame Testamente pasitaiko 943 kartus, i\u0161 kuri\u0173 tik de\u0161im\u010dia atvej\u0173 kalbama apie fizin\u012f santykiavim\u0105, ir tik apie heteroseksualin\u012f. Tod\u0117l fraz\u0119 es\u0105 geriau b\u016bt\u0173 versti \u201ekad su jais susipa\u017eintume\u201c. Tada vyr\u0173 smurt\u0105 galime suprasti kaip pykt\u012f, jog Lotas vir\u0161ijo savo teises kaip svetim\u0161alis, nes pri\u0117m\u0117 \u012f savo namus du pa\u0161alie\u010dius, \u201ekuri\u0173 ketinimai gal\u0117jo b\u016bti prie\u0161i\u0161ki ir kuri\u0173 \u012fgaliojimo ra\u0161tai nepatikrinti\u201c [2]. \u0160iuo atveju Sodomos nuod\u0117m\u0117 buvo \u012fsiver\u017eimas \u012f Loto nam\u0173 privatum\u0105 ir pasity\u010diojimas i\u0161 vai\u0161ingumo taisykli\u0173. Lotas meld\u0117 juos liautis, nes, sak\u0117 jis, tiedu vyrai \u201e\u012f\u0117jo po mano stogo pav\u0117siu\u201c (eil. 8).
\nAntrasis Beilio argumentas buvo tas, es\u0105 niekur kitur Senajame Testamente neu\u017esiminta, kad Sodomos nusi\u017eengimo pob\u016bdis b\u016bt\u0173 homoseksualinis. Vietoj to Izaijas duod\u0105s suprasti, jog tai veidmainyst\u0117 ir socialinis neteisingumas, Jeremijas \u2013 jog svetimavimas, apgaul\u0117 ir apskritai nedorumas, o Ezechielis \u2013 kad puikyb\u0117, godumas ir abejingumas varg\u0161ams. [3] Pagaliau pats J\u0117zus u\u017esimin\u0119s apie Sodomos ir Gomoros gyventojus, pareik\u0161damas, kad teismo dien\u0105 jiems bus lengviau negu tiems, kurie atmeta jo Evangelij\u0105 (Mt 10,15; 11,24; Lk 10,12). Ta\u010diau visose \u0161iose nuorodose nes\u0105 n\u0117 u\u017euominos apie neteis\u0117tus homoseksualinius veiksmus! Ir tik Palestinos antrojo am\u017eiaus prie\u0161 Krist\u0173 pseudoepigrafiniuose ra\u0161tuose Sodomos nuod\u0117m\u0117 \u012fvardijama kaip nenat\u016bralus lytinis elgesys. [4] Tai ai\u0161kiai atsispindi Judo lai\u0161ke, kur sakoma, kad \u201eSodoma ir Gomora bei aplinkiniai miestai pana\u0161iai i\u0161tvirkavo ir nusek\u0117 paskui ne tok\u012f k\u016bn\u0105\u201c (eil. 7), ir \u017eyd\u0173 ra\u0161ytoj\u0173 Filono Aleksandrie\u010dio bei Juozapo Flavijaus, kuriuos \u0161okiravo graik\u0173 visuomen\u0117s homoseksualin\u0117s praktikos, darbuose.
\nTaip pat \u0160ervinas Beilis pasielg\u0117 ir su Gib\u0117jos istorija, nes jos yra labai pana\u0161ios. Kitas svetim\u0161alis gyventojas (\u0161\u012f syk\u012f anonimas \u201esenis\u201c) pakvie\u010dia \u012f namus du nepa\u017e\u012fstamuosius (ne angelus, bet levit\u0105 ir jo sugulov\u0119). Blogi vyrai apsupa nam\u0105 ir i\u0161kelia t\u0105 pat\u012f reikalavim\u0105 kaip ir sodomie\u010diai \u2013 i\u0161vesti sve\u010di\u0105, \u201ekad mes j\u012f pa\u017eintume\u201c (J. Skvireckas ver\u010dia \u201ekad mes su juo piktai pasielgtum\u0117m\u201c). Namo savininkas i\u0161 prad\u017ei\u0173 pra\u0161o j\u0173 nedaryti tokios \u201ekvailyst\u0117s\u201c (A. V\u0117lius ver\u010dia \u201enusikaltimo\u201c) jo \u201esve\u010diui\u201c, o paskui vietoj jo pasi\u016blo jiems savo dukter\u012f ir (sve\u010dio) sugulov\u0119. Ir v\u0117l, Beilio nuomone, Gib\u0117jos vyr\u0173 nuod\u0117m\u0117 buvo ne homoseksualini\u0173 santyki\u0173 si\u016blymas, bet svetingumo \u012fstatym\u0173 pa\u017eeidimas.
\nNors Beilis tur\u0117jo \u017einoti, jog abiej\u0173 istorij\u0173 rekonstrukcija buvo ne daugiau kaip bandomoji, vis d\u0117lto jis parei\u0161k\u0117 perd\u0117t\u0105 pretenzij\u0105, kad \u201en\u0117ra n\u0117 menkiausios prie\u017easties tik\u0117ti, nei kaip istoriniu faktu, nei kaip apreik\u0161ta tiesa, kad Sodomos miestas ir jo kaimynai buvo sunaikinti d\u0117l homoseksualini\u0173 \u012fpro\u010di\u0173\u201c [5]. Atseit krik\u0161\u010dioni\u0161koji tradicija apie \u201esodomij\u0105\u201c kilusi i\u0161 v\u0117lyv\u0173j\u0173 apokrifini\u0173 \u017eyd\u0173 \u0161altini\u0173.
\nTa\u010diau \u0160ervino Beilio argumentai ne\u012ftikinami d\u0117l keli\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173: 1) \u017eod\u017eiai \u201eg\u0117da\u201c, \u201epikta\u201c, \u201enusikaltimas\u201c (Pr 19,7; Ts 19,23) neatrodo es\u0105 tinkami apra\u0161yti nesvetingumui; 2) moter\u0173 si\u016blymas vietoj sve\u010di\u0173 \u201eatrodo taip, tarsi epizodas tur\u0117t\u0173 koki\u0105 nors numanom\u0105 lytin\u0119 reik\u0161m\u0119\u201c [6]; 3) nors veiksma\u017eodis yada<\/em> tik de\u0161imt kart\u0173 vartojamas pa\u017eym\u0117ti lytiniam santykiavimui, Beilis nepamini, kad \u0161e\u0161i i\u0161 \u0161i\u0173 atvej\u0173 yra Prad\u017eios knygoje ir vienas pa\u010dioje Sodomos istorijoje (apie Loto dukteris, kurios dar \u201enepa\u017eino\u201c vyro, eil. 8); 4) tiems i\u0161 m\u016bs\u0173, kurie rimtai \u017ei\u016bri \u012f Naujojo Testamento dokumentus, Judo nedviprasmi\u0161kas nurodymas apie Sodomos ir Gomoros \u201ei\u0161tvirkavim\u0105 ir nusekim\u0105 paskui ne t\u0105 k\u016bn\u0105\u201c (eil. 7) negali b\u016bti atmestas kaip papras\u010diausia klaida, nukopijuota nuo \u017eyd\u0173 pseudoepigraf\u0173. \u017dinoma, homoseksualinis elgesys nebuvo vienintel\u0117 Sodomos nuod\u0117m\u0117, bet pagal \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105 tai, be abejo, buvo viena i\u0161 jos nuod\u0117mi\u0173.<\/p>\n

Kunig\u0173 knygos tekstai<\/strong><\/p>\n

Abu tekstai Kunig\u0173 knygoje priklauso \u201e\u0160ventumo kodeksui\u201c, kuris yra knygos \u0161irdis ir kuris i\u0161 Dievo tautos reikalauja vykdyti jo \u012fsakymus ir nem\u0117gd\u017eioti nei Egipto (kur \u017eydai gyveno), nei Kanaano (\u012f kur\u012f jis juos ved\u0117) \u012fpro\u010di\u0173. \u0160ie \u012fpro\u010diai ap\u0117m\u0117 lytinius santykius su artimais giminai\u010diais, \u012fvairius lytinius i\u0161krypimus, vaik\u0173 aukojim\u0105, stabmeldyst\u0119 ir socialin\u012f neteisingum\u0105. Tokiame kontekste ir turime skaityti \u0161iuos du tekstus.
\n\u201eNesugulsi su vyri\u0161kiu kaip su moteri\u0161ke, nes tai baisus bjaurumas\u201c (18,22).
\n\u201eJei kas paleistuvaut\u0173 su vyri\u0161kiu kaip su moteri\u0161ke, abu bjauriai nusikalst\u0173, ir tod\u0117l abu mirte tenumir\u0161ta. J\u0173 kraujas teb\u016bna ant j\u0173\u201c (20,13).
\n\u201eVargu ar verta abejoti, \u2013 ra\u0161o Beilis, \u2013 kad abu \u012fstatymai Kunig\u0173 knygoje yra susij\u0119 su \u012fprastais homoseksualiniais veiksmais tarp vyr\u0173, o ne su ritualu ar kitais religijos vardan atliekamais veiksmais\u201c. [7] Ta\u010diau kiti teologai teigia kaip tik prie\u0161ingai. Jie teisingai nurodo, kad abu tekstai \u012fterpti \u012f kontekst\u0105, did\u017eiausi\u0105 d\u0117mes\u012f skiriant\u012f ritualiniam \u0161varumui, ir Piteris Kolemanas priduria, kad \u017eodis, i\u0161verstas kaip \u201ebjaurumas\u201c, \u201ebjauriai\u201c abiejose eilut\u0117se siejasi su stabmeldyste. \u201eAngl\u0173 kalboje tas \u017eodis rei\u0161kia pasibjaur\u0117jim\u0105 ar nepritarim\u0105, bet Biblijoje jo vyraujanti reik\u0161m\u0117 yra susijusi su religine tiesa, o ne morale ar estetika\u201c. [8] Tad ar \u0161ie draudimai \u2013 tik religiniai tabu? Ar jie susij\u0119 su kitu draudimu: \u201eNebus paleistuv\u0117s i\u0161 Izraelio dukter\u0173 nei kek\u0161ininko i\u0161 Izraelio s\u016bn\u0173\u201c (\u012est 23,17)? Nes, be abejo, Kanaano vaisingumo kultas ap\u0117m\u0117 ritualin\u0119 prostitucij\u0105 ir tod\u0117l apr\u016bpindavo ir vyri\u0161kos, ir moteri\u0161kos gimin\u0117s \u201e\u0161ventosiomis prostitut\u0117mis\u201c (nors \u010dia n\u0117ra ai\u0161kaus \u012frodymo, jog vieni ar kiti u\u017esiimt\u0173 homoseksualiniais santykiais). Blogieji Izraelio ir Judos karaliai nuolat pa\u017eindino izraelitus su \u0161io kra\u0161to stab\u0173 garbinimu, o teisieji karaliai nuolat juos i\u0161varydavo. [9] Tod\u0117l homoseksualizmo \u0161alininkai \u012frodin\u0117ja, kad Kunig\u0173 knygos tekstai draud\u017eia religines praktikas, kuri\u0173 seniai neb\u0117ra, ir neturi nieko bendro su dabarties homoseksualin\u0117mis partneryst\u0117mis.<\/p>\n

Pauliaus tvirtinimai Lai\u0161ko romie\u010diams 1 skyriuje<\/strong><\/p>\n

\u201e\u0160tai kod\u0117l Dievas paliko juos g\u0117ding\u0173 aistr\u0173 valiai. J\u0173 moteri\u0161k\u0117s prigimtinius santykius pakeit\u0117 prie\u0161ingais prigim\u010diai. Pana\u0161iai ir vyri\u0161kiai, pamet\u0119 prigimtinius santykius su moterimis, u\u017esideg\u0117 geiduliais vienas kitam, i\u0161tvirkavo vyrai su vyrais, ir jiems b\u016bdavo jais pa\u010diais u\u017e i\u0161krypim\u0105 vertai atmonijama\u201c (26\u201327).
\nVisi sutinka, kad apa\u0161talas apra\u0161o stabmeld\u017eius pagonis savo dien\u0173 graik\u0173-rom\u0117n\u0173 pasaulyje. Jie pa\u017eino Diev\u0105 per sukurt\u0105j\u0105 visat\u0105 (19\u201320) ir moralin\u012f jausm\u0105 (32), ta\u010diau u\u017egniau\u017e\u0117 ties\u0105, kuri\u0105 \u017einojo, kad u\u017esiimt\u0173 nedoryb\u0117mis. U\u017euot prideramai garbin\u0119 Diev\u0105, jie pasuko prie stab\u0173, supainiodami K\u016br\u0117j\u0105 su jo k\u016briniais.
\nTeisdamas \u201eDievas atidav\u0117 juos\u201c j\u0173 netikusiam i\u0161manymui ir pagedusiems \u012fpro\u010diams (24, 26, 28), \u012fskaitant \u201eneprigimtinius\u201c lytinius santykius. I\u0161 pirmo \u017evilgsnio atrodo, jog tai ai\u0161kus homoseksualinio elgesio pasmerkimas. Bet kita pus\u0117 i\u0161kelia du argumentus. Pirma, nors Paulius nieko ne\u017einojo apie \u0161iuolaikin\u012f skirstym\u0105 \u012f \u201einvertus\u201c (turin\u010dius homoseksualini\u0173 polinki\u0173) ir \u201epervertus\u201c (kurie, nors yra heteroseksualini\u0173 polinki\u0173, \u012fsitraukia \u012f homoseksualines praktikas), ta\u010diau smerk\u0117 pastaruosius, bet ne pirmuosius. Primygtinai tvirtinama, jog yra kaip tik taip, nes jie apra\u0161omi kaip \u201epamet\u0119\u201c prigimtinius santykius su moterimis, tuo tarpu joks i\u0161imtinai homoseksualus vyras niekad neb\u016bt\u0173 j\u0173 tur\u0117j\u0119s. Antra, Paulius akivaizd\u017eiai parodo neapgalvot\u0105, beg\u0117di\u0161k\u0105, netvarking\u0105 elges\u012f \u017emoni\u0173, kuriuos Dievas teisingu nuosprend\u017eiu \u201epaliko\u201c; k\u0105 tai turi bendra su homoseksualin\u0117mis partneryst\u0117mis, kurioms b\u016bdinga atsidavimas ir meil\u0117? Ta\u010diau \u0161iuodu argumentus, kaip tikiuosi parodyti v\u0117liau, galima atremti, ypa\u010d apa\u0161talo nurodymu \u012f \u201eprigimt\u012f\u201c, tai yra sukurt\u0105j\u0105 tvark\u0105.<\/p>\n

Kiti Pauliaus tekstai<\/strong><\/p>\n

\u201eArgi ne\u017einote, kad neteisieji nepaveld\u0117s Dievo karalyst\u0117s? Neklyskite! Nei i\u0161tvirk\u0117liai, nei stabmeld\u017eiai, nei svetimautojai [gr. malakoi<\/em>], nei i\u0161kryp\u0117liai [arsenokoitai]<\/em>, nei vagys, nei gob\u0161ai, nei girtuokliai, nei keik\u016bnai, nei pl\u0117\u0161ikai nepaveld\u0117s Dievo karalyst\u0117s\u201c (1 Kor 6,9\u201310).
\n\u201eMes \u017einome, …kad \u012fstatymas skirtas ne teisiajam, bet nusikalt\u0117liams ir neklau\u017eadoms, bedieviams ir nusid\u0117j\u0117liams, nedor\u0117liams ir netik\u0117liams, t\u0117va\u017eud\u017eiams ir motin\u017eud\u017eiams, ir \u017emog\u017eud\u017eiams, paleistuviams, i\u0161kryp\u0117liams[arsenokoitai]<\/em>, verg\u0173 pirkliams, melagiams, kreivai prisiekiantiems ir visiems, kurie prie\u0161inasi sveikam mokslui. Taip moko palaimintojo Dievo garb\u0117s Evangelija…\u201c (1 Tim 1,9\u201311).
\n\u010cia pateikiami du nemalon\u016bs s\u0105ra\u0161ai nuod\u0117mi\u0173, apie kurias Paulius tvirtina, jog jos nesuderinamos pirmiausia su Dievo karalyste, o antra, nei su \u012estatymu, nei su Evangelija. Atkreipkime d\u0117mes\u012f, kad viena pa\u017eeid\u0117j\u0173 grup\u0117 vadinamamalakoi<\/em>, o kita (abiejuose s\u0105ra\u0161uose) arsenokoitai<\/em>. K\u0105 \u0161ie \u017eod\u017eiai rei\u0161kia? Prad\u017eioje reikia pasteb\u0117ti, kad ypa\u010d nes\u0117kmingai pradiniame angli\u0161kos oficialiosios Biblijos (Revised Standard Version)<\/em> 1 Kor 6,9 vertime jie buvo sujungti ir i\u0161versti kaip \u201ehomoseksualistai\u201c (\u010c. Kavaliausko \u201ei\u0161kryp\u0117liai\u201c). \u0160ervinas Beilis buvo teisus protestuodamas, nes \u0161is \u017eod\u017eio vartojimas \u201enei\u0161vengiamai duoda suprasti, kad tikras invertas, net jei b\u016bt\u0173 nepriekai\u0161tingos dorov\u0117s \u017emogus, automati\u0161kai apkaltinamas kaip neteisusis ir atskiriamas nuo Dievo karalyst\u0117s\u201c [10]. Laim\u0117, redaktoriai atsi\u017evelg\u0117 \u012f protest\u0105, ir antrasis leidimas (1973), nors ir tebesujungdamas \u0161iuos \u017eod\u017eius, i\u0161vert\u0117 juos kaip \u201epervertai\u201c. Esm\u0117 ta, kad visos de\u0161imt 1 Kor 6,9\u201310 i\u0161vardyt\u0173 kategorij\u0173 (galb\u016bt i\u0161skiriant tik \u201egob\u0161us\u201c) apib\u016bdina \u017emones, kurie nusi\u017eeng\u0117 savo veiksmais<\/em> \u2013 pavyzd\u017eiui, stabmeld\u017eiai, svetimautojai ir vagys.
\nTa\u010diau tiedu graiki\u0161ki \u017eod\u017eiai malakoi<\/em> ir arsenokoitai<\/em> netur\u0117t\u0173 b\u016bti jungiami, nes jie turi tikslias reik\u0161mes. \u201ePirmasis pa\u017eod\u017eiui yra \u201e\u0161velnus paliesti\u201c ir metafori\u0161kai graikams rei\u0161k\u0117 vyrus (neb\u016btinai berniukus), kurie b\u016bdavo pasyv\u016bs homoseksualin\u0117je meil\u0117je. Antrasis rei\u0161kia \u201evyras lovoje\u201c ir graikai vartojo \u0161\u012f \u017eod\u012f apib\u016bdinti tam, kuris tokioje sueityje veik\u0117 aktyviai. [11] Jeruzal\u0117s Biblija seka vert\u0117ju D\u017eeimsu Mofatu (Moffatt, 1870\u20131944) vartodama nemalonius angl\u0173 kalbos \u017eod\u017eius \u201ecatamites\u201c ir \u201esodomites\u201c, tuo tarpu savo i\u0161vadose Piteris Kolemanas i\u0161kelia prielaid\u0105, kad \u201egalb\u016bt Paulius tur\u0117jo omeny komercin\u0119 pederastij\u0105 tarp vyresni\u0173 vyr\u0173 ir lyti\u0161kai subrendusi\u0173 berniuk\u0173, \u012fpras\u010diausi\u0105 homoseksualinio elgesio b\u016bd\u0105 klasikiniame pasaulyje\u201c [12]. Jei taip, tada v\u0117l gali b\u016bti (ir buvo) tvirtinama, kad Pauliaus smerkimai netinka homoseksualiems suaugusiems, kurie abu sutinka santykiauti ir yra atsidav\u0119 vienas kitam. Ta\u010diau pats Piteris Kolemanas daro ne toki\u0105 i\u0161vad\u0105. Jis reziumuoja taip: \u201e\u0160iaip ar taip, \u0161v. Paulius savo ra\u0161tuose atmeta homoseksualin\u012f elges\u012f, \u2013 kaip pagoni\u0173 yd\u0105 Lai\u0161ke romie\u010diams, kaip kli\u016bt\u012f \u012feiti \u012f Dievo karalyst\u0119 Pirmame lai\u0161ke korintie\u010diams ir kaip atmestin\u0105 moralinio \u012fstatymo pa\u017eeidim\u0105 Pirmame lai\u0161ke Timotiejui\u201c [13].
\nAp\u017evelgdami \u0161iuos biblinius homoseksualinio elgesio pamin\u0117jimus, kuriuos sugrupavau, turime sutikti, kad j\u0173 yra tik keturi. Ar tod\u0117l turime nuspr\u0119sti, kad \u0161i tema pagrindinio Biblijos turinio at\u017evilgiu yra para\u0161tin\u0117? Ar tur\u0117tume nusileisti, kad jie sudaro gan netvirt\u0105 pagrind\u0105 u\u017eimti ry\u017etingai nuostatai prie\u0161 homoseksualin\u0119 gyvensen\u0105? Ar teis\u016bs tie \u0161alininkai, kurie tvirtina, kad bibliniai draudimai yra itin specifi\u0161ki \u2013 prie\u0161 svetingumo pa\u017eeidim\u0105 (Sodoma ir Gib\u0117ja), prie\u0161 kultinius tabu (Kunig\u0173 knyga), prie\u0161 beg\u0117di\u0161kas orgijas (Lai\u0161kas romie\u010diams) ir prie\u0161 vyri\u0161k\u0105 prostitucij\u0105 arba jaunuoli\u0173 tvirkinim\u0105 (1 Kor ir 1 Tim) ir kad n\u0117 viena \u0161i\u0173 i\u0161trauk\u0173 ne tik nesmerkia, bet net neu\u017esimena apie atsidavimu gr\u012fst\u0105 partneryst\u0119 tarp tikr\u0173 homoseksuali\u0173 invert\u0173? Prie \u0161itokios i\u0161vados prieina, pavyzd\u017eiui, Leta Skanconi (Scanzoni) ir Vird\u017einija Molenkot (Mollenkott) knygoje Ar homoseksualistas yra mano artimas? (Is The Homosexual My Neighbour?)<\/em>. Jos ra\u0161o: \u201eBiblija ai\u0161kiai smerkia tam tikrus homoseksualin\u0117s praktikos b\u016bdus (…grupin\u012f prievartavim\u0105, stabmeldyst\u0119 ir geiduling\u0105 nepastovum\u0105). Ta\u010diau ji pasirodo nutylinti kai kuriuos kitus homoseksualizmo aspektus \u2013 tiek \u2018homoseksualin\u0119 orientacij\u0105\u2019, tiek \u2018\u012f heteroseksualin\u0119 monogamij\u0105 pana\u0161\u0173 atsaking\u0105 meil\u0117s santyk\u012f\u2019\u201c [14].
\nTa\u010diau kad ir kaip \u012ftikinamai tai skamb\u0117t\u0173, negalime su bibline med\u017eiaga taip elgtis. Krik\u0161\u010dioni\u0161kas homoseksualini\u0173 praktik\u0173 atmetimas remiasi ne keliais \u201eizoliuotais ir neai\u0161kaus patikimumo tekstais\u201c (kaip kartais sakoma), kuri\u0173 tradicin\u012f ai\u0161kinim\u0105 (kaip toliau teigiama) galima apversti. Mane jaudina tai, jog visi ra\u0161antys \u0161ia tema, atrodo, taip ir elgiasi, \u012ftraukdami \u012f savo nagrin\u0117jim\u0105 biblinio mokymo dalel\u0119. Pavyzd\u017eiui, \u0160ervinas Beilis ra\u0161\u0117: \u201eKrik\u0161\u010dioni\u0161kos nuostatos d\u0117l homoseksualini\u0173 praktik\u0173 svarstymas nei\u0161vengiamai prasideda nuo Sodomos ir Gomoros sunaikinimo istorijos\u201c [15]. Bet tokia prad\u017eia toli gra\u017eu n\u0117ra \u201enei\u0161vengiama\u201c. Nes negatyv\u016bs<\/em> homoseksualini\u0173 praktik\u0173 draudimai \u0160ventajame Ra\u0161te \u012fgyja prasm\u0119 tik pozityvaus <\/em>mokymo apie \u017emogi\u0161k\u0105 seksualum\u0105 ir heteroseksualin\u0119 santuok\u0105 \u0161viesoje, kuris yra i\u0161d\u0117stytas Prad\u017eios knygos 1 ir 2 skyriuje. Ta\u010diau \u0160ervino Beilio knygoje apie \u0161iuos skyrius net neu\u017esiminta. Ir net Piteris Kolemanas, kurio Krik\u0161\u010dioni\u0161kos pa\u017ei\u016bros \u012f homoseksualizm\u0105 (Christian Attitudes to Homosexuality)<\/em> turb\u016bt yra i\u0161samiausia kada nors i\u0161leista biblin\u0117, istorin\u0117 ir moralin\u0117 ap\u017evalga, mini juos tik prob\u0117g\u0161mais nuorodoje \u012f 1 Kor 6, kur Paulius cituoja Pr 2,24. Ta\u010diau be visuminio pozityvaus Biblijos mokymo apie lyt\u012f ir santuok\u0105 m\u016bs\u0173 perspektyva homoseksualiniu klausimu yra linkusi i\u0161krypti.<\/p>\n

Lyti\u0161kumas ir santuoka Biblijoje<\/strong><\/p>\n

Man regis, svarbiausia vieta prad\u0117ti m\u016bs\u0173 tyrimui yra santuokos institucijos \u012fsteigimas Prad\u017eios knygos 2 skyriuje. Kadangi \u201eLesbie\u010di\u0173 ir g\u0117j\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173 jud\u0117jimas\u201c heteroseksualin\u0119 santuok\u0105 ty\u010dia gretina su homoseksualin\u0117mis partneryst\u0117mis, b\u016btina paklausti, ar \u0161is sugretinimas pateisinamas.
\nMat\u0117me, kad Dievas \u012f\u017evalgiai dav\u0117 mums du skirtingus prane\u0161imus apie suk\u016brim\u0105. Pirmasis (Pr 1) yra bendras ir teigia ly\u010di\u0173 lygyb\u0119<\/em>, nes abi dalijasi Dievo atvaizdu ir \u017eem\u0117s valdymu. Antrasis (Pr 2) yra specifinis ir teigia ly\u010di\u0173papildomum\u0105<\/em>, kuris sudaro heteroseksualin\u0117s santuokos pagrind\u0105. \u0160iame antrajame prane\u0161ime apie suk\u016brim\u0105 i\u0161kyla trys fundamentalios tiesos.
\nPirma, \u017emogaus poreikis bendrauti<\/em>. \u201eNegera \u017emogui b\u016bti vienam\u201c (eil. 18). Tiesa, \u0161is tvirtinimas v\u0117liau buvo apribotas, kai apa\u0161talas Paulius (be abejo, atsiliepdamas \u012f Prad\u017eios knyg\u0105) ra\u0161\u0117: \u201eGerai daro vyras, neliesdamas moters\u201c (1 Kor 7,1). Taip sakant, nors santuoka yra gera Dievo institucija, pa\u0161aukimas \u012f vienatv\u0119 irgi geras pa\u0161aukimas. Vis d\u0117lto taisykl\u0117 \u201enegera \u017emogui b\u016bti vienam\u201c galioja bendrai, nes Dievas mus sutv\u0117r\u0117 kaip socialias b\u016btybes. Kadangi jis yra Meil\u0117 ir suk\u016br\u0117 mus pana\u0161ius \u012f save, tai suteik\u0117 mums geb\u0117jim\u0105 myl\u0117ti ir b\u016bti mylimiems. Jis skiria mus gyventi bendruomen\u0117je, o ne vienatv\u0117je. Konkre\u010diai Dievas t\u0119s\u0117: \u201ePadarykime jam tinkam\u0105 pad\u0117j\u0117j\u0105\u201c. Be to, \u0161i pad\u0117j\u0117ja ar draug\u0117, kuri\u0105 Dievas paskelb\u0117 jam \u201etinkama\u201c, buvo skirta b\u016bti jo lytine partnere, su kuria jis tur\u0117jo tapti \u201evienu k\u016bnu\u201c, kad jie taip gal\u0117t\u0173 i\u0161baigti savo meil\u0119 ir gimdyti vaikus.
\nAntra, Prad\u017eios knygos 2 skyrius atskleid\u017eia, kaip Dievas r\u016bpinosi, kad \u0161is \u017emogi\u0161kas poreikis b\u016bt\u0173 patenkintas<\/em>. Patvirtinus, jog Adomui reikia partner\u0117s, prasid\u0117jo tinkamos partner\u0117s paie\u0161kos. Dievas pirmiausia i\u0161rikiavo prie\u0161 j\u012f pauk\u0161\u010dius ir \u017ev\u0117ris, ir Adomas \u0117m\u0117 juos \u201e\u012fvardinti\u201c, simboli\u0161kai priimti juos \u012f tarnyb\u0105 sau. Bet (eil. 20) \u201eAdomui neatsirado tinkamos pad\u0117j\u0117jos, pana\u0161ios \u012f j\u012f\u201c, kuri gal\u0117t\u0173 b\u016bti jo papildymas, jo antrinink\u0117, jo draug\u0117, jau nekalbant apie \u017emon\u0105. Taigi reik\u0117jo specialaus suk\u016brimo.
\nDebatai apie tai, kaip pa\u017eod\u017eiui tur\u0117tume suprasti tolesn\u0119 eig\u0105 (dievi\u0161k\u0105 chirurgij\u0105 su dievi\u0161ku nuskausminimu), neturi sutrukdyti mums suvokti esm\u0117s. Ka\u017ekas atsitiko Adomui kietai miegant. \u012evyko ypatingas dievi\u0161kos k\u016brybos aktas. Lytys tapo diferencijuotos. I\u0161 nediferencijuoto Adomo \u017emogi\u0161kumo atsirado vyri\u0161kis ir moteri\u0161k\u0117. Ir Adomas pabudo i\u0161 kieto miego, kad i\u0161vyst\u0173 prie\u0161ais save savo atspind\u012f, sav\u0119s papildym\u0105, i\u0161 ties\u0173 dal\u012f sav\u0119s. Po to, suk\u016br\u0119s moter\u012f i\u0161 vyro, Dievas pats atved\u0117 j\u0105 pas j\u012f, beveik kaip \u0161iandien nuotakos t\u0117vas atiduoda nuotak\u0105. Ir Adomas spontani\u0161kai pratr\u016bko pirmuoju istorijoje meil\u0117s eil\u0117ra\u0161\u010diu, sakydamas, kad dabar pagaliau prie\u0161 j\u012f stovi toks gra\u017eus ir pana\u0161us \u012f j\u012f k\u016brinys, kad ji atrodo esanti (kaip i\u0161 tikr\u0173j\u0173 ir buvo) \u201ejam padaryta\u201c:
\n\u0160itai dabar kaulas i\u0161 mano kaul\u0173
\nir k\u016bnas i\u0161 mano k\u016bno!
\nJi bus vadinama \u017dmona,
\nnes i\u0161 \u017emogaus paimta.<\/em>
\nNegali b\u016bti abejon\u0117s d\u0117l to, k\u0105 \u0161i istorija pabr\u0117\u017eia. Pasak Prad\u017eios knygos 1 skyriaus, Ieva, kaip ir Adomas, buvo sukurta pagal Dievo paveiksl\u0105. O d\u0117l jos suk\u016brimo b\u016bdo tai, anot Pr 2 skyriaus, ji buvo sukurta ne i\u0161 nieko (kaip visata) ir ne i\u0161 \u201e\u017eem\u0117s molio\u201c (kaip Adomas, eil. 7), bet i\u0161 Adomo.
\nTre\u010dioji did\u017eioji Prad\u017eios knygos 2 skyriaus tiesa lie\u010dia i\u0161 \u010dia i\u0161plaukian\u010di\u0105 santuokos institucij\u0105<\/em>. Adomo meil\u0117s eil\u0117ra\u0161tis u\u017era\u0161ytas 23 eilut\u0117je. 24 eilut\u0117s \u201etod\u0117l\u201c yra pasakotojo i\u0161vada: \u201eTod\u0117l \u017emogus paliks savo t\u0117v\u0105 ir motin\u0105 ir glausis prie savo moters; ir du taps vienu k\u016bnu\u201c.
\nNet neatidus skaitytojas pasteb\u0117s tris \u201ek\u016bno\u201c pamin\u0117jimus: \u201e\u0161itai …k\u016bnas i\u0161 mano k\u016bno; ir du taps vienu k\u016bnu\u201c. Galime b\u016bti tikri, jog tai padaryta ne atsitiktinai, o ty\u010dia. Tai moko, kad heteroseksualin\u0117 sueitis santuokoje yra daugiau negu s\u0105junga; tai savaip susijungimas i\u0161 naujo. Tai ne svetim\u0173 asmen\u0173 s\u0105junga, kurie nepriklauso vienas kitam ir atitinkamai negali tapti vienu k\u016bnu. Prie\u0161ingai, tai s\u0105junga dviej\u0173 asmen\u0173, kurie i\u0161 prad\u017ei\u0173 buvo viena, paskui buvo atskirti vienas nuo kito, ir dabar lytin\u0117je santuokos sueityje v\u0117l susieina.
\nTai, \u017einoma, ir paai\u0161kina gili\u0105 heteroseksualinio artumo paslapt\u012f, kuri\u0105 kiekvienoje kult\u016broje garbino poetai ir filosofai. Heteroseksualin\u0117 sueitis \u2013 tai daugiau negu k\u016bn\u0173 s\u0105junga; tai viena kit\u0105 papildan\u010di\u0173 asmenybi\u0173 susiliejimas, per kur\u012f vyraujan\u010dio susvetim\u0117jimo viduryje \u017emogaus b\u016bties turtingumas v\u0117l patiriamas sukurtame vienume. O vyri\u0161k\u0173 bei moteri\u0161k\u0173 lytini\u0173 organ\u0173 papildomumas t\u0117ra daug gilesnio dvasinio papildomumo simbolis fiziniame lygmenyje.
\nTa\u010diau tam, kad b\u016bt\u0173 galima tapti vienu k\u016bnu ir patirti \u0161i\u0105 \u0161vent\u0105 paslapt\u012f, reikalingos tam tikros parengiamosios priemon\u0117s, kurios yra santuokos sud\u0117tin\u0117s dalys. \u201eTod\u0117l \u017emogus\u201c (vienaskaita nurodo, kad santuoka yra i\u0161imtin\u0117 dviej\u0173 individ\u0173 s\u0105junga) \u201epaliks savo t\u0117v\u0105 ir motin\u0105\u201c (numatomas vie\u0161as socialinis \u012fvykis) \u201eir glausis prie savo moters\u201c (santuoka yra atsidavimu ir i\u0161tikimybe gr\u012fstas \u012fsipareigojimas arba susitarimas, kuris yra heteroseksualinis ir pastovus); \u201eir du taps vienu k\u016bnu\u201c (nes santuoka turi b\u016bti u\u017ebaigta lytine sueitimi, kuri yra vedybinis sutarties \u017eenklas ir antspaudas ir vir\u0161 kurios dar nekrenta g\u0117dos ar sumi\u0161imo \u0161e\u0161\u0117lis, eil. 24\u201325).
\nPats J\u0117zus v\u0117liau patvirtino \u0161\u012f mokym\u0105. Jis citavo Pr 2,24 ir parei\u0161k\u0117, kad tokia vis\u0105 gyvenim\u0105 trunkanti vyro ir jo \u017emonos s\u0105junga buvo Dievo sumanyta nuo pat prad\u017eios. Ir prid\u016br\u0117: \u201eK\u0105 Dievas sujung\u0117, \u017emogus teneperskiria!\u201c (Mk 10,4\u20139).
\nTaigi \u0160ventasis Ra\u0161tas Dievo \u012fsteigt\u0105 santuok\u0105 apib\u016bdina heteroseksualin\u0117s monogamijos kalba. Tai vieno vyro s\u0105junga su viena moterim, ir ta s\u0105junga turi b\u016bti vie\u0161ai pripa\u017einta (paliekami t\u0117vai), nuolat u\u017eantspauduota (jis \u201eglausis prie savo moters\u201c) ir fizi\u0161kai u\u017ebaigta (\u201etaps vienu k\u016bnu\u201c). Ir \u0160ventasis Ra\u0161tas nesvarsto jokios kitos santuokos ar lytin\u0117s sueities r\u016b\u0161ies, nes Dievas nesuteik\u0117 jokios alternatyvos.
\nTod\u0117l krik\u0161\u010dionys netur\u0117t\u0173 pernelyg atsainiai \u017ei\u016br\u0117ti \u012f homoseksualinius santykius. Faktas tas, kad kiekviena lytini\u0173 santyki\u0173 ir aktyvumo r\u016b\u0161is, kuri nukrypsta nuo Dievo atskleisto noro yra ipso facto<\/em>, savaime jam nemaloni ir jo teisiama. Tai apima poligamij\u0105 ir poliandrij\u0105 (kurios pa\u017eeid\u017eia princip\u0105 \u201evienas vyras \u2013 viena moteris\u201c), slaptas s\u0105jungas (nes \u010dia galutinai ir vie\u0161ai nepaliekami t\u0117vai), atsitiktinius susitikimus ir laikinus ry\u0161ius, svetimavim\u0105 ir daugel\u012f skyryb\u0173 (kurios nesuderinamos su \u201eglaudimusi\u201c ir J\u0117zaus draudimu \u201eteneperskiria\u201c) ir homoseksualines partnerystes (kurios pa\u017eeid\u017eia tvirtinim\u0105, kad \u201e\u017emogus\u201c susijungs su \u201esavo moterim\u201c).
\nTrumpai tariant, vienintel\u0117 \u201evieno k\u016bno\u201c patirtis, kurios nori Dievas ir kuri\u0105 svarsto \u0160ventasis Ra\u0161tas, yra lytin\u0117 vyro ir jo moters, kuri\u0105 jis pripa\u017e\u012fsta kaip \u201ek\u016bn\u0105 i\u0161 savo k\u016bno\u201c, s\u0105junga.<\/p>\n

Apsvars\u010dius \u0161iuolaikinius argumentus<\/strong><\/p>\n

Ta\u010diau homoseksuali\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173 nepatenkina biblinis mokymas apie \u017emogi\u0161k\u0105 lyti\u0161kum\u0105 ir heteroseksualin\u0117s santuokos \u012fsteigim\u0105. Nor\u0117dami apginti homoseksualini\u0173 partnerys\u010di\u0173 teis\u0117tum\u0105, jie i\u0161kelia jam aib\u0119 prie\u0161taravim\u0173.<\/p>\n

Gin\u010das d\u0117l \u0160ventojo Ra\u0161to ir kult\u016bros<\/strong><\/em><\/p>\n

Tradici\u0161kai vyrauja nuomon\u0117, kad Biblija smerkia visus homoseksualinius veiksmus. Bet ar \u0161iuo klausimu Biblijos autoriai yra patikimi vadovai? Ar j\u0173 horizont\u0173 nesiaurino j\u0173 pa\u010di\u0173 patirtis ir kult\u016bra? Kult\u016bros argumentas paprastai \u012fgyja vien\u0105 i\u0161 dviej\u0173 form\u0173.
\nPirma, Biblijos autoriai es\u0105 \u0117m\u0117si j\u0173 pa\u010di\u0173 interesus atitinkan\u010di\u0173 klausim\u0173, o jie buvo visai kitokie nei m\u016bs\u0173. Sodomos ir Gib\u0117jos istorijose jiems r\u016bp\u0117jo arba senov\u0117s Artim\u0173j\u0173 Ryt\u0173 svetingumo papro\u010diai, kurie dabar yra pasen\u0119, arba (jei nuod\u0117m\u0117 i\u0161vis buvo lytinio pob\u016bd\u017eio) itin ne\u012fprastas homoseksualinio grupinio prievartavimo rei\u0161kinys. Kunig\u0173 knygos \u012fstatymuose r\u016bpinamasi pasenusiais vaisingumo ritualais, tuo tarpu Paulius neva kalb\u0117j\u0119s apie ypatingus graik\u0173 pederast\u0173 seksualinius polinkius. Visa tai taip antikvari\u0161ka. Biblijos autori\u0173 \u012fsikalinimas savo kult\u016brose paver\u010dia j\u0173 mokym\u0105 \u0161iuo klausimu netinkam\u0105.
\nAntroji, ir papildanti pirm\u0105j\u0105, kult\u016bros problema yra ta, kad Biblijos autoriai nesi\u0117m\u0117 m\u016bs\u0173 klausim\u0173. Taigi problema yra ne tik \u0160ventojo Ra\u0161to mokymas, bet ir jo tyla. Paulius (jau nekalbant apie Senojo Testamento autorius) nieko ne\u017einojo apie pofroidistin\u0119 psichologij\u0105. Jie niekad negird\u0117jo apie \u201ehomoseksualin\u012f palinkim\u0105\u201c, jie \u017einojo tik apie tam tikras praktikas. Jiems b\u016bt\u0173 nesuprantamas skirtumas tarp \u201einversijos\u201c ir \u201eperversijos\u201c. Jiems tiesiog niekad net neat\u0117jo \u012f galv\u0105 mintis, kad du vyrai ar dvi moterys gali \u012fsimyl\u0117ti vienas kit\u0105 ir suformuoti pasi\u017eymin\u010dius did\u017eiu atsidavimu, pastovius santykius, palyginamus su santuoka. Taigi kaip buvo i\u0161laisvinti vergai, juodaod\u017eiai ir moterys, taip seniai pav\u0117lav\u0119s yra \u201eg\u0117j\u0173 i\u0161laisvinimas\u201c.
\nJei vienintelis biblinis mokymas \u0161iuo klausimu b\u016bt\u0173 randamas tik draud\u017eian\u010diuose tekstuose, b\u016bt\u0173 sunku atsakyti \u012f \u0161iuos prie\u0161taravimus. Bet jei \u0161ie tekstai matomi s\u0105ry\u0161yje su dievi\u0161kuoju santuokos \u012fsteigimu, turime visuotinai pritaikom\u0105 dievi\u0161kojo aprei\u0161kimo princip\u0105. Jis tiko ir senov\u0117s Artim\u0173j\u0173 Ryt\u0173, ir pirmojo am\u017eiaus graik\u0173-rom\u0117n\u0173 pasaulio kult\u016brin\u0117ms situacijoms, lygiai taip tinka ir \u0161iuolaikiniams seksualiniams klausimams, apie kuriuos senov\u0117s tautos nieko ne\u017einojo. Argumentas, kod\u0117l turi b\u016bti smerkiamos ir \u0161iuolaikin\u0117s homoseksualin\u0117s partneryst\u0117s, i\u0161lieka tas pats \u2013 b\u016btent tod\u0117l, kad jos nesuderinamos su Dievo sukurta tvarka. Ir kadangi ta tvarka (heteroseksualin\u0117 monogamija) nustatyta suk\u016brimo, o ne kult\u016bros, ji galioja ir nuolatos, ir visur. Negali b\u016bti jokio \u201ei\u0161laisvinimo\u201c i\u0161 Dievo sukurt\u0173 norm\u0173; tikrasis i\u0161laisvinimas ateina tik jas priimant.<\/p>\n

Gin\u010das d\u0117l suk\u016brimo ir prigimties<\/strong><\/em><\/p>\n

Ne kart\u0105 esu skait\u0119s ar gird\u0117j\u0119s taip tvirtinant: \u201eEsu g\u0117jus, nes Dievas mane tok\u012f suk\u016br\u0117. Taigi homoseksualizmas turi b\u016bti ka\u017ekas gero, pozityvaus. Negaliu patik\u0117ti, kad Dievas b\u016bt\u0173 suk\u016br\u0119s \u017emones homoseksualius, o paskui paneig\u0119s jiems teis\u0119 \u012f seksualin\u0119 savirai\u0161k\u0105. Tod\u0117l a\u0161 link\u0119s priimti ir i\u0161 tikr\u0173j\u0173 d\u017eiaugtis tuo, koks esu sukurtas\u201c. Arba v\u0117l: \u201eGalite sakyti, kad homoseksualin\u0117 praktika yra prie\u0161 prigimt\u012f ir normalum\u0105; bet ji n\u0117ra prie\u0161 mano prigimt\u012f ir man n\u0117 trupu\u010dio n\u0117ra nenormali\u201c. Prie\u0161 por\u0105 de\u0161imtme\u010di\u0173 Normanas Pitengeris (Pittenger) visai nuo\u0161ird\u017eiai naudojo \u0161\u012f argument\u0105. Jis ra\u0161\u0117, kad homoseksualus asmuo \u201en\u0117ra nenormalus asmuo su nenat\u016braliais tro\u0161kimais ir \u012fpro\u010diais\u201c. Prie\u0161ingai, \u201eheteroseksualiai orientuotas asmuo elgiasi nat\u016braliai, kai jis elgiasi heteroseksualiai, o homoseksualiai orientuotas asmuo elgiasi lygiai nat\u016braliai, kai jis veikia pagal savo bazin\u012f, esmin\u012f homoseksualin\u012f tro\u0161kim\u0105 ir stimul\u0105\u201c [16].
\nKiti tvirtina, kad homoseksualinis elgesys yra \u201enat\u016bralus\u201c, kadangi a) daugeliui primityvi\u0173 visuomeni\u0173 jis gana priimtinas; b) kai kuri\u0173 prie\u0161akini\u0173 civilizacij\u0173 (pavyzd\u017eiui, senov\u0117s Graikijos) jis buvo net idealizuojamas ir c) jis gan paplit\u0119s tarp gyv\u016bn\u0173. Dr. D\u017e. Vestas (West), kuris apie tai prane\u0161a, eina toliau ir cituoja dr. F. A. By\u010d\u0105 (Beach), gyv\u016bn\u0173 seksualumo ekspert\u0105, kuris d\u0117l gyv\u016bn\u0173 homoseksualinio elgesio sako, kad apib\u016bdinti \u017emogaus homoseksualin\u012f elges\u012f kaip \u201enenat\u016bral\u0173\u201c rei\u0161kia \u201enukrypti nuo fakt\u0173\u201c. [17]
\nBet \u0161ie argumentai i\u0161rei\u0161kia itin subjektyv\u0173 po\u017ei\u016br\u012f \u012f tai, kas yra \u201enat\u016bralu\u201c ir \u201enormalu\u201c. Netur\u0117tume priimti Normano Pitengerio tvirtinimo, kad \u201en\u0117ra joki\u0173 am\u017ein\u0173 normalumo ir nat\u016bralumo mat\u0173\u201c (ten pat). Taip pat negalima sutikti, kad gyv\u016bn\u0173 elgesys b\u016bt\u0173 pavyzdys \u017emogaus elgesiui! Nes Dievas suk\u016brimu nustat\u0117 sekso ir santuokos norm\u0105. Tai buvo pripa\u017einta jau Senojo Testamento eroje. Taigi lytiniai santykiai su gyvuliu buvo draud\u017eiami, nes \u201etai i\u0161krypimas\u201c (Kun 18,23), kitaip tariant, prigimties lau\u017eymas ar painiava. \u010cia numanomas \u201eprigimtin\u0117s teis\u0117s\u201c buvimas.
\nT\u0105 pa\u010di\u0105 samprat\u0105 ai\u0161kiai tur\u0117jo galvoje Paulius Lai\u0161ke romie\u010diams, 1-ame skyriuje. Ra\u0161ydamas apie moteris, kurios \u201eprigimtinius santykius pakeit\u0117 prie\u0161ingais prigim\u010diai\u201c, ir apie vyrus, \u201epametusius prigimtinius santykius\u201c, \u017eod\u017eiu \u201eprigimtis\u201c (physis)<\/em> jis nor\u0117jo nurodyti nat\u016brali\u0105 dalyk\u0173 tvark\u0105, kuri\u0105 nustat\u0117 Dievas (\u017er. taip pat ir Rom 2,14. 27 ir 11,24). Tod\u0117l Paulius smerk\u0117 ne i\u0161kreipt\u0105 elges\u012f heteroseksuali\u0173 \u017emoni\u0173, kurie veik\u0117 prie\u0161 savo prigimt\u012f, o bet kok\u012f \u017emogi\u0161k\u0105 elges\u012f, kuris yra prie\u0161 \u201eprigimt\u012f\u201c, tai yra prie\u0161 Dievo sukurt\u0105 tvark\u0105.<\/p>\n

Gin\u010das d\u0117l santyki\u0173 kokyb\u0117s<\/em><\/strong><\/p>\n

Krik\u0161\u010dioni\u0173 lesbie\u010di\u0173 ir g\u0117j\u0173 jud\u0117jimas skolinasi i\u0161 \u0160ventojo Ra\u0161to ties\u0105, kad meil\u0117 yra did\u017eiausias dalykas pasaulyje (taip ir yra), o i\u0161 7-ojo ir 8-ojo de\u0161imtme\u010dio \u201enaujosios moral\u0117s\u201c ar \u201esituacin\u0117s etikos\u201c \u2013 supratim\u0105, kad meil\u0117 yra pakankamas kriterijus spr\u0119sti apie kiekvienus savitarpio santykius (tai n\u0117ra teisinga). Ta\u010diau \u0161is po\u017ei\u016bris \u0161iandien pergalingai \u017eengia pirmyn.
\nKnygoje Laikas sutikti (Time for Consent)<\/em> N. Pitengeris i\u0161vardija, jo manymu, \u0161viesias tikrai meile gr\u012fst\u0173 santyki\u0173 savybes. Tai: 1) \u012fsipareigojimas (kiekvieno laisvas atsidavimas kitam); 2) davimo ir gavimo abipusi\u0161kumas (dalijimasis, kuriame kiekvienas kitame randa sav\u0105j\u012f A\u0161); 3) \u0161velnumas (jokios prievartos ar \u017eiaurumo); 4) i\u0161tikimyb\u0117 (pasiry\u017eimas santykiams iki gyvos galvos); 5) viltingumas (kiekvieno tarnavimas kito brandai) ir 6) susivienijimo tro\u0161kimas.
\nTad jei homoseksualiniai santykiai, dviej\u0173 vyr\u0173 ar dviej\u0173 moter\u0173, pasi\u017eymi \u0161iomis meil\u0117s ypatyb\u0117mis, argi jie neturi b\u016bti priimami kaip geri ir neatmestini, o ne kaip blogi? Nes jie gelbsti nuo vieni\u0161umo, savanaudi\u0161kumo ir lytinio nepastovumo. Jie gali b\u016bti tokie pat turtingi ir reikalaujantys atsakomyb\u0117s, i\u0161laisvinantys ir veiksmingi, kaip ir heteroseksualin\u0117 santuoka.
\nBet Biblijai i\u0161tikimas krik\u0161\u010dionis negali priimti prielaidos, kuria remiasi \u0161is argumentavimas, \u2013 b\u016btent kad meil\u0117 yra vienintelis absoliutas, kad ji panaikina bet kok\u012f moralin\u012f \u012fstatym\u0105 ir kad kas tik atrodo suderinama su meile, ipso facto <\/em>yra gerai, neatsi\u017evelgiant daugiau \u012f niek\u0105. Taip negali b\u016bti. Nes meilei reikalingas \u012fstatymas, kuris jai vadovaut\u0173. Pabr\u0117\u017edamas meil\u0119 Dievui ir artimui kaip du did\u017eiuosius \u012fsakymus, J\u0117zus ir jo mokiniai neatsisak\u0117 vis\u0173 kit\u0173 \u012fsakym\u0173. Prie\u0161ingai, J\u0117zus sak\u0117: \u201eJei mylite mane, laikysit\u0117s mano \u012fsakym\u0173\u201c, o Paulius ra\u0161\u0117: \u201eMeil\u0117 yra \u012fstatymo pilnatv\u0117\u201c (plg. Jn 14,15; Rom 13,8\u201310).
\nTaigi tai, kad santykiai nurodo meil\u0117s buvim\u0105, yra svarbus, ta\u010diau n\u0117ra savaime pakankamas kriterijus patvirtinti j\u0173 autenti\u0161kumui. Pavyzd\u017eiui, jei meil\u0117 b\u016bt\u0173 vienintelis matas, neb\u016bt\u0173 joki\u0173 prie\u0161taravim\u0173 poligamijai, nes poligamistas, be abejo, gal\u0117t\u0173 tur\u0117ti su keliomis \u017emonomis santykius, atspindin\u010dius visas \u0161e\u0161ias dr. Pitengerio nurodytas savybes. Arba leiskite pateikti geresn\u012f pavyzd\u012f, paimt\u0105 i\u0161 mano paties ganytoji\u0161kos patirties. Ne syk\u012f atsitiko, kai ved\u0119 vyrai man prisipa\u017eindavo, kad jie \u012fsimyl\u0117jo kit\u0105 moter\u012f. Kai a\u0161 \u0161velniai juos atkalbin\u0117jau, jie atsakydavo ma\u017edaug tokiais \u017eod\u017eiais: \u201eTaip, sutinku, a\u0161 jau turiu \u017emon\u0105 ir \u0161eim\u0105. Bet \u0161ie nauji santykiai yra tikras dalykas. Mes sukurti vienas kitam. M\u016bs\u0173 meil\u0117 vienas kitam turi kokyb\u0119 ir gelm\u0119, anks\u010diau m\u016bs\u0173 niekad nepa\u017eint\u0105. Tai turi <\/em>b\u016bti teisinga\u201c. Bet a\u0161 tur\u0117jau pasakyti, kad tai n\u0117ra teisinga. N\u0117 vienas vyras nepateisinamas, kai lau\u017eo savo santuokin\u012f susitarim\u0105 su \u017emona tuo pagrindu, kad jo meil\u0117 kitai moteriai kokybi\u0161kai turtingesn\u0117. Meil\u0117s kokyb\u0117 n\u0117ra vienintelis kriterijus, kuriuo b\u016bt\u0173 galima matuoti, kas yra gera ar teisinga.
\nPana\u0161iai a\u0161 neneigiu ir tvirtinimo, kad homoseksualiniai santykiai gali b\u016bti gr\u012fsti meile (nors a priori <\/em>nematau, kaip jie gali pasiekti t\u0105 pat\u012f turtingum\u0105, kaip kad Dievo nustatytas heteroseksualinis abipusi\u0161kumas). Ta\u010diau j\u0173 meil\u0117s kokyb\u0117s nepakanka jiems pateisinti. I\u0161 ties\u0173, turiu pridurti, jog jie nesuderinami su tikra meile, nes jie nesuderinami su Dievo \u012fstatymu. Mylintysis r\u016bpinasi, kad jo mylimasis patirt\u0173 did\u017eiausi\u0105 laim\u0119. O did\u017eiausi\u0105 \u017emogi\u0161k\u0105 laim\u0119 rasime klausydami Dievo \u012fstatym\u0173 ir valios, o ne sukildami prie\u0161 juos.<\/p>\n

Gin\u010das d\u0117l pri\u0117mimo ir Evangelijos<\/em><\/strong><\/p>\n

\u201e\u017dinoma, \u2013 sako kai kurie \u017emon\u0117s, \u2013 heteroseksualini\u0173 polinki\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173 pareiga priimti homoseksualini\u0173 polinki\u0173 krik\u0161\u010dionis.\u201c Paulius liep\u0117 mums priimti \u2013 i\u0161 tikr\u0173j\u0173 nuo\u0161ird\u017eiai priimti \u2013 vienas kit\u0105. Jei Dievas k\u0105 nors pri\u0117m\u0117, kas mes tokie, kad j\u012f teistume (Rom 14,1 ir toliau)? Normanas Pitengeris eina toliau ir parei\u0161kia, jog tie, kurie nepriima homoseksualini\u0173 polinki\u0173 \u017emoni\u0173, visi\u0161kai nesuprato Evangelijos. Dievo malon\u0119 gauname ne tod\u0117l, kad esame geri ir i\u0161pa\u017e\u012fstame savo nuod\u0117mes, mano jis; yra kaip tik prie\u0161ingai. \u201ePirmiausia visada ateina Dievo malon\u0117… Jo atlaidumas pa\u017eadina m\u016bs\u0173 atgail\u0105.\u201c Jis net cituoja giesm\u0119 \u201eToks jau esu, be jokio pasiteisinimo\u201c ir priduria: \u201eKristaus Evangelijos visa esm\u0117 yra tai, kad Dievas mus myli ir priima tokius, kokie esame\u201c (ten pat).
\nTa\u010diau tai labai supainiotas Evangelijos pristatymas. Dievas i\u0161 ties\u0173 priima mus \u201etokius, kokie esame\u201c, ir neturime pirma pasitaisyti ir tapti geri, i\u0161 tikr\u0173j\u0173 ir negalime. Bet jo \u201epri\u0117mimas\u201c rei\u0161kia, kad jis visi\u0161kai ir dosniai atleid\u017eia visiems, kurie gailisi ir tiki, o ne kad dovanoja ir tolesn\u012f m\u016bs\u0173 buvim\u0105 nuod\u0117m\u0117je. Ir v\u0117l teisinga, kad turime priimti vienas kit\u0105, bet tik kaip drauge atgailauj\u0105 nusid\u0117j\u0117liai ir drauge keliauj\u0105 maldininkai, bet ne kaip nuod\u0117m\u0117s draugai, pasiry\u017e\u0119 palaikyti savo nuod\u0117mingum\u0105. Nei Dievas, nei Ba\u017eny\u010dia ne\u017eada m\u016bs\u0173 priimti, jeigu u\u017ekietiname \u0161irdis prie\u0161 Dievo \u017eod\u012f ir vali\u0105. Tuomet mums lieka tik teismas.<\/p>\n

Pabaigos \u017eodis<\/strong><\/p>\n

Viso biblinio aprei\u0161kimo \u0161viesoje homoseksualizmas pasirodo ne kaip galimas variantas plataus normalumo spektro ribose, bet kaip nukrypimas nuo Dievo normos. Tod\u0117l homoseksualiai orientuotus \u017emones tur\u0117tume paraginti susilaikyti nuo homoseksualini\u0173 praktik\u0173 ir santyki\u0173. (Juk galime skirti homoseksualin\u0119 orientacij\u0105, u\u017e kuri\u0105 jos i\u0161tiktas paprastai neatsako, ir homoseksualinius veiksmus, u\u017e kuriuos jis net labai atsakingas). Netvirtinu, jog tai lengva \u2013 ypa\u010d m\u016bs\u0173 laik\u0173 aps\u0117dimas seksu, atrodo, padaro susilaikym\u0105 ne\u012fmanom\u0105. Greta savitvardos, i\u0161 esm\u0117s laikau \u012fmanom\u0105 ir lytinio polinkio pakeitim\u0105. Ar galime to tik\u0117tis, \u017einoma, labai daug priklauso nuo to, kokia, m\u016bs\u0173 vertinimu, homoseksualizmo prie\u017eastis. \u0160iuo klausimu pritariu mokslininkei Elizabetai Moberli (Moberly), kuri pri\u0117jo prie i\u0161vados, kad \u201ehomoseksualin\u012f polink\u012f sukelia ne genetin\u0117 predispozicija, ne hormon\u0173 disbalansas ir ne anomalus mokymosi procesas, o sunkumai vaiko ir jo t\u0117v\u0173 santykiuose, vis\u0173 pirma pirmaisiais gyvenimo metais\u201c. [18] Jei kaip pagrindin\u0117 homoseksualizmo prie\u017eastis gali b\u016bti santyki\u0173 su tos pa\u010dios lyties vienu i\u0161 t\u0117v\u0173 tr\u016bkumas, tada tinkamas sprendimas, pasak Moberli, b\u016bt\u0173 \u201esantyki\u0173 su savo lyties asmenimis poreiki\u0173 patenkinimas, atmetant seksualin\u012f aktyvum\u0105\u201c.
\n\u010cia reikalingi gil\u016bs, patvar\u016bs, aseksualiniai santykiai su tokios pat lyties \u017emon\u0117mis, ypa\u010d krik\u0161\u010dioni\u0161koje bendruomen\u0117je. Nes homoseksualistas i\u0161 esm\u0117s yra be galo vieni\u0161as \u017emogus. Kaip ir visi kiti, jis trok\u0161ta abipus\u0117s meil\u0117s, asmeninio tapatumo ir vientisumo. Meil\u0117 yra sykiu pagrindin\u0117 problema, didysis poreikis ir vienintel\u0117 tikra sprendimo galimyb\u0117, arba \u201eterapija\u201c. Deja, savo istorijoje Ba\u017eny\u010dia da\u017eniausiai neparod\u0117 tos meil\u0117s homoseksualiam \u017emogui. Homoseksualizmo nuod\u0117m\u0117s atmetimas tapo nusid\u0117j\u0117lio nepri\u0117mimu, net panieka ir prie\u0161i\u0161kumu jam (homofobija). Tik tada, kai krik\u0161\u010dionys nusigr\u0119\u0161 nuo prie\u0161i\u0161kumo homoseksualistams, jie tur\u0117s teis\u0119 i\u0161 pastar\u0173j\u0173 reikalauti atsisakyti aktyvaus homoseksualinio gyvenimo b\u016bdo. Bendruomen\u0117 neturi tyl\u0117ti d\u0117l Dievo normos per\u017eengimo, bet ji turi sukurti pripildyt\u0105 meil\u0117s ir atjautos bendrij\u0105, kuri priima homoseksualist\u0105 kaip asmen\u012f. Juk tikroji meil\u0117 visi\u0161kai suderinama su moralini\u0173 kriterij\u0173 i\u0161saugojimu.<\/p>\n

J. Stott,<\/strong> \u012f\u017eymus anglikon\u0173 teologas, kunigas, daugelio knyg\u0173 autorius<\/p>\n

Vert\u0117 Zigmantas Ardickas<\/p>\n

Versta i\u0161: Sott. J. Issues Facing Christians Today. \u2013 HarperCollins, 1990<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Graik\u0173 ir rom\u0117n\u0173 pasaulyje homoseksualiniai ry\u0161iai buvo praktikuojami kaip savaime suprantamas dalykas. Kiekvienas (laisvas vyras) pagal savo skon\u012f rinkosi meil\u0119 moterims, berniukams arba ir vieniems, ir kitiems. O g\u0117dinga tiek heteroseksualiniuose, tiek homoseksualiniuose santykiuose buvo pasyvus, vergi\u0161kas ir tod\u0117l moteri\u0161kas seksualinis elgesys. Svarbu buvo tik b\u016bti aktyvi\u0105ja puse \u2013 lytis netur\u0117jo reik\u0161m\u0117s.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":577,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[15],"tags":[199,150],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/582"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=582"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/582\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":584,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/582\/revisions\/584"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/577"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=582"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=582"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=582"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}