{"id":594,"date":"2016-05-12T17:17:01","date_gmt":"2016-05-12T14:17:01","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=594"},"modified":"2016-05-12T17:17:12","modified_gmt":"2016-05-12T14:17:12","slug":"filosofijos-zlugimas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=594","title":{"rendered":"Filosofijos \u017elugimas"},"content":{"rendered":"

Holger Lahayne<\/em><\/p>\n

Ludwigas Wittgensteinas per Pirm\u0105j\u012f pasaulin\u012f kar\u0105 savanoriu i\u0161\u0117jo tarnauti \u012f Austrijos-Vengrijos armij\u0105 ir u\u017e nars\u0105 kovose peln\u0117 daugyb\u0119 apdovanojim\u0173. Be to, apkasuose jis rado laisvo laiko ra\u0161yti savo did\u017ei\u0105j\u0105 filosofin\u0119 knyg\u0105 \u201eLogin\u012f filosofin\u012f traktat\u0105\u201c. Vienintelio jam gyvam besant i\u0161spausdinto veikalo pratarm\u0117je L.Wittgensteinas su tvirtu pasitik\u0117jimu ra\u0161\u0117: \u201eTod\u0117l laikausi nuomon\u0117s, kad problemos yra pagaliau i\u0161 esm\u0117s i\u0161spr\u0119stos.\u201c Materialiniai turtai, nuosavyb\u0117s tur\u0117jimas ar garb\u0117 mokslininkui nebuvo svarb\u016bs. Savo mil\u017eini\u0161k\u0105 paveld\u0117t\u0105 turt\u0105 filosofas i\u0161dalijo menininkams ir giminai\u010diams, kad gal\u0117t\u0173 vienuoli\u0161kai gyventi. Jo id\u0117jos bematant padar\u0117 nema\u017e\u0105 \u012ftak\u0105 kelioms filosofin\u0117ms srov\u0117ms, ta\u010diau L. Wittgensteinas n\u0117 prie vienos i\u0161 j\u0173 neprisijung\u0117 ir kuriam laikui visi\u0161kai atitr\u016bko nuo filosofijos studij\u0173. L. Wittgensteino min\u010di\u0173 svarba XX a. filosofijai neabejotina, bet nepaprastas austras, radikaliai nusigr\u0119\u017e\u0119s nuo tradicin\u0117s filosofijos, kaip tik ir paskelb\u0117 \u0161ios mokslo \u0161akos \u017elugim\u0105. [1]
\nL. Wittgensteinas gim\u0117 1889 m. (tais pa\u010diais metais kaip ir \u017eymus filosofas, jo kolega M. Heideggeris bei tautietis A. Hitleris) pramonininko \u0161eimoje. \u0160eimos genealogijoje buvo ir \u017eyd\u0173, bet Ludwigo t\u0117vas \u2013 evangelikas, o motina Leopoldina ir v\u0117liau visi vaikai pakrik\u0161tyti Romos katalik\u0173 ba\u017eny\u010dioje. \u0160i puikiai asimiliavusi \u0161eima aktyviai dalyvavo imperijos kult\u016briniame gyvenime. Keletas i\u0161 septyni\u0173 Ludwigo broli\u0173 ir seser\u0173 buvo apdovanoti nepaprastais muzikiniais gabumais. Paulas Wittgensteinas per Pirm\u0105j\u012f pasaulin\u012f kar\u0105 netgi netek\u0119s rankos gars\u0117jo kaip \u017eymus pianistas. Mokykloje Ludwigas nepasi\u017eym\u0117jo itin gerais mokymosi rezultatais. Jo gabumai, dideliam t\u0117vo d\u017eiaugsmui, atrod\u0117, gl\u016bd\u0117jo technikos srityje. (Dar vaikas Ludwigas sukonstravo veikian\u010di\u0105 siuvam\u0105j\u0105 ma\u0161in\u0105). Tod\u0117l i\u0161 prad\u017ei\u0173 L. Wittgensteinas Berlyno auk\u0161tojoje technikos mokykloje studijavo in\u017einerij\u0105. 1908 m. jis i\u0161vyko \u012f Anglij\u0105, Man\u010desterio universitet\u0105, kur steb\u0117jo or\u0105 ir atlikin\u0117jo \u012fvairius eksperimentus su aitvarais.
\nAnglijoje austr\u0173 studentas intensyviai \u012fsitrauk\u0117 \u012f in\u017einerijos pagrind\u0173 studijas, j\u012f vis labiau domino matematika, kol per\u0117jo prie logikos. Galiausiai jis (nor\u0117damas tik pam\u0117ginti) u\u017esira\u0161\u0117 \u012f Kembrid\u017eo universitet\u0105 studijuoti filosofijos. Tuo metu \u0161iame sename Anglijos universitetiniame miestelyje \u0161lov\u0117 aplank\u0117 Bertrand\u0105 Russell\u0105 (1872\u20131970 m.), kartu su A. N. Whiteheadu i\u0161leidus\u012f \u201ePrincipia Mathematica\u201c. \u0160i knyga britui Raselui, kaip ir vokie\u010diui G. Fregei, peln\u0117 moderniosios logikos t\u0117vo vard\u0105. \u017dymusis universiteto profesorius ir jaunasis studentas greitai u\u017emezg\u0117 pa\u017eint\u012f, ir \u010dia pat B. Russellas pasteb\u0117jo nepaprastus L. Wittgensteino gabumus: \u201eVos perskait\u0119s pirm\u0105j\u012f [L. Wittgensteino es\u0117] sakin\u012f, \u012fsitikinau \u0161io vyro genialumu\u201c [2]. Wittgensteino seseriai Herminai jis netrukus pasakys: \u201eMes tikime, kad kit\u0105 didel\u012f \u017eingsn\u012f filosofijoje \u017eengs j\u016bs\u0173 brolis\u201c [3].
\n1913 m. i\u0161vyk\u0119s \u012f Norvegij\u0105 L. Wittgensteinas u\u017esisklend\u0117 medin\u0117je pirkel\u0117je (v\u0117liau prakti\u0161kai ir likusia vienintele jo nuosavybe), kad gal\u0117t\u0173 netrukdomas t\u0119sti savo logikos studijas. \u010cia gal\u0117jo b\u016bti para\u0161yti ir jo \u201eTraktato\u201c apmatai. Per I pasaulin\u012f kar\u0105 kovodamas Ryt\u0173 ir Piet\u0173 frontuose filosofas dirbo toliau ir k\u016brin\u012f, prad\u017eioje pavadint\u0105 \u201eLoginiu filosofiniu veikalu\u201c, u\u017ebaig\u0117 ital\u0173 karo belaisvi\u0173 stovykloje. I\u0161 ten sumu\u0161tos Austr\u0173 armijos karininkas rankra\u0161t\u012f nusiunt\u0117 B. Russellui. Deja, anglas draugas \u0161iai keistai knygai ilgai negal\u0117jo rasti leid\u0117jo.
\nL. Wittgensteinas tik\u0117jo, kad \u201eTraktatu\u201c visos filosofin\u0117s problemos yra pagaliau i\u0161 esm\u0117s i\u0161spr\u0119stos, ir laik\u0117 savo \u201emisij\u0105\u201c atlikta. Viename lai\u0161ke jis ra\u0161\u0117: \u201eViskas, k\u0105 i\u0161 tikro prival\u0117jau pasakyti, pasakiau, tod\u0117l versm\u0117 i\u0161seko\u201c (Wuchterl, p. 67). Filosofas, atgr\u0119\u017e\u0119s akademiniam pasauliui nugar\u0105, tapo paprastu \u017demutin\u0117s Austrijos kaim\u0173 a\u0161tuonme\u010di\u0173 mokykl\u0173 mokytoju. L. Wittgens\u0161teinui bemokytojaujant (1920\u20131926 m.), vokie\u010di\u0173 ir angl\u0173 kalbomis su lotyni\u0161ka antra\u0161te pagaliau pasirod\u0117 jo \u201eTractatus logico-philosophicus\u201c (1922). (Pirmasis veikalo leidimas, L. Wittgensteino pagr\u012fstai ar nepagr\u012fstai kritikuotas, i\u0161vydo dienos \u0161vies\u0105 1921 m. \u017eurnale \u201eAnnalen der Naturphilosophie\u201c).
\nNiekas nesisteb\u0117jo, kai nepaprastas genijus nusirito iki provincijos mokytojo. Bet pama\u017eu jis v\u0117l palinko prie filosofijos ir atsisak\u0117 kai kuri\u0173 traktato tezi\u0173. Didel\u0117s reik\u0161m\u0117s tam tur\u0117jo Vienos ratelio nariai (filosofai, matematikai, mokslininkai), kurie i\u0161 dalies rei\u0161k\u0117 didel\u012f susidom\u0117jim\u0105 L. Wittgensteino mintimis ir j\u012f v\u0117l i\u0161 naujo \u012ftrauk\u0117 \u012f filosofines diskusijas. Pastat\u0119s nam\u0105 vienai savo seser\u0173, 1929 m. L. Wittgensteinas nusprend\u0117 i\u0161vykti \u012f Anglij\u0105. \u010cia jis bematant su \u201eTraktatu\u201c apsigyn\u0117 mokslin\u012f laipsn\u012f, tapo filosofijos docentu, o 1939 m. buvo paskirtas profesoriumi. 1938 m., hitlerinei Vokietijai okupavus gimt\u0105j\u012f kra\u0161t\u0105, L. Wittgensteinas priima Anglijos pilietyb\u0119. Per Antr\u0105j\u012f pasaulin\u012f kar\u0105, dirbdamas Anglijos ligonin\u0117se, profesoriavim\u0105 filosofas pertraukin\u0117davo. 1951 m., pra\u0117jus ketveriems metams nuo profes\u016bros nutraukimo, L. Wittgensteinas po trumpos ligos mir\u0117 nuo v\u0117\u017eio. Paskutiniai jo \u017eod\u017eiai buvo: \u201ePasakykite jiems, kad mano gyvenimas buvo nuostabus\u201c (Wuchterl, p. 130).
\n\u201eNuostabus gyvenimas\u201c? Kaip tai suderinti su vis\u0105 laik\u0105 j\u012f lyd\u0117jusia savi\u017eudyb\u0117s mintimi (trys broliai i\u0161 tikr\u0173j\u0173 nusi\u017eud\u0117!)? Ar ne mirties ie\u0161koti, kaip jis pats teig\u0117, L. Wittgensteinas i\u0161vyko \u012f I pasaulin\u012f kar\u0105? Mokslininko gyvenime yra daug prie\u0161taravim\u0173. Jis buvo be galo sud\u0117tinga asmenyb\u0117. Jo draugas D. Pinsentas pavadino Wittgenstein\u0105 \u201echaoti\u0161ku\u201c. Su daugeliu \u017emoni\u0173 jis negal\u0117jo apskritai palaikyti \u201enormali\u0173\u201c santyki\u0173. B\u016bdamas nepaprastai jautrus, mokslininkas nepakent\u0117 jokios jo asmens ar jo m\u0105stymo kritikos. Nepaisydamas to, L.Wittgensteinas saugojo ir puosel\u0117jo kelet\u0105 intensyvi\u0173 draugys\u010di\u0173. Tokie pat intensyv\u016bs ir jo filosofiniai darbai. Jis netur\u0117jo itin auk\u0161to bendrojo filosofinio i\u0161silavinimo, kartais net gyr\u0117si savo neapsiskaitymu (kiek nuodugniau buvo skait\u0119s turb\u016bt tik A. Schopenhauer\u012f ir dar \u201e\u0161\u012f bei t\u0105\u201c i\u0161 I. Kanto veikal\u0173). D\u0117l \u0161ios prie\u017easties mokslininkas daug sutelk\u010diau apsistojo ties atskirais klausimais, kad juos iki galo i\u0161ai\u0161kint\u0173.
\nLudwigas Wittgensteinas prie\u0161taringas ir religiniais klausimais. Buvo metas, kada jis tro\u0161ko tapti kunigu. Antrajame pasauliniame kare, i\u0161mokiusiame j\u012f melstis, filosofas visuomet su savimi ne\u0161iojosi L. Tolstojaus \u201eEvangelijos ai\u0161kinimus\u201c: \u201e\u0160i knyga tam tikr\u0105 laik\u0105 man pad\u0117jo i\u0161tverti\u201c. Rus\u0173 ra\u0161ytojas filosofui padar\u0117 did\u017eiul\u012f \u012fsp\u016bd\u012f. Mokytojaudamas L.Wittgensteinas \u012fgyvendino L. Tolstojaus propaguot\u0105 paprast\u0105 gyvenimo b\u016bd\u0105. Antra vertus, lyg ir tikintis filosofas ra\u0161\u0117 tokius sakinius: \u201eTarkim, man\u0119s kas nors paklaust\u0173, k\u0105 tu tiki, Wittgensteinai? Ar tu skeptikas? Gal \u017einai, ar pergyvensi mirt\u012f? Tuomet a\u0161 neabejotinai atsaky\u010diau \u2013 a\u0161 negaliu to pasakyti. A\u0161 ne\u017einau. A\u0161 neturiu ai\u0161kaus supratimo, kai sakau, jog nenustosiu egzistuoti\u201c (Wuchterl, p. 68).
\n\u201eTraktate\u201c ai\u0161kiai atsispindi L. Wittgensteino charakteris \u2013 koncentruotas, sud\u0117tingas veikalas atrodo nesuprantamas, prie\u0161taringas ir be galo sunkiai skaitomas. Da\u017enai negalima rasti min\u010di\u0173 s\u0105ry\u0161io ar pagrindin\u0117s id\u0117jos, daugelis sakini\u0173 skamba tarsi aforizmai. L. Wittgensteinas taip steng\u0117si nepara\u0161yti n\u0117 vieno nereikalingo \u017eod\u017eio, kad susidaro \u012fsp\u016bdis, jog filosofas ai\u0161kiaregys \u010dia paliko savo priesak\u0105, netgi aprei\u0161kim\u0105. Veikalas susideda i\u0161 septyni\u0173 pagrindini\u0173 tezi\u0173 (\u0161ventas skai\u010dius!) su sunumeruotais paai\u0161kinimais.
\n
\nNaujov\u0117s \u2013 kalbos analiz\u0117, kalbos kritika, sakini\u0173 ai\u0161kumas<\/strong><\/p>\n

Kuo gi L. Wittgensteino \u201eTraktatas\u201c buvo toks naujas ir mai\u0161tingas? \u0160iame veikale pirm\u0105 kart\u0105 filosofijos analiz\u0117s objektu tampa kalba, tiksliau, kalbos analiz\u0117. Pradinis L. Wittgensteino klausimas: k\u0105 gali i\u0161reik\u0161ti kalba ir ko ne? K\u0105 galima pasakyti \u017eod\u017eiais ir ko negalima? Koks yra kalbos santykis su pasauliu? L. Wittgensteino nuomone, filosofijos tikslas \u2013 \u201eloginis min\u010di\u0173 nuskaidrinimas\u201c (4.112 tez\u0117). [4] Filosofijos rezultatas \u2013 \u201esakini\u0173 ai\u0161kinimas\u201c (ten pat). Tad filosofij\u0105 jis sulygina su \u201ekalbos kritika\u201c (4.0031). Besidomintiems \u0161iuo mokslu ai\u0161kumo idealizavimas primins R. Descartes\u2019\u0105, reikalavus\u012f \u201eai\u0161kaus ir akivaizdaus\u201c suvokimo. Ta\u010diau pranc\u016bzui \u0161is ai\u0161kumas buvo priemon\u0117 pasiekti patikim\u0105 pa\u017einim\u0105, o Wittgensteinui jis yra beveik savitikslis \u2013 visk\u0105 i\u0161siai\u0161kinus, problemos i\u0161sisprend\u017eia savaime.<\/p>\n

Vaizdo teorija \u2013 faktas, vaizdas, sakinys<\/strong><\/p>\n

Kokia L. Wittgensteino analiz\u0117s eiga? Pirmieji \u201eTraktato\u201c sakiniai jau i\u0161 karto pateikia kelet\u0105 esmini\u0173 atsakym\u0173, bet drauge ir sutrikdo. \u201e1 Pasaulis yra visa, kas yra (was der Fall ist). 1.1 Pasaulis yra fakt\u0173, ne daikt\u0173 visuma… 1.2 Pasaulis dalijasi \u012f faktus… 2 Tai, kas yra faktas, yra atomini\u0173 fakt\u0173 (Sachverhalten) buvimas (Bestehen).\u201c L. Wittgensteinas r\u0117m\u0117si B. Russello \u201eloginiu atomizmu\u201c ir, kaip ir jo mokytojas, tik\u0117jo pasaul\u012f esant atskir\u0173 vienas nuo kito nepriklausan\u010di\u0173 fakt\u0173 ir \u012fvyki\u0173 sankaupa. Vardai, kurie tarsi kalbos \u201eatomai\u201c toliau neskaidomi jokiu apibr\u0117\u017eimu, vadinami \u201epo\u017eenkliais\u201c. (\u201eUrzeichen\u201c, 3.26). Jie yra galutinis analiz\u0117s ta\u0161kas. Pagal \u201eatstovavimo \u017eenklais princip\u0105\u201c (\u201ePrinzip der Vertretung\u201c, 4.0312) jie pakei\u010dia objektus. Antroje pakopoje i\u0161 \u0161i\u0173 vard\u0173 susidaro \u201eelementar\u016bs sakiniai\u201c (\u201eElementars\u00e4tze\u201c), kurie yra vard\u0173 jungtis bei j\u0173 grandin\u0117. Kiti auk\u0161tesniosios pakopos sakiniai susideda i\u0161 elementari\u0173j\u0173 sakini\u0173 (\u201e5 Sakinys yra elementari\u0173j\u0173 sakini\u0173 teisingumo funkcija\u201c). Taip L. Wittgensteinas prieina prie vienos savo pagrindini\u0173 tezi\u0173: \u201e4.01 Sakinys yra tikrov\u0117s vaizdas.\u201c \u010cia problem\u0173 kyla d\u0117l to, kad \u0161io kalbos atspind\u0117jimo pob\u016bd\u017eio i\u0161 m\u016bs\u0173 kasdien\u0117s kalbos da\u017enai ne\u012fmanoma suvokti, j\u012f reikia atskleisti kalbos analize, t. y. jos nuskaidrinimu.
\nPalyginus su ankstesni\u0173 empirist\u0173 mintimis, nauja yra tai, kad L. Wittgensteinas pabr\u0117\u017e\u0117 logikos svarb\u0105. Tikrov\u0117 ir vaizdas yra susieti loginiais ry\u0161iais: \u201e2.18 Tai, k\u0105 kiekvienas vaizdas… privalo tur\u0117ti bendra su tikrove, kad apskritai… gal\u0117t\u0173 j\u0105 atvaizduoti, yra login\u0117 forma, t. y. tikrov\u0117s forma.\u201c Tad tikrov\u0117s ir vaizdo login\u0117 forma yra ta pati. D\u0117l login\u0117s formos pasaulis \u201eatsispindi\u201c sakinyje (4.121). Logika yra \u201epasaulio atspindys\u201c (6.13).<\/p>\n

Logika, filosofija ir gamtos mokslai \u2013 prasminga, beprasmi\u0161ka, absurdi\u0161ka<\/strong><\/p>\n

Anot L. Wittgensteino, vienintelis<\/em> kalbos u\u017edavinys \u2013 atspind\u0117ti arba apra\u0161yti<\/em> tikrov\u0119. Tik tokie sakiniai gali vadintis prasmingais. Netgi ir klaidinga informacija apie kok\u012f nors atomin\u012f fakt\u0105 (\u201eSachverhalt\u201c) gali tur\u0117ti prasm\u0119 (pavyzd\u017eiui, sakinys \u201eLyja\u201c, \u2013 nors i\u0161 tikro ir nelyja). Nes jis vis tiek liudija apie tikrov\u0119. I\u0161 \u010dia tikrov\u0117s apibr\u0117\u017eimas: \u201e2.06 Atomini\u0173 fakt\u0173 egzistavimas arba neegzistavimas yra tikrov\u0117\u201c.
\nSakinius, i\u0161plaukian\u010dius i\u0161 logini\u0173 samprotavim\u0173, L. Wittgensteinas vadina beprasmiais, nes jie visi\u0161kai nesusij\u0119 su kokiu nors patyrimu. Tod\u0117l logikos sakiniai \u201enieko\u201c nesako (5.43, 6.11). Prasmingi tik empiriniai sakiniai. Jie gali b\u016bti teisingi ar klaidingi. Jais teigiamas koks nors atominis faktas. Sakini\u0173 prasm\u0117 \u2013 konkre\u010di\u0173 atomini\u0173 fakt\u0173 atitikimas (4.2). Logikos sakinius L. Wittgensteinas prilygina tautologijoms, pavyzd\u017eiui, tokioms kaip \u201eIr lyja, ir nelyja\u201c. I\u0161 toki\u0173 sakini\u0173 apie tikrov\u0119 niekada nieko nesu\u017einosi. Jie negali b\u016bti arba teisingi, arba klaidingi, \u2013 jie visuomet teisingi.
\nPrasmingais Wittgensteinas laiko tik empirinius sakinius, susidedan\u010dius i\u0161 elementari\u0173j\u0173 sakini\u0173 ir logini\u0173 sait\u0173 tarp j\u0173. Tai rei\u0161kia: prasmingi, grie\u017etai traktuojant, yra tik gamtamoksliniai sakiniai. \u201eTraktato\u201c gale L. Wittgensteinas \u0161i\u0105 i\u0161vad\u0105 visi\u0161kai ai\u0161kiai i\u0161sako: \u201e6.53 Taisyklingos filosofijos metodas b\u016bt\u0173 toks: nesakyti nieko, i\u0161skyrus tai, kas gali b\u016bti pasakyta, taigi gamtos moksl\u0173 sakini\u0173, taigi to, kas neturi nieko bendro su filosofija…\u201c Tradicin\u0117je filosofijoje visuomet buvo kalbama apie abstrak\u010dius dalykus (\u201ePasaulis \u2013 tai…\u201c, \u201eDievas \u2013 tai…\u201c, \u201esiela \u2013 tai…\u201c, \u201emoral\u0117 \u2013 tai…\u201c). Ta\u010diau \u0161ie sakiniai absurdi\u0161ki (\u201eunsinnig\u201c), nes jie neturi prasm\u0117s. \u017dod\u017eiai \u201eDievas\u201c ar \u201emoral\u0117\u201c papras\u010diausiai nieko nerei\u0161kia, kadangi j\u0173 neatitinka (empiriniai) atominiai faktai. Filosofija klasikine prasme, vis\u0173 pirma metafizika ir etika, nebe\u012fmanoma.
\n
\nRiba \u2013 sakyti, rodyti, tyl\u0117ti<\/strong><\/p>\n

Austr\u0173 filosofui i\u0161sakoma tik tai, kas atspindi tikrov\u0119, leid\u017eia susidaryti jos vaizd\u0105. Tik apie tai galima kalb\u0117ti. Visa kita yra absurdi\u0161ka (arba beprasmi\u0161ka), tod\u0117l apie tai reikia tyl\u0117ti. \u0160i mintis i\u0161sakoma ir garsiojoje baigiamojoje tez\u0117je: \u201e7 Apie k\u0105 negalima kalb\u0117ti, apie tai reikia tyl\u0117ti\u201c. L. Wittgensteinas kalbai apibr\u0117\u017eia grie\u017etas ribas (\u017er. taip pat ir \u201eTraktato\u201c pratarm\u0117je). Vienoje ribos pus\u0117je \u2013 i\u0161sakomi dalykai, u\u017e jos \u2013 nei\u0161sakomi. M\u016bs\u0173 kalba prasminga tik \u0161iapus tos ribos. Apie beprasmius dalykus kalbame ant kalbos (logikos) ribos. Kalba apie dalykus, kurie yra anapus m\u016bs\u0173 kalbos ribos, absurdi\u0161ka.
\nRezultatas: \u201e6.421 Ai\u0161ku, kad etika negali b\u016bti i\u0161reik\u0161ta. Etika yra transcendentali. 6.42 Tod\u0117l negali b\u016bti ir joki\u0173 etikos sakini\u0173.\u201c Apie \u201epasaulio prasm\u0119\u201c negaliu kalb\u0117ti, nes ji gl\u016bdi ne \u0161iame pasaulyje (6.41). \u201eGyvenimo m\u012fsl\u0117\u201c turi likti ne\u012fminta, nes jos \u201esprendimas erdv\u0117je ir laike yra u\u017e erdv\u0117s ir laiko\u201c (6.4312). Neapsakomas ir pats Dievas: \u201e6.432… Dievas neatsiskleid\u017eia pasaulyje.\u201c L.Wittgensteinas reikalauja i\u0161 viso \u201eu\u017edrausti kalb\u0117ti\u201c apie filosofij\u0105, etik\u0105, estetik\u0105 ir teologij\u0105.
\nTa\u010diau Wittgensteinas nemano, kad transcendentiniai dalykai neegzistuoja. Jo pa\u017ei\u016bras ai\u0161kiai i\u0161rei\u0161kia 6.522 tez\u0117: \u201eI\u0161 tikr\u0173j\u0173 esama ka\u017eko nei\u0161rei\u0161kiamo. Tai rodo save, tai yra misti\u0161ka.\u201c Nei\u0161sakomi dalykai \u201epasirodo\u201c, taigi \u201eprasi\u0161vie\u010dia\u201c, o ai\u0161kiai i\u0161sakomi \u201erei\u0161kia\u201c nei\u0161sakomus (4.115). L. Wittgensteinas pripa\u017eino \u0161i\u0105 \u201ekit\u0105 dimensij\u0105\u201c, jis suvok\u0117, kad mokslas yra toli gra\u017eu ne viskas. Veikalo pabaigoje jis nuo\u0161ird\u017eiai ra\u0161o: \u201e6.52 Mes jau\u010diame, kad net jei b\u016bt\u0173 atsakyta \u012f visus galimus mokslo klausimus, m\u016bs\u0173 gyvenimo problemos net neb\u016bt\u0173 paliestos.\u201c
\n\u201eTraktato\u201c galima visi\u0161kai nesuprasti, laikyti j\u012f vien tik mokslu besiremian\u010dia arba netgi ateistine propagandine bro\u0161i\u016bra. Wittgensteinas neniekino metafizini\u0173, religini\u0173 ar etikos dalyk\u0173. 1919 m. viename savo lai\u0161k\u0173 apie \u201eTraktat\u0105\u201c jis ra\u0161\u0117: \u201eKnygos prasm\u0117 yra etin\u0117… Kaip tik [pratarm\u0117je] nor\u0117jau para\u0161yti, kad mano veikalas susideda i\u0161 dviej\u0173 dali\u0173: i\u0161 tos, kuri pateikta, ir viso to, ko nesu para\u0161\u0119s. B\u016btent antra dalis yra svarbioji. Mano knyga i\u0161kart i\u0161 vidaus atriboja nuo etini\u0173 dalyk\u0173…\u201c (Schulte, p. 85).<\/p>\n

Ir v\u0117l prie\u0161taravimas<\/strong><\/p>\n

Wittgensteinas neatmet\u0117 mistini\u0173 ir filosofini\u0173 rei\u0161kini\u0173, ta\u010diau nesutiko, kad galima apie juos kalb\u0117ti, juos apb\u016bdinti, konstatuoti. Betgi ar ne tai ir buvo daroma traktate? Jis susideda tik i\u0161 neempirini\u0173 sakini\u0173. Jis taip pat filosofija, nes ir jame sakiniai ant m\u016bs\u0173 kalbos ribos. Ar nedaro Wittgensteinas to paties, k\u0105 pats k\u0105 tik u\u017edraud\u0117? Be abejo, filosofas mat\u0117 \u0161\u012f prie\u0161taravim\u0105 ir atvirai j\u012f suformulavo prie\u0161paskutin\u0117je knygos tez\u0117je. Pagal L. Wittgensteino kriterijus, ir \u201eTraktato\u201c sakiniai lygiai tokie pat absurdi\u0161ki. Skaitytojas turi juos \u201e\u012fveikti\u201c, perkopti ir, pro k\u016brin\u012f prasibrov\u0119s, j\u012f nusimesti. 6.54-\u0105ja teze L. Wittgensteinas pats pateikia vaizd\u0173 palyginim\u0105: \u201eJis [skaitytojas] turi, taip sakant, nusimesti \u0161alin kop\u0117\u010dias po to, kai jomis \u201eu\u017elipo\u201c.<\/p>\n

Per 2500 filosofijos istorijos met\u0173 paskelbta kartais daugiau, kartais ma\u017eiau proting\u0173 filosofini\u0173 projekt\u0173 ir id\u0117j\u0173. Patyrimas, mitas, autoritetas, tradicija ir filosofijai b\u016bdingas racionalus, kritinis m\u0105stymas labai da\u017enai susimai\u0161ydavo \u2013 ir turb\u016bt nei\u0161vengiamai. L. Wittgensteinas buvo pirmasis filosofas, pripa\u017ein\u0119s savo mintis visi\u0161kai neprotingomis ir pateik\u0119s tai kaip atsakym\u0105. \u017dinoma, n\u0117 kiek neperd\u0117sime, jeigu jo i\u0161vadas laikysime filosofijos \u017elugimu, kadangi jos neabejotinai priklauso prie filosofini\u0173 min\u010di\u0173 pagrindini\u0173 reikalavim\u0173 \u2013 b\u016bti objektyviai prasmingam kuria nors prasme (kitu atveju i\u0161ties vert\u0117t\u0173 patyl\u0117ti).
\nTa\u010diau filosofijos nebuvo galima taip paprastai palaidoti. Wittgensteino \u201eTraktatas\u201c padar\u0117 neabejotinai did\u017eiul\u0119 \u012ftak\u0105, bet visas veikalas su savo neracionalia pabaiga \u2013 daug ma\u017eesn\u0119. Vienos ratelio neopozityvizmo pradininkai (M. Schlikas, R. Karnapas) mielai per\u0117m\u0117 L. Wittgensteino suskirstym\u0105 \u012f prasmingas ir neprasmingas mintis, ta\u010diau visi\u0161kai ignoravo mistin\u0119 traktato dal\u012f ir atmet\u0117 mokslininko po\u017ei\u016br\u012f \u012f absurdi\u0161kum\u0105. Netrukus Wittgens\u0161tein\u0105 u\u017epuol\u0117 ar\u0161\u016bs kritikai. Vienas toki\u0173 \u2013 Karlas Popperis (po II pasaulinio karo Anglijoje), teig\u0119s, kad tikros filosofin\u0117s problemos egzistuoja, ir nurod\u0119s racionalesn\u012f daug \u017eadant\u012f keli\u0105.<\/p>\n

Tik\u0117jimas be mokymo<\/strong><\/p>\n

Pats L.Wittgensteinas savo v\u0117lyvuosiuose filosofiniuose veikaluose (ma\u017edaug nuo 1930 m.) daugel\u012f \u201eTraktato\u201c teigini\u0173 atmet\u0117, laikydamas juos klaidingais. Jis atsisak\u0117 \u201eidealios kalbos\u201c nuostatos. Tad filosofija kaip ir anks\u010diau liko vien tik kalbos kritika, kuri daugiau nieko nebeai\u0161kino: \u201eAi\u0161kinimas turi pasitraukti, jo viet\u0105 turi u\u017eimti tik apra\u0161ymas… Filosofija yra kova prie\u0161 m\u016bs\u0173 proto paker\u0117jim\u0105 kalbos priemon\u0117mis.\u201c (\u201eFilosofiniai tyrin\u0117jimai\u201c, \u00a7109). Jis dar kart\u0105, i\u0161 esm\u0117s teigiamai, pasisak\u0117 apie tik\u0117jim\u0105 ir krik\u0161\u010dionyb\u0119. Ta\u010diau tuoj i\u0161vysime, prie koki\u0173 pragai\u0161ting\u0173 padarini\u0173 prisid\u0117jo jo filosofija.
\nLudwigas Wittgensteinas niekada nebuvo religingas ba\u017enytine prasme, bet i\u0161gyveno religini\u0173 ir mistini\u0173 patyrim\u0173. \u201eTraktate\u201c jis reikalavo visi\u0161kai tyl\u0117ti apie etik\u0105 ir tik\u0117jim\u0105, nors tokius patyrimus ir laik\u0117 realiai egzistuojan\u010diais. Nepaisydamas to, savo v\u0117lyvojoje filosofijoje m\u0105stytojas padar\u0117 kelet\u0105 nuolaid\u0173: galb\u016bt etika, tik\u0117jimas, religija kaip nors ir i\u0161rei\u0161kiami \u017eod\u017eiais, bet apie tai galime kalb\u0117ti tik i\u0161 savo asmenin\u0117s patirties, \u201etik pirmuoju asmeniu\u201c. Etikos ir tik\u0117jimo negalima mokyti. 1937 m. jis ra\u0161\u0117: \u201eKrik\u0161\u010dionyb\u0117 n\u0117ra mokymas… Ji realaus vyksmo \u017emoguje apra\u0161ymas… Kurie apie tai pasakoja (kaip Banjanas), papras\u010diausiai apib\u016bdina, kas yra atsitik\u0119 su jais. Krik\u0161\u010dionyb\u0117 nesiremia istorine tiesa. Ji pateikia mums (istorin\u0119) \u017eini\u0105 ir liepia: dabar tik\u0117k!\u201c (Wuchterlis, p. 68).
\n\u201eTraktate\u201c L. Wittgensteinas atribojo i\u0161sakomus dalykus nuo nei\u0161sakom\u0173. Nuo 4-ojo de\u0161imtme\u010dio jis skirst\u0117 tai, kas i\u0161sakoma, \u012f daugel\u012f sri\u010di\u0173 (\u201ekalbos \u017eaidimai\u201c). Religinius dalykus irgi galiu i\u0161reik\u0161ti \u017eod\u017eiais, ta\u010diau kalbos \u017eaidimas su religingumu yra visi\u0161kai kitame lygmenyje nei, pavyzd\u017eiui, su moksli\u0161kumu ar objektyviu ir \u201edalykiniu\u201c m\u0105stymu. \u017dod\u017eiai \u201e\u012frodymas\u201c, \u201eprie\u017eastis\u201c, \u201etikimyb\u0117\u201c religiniuose samprotavimuose tur\u0117s visi\u0161kai kitoki\u0105 prasm\u0119 nei moksliniame m\u0105styme. Net ir tiesos s\u0105voka religijoje atliks kit\u0105 funkcij\u0105 nei mokslo kalboje: \u201eIstoriniai evangelij\u0173 prane\u0161imai istorine prasme gali pasirodyti es\u0105 klaidingi, ta\u010diau tik\u0117jimas d\u0117l to nieko nepraras, …nes istoriniai \u012frodymai tik\u0117jimui visi\u0161kai ner\u016bpi\u201c (1937 m., Schulte, p. 103\u2013104). Wittgensteinas pabr\u0117\u017e\u0117 Evangelijos reik\u0161m\u0119 asmeniniam savo gyvenimui. Svarbiausia, kad ji su\u017eadina atgail\u0105, tik\u0117jim\u0105, suteikia palengv\u0117jimo \u2013 neatsi\u017evelgiant \u012f tai, ar ji teisinga, ar klaidinga objektyvia prasme.
\nJei ankstyvasis L. Wittgensteino \u201eTraktatas\u201c savo grie\u017etumu dar atbaidydavo tikin\u010diuosius, tai v\u0117lyvojo L. Wittgensteino \u017eod\u017eiai krik\u0161\u010dionio ausims v\u0117l \u012fdom\u016bs, jau vos ne pamald\u016bs \u201edabar tik\u0117k!\u201c Ta\u010diau esmin\u0117s filosofo pa\u017ei\u016bros nepasikeit\u0117. Daugelis jo min\u010di\u0173 aplinkiniais keliais prasiskverb\u0117 ir \u012f ba\u017enytinius sluoksnius. Netrukus modern\u016bs teologai prad\u0117jo tvirtinti \u2013 pana\u0161iai kaip ir L. Wittgensteinas \u2013 kad krik\u0161\u010dioni\u0161kas tik\u0117jimas nepriklauso nuo istorijos, daugelio stebukl\u0173, \u2013 net be prisik\u0117limo jis gali puikiai gyvuoti. Tur\u0117t\u0173 b\u016bti ai\u0161ku, jog tai visi\u0161kai nesuderinama su Biblijos skelbiama \u017einia ir nenusipelno krik\u0161\u010dionyb\u0117s vardo (\u017er. 1 Kor 15,14). Nepaisant to, maldingesn\u0117se ar visi\u0161kai pamald\u017eiose bendruomen\u0117se galima u\u017etikti vitgen\u0161teini\u0161k\u0173 min\u010di\u0173: \u201eesmini\u0173 dalyk\u0173 m\u016bs\u0173 \u017emogi\u0161ka kalba ne\u012fmanoma i\u0161reik\u0161ti\u201c. \u201eBiblijos sakiniai susideda i\u0161 negyv\u0173 raid\u017ei\u0173. Betgi skaitydamas \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105 ka\u017ekaip su\u017einau, kad Dievas kalba man\u201c, ir \u201ekrik\u0161\u010dionyb\u0117 \u2013 ar tai mokymas? Na, to a\u0161 labai nepabr\u0117\u017e\u010diau. Sistema? \u0160itai jau, \u017einoma, ne! O kam reikalinga teologija? Kam tas tu\u0161\u010dia\u017eod\u017eiavimas \u2013 mums reikia gyvenimo!\u201c Ir kas dar, i\u0161skyrus kelet\u0105 pavieni\u0173 katalik\u0173 tomist\u0173, teigia, kad teologija mokslas!?
\nDaug kas niekina sisteming\u0105 Dievo \u017eod\u017eio nagrin\u0117jim\u0105, teologijos moksl\u0105 ir tai, kad kalb\u0105 Dievas gali pavartoti apsireik\u0161damas mums. Taip tik\u0117jimo esm\u0117 supaprast\u0117jo iki tik\u0117jimo akto, jo asmeninio pasirei\u0161kimo. Tik\u0117jimo turinys tapo antraeilis \u2013 \u201ekrik\u0161\u010dionyb\u0117 n\u0117ra mokymas, …ta\u010diau realaus vyksmo \u017emoguje apra\u0161ymas.\u201c Visa tai \u2013 vitgen\u0161teini\u0161ko kalbos susiaurinimo iki gamtamokslini\u0173 rei\u0161kini\u0173 ir religin\u0117s kalbos atribojimo nuo objektyvios mokslo kalbos vaisius. Tuomet skeptikui papra\u0161ius pagr\u012fsti tik\u0117jim\u0105, vienintelis jo argumentas lieka asmeninis patyrimas (pavyzd\u017eiui, atsivertimas), kur\u012f lengvai galima padaryti nepasiekiam\u0105 kritikai. [5] I\u0161nyksta tikras tik\u0117jimo ai\u0161kinimasis. Galiausiai pralaimima prie\u0161 \u201epasaul\u012f\u201c, nuo kurio pernelyg religingi \u017emon\u0117s ir taip nori apsisaugoti.
\nKai kas mano, kad krik\u0161\u010dionys, u\u017esisklend\u0119 savo asmeninio patyrimo tik\u0117jimo kiaute, yra ypa\u010d dvasingi. Esu \u012fsitikin\u0119s, jog yra prie\u0161ingai. Nesame dvasingi krik\u0161\u010dionys, jeigu nebenorime daugiau b\u016bti \u201e\u017eem\u0117s druska\u201c (Mt 5,13; Kol 4,6). Druska b\u016bsime tik tuomet, jei ir v\u0117l tik\u0117jimo akt\u0105 (fakto, kad a\u0161 tikiu Wittgensteinas neatmet\u0117) ir tik\u0117jimo turin\u012f (fakt\u0105, kuriuo tikiu, \u2013 tai filosofas man\u0117 esant nereik\u0161minga) laikysime lygiaver\u010diais ir pabr\u0117\u0161ime kartu.
\nPirmiausia krik\u0161\u010dionys tur\u0117t\u0173 patvirtinti vien\u0105 dalyk\u0105 \u2013 kalba yra verta Dievo, ji nebuvo ir n\u0117ra jam per \u017eema prane\u0161ti apie save. Gal Biblija Wittgensteinui buvo jos autori\u0173 tik\u0117jimo liudijimas, ta\u010diau jos \u017eod\u017ei\u0173 jis tikrai nelaik\u0117 Dievo \u017eod\u017eiais. Nenuostabu, kad mokslininkas, nepaisydamas didel\u0117s pagarbos religijai, nepaisydamas vis\u0173 mistini\u0173 patyrim\u0173, Biblijoje taip ir nerado tik\u0117jimo bibline prasme: \u201eI\u0161 tikr\u0173j\u0173 a\u0161 negaliu jo (J\u0117zaus) vadinti Vie\u0161pa\u010diu, nes man tai nieko nesako. A\u0161 gal\u0117\u010diau j\u012f vadinti \u2018pavyzd\u017eiu\u2019, netgi \u2018Dievu\u2019 \u2013 arba galiu suprasti, kai jis yra taip vadinamas. Ta\u010diau \u017eod\u017eio \u2018Vie\u0161pats\u2019 nepaj\u0117giu i\u0161tarti suvokdamas jo prasm\u0119, nes netikiu, kad jis ateis man\u0119s teisti; tai man nieko nesako\u201c (Wuchterl, p. 70\u201371).<\/p>\n

Holger Lahayne<\/strong>, studijavo grafik\u0105 ir teologij\u0105<\/p>\n

Vert\u0117 Daiva Dauskurdyt\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Ludwigas Wittgensteinas per Pirm\u0105j\u012f pasaulin\u012f kar\u0105 savanoriu i\u0161\u0117jo tarnauti \u012f Austrijos-Vengrijos armij\u0105 ir u\u017e nars\u0105 kovose peln\u0117 daugyb\u0119 apdovanojim\u0173. Be to, apkasuose jis rado laisvo laiko ra\u0161yti savo did\u017ei\u0105j\u0105 filosofin\u0119 knyg\u0105 \u201eLogin\u012f filosofin\u012f traktat\u0105\u201c. Vienintelio jam gyvam besant i\u0161spausdinto veikalo pratarm\u0117je L.Wittgensteinas su tvirtu pasitik\u0117jimu ra\u0161\u0117: \u201eTod\u0117l laikausi nuomon\u0117s, kad problemos yra pagaliau i\u0161 esm\u0117s i\u0161spr\u0119stos.\u201c <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":577,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[15],"tags":[170,32,172],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/594"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=594"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/594\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":596,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/594\/revisions\/596"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/577"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=594"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=594"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=594"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}